![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
![]() Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis No 3 (27) Rugpjūčio 10, 2000 Eli Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott Medisense, "Berlin Chemie / Menarini pharma GmbH" atstovybė, "Roche Diagnostics" atstovybė UAB "Eksmos MTC", firma "Korys", Novo Nordisk, Pfizer H.C.P. corporation. Puslapis 1
Šiais metais LDA stovyklose ilsėjosi per 80 vaikų ir jaunuolių iš daugelio Lietuvos miestų, rajonų. Pagrindinis rėmėjas Invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Stovyklas rėmė ir Abbott Medisense, Eksmos MTC, Labomeda, Novo Nordisk, Pfizer H.C.P. Corporation, taip pat Palangos, Plungės, Kelmės, Skuodo, Druskininkų, Pasvalio diabeto klubai, draugijos, "Jūratės" sanatorija, Plungės PSPC ir ligoninė, "Inesos" ir "Mėtos" vaistinės, Žemaitijos nacionalinis parkas, Skuodo savivaldybės globos ir rūpybos skyrius, LR švietimo ministerija ir kt. Palangos stovyklai vadovavo "Diabeto" klubo pirmininkė Irena Zamalienė, talkino gyd. endokrinologė Sonata Žukauskaitė, psichologė Ieva Čechavičiūtė, Vilniaus "Beta" klubo pirmininkė med. sesuo Alma Jusytė, Druskininkų "Atgajos" klubo pirmininkė Jelena Šimonienė, vilnietis pedagogas Tomas Kirslys, poilsio organizuotojas palangiškis Andrius Zamalis. Stovykla veikė "Palangos Jūratės" sanatorijoje.
Dešimt sergančiųjų diabetu bei jų šeimų nariai gėrėjosi Nemuno apylinkėmis - plaukė kapitono Vlado Kasperavičiaus sukonstruotu "Bliūškio" plaustu. Šioje kelionėje bei Palangos stovykloje viešėjo penki Latvijos Vaikų ir jaunimo diabeto asociacijos atstovai ir jų prezidentė Inara Pužulė. Mūsiškiai ilsėjosi Latvijoje Kazgandos stovykloje. Jaunimas ne tik atostogavo, bet ir mokėsi įveikti ligą, atliko gyventojų kraujo profilaktinius tyrimus. Stovyklautojų žinios bei praktiniai komplikacijų prevencijos gebėjimai įvertinti pagal LDA paruoštas anketas (rekomenduotas PSO). Stovyklose dalyvavo tik Lietuvos diabeto asociacijos nariai. Čia pateikiami vienos stovyklos duomenys. Dalyviai visi serga I tipo diabetu. Jų amžiaus vidurkis 18 m. Iš jų 73% moksleiviai, 13% dirbantys. 33% turintys invalidumą nuo vaikystės, 37% - II gr., 23% - III gr. ir tik apie 7% neturėjo invalidumo. Pirmą kartą ilsėjosi stovykloje 37% vaikų. 10% iš jų visai nebuvo apmokyti diabeto kontrolės. Negebėjo prisižiūrėti - 30%, iki stovyklos žinių stokojo per 43% žmonių. Stovykloje buvo apmokytas kiekvienas. Poilsiavusiųjų ligos trukmė nuo 10 mėnesių iki 39,5 metų. Vidutinė sirgimo trukmė 7 metai. Namuose gliukozę kraujyje visi tikrinosi vidutiniškai kartą per parą, kai kurie nuo 2 iki 25 kartų per savaitę. Gliukozę šlapime tyrė tik 33% stovyklautojų, vidutiniškai kartą per savaitę. Glikuotą hemoglobiną per pastaruosius 12 mėnesių tikrinosi tik 50% žmonių. Jis kito nuo 5,0 iki 14,7%. Vidurkis 8,44%. Insulino dozės pokyčiai nuo 16 iki 102 VV per parą, vidutinė dozė 49 VV per parą. 23% stovyklautojų skundėsi dėl retinopatijos ir apie 7% dėl kataraktos.
Praktinių gebėjimų valdyti ligą įvertinimas Psichologiniai anketos duomenys: atvykimo dieną 70,6% balų, išvykimo dieną 81,3% balų. Džiugino gera stovyklautojų nuotaika, įvairiapusiški gebėjimai tvarkytis su liga, mokėjimas nenusiminti. Tai buvo matyti tiek stovyklos atidarymo, tiek uždarymo dienomis. Štai pačių stovyklautojų įrašai atsiliepimų knygoje: ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Daugiau informacijos apie stovyklas bus "Diabeto" Nr.4(28) laikraštyje. Lietuvos diabeto asociacija nuoširdžiai dėkoja visiems stovyklos rėmėjams,vadovėms, gydytojams, med. seserims ir kitiems talkininkams. Savo rajonų vaikučiais nuoširdžiai rūpinosi Skuodo, Plungės, Druskininkų, Pasvalio, Palangos, Kelmės, Marijampolės, Vilniaus Dia-Bitės, Kauno "Likimo" diabeto klubų vadovai. O visiems stovyklavusiesiems linkiu kuo stipresnės sveikatos. Bendromis pastangomis galėsite išmokti kūrybingai gyventi. Vida Augustinienė LDA prezidentė
Palangos stovykloje vaikai pasižymėjo draugiškumu. Tačiau buvo ir santūresnių, matyt, labiau besiilginčių savo mamų "naminukų". Šie sunkiau geba bičiuliautis, tvarkyti savo ligą. Žaidžia atskirai nuo kitų vaikų. Jie mano, kad liga yra labai "baisi" ir neįveikiama. Šiems vaikams bei jų motinoms gali padėti psichologo konsultacijos. Malonu, kad daugelis stovyklautojų buvo labai linksmi. Čia jie suvokė esantys tokie pat, kaip nesergantys, tik privalantys geriau prisižiūrėti. Vienas berniukas pasakojo, kad susirgęs labai liūdėjo, jautėsi vienišas. Jau pirmojoje stovykloje atgavęs pusiausvyrą, supratęs, kad ir daugiau vaikų serga. Jis poilsiaudamas susidraugavo su kitais, žaidė, mokėsi, buvo vienas iš linksmiausių. Kita stovyklautoja čia išmoko apsiskaičiuoti angliavandenius, tuo didžiavosi. Mergaitės stovykloje buvo labai aktyvios, draugiškos, noriai dalyvavo renginiuose. Ir tyliosios vėliau pamažu išsijudino. Tik viena, pati jauniausia, sakėsi labai pasiilgusi mamos, daugiau stovyklos nenorėtų. O buvo tokių vaikučių, kurie nenorėjo grįžti į namus, sakėsi nesantys laukiami, jautėsi vieniši, neprižiūrimi. Vienas berniukas, tylus, nedalyvavęs konkursuose, labai gerai žaidęs krepšinį, visai nenorėjo važiuoti namo. Šeima daugiavaikė, sunki materialinė padėtis. Poilsiavo labai aktyvių berniukų, kurie stengėsi visus išjudinti, sudominti žaidimais. Atvykę į stovyklą ir išvykdami iš jos vaikai savarankiškai ir labai nuoširdžiai atsakė į anketos klausimus. Dalyvavo diabeto mokymo pamokėlėse. Pirmoje grupėje buvo tik 2 vaikai, kuriems kartu su šeimomis reikėtų didesnės diabeto mokymo pagalbos. Iš stovyklautojų apklausos matyti, kad visiems patiko vaikščiojimas parke, maudymasis jūroje ir baseine, sportiniai žaidimai, konkursai. Daugeliui šokiai, skanus maistas, geri draugai, malonūs vadovai, labai rūpestinga gydytoja. Visus džiugino galimybė važinėti dviračiais. Kai kurie teigė, esantys patenkinti viskuo, kas vyko per 10 dienų. Kai kuriems nepatiko blogas oras, anketų pildymas, nes buvo nusiteikę tik žaisti, ne mokytis. Mano nuomone, ne visi vaikai ieškojo originalesnių atsakymų į klausimus. Matyt, jiems ne tas rūpėjo. Ieva Čechavičiūtė Puslapis 2 "Mokytis, mokytis, ir dar kartą mokytis..." Nors šiuos žodžius pasakė labai prieštaringai vertinama asmenybė, bet kvietimas vertas dėmesio. Jei jūs savo rankose laikote "Diabeto" laukraštį ir skaitote šiuos žodžius, vadinasi, jau einate tinkama kryptimi. Čia pateikiama aktualiausia informacija apie viską, kas siejasi su cukralige. Iš laikraščio galime daug sužinoti apie savo ligą ir, svarbiausia, išmokti ją kontroliuoti, taigi kūrybingiau gyventi. Gal kai kam atrodo, kad ši liga paženklina negrįžtamai, visam gyvenimui. Iki gyvenimo pabaigos teks gerti tabletes, koreguoti ką ir kaip valgai, ir, neduok Dieve, - kasdien švirkštis insuliną. Taip būgštauja dažniausiai tie pesimistai, kurie retai skaito ir šiaip yra nuleidę rankas. Tie, kurie mokosi, domisi savo ateitimi, yra nusiteikę kitaip. Jie žino, kad liga yra sunki ir pavojinga, nes komplikacijos artėja dažnai nepastebimai. Tačiau jie taip pat žino, kad šiandieninis mokslo ir medicinos progresas yra toks spartus, kaip niekada anksčiau. Laboratorijose kuriami vaistai, kurie po 3-5 metų gali visai pakeisti sergančiųjų gyvenimą. Vien tik Novo Nordisk laboratorijose kuriama bent 10 įvairiausių vaistų cukriniam diabetui gydyti - pradedant insulinu, kuris bus įkvepiamas per burną, ir baigiant technologijomis, kurios leis pakeisti negrąžinamai pažeistas kąsos ląsteles naujomis, gaminančiomis insuliną. Pasakysite - mokslinė fantastika arba pasakos! Prisiminkite neseniai pasaulį apskriejusią sensaciją apie avį, kuri buvo klonuota. Ar kas būtų tuo tikėjęs prieš metus. Todėl reikia skubėti mokytis dabar, norint sulaukti naujų šios srities atradimų. Jie leis iš tikrųjų džiaugtis gyvenimu. Įrodyta, kad, išmokus gerai kontroliuoti glikemiją, galima sumažinti vėlyvųjų mikro ir makrokraujagyslinių komplikacijų skaičių daugiau kaip 50%. Deja, dėl vis didėjančio krūvio, spartėjančių gyvenimo tempų bei dažnai nesuprantamų sveikatos apsaugos sistemų reformų ir gydytojai stokoja laiko, taigi ir dėmesio pacientams. Norėdamos gerinti būklę, Danijos kompanijos Novo Nordisk A/S atstovybė Lietuvoje drauge su Lietuvos Diabeto asociacija įrengė naują mokymo kabinetą. Jame cukriniu diabetu sergantys žmonės gali nemokamai pasikonsultuoti rūpimais gydymo, savikontrolės, mitybos, fizinės veiklos ir įvairiais socialiniais klausimais. Taigi - naudokimės šia puikia dovana. Kabinetas įkurtas Vilniaus aukštesniosios medicinos mokyklos patalpose, Didlaukio g. 45 111 kabinete. Visai šalia - 108 kabinete - įsikūrusi Lietuvos diabeto asociacija. Kabinete dirbanti gydytoja endokrinologė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu kol kas tris kartus per savaitę:
Smulkesnė informacija telefonais: 222 849 (Novo Nordisk A/S atstovybė Lietuvoje) 768 884 (Lietuvos diabeto asociacija) Puslapis 3 Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose baigta diabeto kontrolės ir komplikacijų tyrimų studija (DCCT), taip pat Jungtinės Karalystės perspektyviniai diabeto tyrimai. Šiais darbais nustatyta, kad tiek I, tiek II tipo diabetu sergantiesiems reguliariai atliekama kraujo gliukozės bei kraujo spaudimo kontrolė lemia sveikatos būklę. Gera kraujo gliukozės, kraujo spaudimo bei lipidų kontrolė padeda sumažinti komplikacijų nuo 30 iki 70% (TDF leidinys "Diabetes Health Economics: Facts, Figures and Forecasts", 1999). ![]() Lietuvos diabeto asociaciją remia Roche Diagnostics atstovybė Lietuvoje "Eksmos MTC" ir Abbott Medisense. Visi Asociacijos (diabeto klubų) nariai turi galimybę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti šių kompanijų aparatėlius Glucotrend ir Precission. Šia lengvata Jūs galėsite naudotis tuo atveju, jei kreipsitės į Lietuvos diabeto asociaciją tiesiogiai ar per savo rajono diabeto klubo atstovą (pirmininką ar kt.). Jei dar neturite aparatėlio, kviečiame Jums pigiausiu būdu jį įsigyti. LDA informacija
Puslapis 6 ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() LDA informacija Laiškuose, kurių daug gauna Lietuvos diabeto asociacija, pareiškiama įvairiausių, neretai labai prieštaringų nuomonių. Atsiliepdama į "Diabeto" 2(26) numeryje pateiktą gyd. Aldonos Erelienės straipsnį "Racionaliau naudokime gydymo lėšas", skaitytoja B. Petrošienė mums rašo: "Gal dėl to, kad nebėra mums vietos ligoninėse, vaikštom su dideliais cukrais, mirštame nuo komplikacijų. Juk dabar padaugėjo komplikacijų, jos dažnesnės, negu tada, kai vartojom gyvulinį insuliną, bet gavome geresnę priežiūrą. Mūsų gyvenimo sąlygos dar toli gražu iki europiečių, - neįmanoma laikytis dietos. Suvalgai tai, ką turi, ir būgštauji, ar užteks lėšų buto nuomai. 35 metus sergu diabetu. Sirgdama baigiau stacionare aukštąjį mokslą ir dar tebedirbu. Tačiau kartą metuose gulėdavau ligoninėje ir man sureguliuodavo cukrų. Namuose tai padaryti neįmanoma, nes: ![]() ![]() ![]() ![]() Tokia B. Petrošienės nuomonė: ji pritaria gyd. A. Erelienei. O A. Šlivinskas iš Šiaulių rašo: "Diabeto mokymą ir švietimą mums labai padeda organizuoti visos mus gydančios medikės, ir geriausias toks įdirbis yra konsultacinėje poliklinikoje ambulatorinėmis sąlygomis. Tuo aspektu aš prieštaraučiau gyd. A. Erelienės minčiai". A.Šlivinskas skundžiasi: "Abi miesto (Šiaulių) poliklinikos, būdamos skolose, panaikino diabeto mokytojos ir chiropodistės etatus. Sveikatos apsaugos ministerijos departamento atsakymas, jog šios paslaugos priskirtinos antriniam SPĮ lygiui, patenkino miesto savivaldybės vyr. gydytoją, bet nepatiko II lygio įstaigai Šiaulių ligoninės direktoriui. Šis, dejuodamas, jog turi 8 mln. litų skolų, ne tik kad nepriima į darbą dviejų seserų po 0,5 etato, bet net inicijuoja naują, jau paties ministro sprendimą, jog šias paslaugas turi išlaikyti pirminis sveikatos priežiūros įstaigų lygis, nes joms VLK dar nenustatė įkainių, SAM nepatvirtina gydytojo endokrinologo normos. O mūsų klubas, siekdamas, kad šios paslaugos ir toliau mieste išliktų, jau 5 mėnesiai veda derybas be rezultatų." Visiškai suprantamas mūsų skaitytojo apmaudas dėl mažėjančių paslaugų. Tam daug dėmesio skiria Lietuvos diabeto asociacija. Dar kovo mėnesį ji yra pateikusi siūlymus LR Seimo sveikatos reikalų komitetui, o rugsėjo 28 d. šiuo pagrindu planuojama Sveikatos apsaugos ministerijos konferencija cukrinio diabeto priežiūros strategijai aptarti. Šiaulių klubo pirmininkas piktinasi, kad Lietuvos diabeto asociacijai kiekvienas klubo narys privalo mokėti 3 Lt metinį mokestį, vadindamas tai "duokle". Susidaro įspūdis, kad šis vadovas ne visai supranta organizacijos veiklos tikslų ir ignoruoja jos pagrindinį dokumentą įstatus. Taip pat jis labai liguistai reaguoja, kad privaloma laiku pateikti klubo informaciją Asociacijai. LDA šiuo metu vienija 49 kolektyvinius narius. Vienas iš jų Šiaulių klubas "Lemtis". Kiekvienas narys turi teisę bet kada išstoti iš organizacijos, ar gali būti pašalintas iš jos, jei nesilaiko įstatų. Tačiau, iki žengiant šį žingsnį, reikėtų gerai pasvarstyti, ar tuo apsidžiaugtų Šiaulių miesto ir rajono diabetu sergantys žmonės. Ar jų nuomonė sutampa su klubo vadovo nuomone? Juk visa, kas pasiekta vienintelis Lietuvoje 100% kompensuojamas vaistas biosintetinis žmogaus insulinas, 20% MGL kompensacija gydomajam maitinimui, lengvatinės sąlygos LDA nariams įsigyti savikontrolės priemones ir kt. tai visų rajonų diabetu sergančių žmonių, susibūrusių Lietuvos diabeto asociacijoje, bendras nuopelnas. Tik būdami kartu kuo daugiau žmonių ir pasieksime, kad gerėtų visų mūsų gyvenimas. Tame pačiame laiške p. A. Šlivinskas rašo: "Galbūt kitiems klubams būtų įdomi mūsų vykdoma sportinė kultūrinė veikla: sutarčių pagrindu vyksta nemokami įvairūs sporto žaidimai, baseinas, dramos teatro spektakliai, pigiausias kino teatro lankymas ir kt. Kiekvienam organizuojamam susirinkimui ar paskaitai paįvairinti kviečiamės kokį nors meno kolektyvą. O paskutiniame seminare, pasiklausę dano Jorgeno Pederseno, pabandėme žmones pavaišinti kava, bandelėmis su daržovėmis." Dėkojame visiems laikraščio skaitytojams, kurie atsiliepė į kvietimą dalyvauti diskusijoje. Atsiprašome, kad visų laiškų neturime galimybės paskelbti. Kviečiame visus parašyti rūpimais klausimais. Tai padės Asociacijai žinoti apie mūsų žmonėms rūpimus dalykus, informuoti Vyriausybės instancijas ir siūlyti taisyti būklę. Puslapis 7
