Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis "Diabetas" Nr.38

» Ankstesnių laikraščio numerių archyvas

Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 2 (38) Gegužės 10, 2003
Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott Medisense atstovas UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Canderel, Interlux, Limeta, Roche Diagnostics atstovybė UAB "Eksmos MTC", Novo Nordisk, WORWAG Pharma GmbH&Co. KG

Mieli skaitytojai, maloniai kviečiame apsilankyti diabeto forume.

Diabetas ir stresas

Manoma, kad ilgai patiriamas stresas gali sukelti cukrinį diabetą. Jau seniai nėra naujiena, kad tarp fiziologinio streso ir blogos diabeto kontrolės yra ryšys. XVII a. Tomas Vilis teigė, kad “nervų skystis” turi reikšmės diabetui. XIX a. Viljamsas Osleris tą patį teiginį pakartojo. Ir vėliau gydytojai pripažino stresą kaip ligų rizikos veiksnį. Pagaliau mokslas įrodė, kad stresas gali tiek sukelti diabetą, tiek pabloginti jo kontrolę. Fiziologinis stresas gali sąlygoti daugelį ligų. Turi reikšmės žmogaus individualūs bruožai. Sergančiajam II tipo diabetu stresas gali keisti kraujo gliukozės kiekį.
Streso metu hormonai, pvz., adrenalinas, kortizolis, pirmiausia naudoja jau paruoštas energetines medžiagas, įskaitant gliukozę bei riebiąsias rūgštis. Per nervines galūnėles reguliuojama kasos veikla, mažėja insulino sekrecija ir darbas, todėl organizme gausėja gliukozės. Jei žmogus neserga diabetu, tai šios energetinės medžiagos greit sunaudojamos ir gliukozė tampa normali. Jei žmogus serga diabetu, gliukozė nemažėja. Kepenys, raumenys ir riebalinis audinys stokoja energetinių medžiagų. Kepenys išskiria daugiau glikogeno, kad gautų reikiamų medžiagų. Kraujyje dar gausėja gliukozės - nuolatinė hiperglikemija.

Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas gali lemti kraujo gliukozės gausėjimą žmonėms, sergantiems II tipo diabetu.

Stresas, kaip viena iš galimų susirgimų diabetu priežasčių, buvo tiriama Duke universiteto medicinos centre. Tai patvirtino ir atlikti tyrimai su gyvūnais. Skiriant farmakologinius preparatus, kurie padėjo mažinti stresą, buvo lengviau reguliuoti kraujo gliukozę.

Tyrimai, kurie įrodo streso įtaką II tipo diabetui
Daugiau negu prieš 20 metų buvo pradėta studijuoti ir tyrinėti stresą ir diabetą. Buvo stebimos pelės. Tos, kurios visą laiką gyveno streso sąlygomis, nutuko. Atliekant tyrimus, rasti dideli glikemijos rodikliai. Šios pelės išgyveno genetinį šoką.
Šiame tyrime pelės buvo padalytos į dvi grupes. Pirmoji grupė gyveno stresinėmis sąlygomis, o antroji -ramiai. Abiejų pelių mityba buvo vienoda. Atliekant tyrimus, pastebėta, kad pelių, kurios gyveno ramiai, gliukozės parodymai buvo beveik normalūs. O pelių streso sąlygose kraujo gliukozės rasta per daug. Aptiktas insulino kraujyje mažėjimas. Buvo atliekami tyrimai, naudojant kitokį stresą (nuolatinį metronomo tiksėjimą); rezultatai buvo panašūs, kaip ir pirmo bandymo.
Panašūs rezultatai gauti tiriant žmones. Pima Indėnų (JAV) etninė žmonių grupė, turinti polinkį sirgti diabetu, buvo lyginama su Šiaurės Europos regiono gyventojais. Sukurta trumpalaikė streso situacija - protinių-matematinių veiksmų testas. Po jo buvo matuojama kraujo gliukozė. Pima Indėnų žmonių grupės kraujo gliukozės rodikliai buvo ženkliai didesni nei Šiaurės Europos.

Stresas gali sukelti cukrinį diabetą žmonėms, turintiems polinkį šia liga sirgti.

Ar galima įveikti, sumažinti stresą?
Ar galima pasitelkiant šiuolaikinę medicinos techniką, farmakologinius pasiekimus, išvengti streso?
Tyrimai pirmiausia atlikti su pelėmis. Viena jų grupė gyveno streso sąlygomis. Jų gliukozės rodikliai buvo didesni. Šiai grupei gyvūnėlių paskirtas gydymas raminančiais (trankviliantais, antidepresantais). Gliukozės rodikliai pagerėjo. Tokie pat rezultatai buvo gauti, naudojant šiuos medikamentus žmonėms, sergantiems II tipo cukriniu diabetu.
Studijos metu (joje dalyvavo 12 žmonių, sergančių II tipo diabetu), tiriamieji savaitei hospitalizuoti. Pirmomis dienomis buvo atliktas gliukozės tolerancijos testas. Buvo paskirtas 6 ligoniams kvalifikuotas organizmo raumenų relaksacijos (atsipalaidavimo) kurso gydymas, kitiems 6 ligoniams - lovos režimas. Po savaitės gliukozės duomenys pagerėjo ligonių grupei, kuriai buvo taikytas organizmo raumenų relaksacijos gydymas.
Šis vienas atvejis negali visiškai ir tiksliai atsakyti, ar gali stresas sąlygoti diabeto eigą. Buvo atlikta daugiau tyrimų. Stebėta 60 žmonių grupė. Jiems 5 savaites atlikta streso valdymo sesija. 48 žmonės, kurie metus naudojo įvairius metodus stresui įveikti, galėdavo jį mažinti. Įvertinant visus per metus atliktus gliukozės rodiklius, konstatuotas ryškus gliukozės rodiklių bei HbA1c (glikuoto hemoglobino) gerėjimas.

Stresas ir I tipo cukrinis diabetas
Tikslių I tipo cukrinio diabeto priežasčių nežinoma. Tai gali lemti organizmo autoimuniniai procesai ir kitos priežastys. Sergant šio tipo diabetu, organizme vystosi absoliutus insulino deficitas. Insulino injekcijos yra gyvybiškai reikalingos. Šį cukrinį diabetą yra sunkiau kontroliuoti nei II tipo. Nėra tikslių duomenų, kad stresas gali turėti reikšmės sirgti I tipo diabetu. Tačiau stresas ir čia turi įtaką blogesniems diabeto kontrolės rezultatams.

Išvados
Ilgalaikis, pastovus stresas yra svarbus II tipo cukriniu diabetu susirgimo veiksnys. Tyrimai įrodo, kad stresas lemia ligą ypač tiems žmonėms, kurie turi polinkį sirgti diabetu. Stresas palaiko organizme gausesnę kraujo gliukozę. Esant nuolatiniam stresui, sunkiau kontroliuoti cukrinio diabeto eigą ir siekti geresnės sveikatos.

“Diabetes Voice” 2002 (Vol. 47),
paskelbtą Richard Surwid straipsnį parengė
gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 2

Lietuvos diabeto asociacija – Tarptautinės diabeto federacijos narė
Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui
kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių.
Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas.

Naudinga būti LDA nariu
LDA narys turi didesnę galimybę:

» gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;
» padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;
» lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių.

Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą.
Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu.

Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu:

LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius, tel. (8-5) 262 07 83.
Internetas: www.is.lt/diabetas
Elektroninis paštas: diabetas@is.lt
Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 9-18 val., penktadieniais iki 17 val. Pietų pertrauka 12 - 13 val.

Diabeto mokykla:

Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete
pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 10-15 val.

Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76

Puslapis 4
Sveikatos reforma
arba turi pinigų - gydysiesi!
SAM vykdoma reforma, spaudos duomenimis, tenkina sveikatos ministrą (dabar jau buvusį), valdžios atstovus ir net pacientus. Kur gi ne! Tiek pokyčių, o svarbiausia - vykdoma taupymo programa. Tik kieno sąskaita? Kaip tą vertina žmonės?
Apie tai ir norėčiau papasakoti. Teko gulėti ligoninėje. Pati turėjau pereiti visas instancijas, o aš jas vadinu „filtru”, kol pagaliau buvau paguldyta į skyrių. Todėl jeigu esate sveiki - jums pasisiekė, o jei sergate ir rengiatės į ligoninę, tai nepamirškite:
1. Iš anksto, gavus siuntimą, užsiregistruoti ir būtinai gauti talonėlį iš guldančio gydytojo, nes kitaip turėsite pasikliauti savo kantrybę tūnodami prie jo kabineto durų.
2. Turėkite visus sau reikalingus vaistus, kitaip niekas tuo nesirūpins, nors rašoma nutarimuose „ligoninės tūri aprūpinti visais reikalingais vaistais. Ligoninėje veikia savos taisykles: pacientas aprūpinamas turimais skyriuje vaistais pagrindinei ligai gydyti. Kitus vaistus privalo pats turėti. Bet svarbiausia - nepamirškite pinigų. Jų gali prireikti nemažai ir ne tik vaistams. Į pacientą čia žiūrima kaip į „vaikštančius pinigus”, todėl svarbu kuo daugiau iš jų paimti.
3. Vežkitės su savimi ir maistą, nes pirmą dieną gausite tik vakarienę. Niekam neįdomi jūsų liga nė dieta. Tuo pati įsitikinau.
Jau 20 m. sergu diabetu. Gydymui naudoju insuliną. Prieš 3 mėn. užsiregistravau į eilę akies operacijai. Pagal pateiktą okulisto sąrašą, savo poliklinikoje turėjau pas įvairius specialistus ir atlikti pagrindinius tyrimus.
Prie gydytojų kabinetų visada driekiasi eilės, todėl pasiteiravau, ar nereikia talono. Registratorė tikino, kas atvažiuosite su siuntimu ir paguldys. Taip ir padariau. Deja, poliklinikoje savo tvarka. Jie žino, kad ligonis guldomas, todėl visa kita nesvarbu... Į skyrių patekau tik po 4 val. Be to, turėjau poliklinikos vaistinėje nusipirkti visus gydymui reikalingus vaistus. Insulino skyriuje nebuvo, todėl naudojausi savu.
Gulėdama skyriuje sužinojau, kad už vaistus, kuriuos perkasi pats ligonis, nors operacija ta pati, kiekvienas moka skirtingas sumas. Vaistai perkami tik tos poliklinikos vaistinėje. Kitur negausite- taip paaiškino poliklinikos darbuotojai. Susirgęs žmogus bemaž abejingas viskam, netgi kur ir kiek mokėti. Vis dėlto man įdomu, kodėl taip skiriasi vaistų kaina /156.03- 229 Lt./
Paaiškėjo, kad pokyčių skirtumas net iki 3- 4 kartų. Pvz., ausų krapštukai jų vaistinėje(jų beveik neprireikė) dėžutės kaina - 5.99 Lt., tuo tarpu kitose vaistinėse - 1.45 - 2.70 Lt.
Ligoniai gydomi 2, 3 ir daugiau dienų priklausomai nuo tavo būklės, bet jeigu tu nieko prieš tai - gali net kita diena važiuoti namo - tavo rūpestis.
Įsitikinau, jog kadaise nereikėjo mokėti už vaistus, tik gydytojui, tuo tarpu dabar reikia ir vaistus pirkti, ir gydytojui duoti jei nori būti tinkamai prižiūrėtas.
Nežinau, kam tokią politika paranki, kai nyksta humaniškumas, viską valdo pinigai. Jei būklė nesikeis, apie pasekmės nesinori galvoti. Ko verta tokia šalies politika? Ko linki ministrai savo - Lietuvos piliečiams?
Supratau, kad šiais laikais gydytojas - tai vos ne pats Dievas, nuo kurio veiksmų daug kas priklauso. Sakoma: kaip „patepsi”, taip ir važiuosi. Įsitikinau, kad taip ir yra. O kodėl skiriasi kainos, perkant pagal sąrašą vaistus, visiškai neaišku. Iš pacientų ligoninėje kalbų sužinojau, kad jie patenkinti sostinės gydytojais, nes jų rajonuose ir kaimuose dirba tik labai seni ir nepersikvalifikavę medikai arba iš viso nėra specialistų - tik bendros praktikos gydytojas ar felčeris. Sunegalavus ar atsitikus nelaimei, tenka keliauti į rajoną, Vilnių ar Kauną.
Toks gyvenimas labai slegia. Todėl noriu paklausti paties ministro: kas bus po kelerių metelių, kai jau dabar, vykdant reformą, mokyklose nebėra med.. seselės, nėra daromi pagrindiniai skiepai vaikui gimus bei neatliekama profilaktika. Kodėl įrangai nupirkti yra pinigų, o su ja dirbti nėra specialisto? Ką gali šeimos gydytojas padėti pacientui, jei jo kvalifikacija menka? Panašių klausimų daugybė. Viena tik aišku - jei rūpi savo ar artimųjų sveikata - gydykis kaip išmanai pats. Tik įdomu, kur eina atskaitymai iš mūsų atlyginimų? Valdžios vyrai turi pinigų pirktis prabangias mašinas, statytis rūmus, jiems viskas pasiekiama. O tu esi tik mažas žmogus, todėl kentėk ir priimk viską, ką nusprendžia mūsų išrinktieji! Koks ligonis gerbs „gelbėtoją”, kuriam rūpi tik Jūsų pinigai, o ne sveikata? Ar ši būklė nėra uždelsto veikimo bombą?

Su pagarba buvusiam sveikatos ministrui - eilinis pacientas.
Redakcijai straipsnio autoriaus pavardė žinoma.

Puslapis 5
Gaminiai be cukraus

Konditerijos gaminius, kuriuose naudojami natūralūs cukraus pakaitalai, gali valgyti žmonės, sergantys cukriniu diabetu. Natūralus produktas, kurio gausu uogose, vaisiuose, meduje, yra fruktozė. Ji mažai kaloringa, nekenksminga dantims, gerina B grupės vitaminų ir geležies įsisavinimą. Natūralus saldiklis ir maltitolis, gaminamas iš grūdinės kilmės produktų, nekenkia dantims, pasižymi puikiomis skonio savybėmis, artimomis sacharozei. Jis neturi stipraus šaldančio efekto, nesukelia didelio kraujo gliukozės gausėjimo. Jo galima norma sergantiesiems diabetu yra didesnė nei kitų cukraus pakaitalų, t.y. 50 g per dieną suaugusiesiems, 30 g - vaikams (5-16 m.). Maltitolio energetinė vertė - 2,4 kcal/g (10 kJ/g), t.y. 40 proc. mažesnė nei cukraus. Taigi šokoladas su maltitoliu yra mažesnės energetinės vertės nei kitoks šokoladas, naudingas ne tik sergantiesiems diabetu, bet ir žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata.
Čia nurodomi UAB „Rūta” siūlomi konditerijos gaminiai, kuriuose cukrus pakeistas maltitoliu:
Šokoladas “Aušra” (150 g). Juodasis šokoladas be cukraus.
Šokoladas “Aušra” (10 g). Juodasis šokoladas be cukraus.
Žemės riešutai su šokoladu (75 g). Žemės riešutai, padengti šokoladu be cukraus.
Riešutai su šokoladu (75 g). Lazdynų riešutai, padengti šokoladu be cukraus.
Kiškutis (38 g). Juodasis šokoladas be cukraus.
Skanumėlis be cukraus (120 g). Džiovintos juodosios slyvos, glaistytos šokoladu be cukraus ir papuoštos lazdynų riešutais;
Migdolai su šokoladu be cukraus. Migdolai, padengti šokoladu be cukraus.
Guminukai be cukraus ir be želatino (75 g). Uogų ir vaisių skonio želė saldainiai be cukraus, kuriuose yra pektino.

UAB „Rūta” gaminiai, kuriuose cukrus pakeistas fruktoze:
Versmė. Malonaus šokolado ir riešutų skonio kreminiai saldainiai, padengti kakavos milteliais.
Lazdynų riešutų užtepas be cukraus. Švelnaus vanilės skonio lazdynų riešutų užtepas.

Puslapis 6
Akys ir diabetas

Diabetu sergantiems žmonėms svarbu vengti komplikacių, išsaugoti sveikas akis. Todėl kviečiama galilinti reikiamas žinias ir atsakyti į šioje viktorinoje pateikiamus klausimus.
» VIKTORINA Nr. 2 apie diabetą, akių komplikacijas, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą.
Atsakymai - kitame "Diabeto" numeryje

Puslapis 7
Svarbiausia - nenusiminti

Gera muzika, dainos visus išjudino

Radviliškio “Likimo” klubas įsitikino, kokį svarbų darbą jie atlieka rajono žmonių sveikatai. Dar praėjusiais metais Aukštelkų, Baisogalos, Daugėlaičių, Radviliškio, Šeduvos seniūnijose profilaktinių tyrimų metu net 8,3 proc. patikrintųjų įtartas diabetas, 6,2 proc. - gliukozės tolerancijos sutrikimas.
Šiaulių diabeto klubas “Lemtis” “Verpstės” kavinėje surengė popietę, kurios tikslas įdomia viktorina pagilinti gyventojų žinias apie epidemiškai plintančią ligą. Teisingai atsakiusieji į viktorinos klausimus buvo apdovanoti prizais. Surengtos dietinių patiekalų vaišės, koncertavo Šiaulių politinių kalinių ir tremtinių kapela.

Šiaulių m. tarybos narys E. Žokoris sveikina klubo narius

Tėvo Benedikto Andruškos iniciatyva mažieji klubo nariai buvo susibūrę pradinės mokyklos salėje. Čia vaikai vaišinti karšta arbata, bandelėmis. Už gražų deklamavimą, dainas gavo dovanėlių, už kurias dėkojo Lilly firmos atstovui Tomui Rasteniui, saldainių fabriko “Rūta”, firmos “Citana” vadovams.
Klubas džiaugiasi, turėdamas talentingų kūrėjų. Dvylika metų aktyviai tautodailėje besireiškianti meistrė Alvina Smolenskienė Venclauskų namuose atidarė personalinę lėlių parodą. Nepaisydama ligos, išgyvenusi dėl diabeto abiejų kojų amputacijų, ji dovanoja džiaugsmą kitiems. Gausią savo lėlių kolekciją ji padovanojo Šiaulių “Aušros” muziejui, apie 200 žaislų - miesto bibliotekoms, per 100 - Vilniaus neįgaliųjų vaikų namams. Savo darbus eksponavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tegu jai ir toliau neblėsta kūrybinė ugnelė - linki kaimynai ir bičiuliai. Svarbiausia - nenusiminti.

