Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 

Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
No 4 (32) Lapkričio 10, 2001

Eli Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott Medisense, Berlin Chemie Menarini Baltic, Interlux, Roche Diagnostics atstovybė UAB "Eksmos MTC", Novo Nordisk, Pfizer H.C.P. corporation


Tarptautinės diabeto federacijos prezidento laiškas

      Mieli draugai,
      Lapkričio 14-oji - Pasaulinė diabeto diena. Tai viena palankiausių progų atkreipti valdžios, visuomenės, medikų dėmesį į šios ligos sukeliamas negandas. Skelbiama, kas yra diabetas, kokia privaloma jo priežiūra, kontrolė, kaip reikia padėti sergantiems žmonėms, jų šeimos nariams.
      Sumažinti diabeto naštą - tai turėtų būti šių metų Pasaulinės diabeto dienos šūkis. Sergamumas diabetu sparčiai plinta. Pasaulyje diabetu serga apie 150 mln. žmonių, ir spėjama, kad 2025 m. šis skaičius padvigubės. Dažnėja ir ligos sukeltų komplikacijų, sunkinančių žmonių gyvenimą. Tam turi reikšmės netinkama žmonių gyvensena.
      2001 m. Pasaulinės diabeto dienos tema „Diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos”.
      Diabetu sergantys žmonės dažniausiai (80%) miršta dėl širdies, kraujagyslių ligų. Sergantiesiems diabetu širdies ligų grėsmė didėja 2 - 4 kartus. Rizikos veiksniai, sąlygojantys diabetą, yra ilgėjantis žmonių amžius, paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, neracionali mityba. Socialinė- ekonominė situacija žmones verčia keltis į didmiesčius, kur daugėja stresų, valgomas skubiai, netinkamai paruoštas, riebus maistas, stokojama fizinio aktyvumo, dėl to auga svoris.
      Pasaulinės diabeto dienos tikslas propaguoti visuomenei diabetologijos žinias, taip pat sveiką gyvenseną, siekiant užkirsti kelią ligai, mažinti komplikacijų.
      Saugokime širdį - kviečia 2001 m. Pasaulinė diabeto diena. Tai kilusių klausimų sprendimo būdas, sveikos gyvensenos reklama. Svarbu sveikai maitintis, vartoti insuliną ar tabletes, turėti gerą medikų priežiūrą, atsikratyti rūkymo, alkoholio - visų žalingų įpročių.
      Pasaulinė diabeto diena - kampanija, įrodanti, kad diabetą reikia kuo anksčiau diagnozuoti, užkirsti kelią komplikacijoms. Kuo daugiau žmonių turėtų suprasti sveikos gyvensenos naudą. Mažėtų diabeto, širdies bei kraujagyslių ligų. Diabetu sergantieji gali ir privalo gyventi, kaip ir sveiki žmonės, tik gerai kontroliuodami kraujo gliukozę, vartodami tinkamus medikamentus. Tarptautinė diabeto federacija bendradarbiauja su visomis tarptautinėmis organizacijomis, jos nariais, taip pat Pasauline sveikatos organizacija.
      Linkiu visiems prasmingai minėti Pasaulinę diabeto dieną. Dalyvaukite įvairiuose renginiuose, diskusijose, seminaruose.

      Tarptautinės diabeto federacijos prezidentas
      Prof. Sir George Alberti


Puslapis 2

Lietuvos diabeto asociacija – Tarptautinės diabeto federacijos narė
Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui
kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių.
Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas.

Naudinga būti LDA nariu
LDA narys turi didesnę galimybę:


gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;
padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;
lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių.

Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą.
Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu.
Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu:
LDA, Didlaukio g. 45 – 108, 2057 Vilnius, tel. (8-22) 768884.
Internetas: www.is.lt/diabetas
Elektroninis paštas: diabetas@is.lt
Lietuvos diabeto asociacija dirba šiokiadieniais 9-18 val.

LANKYTOJAI PRIIMAMI:
Pirmadieniais 13-17 val.
Antradieniais 13-17 val.
Trečiadieniais 13-17 val.
Ketvirtadieniais 9-12 val.
Pietų pertrauka 12-13 val.
Teikiama nemokama gydytojo endokrinologo konsultacija
Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu Lietuvos diabeto asociacijos buveinėje - Vilniuje, Didlaukio g. 45, 108 kab.

Pirmadieniais 10-15 val.
Trečiadieniais 10-15 val.

Smulkesnė informacija telefonais:
(8-22) 300865
8-800-23332 nemokama linija
(8-22) 768 884 (Lietuvos diabeto asociacija)



Puslapis 3

      Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas
      Panevėžys, 2001 m. spalio 19 d.
Gerbiami gydytojai,

      Sveikinu Jus, Gydytojų sąjungos narius, su vienuoliktais prasmingos veiklos metais. Sergančiųjų vardu dėkoju už Jūsų nenuilstamą triūsą ir pastangas padėti mums, ligoniams. Darbų nuveikta daug, tačiau yra ir nemažai sunkumų, kliūčių, kurias gyvybiškai svarbu neatidėliojant įveikti.
      Kalbu Jums 29 Lietuvos ligonių visuomeninių organizacijų vardu. Prieš kelias savaites jos pirmą kartą paskelbė bendrą Lietuvos gydytojų ir ligonių kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką ir Sveikatos ministrą ,,Dėl Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimo”. Jame reikalaujama, kad 2002 metais sveikatos apsaugai būtų skirta ne mažiau 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) - taip, kaip numatyta LR Sveikatos sistemos įstatyme.
      Turbūt naivu tikėtis, kad kreipimasis iš karto bus išgirstas. Grėsmę keliantys faktai, įstatymai ir argumentai valdžios kažkodėl nejaudina. Reaguojama tik į šiurkštų spaudimą, drastiškus veiksmus ar skandalus.
      Drįstu teigti, kad jei mes norime padidinti sveikatos apsaugos finansavimą, reikia pakeisti politinių partijų ir politikų požiūrį į sveikatos sistemą.
      Šiandien dauguma politinių partijų ir politikų mano jog sveikatos apsauga yra gana stabilus, daug rūpesčių nekeliantis sektorius, kuriame yra nemažai neūkiškumo, bet ir vidinių rezervų. Korumpuoti gydytojų ,,klanai” nenori reformų, farmacinių kompanijų ,,mafija” pelnosi per kompensuojamus vaistus, o ligoniai iš esmės nesiskundžia dėl tokios griūvančios sistemos. Kitais žodžiais tariant - politiškai nepatrauklus, sudėtingas sektorius, iš kurio politinę naudą, t. y. - populiarumą tarp rinkėjų, gauti sunku. Todėl nenuostabu, kad Vyriausybė užsimojo 2002 metais dar sumažinti sveikatos apsaugos finansavimą. 2002 metais sveikatos apsaugos poreikis yra 2,3 mlrd. litų, o planuojama 1,8 mlrd. Vadinasi jau dabar aišku, kad kitais metais trūks 500 mln. litų, todėl sistema neveiks. Sveikatos apsauga išlaikė daug išbandymų, tačiau atrodo, kad vis gilėjanti finansavimo krizė 2002 metais gali baigtis visos sistemos fiasko. Tai daug baisiau nei juodligė!
      Kaip Jūs žinote šiųmetinis sveikatos apsaugos finansavimas sudaro tik 4,3% BVP. Pagal šį rodiklį atsiliekame ne tik nuo Lenkijos, Estijos, bet ir nuo Baltarusijos bei Moldovos. Atrodo, žemiau ristis nebėra kur!
      Politikai deklaruoja, kad sveikatos apsauga yra svarbus valstybės prioritetas, bet tuo pačiu metu pastoviai mažina finansavimą. Sako - ,,nėra pinigų”.
      Tai netiesa. Pinigų yra. Lietuvos ekonomika auga. Nėra politinės valios ir asmenybių aktyviai kovojančių už sveikatos apsaugos sistemos finansavimą politiniame lygyje.
      Per 10 Lietuvos nepriklausomybės metų nė viena iš politinės ,,kairės” ar ,,dešinės” valdžiusių partijų nesugebėjo paruošti ilgalaikio 10-15 metų reformų ir investicijų plano., kuriame būtų numatyta kaip laipsniškai, iš lėto mažinti ligoninių skaičių, modernizuoti likusias, tobulinti ambulatorinę pagalbą, ženkliai padidinti gydytojų atlyginimus, likviduojant priemokas už paslaugas, bei spręsti su restruktūrizacija susijusias socialines gydytojų ir medicinos personalo problemas. Per 10 metų yra pozityvių pasiekimų, kuriuos galima vadinti reforma, ypatingai plečiant medicininę pagalbą ir modernių bei veiksmingų vaistų prieinamumą ambulatorinėje grandyje. Tačiau iš esmės nepasikeitė pinigų srautai ir ligoninės vis dar suvartoja ¾ visų sveikatos apsaugos pinigų.
      Sveikatos apsauga neturi savo ,,pavilionio”, neturi savo ,,karbauskio”, neturi traktorių, o Hipokrato priesaika ir situacija gydytojų darbo rinkoje išbraukia streikus iš politinės įtakos arsenalo. Daugelis iš mūsų jau susitaikėme su situacijos beviltiškumu ir mūsų pačių bejėgiškumu.
      Vis dėlto išeitis turi būti! Ji yra! Jeigu mes, t. y. - ligoniai ir gydytojai - veiksime kartu, galime daug pasiekti.
      Gydytojų Lietuvoje yra kelios dešimtys tūkstančių, ligonių - šimtai tūkstančių. Nors daugelis ligonių dar nėra gerai organizuoti, tačiau nevilties apimti tie žmonės vienijasi. Jei pavyktų juos mobilizuoti ir sutelkti bendrai kovai, tai taptų svaria jėga, su kuria politikai negalėtų nesiskaityti.
      Suprantama, kad gydytojų ir ligonių interesai dažnai yra skirtingi, tačiau akivaizdu, kad mus visus vienija bendras interesas: sveikatos apsaugos finansavimas turi būti pastoviai didinamas.
      Lietuvos žmonės, t. y. mokesčių mokėtojai, nori, kad sveikatos apsaugai būtina skirti daugiau pinigų. Pagal savaitraščio ,,Veidas” užsakymu atliktą Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą, kurioje buvo klausiama - ,,Kam, Jūsų nuomone, Vyriausybė, skirstydama kitų metų biudžetą, turėtų teikti pirmenybę? - Atsakyta, jog sveikatos apsaugai turėtų būti skirta 19,2%. Sveikatos apsaugą aplenkė tik socialinė apsauga - 23,4%.
      Tai netūrėtų stebinti. Oficialiai sveikatos apsauga šiais metais suvartoja 2 mlrd. litų. Atsižvelgiant į paskelbtus ,,Transparency International” apklausos duomenis (juose, beje, visai nepagrįstai priemokos už paslaugas ligoninėse yra sulyginamos su kyšių davimu muitininkams, policininkams, kai yra gaunama finansinė nauda), galima pagrįstai spėti, jog sveikatos apsaugai Lietuvoje per metus de facto išleidžiama ne mažiau kaip 3 - 3,5 mlrd. Lt. Vadinasi, Lietuvos žmonės už sveikatos apsaugą papildomai neoficialiai primoka 1 - 1,5 mlrd. litų! Skurdžiai besiverčiantys žmonės negali savęs alinti vis daugiau ir daugiau. Deklaruojama ,,nemokama medicina” yra seniai sužlugęs mitas.
      Šiuo metu susidarė palanki situacija, kad veikdami kartu mes galėtume pakeisti politikų požiūrį į sveikatos apsaugą: šalies ekonomika auga, į valdžią atėję socialdemokratai pareiškė apie ,,socialiai orientuotą” politiką, sveikatos finansavimą planuojama mažinti, 2002 metais vyks Lietuvos Prezidento rinkimai.
      Veikdami kartu mes galime ir turime siekti, kad sveikatos apsauga taptų viena iš pagrindinių 2002 metų Prezidento rinkimų kampanijos temų, o valdančios daugumos deklaruojama ,,socialiai orientuota” politika būtų jau dabar paremta skaičiais - 2002 finansavimo sveikatos apsaugai didinimu.
      Todėl siūlau šiame suvažiavime:
      1. Priimti pareiškimą, kad Vyriausybės paruoštas biudžeto projektas 2002 m. yra ,,antisocialinis” ir kad sveikatos apsaugos finansavimas turi būti ne mažinamas, o didinamas ne mažiau kaip 15% - t. y. 300 mln. litų lyginant su 2001 m.
      2. Inicijuoti neformalų ,,5% BVP aljansą”, vienijantį Lietuvos gydytojų sąjungą ir ligonių organizacijas, siekiantį, kad sveikatos apsaugos finansavimas būtų ne mažesnis kaip 5% BVP.

      Situacija sudėtinga, tačiau ne beviltiška.
      Reikia ryžtingų veiksmų.
      Tik veikdami kartu, mes galime laimėti.