Malonu, kad visuose rajonuose pagal galimybes buriasi žmonės, įvairiomis formomis siekia skleisti žinias apie ligą, pabendrauti. Daugelyje klubų reguliariai (kas 1-3 mėnesius) vyksta susirinkimai. Ten, kur organizacijos turi savo kabinetą, žmonės lankosi ir pavieniui. Juos priima klubo pirmininkai ar tarybos nariai. Nemažai skundžiasi gyventojai, kurių rajonuose nėra endokrinologo, medicinos seselės diabeto mokytojos. Kai mokymas atliekamas tik formaliai, stokodami žinių sergantieji nevaldo ligos, patiria baisias komplikacijas. Reformuojant sveikatos apsaugą, buvo uždaryta nemaža diabeto mokymo bei kojų priežiūros kabinetų. Dėl to jaučiasi nuskriausti vilkaviškiečiai, šiauliečiai. Nors įteisinta diabeto mokytojos ir kojų priežiūros specialistės pareigybė, kol nėra įkainių, nėra ir šių etatų daugelyje rajonų. Klubų atstovai apgailestavo, kad gydytojai endokrinologai nenoriai talkina, kai organizuojami renginiai, nėra suinteresuoti, kad žmonės burtųsi Asociacijoje, neinformuoja apie leidžiamą "Diabeto" laikraštį. Pacientai nesužino apie rajone veikiantį klubą, galimas lengvatines sąlygas įsigyti savikontrolės priemonių. Dažnai atsisakoma išrašyti diagnostinių juostelių, jei žmogus neperka siūlomo aparato. Neleidžiama klubuose atlikti profilaktinių kraujo gliukozės tyrimų, motyvuojant, kad tai tik medikų darbas. Tačiau Vilniaus "Beta", "Dia", Šakių, Šiaulių, Akmenės, Marijampolės atstovai džiaugėsi, kad jiems daug padeda ir medikai. Į klubus dažniau ateina vyresnio amžiaus žmonės. Dėl sunkios socialinės būklės neretai iš organizacijos nori gauti tik materialinės paramos. Jie pasyviai nusiteikę žinių siekimui. Aktyviau dalyvaujama šventėse, vakaronėse. Nedidelis nario mokestis (nuo 5 iki 25 Lt per metus) ne visada laiku sumokamas, klubų vadovai vėluoja atsiskaityti su LDA (3 Lt per metus nuo kiekvieno klubo nario). Čia galima daryti išvadą, kad nariai nėra susipažinę su organizacijos įstatais ir jų nepaiso. Rajonuose būna problemų dėl transporto atvykti kaimo žmonėms į renginius. Tačiau ten, kur klubų vadovai aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, gydymo įstaigų vadovais, žurnalistais, kur kas daugiau pasiekta savo labui. Ten geresnis ir klubo narių tarpusavio supratimas, nekyla konfliktų dėl numatytų pareigų ir pan. Daug gero galima pasimokyti iš Marijampolės, Vilkaviškio, Druskininkų, Kauno "Likimo", Vilniaus "Dia-Bitės", Skuodo, Palangos, Plungės, Klemės, Radviliškio, Kuršėnų ir kitų klubų patirties. Ten klubams priklauso 30-50% visų rajone sergančių žmonių. Jie našiai bendrauja su savivaldybėmis, todėl beveik visi apsirūpina savikontrolės priemonėmis, rengia susirinkimus, pasistengia vaikams gauti kelialapius į stovyklas, paramą Pasaulinės diabeto dienos renginiams. Tačiau tai ne dangaus gėrybės, o aktyvios veiklos pasekmė. Beveik visuose rajonuose organizuojama kultūrinės programos, sporto renginiai, ekskursijos. Ypač aktyvūs Šiaulių, Plungės, Marijampolės, Vilniaus "Keturi žirgai", Kauno "Likimas", Vilkaviškio, Jonavos ir kt. klubai. Itin daug nuveikė vienas iš jauniausių LDA narių Druskininkų klubas. Čia rūpinamasi viso miesto žmonių sveikata. Įsteigti sveiko maisto skyriai didžiuosiuose prekybos centruose, atliekami profilaktiniai gyventojų sveikatos tyrimai, visi klubo nariai turi savikontrolės priemones, draugauja tarpusavyje, su spauda, rajono valdžios atstovais. Taigi sėkmė priklauso nuo mūsų pačių. Sekime gerais pavyzdžiais. LDA informacija Puslapis 9 Druskininkų "Atgajos" klubas, remiamas "Iki" parduotuvės, balandžio mėnesį surengė akciją: patikrino 110 žmonių kraujo gliukozę. Daugelis suaugusiųjų su vaikais noriai dalyvavo renginyje ir nuoširdžiai dėkojo rėmėjams bei klubui. Pasitikrinusieji parduotuvėje galėjo nusipirkti dietinio maisto, kurį "Atgaja" reklamavo. Kai kurių žmonių (10,6 % patikrintųjų) kraujyje buvo rasta daug gliukozės, o jie nežinojo, jog serga. Klubo pirmininkė ir sekretorė jiems išaiškino, kas tai yra per liga ir kaip ją reikia kontroliuoti. Tokių akcijų galėtume surengti dažniau. Nuoširdus ačiū rėmėjams už pagalbą. Jelena Šimonienė Druskininkų "Atgajos" klubo pirmininkė
Šiųmetis susitikimas vyko šiltą birželio savaitgalį prie Bebrusų ežero Molėtuose. Džiaugėmės visais gamtos teikiamais malonumais: grynu oru, maudynėmis, saulės voniomis, žaidimais sporto aikštelėje. Žinoma "už vadžių" tvirtai laikėme savo diabetą. Prieš kiekvieną valgymą matuodavomės kraujo gliukozę ir džiaugėmės neblogais rezultatais. Aktyvus gyvenimo būdas padėjo. Vieną rytą karštai diskutavome apie komplikacijas ir kiekvieno gebėjimus jų išvengti. Net ir būdami skirtingų nuomonių, stovėjome rateliu. Mus globojo gydytoja R. Kisieliūnienė, rėmė firmos "Eksmos MTC" ir UAB Labomeda. Visiems širdingas ačiū ir iki kitos vasaros. Dainara Kartheiser "Dia-bitės" pirmininko pavaduotoja Puslapis 10 Birželio 24-25 dienomis Kuršėnų Ventos klubo atstovai, plungiškių kolegų pakviesti, dalyvavo Žemaitijos nacionaliniame parke surengtoje nuotaikingoje Joninių šventėje. Po kelių savaičių, saulėtą liepos vidurį, mūsų klubas Kuršėnų miškų urėdijos autobusu surengė ekskursiją po Kuršių neriją. Aplankyta Nida, Preila, Juodkrantė, pasigėrėta gamta, kultūros paminklais. Gera buvo pasimaudyti jūroje ir pailsėti Juodkrantės paplūdimyje. Yra numatyta organizuoti ir daugiau kelionių bei diabeto mokymui skirtų išvykų, taip pat kitų renginių pabūti kartu. Esame dėkingi už finansinę paramą Šiaulių rajono savivaldybei, vicemerei R. Baškienei, Kuršėnų miškų urėdijos urėdui A. Kundrotui, Kuršėnų ligoninės vyr. gydytojai L. Kavaliauskaitei, kultūros namų direktoriui J. Gestautui. Visi jie remia mūsų klubą. Jų dėka galime sėkmingai įvairinti savo veiklą. Klemensas Žadeikis Kuršėnų diabeto klubo Venta pirmininkas
Į bendriją nuolatos ateina naujokų. Todėl reguliariai rengiame susitikimus su Kauno vaikų tuberkuliozės dispanserio gydytojais, endokrinologais, diabeto mokytojais ir kitais medikais. Vasarą su vaikais surengėme ekskursiją į Klaipėdos jūrų muziejų, pabuvome Palangoje. Už tai dėkingi Kauno miesto kultūros skyriui, finansavusiam šią programą. Sumažėjus Savivaldybės biudžetui - mažiau ir mes gauname lėšų veiklai bei savikontrolės priemonėms. Vis dėlto yra veiklių žmonių, kurie dirba bendrijos labui. Esame dėkingi UAB Hermiui, kuris finansuoja mūsų renginius. Dėkojame LDA prezidentei V. Augustinienei už suteiktą galimybę bendrijos vaikučiams atostogauti Palangoje ir prie Platelių ežero. Laimutė Vitkauskienė Kauno bendrija Likimas Gražią, saulėtą birželio 24d. popietę mes - Kauno, Kuršėnų ir Joniškio klubų delegacijos, - plungiškių pakviesti, susitikome Žemaitijos nacionaliniame parke prie Skyplaičio ežero pabendrauti, praleisti romantišką Joninių naktį. Prie ąžuolų vainiku padabintų stovyklavietės vartų su užrašu Sveiki atvykę! visus maloniai sutiko Plungės diabeto klubo pirmininkė Laimutė Laukaitienė, ligoninės med. sesuo Aldona Danylienė, kiti plungiškiai. Aprimus susipažinimo šurmuliui, prie pačių pasiruošto vaišių stalo dėmesingai klausėmės LDA prezidentės V. Augustinienės ir LSDMD pirmininkės J. Uleckienės pasakojimų mums aktualiais klausimais. Apie savo džiaugsmus ir rūpesčius kalbėjo klubų pirmininkai. Šventės dalyviai dalijosi sveikatos žiniomis, bičiuliavosi, šmaikštavo. Prie degančio laužo vainikais padabinti, pagerbti Jonai, Janinos ir LDA prezidentė. Ežero bangomis plukdyti vainikėliai su degančiomis žvakutėmis. Visi pakviesti kupoliauti. Iš kas devyni žingsniai nuskintų žolynėlių kupolės buvo buriama ateitis. Prie liepsnojančio laužo jaukioje palapinėje ilgai netilo juokas, dainos. Įspūdingai praleista ir antroji diena. Vaišintasi žuviene, jachta plaukiota po Platelių ežerą. Gaila, kad šventėje dalyvavo nedaug diabeto klubų. Už malonias akimirkas Žemaitijos nacionaliniame parke esame dėkingi Plungės diabeto klubo vadovėms, buhalterei Janinai Budrienei, šventės organizatoriams, taip pat viešnioms LDA prezidentei V. Augustinienei ir LSDMD pirmininkei J. Uleckienei. Išsiskyrėme, bet lauksime naujų susitikimų! Klemensas Žadeikis Kuršėnų diabeto klubo Venta pirmininkas Rugpjūčio mėnesį sukanka 10 metų, kai įkurtas klubas Keturi žirgai. Prie klubo lopšio buvo Vytautas Paliulis, Juzefa Uleckienė, Vida Augustinienė, Edita Janulionytė, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija. Jubiliejaus proga rugsėjo 23 d. organizuojama praktinė mokslinė konferencija. Bus gvildenami diabetu sergančių jaunuolių sveikatos ir komplikacijų profilaktikos klausimai. Maloniai kviečiami dalyvauti visų Lietuvos diabeto klubų atstovai. Šiuo reikalu prašoma nuo rugsėjo 1 d. teirautis darbo metu telefonu 8-22 344 041 Vilniuje. Puslapiai 12-13