V. Kungienė, L. Mikaliūnienė, A. Širiakovienė, A. Šlivinskas

Puslapis 8
Mokoma diabeto kontrolės

Atliekami profilaktiniai tyrimai

Šiuo metu Elektrėnų savivaldybei priklausančioje teritorijoje diabetas diagnozuotas apie 450 žmonių. Iš visų jų 150 yra invalidai. Dėl to klubas , kuriam vadovauja pirmininkė Renė Galiauskienė, darbų nestokoja. Rūpindamasi, kad būtų įsteigtas diabeto centras, mokoma ligos kontrolės. Klubo surengtoje konferencijoje pranešimus skaitė gydytojai Galina Apanel (apie diabeto prevenciją), Aldona Stonkienė (apie savikontrolės priemones), Armantas Gintautas (apie vitaminus). Kauno medicinos universiteto klinikos prof. Dagmara Reingardienė kalbėjo apie širdies bei kraujagyslių ligų profilaktiką. Vilniaus universiteto klinikos doc. Gražina Juodkaitė papasakojo apie regėjimo sutrikimus.
Konferencijos dalyviams koncertavo kapela „Runga” ir buvo surengtos arbatos vaišės.

J. Janonienė, R. Černeckis

Puslapis 9
Lietuvos diabeto asociacijos kronika
» 2003 m. sausio 23 d. LDA prezidentė V. Augustinienė susitiko su Vilniaus miesto cukralige sergančiųjų klubo ,,Dia” taryba. Aptarta, kaip tobulinti organizacijos veiklą. Pirmininkė Margarita Girskuvienė paraginta nepažeidinėti įstatų, apie organizacijos renginius, finansinę veiklą narius visuotiniame susirinkime informuoti klubo, neatimti galimybės jiems dalyvauti tarybos ir pirmininko rinkimuose.
» Sausio 27 d. V. Augustinienė dalyvavo Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo ,,Dia Bitė Plus” ataskaitiniame susirinkime, papasakojo apie diabeto naujoves, LDA veiklą.
» Sausio 28 d. LDA ir NOVO NORDISK kompanijos vadovai aptarė bendrai vykdomą II tipo CD prevencijos programą.
» Sausio 30 d. Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdyje patvirtinta nauja Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Pacientų organizacijoms joje atstovaus Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė, LDA prezidentė V. Augustinienė.
» Sausio 31 d. LDA ir ABBOTT LABORATORIES S. A. bei UAB ABOVITA vadovai aptarė bendradarbiavimo galimybes.
» Sausio 31 d. LDA dėl stovyklų finansavimo pateikė programą Valstybinei jaunimo reikalų tarybai. Skirta parama - 2 300 Lt.
» Vasario 5 d. LDA atstovės V. Augustinienė, J. Dainaravičienė ir E. Rudinskienė Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus senjorų klube supažindino susirinkusiuosius su plintančia diabeto epidemija, atliko profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus, atsakė į dalyvių klausimus.
» Vasario 10 d. ir kovo 14 d. LDA ir AVENTIS INTERNATIONAL A. S. atstovai aptarė būsimą bendradarbiavimą.
» Vasario 11 d. Kaune pristatyta monografija ,,Cukrinis diabetas ir mitybos principai”. Autoriai prof. A. Norkus, E. Danytė, R. Žalinkevičius papasakojo apie sveikos mitybos plano sudarymo principus. Knygoje aptariami įvairūs veiksniai, sąlygojantys sergančiųjų diabetu gyvenseną bei glikemijos kontrolę, analizuojamos ligos priežastys bei pasekmės.
» Vasario 12 d. LDA ir UAB DIAGNOSTA atstovai aptarė bendradarbiavimo klausimus.
» Vasario 18 d. Vilniaus ,,Beta” klubo susirinkime pranešimą skaitė LDA gydytoja endokrinologė E. Rudinskienė.
» Vasario 20 d. SAM darbo grupės Valstybinei diabeto programai sudaryti posėdyje dalyvavo LDA pezidentė.
» Vasario 21 d. V. Augustinienė su SAM spaudos atstovu V. Kizu kalbėjosi apie pacientų organizacijų ir SAM bendradarbiavimą.
» Vasario 24 d. gyd. E. Rudinskienė dalijosi žiniomis su Vilniaus ,,Dia Bitė Plus” klubo nariais.
» Vasario 24 d. V. Augustinienė aptarė LDA ir LPOAT veiklą su Vilniaus astmos klubo ir GLAXOSMITHKLINE atstovais.
» Vasario 25 d. V. Augustinienė dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos prie LR Seimo posėdyje ,,Dėl Valstybinės tarpžinybinės traumatizmo profilaktikos programos įgyvendinimo ir apsinuodijimų kontrolės”.
» Vasario 27 d. ir kovo 21 d. V.Augustinienė VĮ Vilniaus Centro universitetinėje ligoninėje būsimąsias slaugytojas (kursantes) supažindino diabeto naujovėmis pasaulyje ir Lietuvoje. Aptarė sergantiesiems ir slaugytojoms aktualius diabeto klausimus.
» Kovo 5 d. Lietuvos diabeto asociacijoje viešėjo Kaišiadorių diabeto klubo delegacija. Pasidalyta žiniomis apie ligą, svečiams nemokamai atlikti kraujo gliukozės ir glikuoto hemoglobino tyrimai.
» Kovo 5 d. V. Augustinienė kartu su kitų organizacijų atstovais dalyvavo LNK televizijos laidoje ,,Žodžio laisvė”, kurioje diskutuota apie pacientų teises.
» Kovo 6-10 d. LDA prezidentė dalyvavo Paryžiuje vykusiuose Tarptautinės diabeto federacijos kongreso organizacinio komiteto (,,Living with diabetes”), kurio nare yra.
» Kovo 12 d. V. Augustinienė ir viceprezidentė G. Naidzinavičienė kalbėjo Vilkaviškio diabeto bendrijos ,,Insula” ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime.
» Kovo 14 d. gyd. E. Rudinskienė susitiko su Rokiškio diabeto klubo nariais, atsakė į jų klausimus.
» Kovo 14 d. LDA ir UAB TURICUM atstovai aptarė bendradarbiavimo reikalus.
» Kovo 18 d. su Pakruojo diabeto klubo nariais susitiko gyd. E. Rudinskienė ir buhalterė G. Činčikienė.
» Kovo 25 d. vyko Lietuvos POAT posėdis. Garbės nariais čia priimti Vilniaus m. glaukoma sergančiųjų klubo ir Lietuvos neprigirdinčio jaunimo organizacijų atstovai. Aptarti jiems aktualūs klausimai.
» Kovo 27 d. V. Augustinienė naujai paskirtam Sveikatos apsaugos ministrui J.Olekai pateikė pasiūlymus dėl SAM bendradarbiavimo su pacientų organizacijomis.
» Kovo 27 d. LDA prezidentė dalyvavo pirmajame naujos sudėties Privalomojo sveikatos draudimo tarybos (PSDT) posėdyje. Pritarta jos nuostatams, VLK pateiktam resursų paskirstymo modelio įgyvendinimo ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo 2003 m. projektui. Nuo liepos 1 d. teritorinėms ligonių kasoms lėšos bus skirstomos atsižvelgiant į regionų gyventojų skaičių, amžių ir lytį. Taip pat LK galės sudaryti sutartis ir su kitų regionų ligoninėmis. Už kito regiono gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas mokės ligonių kasa, kurios aptarnaujamoje teritorijoje pacientas gyvena. Taip pat pritarta siūlymui tobulinti kompensuojamųjų vaistų skyrimo sergantiesiems priešinės liaukos hiperplazija.
» Kovo 28 d. V. Augustinienė dalyvavo darbo grupės dėl 90 proc. kompensuojamų vaistų sarašų sudarymo posėdyje.
» Kovo 31 d. V. Augustinienė Žinių radijo laidoje kalbėjo apie pacientų rūpesčius.
» Balandžio 3 d. LDA prezidentė ir buhalterė dalyvavo IRT prie LR Vyriausybės seminare ,,Dėl neįgaliųjų socialinės integracijos programų teikimo 2004 m.”.
» Balandžio 5 d. V. Augustinienė dalyvavo gyd. B. Žilaitienės organizuojamos diabeto mokymo programos Kėdainiuose paskaitose, dalijosi informacija apie LDA veiklą, kvietė klubo narius aktyviau dalyvauti savo organizacijos veikloje, atsakė į klausimus.
» Balandžio 9 d. vyko LPOAT posėdis. Jame aptartas susitikimas su SAM ministru J. Oleka, PSDT teikiamų svarstyti klausimų projektai bei dėl LPOAT narių įgaliojimų vykdymas.
» Balandžio 10 d. vyko antrasis PSDT posėdis, kuriame dalyvavo V. Augustinienė. PSDT pritarė 2002 m. PSDF biudžeto vykdymo apskaitai ir nutarė ją teikti svarstyti Vyriausybei. VLK Tarybos nariams pristatyta parengta nauja pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų papildomo apmokėjimo tvarka. PSDT pritarė siūlymui papildyti SAM ministro 200 m. įsakymą ,,Dėl ortopedijos traumatologijos stacionarinių vaikų ir suaugusiųjų paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų”. Pritarta ir diagnostinės endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos procedūros teikimo reikalavimams bei bazinei kainai, galimai kepenų transplantacijos apmokėjimo tvarkai. Taryba siūlė tobulinti lėtinio virusinio hepatito ir virusinės kepenų cirozės, taip pat augimo hormono nepakankamumo ir Turner sindromo diagnostikos bei ambulatorinio gydymo metodikų projektus. Svarstyta galimybė kaimo vietovių vaistinėms skirti finansinę paramą. PSDT nuomone, tai turėtų būti daroma ne iš PSDF biudžeto lėšų.
» Balandžio 10 d. E. Rudinskienė ir G. Činčikienė dalyvavo IRT prie LR Vyriausybės seminare ,,Ką žada mums stojimas į ES”.
» Balandžio 14 d. LDA valdybos posėdyje aptarti Baltijos šalių diabeto asociacijų konferencijos Druskininkuose organizavimo, klubų veiklos gerinimo ir kiti klausimai.
» Balandžio 15 d. LPOAT su sveikatos apsaugos ministru J. Oleka ir kitais ministerijos atsakingais darbuotojais aptarė abipusio bendradarbiavimo klausimus.
» Balandžio 16 d. V. Augustinienė ir J. Dainaravičienė Ukmergės diabeto klubo susirinkime kalbėjo apie sergantiesiems rūpimus dalykus.
» Balandžio 17 d. gydytoja E. Rudinskienė ir sekretorė J. Dainaravičienė dalyvavo ,,Žemaičių spėkos” klubo susirinkime Mažeikiuose.
» Balandžio 17 - 20 d. TDF Tarptautinio diabeto žurnalų komiteto (ICDM steering committee) narė V. Augustinienė dalijosi darbo patirtimi konferencijose bei parodoje ,,Žizn bez vlasti diabeta”.
» Balandžio 25 d. Rokiškio diabeto klubas minėjo savo veiklos dešimtmetį. Renginyje dalyvavo LDA prezidentė.
» Balandžio 29 d. vyko trečiasis PSDT posėdis.