      Vida Augustinienė
      Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė


Lietuvos respublikos prezidentui p. Valdui Adamkui
LR Seimo pirmininkui p. Artūrui Paulauskui
LR Ministrui Pirmininkui p. Algirdui Brazauskui
LR Sveikatos apsaugos ministrui p. Konstantinui Romualdui Dobrovolskiui

KREIPIMASIS
Dėl Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimo

      Lietuvos Respublikos Seimas Sveikatos sistemos įstatymu pripažino, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė.
      Lietuvos nacionalinė sveikatos koncepcija, Lietuvos sveikatos programa (1998 07 02 Nr. VIII-833) ir LR Sveikatos sistemos įstatymas (1998 12 01 Nr. VIII-946) numato, jog pereinant į rinkos santykius, net ekonominių sunkumų laikotarpiu išlaidos sveikatos priežiūrai neturi būti mažinamos ir finansavimas privalėtų sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP).
      2001 metų Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime pabrėžiama, kad “jau kelerius metus Lietuvos Vyriausybė negali užtikrinti įstatymo numatyto ne mažesnio kaip 5% BVP sveikatos finansavimo”, o “pagal BVP dalį, tenkančią sveikatos priežiūrai, Lietuva tarp šalių Europos Sąjungos kandidačių užėmė tik 8-tą vietą, tuo tarpu ES šalių vidurkis siekia 8,6 procento”.
      Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pagrindinio sveikatos priežiūros finansavimo šaltinio, pajamos pastaraisiais metais sudarė vis mažesnę BVP dalį: 1998 m. - 4,27%, 1999 m. - 4,12%, 2000 m. - 4,02%, o 2001 m. prognozuojamos - mažesnės kaip 4% BVP.
      Lietuvos sveikatos priežiūros vykdoma reforma dėl ypatingos finansavimo stokos užgulė medikų ir pacientų pečius nepakeliama našta. 1999 m. Seimas Sveikatos draudimo įstatymo pataisa (1999 07 01 Nr. VIII-1287) įteisino 20% ir 50% priemoką už kompensuojamus vaistus ir priemones ambulatoriniam gydymui. Neapsakomą neviltį sergantiesiems lėtinėmis ir sunkiomis ligomis šią vasarą sukėlė tai, kad Valstybinė ligonių kasa numato dar didesnę priemoką už ambulatorinį gydymą. Lietuvos gyventojų galimybė mokėti už finansiškai imlias ligas yra labai ribota. Iškilo reali grėsmė, kad bus grubiai pažeistas deklaruojamas visuotinis gydymo prieinamumas.
      Stiprinant pirminės sveikatos priežiūros bazę ir nedidinant galimybės įsigyti veiksmingesnį gydymą, prarandama ir ekonominė šiuolaikinės medicinos nauda. Tik modernaus gydymo metodais daugelis ligonių atgautų darbingumą ir taptų pilnaverčiais šalies geresnio gyvenimo dalyviais.
      Akivaizdu, kad mūsų šalies ekonomika atsigauna. Vėl didėja bendras vidaus produktas: 2000 m. - 3,3%, 2001 m. pirmąjį ketvirtį - 4,4%. Lietuvos ekonominės programos projekte laikotarpiui iki stojimo į ES numatomas kasmet 5% BVP augimas. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl programoje planuojamos lėšos sveikatos apsaugai neatitinka realių poreikių ir nesiekia įstatymais numatyto dydžio, skiriant 4,7% BVP 2002 metais, 4,4% - 2003 metais ir tik 4,2% - 2004 metais.
      Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, mūsų išrinktosios valdžios atstovus, ir reikalaujame, kad 2002 m. Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrai būtų skirta ne mažiau kaip 5 procentai bendrojo vidaus produkto - kaip tai yra numatyta LR Sveikatos sistemos įstatyme ir yra būtina reformuojant sveikatos sistemą.

      Surinkta 87 visuomeninių pacientų, medikų organizacijų, klinikųvadovų, KMU rektoriaus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano parašai.
      Kreipimasis įteiktas visiems aukščiau minėtiems adresatams, pristatytas spaudos konferencijoje vykusioje BNS 2001 10 02.



Puslapis 4
Konferencija Tauragėje

      Tauragės diabeto bendrija ,,Insula” vienija 81 narį. Daugeliui jų trūksta žinių apie šią klastingą endokrininę ligą. Todėl bendrija surengė konferenciją mitybos, ligos valdymo ir kitais aktualiais klausimais.
      Renginys vyko Tauragės invalidų reabilitacijos centre. Salė buvo pilnutėlė. Pranešimą skaitė Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė. Ji pristatė ir savo knygą ,,Rinkimės: 50 patiekalų”. Taip pat supažindino su naujausiais Ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos bei kai kurių žinybų ketinimais pakeisti vaistų kompensavimo tvarką ir sąlygas sergantiesiems. Konferencijoje kalbėjo ir endokrinologė Marija Lapienė.
      Apie mitybos planavimo būtinybę diabetuti valdyti pasakojo slaugytoja diabetologė Juzefa Uleckienė, kuri pristatė ir tris savo knygas apie cukraligę. Ji demonstravo skaidres ir mokė per dieną paskirstyti maistą (būtina valgyti 5 - 6 kartus po nedaug, truputį jaučiant alkį). Pasakojo, kaip elgtis hiperglikemijos ar hipoglikemijos atveju, nurodė insulino leidimosi zonas.
      Didelį įspūdį paliko nuo Kristaus kapo atvežta ir uždegta žvakė. Juzefa Uleckienė sakė, kad ši liepsnelė suartina sergančiuosius ir padeda gyventi, nes Dievo pagalba reikalinga visiems.
      Vokiečių firmos ,,Diagnostick” atstovė Jūratė Margelytė rodė naujausius gliukomačius, pasakė, kur juos įsigyti, kaip naudoti.
      Svečiai atsakė į pateiktus klausimus. Pageidavusieji įsigijo knygų ir bukletų apie cukraligę.
      Koncertavo ,,Šaltinio” vidurinės mokyklos kapela, vadovaujama mokytojo Kazio Bivainio.
      Sugiedoję Tauragės diabeto bendrijos himną, konferencijos dalyviai apžiūrėjo valgių, pagamintų pagal knygą ,,Rinkimės: 50 patiekalų”, parodą, juos degustavo. Patiekalai atrodė įspūdingai - gražūs, spalvingi , skanūs, viskas iš natūralių savo savo sodo gėrybių ir Lietuvoje pagamintų produktų.
      Pasak draugijos pirmininko Algirdo Ardinsko, visos stalą ruošusios moterys nusipelnė didžiausios padėkos. O Adelė Kasparavičienė su Ramūnu Ivanausku linksmino visus nuotaikinga muzika ir dainomis.
      Renginys buvo naudingas, pamokantis ir gražus.

      Parengė Alma Valčackienė


Puslapis 5
LDA narių dėmesiui

      Roche Diagnostics atstovybei Lietuvoje Eksmos MTC ir Abbott Medisense remiant, Lietuvos diabeto asociacijos nariai gali palankesnėmis sąlygomis įsigyti aparatėlius Glucotrend 2 ir Precision Q.I.D. kraujo gliukozei nustatyti. Šiuo reikalu prašoma kreiptis į LDA adresu: Didlaukio g. 45 – 108, telefonu (8 22) 768884 arba į rajono diabeto klubą.
      Žmonėms, besigydantiems insulinu, Valstybinė ligonių kasa pagal gydytojo receptą kalendoriniams metams kompensuoja 150 diagnostinių juostelių, tinkamų įvairiems gliukomačiams, įregistruotiems Lietuvoje. Jei dar neįsigijote aparato, gydytojas privalo išrašyti receptą juostelėms, nustatančioms glikemiją pagal spalvų skalę (pvz., BM Test 144).
      Siūlome naudotis proga ir įsigyti aparatą šiuo metu jums sudarytomis palankesnėmis sąlygomis. Jei jums gydytojas dėl kokių nors priežasčių neišrašo recepto diagnostinėms juostelėms įsigyti, informuokite apie tai mus.

      Lietuvos diabeto asociacija


Puslapiai 6-7
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

  2001 m. rugpjūčio 1 d. vyko LDA valdybos posėdis.
  Rugpjūčio 11 d. Plungės diabeto klubas paminėjo savo veiklos 10-metį. Jubiliejaus proga plungiečių pasveikinti atvyko LDA prezidentė Vida Augustinienė, Skuodo diabeto klubo delegacija, vadovaujama pirmininko Vinco Dauginio.
  Rugpjūčio 14 d. vykusiame Tarptautinės diabeto mokymo stovyklos Druskininkuose uždaryme jaunuoliai dalijosi įspūdžiais bei aptarė šio svarbaus renginio rezultatus kartu su Asociacijos prezidente.
  Rugpjūčio 20 d. LDA prezidentė susitikime su Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovu Gintautu Kazanavičiumi aptarė sergantiesiems diabetu bei gydytojams endokrinologams šiuo metu labiausiai rūpimus klausimus.
  Rugpjūčio 22 d. Invalidų reikalų taryboje prie LR Vyriausybės sergančiųjų įvairiomis ligomis organizacijų vadovai (LDA atstovavo Vida Augustinienė) susitiko su Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoju Haloldu Baubinu. Jis supažindino susirinkusiuosius su planuojamais pakeitimais kompensuojamų vaistų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
  Rugpjūčio 28 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo organizuotas vadovybės susitikimas su pacientams atstovaujančiomis organizacijomis. Dalyvavo LDA prezidentė Vida Augustinienė.

Saulius Narkūnas, Kirsti Vikki, Vida Augustinienė, Jelena Šimonienė ir Arūnas Teiberis Baltijos šalių diabeto asociacijų konferencijoje Rygoje
  Rugpjūčio 29 d. Valstybinėje ligonių kasoje darbo grupė su specialistais tikslino endokrininėmis ligomis sergantiesiems kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Į posėdį buvo pakviesta ir LDA vadovė.
  Rugsėjo 7 d. Tauragės diabeto klubas organizavo seminarą, kuriame dalyvavo LDA atstovės Juzefa Uleckienė ir Vida Augustinienė.
  Rugsėjo 9 - 13 d. Glazgove, Didžiojoje Britanijoje vykusioje Europos diabeto studijų asociacijos konferencijoje dalyvavo ir LDA tarybos narės gydytojos Ona Jurkauskienė ir Jūratė Kulbokienė bei Vida Augustinienė.
  Rugsėjo 18 - 19 d. Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vykusiame renginyje ,,Miesto veidas - sveiki ir gražūs žmonės” Lietuvos diabeto asociacija stendiniame pranešime teikė informaciją bei atliko profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus lankytojams. Iš 694 pasitikrinusiųjų beveik 21 proc. žmonių kraujo gliukozė rasta didesnė nei norma. Iš jų 85 proc. buvo vyresni nei 40 metų, 75 proc. žmonių turėjo antsvorį, 15 proc. giminėje yra sergančiųjų diabetu. Tyrimai buvo atlikti nemokamai, remiant Abbott Medisense ir Eksmos MTC.
  Rugsėjo 25 pasirašyta LDA bendradarbiavimo sutartis su Interlux.
  Rugsėjo 28 - 30 d. Rygoje, Latvijoje vykusioje Baltijos šalių diabeto asociacijų konferencijoje dalyvavo Vida Augustinienė, Saulius Narkūnas, Jelena Šimonienė. Rėmėjas - Novo Nordisk.

Baltijos šalių asociacijų konferencijoje
  Spalio 2 d. Vilniuje, BNS surengtoje spaudos konferencijoje LDA prezidentė Vida Augustinienė kartu su gydytojų, slaugytojų ir įvairiomis sunkiomis ligomis sergančiųjų organizacijų atstovais paskelbė kreipimąsi į šalies aukščiausiosios valdžios vadovus ,,Dėl Lietuvos sveikatos apsaugos finansavimo”. Surinkti 87 parašai. Juos surinko LDA prezidentė. Kreipimasis su parašais perduotas LR Prezidentui, Seimo pirmininkui, Ministrui pirmininkui, Sveikatos ministrui.
  Spalio 8 - 10 d. Vilniuje vyko ketvirtasis (paskutinis) projekto ,,II tipo diabetu sergančiųjų mokykla LDA” dalyvių iš 16 rajonų diabeto klubų susitikimas. Mokymui vadovavo gydytoja Eglė Rudinskienė. Rėmėjas - Invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Projekto rezultatus skelbsime 2002 m. ,,Diabete” Nr. 1/33.
  Spalio 10 d. LDA svečiavosi Kupiškio diabeto klubo ,,Kupa” delegacija.
  Spalio 12 - 14 d. Utrecht mieste, Olandijoje vykusiame Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono tarybos posėdyje su balsavimo teise dalyvavo 2 LDA delegatai - Genovaitė Naidzinavičienė ir Vida Augustinienė. Čia vyko ir kasmetinė Europos šalių diabeto asociacijų konferencija ,,Kartu mes esame stipresni”. Pagrindinis LDA delegatų rėmėjas - Tarptautinė diabeto federacija (Europos regionas), rėmėjas - Novo Nordisk.

II tipo diabetu sergančiųjų mokymas Lietuvos diabeto asociacijoje
  Spalio 24 įvykusiame LDA tarybos posėdyje apie kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones informaciją suteikė Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Haroldas Baubinas. Buvo sprendžiami LDA organizaciniai klausimai. Aptarti Pasaulinės diabeto dienos renginiai.
  Spalio 19 d. Lietuvos gydytojų sąjungos 11 suvažiavime pirmą kartą dalyvavo ligonių organizacijų atstovas. LDA prezidentė Vida Augustinienė sveikinimo kalboje atkreipė Gydytojų sąjungos dėmesį į tai, kad reikia pakeisti iškreiptą politinių partijų ir politikų požiūrį į sveikatos sistemą. Pakvietė veikti kartu, kad sveikatos apsaugai 2002 m. būtų skirta ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
  Lapkričio 14 - Pasaulinė diabeto diena. 2001 m. tema - Diabetas ir širdies ligos. Renginiai organizuojami kartu su Širdies asociacija. Jie vyks visoje Lietuvoje: lapkričio 9 d. - Pakruojyje; 10 - 11 d. - Birštone slaugytojų diabetologių ir chiropodisčių konferencija, 13 d. - Viniuje; 15 d. - Šilutėje; 16 d. Tauragėje; 20 d. - Mažeikiuose; 21 d. - Akmenėje; 23 - 24 d. Palangoje gydytojų endokrinologų konferencija ,,Aktualūs diabetologijos klausimai”.