Čia gali padėti fruktozė. Ji Lietuvoje populiarėja, vis labiau perkama, ypač vasarą. Vadinasi, jau vartojama maisto atsargoms. Geriausiai šį produktą pažįsta sergantieji cukriniu diabetu, nes fruktoze galima pagardinti maistą, užėjus norui - pasmaližiauti šiuo saldžiuoju gamtos sukurtu angliavandeniu. Būdama beveik pusantro karto saldesnė už cukrų, kai organizme netrūksta insulino, ji beveik negausina kraujo gliukozės, mažiau kaupiasi riebaliniame audinyje, neskatina dantų ėduonies, gerina B grupės vitaminų ir geležies įsisavinimą. Dėl šių ir daugelio kitų savybių ji seniai priskiriama sveikam maistui. Didelis fruktozės privalumas - ji labai tinka kulinarijoje. Džemai, šokoladai, sausainiai, sultys, gėrimai, jogurtai ir kiti konditerijos gaminiai vis dažniau patiekiami su fruktoze. Turint grynos fruktozės, nesunku daugelį patiekalų pasigaminti ir savo virtuvėje. Tik reikia kai ką apie ją žinoti. Fruktozė turi savybę paryškinti natūralų vaisių aromatą. Labai kvapnios tampa visos sultys, uogienės, ypač fruktoze apibarstytos šviežios uogos, įvairūs desertai, netgi šiek tiek ja paskaninta mėsa. Verdant kai kurių uogų, ypač braškių, tyrę, gali pasikeisti jų spalva. Be to, verdama fruktozė virsta mažiau saldžiu izomeru, kuris auštant vėl atvirsta saldžia fruktoze. Todėl karšti patiekalai būna ne tokie saldūs. Į tai reikia atsižvelgti vertinant verdamos uogienės saldumą. Dauguma šeimininkių fruktozės į uogienes deda pagal savo skonį. Ypač jos neperdozuoti stengiasi sergantieji diabetu, nes tai kalorijų turintis angliavandenis. Geriausia 1 kg vaisių berti ne daugiau kaip 200-250 g fruktozės. Ilgiau pavirus, džemas su fruktoze esti kietesnis, negu su cukrumi. Plačiai fruktozė vartojama ir įvairiems kepiniams. Kepiniai su fruktoze yra gražaus rusvai gintarinio atspalvio. Tačiau reikia nepamiršti, kad juos kepti reikia maždaug 50?C žemesnės temperatūros orkaitėje, negu su cukrumi. Fruktozė gerai sugeria drėgmę iš aplinkos, todėl patiekalas ilgai lieka šviežias ir purus. Dėl tos pačios savybės, atidarius fruktozės miltelių pakelį, būtina jį laikyti sandariai uždarytą, o dar geriau - perpilti į sausą, hermetiškai užsidarantį indą. Namų sąlygomis gaminant vyną, būtina įdėti nors truputėlį fruktozės - tai kaip paslaptį saugo žymūs vyndariai, garsėjantys gero aromato vynais. Vasara baigsis, bet ji vėl aplankys mus žvarbiomis rudens ar viduržiemio dienomis su kiekvienu išsaugotu jos aromatu, natūraliu uogos ar vaisiaus skoniu, karštos žolelių arbatos, paskanintos medum, gurkšniu. Ir vėl lauksim jos - tikros, saulėtos, šiltos, žydinčios. Pabaigai siūlau pasigaminti keletą mano išbandytų patiekalų receptų. Šermukšnių uogienė 1 kg šermukšnių uogų, 500 g fruktozės, 1,5 stiklinės vandens, 4-7 valg. šaukštai konjako. Paruošiamas fruktozės sirupas. Fruktozė ištirpinama vandenyje ir užvirinama maišant mediniu šaukštu. Šaltu vandeniu nuplauti šermukšniai suberiami į verdantį sirupą. Verdama ant mažos ugnies, iki sirupas taps skaidrus (kartais nugraibomos putos). Baigiant virti supilamas konjakas. Uogienė supilstoma į nedidelius indelius, greit uždaroma. Labai tinka prie vištienos, mėsos patiekalų, įvairių košių. Vietoj šermukšnių galima vartoti aronijas. Skoniu panaši ir bruknių uogienė. Obuolių tyrė 3 kg rūgščių obuolių, 1,5 stiklinės fruktozės. Obuoliai supjaustomi skiltelėmis, sudedami į puodą, užpilami trupučiu vandens ir verdami, iki suminkštėja. Tuomet pertrinami per sietelį. Į tyrę suberiama fruktozė. Masė vėl užvirinama ir, supylus į stiklainius, greit uždaroma. Tyrę skanu valgyti su sausainiais, blyneliais, ypač su veršiena. Varškės pyragėliai 100 g margarino arba sviesto, 5 valg. šaukštai fruktozės, 3 kiaušiniai, 150 g varškės, 1 valg. šaukštas citrinos sulčių, 50 g susmulkintų migdolų, 1 arbatinis šaukštelis sodos. Margarinas iki baltumo ištrinamas su fruktoze. Sudedami tryniai, viskas gerai išsukama. Varškė sumaišoma su citrinos sultimis. Suberiami miltai, susmulkinti migdolai bei soda. Vėl gerai išmaišoma. Atskirai iki standžių putų išplakti baltymai sukrečiami į masę. Išmaišius, padaromi 25 pyragėliai. Kepama apie 10 min. 200-220?C temperatūroje. Citrusinių salotos 1 greipfrutas, 1 apelsinas, 1 valg. šaukštas fruktozės, 2 svogūnai, pagal skonį druskos ir pipirų. Padažui: 4 valg. šaukštai aliejaus, 1 valg. šaukštas fruktozės, 1 valg. šaukštas citrinos rūgšties. Vaisiai ir svogūnai nulupami, vaisiai supjaustomi kubeliais, o svogūnai - žiedais. Į salotinę sluoksniais dedamas greipfrutas ar apelsinas, apibarstomi fruktoze, taip pat sluoksnis svogūnų, apiberiamų pagal skonį druska ir maltais pipirais. Ant viršaus užpilamas padažas, kuris pagaminamas sumaišius recepte nurodytus produktus. Taip paruoštos salotos kurį laiką palaikomos šaltai. Labai tinka prie mėsos patiekalų. Gero apetito! Gyd. Rima Berontienė Puslapis 14
Smarkiai sumažėjus kraujo gliukozės sveikiems žmonėms, jų organizmas nustoja gaminti insuliną ir išlaisvina sukauptą gliukozę. Tačiau sergantiesiems I tipo diabetu šis procesas nevyksta. Tuo tarpu sušvirkšto insulino poveikio sustabdyti neįmanoma. Taigi diabeto kontrolės pagrindas yra insulino injekcijų, suvalgomo maisto ir fizinio aktyvumo pusiausvyra. Ją išlaikyti nėra lengva - jei sistema nesubalansuota, kraujyje gliukozės pokyčiai esti dideli. Hipoglikemija pasireiškia staiga. Kiekvienas sergantysis tai junta individualiai. Dažniausiai prakaituoja, jaučia alkį, silpnumą, nuovargį, mirguliavimą akyse, burnos ir lūpų dilgčiojimą. Padažnėja pulsas, blogėja nuotaika. Iš karto vaiko hipoglikemiją pažinti nėra lengva. Sunku numatyti, ar prasidėjo šis procesas, ar vaiko nuotaika šiaip subjuro. Geriausia nedelsiant ištirti kraujo gliukozę: jei jos mažiau kaip 4 mmol/l, privaloma imtis skubių gydymo priemonių - vaikas turi išgerti ar suvalgyti greitai organizmo įsisavinamų angliavandenių: ![]() ![]() ![]() ![]() Šių produktų kiekis priklauso nuo aplinkybių. Vėliau patariama suvalgyti lėtai įsisavinamų angliavandenių, kad priepuolis nesikartotų. Tai gali būti: ![]() ![]() ![]() ![]() Svarbu hipoglikemiją pažinti ir suvokti, kodėl ji vaiką ištiko. Dalydamiesi patirtimi, tėvai teigia, kad pirmiausia jie visuomet klausia vaiko, ką jis padarė neįprasto. Galbūt jis pamiršo užkąsti arba fizinis krūvis buvo per didelis. Praradusiam sąmonę vaikui į burną (vidinę žandų pusę) reikėtų įdėti uogienės, džemo ar medaus ir žandus atsargiai pamasažuoti. Cukrus įsisavinamas per burnos gleivinę į kraują, jo nenuryjant. Vaiką reikėtų paguldyti į saugią padėtį (ant šono, šiek tiek atlošta galva), kad liežuvis neužblokuotų kvėpavimo takų. Jei neatsigauna, skubiai kviestina greitoji pagalba - pranešama, kad vaikas praradęs sąmonę. Sunkiais atvejais vaiką gali kankinti traukuliai. Tėvai labai išsigąsta. Hipoglikemijos nereikia painioti su epilepsija. Daugeliui vaikų traukuliai prasideda karščiuojant. Tai organizmo reakcija į stresą. Jei vaiką kamuoja traukuliai, likite prie jo. Saugokite mažojo galvą, kūną, kad nesusižeistų. Negalavimas praeina, pagausėjus kraujyje gliukozės. Geriausia