Diabetas-liga ar gyvenimo būdas?

dukrai rado 32 , galvojau, kad retai būna, 50 - tikrai daug, dar negirdėjus tokio.

Ūla, duok penkis! Man buvo tik 26 ar 28, bet visa kita... per tą patį perėjom.

sveiki, sergu jau 26 metus , man dabar sukako 42 , susirgau vaikysteje budama 16 metu taip pat labai troskino bet kadangi buvo ziemos atostogos tai aisku kur cia eisi pas gydytojus laukiau atostogu pabaigos. O kai diagnozavo tai mama labai verke o as galvoju tai gerai nereiks i mokykla eit , bet veliau viska supratau ir tie stikliniai svirkstai bei atbukusios adatos iki siol vaidenas.Turiu seima 2 vaikus , ir aciu dievui labai gera vyra.Labai bijojau del vaiku bet pakol kas viskas gerai nors kiek zinau labiau persiduoda anukams ar proanukiams. Ko gero tik su senai serganciais galime padiskutuoti kokios dabar galimybes ir anksciau , kai prisimenu amorfini ir kristalini insulina siaubas ima. Bet nieko isgyvenom

Hi, riva,
taip ir dar distiliuota vandeni prisimenam, adatas as pats
galasdavau, nes labai atbukdavo i "kristalini" insulina badyt
Kauno gamybos, grikius prie Soboro pirkti, tam skirtoje parduotuveje,
o dabar liko tik slogus ir sunkus prisiminimai, nes daznai svirkstas
uzstrigdavao beleidziant insulina, ir vel virinimas kito svirksto
ir vel gyvenimas uzvire.

baikit cia zmones gasdint, o tai paskui dar sibira prisiminsim ar kokia kita bala...

O kas cia blogo, blogi atsiminimai, geri atsiminimai, jie lieka musu atmintyje ir kartais galima juos iskelti is musu atminties, nes tai musu gyvenimo dalis.

Tą išgyvenusių žmonių prisiminimai man labai įdomūs. Ir tai ne kokie gąsdinimai, kaip tik įkvepia optimizmo: juk mūsų dabar išgyvenami nepatogumai - palyginus, tik menki nepatogumai. Ir kai pasižiūri, kaip viskas pasikeitė, tarkim, per 20-30 metų, tai tolimesnėj ar artimesnėj ateityje galim laukti dar kažko daug geresnio?

Oi jau tie stikliniai svirkstai su milziniskom adatom... Prisimenu kaip rankos drebejo pirma karta kai reikejo susileist...O melynes kokios likdavo... kaip velykinis kiausinis vaiksciodavau gerai tik, kad man ilgai neteko badytis tom didelem adatom, gal po metu ar pusantru pradejo israsineti vienkartinius, o paskui ir insulininiai vienkartiniai atsirado.

Taip, Linz, del sito taip palengvejo,
progresas per tuos metus nerealus, prisiminus tuos pirmus
metus ir pirmus leidimus, tiesa net slapimo tyrimus buvau ismokes
darytis pats, gaudavau reagentu is laboratorijos, pildavau slapimo
i megintuveli, per krasta su pipete reagenta, net nepamenu dabar koki,
ir pagal spalva nustatydavau kiek slapime cukraus.
Tokie va like atsiminimai.

Prisimenu ir as ta diabetiku parduotuve prie soboro, uzeidavau ir as kai ko nusipirkti, kartais ten be pazymejimu parduodavo. Daznai ta parduotuve praeidavau, jau sirgau, bet nezinojau.'
Pamenu tuos geltonus draze zaliose popierinese dezutese.

O koks buvo malonumas surasti, limonada saldinta ksilitu ir kitokius salduminus, kaip saldainius, tokius apvalius. Prisimenu ta parduotuve gedimino prospekte A B C ir ten buvo tokia lentyna, su daugybe visokiu rusiu saldainiu, o diabetikams buvo tik rodos , viena ar dvi rusys, saldainiu.

Taip, idomu prisiminti, siek tiek juokinga, dabar,
bet tada idomu buvo ir sal.dainiai buvo pasakiski, man rodos
dvieju rusiu buvo, nezinau kaip jus, bet as nedaznai nusizengdavau
ir paslapciomis valgydavau kokia ledu porcija, karsta vasaros diena,
nes ir taip niekas negaledavo su tuom cukrumi susitvarkyti,stengdavausi laikytis
visko ko moke daktarai.

Tai tais laikais 80 metais iki 90-tu isvis nieks nezinojo savo cukru, gliukometru gi isvis nebuvo. Nueini pas endokrinologa,1 karta per 3 menesius, tada ir laboratorijoi pamatuoja, o mes dar ir stengiames kad cukrai butu geri, pries eidami pas gydytoja, bijojom kad bars uz blogus cukriukus, vat tokie laikai buvo. Ir as mokykloi piknaudziavau salduminai, bandeles su kompotu, ar tokie buvo pyrageliai "beze", ant dveju sausainiu uzdetas kalnas balto kremo, vau kaip ji megdavau

Taip,taip mano brolio klsiokas nuo l kl.sirgo diabetu.Dabar jam 32m.Tai kiek aš jį prisimenu vis pepsokolą gurkšnodavo ir bulkutes valgydavo.Visai savęs neprižiurėjo.Leisdavosi mixsą 2 kart dienoj.Turbūt nuolat vaikščiodavo su aukštais cukrais.