Puslapis 8
Laiškai

      Lietuvos diabeto asociacijos pašto dėžutė persipildo po klubuose gražiai paminėtų švenčių, o ypač - po neužmirštamų vasaros dienų jaunimo diabeto mokymo stovyklose, stovyklose. Už jas visuose laiškuose padėkos stovyklų personalui ir LDA prezidentei Vidai Augustinienei.
      Tauragės ,,Insulos” bendrijos narė Jovita Rudytė ir Inga Kairytė iš Kupiškio rajono rašo, jog iš daugelio stovyklų, kuriose yra tekę poilsiauti, labiausiai patiko šiemetinė Druskininkų ,,Dainava”. Mergaitės išmokytos geriau kontroliuoti diabetą, tinkamai maitintis pagal produktų kaloringumą bei kraujo gliukozės rodiklius. Už tai dėkoja vadovėms Jelenai Šimonienei, Danutei Kavaliauskienei, gydytojai Editai Jašinskienei, slaugytojai Aušrai Krivolap. Jovita dalyvavo ir ekskursijose pėsčiomis, garlaiviu, dviračiais, aplankė miesto muziejus. Ten pat stovyklavusios panevėžietės Justė Kavaliauskaitė, Ramutė Vertelkaitė rašo, jog ,,nuo įgytų žinių, patirtų pramogų ir įspūdžių kas vakarą net imdavo suktis galva”.
      Apie Plateliuose liepos pabaigoje veikusią ,,Šaltinėlio” stovyklą praneša ten poilsiavę ir mokęsi trys tauragiškiai, pasirašę L. G., M. Ž., M. S. Jaunuoliai patenkinti gerai sutvarkyta poilsiaviete, kur gyveno po 2 - 4 kambaryje, valgė skaniai pagamintą, sveiką maistą, mokėsi kovoti su diabetu. Be to, aplankė Žemaitijos nacionalinį parką, Militarizmo muziejų, džiaugėsi jūra Palangoje. Už gautas žinias dėkoja gydytojai Galinai Apanel, stovyklos vadovei Aldonai Danylienei, slaugytojai Aldonai Goštautienei, už paramą - Tauragės diabeto bendrijos pirmininkui Algirdui Ardinskui ir LDA prezidentei.
      Audra Juodeikytė iš Skuodo taria nuoširdų ačiū diabeto klubo pirmininkui Vincui Dauginiui už projektą ,,Vasaros vaikų užimtumui” bei jį rėmusiems LR Švietimo ministerijai, Skuodo švietimo skyriui, Skuodo savivaldybės paramos skyriui, Lietuvos diabeto asociacijai. Net 6 jaunuoliai turėjo galimybės dalyvauti Platelių stovykloje ,,Šaltinėlis”.
      Visi vaikai ir jaunuoliai rašo, jog labai norėtų tokiose stovyklose stiprinti sveikatą kiekvienais metais.
      Štai Kazys Kuneika, ilsėjęsis Palangoje ,,Žvorūnės” sanatorijoje, savo dėkingumą išsako eilėmis:

      Tegu šypsosi žmonės, kad jums būtų gera.
      Tegu žydi nuostabiausi žiedai, kad jums būtų linksma.
      Tegu niekada negęsta didelės ryškios aušros,
            kad jums būtų šviesu.
      Tegu niekada neišblėsta jaunyste alsuojančios vasaros,
            kad jūs visada būtumėte laimingi
.

      Jaunuolis džiaugiasi, gyvenęs tvarka tviskančiame kambaryje, kuriame buvo girdėti jūros ošimas. Už gerą priežiūrą, mokymą, organizacinį darbą, draugiškumą dėkoja ir medikams, ir Kristinai Striputei, ir savo bičiuliams Algiui, Kristinai, Aistei, Dovilei.
      Apie ,,Žvorūnės” sanatorijos diabeto mokyklą rašo ir Tauragės ,,Insulos” bendrijos narė Ausma Valčackienė. Čia apsilankė ji kartu su grupe diabetu sergančių žmonių, ekskursavusių po Žemaitiją. Visus maloniai priėmė diabeto mokytoja Aurelija Jakočiūnienė. Ji įdomiai pasakojo apie diabeto kontrolę, kraujo gliukozės pokyčius, dietinę mitybą - teikiamoms žinioms įtvirtinti naudojo plakatus, bukletus, kitas vaizdines priemones. ,,Kas turės valios, tiems bus lengviau valdyti diabetą”,- sakė ji. Po paskaitos žmonės ilgai ilsėjosi prie jūros, maudėsi, džiaugėsi saule. Ausma Valčackienė rašo, jog rugsėjo mėnesį ,,Insula” organizavo kelionę į Šiluvą, taip pat rengė konferenciją degustaciją pagal LDA knygą ,,Rinkimės: 50 patiekalų”.
      ,,Diabeto” redakcija taip pat sako ačiū už nuoširdžius laiškus. Džiaugiamės, kad šiose stovyklose dalyvavę vaikai ir jaunuoliai pagerino savo žinias apie ligą 11 - 28 procentais. Pageidaujame, kad neužmirštumėte parašyti savo, taip pat žmonių, kuriems dėkojate, vardų, pavardžių. Būkite sveiki!


Poilsis Latvijoje

      Šią vasarą ilsėjausi Latvijos diabetu sergančiųjų vaikų stovykloje, įkurtoje Druvienos kaimelio internate. (Kadaise čia buvo dvaras.)
      Šita stovykla skyrėsi nuo kitų tuo, kad mūsų ten nemokė kontroliuoti diabeto ir skaičiuoti angliavandenius. Turėjome įvertinti ir naudoti ankščiau sukauptas žinias. Maisto buvo užtektinai, tik turėjome patys jį normuoti. Kilus klausimų, gydytoja maloniai į juos atsakydavo.
      Jei būdavo šilta ir saulėta, kasdien maudydavomės ežere. Jodinėjome žirgu. Džiaugėmės ir pirtimi, kurią šeimininkas mus maloniai iškūrendavo. Šventėme nacionalinę Ligo šventę (Jonines). Buvo rengiami žimų, mįslių konkursai, žaidimai. Dalyvavome orientacijos sporto žaidime. Kasdien vykdavo siuvimo, piešimo, keramikos, medžio raižybos, dainavimo pratybos, mankšta, diskoteka.. Susipažinome su Druvienos apylinkėmis, jų istorija. Man labai patiko vakariniai pasivaikščiojimai. Firmos reklamos agentai papasakojo apie insulino pompą.
      Grupę prižiūrėjo gydytoja Ilzė ir mokytoja Maja.
      Nepaisant to, jog kartais būdavo sunku bendrauti (teko įveikti kalbos barjerus) stovyklauti buvo puiku.
      Ačiū visiems, kurie suteikė man progą pailsėti šioje stovykloje.


Puslapiai 9-13

      Tarptautinė diabeto federacija
      svarbus pranešimas
Pasaulio ekspertų informacija apie naują diabeto protrūkį

      Tarptautinės diabeto federacijos ekspertų komitetas, atstovaujantis 12 šalių, aptarė diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų dažnėjimo galimas priežastis.
      Gliukozės tolerancijos sutrikimas (GTS) išsivysčiusiose šalyse aptinkamas vienam iš septynių vyresnių kaip 40 metų žmonių. O Pasaulinės sveikatos organizacijos Tarptautinio diabeto instituto Melburne profesorius Paul Zimmet teigia, kad šiuo metu apie 200 mln. pasaulio žmonių yra sutrikusi gliukozės tolerancija. Apie 50% suaugusiųjų per 10 metų gali susirgti II tipo diabetu.
      Tarptautinės diabeto federacijos prezidentas prof. Sir George Alberti įspėja, jog pasaulyje diabetu jau serga 150 mln. žmonių. Daugeliui II tipo ligonių ši liga dar nediagnozuota. Jie vaikšto su „gliukozės ašmenimis”. Tuo tarpu diabetas negailestingai žaloja sveikatą.
      Esant II tipo diabetui ar gliukozės tolerancijos sutrikimui, kyla širdies ligų, miokardo infarkto pavojus. Tyrimais nustatyta, kad per paskutinius 9 metus, žmonės, kurių sutrikusi gliukozės tolerancija, 34% dažniau miršta dėl kardiovaskulinių ligų. Žmones, kuriems II tipo diabetas diagnozuotas per vėlai, jau vargina kardiovaskulinės ligos. Reguliuojant kūno svorį, mankštinantis, sumažinama diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų grėsmė. Suomijoje atliktomis studijomis įrodyta, jog aktyvi gyvensena padeda išvengti gliukozės tolerancijos sutrikimų, II tipo diabeto: taip teigia prof. Paul Zimmet. Deja, daugelis žmonių negerina savo gyvensenos.
      Studijomis nustatyta, kaip racionaliausia vartoti farmakologinius medikamentus, gliukozės tolerancijos sutrikimams stabdyti. JAV nacionalinis sveikatos institutas parengė diabeto prevencijos programą. Sveika, aktyvi gyvensena, tinkami vaistai mažina diabeto riziką, netgi esant gliukozės tolerancijos sutrikimui. Tyrimų rezultatai bus greitai paskelbti.
      Šiais metais NOVARTIS PHARMA AG atliks svarbią studiją NAVIGATOR. Tai prevencinė programa tiriant 7500 žmonių (iš 30 šalių), kurių gliukozės tolerancija yra sutrikusi. Šios studijos tikslas išsiaiškinti, ar vaistai gali mažinti II tipo diabeto, kardiovaskulinių ligų grėsmę. Į tuos pačius klausimus turės atsakyti ir kita DREAM studija. Ją rengia AVENTIS ir GSK.
      Diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos šiuo metu kelia didelį pavojų. Privaloma imtis visų priemonių nelaimėms išvengti.


Diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos

      Kas yra diabetas?
      Cukrinis diabetas - liga, kurios metu organizmas ilgą laiką negamina pakankamai insulino arba negali veiksmingai jo panaudoti. Stokojant insulino, jam trūksta energijos, kuri gaunama su maistu.
      Insulinas yra hormonas, kurį gamina ir sekretuoja kasa (didelė endokrininė liauka). Žmogaus maistas, vykstant biocheminėms reakcijoms, suskyla iki gliukozės, kuri naudojama energijai. Insulinas padeda patekti gliukozei į kepenų, raumenų, riebalų ląsteles (tai insulinui jautrios ląstelės). Be insulino gliukozė negali patekti į ląstelės vidų ir todėl gausėja jos kraujyje.
      Yra du cukrinio diabeto tipai:

      I TIPAS
      INSULINAS YRA BŪTINAS GYVYBIŠKAI
      Organizmas negamina arba gamina labai mažai insulino. Preparatas ligoniui skiriamas injekcijomis.
      I tipo diabetu serga vaikai ir paaugliai. Suaugusieji gali sirgti LADA - I tipo diabetu (lėtiniu autoimuniniu suaugusiųjų diabetu).

      SIMPTOMAI:
      I tipo diabetas pasireiškia staiga, audringai, tokiais požymiais:
  dažnu šlapinimusi,
  troškuliu ir burnos džiūvimu,
  greitu nuovargiu,
  apetito stoka,
  svorio praradimu,
  pablogėjusiu regėjimu,
  dažnomis infekcijomis.

      RIZIKOS VEIKSNIAI
      I tipo diabeto rizikos veiksniai nėra tiksliai žinomi:
  genetinė predispozicija,
  autoimuninė kilmė,
  persirgtos infekcinės ligos.

      II TIPAS
      INSULINAS REGULIUOJA MEDŽIAGŲ APYKAITĄ
      Organizmas gamina kartais ir daug insulino, bet jis yra rezistentiškas, tinkamai nepanaudojamas. Tokia būklė kontroliuojama: dieta, fiziniu aktyvumu, tabletėmis.
      II tipo diabetu serga vyresnio amžiaus žmonės, bet retsykiais ir vaikai (MODY tipo diabetu).
      II tipo diabetas išryškėja pamažu, lėtai, kartais sunku tai pastebėti. Nors požymiai yra tokie pat, kaip ir sergant I tipo diabetu: troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, svorio netekimas. II tipo diabeto diagnozė neretai nustatoma po kelerių metų nuo ligos pradžios. Daugelį žmonių jau vargina komplikacijos.
      II tipo diabetą gali sąlygoti:
  nutukimas (tai būdinga 80% sergančiųjų),
  amžius (per 40 m.),
  nejudrumas,
  paveldėjimas,
  gimdymas didelių kūdikių,
  buvęs gestacinis diabetas,
  gliukozės tolerancijos sutrikimas,
  rasinės /etninės/ grupės,
  stresas.

      AR DIABETAS YRA IŠGYDOMAS?
      Diabetas neišgydomas. Yra veiksmingų medikamentų, kurie kontroliuoja diabetą. Svarbu stengtis kraujo gliukozės kiekį palaikyti kuo arčiau normos. Tam reikia derinti keletą dalykų:
  dietą,
  fizinį aktyvumą,
  insuliną ar medikamentus (tabletes),
  savikontrolę (reguliariai matuoti kraujo gliukozę),
  mokymą.

      DIABETINĖS KOMPLIKACIJOS
      Gausi kraujo gliukozė ilgainiui pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, nervines skaidulas, nervus. Dėl to galimos komplikacijos:
  širdies bei kraujagyslių (kraujo apytakos) ligos,
  akių pažeidimai (diabetinė retinopatija), aklumas,
  inkstų ligos (nefropatija),
  nervų sutrikimai (neuropatija),
  diabetinė pėda. Atsiranda kojų žaizdelės, išopėjimai: tenka amputuoti apatines galūnes.

      GESTACINIS DIABETAS
      Nėščia moteris gali susirgti gestaciniu diabetu, nors anksčiau nejuto šios ligos požymių. Tai pasitaiko 2-5% visų nėštumo atvejų. Po gimdymo moteris pasveiksta. Tik kartais išlieka grėsmė vėliau susirgti II tipo diabetu.



      Kaina
      Diabetas ir jo komplikacijos kainuoja kiekvienam ir visur. Daugėja sergančiųjų diabetu, brangsta ir diabeto priežiūra ligoniui, jo šeimai, sveikatos apsaugos sektoriui, vyriausybei ir visuomenei.
      Brangsta ne tik diabeto gydymas, bet ir šios ligos II tipo komplikacijų kontrolė bei profilaktika. Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose II tipo diabeto kontrolei, gydymui ligoninėje ir poliklinikoje yra išleidžiama 10-15% medicinos biudžeto. Buvo atlikta studija CODE-2 (diabeto kaina Europoje). Nustatyta, kad Europos 8 šalys apytiksliai per metus išleidžia apie 2500 JAV dolerių (1998 m. duomenimis).
      Pagal nacionalinę sveikatos priežiūros sistemą nuo 30 iki 65% (vidutiniškai 53%) lėšų skiriama žmonių, sergančių diabetu, priežiūrai ir gydymui stacionare, nuo 18 iki 39% lėšų- ambulatoriniam gydymui, nuo 2 iki 7% - tabletėms, nuo 11 iki 31% - kitiems (ypač širdies bei kraujagyslių) medikamentams.