padeda sušvirkštas gliukagonas. Šis hormonas greitai gausina cukraus. Esant reikalui kviestina greitoji pagalba. Labiausiai tėvai bijo, kad hipoglikemija vaiko neištiktų naktį. Ar jis pabus?, Ar mes jį išgirsim?, - būgštauja jie. Gliukozės kraujyje stygiaus miegodami vaikai paprastai nejaučia. Tik sunkiu atveju mažylis nubunda. Jei vaikas miega, organizmas galiausiai išlaisvina kepenyse sukauptą gliukozę ir gausina kraujyje cukraus. Atgauti sąmonę padeda gliukagonas. Atsargai prie vaiko lovos reikėtų palikti ką nors saldaus: gliukozės tablečių ar saldainių. Jeigu vaiką naktį ištinka hipoglikemija, nubudęs jis jaučiasi labai nuvargęs, skaudančia galva. Geriausias būdas sužinoti, ar tai įvyksta, - matuoti kraujo gliukozės kiekį 1-3 val. nakties. Tada dažniausiai pasireiškia hipoglikemija. Pastebėta, kad mažiausiai cukraus kraujyje esti apie 3 val. nakties, o vėliau gausėja. Šiuo klausimu derėtų pasitarti su gydytoju. Galbūt reikia pareguliuoti vaikui leidžiamo insulino dozę. Visi vaikai prieš miegą tuėtų suvalgyti maisto, kuriame yra lėtai įsisavinamų angliavandenių (sumuštinių arba pieno su riekele duonos). Neretai hipoglikemijos priepuolių sunku išvengti. Tai yra sergančiųjų gyvenimo dalis. Tačiau hipoglikemija neturėtų valdyti šeimos gyvenimo. Todėl vaikas privalo nuolatos turėti priemonių užkirsti priepuoliui kelią. Nešiotis gliukozės tablečių taip pat natūralu, kaip nešiotis raktus. Daugumas vaikų, sergančių I tipo diabetu, patiria lengvą hipoglikemiją. Tokios neįmanoma išvengti, net labai gerai valdant ligą. Šie atvejai yra nesunkiai pagydomi saldžiu maistu. Jeigu jie pasireiškia dažnai, yra tikimybė, jog vaikas nejaučia simptomų. Apie tai derėtų pasikonsultuoti su gydytojais. Hipoglikemijų priežastys gali būti: ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Vaikų hipoglikemija baugina tėvus. Jos vengiant kartais bandoma palaikyti didelį kraujo gliukozės kiekį (daugiau nei 10 mmol/l). Tačiau, jei gausiai gliukozės kraujyje esti ilgą laiką, gali taip pat pakenkti. Šiuo atveju vaikas jaučia troškulį, nuovargį, daug ir dažnai šlapinasi (šlapime gali būti ketonų). Insulino injekcijos padeda, kad gliukozė teiktų organizmui energijos. Jei insulinas nustojamas gaminti, organizmas energijai naudoja sukauptus riebalus ir atsiranda ketonų. Jie yra pavojingi. Dėl per tam tikrą laiką organizme susikaupusių ketonų išsivysto ketoacidozė. Susirgus iš burnos jaučiamas acetono kvapas, vaikui skauda pilvą. Dėl komos pasitaiko ir mirties atvejų. Kraujo gliukozės kiekio palaikymas tarp 4 ir 10 mmol/l laikoma gera diabeto kontrole, užkertančia kelią ketoacidozei. Jei reikia pakoreguoti vaiko kraujo gliukozę, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Pagal užsienio spaudą parengė Dainara Kartheiser Puslapis 15 Klausimas: Aš buvau didelis alaus mėgėjas, iki išgirdau gydytojų raginimus negerti. Domėjausi įvairia literatūra ir radau parašyta, jog alkoholis mažina kraujyje gliukozės 8-12 val. Kaip tai suprasti? Jei alkoholis mažina gliukozės, gal aš galiu gerti alų ir užmiršti insuliną? Atsakymas, kurį pateikia gydytojai Sherwyn Schwartz ir Michael A. Pfeifer. Nors labai mažas alkoholio kiekis, jei įskaičiuotas į mitybos planą, daugeliui sergančiųjų diabetu nepakenkia, vis dėlto yra žalingas dėl trijų priežasčių. Pirma, jis nuodija nervų sistemą ir gali būti audinių pažeidimo priežastis. Antra, kai kraujyje gliukozės yra mažai, o kepenys perdirba alkoholį, gliukozės gamyba sustoja. Tai gali pakenkti smegenims. Trečia, alkoholis organizme gali būti paverstas riebaline rūgštimi. Kai kurios riebalinės rūgštys sukelia insulino rezistenciją. Alkoholis gali sumažinti insulino išskyrimą iš kasos ir didinti gliukozės. Tai gali gausinti gliukozės kepenyse. Jei geriama nevalgius (į tuščią skrandį), gliukozės gali sumažėti. Dėl galimybės vartoti alkoholį, reikėtų pasitarti su gydytoju. Pagal užsienio spaudą parengė V. Augustinienė Puslapiai 16-17
1997 m. Amerikos diabeto asociacijos darbe Glikemijos tyrimai sergant diabetu patariama savarankiškai tirtis kraujo gliukozę ne tik besigydantiesiems insulinu, bet ir tabletėmis. Dėl to Jungtinėse Amerikos Valstijose 1999 m. paskelbtu potvarkiu buvo leidžiama II tipo diabetu sergantiems žmonėms reikalauti kraujo gliukozės tyrimo priemonių draudimo lėšomis. Savikontrolė pagerėjo; tai užfiksavo Diabeto kontrolės ir komplikacijų tyrimų grupė, taip pat Diabeto ateities studija. Vis dėlto liko daug kliūčių tobulesnei savikontrolės plėtrai. Diskomforto ir kitų nepatogumų dar išlieka. Pastebima ir tai, kad daugelis sergančiųjų ligos priežiūrai stokoja žinių. Sveikatos specialistai ne visada gerai apmoko sergančiuosius. Dalis jų nėra apmokyti savikontrolės, o nemaža medikų nepateikia savo veiklos programos, duomenų. Nors pažangi technologija ir tyrimai gerina situaciją, sergančiųjų mokymas lieka svarbus. Sėkmingai valdyti diabetą ir saugotis komplikacijų įmanoma tik gaunant žinių, mokant jomis naudotis, įgūdžius taikant praktiškai. Žinodami kraujo gliukozės kiekį, sprendžiame, kokių imtis priemonių. Mokant savikontrolės svarbus individualus kiekvieno paciento, jo žinių, sveikatos, materialinės būklės įvertinimas. Tikrinant žinias, numatomos priežastys, dėl kurių kasdien neatliekama savarankiška kraujo gliukozės kontrolė. Kai kurie sergantieji gali būti nepasiruošę ar tiesiog negali jos atlikti. Todėl svarbu specialistams tai išsiaiškinti ir pagal galimybes šalinti kliūtis, atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius ir gebėjimus. Įveiktini fiziniai, psichologiniai ir socialiniai barjerai. Pavyzdžiui, labai jauni ar labai seni žmonės, taip pat su fiziniais trūkumais, turi specifinių poreikių. Jiems reikėtų specialių kontrolės priemonių. Medikai neretai rekomenduoja reguliariai matuotis kraujo gliukozę prieš valgį. Kai kurių žmonių šie duomenys gali būti normalūs. Tačiau po valgio gali pasireikšti hiperglikemija. Gauti blogi tyrimai gali būti laikomi nesėkme ir prarandamas noras tikrintis kraujo gliukozės kiekį. Vis dėlto reikalingi reguliariai atliekami tyrimai ir, jais vadovaujantis, kontroliuotinas diabetas. Programa, parengta, neatsižvelgiant į individualius sergančiojo poreikius, yra pasmerkta žlugti. Savikontrolės pripažinimui gali turėti įtakos sergančiojo psichologinės savybės. Daugelis pacientų tiki, kad gali įvertinti kraujo gliukozės kiekį pagal savijautą. Tačiau šis būdas nepatikimas. Kai aparatu nustatomi nepaaiškinami gliukozės kiekio pokyčiai, tai suvokiama kaip žmogaus nesėkmė. Taigi sergančiuosius reikia padrąsinti, įkalbėti siekti geresnės sveikatos ir prasmingesnio gyvenimo. Planai turėtų būti įgyvendinami. Pavyzdžiui, jei žmogus nenori suprasti savikontrolės svarbos, nerealu skatinti jį tirti kraują keturis kartus per dieną. Jei pavyktų susitarti, tokiam pacientui pakaktų vieno matavimo per dieną. Įpratus prie tokio režimo, tyrimų vėliau galima padažninti. Žmonėms, išgyvenantiems depresiją, trūksta iniciatyvos kontroliuoti diabetą. Sergantieji turėtų būti reguliariai konsultuojami dėl depresijos. Sergančiųjų diabetu savikontrolę neretai stebi šeimos nariai, draugai, bendramoksliai ar bendradarbiai. Šių žmonių elgesys gali daryti įtaką. Šeimos parama palengvina kasdienę rutiną. Yra diabetu sergančių žmonių, kurie pasigenda tokios paramos. Taigi tinkamai valdyti ligą būtina palanki socialinė aplinka. Jauni žmonės gali drovėtis matuotis kraujo gliukozę klasėje, mokykloje, draugų akivaizdoje. Patogiau tai būtų atlikti atskiroje patalpoje. Todėl kartais reikia mokytojų