Puslapis 10
Cukrinio diabeto priežastys ir galimybės jas paveikti
„Diabeto” Nr.1(37) buvo rašyta apie tai, kad cukrinis diabetas greičiausiai yra bakterinės, uždegiminės kilmės liga. Čia toliau gvildenama ši tema.
Nė viena liga neišsivysto be priežasčių. Dažniausiai jos vadinamos etiologiniais (priežastiniais) veiksniais. Taigi ir cukrinis diabetas yra sukeliamas kelių priežasčių derinio. Kaip žinoma, kasos salelių, gaminančių insuliną, veiklą reguliuoja tarpinių smegenų dalis, vadinamasis pogumburis. Todėl ir aptartina pogumburio - kasos salelių sistema. Jos pažeidimas sąlygoja cukrinio diabeto išsivystymą. Pateikiama cukrinio diabeto etiologinių veiksnių lentelė.

Eilės Nr.	Cukrinio diabeto etiologiniai veiksniai	Pastabos	Galimybės juos paveikti
1	Paveldėjimas		-
2	Vyresnis amžius		-
3	Ūminės bakterinės ir virusinės ligos: angina, sinusitas, rožė, skarlatina, plaučių uždegimas, gripas, virusinis hepatitas, vėjaraupiai, bakteriniai ir virusiniai enteritai (plonųjų žarnų uždegimai) ir kt.	Į smegenų pogumburį ar kasos saleles patekusi infekcija gali sukelti uždegiminį procesą ir dėl to - cukrinį diabetą	+
4	Lėtinis tonzilitas (lėtinė angina) ir sinusitas		+
5	Tuberkuliozė		+
6	Reumatas	Reumato pažeistame pogumburyje ar kasos salelese gali kilti cukrinis diabetas	+
7	Autoimuniniai procesai	Diabetą gali provokuoti pogumburį ar kasos saleles autoimuniniai procesai.	+ -
8	Psichinės traumos	Stresinė įtampa gali skatinti cukrinį diabetą	+ -
9	Fizinės galvos smegenų traumos	Trauma arba po jos išsivystantis uždegimas gali pažeisti pogumburį. Tai gali būti diabeto priežastis	+ -
10	Galvos smegenų infekcinės-uždegiminės ligos	Jei jos paliečia pogumburį, gali provokuoti cukrinį diabetą	+
11	Nėštumas	Nėštumo metu labai padidėja antinksčių žievės ir kai kurių kitų hormonų, gausinančių kraujo gliukozę, gamyba. Dėl to galima susirgti diabetu	-
12	Nutukimas	Nutukus dėl pogumburio pažeidimo. Tai gali sukelti ir diabetą	+ -
13	Podagra		+ -
14	Lėtinis alkoholizmas	Pažeidžiama kasa; dėl to galima susirgti diabetu	+ -
15	Lėtiniai ir ūminiai pankreatitai bei kitos kasos ligos		+ -

Kaip matyti iš lentelės, daug cukrinio diabeto etiologinių veiksnių (3, 4, 5, 6, 10, 15) yra infekcijos arba su jomis susiję uždegiminiai procesai. Todėl, gydydami jas, galime priversti daugiau ar mažiau slopinti cukrinį diabetą. Šia aktualia tematika rašysime ir kituose mūsų laikraščio numeriuose.

Doc. Algimantas Šimkus

Puslapis 11
Gruzijos diabeto federacijoje

Daugiau kaip prieš metus, Pasaulinės diabeto dienos proga, prof. Ramazui Kurašviliui buvo suteiktas Valstybės apdovanojimas už “Įdiegimą naujų diabeto diagnostikos metodų ir gydymo; jaunų sveikatos priežiūros specialistų parengimą; profesinių įgūdžių gerinimą, mokslinio sektoriaus tobulinimą; švietėjišką auklėjamąjį darbą”.
Prof. R. Kurašvilis gyvenimą skyrė diabeto priežiūrai tobulinti, mažinti šia liga, sergančiųjų diskriminacijai, plėsti žinias susirgimo profilaktikai Gruzijoje. 1977 metais kardiologijos institute įkurtas specializuotas sutrikusio metabolizmo reguliavimo skyrius. Jam vadovavo prof. R. Kurašvilis. Čia įdiegti nauji diagnostikos, analitiniai ir terapijos metodai. Pvz.: RIA - hormonams ir neuro-peptidams tirti; EIA; ELISA; HbA1c; greitas (ekspresinis) gliukozės tyrimo metodas. Novo insulinas panaudotas skyriuje hospitalizuotiems žmonėms gydyti.
Prof. R. Kurašvilis sergančiuosius subūrė į Gruzijos diabeto federaciją, kuri nuo 1994 metų yra TDF (Tarptautinės Diabeto Federacijos) narė. Susitikimai su mokslininkais, visuomenės veikėjais prof. Hout, prof. Pfeiffer, Mr. W. Mayes padėjo propaguoti TDF idėjas dar Sovietų Sąjungoje. 1992 m. buvo įsteigtas Gruzijos diabeto centras, bendradarbiaujantis su užsienio sveikatos organizacijomis, įgyvendinantis diabeto prevencijos programą. Šia tema diskutuojama radijo, televizijos laidose, rašoma laikraščiuose, žurnaluose, kalbama mokslo renginiuose ir visuomenės sueigose.
Prof. R. Kurašvilio tėvui jau 91 metai, motinai - 80 metų. Abu senoliai serga cukriniu diabetu (tėvas serga 31 metus, o motina - 5 metus), kaip ir du mokslininko dėdės. Nepaisant ligos, jie gyvena kūrybingai yra aktyvūs: dirba, rašo knygas. Tai lemia gera diabeto kontrolė. Neseniai prof. R. Kurašvilio tėvas - akademikas Borisas Kurašvilis, skaitė pranešimą Pasaulinei diabeto dienai paminėti.
Prof. R. Kurašvilis yra puikus gydytojas, ligonių problemas jis spendžia kaip savas.

Aš dėkoju jums, kad mane supratote.
Visi kartu mes esame stipresni!

Nuširdžiai
Elena Šelestiova, Gruzijos diabeto federacijos atsakingoji sekretorė

Puslapiai 12-13
Osteoporozė
Osteoporozė - vyresnio amžiaus žmonių liga. Tai kompleksinis endokrininis kaulų ir mineralinių medžiagų apykaitos sutrikimas.
Kaulo retėjimas, prasidedantis brandžiame amžiuje ir nesibaigiantis senstant, yra normalus procesas. Jo metu kaulo sudėtis nepakinta, tik masė ir tankis mažėja.
Osteoporozė yra toks kaulo išretėjimas, dėl kurio jis gali lūžti, skeletui nepajėgiant atlaikyti įprastinių krūvių. Šia liga gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai tai atsitinka vyresniems kaip 50 metų, ypač moterims. Skirtingai nei artritai, osteoporozė neturi ryškių ankstyvų požymių. Deja , dažnai apie osteoporozę sužinoma tik tada, kai liga labai progresuoja, komplikuojasi.

Maksimali kaulų masė

Sveiko kaulo struktūra

Vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje kaulinio audinio gamyba didėja .Maksimali kaulų masė pasiekiama 25 -35 gyvenimo metais .Ilgieji kaulai nustoja augti į ilgį apie 20 metus, tačiau jų masės dar toliau gausėja .Mineralai nustoja juose kauptis 28 ir 30 metų žmonėms. Vyrų kaulų masė yra didesnė nei moterų, nes jų stambesni griaučiai ir gausiau raumenų.
Moterų tiek kaulų masė, tiek ir tankis paprastai yra mažesnis.Tyrimais nustatyta, kad, pasibaigus skeleto formavimuisi, moterų kaulų tankis yra 15 proc., o jų masė 30 proc. mažesnė. Maksimaliai kaulų masei reikšmingas paveldėjimas. Nustatyta, kad osteoporoze sergančių motinų dukterims dar iki menopauzės stuburo ir šlaunikaulio kaklelio kaulų masė yra sumažėjusi; tai lyginama su grupe sveikų motinų dukterų.
Kaulų masę didina kalcio vartojimas kalcis, fizinis aktyvumas (ypač “svorį laikančių“ kaulų sistemos lavinimas) nuo vaikystės iki ketvirtojo gyvenimo dešimtmečio, taip pat geriamieji kontraceptikai. Moterų, kurios keletą metų vartoja geriamuosius kontraceptikus, kaulų masė menopauzės metu esti didesnė.
Galiausiai bendras kūno svoris gali būti vienas iš tiksliausių didesnės kaulų masės ženklas.