Ir kaip dabar tavo brolio klasiokas? Zydre?
Ar pasikeite poziuris i liga?

Komplikacijos yra.Su akimis labai blogai.Tinklainė šaudyta n kartų ir su dantimis blogai.Visi dantys protezuoti.Kad labai savęs žiūretų tai nepasakyčiau.Su chebra dažnai alubariuose paūžia.Tik pasikeitė insulinus.Mixsų senai nesileidžia.

Taip, ne kokie laikai buvo. Tų saldainių, skirtų diabetikams, ne visada galėjom nusipirkti, neužtekdavo jiems pinigėlių. Pamenu buvo tokie saldainiai- "Šalna, arachisas apipiltas su šokoladu ir "Kvartetas", va šitie buvo tikrai skanūs. O šiaip aš dažnokai bėgdavau į ledų kioską pirkti saldainių už 0,02 kapeikas. Šiais laikais tikrai yra geresnė kontrolė, tik ne visi moka ja "naudotis", žinau ne vieną tokį.

Tas komplikacijas ir as turiu,kurias paminejai, Zydre,
tik dar alubariuose nenakvoju.
Jei taip sau leidzia gyventi, dar sveikatos turi. Matyt
kitos priezastys yra, kad tuo keliu nuejo,
ko gero su seima ne kas, arba su mylima moterimi.
O tai labai didele reiksme turi.

Pirmoji

Jusu pirmas gliukomatis, ar siaip internete suradot.

Siap tai turbut ne jusu pirmasis, jus nesenai sergate

Nu tokio sedevro nesu mates.
kalibruodavau laboratorijoje cukraus aparatus,
bet tokio tikrai nemaciau.

Kad cia daugiau i pirmaja insulino pompa panasu

Taip - čia pirmoji (ir paskutinė) sovietų pompa

Va kaip atrode pirmoji insulino pompa

Be komentaru

na greit bus 15 metu kaip sergu:) susirgau pirmoj klasej, kaip dabar prisimenu troskino be proto, ta diena prisimenu lyg tai butu nutike kaip vakar:) verkiau, nes bijojau gultis i ligonine;)nors 15 metu nedaug, bet prisiminus anas priemones ir sias matosi nemazas skirtumas:) labai idomu pamatyti priemones kurios buvo isvis daug anksciau:) jau ta insulino pompa sukele didziausia nuostaba:)

Na aš forume jau seniai, atrodo kažkurioj temoj prisistatinėjau, bet nepakenks taigi susirgau 19 m. 2003-11-18 d. (7-i metai eina). Požymiai buvo kaip ir daugumai, silpnumas, svorio mažėjimas (kai pasižiūriu foto tai skeletą primenu, nors ir taip iš prigimties smulki buvau), siaubingas troškulys tiek dieną tiek naktį, paskaitoje sėdėdama 0,5 l. vandens išgerdavau ir bėgdavau į toletą prisipildyti iš kriauklės, nes jau gaila buvo pirkti. O barake limonadą litrais gerdavau. Paskutinėm dienom burna susiraukšlėjo, o pačią paskutinę dieną, nėjau į paskaitas, nieko negalėjau i burną paimti, pykinti pradėjo, ir tik tada į polikliniką nuėjau. Kadangi apie diabeto požymius nieko nežinojau, tai ėjau pas burnos daktarus, jie nusiuntė cukrų pamatuot ir rado 25. labai "gera" buvo mano daktarė, tai nusiuntė ne į klinikas, o į kažkokią ligoninę Šančiuose esančią (jau pamiršau pavadinimą ), ten paguldė i gastrogeninį skyrių ir insuliną man pirmą kartą suleido i rankos viršutinę dalį, tai mėlynė ilgai buvo. Ačiū Dievui kad atsirado protinga gydytoja, kuri pasiskambino prof. Norkui ir susitarė dėl mano pervežimo į klinikas. Va ten aš ir atsigavau Aišku pradžioj buvo šokas, labiau dėl informacijos stokos ir dėl to "negalima to ir ano". Susigyvenau su šia dovana gal per kokius kelis mėn. Artimieji neserga, tad verčiu kaltę stresui, nes prieš 0,5 m. buvo miręs tėtis, o ir studijos nesaldžios buvo.
tai va, dabartiniam vyrui paskiau po 1,5 mėn. nuo pažinties, jis pas mane barake buvo ir man kaip tik hipo užėjo, tai aš jį iš kambario išvariau, pasimatavau cukrų, užvalgiau, parsivedžiau ir papasakojau sureagavo labai gražiai ir diabetas mūsų santykiams absoliučiai jokios įtakos neturėjo. o iš aplinkinių žino tik tie kam reikia, draugai aišku visi, bendradarbiai sužinojo tik šį sausį. nes aplankė gandrai ir guliaus į klinikas, bet jiems kol kas tik apie diabetą pasisakiau, sakiau varau cukrų reguliuotis
na va kiek daug aš čia prirašiau

Oho Mistake, kaip ir prisistatymas gavosi,
trumpai, drūtai, konkrečiai.
Kaip atžala auga?Ar viskas gerai?
Labai smagu, kad vėl prisijungei

Mano atžala Ričardai dar pilvelyje, tik 8 savaitės dar, kol kas viskas gerai
Visai atsitiktinai šią temą atradau, sakau reik ir man pasisakyti