pagalbos. Tyrimo rezultatais įvertinti medikamentai ir fizinis aktyvumas padeda gerinti sveikatą. Dažnai pacientai savo gyvenimo būdu ir išankstinėmis nuostatomis gali kelti sunkumų medikams, kurie propaguoja tradicinį gydymą. Vis dėlto jie turėtų didžiuotis galimybe daryti teigiamą poveikį sergančiajam. Jei žmogus nesilaiko gydymo plano ir nekontroliuoja diabeto, galima pripažinti, jog tai nėra nei mokytojo, nei sergančiojo kaltė, o plano nesėkmė. Jį reikėtų peržiūrėti, taisyti. Sergančiųjų bei medikų pašnekesiai gerina diabeto kontrolę. Medikai yra specialistai, o sergantieji - savo gyvenimo ekspertai ir žino, kaip taikyti gautą informaciją. Todėl geras mokytojas yra pasiruošęs mokytis ir iš savo paciento. Kruopščiai parengta programa neturi galios keisti gyvenimo būdą, nebent pats sergantysis to norėtų. Ko tikėtis iš savarankiškų gliukozės tyrimų? Mokytojai turėtų būti vienodos nuomonės apie naują gydymo techniką ir dalytis žiniomis su mokiniais, teikti vilčių ir skatinti. Sergantiems reikėtų išmokti veikti atitinkamai pagal kraujo gliukozės duomenis. Žinoma, nors ir dėdami pastangų, jie gali patirti įvairiausių sveikatos pokyčių. Mokytojai turėtų padėti sergantiesiems suprasti, kad kraujo kontrolė padeda valdyti ligą. Nūdienos tikslai gali skirtis nuo rytdienos planų dėl dienotvarkės, socialinės aplinkos, valgymo įpročių ir fizinės veiklos kaitos. Žinios, kaip valdyti ligą, turi būti nuolat atnaujinamos. Savikontrolė namuose negali pakeisti kartkartėmis atliekamų ilgo laikotarpio glikemijos tyrimų. Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) neparodo gliukozės pokyčių, kurie nustatomi kasdienės savikontrolės metu. Jeigu neatitinka HbA1c ir kasdienės savikontrolės tyrimų rezultatai, galima spėti, jog tyrimai buvo netikslūs. Svarbi informacija ligonio dienyne ne tik savikontrolės sugebėjimams įvertinti. Ji skatina sergantįjį siekti geresnių rezultatų. Pagal užsienio spaudą straipsnį parengė Dainara Kartheiser Puslapiai 18-20 Neštumas tai maloniu atradimu ir jaudulio metas. Taciau, jei sergate diabetu, jus turbut rupinates, ar galesite pagimdyti sveika kudiki. Dar visai neseniai, kaip ir prieš 20 metu, diabetu sergancioms moterims buvo patariama nepastoti. O tos, kurios vis delto ryždavosi, neštumo pradžioje jau budavo hospitalizuojamos ir stebimos keleta menesiu. Šiandien yra geru naujienu. Jeigu neštumas tinkamai planuojamas, diabetas kruopšciai kontroliuojamas, naudojant naujausia technologija galima per visa neštuma stebeti vaisiu. Jus galite pagimdyti sveika kudiki. Taciau tai pasiekiama tik tinkamai planuojant neštuma ir kruopšciai vykdant gydytoju nurodymus. I dalis Nėštumo planavimas Prieš planuojant nėštumą, iš anksto būtina gera diabeto kontrolė. Tai svarbu visoms I ar II tipo diabetu sergančioms moterims. Plačiai žinoma, kad jos nėštumo planavimu turi rūpintis nuo paauglystės iki menopauzės. Netgi neplanuodamos artimiausiu metu pastoti, jos turi tinkamai kontroliuoti diabetą, iki ši problema taps aktuali. Jeigu jūs esate tokio amžiaus, kada tinka gimdyti vaikus, bet to dar nenorite, pasitarkite su savo gydytoju dėl apsisaugojimo priemonių (kontraceptinių, spermicidinių tepalų, prezervatyvų). Itin svarbu reguliuoti kraujo cukrų vos tik pastojus; tai mažins grėsmę blogam vaiko vystymuisi. Vaisiaus vidaus organai (širdis ir nervų vamzdeliai), vėliau išsivystantys į galvos bei nugaros smegenis, nervus, formuojasi šeštą-aštuntą nėštumo savaitę. Tačiau jūs 6 ar daugiau savaičių galite nežinoti esanti pastojusi. Tad jeigu jūs tinkamai iš anksto nekontroliavote diabeto, praleidote progą sumažinti kūdikio sveikatos pavojų. Tyrimais nustatyta, kad šiuo atveju vaisiaus vystymosi defektų rizika išauga 3-5%. Bloga diabeto kontrolė didina pavojų įvykti persileidimui. Ši patologija nekontroliuojančioms diabeto moterims yra 2 kartus dažnesnė negu nesergančioms arba tinkamai kontroliuojančioms kraujo gliukozę nėsčiosioms. Ką reikia daryti 3-6 mėnesius iki pastojant Jeigu jūs planuojate pastoti, šį savo sprendimą privalote apsvarstyti su visa komanda specialistų: ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Jūsų sveikata įvertinama, atsižvelgiant į: ![]() ![]() ![]() Atsižvelgiama į jūsų svorį ir arterinį kraujo spaudimą. Jūsų šlapime neturi būti baltymų, ketoninių kūnų (acetono) ir infekcijos požymių. Kraujo gliukozės kontrolė Ištyrus glikuotą hemoglobiną (HbA1c), sužinomas kraujo gliukozės lygis per 2-3 mėnesius. Nėštumo metu jūs kontroliuosite gliukozę (glikemiją) iki valgio ir pavalgius, t.y. 6-12 kartų per dieną. Ir geidautina, kad jūs tai darytumėte 4 kartus į dieną jau dabar: įprasite. Dėl tikslumo palyginkite savarankiškų ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Gydytojas ar med. sesuo jus pamokys, kaip save kontroliuoti ir elgtis su savikontrolės prietaisais (gliukomačiu, juostelėmis). Insulino terapija Dar griežtesnei diabeto kontrolei skiriama intensyvi insulino terapija (3 trumpo veikimo ir 2 pailginto veikimo injekcijos). Pereiti prie tokios gydymo schemos reikia 3-6 mėnesius iki pastojant. Jei sergate II tipo diabetu Gaila, kad II tipo diabetą žmonės laiko lengvu ar bent ne tokiu sunkiu. Tai toli gražu neatitinka tiesos, ypač kai manoma apie pastojimą. Būtina tokia pati priežiūra ir kontrolė, kaip ir sergančiosioms I tipo diabetu. Tik galbūt joms reikės kitokio kiekio insulino. Nors iki pastojimo jūs gydėtės dieta, dabar derėtų pereiti prie pailginto veikimo insulino. Tačiau jei gydėtės kraujo gliukozę mažinančiomis tabletėmis, jau iki pastodamos turėtumėte pradėti gydytis insulino injekcijomis. Nėštumo metu šių tablečių vartoti negalima. Padidėjus kūno masei, sunkiau kontroliuoti diabetą. Todėl iki pastojant patariama konsultuotis su gydytoju dėl mitybos ir mažinti svorį. Mitybos planavimas Nėštumo metu itin svarbu laikytis dietos, nes tai padeda koreguoti kraujo gliukozę ir palaikyti būsimo kūdikio sveikatą. Su dietologu susidarykite mitybos planą, atsižvelgdamos į kūno svorį ir kalorijų poreikį. Toks planas padės jums gydytis dieta. Gydytojas išaiškins, kaip kraujo gliukozę veikia įvairūs maisto produktai, koks priklausomumas produktų ir insulino, ką daryti, jei nėščią moterį rytais kankina pykinimas (gal dėl hipoglikemijos). Dieta yra tokia: valgoma 6 kartus per dieną, siekiant, kad negausėtų kraujo gliukozės, kad nedidėtų svoris daugiau kaip 12,5 kg per visą nėštumą. Diabeto komplikacijos Jei vystosi diabeto komplikacijos, nėštumas gali jas pagreitinti. Todėl jūs privalote visapusiškai pasitikrinti. Retinopatijai turi reikšmės padidėjęs kraujo spaudimas. Jei nustatyta retinopatijos pradžia, galima iki pastojimo atlikti gydymo lazeriu kursą. Jeigu tai diagnozuota nėštumo pradžioje, tektų gydytis kuo greičiau. Nefropatija (inkstų liga) nustatoma iš paros šlapimo tyrimo (baltymų ir mikroalbuminurijos). Jeigu sergate pradine nefropatija, būsimam pastojimui nepavojinga. Tačiau jeigu nuo diabeto nefropatija yra II ar III stadijos, nėštumo planuoti nereikia. Mat tai lėtina vaisiaus vystymąsi, o vėliau sukelia nėštumo toksikozę (vandenligė, nėštumo nefropatija). Gastropatija (skrandžio susirgimas) mažina kraujo gliukozę po valgio; tai gali sukelti hipoglikemiją ir rytais pykinimo jausmą. Širdies ir kraujagyslių ligos gimdymui palankaus amžiaus moterims yra retas atvejis. Vis dėlto privalu pasitikrinti širdį ir kraujo apytakos organus, jeigu jūsų sirgimo stažas didesnis kaip 10 metų, jei yra rizikos veiksnių, taip pat jei kraujo spaudimas didesnis kaip 140/90 arba yra EKG pakitimų. Į šiuos dalykus