Kaulo netekimas

Kaulas paveiktas osteoporozės

Apie 40 metus tiek vyrų, tiek ir moterų kaulų masė ima po truputį mažėti dėl osteogenezę valdančių mechanizmų sutrikimo.
Pirmuosius 5 - 10 metų po menopauzės kaulo mažėjimas greitėja (iki 2 - 3 proc. per metus), vėliau po to truputį lėtėja, iki pasiekia brandos laikotarpiui būdingą greitį, (0,25 -1 proc. per metus). Per savo gyvenimą moteris netenka iki 45 -50 proc. kaulų masės (35 proc. kortikalinio ir 50 proc. trabekulinio kaulo), tuo tarpu vyrai netenka - iki 20 -30 proc.
Senstant organizmas su išmatomis pašalina iki 300 mg kalcio, todėl jo reikia nuolat papildyti. Hormonų ir kitų medžiagų, sąlygojančių kalcio homeostazę, poveikis senstant silpnėja. Todėl organizmas blogiau įsisavina kalcį ir gali susidaryti neigiamas šio elemento balansas.
Moterims po menopauzės kaulas sparčiau mažėja dėl estrogenų stokos. Vyrams - taip pat mažėja, bet apie 10 metų vėliau negu moterims. Greičiausia tai yra susiję su vyriškų hormonų sintezės mažėjimu.
Kaulo pokyčius, priklausomus nuo amžiaus, lemia prieskydinių liaukų veikla, susilpnėjęs kalcitonino ir PHT (parathormono) aktyvumas. Turi reikšmės ir pablogėjusi kalcitriolio gamyba, taip pat mąžtantis somatomedinas C, augimo faktorius.

Osteoporozės klasifikacija
A. Pirminė osteoporozė:
Idiopatinė. Ja suserga vaikai, paaugliai, kurių normali lytinių liaukų veikla.
I tipo pirminė - postmenopauzinė. Susergama 51 -75 m. Moterys 6 kartus dažniau nei vyrai. Liga dažnai pasireiškia stuburo kompresiniais lūžimais. Ją sukelia endokrininiai pokyčiai po menopauzės.
II tipo - senilinė. Suserga vyresni kaip 70 m.žmonės, 2 kartus dažniau moterys. Liga vystosi laipsniškai. Senstant dažnėja šlaunies, stuburo, žastikaulio, blauzdikaulio, dubens lūžimai. Ligą sąlygoja menkesnė vitamino D sintezė ar rezistentiškumas jo poveikiui periferijoje. Moterims I ir II tipo osteoporozė gali reikštis vienu metu.

B. Antrinę osteoporozę sukelia:
Endokrininės ligos:
» Hipofizio ligos;
» Skydliaukės ligos;
» Prieskydinių liaukų ligos;
» I tipo cukrinis diabetas;
» Nėštumas.
Vaistai - kortikosteroidai, etanolis, heparinas, didelės tiroksino dozės, diuretikai, fenobarbitalis, nikotinas ir kt.
Mitybos trūkumai ir kitos ligos:
» Malabsorbcijos sindromas;
» Bloga mityba;
» Lėtinės kepenų ligos;
» Skrandžio operacijos;
» Vitamino D stoka;
» Kalcio trūkumas;
» Girtavimas.
Kitos priežastys:
» Reumatoidinis artritas;
» Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas;
» Ilgalaikė imobilizacija;
» Lėtinės plaučių ligos;
» Ilgaikis nesvarumas;
» Piktybiniai procesai.

Osteoporozė nustatoma:
1. Sumažėjusiai kaulų masei;
2. Pakitus kaulų mikroarchitektūrai;
3. Lūžių ghrėsmė.

Visa tai pavaizduota lentelėje:

I. - PIRMINĖ OSTEOPOROZĖ » Idiopatinė » I tipo - postmenopauzinė » II tipo - senilinė	II. - ANTRINĖ OSTEOPOROZĖ
PRIEŽASTYS: » Amžius » Moteriška lytis » Ankstyva menopauzė » Rasė (dažniau serga baltaodžiai) » Kalcio stoka » Sėdimas darbas » Šeimyninė anamnezė » Kūno sudėjimas (asteniškas) » Nevaisingumas	PRIEŽASTYS: » Endokrininės ligos » Medikamentai » Netinkama mityba » Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas » Ilgalaikė imobilizacija » Piktybiniai procesai
TYRIMAI: » Rentgenologinis stuburo ar šlaunikaulio tyrimas; » Kaulų mineralų tankio matavimas - osteodensitometrija; » Kraujo tyrimai: kalcio, fosforo, kitų elektrolitų, ŠF (kaulinė frakcija), bendro baltymo ir jo frakcijos. Hormonų: TTH, LT4, PTH (paratiroidinis h), kortizolis. Lytinių hormonų tyrimai pagal galimybes. » Kaulų metabolizmo žymenys: N-MID - osteokalcinas ir ? - kryžminės jungtys (? - cross laps). » Šlapimo tyrimai kalcis, fosforas. » Šlapimo pH.	TYRIMAI: » Tie patys, kaip ir tiriant pirminę osteoporozę. Kiti tyrimai daromi, įtariant kitas ligas, paminėtas kaip antrinės osteoporozės priežastis.

Saugantis osteoporozės reikėtų :
» Laikytis dietos, pakankamai gaunant kalcio ir vitamino D (prireikus vartoti medikamentus).
» Reguliuoti svorį (nenumesti ir nepriaugti).
» Nerūkyti.
» Gydytis estrogenais pagal gydytojo rekomendacijas.
» Paskyrus gydytojui naudoti bifosfonatus.

Kalcio dozės (per dieną):
» Vaikams - 800-1200 mg;
» Paaugliams - 1200-1500 mg;
» Suaugusiems - 800-1000 mg;
» Nėščioms moterims - 1200 mg;
» Maitinančioms moterims - 1200 mg;
» Postmenopauzės metu moterims - 1500 mg.

Žmonėms, norintiems gausinti maiste kalcio, pateikiama ši informacija:

Kalcio kiekis mg/100 g produkto:
» Pienas - 120 mg kalcio;
» Riebi varškė - 150 mg kalcio;
» Liesa varškė - 170 mg kalcio;
» Sūris - 1050 mg kalcio;
» Jogurtas - 250 mg kalcio (1 indelyje);
» Kiaušinis - 55 mg kalcio.

Kalcio preparatus privaloma vartoti kartu su vitaminu D apie 400 TV per dieną.
Vaistinėse jų galima įsigyti įvairių. Siūlomi šie kalcio preparatai:
» Calcigran - 500 mg (vit. D 200 TV);
» Calcium 600 plus Vitamin D (vit. D - 125 TV);
» Super Calcium 750 (vit. D 100 TV);
» Oysco D (kalcio 250 mg ir vit. D 125 TV);
» Super CAL 500 - MAG 250 - ZINC 25 (kalcis 500 mg, magnis 250 mg, cinkas 25 mg ir vit. D 100 TV).
» Super CAL 600 - MAG 300 (kalcis 600 mg, magnis 300 mg ir vit. D -100 TV).

Literatūra:
1. Diabetes Forecast, 2002, April.
2. Harrison’s Principles of Internal Medicine 1998.
3. Kelly’s Texbook of Internal Medicine 2000, 3254 p.
4. Vaistų žinynas . - Vilnius, 2000.
5. Vaistų žinynas . - Vilnius, 2002.

Parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapiai 14-15
Diabetas ir sveika mityba

Tinkama mityba yra viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių. Sergant diabetu gerai kraujo gliukozės kontrolei vien medikamentų nepakanka. Labai svarbu tinkamai suderinti mitybą su vaistais.
Sergančiųjų diabetu mityba nėra ypatinga dieta. Tai kiekvienam valgyti rekomenduojamas sveikas maistas, kuriame daug skaidulų, mažai cukraus bei riebalų. Sveika mityba - angliavandenių, baltymų, riebalų santykis, kuriam esant lėtinių ligų rizika yra mažiausia. Tai, kas suvalgoma, tiesiogiai veikia kraujo gliukozę. Branginkim sveikatą - maitinkimės sveikai.

Sveikos mitybos principai:
1. Sergantis cukriniu diabetu žmogus per parą su maistu turi gauti ne daugiau energijos negu sunaudoja. Dietą turi sudaryti:
a) 50 - 60 % angliavandenių;
b) 17 - 20 % baltymų;
c) 30 -33 % riebalų.
2. Kiekvienam žmogui dieta sudaroma individualiai: priklausomai nuo jo kūno masės, darbo intensyvumo, ligos pobūdžio, fizinio aktyvumo, vaistų, gretutinių negalavimų bei finansinių galimybių.
3. Maitintis reikia 5 - 6 kartus per parą.

Sveikos mitybos taisyklės:
1. Valgykite maistingus, įvairius, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės produktus.
2. Keliskart per dieną valgykite duonos, kruopų, makaronų ar bulvių (kasdien panašų angliavandenių kiekį). Tai padės palaikyti normalesnį kraujo gliukozės kiekį.
3. Daugiau valgykite skaidulingo maisto - ankštinių kultūrų, daržovių, nesaldžių vaisių (iki 300 g per dieną).
4. Išlaikykite normalų kūno svorį. Kūno masės indeksas vyrams -20 -25, moterims -18,8 - 23,5. Kasdien judėkite.
5. Mažinkite keptų ir riebių produktų (sviesto, margarino, sūrio, kiaulienos), keiskite juos augaliniais aliejais ir margarinais, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
6. Riebią mėsą ir jos produktus keiskite ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
7. Vartokite liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį).
8. Rinkitės nesaldžius maisto produktus; mažinkite ar atsisakykite rafinuoto cukraus, limonadų, saldainių. Naudokite becukrius saldiklius (pvz ., aspartamą).
9. Bendras druskos kiekis maiste per dieną - ne daugiau kaip 5 g. Vartokite druską su jodu.
10. Atsisakykite ar mažinkite alkoholinių gėrimų, ir niekada negerkite jų alkani.
11. Virkite, troškinkite, naudokitės mikrobangėmis krosnelėmis. Gaminkite maistą be riebalų.
12. Nebūtina valgyti specialius diabetu sergantiems žmonėms parduodamus produktus. Jie brangūs ir nenaudingi.

Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių taisyklių, bet atsižvelgiama į visas.
Tinkama mityba padeda gerinti sveikatą ir žvaliau jaustis.

Maisto energetinė vertė
Siūloma maisto energetinė vertė kilokalorijomis( kcal ) 1 kg kūno masės:

Pavyzdys: 170 cm ūgio vyras, serga II tipo CD, gydosi insulinu.
Sveria 66 kg, atlieka protinį darbą. KMI - 66/1,72 = 22,8 (normali kūno masė).
Kalorijų skaičius per parą: 66 kg x 30 kcal =1980 kcal.
Iš jų angliavandenių 990 kcal - 248 g arba 16 17 DV;
baltymų 396 kcal - 99 g; riebalų 594 kcal -66 g. Visa, tai išdalijama į 5 -6 kartus.

Mitybos planas
Rekomenduojamas mitybos planas (išdėlioti angliavandeniai):

Atminkite: vienos juodos duonos 24 - 30 g riekutėje yra 12 g (15 g) angliavandenių. Toks kiekis sąlygiškai vadinamas duonos vienetu (AV - DV). Maisto produktus galima kaitalioti, atsižvelgiant į juose esantį angliavandenių kiekį. Produktai pagal juose esančius angliavandenius skirstomi į 4 grupes. Taip pat mitybą sudaro daržovės, baltymingi produktai ir riebalai. Jų rekomenduojami kiekiai pateikiami lentelėje.

A . Krakmolingi produktai Tai sunkiai virškinami angliavandeniai, bet sergantieji diabetu jų turi naudoti). Šiuose produktuose yra 1 DV - 12 g (15 g) angliavandenių, 3 g - baltymų ir riebalų pėdsakų ( 1 DV apie 80 kcal ). Pavyzdžiui:
» Juodos duonos riekutė 0,5 cm storio -30 g - 1DV;
» Bulvė (60 g) - 1 DV;
» 1 džiūvėsėlis (20 g) - 1 DV;
» 2 šaukštai (80 g) virtų kruopų (grikių, ryžių, avižų) - 1 DV;
» 2 šaukštai (80 g) virtų makaronų - 1 DV;
» 1/3stiklinės ankštinių augalų (virtų pupelių, žirnių) - 1 DV.
Šiuos maisto produktus galima keisti, išlaikant maisto kiekio proporcijas.

B. Vaisiai. Tai lengvai įsisavinami angliavandeniai. Jų 1 DV yra 12 g angliavandenių, baltymų ir riebalų nėra; apie 60 kcal. pavyzdžiui:
» 1 (150 g) obuolys- 1 DV;
» ½ (70 g) banano- 1 DV;
» ½ stiklinės sulčių- 1 DV;
» 1 (150 g) kriaušė- 1 DV;
» 2 šaukštai (25 g) džiovintų vaisių- 1 DV;
» 1 stiklinė (180 g) uogų- 1 DV.

C. Pienas ir jo produktai. Tai lengvai įsisavinami angliavandeniai. 1 DV yra 12g angliavandenių, 7 g baltymų, 3 g (6 g) riebalų; apie 130 kcal. Pavyzdžiui:
» 1 stiklinė pieno (2,5 %) - 1 DV;
» 1 stiklinė kefyro (2,5 %) - 1 DV;
» 1 indelis (125 ml) jogurto - 1 DV.

D. Cukrus ir jo pakaitalai (1 DV - 12 g angliavandenių apie 60 kcal).
Kalorijingi saldikliai:
» Cukrus, dekstrozė, grūdų sirupas, galaktozė, gliukozė, fruktozė, klevo sirupas, ksilitas, laktozė, maltozė, medus, rudasis cukrus, sorbitas.
Sergantiesiems diabetu tinka šie saldikliai: fruktozė ,sorbitas ir ksilitas.
Jei liga gerai kontoliuojama, šie saldikliai nedaug padidina kraujo gliukozę. Medus - turi mineralinių medžiagų, gydomųjų savybių, bet 3 jo šaukšteliai - 1 DV (12 g angliavandenių).
Nekaloringi saldikliai:
» Aspartamas, ciklamatas, sacharinas - sintetiniai saldikliai nerekomenduojami vaikams ir nėščiosioms moterims.

Daržovės:
Jose yra 5 g angliavandenių, 2 g baltymų, riebalų - nėra; apie 25 kcal.
Pavyzdžiui: salotos, agurkai, pomidorai, ridikėliai, kopūstai, porai, svogūnai. Žalių, šviežių jų galima valgyti tiek kiek nori; šios daržovės nedidina kraujyje gliukozės.
» 1/3 stiklinės virtų daržovių - 1 DV.

Baltymingi produktai:
Angliavandenių - nėra, baltymų -7 g, riebalų -7g (apie 90 kcal). Pagal kaloringumą lygiaverčiai produktai yra, pavyzdžiui:
» 30 g dešros;
» 50 g žuvies;
» 50 g varškės;
» 25 g sūrio;
» 1 kiaušinis.

Riebūs produktai:
Angliavandenių nėra, baltymų nėra, riebalų -5 g (apie 45 kcal). pavyzdžiui:
» 1 šaukštelis margarino, sviesto, majonezo,aliejaus;
» 1 šaukštas grietinės;
» 5 g lašinių.

Tinkama mityba padeda:
1 . Geriau kontroliuoti kraujo gliukozę;
2 . Pagerinti organizmo gebėjimą naudoti insuliną;
3 . Reguliuoti kūno svorį kalorijų kontrole;
4 . Gerinti sveikatą ir savijautą.

Atmintinę parengė LDA gyd. endokrinologė Eglė Rudinskienė

Puslapis 16
Kaulų metabolizmo žymenys
Matuojant šiuos parametrus galima ankščiau diagnozuoti ir efektyviai gydyti senstančiai visuomenei būdingą ligą - osteoporozę.
Visiems žmonėms kaulų mineralinis tankis mažėja nuo 27 -30 metų amžiaus maždaug 1 % per metus vyrams ir 2 - 4 % moterims. Ypač sparčiai - 5 10 % per metus - po menopauzės. ir ne tik dėl estrogenų stokos, bet ir dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo. Todėl nenuostabu, kad per metus 117 gyventojų iš 100 000 įvyksta kaulo lūžis dėl osteoporozės. Dažniausiai lūžta (kompresinis lūžis) stuburo slanksteliai (ypač liemens 2 ,3 ir 4), tačiau pavojingesni šlaunikaulio kaklelio ir blauzdikaulio lūžimai. Blogai, kai osteoporozė, priešingai nei osteomaliacija (mineralinės kaulo dalies sumažėjimas) nesukelia skausmo ar kitų simptomų, todėl ne visiems diagnozuojama. Ši liga dažniausiai nustatoma matuojant dviejų energijų Rentgeno spindulių absorbciją - (DEXA). Viena iš DEXA tyrimo indikacijų - didelė osteokalcino ar b - kryžminių jungčių koncentracija tiriamojo kraujyje. Tai reiškia, kad kaulų tankio mažėjimas yra intensyvesnis nei kaulo sintezė. Ši pusiausvyra siejasi su minėtų parametrų dydžiais. Pagal tai galima sekti osteoįorozės gydymo veiksmingumą kaulų masę atstatančiais medikamentais. Jei gydymas sėkmingas, tai osteokalcino ar b - kryžminių jungčių koncentracija sumažeja apie 25 proc. per 3 mėn. Tuo tarpu kaulų tankis pakinta maždaug 0,5 proc. per 3 mėn. Gydymo poveikis pastebimas tik po 1-2 metų (densitometro paklaida - 1-2 proc.). Kaulų žymenys atspindi metabolizmo greitį, o densitograma - jo rezultatą. Kaulų metabolizmo žymenys atspindi viso skeleto, o ne vieno kaulo būklę.
Jei osteokalcino ar b - kryžminių jungčių koncentracija nesumažėja, reikia koreguoti gydymą.
Osteokalcinas ir b - kryžminės jungtys padeda įvertinti kaulų būklę, jei DEXA neinformatyvi. Ji ne visada informatyvi, kai esti: osteomaliacija, osteoartrozė, kraujagyslių kalcifikacija, kontrastai stubure, ryški skoliozė ar kai kitos ligos gydomos aukso preparatais ir pan.

Tiriant N - MID osteokalcino koncentraciją, galima įvertinti gydymo veiksmingumą:
» hormonų pakaitinė terapija
» bifosfonatais
» kalcio ir vitamino D preparatais
» fitoterapinėmis - mineralinėmis medžiagomis
» kalcitoninu

Norma N - MID osteokalcino:
» Moterims iki menopauzės - 0-31,2 mg/L
» Moterims menopauzės metu - 0-41,3 mg/L
» Vyrams - 0-26,3mg/L

Pati medžiaga N - MID osteokalcinas yra nepalyginamai stabilesnė kraujyje nei osteokalcinas.

Literatūra
1. Harrison's Principles of Internal medicine, 1998.
2. Kelly's Texbook of Internal Medicine, 2000, p. 3254.

Parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapiai 18-20
Sąaugiminis peties sąnario sindromas
Ši liga vargina 20 % žmonių, sergančių cukriniu diabetu - šis sindromas dar yra vadinamas - adheziviniu kapsulitu arba sustingusio peties sąnario sindromu.
Adhezivinis kapsulitas yra plačiau žinomas negu sąaugiminis peties sąnario sindromas. Peties sąnarys tampa nejudrus,ir skausmingas. Skausmas stiprėja, atliekant judesius: rengiantis, mankštinantis. Sąaugiminis peties sąnario sindromas pasireiškia staiga, netikėtai. Dėl skausmo žmogus stengiasi kuo mažiau judinti peties sąnarį. Ilgai tausojant peties sąnarį nuo fizinio krūvio ir mažai atliekant judesių, sąnarys gali visiškai sustingti. Tai tampa užburtu ratu: kuo daugiau skauda sąnarį, tuo mažiau stengiamasi jį judinti, tuo didėja tikimybė ligai progresuoti. Peties sąnarys tampa vis mažiau paslankus ir vis skausmingesnis judinant. Ir atsitinka taip, kad pajudinti peties sąnario negalima. Tai lemia peties sąnario skausmas ir progresuojantis sąaugiminis procesas.

Rizikos veiksniai, kurie gali sąlygoti atsirasti sąaugiminį peties sąnario sindromą:
» Žmogaus amžius: dažniau serga vyresni kaip 40-65 metų;
» Lytis: moterys serga dažniau;
» Buvusi peties sąnario trauma: sausgyslių patempimas (tendinitas), lūžimas, sąnario maišelio uždegimas (burzitas);
» Diabetas: 10% - 20% šių ligonių suserga sąaugiminiu peties sąnario sindromu.
Pažeidžiamas dažniaisiai tik vienas sąnarys.
Diabetas,yra viena iš galimų priežasčių atsirasti sąaugiminiam peties sąnario sindromui. Ja susidomėjo mokslininkai. Viena teorija teigia, kad dėl diabeto organizme vykstantys fiziologiškai pakitę metaboliniai procesai skatina kolageno sintezę. Kolagenas yra pagrindinė raiščių ir sausgyslių statomoji medžiaga. Raiščiai - kaulų tarpusavio jungtis, kuri sujungia juos į sąnarius. Diabeto metu pakitę depozitai veikia kolageno audinį, kremzles, sausgysles.
Tikrosios priežastys galinčios sukelti sąaugiminį peties sąnario sindromą dažniausiai taip ir lieka nežinomos. Jos yra tik numanomos. Peties sąnario nejudrumo sindromą gali sukelti net nelabai reikšminga priežastis. Visos priežastys, kurios sąlygoja sąnario judrumą, gali sukelti sąaugiminį peties sąnario sindromą. Kaip minėta nuo sąaugiminio peties sąnario sindromo kenčia apie 20 % sergančiųjų cukriniu diabetu ir tik 5 % kitų žmonių.
Sąaugiminis peties sąnario sindromas turi kelias vystymosi stadijas.

I stadija - skausminė
Atsiranda skausmas dėl raumenų spazminio susitraukimo. Jis gali varginti naktį ar skausmas gali tapti nuolatiniu, trukti kelias savaites ar mėnesius.

II stadija - sustingimo
Sąnarys tampa vis daugiau stingus, sukaustytas. Raiščiai trumpėja, bet nėra ištempiami. Tai vis mažina peties sąnario judrumą .Toks jo standėjimas trunka 2 - 6 mėnesius.

III stadija - sustandėjimo
Šioje stadijoje nevargina skausmas kaip I stadijoje. Raiščiai bando kuo daugiau išsitempi ir grįžti į pradinę būseną. Tai vyksta labai laipsniškai, ir peties sąnarys tampa vis judresnis ir paslankesnis. Ir šioje stadijoje ligonį gali išlikti skausmo priepuoliai, kol vyksta raiščių tempimasis ar prisitakymas. Ši stadija gali tęstis 1 - 9 mėnesius.

Kaip išvengti sąaugiminio peties sąnario sindromo?
Fiziniai pratimai padeda išvengti sąaugiminio peties sąnario sindromo. Kai kurios rūšies mankšta galima ligos išvengti ar sustabdyti sąaugiminio peties sąnario sindromą. Tai nedidelių svorių (svarsčių) kilnojimas ir peties sąnario tempimo pratimai. Pratimus galima atlikti ir namuose, kilnojant hantelius.
Tačiau kai kurie fiziniai pratimai ypač tinka peties sąnario mankštai. Jie pateikiami toliau.

Laiku atliktas gydymas
Daugelis gydytojų yra susidomėję skausminiu sindromu, (I stadija). Jie tvirtina, kad stengiantis mažiau atlikti judesių su skaudamu sąnariu, yra didesnė tikimybė ligai progresuoti. Tuo tarpu laiku imantis priemonių peties sąnario būklei gerinti, galima išvengti proceso progresavimo. Padeda fizioterapijos procedūros, pratimai, kurie atliekami net tada, kai yra juntamas skausmas.

Gydymo pakopos, sergant sąaugiminiu peties sąnario sindromu:
I. Raumenis atpalaiduojanti terapija:
» Fiziniai pratimai;
» Masažas (tai visa galima atlikti namuose).

II. Nuskausminantis gydymas:
» Aspirinas; Indometacinas,ortofenas (sumažina skausmą bei uždegimą).

III. Fizioterapinės priemonės:
» Šaltis;
» Šiluma.

IV. Kortikosteroidų injekcijos (į skaudamą sąnarį).

Reikia pradėti gydytis kuo anksčiau. Nereikia delsti 1-2 savaites. Jeigu vargina vidutinis nuolatinis skausmas, galima suteikti peties sąnariui ramybę, uždėti ant jos šaltą kompresą ar pradėti vartoti priešuždegiminius medikamentus. Jeigu skausmas tampa ypač stiprus ir nuolatinis, sumažėja peties sąnario judrumas, būtina kreiptis į gydytoją. Jis sprendžia kokios priežastys galėjo sukelti sindromą: trauma, patempimas, sumušimas ar kitos ligos.
20% sergančiųjų cukriniu diabetu vargina sąaugiminis peties sąnario sindromas. Tiksliai nėra žinomos priežastys, bet manoma, kad tai gali sietis su kraujo gliukozės pokyčiais.
Esant dideliems pakitimams, kurių metu ženkliai sumažėja peties sąnario judrumas, paslankumas ir su šiuo sąnariu negalima atlikti įprastų judesių būtina konsultuotis su chirurgu, ortopedu, traumatologu.

Pagal „Diabetes Forecast”, 2002, August,
parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Fiziniai pratimai peties sąnariui gydyti

Pirmas pratimas
Atsigulama ant nugaros, rankos prie liemens. Ištiesta ranka keliama į viršų virš galvos, prilaikant ja kita per alkūnę sulenkta ranka. Stengtis kita ranka patempti skaudamąją į viršų, kitos rankos pagalba.

Antras pratimas
Stovint ranka tempiama skersai kūno. Kojos pečių platumu. Viena ranka tempiama kryžmai kūnui, kita padedama tai atlikti.

Trečias pratimas
Rankšluoščiu aukštyn ir žemyn trinamas kūnas tarp menčių, ar kito peties sąnario. Turi jaustis tempimas sąnaryje ir apačioje esančioje rankoje.

Parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 21
Siekime gerovės kartu

Diabete Nr.1(37) buvo išspausdinta anketa „Organizacijos veiklos vertinimas”. Atsakymu į pateiktus klausimus atsiuntė tik apie 2,5 proc. skaitytojų. Aktyviausi buvo marijampoliečiai - 56 proc. atsakiusiųjų. Savo organizacijų veiklą vertino Anykščių, Lazdijų, Marijampolės, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Rokiškio, Šakių, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų klubų nariai.
Apie rajone esantį diabeto klubą sužinojo iš gydytojo 49 proc. žmonių, iš slaugytojos - 4 proc., iš sergančiųjų - 29 proc., patys domėjosi - 38 proc. Savo organizacijos pavadinimo nežino net 9 proc. klubo narių. Taip pat 9 proc. teigė nedalyvaujantys renginiuose, nors iš jų 4 proc. ir yra nariai. Apie klubo veiklos planą nežino 16 proc., organizacijos gaunamas lėšas ir išlaidas - 18 proc. narių. Apie renginius iš rajono laikraščių sužino 38 proc., iš skelbimų poliklinikoje - 16 proc., iš anksto žino darbo planą - 53 proc. (pranešama telefonu - 27 proc., paštu - 9 proc.), patys teiraujasi - 22 proc. organizacijų narių. Ar klubų vadovai informuoja narius apie Lietuvos diabeto asociacijos veiklą, neigiamai atsakė 13 proc. Laikraščio skaitytojų. Savo rajonų diabeto organizacijų veiklą labai gerai vertina - 38 proc. atsakiusiųjų į anketas (daugiausia Marijampolės), gerai - 44 proc. (daugiausiai Marijampolės, Vilkaviškio, Varėnos), patenkinamai - 11 proc., blogai - 2 proc. (Vilniaus „Dia”). Klubo vadovų veikla nepatenkinti 11 proc. žmonių. Kad reikalinga tokia organizacija, tvirtina visi 100 proc. atsakiusiųjų. Patys nėra aktyvūs dalyviai - 16 proc. Kad vyksta diabeto mokymas, teigiamai atsakė - 18 proc. Šį darbą organizuoja klubo vadovas - 67 proc., slaugytoja - 49 proc., gydytojas - 36 proc. Į klausimą „Kokia organizacijos veikla labiausiai patinka?” atsakymai tokie: įvairios paskaitos - 89 proc., individualus mokymas - 29 proc., kultūrinė veikla - 33 proc., socialinė pagalba - 22 proc., tarpusavio bendravimas - 60 proc., sporto renginiai 2 proc. Ką siūlytų keisti? Atsakė tik 20 proc. žmonių. Iš jų 22 proc. - veiklos planą, 78 proc.- bendravimo būdą. Vieni siūlė būti aktyvesniems patiems sergantiesiems, kiti prašo keisti susirinkimų laiką, tretiems sudėtinga atvykti į renginius, per brangi kelionė. Žmonės norėtų, kad daugiau klubams padėtų gydytojai, o materialiai - valstybė.
Iš gautų laiškų į anketą matyti, kad daugumos rajonų diabeto klubų nariai, kai kurie vadovai yra neaktyvūs. Žmonės menkai nusimano apie organizacijos įstatus, veiklos planą, finansines ataskaitas, neperduodama Lietuvos diabeto asociacijos informacija. Organizacijų nariams reikėtų būti nepasyviems, o daugiau domėtis, kaip veikia pačių išrinkti vadovai, tarybos nariai, reikalauti atskaitų, informacijos. Jeigu vadovai nepateisina vilčių, žmonių valia išsirinkti kitus. Todėl klubų, draugijų ir bendrijų veiklą galiam reguliuoti patiems. Jei neteikiama informacijos apie Lietuvos diabeto asociacijos veiklą, reikalaukite, į visuotinius susirinkimus reikėtų pakviesti jos atstovus. Siektina, kad LDA vienytų kuo daugiau narių ir sutelktomis pastangomis būtų mažinama kasdienybės rūpesčių - šviesėtų gyvenimas.
Anketos rezultatai aptarti 2003 m. balandžio 14 d. vykusiame LDA valdybos posėdyje.

