Labuks, aš savo sūnelį ir mokinu nesigėdint pasimatuot cukrų ar suleist vaistukus. Jau daug kartų didelėse miesto parduotuvėse matavosi cukrų viešai ir leisdavom insuliną. Jis kažkaip jaudindavosi, o aš jį vis padrąsinau, sakau, gal kitam parduotuvės gale kitas toks vaikutis ir matuojasi cukrų, ir nepergyvena, juk tai gyvenimas mus privertė tą daryti. Tai daba jau kai tik pasijaučia ne kaip, matuojasi ir be problemų. Būna žiūri žmonės, bet tai tik todėl, kad labai didelis informacijos trūkumas mūsų visuomenėje.
Bet už tai turim kitą bėda. Kadangi dabar vasara, atostogų metas... o mano "bitutė" niekaip nenori niekur važiuot iš namų. Sėdi prie kompo dienų dienom ir nieko negalim padaryt. Kadangi dirbam, tai beveik visą dieną nebūnam namie, o mažius prie kompo. Bandėm atjungt kompiuterį tai verkė, mirė iš sielvarto. Vėl pajungėm. Norim prikalbint pasilikt pas močiutę kaime, pabūt savarankiškesniam ( nes dar vis nenori leistis pats sau insulino). Nė už ką nevažiuoja

Liūdna žinoma labai, nes manau jau turėtų pradėti rūpintis savim pats, juk jau 10 metų. Nors man jis ir liks mažutis mano "bitutė". labai man jo gaila

Ir žinoma, aš nežinau kaip jį perorientuot į gyvybingesnį procesą, pabėgiot su draugais, pavažinėt dviračiu... tiesiog nežinau ką daryt.

((((