      BRANGI DIABETO KONTROLĖ
      Progresuojant diabetui, didėjant ligos stažui, gausėja komplikacijų. Tai kainuoja daug nacionalinės sveikatos priežiūros, taip pat asmeninių ir šeimos lėšų. II tipo diabeto medicininė kontrolė yra 1,5 karto brangesnė negu kitų ligų. Ypač brangus gydymas mikrokraujagyslių (akių, inkstų, nervų pažeidimų), makrokraujagyslių (širdies) komplikacijų. Sutrikus inkstų veiklai, sveikatos priežiūra brangsta 5 kartus. Lėšos šioms komplikacijoms gydyti reikalingos ne vienam kartui, o ilgesniam laikui.
      Lėšos būtinos diabetui be komplikacijų ir su komplikacijomis:
      UKPDS studija tyrė apie 5000 žmonių, sergančių II tipo diabetu 20 metų ir ilgiau. Jie reguliariai tikrindavosi kraujo gliukozę ir stengdavosi ją palaikyti arčiau normos, taip vengdavo mikrokraujagyslių komplikacijų. Tačiau apsisaugoti nuo komplikacijų gana sunki užduotis. Šiuo metu daugėja širdies bei kraujagyslių ligų, auga jų kontrolės lėšos. Sergant II tipo diabetu, dažnėja širdies patologijų. Kartais tai diagnozuojama anksčiau negu diabetas. Būtinas veiksmingas gydymas, esant gliukozės tolerancijos sutrikimui, hipertenzijai, per dideliam cholesterolio kiekiui ir kitiems rizikos veiksniams.

      DIABETO KAINA PASAULYJE
      Jei Jungtinėse Amerikos Valstijose žmogus serga:
  diabetu- skiriama 14% (per metus) sveikatos priežiūros lėšų,
  diabetu ir širdies patologija- 10%,
  širdies patologija- 7%,
  kitomis ligomis- 1%.

      PROFILAKTIKA
      Sergantiesiems diabetu svarbu mesti rūkyti, reguliuoti kūno masę, vartoti aspiriną, mankštintis, laikytis dietos. Tai priemonės, mažinančios širdies ligų grėsmę.
      Sergantiesiems diabetu reikia imtis visų galimų priemonių saugotis širdies ligų. Taip tausojama sveikata ir taupomos lėšos.

      KRAUJO GLIUKOZĖS KONTROLĖ
      Diabetas yra vienas širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kontroliuojant kraujo gliukozės kiekį, ši rizika mažėja. Tyrimais tai yra nustatyta.
      Reguliariai tikrinant gliukozę, galima geriau ir tiksliau kontroliuoti jos kiekį, pasirinkti tinkamus medikamentus, jų dozę. Kartu palaikytinas normalus kraujo spaudimas.

      RŪKAI - SAVE ŽUDAI
      Rūkymas žaloja širdį, sukelia kraujagyslių spazmus, netgi infarktą.
      Mesti rūkyti yra niekada nevėlu! Atsisakius nikotino, sveikėja širdis, gerėja kojų, rankų kraujagyslių būklė, mažėja plaučių vėžio grėsmė.

      FIZINIS AKTYVUMAS
      Mankšta mažina diabeto, širdies, kraujagyslių ir kitų ligų grėsmę.
      Fizinis aktyvumas padeda ilgai išlaikyti gerą sveikatą, savijautą, nes mažina kraujuje cholesterolio, gliukozės. Svarbu užsiimti tuo, kas labiausiai patinka: vaikščioti, šokti, važinėti dviračiu, žaisti stalo tenisą ar pan. kasdien po 30 min. Sportui nereikia daug lėšų.



      Diabetas: faktai ir skaičiai
      1. Yra du cukrinio diabeto tipai:
  I tipo diabetas- vaikų ir paauglių liga, sudaranti apie 10% visų diabeto atvejų.
  II tipo diabetu serga žmonės, vyresni kaip 40 metų. Labai retai pasitaiko šia liga (MODY - tipo diabetu) sergančių jaunų žmonių. II tipo ligoniai sudaro apie 90% visų diabetu sergančių žmonių.
      2. Diabetu sergantys žmonės: šiuo metu teigiama, kad pasaulyje jų yra apie 150 mln. PSO duomenimis, numatoma, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 300 mln. Tai atsitikti gali dėl ilgėjančio žmonių amžiaus, gausėjančios populiacijos, nesveikos mitybos, nejudrumo.
      3. 2000 m. statistika pažymi, kad didelis sergamumas 5 šalyse:
      Indijoje diabetu serga 32,7 mln. žmonių,
      Kinijoje - 22,6 mln.,
      Jungtinėse Amerikos Valstijose - 15,3 mln.,
      Pakistane - 8,8 mln.,
      Japonijoje - 7,1 mln.

      4. Yra 5 šalys, kuriose daugiausia procentų diagnozuota II tipo diabeto:
      Papua ir Naujoji Gvinėja - 15,5%,
      Mauritanija - 15,0%,
      Bahreinas - 14,8%,
      Meksika - 14,2%,
      Trinidadas, Tobagas - 14,1%.

      5. I tipo diabetu sergama vaikystėje ir paauglystėje.
      6. Apie 50% žmonių gali nežinoti, kad serga diabetu. Kai kuriose šalyse net apie 80% sergančių žmonių apie tai nežino.

      Diabetas ir jo padariniai
      7. Išsivysčiusiose šalyse diabetas yra viena iš keturių pagrindinių mirties priežasčių.
      8. Diabetas gali pabloginti regėjimą, sukelti aklumą.
      9. Dėl diabeto gali tekti amputuoti galūnes. Neretai tik po amputacijos žmogus sužino, jog negandos priežastis diabetas.
      10. Diabetu sergantiesiems 15 - 40 kartų dažniau atliekama galūnių amputacija negu kitiems žmonėms.
      11. Išsivysčiusiose šalyse širdies bei kraujagyslių ligos yra viena iš dažniausių mirties priežasčių. O besivystančiose šalyse daugiausia žmonių žūva nuo infekcinių ligų.
      12. Diabetu sergantys žmonės 2-4 kartus dažniau serga širdies bei kraujagyslių ligomis.
      13. Sergantiesiems II tipo diabetu yra tie patys rizikos veiksniai sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, kaip ir kitiems žmonėms.
      14. Diabetu sergančius žmones gali ištikti miokardo infarktas be būdingų simptomų (beskausmė forma).
      15. Sergantiesiems diabetu 2 kartus dažniau esti per didelis kraujo spaudimas.
      16. Kiekvienas rizikos veiksnys diabetu sergantiesiems yra žalingas, bet dėl širdies, kraujagyslių ligų šie žmonės miršta 3 kartus dažniau už kitus.
      17. Mirtingumas dėl širdies bei kraujagyslių, ypač koronarinių, ligų išsivysčiusiose šalyse labai didėja, jei kartu sergama ir diabetu: vyrų mirtingumas 13%, moterų - 23%.

      Diabeto prognozė
      18. Manoma, kad 2025 m. diabetu sergančiųjų daugės apie 50%, ypač Afrikoje, Azijoje ir Amerikoje.
      19. Išsivysčiusiose šalyse šios ligos gali padaugėti iki 170%. O besivystančiose apie 42%.
      20. Žmonių amžius ilgėja, todėl dažnai diabetas diagnozuojamas jau senatvėje.

      Diabeto priežiūra ir siekimas (kontrolė)
      21. Diabeto sukeltoms žiaurioms komplikacijoms (aklumui, inkstų pažeidimams, širdies ligoms) gydyti reikia milžiniškų sveikatos biudžeto lėšų. Diabetui privalėtų tekti 5 - 10% nacionalinių sveikatos lėšų.
      22. Šios lėšos ženkliai sumažėtų, jeigu būtų daugiau rūpinamasi šios ligos profilaktika, nepavėluotu gydymu, saugantis komplikacijų.
      23. Pastebėta, kad palaikant gliukozės kiekį kuo arčiau normos, užkertamas kelias komplikacijoms I ir II tipo ligoniams. Svarbu kontroliuoti ir kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį organizme. Taip tvarkantis gyvensena esti tinkama, sveika.
      24. Nustatyta, kad apie 25% pasaulio žmonių neturi nuomonės apie diabetą, nėra sudaryta nacionalinių sveikatos planų.
      25. 1997 m. buvo sudarytas klausimynas „Perėjimas prie insulino” ir išsiųstas į 120 šalių. Paaiškėjo, jog tik 48 šalyse insulinas yra skiriamas tiems žmonėms, kuriems yra būtinas.

      Pagal 2000 m. DIABETO ATLASĄ ir „Diabetes and cardiavascular disease”, IDF, 2001, informaciją parengė gyd. Eglė Rudinskienė


      Ligos istorijos:
      1. LIUDMILA MAKARENKO, UKRAINA
      Liudmila gimė per II pasaulinį karą. Karo metu žuvo jos motina, kai mergaitei buvo 11metų. Tai buvo jai didelė trauma. Nors Liudmila gyveno su močiute, buvo gera mokinė ir įvairių renginių lyderė, džiaugėsi savo vaikyste, bet sėlino kita nelaimė. Kartą mergaitė pasijuto labai blogai, negalėjo atsikelti. Gydytojas diagnozavo reumatą, bet ligonė nesveiko. Iškviestas kitas gydytojas pajuto nuo ligonės sklindantį acetono kvapą: atlikti kraujo ir šlapimo tyrimai. Diagnozė - diabetas. Gydytojas ištyrė močiutę ir dėdę. Paaiškėjo, jog abu serga diabetu.
      Gydoma tabletėmis Liudmila skundėsi sunkumu kojose. Vis blogėjant sveikatai, mergaitė paguldyta į ligoninę (jos klasės draugai laikė mokyklos baigiamuosius egzaminus). “Tuomet maniau, kad mano mokslams atėjo pabaiga. Bet aš nenorėjau, kad diabetas sustabdytų gyvenimą. Aš svajojau mokytis medicinos mokykloje, ištekėti, turėti kūdikį”,- sakė Liudmila.
      Po 8 mėnesių mergaitė vėl gydyta stacionare dėl ligos paūmėjimo. Bet tada ji pradėjo kovoti su savimi ir diabetu. Vėliau ji baigė Kijevo agrokultūros institutą ir dirbo ekonomiste. Ištekėjo, pagimdė du vaikus: dukra gimė, kai sūnui buvo 12 metų.
      Vaikai neturėjo endokrinologinių problemų. Liudmilos gyvenimas buvo geras, kol jos nepaliko vyras, susiradęs sveiką žmoną. Šiandien Liudmila yra vėl ištekėjusi, vaikai sukūrę šeimas. Ji yra močiutė, įsitikinusi, jog diabetą būtina kasdien kontroliuoti. Moteris prisimena, kaip vienu metu buvo labai didelis insulino trūkumas, tuo metu į ligoninę žmonės jai atnešė insulino. Gydytojas pasakė, kad nuo šiol preparatas bus kasdien būtinas.
      Liudmila buvo išrinkta Ukrainos diabeto federacijos viceprezidente. Šioje šalyje yra bloga ekonominė situacija, buvo sunku apsirūpinti insulinu. Tada viceprezidentė pasakė, jog vaistų firmų darbuotojai yra jauni, todėl turi dirbti ne tik ofisuose, bet ten, kur jų labiausiai reikia.

      2. KONSTANCIJA IŠ KANADOS
      Konstanciją antrą kartą ištiko miokardo infarktas. Jai reikėjo operacijos: prieš tai atlikti kraujo tyrimai. Paaiškėjo, jog moteris serga II tipo diabetu. Greičiausiai ji šia liga sirgo seniai, bet apie tai nežinojo. Po gydymo ligoninėje, Konstancija Kanados diabeto asociacijoje išsiaiškino, kaip kontroliuoti diabetą. Ir šeimai papasakota apie ligą, bet ypač sveikatą tausojo pati ligonė.
      „Netikėkite, kad jūs esate nugalimi”- sakė Konstancija,- “tik reikia žinoti, kaip „pažaboti” ligą, sveikai gyventi. Reikia dietiškai maitintis, mankštintis”.
      Jau 15 metų Konstancija dirba Kanados diabeto asociacijoje. Ji nori sau ir kitiems sergantiesiems lengvinti gyvenimą.

      3. VACLAVAS MICHALAS IŠ ČEKIJOS RESPUBLIKOS
      Vaclavui, kaip ir daugeliui žmonių, diabetas buvo nediagnozuotas, kol nepasireiškė komplikacijos.
      1984 m. ligonį antrą kartą ištiko miokardo infarktas, tada gydytojas jam diagnozavo diabetą. Iki tol Vaclavas dirbo policininku, bet susirgęs turėjo tarnybą palikti.
      1989 m. Vaclavui sutriko širdies ritmas, jis gydėsi ligoninėje. Aritmiją buvo sunku reguliuoti medikamentais, todėl ligoniui implantuotas širdies stimuliatorius. Visus 3 metus žmogus jautėsi labai prastai. Sunku buvo kvėpuoti, kiekvieną naktį reikėdavo atsikelti dėl oro trūkumo, pabūti prie atverto lango. Ligonis turėjo gerą apetitą, todėl teko padidinti insulino dozę. „Tai buvo pats sunkiausias tarpsnis mano gyvenime”- pasakojo Vaclavas. Galiausiai jam prireikė širdies operacijos.
      Nemalonumai baigėsi Prahos eksperimentinėje sveikatos klinikoje. Medikai sureguliavo ir pritaikė širdies stimuliatorių. Ligonis gerai jautėsi, galėjo vaikščioti, kvėpuoti, miegoti, užlipti į antrą aukštą.
      Tačiau po kurio laiko vėl paūmėjo diabetas: tapo insulinui rezistentiškas. Tada vyriškiui paskirtos tabletės, kurias jis vartojo 2 metus.
      Dabar Vaclavas vėl gydosi insulinu - 4 kartus per dieną. Jis reguliariai Prahos eksperimentinėje sveikatos klinikoje konsultuojasi su gydytojais. Koreguojama širdies stimuliatoriaus veikla ir dietos planas pagal insulino dozę. Namuose žmogus darbuojasi sode augina gėles, daržoves.


Puslapis 14
Tausokime širdį

      Širdies ir kraujagyslių ligos yra didelė neganda. Jos ardo žmonių sveikatą, trumpina gyvenimą. 1998 m. Amerikoje išleista apie 300 bilijonų dolerių gyventojų sveikatos priežiūrai, taigi ir širdies ligų profilaktikai.

      Rizikos veiksniai
      Pagrindiniai rizikos veiksniai, skatinantys širdies ir kraujagyslių ligas, yra:
  nekontroliuojamas diabetas;
  didelis arterinis kraujo spaudimas;
  cholesterolio gausumas kraujyje;
  per didelis svoris, nutukimas;
  mažas fizinis aktyvumas;
  rūkymas.

      Šiuos veiksnius nuosekliai, dėmesingai sekant, kontroliuojant tinkama gyvensena ar medikamentais, pavojus mažinamas.
      Kiekvienas turėtų pagalvoti, ką reikėtų daryti, vengiant širdies ligų.
      Gydytojai turėtų atkreipti dėmesį į paciento amžių, genetines savybes, galinčias sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, jų simptomus, ir spręsti apie gydymą. Neretai padeda reguliarūs fiziniai pratimai, bet tai tik viena sveikatingumo priemonė.