svarbu atsižvelgti, nes širdies, kraujagyslių ligos kenkia tiek kūdikiui, tiek motinai. Pastoti draudžiama, jeigu: 1. Cukrinio diabeto stažas per 20 metų. 2. Labai pažeistos kraujagyslės: ![]() ![]() diabetinė osteoartropatija (dubens kaulų raiščių aparato patologija). Planuodamos nėštumą, žinote, kad 9 mėnesių diabeto kontrolei prireiks daug laiko ir lėšų. Dažniau konsultuositės su medikais, daugiau kartų teks atlikti kraujo gliukozės analizes, leistis insuliną, vis mažiau laiko liks profesinei veiklai. Galbūt jūs galite mažinti darbo valandas ar aplamai jo atsisakyti. Vis dėto jūs tai galite išpręsti tik palaikoma šeimos. II dalis Pirmas neštumo trimestras Nuo 1 iki 13 savaičių Kūdikis Per šį nėštumo laikotarpį mažylis vystosi iš vienaląsčio organizmo į miniatiūrinį žmogeliuką. Šeštąją savaitę širdelė jau susiformavusi ir pastebimos ataugėlės, vėliau virsiančios galūnėmis. Piršteliai, akys, lūpos ir nosis pastebima aštuntą savaitę. Vaisiaus širdelės plakimą ultragarso aparatu galima užregistruoti penktą-šeštą savaitę, o išgirsti nuo aštuntos-dešimtos savaitės. Dvyliktą savaitę vaisius esti apie 7 cm ilgio ir pradeda judėti. Kartu su šiais procesais šiuo metu vystosi placenta - vaisiaus vieta - kūdikio ir motinos ryšys. Gliukozė - viena iš nedaugelio medžiagų, ateinančių per placentą. Tokiu būdu gliukozė, kurios gali būti pas jus per daug, veikia vaisių. O insulinas - deja, neveikia. Nuo tryliktos savaitės vaisiaus organizmas pats gamina insuliną. Motina Ar jūs pastojote, galite sužinoti šeštą-aštuntą nėštumo savaitę. Išnyksta menstruacijos, kankina nuovargis, mieguistumas, rytais pykina, dažnai šlapinatės, padidėja krūtys ir pan. Tai atsitinka dėl organizmo hormoninių pokyčių, sėkmingesnio nėštumo. Insulino poreikis Jautrumas insulinui gali gerokai padidėti tik pastojus. Todėl jums pakanka mažesnės jo dozės nei anksčiau. Saugokitės hipoglikemijos Hipoglikemijos rizika ypatingai didelė tarp dešimtos ir šešioliktos nėštumo savaitės. Tada dažniau tikrintina glikemija. Savikontrolė itin būtina, jeigu sunkiai juntami hipoglikemijos požymiai. Labiau rūpinantis savijauta, galima ją geriau pastebėti. Labai dažnai savijautą nekaip jaučiuosi, esu dirgli, pavargusi, manoma, sąlygoja nėštumas. Tuo tarpu tai hipoglikemijos požymiai. Nespėliokite! Tirkite kraujo gliukozę! Visada turėkite su savimi 3 cukraus gabaliukus ar kitų angliavandenių (vaisių, sulčių, saldaus gazuoto, kolos tipo vandens ar pan.), jei jus ištiktų hipoglikemija. Tikima, kad po šešioliktos-aštuonioliktos nėštumo savaitės hipoglikemijos grėsmė mažėja, tačiau budrumo nevalia prarasti. Nėsčios I tipo diabetu sergančios moterys turėtų insulino dozę padidinti apie 10%. To prireikia dešimtą-dvyliktą nėštumo savaitę, kai susiformuoja placenta. Tai atsitinka todėl, kad ji gamina kontrinsulininius hormonus: laktogeną ir progesteroną. Bendras insulino poreikis šeštą-tryliktą nėštumo savaitę yra apie 0,7 vieneto 1 kg svorio. Nėsčiųjų cukrinio diabeto kompensacijos kriterijai Glikemija:
Kas darytina pirmąjį nėštumo trimestrą Svarbu kuo greičiau informuoti savo endokrinologą apie tai, kad pastojote. Namų testai padės jums, bet tik moterų konsultacija gali duoti galutinį atsakymą. Reikia išsitirti: ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() Reikia koreguoti: ![]() ![]() Paros kalorijų apskaita (svoris x kilokalorijų 1 kg kūno svorio) Ideali kūno masė: ūgis - 100 - 15% Mažiau kaip 80% idealios kūno masės - 40 kkal/kg/per dieną; 80-120% idealios kūno masės - 30 kkal/kg/per dieną; 120-150% idealios kūno masės - 24 kkal/kg/per dieną; Daugiau kaip 150% idealios kūno masės - 12-20 kkal/kg/per dieną. Diabetinė ketoacidozė (pavojinga I tipo diabetu sergančiai motinai ir jos kūdikiui) Insulinu koreguojamas kraujyje būtinas gliukozės kiekis - energijos šaltinis. Be jo, organizmas negali produktyviai naudoti gliukozę. Vietoj gliukozės jis mitybai naudoja baltymus ir riebalus. Tuo atveju susidaro ketoniniai kūnai ir rūgštys, o tai kenkia medžiagų apykaitai, vystosi ketoacidozė. Ketoacidozė greičiau ištinka I tipo diabetu sergančiuosius, kai stokojama insulino. Tai labai pavojinga ir motinai, ir kūdikiui. Keotacidozė greičiau vystosi, kai žmogus serga, ir jam reikia daugiau insulino negu paprastai. Insulino dozę būtina gerokai padidinti, jei kyla temperatūra. Insulinas, kaip bet kuris baltymas, suyra, kai temperatūra aukštesnė negu 37,5 C. Sergant reikia dažniau tirti šlapimą dėl acetono, ypač jei kraujo gliukozės daugiau kaip 13,0 mmol/l. Ketoacidozė neretai pasireiškia pykinimu ir vėmimu. Bet kuriuo atveju privalote kreiptis į gydytoją. III dalis Antras neštumo trimestras Nuo 14 iki 27 savaiciu Vaisius Keturioliktą-penkioliktą savaitę jūsų kūdikis jau susiformavęs. Dabar jis nuolat auga, jo organai bręsta. Jūs juntate jo judesius aštuonioliktą-dvidešimtą savaitę. Dvidešimt antrą savaitę jis jau sveria apie 350 g. Pradeda formuotis poodiniai riebalai. Po dvidešimt šeštos savaitės kūnelis pasidengęs plonu rausvos odos sluoksniu ir sveria apie 1 kg. Jūsų kūdikis gali girdėti balsus ir judėti pagal jūsų balso ritmą. Pasikalbėkite su juo! Motina Daugelio moterų nuomone, tai pats maloniausias nėštumo laikotarpis. Nemaloni savijauta praėjo, ir jums geriau. Dvidešimt šeštą- dvidešimt aštuntą nėštumo savaitę šie procesai pasiekia piką. Normaliai kraujo gliukozei palaikyti jūs turėsite gerokai padidinti insulino dozę. Tai nustatyti padės kraujo gliukozės kontrolė prieš valgį ir pavalgius. Insulino poreikis Insulino paros poreikis nėštumo metu didėja 2-3 kartus nuo pradinės dozės. Įpusėjus nėštumui (po 20 savaičių), vidutinė insulino paros dozė gali siekti 90-120 vienetų. Pusę paros dozės sudaro trumpo veikimo, pusę - pailginto veikimo insulinas. Keturioliktą-aštuonioliktą savaitę bendras insulino poreikis - 0,7 vienetai/kg; aštuonioliktą-dvidešimt šeštą savaitę - 0,8 vienetai/kg. Vaistų, gausinančių kraujo gliukozę, terapija Gali pasitaikyti, kad nėštumo išsaugojimui prireiks skirti B adrenomimetikų (tokolitikų). Tai, savo ruožtu, kels poreikį didinti paros insulino dozę 20-40% (tolygiai paskirstant visai dienai) glikemijos kontrolei tol, kol bus vartojami minėti vaistai. Kas darytina antrą nėštumo trimestrą? Toliau lankytini endokrinologas bei ginekologas ne rečiau kaip 1 kartą kas 4 savaitės (dažnumas priklauso nuo jūsų savijautos ir savikontrolės rezultatų). Tada reikia antrą kartą pasikonsultuoti su okulistu. Aštuonioliktą-dvidešimtą savaitę vaisiaus būklė pasitikrintina ultragarsu (tyrimui jau nereikia, kad būtų pilna šlapimo pūslė iki tikrinantis), norint išvengti vystymosi defektų. Vaikams, kurių motinos serga cukriniu diabetu ir ypač jeigu jį blogai kontroliuoja, labiau gresia širdies yda. Dvidešimtą nėštumo savaitę vaisiaus širdis jau išsivysčiusi ir tokio dydžio, kad matoma tiriant ultragarsu ir netgi galima atlikti EKG. Paruošta pagal Natalijos Gustovos straipsnį iš žurnalo Diabet - Obraz žizni Puslapis 21