      Ką reikėtų daryti?
      Išsiaiškintina, ar turima rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Amerikos širdies asociacija ir Amerikos diabeto asociacija parengė rekomendacijas, įvertindamos kardiologinių ligų riziką. Tai vertėtų aptarti su gydytoju.

      Patarimai
      1. Cukrinio diabeto kontrolė
      Amerikoje įregisrtruota apie 5 mln. žmonių, sergančių diabetu, bet ne visiems II tipo ligoniams nustatyta ši liga ar angliavandenių apykaitos sutrikimas. Atlikus glikuoto hemoglobino tyrimą, tai būtų galima patvirtinti. Glikuotą hemoglobiną (HbA1c) reikėtų tikrinti kas 2 - 3 mėnesiai, ir rezultatas turėtų būti < 7.5 %. Gliukozės kraujyje turėtų būti 80 - 120 mg/ dl, arba 4.4 - 6.6 mmol/ l, prieš valgį ir 100 - 140 mg/ dl, arba 5.5 - 7.7 mmol/ l, einant miegoti.

      2. Kūno masės indeksas (KMI) = kg : m²
      Tai yra formulė, kuri leidžia nustatyti KMI pagal žmogaus ūgį ir svorį.
      KMI = kg : m². Vyrams norma yra 20 - 25, moterims - 18.8 - 23.5.
      Pvz., moters ūgis 170 cm, svoris 85 kg.
      KMI = 85 : 1.7² = 29.4. Ši moteris per daug sveria.

      Kūno masės indekso normos:
      18.5 - per maža kūno masė,
      18.5 - 24.9 - normali kūno masė,
      25 - 29.9 - per didelis svoris,
      30 - 40 - nutukimas,
      40 - nutukimas, grėsmingas sveikatai.
      Sumažinus savo kūno svorį nuo 5 iki 10 kg, mažėja ir rizika sirgti ar progresuoti širdies bei kraujagyslių ligoms.

      3. Būtina žinoti cholesterolio kiekį!
      Bendras cholesterolio kiekis turi būti < 5.2 mmol/ l;
      MTL (mažo tankio lipoproteinai) - < 3.37 mmol/ l;
      DTL (didelio tankio lipoproteinai) - > 0.9 mmol/ l;
      TG (trigleceridai) - < 1.7 mmol/ l.
      Jeigu rodikliai yra prasti, reikia konsultuotis su gydytoju. Pirmiausia aptariama dieta, fiziniai pratimai. Jeigu per kelis mėnesius nepasiekiama norimų rezultatų, tada skiriami medikamentai, vaistai, mažinantys kraujyje cholesterolio.

      4. Sektinas kraujo spaudimas!
      Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) kartu su blogai kontroliuo- jamu cukriniu diabetu yra pavojingas derinys, galintis sukelti ar bloginti širdies kraujagyslių, inkstų ligas. AKS būtina palaikyti - 130/ 80 mmHg, o jei šlapime aptinkama baltymų - 125/ 75 mmHg. ACE inhibitoriai (kaptoprilis, enalaprilis, monoprilis) yra arterinį kraujo spaudimą mažinantys preparatai, naudojami ir inkstų ligų profilaktikai (saugo nuo intrainkstinio spaudimo padidėjimo), silpnina galimybę vystytis aterosklerozei, širdies patologijai.

      5. ASPIRINO terapija
      Sergant diabetu ar širdies ligomis, patariama per dieną vidutiniškai sunaudoti 81 mg - 325 mg aspirino (su apvalkalėliu). Žmonėms, per 30 metų amžiaus ar turintiems kitų širdies rizikos veiksnių , dėl aspirino terapijos reikėtų pasitarti su gydytoju. Šiuo atveju aspirinas būtų profilaktinė priemonė. Mat ne visiems sergantiesiems aspirino terapija tinka.

      Aspirino nereikėtų vartoti žmonėms, kurie:
  jaunesni kaip 21m.;
  alergiški aspirinui (aspirininė bronchinė astma);
  serga opalige, gastritu, esant kraujavimo pavojui;
  gydosi kitais medikamentais, veikiančius kraujo krešėjimą, serga kepenų ligomis.

      6. Rūkymo žala
      Rūkymas kenkia širdžiai, kraujagyslėms, plaučiams ir alina visą organizmą. Tai pavojingas rizikos veiksnys sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, sunkinti diabetą, didinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį.
      Šiuo metu yra medikamentų, kurie mažina nikotino poreikį ( nikotino abstinencijos sindromą).
      Kontroliuojant, koreguojant visus galimus rizikos veiksnius, gerinama širdies ir kraujagyslių būklė, jų profilaktika. Laiko negalima sustabdyti, tad ryžtis sveikai gyvensenai reikia jau šiandien.

      Sveika gyvensena
      1. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, sportuoti turėtų iš anksto išsityrę savo sveikatą. Jiems reikėtų:
  atlikti elektrokardiogramą (vyresniems kaip 35 m., sergantiems širdies liga);
  pamatuoti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje;
  nerūkyti;
  išsiaiškinti, ar šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis.

      2. Pasitarti su gydytoju, jeigu po fizinio krūvio atsiranda nemalonus jausmas už krūtinkaulio, skausmas plinta į kaklą, į ranką, ima svaigti galva, sunkėja kvėpavimas ar trinka regėjimas.
      3. Konsultuotis su įvairių sričių gydytojais, jeigu yra diabeto komplikacijų. Tūrėtų būti sudaryta individuali fizinių pratimų programa, jeigu vargina širdies, kraujagyslių, inkstų ligos. Sergantiesiems periferine polineuropatija negalima vaikščioti labai ilgų distancijų.
      4. Okulistas turėtų įvertinti akių dugno būklę.
      5. I tipo diabetu sergantieji, kurių gliukozė yra 13.75 mmol/ l, privalo išsitirti ketonus šlapime (acetoną). Šlapime aptikus acetono, sportuoti nepatariama, nes fiziniai pratimai gali pabloginti ketoacidozę.
      6. Nesportuotina skersvėjyje.
      7. Dėvėtina tik patogi avalynė. Apžiūrėtinos kojos po fizinių pratimų.
      Visais kilusiais klausimais derėtų pasitarti su gydytoju ar medikų komanda.

      Pagal ,,Diabetes Forecast” May, 2001
      parengė gyd. Eglė Rudinskienė


Puslapiai 14-16
Pyragai

      Riešutinis keksas
      150 g apyrupių miltų,
      40 g miltų,
      60 g lazdyno riešutų branduolių,
      60 g riebalų,
      50 g saldiklio (sorbito),
      2 kiaušiniai,
      0,1 l pieno,
      kepimo miltelių, truputį riebalų skardai ištepti,
      manų kruopų formai apibarstyti.

      Į persijotus miltus suberiami kepimo milteliai ir sumalti riešutai. Išmaišoma. Iš baltymų suplakami putėsiai, šiltame piene ištirpinamas saldiklis, tryniai, riebalai ir suplakama. Tada viskas supilama į miltų mišinį, įmaišomi putėsiai. Tešla supilama į riebalais išteptą ir miltais apibarstytą formą. Jos pakraščiuose tešla paskleidžiama taip, kad būtų aukščiau. Kepama nelabai kaitrioje orkaitėje
      100 g gaminio yra: 26,6 g A; 7,2 g B; 16,4 g R; 321 kcal.

      Riešutinis tortas
      140 g miltų,
      6 kiaušiniai,
      80 g saldiklio (sorbito),
      40 g riešutų,
      truputis manų kruopų skardai pabarstyti ir riebalų - patepti.

      Kremui:
      40 g vanilinio pudingo miltelių,
      125 g sviesto,
      100 g saldiklio,
      1 valg. šaukštas romo,
      1 arbat. šaukštelis tirpios kavos ar
      1 arbat. šaukštelis kakavos,
      1 kiaušinio trynys,
      0.3 l pieno.

      Glaistui:
      25 g margarino ,,Rama”,
      50 g diabetinio šokolado.

      Baltymai išplakami su saldikliu, atsargiai įmaišomi tryniai, suberiami riešutai ir persijoti miltai. Viskas lengvai išmaišoma. Masė supilama į formą, išteptą riebalais ir apibarstytą manais. Sulyginamas paviršius ir kepama vidutinio kaitrumo orkaitėje. Atvėsęs kepinys išimamas iš formos, supjaustomas į tris papločius. Jie pertepami didesne kremo dalimi ir paliekami atšalti. Tada tortas apliejamas glajumi, papuošiamas likusiu kremu ir riešutų branduoliais.
      Kremui dalyje pieno išmaišomi pudingo milteliai, trynys, viskas supilama į likusį (karštą) pieną ir išverdamas tirštas kremas. Maišant kremas atvėsinamas. Šaltas plakamas mikseriu, dalimis pridedant sviesto, romo, saldiklio, kavos arba kakavos (papuošimui kremą galima palikti šviesų).
      Glajui šokoladas sulaužomas gabaliukais, sumaišomas su margarinu, indas įstatomas į didelį puodą su karštu vandeniu ir pamažu kaitinant maišoma iki vientisos masės. Tada indas iš puodo išimamas, truputį paliekamas atvėsti. Glajumi apliejamas tortas.
      Visame torte yra 196,6 g A.
      100 g gaminio yra: 14,8 g A; 6,1 g B; 20,6 g R; 281 kcal.

      Pyragas su uogiene
      250 g miltų, sumaišytų su manais,
      100 g riebalų,
      1 kiaušinis,
      50 g sojos miltų,
      20 g saldiklio (sorbito),
      225 g mėlynių arba kitokios uogienės be cukraus,
      truputis kepimo miltelių, riebalų skardai ištepti.

      Miltai su kepimo milteliais persijojami ant minkymo lentos, pridedama riebalų, trynys, saldiklis, ir išminkoma tešla. Ji paklojama į riebalais išteptą skardą. Ant jos paskleidžiama uogienė, kuri uždengiama iš likusios tešlos išpjautais lapeliais. Patepama išplaktu baltymu ir gerai įkaitintoje orkaitėje iškepama.
      Visame gaminyje yra 221,3 g A.
      100 g gaminio yra: 33,3 g A; 7,5 g B; 15,8 g R; 323 kcal.

      Riešutų vyniotinis su grietinėle
      120 g miltų,
      60 g lazdyno riešutų,
      45 g saldiklio (sorbito),
      5 kiaušiniai,
      1 stiklinė grietinėlės, truputis riebalų skardai patepti ir manų kruopų pabarstymui.

      Kiaušinių baltymai išplakami su saldikliu. Į juos lėtai įmaišomi tryniai, persijoti miltai ir sumalti riešutai. Skarda išklojama pergamentiniu popieriumi, kuris ištepamas riebalais, apibarstomas manų kruopomis. Ant jo sukrečiama tešla ir gerai įkaitintoje orkaitėje iškepama. Atvėsęs kepinys aptepamas plakta grietinėle ir vyniotinis susukamas.
      Visame kepinyje yra 113.9 g A.
      100 g kepinio yra: 15,6 g A; 7,4 g B; 21,8 g R; 322 kcal.

      Obuolių vyniotinis (12 porcijų)
      150 g miltų,
      2 valg. šaukštai augalinio aliejaus,
      pagal skonį citrinos sulčių, druskos, truputis vandens ir riebalų skardai patepti.

      Įdarui:
      200 g nuluptų, be sėklidžių obuolių,
      1 citrinos žievelės,
      200 g varškės,
      20 g smulkintų migdolų,
      1 valg. šaukštas nesaldaus kondensuoto pieno,
      pagal skonį cinamono, saldiklio.

      Miltai su aliejumi, citrinos sultimis ir druska minkomi, kol tešla nelimpa prie rankų, ir 20 min. palaikoma.
      Varškė sumaišoma su tarkuota citrinos žievele, saldikliu ir cinamonu. Pridedama skiltelėmis supjaustytų obuolių, smulkintų migdolų. Tešla iškočiojama, lengvai ištempiama į šonus ir 2/3 pagengiama įdaru. Vyniojant tešlą, įdaras pats stumiasi į likusį trečdalį. Šonai užlenkiami, ir vyniotinis atsargiai susukamas (tešlą galima padėti ant švarios drobulės, truputį pabarstytos miltais, tada lengviau sukti). Užlenktąja puse vyniotinis dedamas ant skardos, patepamas kondensuotu pienu ir kepamas orkaitėje 200°C apie 30 min.
      Vienoje porcijoje yra: 12 g A; 4 g B; 3 g R; 90 kcal.

      Glaistytas keksas
      240 g miltų,
      80 g saldiklio (sorbito),
      1,5 arbat. šaukštelio valg. sodos,
      0,1 l aliejaus,
      1 kiaušinis,
      2 valg. šaukštai kakavos,
      ¼ l acidofilino,
      truputis riebalų formai patepti.

      Glajui:
      2 valg. šaukštai vandens,
      2 valg. šaukštai kakavos,
      130 g saldiklio (sorbito),
      50 g riebalų.

      Miltai sumaišomi su soda, kakava, ir viskas persijojama per sietą į dubenį. Įmušamas kiaušinis, supilamas acidofilinas (jame ištirpinamas saldiklis), aliejus ir padaroma tešla. Kepama įkaitintoje orkaitėje.
      Glajui į dubenėlį suberiama kakava, įpilama vandens su jame ištirpintu saldikliu, supilami karšti riebalai. Viskas išmaišoma į vientisą masę. Ja apliejamas keksas. Paviršių galima pabarstyti kokosu arba smulkintais riešutais.
      100 g kekso yra: 22,9 g A; 4,9 g B; 17,6 g R; 362 kcal.

      Pagal Jiržio Karešo knygą ,,Receptai diabetu sergantiesiems”
      valgius parinko ir iš čekų kalbos išvertė
      Virginija Čepaitė


Puslapis 19
Visada šalia
Pabaiga. Pradžia Nr.2/30

      Vestuvinė tėvų nuotrauka
      Ramūs vėjelio gūsiai liečia lapus, kurie šlama lyg koks tylus orkestras. Visur tvyro palaima… Motinos veidas dabar rodo ją esant labai laimingą. Gražios rudos akys spindi sidabru. Jei pažvelgtume į šių akučių gelmes, pamatytumėm ten plaukiojančius delfinus, kurie krykštauja iš laimės, šokinėdami per bangas. Tamsūs, juodi kaip angliukai vyzdžiai juda iš vienos vietos į kitą. Apsistoja ties ežero gelmėmis. Išraiškingi, platūs lanko formos antakiai atspindi jos nuotaiką. Viskas aplink nuostabu. Ramus ežero vandens teliuškenimas lyg tvirtina šios būsenos tikrumą. Nardančios žuvelės džiaugiasi paskutinėmis, dar likusiomis vasaros sušildytomis bangomis. Ilgi, pečius liečiantys garbanoti plaukai žaidžia su vėjeliu. Viena nepaklusni garbanėlė nušoka ant skruosto ir, vėjuko plaikstoma, šiaušiasi. Skaisčios, švelnios lyg rožių žiedlapiai lūpos šypsosi vaikiškai, naivia šypsenėle. Motina pritūpusi po berželio šakele. Šio medžio šakos ją gaubia lyg kokie dangaus skliautai. Aplinkui ramybė… Kukli, gražios dramblio kaulo spalvos suknelė itin tinka prie motinos pieno baltumo odos. Ant kelių - didelė skirtingų spalvų rožių puokštė. Daug raudonų žiedų, palei šonus kreminės spalvos gėlės puokštei suteikia ypatingą žavesį. Šalia motinos vyriškis - irgi pritūpęs. Pilkai mėlynos spalvos kostiumas, ilgas juodas kaklaraištis, balti marškiniai. Jo veidas atrodo labai rimtas, rūpestingas. Ne, aš suklydau, jis sutrikęs. Turbūt iš laimės, kad šalia žavi rudaakė, ilgų rudų garbanotų plaukų, žavi mergina. Turbūt žino, kaip labai jam pasisekė, kad galės ją turėti visą laiką… Tarsi sklando palaima… Netoliese žaliuojančio miško ošimas visus nuteikia geriems darbams… Čia ir žąsų šeimynėlė. Pirma krypuoja vyresnieji, o pakui mažiukai. Tikra šeimyninė darna. Ežero pakrante plaukioja gulbių porelė - meilės, santarvės ženklas. O, Dieve, kaip gera!
      Kaip supratote, visa tai aš regiu, žiūrėdamas į savo tėvų vestuvių akimirką, kuri įamžinta nuotraukoje. Joje užfiksuota viena iš reikšmingiausių ir laimingiausių motinos gyvenimo akimirkų.

      Motina - namų geroji dvasia
      Ne vienas mūsų pažįstamas tvirtina, kad mano motina yra pati ištvermingiausia moteris, kokią jie tik kada nors pažinoję. Tai tiesa. Mokėti džiaugtis gyvenimu po tokių likimo kryželių geba ne kiekvienas. Ne kiekvienas ištveria tokias kaprizingas gyvenimo išdaigas. Man visada būdavo įdomu mamos paklausti, kaip ji nepalūžo.
      Mama yra išskirtinis žmogus ne tik tuo, kad įveikė tokias kliūtis, bet ir buvo tvirtu charakteriu, savitu vidiniu pasauliu, stebuklinga gerąja dvasia.
      Jos mėgstamiausias augalas yra kaktusas. Namuose jų daugybė. Mamai ši gėlė patinka, nes yra tvirta, gaji, mokanti taikytis prie nepalankių gyvenimo sąlygų. Tas augalas atitinka mamos būdo bruožus. Kaktusai yra spygliuoti - moka apsiginti.
      Vienas iš mamos talentų yra mokėjimas bendrauti su augalais. Mūsų namuose jų nemažai. Kartais ji ,,pasišneka” su globotiniais. Paguodžia nuvytusią gėlelę, bara kitą augalą, kuris, net labai prižiūrimas, nežydi. Jai visada pavyksta įtikinti amaruotą augalą, kad šis atsigautų. Patikėkite, stebuklas įvyksta - lapuotis per kelias dienas atgyja. Mums, šių namų vyrams, labai sunku suvokti mamos gebėjimus.
      Dar vienas iš motinos pomėgių yra bendrauti su jūra, klausytis jos ošimo, bangų mūšos. Tai ją labai ramina. Prie vandens ji gali praleisti ilgas valandas, ypač jei jūra banguota, nerami, pašėlusi. Tada, mamos žodžiais sakant, lengvėja sieloje. Mamai patinka audringas oras, kai griaudėja, svaidosi žaibai, pliaupia lietus, virsta medžiai. Žiemą patinka pūga. Motina nemėgsta monotonijos. Jai nusibosta ramybė. Mėgstamiausios spalvos priklauso nuo nuotaikos - vieną dieną yra žalia, o kitą geltona.
      Atsimenu, kartą atvykus prie jūros mus pasitiko rūškanas dangus, lietus, viskas atrodė pilka. Mes niekur nenorėjom eiti. Išsikrovėme visus dauktus, susitvarkėme. O mama sako:
      - Einam prie jūros. Šiltai apsirenkit.
      Mudu su broliu neprieštaravome. Tėtis irgi sukruto ruoštis. Oras vis dar atrodė prastas, tačiau tai nemažino mūsų noro pirmą kartą tais metais pamatyti jūrą. Pamažėle traukėme jos link. Vakarėjo… Kuo arčiau buvo jūra, tuo spartinome žingsnius. Ir štai mes jau girdime jos ošimą, kuris skamba lyg muzika. Palypėjom ant kopų, vėjo pustomas dar šiltas smėlis apgulė kojas… Kaip malonu… Ritasi bangos prie mūsų lyg sveikindamos. Brolis nori pabraidžioti, bet tėvai nesutinka. Jau vėlu. O aš vis sėdžiu ant kopos - viską stebiu.
      Staiga debesys išsisklaido, pasirodo raudonos saulės nutvieksti skaidrūs debesėliai, pasidaro šilčiau. Broliui leidžiama braidyti. Jie visi jau prie kranto. Atvilnija banga, po jos - dar kelios pavėluotos. Vanduo šiltas.
      Dangus jau visiškai išsigiedrijo, skęsta nuo saulės avietinėje spalvoje… Kaip gražu… Vilnys skalauja tėvų kojas. Abu stovi nejudėdami. Saulė leidžiasi, kad ryte pakilusi žadintų pasaulį. Vaizdas, kurį mačiau, iki šiol man liko giliai atmintyje. Motina su tėvu prie jūros raudoname, saulės apšviestame fone. Mėlyna jūra šnara, lyg dainuoja. Tėtė laiko mamą už rankos taip tvirtai, kad, atrodo, niekas jų niekada neišskirs. Jiedu lyg dvi to paties medžio šakos. Vienai lūžus, nuvystų kita. Tėtė ją laiko tvirtai. Jie - lyg viena plakanti, šilta, meilės kupina širdis.
      Tada man buvo dešimt metų. Vaikiška širdele jutau stebuklingą tėvų bendrumą. Dabar, atgaminęs šį vaizdą savo atmintyje, suprantu, kad didelė dalis mamos stiprybės - tai jis. Žmogus, kuris visada šalia - mano tėtis.

      Robertas Šimonis
      Druskininkai


Puslapiai 20-21
Vasaros „švelniukai”


Platelių stovyklos vadovai su vaikais
      Šią vasarą pasitaikė unikali galimybė dirbti gydytoja Palangoje, diabeto mokymo stovykloje, kur bendravau su nuostabiais žmonėmis. Dėkoju LDA prezidentei Vidai Augustinienei, Palangos klubo pirmininkei Irenai Zamalienei ir jos sūnui Andriui, Druskininkų klubo pirmininkei Jelenai Šimonienei, o labiausiai vaikams, kurie tvirtai pakėlė gyvenimo išbandymus ir sunkumus.
      Tik šiais metais gavau gydytojos diplomą. Cukrinis diabetas buvo nagrinėjamas daugelyje disciplinų, tačiau iš arti kasdien nematyta, nesusimąstyta, kokia sergančių žmonių kasdienybė. Taigi mano patirtis nebuvo didžiulė ir tai kėlė šiokį tokį nerimą.

Stovyklautojai Druskininkuose
      Mane nudžiugino čia sutiktų vaikų gerumas, draugiškumas. Jau pirmą dieną sutartos tvarkos laikėmės tvirtai. Tai vienas svarbiausių ligos kontrolės ir geresnės sveikatos žingsnelių. Reikiamu metu nutrūkdavo futbolas, tinklinis, tenisas ar pasivažinėjimas dviračiais. Šventas dalykas - kraujo gliukozės matavimas, insulino injekcijos ir valgis. Vaikai mokėsi kontroliuoti ligą, nugalėti kompleksus, kovoti už sveikesnį gyvenimą, savo teises. Iš pradžių manytum, kad nuo tos monotonijos gali “aptemti protas”, tačiau režimas visiems buvo neatsiejama kasdienybės dalimi, būtinybe.

Jelena Šimonienė su vyru Jonu ir sūnum Jonu
      Jei tik kuriam darydavosi silpna, tuoj visi siūlydavo savo javainį ar gliukozės, kviesdavosi pagalbos. Skaudžiausia buvo priprasti prie vaikų subadytų pirštukų. Jie taip ištvermingai juos durdavosi ir sąžiningai matuodavosi gliukozę. Mano didžiausias noras - kad kuo greičiau būtų sukurti tobulesni prietaisai, nereikėtų badytis pirštelių ir insulino išradimą be švirkštimosi. Palengvėtų šių žmonių iš tiesų ne paprastas gyvenimas.
      Stebino vaikų linksmumas, išradingumas. Jie vaidindavo, pasakodavo apie savo patyrimus, mokydavo kitus, eidavom prie jūros palydėti saulės. Per tą trumpą laiką visiems teko daug ko išmokti, iš naujo pasikartoti, įtvirtinti senas tiesas.
      Po pamokėlių žaisdavome futbolą, bulvę ir maudydavomės jūroje. Buvo apdovanoti jaunieji piešinių konkurso nugalėtojai, o madų ir šukuosenų ,,šou” dalyviai, žygiavę Basanavičiaus gatve, buvo įvertinti ir miestelėnų. Ėjo ,,bobutė“, ,,pankai“, ,,fėjos“, ,,bičių karalienės”. Žmonės džiaugėsi vaikų išradingumu. Kažkas paklausė: “Kodėl dabar švenčiamos užgavėnės?”

Plateliuose
      Surengtos ekskursijos į J.Tumo - Vaižganto sodybą, Salantuose įkurto absurdo muziejų, Kretingos Tiškevičių rūmus su žiemos sodu. Dviračiais aplankytos gražiausios Palangos vietos, apžiūrėtos R. Antinio skulptūros, pasimaudyta “Lino” poilsio namų baseine.
      Priešpaskutinė diena pavadinta Švelniukų vardu. Iš ryto išsitrauktas popierius, kuriame užrašytas vardas. Tam vaikui visą dieną reikėjo skirti gerus žodžius, padėti ar tiesiog padovanoti lauko smilgą. Tai ir buvo mūsų ,,švelniukai”. Paskutinis buvo nuostabiai šiltas vakaras ir saulė leidosi iš lėto. Atėję jos palydėti, stovėjome susikabinę ant tilto, jautėm veidus glostantį vėją ir dainavome: “Nors mes kartu ir buvom neilgai, draugystės laužas degs mums amžinai…”
      Stovykla visiems padėjo paaugti, sustiprėti ir įgauti jėgų drąsiau žengti pirmyn! Tokios poilsiavietės yra labai reikalingos, nes tik būdami tarp tokių pačių žmonių, suprantame, kad meilė artimui yra didžiausias turtas, saugotinas, brangintinas.

      Gyd. Vita Žėkaitė


Puslapis 22
Identifikavimo apyrankė

      Pranešame, kad diabetu sergantys žmonės gali įsigyti identifikavimo apyrankę. Nelaimės atveju, pvz., ištikus hipoglikemijai, ji padės šalia esantiesiems, taip pat medikams greičiau nustatyti, kad žmogus serga cukriniu diabetu. Apyrankėje išgraviruota ženklelis ,,dia", taip pat sergančiojo vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi jo vaistai - insulinas ar tabletės.
      Apyrankių (pasidabruotų, paauksuotų, sidabrinių ar auksinių pagal pageidavimą ir finansines galimybes) galima užsisakyti ar teirautis smulkesnės informacijos adresu:

      UAB ,,Alpera"
      Titnago g. 10, Vilnius 2053
      Tel.: 8 22 311667
      Tel./faksas: 8 22 455012
      Mob. tel. 8 287 16182

      Diabeto klubų, bendrijų, draugijų vadovai kviečiami apie šią galimybę informuoti savo miesto ir rajono sergančiuosius, taip pat padėti gauti apyrankes pageidaujantiesiems. Apie apyrankės reikšmę reikėtų informuoti greitosios pagalbos, policijos darbuotojus bei visą bendruomenę.

      Lietuvos diabeto asociacija



Puslapis 23
Diabetas ir raumenų - jungiamojo audinio ligos

      Raumenų ir jungiamojo audinio ligos yra nelaikomos diabeto komplikacija. Vis dėlto pastebėtas glaudus ryšys tarp diabeto ir šių ligų. Joms atsirasti turi reikšmės hiperglikemija, naudojamo insulino kiekis (hiperinsulinemija), genetinis polinkis. Tai priežastys, galinčios sukelti patalogiškų skeleto ir raumenų pakitimų. Galima sieti diabetą ir mikrokraujagyslių, taip pat raumenų bei jungiamojo audinio ligas.
      Jungiamojo audinio ligos (kaip cheiropatija) pasitaiko dažniau kaip diupuitreno kontraktūra ar riešo-tunelinis sindromas žmonėms, sergantiems diabetu.

      Priežastys:
      1. Jungiamojo audinio nefermentinis glikolizavimas;
      2. Raumeninio - jungiamojo audinio ląstelių proliferacija;
      3. Neuropatija;
      4. Kraujagyslių mikrovaskuliniai pažeidimai;
      5. Genetinis polinkis;
      6. Nutukimas;
      7. Pakitęs insulino ar insulino augimo faktoriaus kiekis kraujyje.