Kiekvieną savaitę Hari Krišna centre po 2-3 valandas gilindavomės į paslaptingą Indijos pasaulį. Mūsų mokytoja Ilona, jos tikėjimo vardas Apamšula, supažindino mus su Ajurvedos pagrindais. Įdomi ir neįprasta pažintis buvo su došomis, t.y. elementais, kurie savotiškai lemia kiekvieno organizmo gyvybinę energiją, kūno sudėtį, žmogaus charakterį. Daug naujų dalykų sužinojome ir apie pagrindines indų valgymo taisykles. Pavyzdžiui, laikantis svarbiausių Ajurvedos mitybos taisyklių, kaip teigiama šventraštyje, galima išvengti daugelio bėdų: Valgymą reikia baigti, kai tik pirmą kartą atsiraugėji. Jaukioje šventykloje, kurioje vyko paskaitos, išgirdome apie sveiką ir racionalią mitybą, kūno veiklą, ligų gydymą be vaistų. Labiausiai mus domino indų prieskoniai: kurkuma, fenugrikas, kardamonas, asafetida bei dar daug kitų. Jų kvapai sklido iš virtuvės ir maišėsi su rūkstančiais smilkalais. Pažintis su indų kultūra, tradicijomis, papročiais, religija bei pasaulėjauta - tik dalis mūsų kelionės uždavinių. Svarbiausias - sveikos gyvensenos bei vegetarinės mitybos kursų tikslas buvo susipažinti su iki šiol neatrastos kulinarijos paslaptimis, atsižvelgiant į diabetu sergančių žmonių racioną. Diagnostikos juostelės leido paanalizuoti sergančiųjų klubo narių glikemiją ir vietoje tai aptarti su klubo gydytoja Edita Janulionyte. Erdvi krišnaistų virtuvė stebino dideliais puodais bei įvairių produktų gausa. Čia mes ne tik stebėjome, kaip gaminamas maistas, bet ir patys minkėme, kočiojome tešlą, lankstėme įvairiomis formomis, maišėme puodus, lukštenome paskrudintus riešutus, kepėme aliejuje maistą. Žodžiu, dirbome kaip tikri virtuvės senbuviai. Kiekvienas vakaras buvo savitas - vegetariniai patiekalai mus masino išmokti jų gaminimo. Gavome gamintų valgių receptus bei literatūros. Domino paskaitos apie prieskonius ir jų gydomąsias savybes, taip pat videofilmai apie Indiją, jos žmones, tradicijas ir virtuvę. Turbūt jums įdomu, kur dingo mūsų pagamintas maistas? Ogi, skambant mistiškai indų muzikai, mes valgėme. O ko tik neprisiragavome! Nuo įvairių daržovių troškinių, maltinių, neįprastų pieno produktų patiekalų ir kruopų valgių iki saldumynų, netgi torto. Aišku, būtinai su specifiniais prieskoniais. Neįprasto skonio bei gamybos buvo tradiciniai indų paplotėliai, Indijoje valgomi vietoj kasdienės duonos. Jie kepami tiesiog ant ugnies, aliejuje ar sausoje keptuvėje ir patiekiami karšti. Valgydami neva mėsą, netikėtai sužinojome, kad tai tik jos pakaitalas iš žirnių miltų. (Juk krišnaistai - vegetarai!) Nekasdienė aplinka, žinios apie maistą - sveiką ir skanų - mums išties buvo labai vertingos. Mes ne tik džiaugiamės naujais kulinarijos gebėjimais, bet ir tobulėjome. Tris mėnesius jaukioje namų aplinkoje bendravę su Ilona, Monika, Sauliumi ir kitais šios draugijos nariais, geriau pažinome savo organizmą, asmenybę bei indų kultūros savitumą. Už šio įdomaus projekto finansavimą esame dėkingi Valstybinei jaunimo reikalų tarybai. (Klubo Keturi žirgai inform.) Puslapiai 22-23 ![]() Tikimės, kad mūsų pateikti klausimai padės sergantiesiems suvokti savo žinių spragas. Diabeto mokytojos iš to galės spręsti, ką reikėtų detaliau išaiškinti savo klausytojams diabeto mokyklose ar kitose konsultacijose, patikrinti, kaip gvildentas žinias klausytojai įsiminė. Linkime kuo geresnio žinojimo, taigi ir tobulesnės sveikatos kontrolės, visokeriopos sėkmės! Ką žinote apie diabetą (klausimai konkursui): 1. Insulinas turi būti švirkščiamas į: a) pilvą; b) galūnių raumenis; c) trumpo veikimo insulinas - į pilvą, pailginto veikimo - į šlaunį ar sėdmenis. 2. Kada geriausia susišvirkšti trumpo veikimo insuliną? a) 5-10 min. prieš valgį; b) 15-25 min. prieš valgį; c) 30-35 min. prieš valgį; d) po valgio. 3. Jei per dažnai švirkščiamas insulinas į tą patį tašką, gali: a) toje vietoje sukietėti oda; b) po oda atsirasti guzų; c) dalis insulino neveikti; d) kilti odos infekcijos pavojus; e) po oda susidaryti įdubimų. 4. Insulinas, skirtas šiai dienai, gali būti laikomas: a) kambario temperatūroje; b) vėsioje vietoje; c) šaldytuve, - 2°C temperatūroje. 5. Insulinas, laikomas ne šaldytuve, tinka: a) iki baigiasi jo galiojimo terminas, nurodytas ant įpakavimo; b) 28 dienas; c) 35 dienas; d) 40 dienų. 6. Prieš imantis papildomo fizinio krūvio sode ar namie, reikėtų: a) sumažinti insulino dozę; b) švirkštis tą pačią insulino dozę ir daugiau savalgyti angliavandenių; c) padidinti ir insulino, ir angliavandenių dozes. 7. Ištiktas hipoglikemijos, ligonis privalėtų: a) skubiai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje; b) išgerti stiklinę saldžių sulčių; c) suvartoti 10 g gliukozės; d) išgerti saldžios arbatos su šaukšteliu cukraus; e) išgerti saldžios arbatos su 3-4 šaukšteliais cukraus; f) išgerti tračdalį litro pieno. 8. Ištikus nedideliam hipoglikemijos priepuoliui, tą pačią valandą dvi ar daugiau dienų reikėtų: a) pakoreguoti savo mitybą; b) pasitarti su savo gydytoju; c) valgyti kaloringesnį maistą; d) mažinti insulino dozę. 9. Susirgus gripu, kataru ar infekcine žarnyno liga, karščiuojant ir nieko nevalgant reikėtų: a) nebesišvirkšti insulino; b) švirkštis mažiau insulino, negu įprastai; c) švirkštis tiek pat arba daugiau insulino. 10. Patiriant pykinimą, vemiant, geriausia: a) valgyti tik baltymingą maistą; b) valgyti tik duoną ir kruopas be riebalų; c) gerti tik angliavandeningus skysčius (sultis, kisielių, 5% gliukozės tirpalą). 11. Jeigu prieš pietus kraujo gliukozė yra 10 mmol/l, sergantysis turėtų: a) prieš pietus susišvirkšti insulino 2 vienetais daugiau; b) mažiau suvalgyti maisto. 12. Jeigu po gausios vakarienės kraujo gliukozė yra 14 mmol/l, reikėtų; a) padidinti nakčiai švirkščiamo pailginto insulino dozę dviem vienetais; b) prieš naktį nekeisti insulino dozės, o ryte vėl patikrinti kraujo gliukozę; c) papildomai susišvirkšti 4 vienetus trumpo (dar geriau - greito) veikimo insulino. 13. Jeigu kas rytą per daug gliukozės kraujyje, geriausia: a) koreguoti mitybą; b) padidinti nakčiai švirkščiamo pailginto insulino dozę; c) prieš keičiant insulino dozę, patikrinti kraujo gliukozės kiekį naktį (2-3 val.). 14. Paūmėjus cukraligei (bloga savijauta, gliukozės kraujyje daugiau kaip 14 mmol/l, šlapime aptikta acetono), reikėtų švirkštis: a) tik trumpo veikimo insuliną; b) pirmąją insulino dozę - 10 vienetų; c) pirmąją insulino dozę - 10% paros insulino kiekio; d) pirmąją insulino dozę 20% paros insulino kiekio. 15. Kokį kraujo gliukozės kiekį sumažina vienas insulino vienetas? a) tai priklauso nuo pradinio gliukozės kiekio ir organizmo jautrumo insulinui; b) vienu mmol/l; c) 1,7 mmol/l; d) 1-1,7 mmol/l. 16. Organizmo atsparumą insulinui padeda mažinti: a) tinkama mityba; b) didelės insulino dozės; c) fizinis krūvis; d) sulfanilšlapalo preparatai; e) metforminas; f) troglitazonas. PASITIKRINKITE! Atsakymai į konkurso "Ką žinome apie diabetą" klausimus, pateiktus "Diabeto" (Nr. 2/26) laikraštyje:
Puslapis 24 Į pagalba žmonėms, sergantiems cukralige, yra išleistos trys knygelės. Autoriai Viktor Jorgens, Monika Grusser, Peter Kronsbein savo leidinius skyrė sergantiems II tipo diabetu "Kaip aš gydausi cukraligę" (besigydantiems tabletėmis) ir "Insulinas man padeda jaustis geriau". Sergantiems I tipo cukralige veikalėjį "Mano knyga apie cukrinį diabetą" parašė Viktor Jorgens, Monika Grusser, ir Michael Berger. Visus šiuos leidinėlius iš vokiečių kalbos išvertė Laima Mališauskienė, spaudai parengė LSDMD pirmininkė Juzefa Uleckienė. Knygelėse pateikiama daug vertingų žinių apie dietinę mitybą, kojų priežiūrą, fizinį aktyvumą, insulino terapiją, kitus gydymo būdus, priemones komplikacijoms išvengti. Knygelių galima ieškoti knygynuose, taip pat Lietuvos diabeto asociacijoje: Didlaukio 45-108, Vilnius, tel. (8-22) 76 88 84
Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D.Kartheiser, L. Kaulakienė, D. Kvedaravičienė, A. Norkus, M.Šaltytė, J. Uleckienė, B. Urbonaitė, N. Voveraitienė, L.Zimanienė, S.Žukauskaitė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Didlaukio g. 45-108, 2057 Vilnius, tel. 76 88 84, faks. 76 92 91. © SENOJA |