      Patologiniai procesai
      1. Esant gausiai kraujo gliukozei, ji jungiasi prie organizmo baltymų. Susidaro glikolizuotas hemoglobinas, įvyksta vadinamoji audinių karamelizacija.
      2. Glikolizuoti dariniai gali jungtis prie raumeninių jungiamojo audinio ląstelių, sukeldami jų išvešėjimą.
      3. Kenkiama nervams, kraujagyslėms, tai sukelia osteomielitą, aseptinę sąnario galvutės nekrozę, kitų sąnario kitimų (Šarko sąnarys).
      4. Raumenų-jungiamojo audinio ligas gali lemti genetinis polinkis. Tai genų pakitimai HLA sistemoje (HLA sistema yra šeštoje chromosomoje). Jie gali skatinti I tipo cukrinį diabetą bei reumatoidinį artritą.
      5. Sergantiesiems I tipo diabetu raumenų-jungiamojo audinio ligos gali kilti dėl insulino ar insulino augimo faktoriaus stokos, o II tipo ligoniams dėl insulino rezistentiškumo.

      Raumenų-jungiamojo audinio ligos ar sindromai
      1. Peties sąnario sąaugiminis uždegimas;
      2. Peties-rankos sindromas;
      3. Sąnario riboto judrumo sindromas;
      4. Diupuitreno kontraktūra;
      5. Riešo tunelinis sindromas;
      6. Hiperostozė;
      7. Diabetinė osteopenija;
      8. Podagra, pseudopodagra ir osteoartritas;
      9. Neuropatinis ir infekcinis procesas.

      Peties sąnario sąaugiminis uždegimas
      Esant šiam sindromui, sąnarį skauda, mažėja jo judrumas. Apie 30% šio sindromo pasitaiko sergantiesiems cukriniu diabetu ir tik 2,5% kitiems žmonėms. Neaišku, kodėl taip yra. Gal dėl galimos HLA sistemos sutrikimo.
      Pagalba: masažas, fizioterapija, galima taikyti hormoninių preparatų injekcijas į sąnarį. Deja, hormoniniai preparatai blogina kraujo gliukozės rodiklius.

      Peties-rankos sindromas
      Tai sindromas, dėl kurio stipriai skauda petį, panašiai, kaip ir sergant sąaugiminio sąnario peties uždegimu. Sąnarys gali patinti, tapti mažiau judrus. Galimi ir odos pakitimai. Peties-rankos sindromą kartais būtina skirti nuo Zudeko artropatijos.
      Pagalba: fizioterapija, skausmą malšinantys preparatai.

      Sąnario riboto judrumo sindromas
      Ribotas sąnario judrumas labiausiai pažeidžia smulkiuosius rankos sąnarius. Dažnai taip atsitinka sergantiesiems cukriniu diabetu. Skauda sąnarius, jie silpsta, sunku judėti. Paprašius ligonio sudėti rankas ,,maldininko padėtyje”, matyti tarp delnų plyšys. Yra pakenkta tiesiamiesiems raumenims. Atlikus raumenų biopsiją, pastebimi padidėję kolageno audinio sluoksniai. Šis sindromas vargina apie 50% sergančiųjų I ir II tipo diabetu. Neretai dar diagnozuojama diabetinė pro- liferuojanti retinopatija, neuropatija, makrokraujagyslinės komplikacijos. Šis sindromas dažniau nustatomas sergantiesiems I tipo diabetu.
      Gydymas:
  gera gliukozės kontrolė;
  hormonų injekcijos, sekant kraujo gliukozės kiekį;
  prireikus - chirurgo pagalba.

      Diupuitreno kontraktūra
      Diupuitreno kontaktūra kenkia lenkiamiesiems raumenims. Dažniausiai pažeidžia II, III, IV delninius lenkiamuosius raumenis. Ši patologija vargina apie 30% diabetu sergančių žmonių. Pastebėta, kad ši liga aptinkama 2 kartus dažniau sergantiesiems diabetine retinopatija ir 3 kartus - ligoniams, kurių yra diabetinė pėda ar pėdos opa. I tipo diabetu sergantiems žmonėms ši komplikacija nustatoma rečiau.
      Neretai siejasi diupuitreno kontaktūra ir kitos jungiamojo audinio ligos: sąnario riboto judrumo sindromas, peties sąnario sąaugiminis uždegimas.
      Gydymas: masažas, fizioterapija, mankšta, prireikus - chirurgo pagalba.

      Riešo tunelinis sindromas
      Riešo tunelinis (karpalinis) sindromas siejasi su endokrininėmis - metabolinėmis ligomis: hipotireoze (skydliaukės hipofunkcija), cukriniu diabetu. Pastariesiems žmonėms riešo-tunelinis sindromas nustatomas 15-25%. Ligonius vargina rankos, riešo nemalonūs pojučiai, dilgčiojimas (ypač naktimis). Kai užsispaudžia vidurinysis (medianus) rankos nervas, pojūčiai aštrėja. Mat pakenkta nervą maitinančioms kraujagyslėms. Diagnozė patvirtinama, esant diabetinei polineuropatijai (be kitų priežasčių).
      Gydymas: chirurginis (atpalaiduojamas riešo tunelinis kanalas), trumpalaikės hormonų injekcijos.

      Hiperostozė
      Tai jungiamojo audinio (dažniau rankų) pakitimai, galintys sietis su diabetu. Difuzinė neaiškios paskirties skeleto hiperostozė (Forestjiero liga). Ji daugiau vargina nutukusius vyrus, sergančius II tipo diabetu. Ankilozuojantis spondilitas - liga, kenkianti stuburui. Sukalkėja, sukaulėja išilginiai stuburo raiščiai ar formuojasi osteofitai. Stuburas tampa nejudrus. Dažniausiai pažeidžiami krūtininės stuburo dalies slanksteliai. Hiperinsulinemija gali skatinti Forestjiero ligą. Insulinas, kaip anabolinis hormonas, didina kaulų augimą, vešėjimą. Tai sukelia skausmą, stuburo nejudrumą. Diagnozę patvirtina rentgenologas.

      Diabetinė osteopenija
      Diabetinė osteopenija - tai kaulų masės mažėjimas. Nuo 27-30 m. vyrams per metus ši masė sumažėja 1-2%, moterims - 4-5%. Po menopauzės ta masė mažėja 5-10%. Ši liga būdingesnė sergantiesiems I tipo diabetu. Diabetinė osteopatija siejasi su uždegimine osteopenijos kilme, sumažėjusiu insulino augimo faktoriumi, diabetine retinopatija. Osteoporotiniai kaulų lūžimai yra dažnesni sergantiesiems I tipo diabetu.
      Pamatavus kaulų tankį, paaiškėjo, kad sergančiųjų II tipo diabetu jis yra normalus ar net padidėjęs. Gal tai lemia riebalinis audinys (nes šie ligoniai yra nutukę), o gal įtakos turi hiperinsulinemija, kuri stimuliuoja kaulų augimą, atsinaujinimą.

      Podarga, pseudopodarga ir osteoartritas
      Sergantiesiems II tipo diabetu podarga yra dažna liga. Pirmiausia šlapimo rūgšties kiekis lemia insulino rezistentiškumą, kuris skatina II tipo diabetą. Tai turi reikšmės ir metaboliniam sindromui (nutukimas, hiperinsulinemija, dislipidemija, arterinė hipertenzija) pasireikšti. Podarga II tipo ligoniams išsivysto dėl kraujagyslių pažeidimų. Be to, šie žmonės vartoja tiazidinius diuretikus, kurie skatina podargą. Osteoartritu gali susirgti II tipo diabeto varginami žmonės dėl nutukimo.

      Neuropatinis ir infekcinis procesas
      Kraujagyslių pakitimai, neuropatija, infekcija, metaboliniai pokyčiai neretai diagnozuojami sergantiesiems II tipo diabetu. Ne tik kojų, bet ir kitų kūno vietų odos pažeidimai gali ilgai negyti. Diabetas gali kenkti baltiesiems kraujo kūneliams - neutrofilams, kurie organizmą skatina dorotis su infekcija. Todėl sergančiajam diabetu infekcija (ypač osteomielitas) yra tokia pavojinga.

      Išvados: I ir II tipo cukrinis diabetas sudaro sąlygas sąnarių, raumenų, jungiamojo audinio ligoms. Todėl žmones, sergančius diabetu, galėtų konsultuoti reumatologai, raumenų - jungiamojo audinio ligų specialistai.

      Pagal ,,PRACTICAL DIABETES INTERNATIONAL”, 2001
      parengė gyd. Eglė Rudinskienė


Puslapis 24
Diabetas ir nėštumas

      Pasiruošimas
      Dažnai kyla klausimas, ar diabetu sergančios moterys gali pagimdyti sveiką kūdikį. Žinotina, jog jos iš anksto turėtų planuoti nėštumą, kruopščiai tikrinti kraujo gliukozę iki pastojimo ir visą nėštumo laiką.
      Čia pateikiami pavyzdžiai, kaip sergančios cukriniu diabetu moterys susilaukė sveikų vaikų. Iš jų bus galima susidaryti nuomonę apie atsakymus į daugelį dominančių klausimų.
      Marija - I tipo cukralige serga nuo 14 metų. Jau 2 metai, kai ištekėjusi. Ji leidžiasi insuliną per dieną 2 kartus ir tikrinasi gliukozę 3 kartus. Arterinis kraujo spaudimas ir skydliaukės veikla sureguliuota medikamentais.
      Dora - serga II tipo cukriniu diabetu. Ji kasdien naudoja antidiabetines table- tes po du kartus. HbAlc (glikuotas hemoglobinas) - 8.1%.
      Sadė - cukriniu diabetu sirgo 3 metus. Ji norėjo sveiko kūdikio: leidosi insu- liną 2 kartus per dieną, HbAlc - 8.9%; matuodavosi gliukozę tik tada, kai jausdavosi blogai.
      Sergant cukriniu diabetu, planuojant pastoti ir kontroliuojant kraujo gliukozę visą nėštumo laiką, galima džiaugtis sveikais vaikais. Juos turi Marija ir Dora.
      Svarbu, kad kraujo gliukozė 3- 6 mėnesius prieš pastojant ir ypač pirmais nėštumo mėnesiais (besivystant vaisiui) būtų kuo arčiau normos.
      Studijos parodė, kad sunkios naujagimio patologijos atsiranda, jeigu nėštumo metu motinos kraujo gliukozės yra daugiau už leistiną normą ir diabetas blogai kontroliuojamas.

      Geidautini nėščiųjų kraujo gliukozės rodikliai:
      1. Nevalgius: 3.5 - 4.5 mmol/ l.
      2. 1 val. po valgio: 4.0 - 7.0 mmol/ l.
      3. 2 val. po valgio: 3.5 - 6.0 mmol/ l.
      4. Naktį: 4.4 - 5.6 mmol/ l.
      5. Glikozurija: 6%,
      6. HbAlc: 4 - 6%.

      Marija ir Dora ėmė gerai kontroliuoti kraujo gliukozę ir jų glikuotas hemoglobinas buvo ~ 7% (HbAlc), jos kruopščiai rūpinosi savimi ir būsimuoju kūdikiu visą nėštumo laiką.
      Prieš pastodamos šios moterys nuodugniai pasitikrino sveikatą, papil- domai kontroliavo gliukozę ir koregavo gydymą. Jas gydė ir prižiūrėjo komanda, t.y. endokrinologas, diabeto mokytojas, dietologas ir ginekologas. Jie ir nustatė, kada geriausia pastoti. Iki pastodamos moterys naudojo kontra- ceptines tabletes, apie jas tardavosi su gydytojais: kokias geriausia naudoti ir kada reikėtų jų atsisakyti.

      Diabetu sergančios moterys turėtų pasitikrinti:
  Akis. Okulistas privalėtų detaliai ištirti akių dugną, dėl galimos reti- nopatijos. Nėštumas gali sukelti diabetinius akių pakitimus arba pabloginti jų eigą.
  Arterinį kraujo spaudimą. Dėl nėštumo jis gali padidėti. Jei kraujo- spūdis nekontroliuojamas, kenkia inkstams, širdžiai, akims ir blogina nėštumo eigą.
  Glikuotą hemoglobiną (HbAlc). Palaikant jį arti normalaus lygio (iki 7.5%), galima išvengti sveikatos sutrikimų ir laiduoti gerą vaisiaus vystymąsį, augimą.
  HbAlc (t.y. diabeto kontrolė per pastaruosius 3 mėn.) gali būti ištiriama kas 1 - 2 mėn. Gydytojai dažniausiai nori matyti 2 paskutinius HbAlc tyrimus (prieš pastojant).
  Inkstus. Baltymo kiekis šlapime rodo inkstų veiklos sutrikimo lygį. Inkstų ligos gali komplikuoti nėštumą. Taigi būtina nefrologo konsultacija, jeigu šlapime aptikta baltymo.
  Širdies ir kraujagyslių sistemą. Jeigu yra jos negalavimų, gydytojas gali nepritarti nėštumui. Nėštumas gali sunkinti moters širdies ligą ir bloginti vaisiaus vystymąsi.
  Skydliaukę. Dažnai moterų, sergančių diabetu, yra sutrikusi skydliaukės veikla. Negydytos skydliaukės ligos gali sunkinti cukra- ligę.
  Rentgenu. Prieš pastojant reikia padaryti krūtinės rentgenogramą.
  Skiriamus vaistus. Gydytojai kartu su diabetu sergančia moterimi turėtų dėmesingai peržiūrėti jos vartojamus ir skiriamus medikamentus, kad būtų normalus nėštumas, vystytųsi sveikas vaisius.

      Marija prieš pastodama ir visą nėštumo laiką leidosi insuliną, kuris yra tinkamas preparatas jai pačiai ir vaisiui.
      Dora, serganti II tipo diabetu, vartojo antidiabetines tabletes; tai nesau- gus ir netinkamas gydymo būdas nėštumo metu. Šios tabletės gali prasis-kverbti per placentą, sukelti vaisiaus defektus, didinti persileidimo riziką. Dorai buvo keičiamas gydymas insulinu visą nėštumo laiką.
      Kvalifikuotų gydytojų konsultacija padėjo Dorai ir Marijai nėštumo metu išspręsti daugelį klausimų. Tinkamai naudojamos diabeto kontrolės priemonės (gliukomačiai, insulinas) gali laiduoti gerus kraujo gliukozės rodiklius.
      Diabetinės komandos - endokrinologo ir ginekologo pagalba laiduoja nėščiosios ir vaisiaus sveikatą.

      Trečiasis atvejis: Sadė - cukriniu diabetu serga 3 metus. Prieš pastodama ji tarėsi su savo gydytoju.
      Su šia moterimi reikėjo atlikti didelį darbą, norint iki pastojimo pasiekti gerų diabeto kontrolės rezultatų. Gerai, jeigu moteris gali planuoti nėštumą prieš 3 - 6 mėn., nes sureguliuoti HbAlc iki 7% reikia daugiau laiko.
      Ši moteris privalėjo kas mėnesį lankytis pas diabetologą. Ji buvo supa- žindinta su diabeto , kontrole, priemonėmis, tikintis geresnių rezultatų. Moteris sužinojo, kad kraujo gliukozė kontroliuotina 4 - 6 kartus per parą. Kartais gliukozė matuotina po valgio, norint įsitikinti, ar paskirta pakankama insulino dozė.

      Sadės kraujo gliukozė iki pastojimo
      1. Ryte: 5.2 mmol/ l.
      2. Prieš valgį: 3.3 - 6.05 mmol/ l.
      3. 1 val. po valgio: 7.7 mmol/ l.
      4. 2 val. po valgio: 6.6 mmol/ l.

      Labai svarbu, kad moteris suprastų, ką reiškia gliukozės kiekis prieš valgį ir po valgio.
      Sadė nepakankamai žinojo apie cukrinį diabetą, kraujo gliukozės kontrolę, nesuprato gydymo taktikos. Informaciją jai suteikė diabetologas, diabeto mokytoja, dietologas. Tuo tarpu moteris iš anksto turėjo nusimanyti apie:

  Ketonus - žinoti kaip, kada, kodėl reikia matuoti ketonus šlapime.
  Medikamentus. Ar pakanka leidžiamo insulino kiekio ir dažnio per parą. 3 ar 6 mėnesius iki nėštumo būtina sureguliuoti reikiamą prepara-to kiekį ir tinkamą leidimo schemą. Svarbu parinkti tinkamiausią insuliną.
      Humalogas - labai greito veikimo insulinas, kuris veikia ~ 1 - 2 val. Sadė leidosi tris injekcijas trumpo veikimo insulino ir dvi - ilgo. Insulino kiekis keistas, atsižvelgiant į kraujo gliukozės rodiklius.
  Mitybą. Svarbu žinoti, kada ir kiek reikėtų valgyti. Diabetologas ir dietologas turėtų sudaryti tinkamą mitybos planą. Diabetu sergantis žmogus privalo mokėti pasiskaičiuoti angliavandenius (ar gramais per parą, ar angliavandenių vienetais DV = AV = 12 g angliavandenių).
      Laikantis mitybos režimo, lengviau nustatyti reikiamą insulino dozę.
  Fizinį aktyvumą. Mankštintis sveika prieš pastojant ir nėštumo metu. Sadė turėjo žinoti, kurie fiziniai pratimai mažina kraujo gliukozę.
  Kraujo gliukozės kiekis. Pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais dažniau gliukozės kraujyje esti mažiau. Galima justi hipoglikemijos požymius. Tai - prakaitavimas, drebulys, alkio jausmas, galvos skausmas, dez- orientacija. Sadė žinojo, kaip juos pašalinti. Ji taip pat žinojo, ką reikėtų daryti, jeigu kraujo gliukozės per daug.

      Taigi I ar II tipo diabetu sergančios moterys gali pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveikus vaikus. Sąlyga: planuoti nėštumą, iki ir po pastojimo laikytis endokrinologų, dietologų, ginekologų nurodymų. Čia aprašytos diabetu sergančios moterys Marija, Dora, Sadė augina sveikus vaikus.
      Motinos ir kūdikio sveikata priklauso nuo to, kaip mokama kasdien taikyti įgytas žinias.

      Pagal ,,Diabetes Forecast” July, 2001
      parengė gyd. Eglė Rudinskienė


Puslapis 25
Oda - sveikatos veidrodis

      Diabetu sergantys žmonės turi prižiūreti savo odą. Sakoma, kad sveika, skaisti oda yra geros sveikatos veidrodis. Nuolatinė rūpestinga odos priežiūra padeda saugoti odą nuo galimų pažeidimų, raukšlių, netgi per vėlai diagnozuoto odos vėžio.
      Sergantiesiems diabetu yra didesnė tikimybė užsikrėsti grybeliu, įvairiomis bakterijomis, niežuliu ar pan. Išsigydyti esti sunkiau, negu kasdien prisižiūrėti odą. Svarbiausia- gerai sureguliuoti kraujo gliukozės kiekį: kai jos ilgai gausu, mažėja apsauginės odos savybės.

      Karštu vandeniu - nepiktnaudžiauti
      Kad oda išliktų lygi, elastinga, drėgna, reikėtų vengti ilgo gulėjimo karštoje vonioje, pernelyg dažno prausimosi. Tai sausina odą. Vanduo gali kenkti natūraliam odos drėgnumui, elastingumui, riebalinėms odos ląstelėms (apsauginiam sluoksniui). Geriau mėgautis vėsiu, drungnu vandeniu, kuris galėtų saugoti odą nuo sausėjimo.

      Drėkinančios priemonės
      Drėkinančios priemonės saugo odą nuo skylinėjimo, palaiko ją lygią, švelnią. Kelias minutes pabūnant po vėsia dušo srove ar ledo gabaliukais suvilgant odą, ji atsigauna, drėgsta. Rankos, plaunamos daug kartų per dieną, turi būti tepamos drėkinamaisiais kremais ar losjonais. Veidui ar kūnui kremas naudotinas rečiau. Perkant kremus ar losjonus, atkreiptinas dėmesys į tos kosmetinės priemonės sudėtį. Lanolinas, augaliniai aliejai, lecitinas- tai drėkinančios medžiagos. Vitaminai C, E turi antioksidacinių savybių, taip pat palaiko odos drėgnumą, elastingumą. Kolagenas, elastinas, amino rūgštys ir alijošius mažiau palaiko odos drėgnumą.

      Kojų priežiūra
      Kad nešaltų kojos, žmonės avi įvairius batus, basutes ar kambarines šlepetes. Svarbu, kad avalynė būtų patogi. Einant miegoti, nusiavus batus, bent kelias minutes reikėtų skirti savo pavargusioms kojoms. Joms pagaminti kremai yra labiau drėkinantys negu veidui ar kūnui. Jais tik reikia stengtis neištepti kojų tarpupirščių, kuriuose ir taip drėgmės pakanka. Per didelė tarpupirščių drėgmė gali būti kojų grybelio priežastis.
      Žmonės, sergantys diabetu, dažnai skundžiasi suskylinėjusia, suragėjusia kojų oda. Šios blogybės galima išvengti naudojant pemzą. Apie tai reikėtų pasitarti su savo ar kojų priežiūros gydytoju. Jeigu jis leidžia, tai prieš kojas tepant kremu, pemza pašalinami odos suragėjimai. Dėl to pagerėja kojų kraujotaka, periferinių nervų būklė, užkertamas kelias diabetinėms komplika- cijoms, infekcijoms. Pastebėjus kojų odos pažeidimus ar įtrūkimus, būtina konsultuotis su gydytoju. Prireikus skiriamas medikamentinis ar chirurginis gydymas. Taigi kruopšti kasdieninė kojų priežiūra sergantiesiems diabetu yra privaloma. Dėl nervų ar kraujotakos sutrikimų gali atsirasti žaizdelių su pavojingomis infekcijomis.

      Saugantis saulės
      Saulėtomis pavasario, vasaros dienomis reikėtų naudoti odą saugančius nuo saulės kremus, kurių indeksas SPF 15. Tada oda neparausta, nesausėja, neskylinėja, taigi išvengiama ir jos vėžio. Šie kremai drėkina ir saugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Saulės atokaitoje - paplūdimyje, kelionėje ar pan. saulė itin veikia. Įdegimas ryškina veido raukšles, spinduliai gali skatinti ir kataraktą. To vengiant geriau pasirinkti vietelę pauksmėje, pavėsyje. Saulė, vėjas, šaltis veikia lūpas: jos suskylinėja, išdžiūsta. Lūpas reikėtų tepti specialiu joms skirtu balzamu. Dauguma lūpų dažų, kaip ir kremai, saugo nuo tiesioginių saulės spindulių bei palaiko drėgmę. Jeigu kremai sukelia alergiją, patariama nuo saulės dėvėti plačiabrylę skrybėlę.

      Tinkama kosmetika
      Pirkti verta tik tą kosmetikos priemonę, kuri tinka odai. Galima pasitarti su dermatologu ar pardavėja - konsultante. Netinka kremas, jeigu kuri jo dalis sukelia alergiją. Patogu, jei priemonę galima išbandyti ir tik tada įsigyti. Tinkamos, geros kosmetinės priemonės odą atgaivina, daro elastingą. Sveika oda sugo nuo bakterinių infekcijų, kitų pažeidinų.

      Pagal ,,Diabetes Forecast” May, 2001
      parengė gyd. Eglė Rudinskienė


Puslapis 26
Apie lytinį gyvenimą

      Moterys yra jautresnės, jausmingesnės. Joms yra svarbus darnus seksualinis gyvenimas. Diabetas neturėtų keisti šios nuostatos. Kartais moterys lytinį gyvenimą supranta kaip naujos gyvybės pradėjimą. Bet šis supratimas būdingas ne visoms ir per siaurai apibrėžtas. Iš tikrųjų šis gyvenimas - tai draugystė, tarpusavio supratimas, meilė, intymumas, pasitikėjimas, tvirtas dviejų žmonių ryšys.
      Intymumas yra ne tik romantinis vakaras prie žvakių, vyno, meilė. Sakoma, kad meilė ne žiūrėjimas vienam į kitą, bet žiūrėjimas ta pačia kryptimi. Geriausiai artimus santykius apibūdina tai, kad du žmonės žino apie savo jautriausias vietas, gali pasikalbėti apie viską, kas juos liūdina ar džiugina.
      Amžius neturėtų vaidinti didelės reikšmės. Intymumas esti svarbus moteriai, jeigu jai 30 ar 60 metų.

      Kraujo gliukozės pokyčiai
      Aktyvus lytinis gyvenimas gali mažinti gliukozės kraujyje, nes tai prilyginama fiziniams pratimams. Planuojant lytinę sueitį, gali tekti mažinti insulino dozę arba pagausinti angliavandenių. Apie tai nežinant, galima konsultuotis su gydytoju. Galima pasidėti maisto šalia lovos. Jeigu po santykių jaučiami hipoglikemijos požymiai, reikia nedelsiant išgerti ½ stiklinės sulčių arba sukramtyti 3 tabletes (po 5 g) gliukozės.
      Esant aktyviam lytiniam gyvenimui, būtinas geras sutuoktinių tarpusavio supratimas, atviras pokalbis apie diabetą, jo simptomus, galimas ūmias būkles - hipoglikemiją, hiperglikemiją. Neapgalvotas eksperimentavimas gali pakenkti abiems.
      Diabetas gali kenkti lytinių organų kraujagyslėms, nervinėms skaidu- loms, kurių itin gausu klitoryje, makšties sienelėje, lytinėse lūpose. Tai mažina lytinį potraukį. Kartais santykių metu moterys jaučia skausmą. Jį galima sumažinti ar apmalšinti, naudojant intymios higienos drėkinančias priemones, išmokstant atsipalaiduoti, atpalaiduoti lytinių organų raumenis, radus patogią padėtį.
      Gliukozės gausumas kraujyje gali sukelti moteriai ginekologines ligas: makšties uždegimą, šlapimo takų infekciją. Jos blogina lytinę sueitį. Jeigu vargina lytinių organų niežulys, pagausėjusios išskyros, būtina konsultuotis su endokrinologu, ginekologu ar dermatologu, kuo skubiau reguliuoti kraujo gliukozę. Esant infekcijai, privalomas medikamentinis gydymas. Didelė glikemija blogina savijautą, kelia greitą nuovargį, mieguistumą. Tik sureguliavus kraujo gliukozę, gerės savijauta, mažės komplikacijų, taigi ir tų, kurios silpnina lytinį potraukį, grėsmę.
      Lytiniam gyvenimui turi įtakos ir širdies, inkstų ligos. Jeigu moteris blogai jaučiasi, ji vengia santykių. Vis dėlto reikėtų su artimu žmogumi rasti sprendimą, priimtiną abiems.
      Lytinį potraukį gali silpninti ir naudojami medikamentai. Kai kurie vaistai gali sukelti makšties sausumą, netgi skausmą santykių metu. Su gydytoju reikėtų pasirinkti labiausiai tinkančius medikamentus.
      Seksualinis gyvenimas - tai yra stipriausia sutuoktinių jausmų išraiška. Jeigu tai neteikia pasitenkinimo, yra didelis emocinis, psichologinis trūkumas. Šie sunkumai ar problemos gali atsirasti ir tada, kai gerai nesuprantama vienas kito. Depresija, drovumas, bloga savijauta, lytinio potraukio stoka mažina pasitenkinimą. Kad kitam žmogui būtų teikiamas malonumas, reikia ir pačiam gerai, netgi puikiai jaustis. Diabetas šiuo atžvilgiu neturėtų trikdyti. Vis dėlto moteris, susirgusi diabetu, po vestuvių ar po gimdymo pastebi, kad liga komplikuoja lytinį gyvenimą, griauna įprastą režimą. Su diabetu reikia išmokti gyventi, kaip sakoma, liga tampa gyvenimo būdu. Kai kurias moteris vargina nuotaikų kaita, irzlumas, depresija. Reikia laiko, iki viskas aprimsta. Reikia, kad pati ir šalia esantis žmogus suprastų tą padėtį. Negatyvi reakcija dėl galimų komplikacijų gali turėti neigiamos įtakos intymiam moters gyvenimui. Pirmiausia apie tai reikėtų pasitarti su sutuoktiniu, nuodugniai pasitikrinti sveikatą, reguliuoti kraujo gliukozę. Pasitarus su gydytoju, galima panaudoti medikamentus (viagrą). Taigi ieškoti išeities, pagalbos reikia, kai:
  kankina nuotaikų pokyčiai, depresija;
  sumažėja lytinis potraukis;
  vargina lytinių organų skausmas (santykių metu ar po jų), niežulys, šlapimo takų ligos, makšties skausmas;
  nejaučiama orgazmo arba net ima piktumas;
  lytinio gyvenimo nepasigendama.

      Pagal ,,Diabetes Forecast” May, 2001
      parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D.Kartheiser, L. Kaulakienė, D. Kvedaravičienė, A. Norkus, E. Rudinskienė, M.Šaltytė, J. Uleckienė, B. Urbonaitė, N. Voveraitienė, S.Žukauskaitė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Didlaukio g. 45-108, 2057 Vilnius, tel. 76 88 84, faks. 76 92 91.