Lietuvos diabeto asociacija

Puslapiai 22-23
Diabetinė retinopatija
Pastaruoju metu vis daugiau tiriami diabeto sukelti akių patologiniai pakitimai, jų epidemiologija, patogenezė ir gydymas.
Sergant cukriniu diabetu, kinta daugelio organų ir sistemų veikla, didėja glaukomos, kataraktos grėsmė. Sunkiausia akių komplikacija yra retinopatija, dėl kurios apanka net 15-20 proc. diabetu sergančių pacientų. Diabetine retiopatija - tai akies pažeidimas, kurio metu kinta smulkių tinklainės kraujagyslių sienelės: sutrinka kraujagyslių sienelės pralaidumas, vystosi kraujosruvos, tinklainė paburksta, susidaro naujos kraujagyslės.

Pagrindinės diabetinės retinopatijos stadijos:
» paprasta (neproliferacinė);
» preproliferacinė;
» proliferacinė. Šiai retinopatijai būdinga naujų kraujagyslių formavimasis akies struktūrose.

Epidemiologija
Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 170 mln. gyventojų. PSO duomenimis, išsivysčiusiose šalyse sergantys cukriniu diabetu 2000 m. sudarė 10 proc. visų gyventojų. Jungtinės Amerikos Valstijose maždaug pusei iš 16 mln. sergančių yra diagnozuota diabetinė retinopatija. Apie 50 tūkst. pacientų čia apako dėl diabetinės retinopatijos, ir kiekvienais metais apanka apie 8000 pacientų.
Lietuvoje retinopatija nustatyta apie 57 proc., sergančiųjų I tipo diabetu ir net 61 proc.- II tipo ligonių, kurie gydosi insulinu. Ligoniams, kurie gydosi tabletėmis, retinopatija nustatyta 25,6 proc.
Diabetinės retinopatijos dažnis priklauso nuo diabeto tipo, žmogaus amžiaus, ligos trukmės, gliukozės kontrolės.
Diabetinė retinopatija, sergantiesiems I tipo ilgiau nei 2 metus nustatoma - nuo 2-7 proc. atvejų, o ilgiau nei 10 metų - 50 proc. atvejų. Ši liga vargina daugiau nei 75 proc. žmonių, kurie diabetu serga per 20 metų. Diabetiniai tinklainės pakitimai anksčiau diagnozuojami sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Ilgiau nei 20 metų diabeto kamuojamiems ligoniams proliferacinė diabetinė retinopatija aptinkama apie 90 proc. I tipo diabetu ir apie 75 proc. II tipo sergantiesiems.
Pastebėta, kad viena iš pagrindinių akių komplikacijų priežasčių yra gliukozės gausumas kraujyje. Regėjimo praradimo rizika yra 2-3 kartus didesnė tiems pacientams, kurių gliukozės yra 25 proc. daugiau už normą.
Klinikinių tyrimų patvirtinta, kad, norint išvengti apakimo dėl diabeto komplikacijų, reikia jas laiku diagnozuoti. Todėl būtina reguliariai tirti akis, ne per vėlai daryti operaciją ar gydyti lazeriu.

Klinikinis tyrimas
Kadangi aklumas 25 kartus dažniau vystosi sergant cukriniu diabetu nei kitomis ligomis, todėl šeimos gydytojai turi atkreipti dėmesį į šiuos ligonius. Svarbu ligos trukmė, ligonio amžius, hipertenzija, nutukimas.
Diabetas pažeidžia daugelį organų, sistemų. Šeimos gydytojas turi įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos, smegenų, inkstų, periferinių nervų pakitimus. Ypač atidžiai reikia tirti nėščias pacientes, iš karto siųsti konsultuotis pas akių gydytoją, kadangi galimi pakitimai ką tik diagnozavus ligą. Ligonius, kuriems diagnozuojama I tipo diabetas, akių gydytojas turi po 5 metų, o vėliau kartą per metus.

Diagnostika
1. Oftalmoskopija. Pakitimai geriau matomi, kai išplečiamas vyzdys ir tiriama tiesioginiu oftalmoskopu.
2. Biomikroskopija plyšine lempa akies dugnas (naudojant kontaktines linzes) ištiriamas geriausiai. Tada matomas stereovaizdas, geriau pastebimi tinklainės paburkimo plotai.
3. Fluorescentinė angiografija daugiau nei 30 metų nustatomi pradiniai diabetiniai tinklainės pakitimai. Taip diagnozuojami akimi nematomi mikroaneurizmai, tinklainės išemijos plotai.
4. Akies dugno fotografavimu sekami tinklainės pokyčiai. Iš to galima vertinti jų dinamiką.
5. Tyrimas ultragarsu atliekamas tais atvejais, kai yra drumstėjantis lęšiukas ar kraujas stiklakūnyje trukdo matyti akių dugną. Ultragarsu diagnozuojama stiklakūnio ir tinklainės būklė, žiūrima, ar nėra tinklainės atšokos.

Diabetinės retinopatijos patogenezė
Tyrimai rodo, kad keletas skirtingų priežasčių lemia diabetinės retinopatijos atsiradimą bei progresavimą. Tai per didelis HbA1c (glikuoto hemoglobino) kiekis, sorbitolio perteklius, mikrokraujagyslių, kraujo pokyčiai ir vazogeninis veiksnys.
Diabetinės retinopatijos patogenezė (išsivystymo mechanizmas) parodytas lentelėje:

Padidėjus gliukozės, ji patologiškai skaidosi ir ląstelėje kaupiasi sorbitolis. Tai didina osmosinį spaudimą ir sukelia edemą. Ji pablogina ląstelės funkciją. Dėl to audiniuose pasireiškia hipoksija. Dėl kapiliarų endotelio pažeidimo ir hipoksijos kapiliarų sienelės darosi pralaidžios, paburksta tinklainė, vystosi kraujosruvos, formuojasi kieti eksudatai.
Kapiliarų bazinės membranos storėjimas priklauso nuo cukrinio diabeto trukmės ir gliukozės kiekio. Progresuojant diabetinei retinopatijai, kapiliarų užakusiuose plotuose formuojasi mikroaneurizmos, o veninėje jų dalyje - naujos kraujagyslės. Lygiagrečiai su kraujagyslių pokyčiais kinta kraujo sudėtis, ir tai taip pat gilina hipoksiją. Krešumo sistemoje vystosi pakitimai, kurie skatina trombocitų agregaciją. Dėl stambesnių arteriolių užsikimšimo tiklainėje išplinta hipoksijos plotai. Tinklainė gamina vazogeniniį faktorių, jis stimuliuoja mikroaneurizmų, šuntų bei naujų kraujagyslių susidarymą. Naujos kraujagyslės yra labai silpnos ir dažniau (pvz., kintant kraujo spaudimui, staiga keičiantis gliukozės kiekiui kraujyje) kraujuoja.

Diabetinės retinopatijos profilaktika ir gydymas
1. Gera cukrinio diabeto kontrolė: sumažinus HbA1c 1%, retinopatijos rizika sumažėja 43%.
2. HbA1c esant < arba = 7,2% - aklumo tikimybė sumažėja - 72%.
3. Okulisto konsultacija. Tik nustačius II tipo diabetą, būtina okulisto konsultacija, nes jau galimi diabetiniai akių pakitimai. Nustačius I tipo cukrinį diabetą, okulisto konsultacija būtina po 5 metų (jei ligonis nesiskundžia), o vėliau - kartą per metus.
4. Laiku atlikta lazerio terapija šiuo metu yra pats veiksmingiausias diabetinės retinopatijos bei diabetinių makulopatijų gydymo metodas. Atlikta daug klinikinių tyrimų analizuojant daugelio lazerinių centrų terapijos rezultatus. Nustatyta, kad laiku gydomus lazeriu sergančiuosius diabetine retinopatija galima apsaugoti nuo greito ligos progresavimo ir nuo gresiančio apakimo. Nesenai įrodyta, kad geresnius rezultatus duoda ankstyvas preproliferacinių ar nedidelių proliferacinių diabetinių pakitimų gydymas lazeriu.
5. Arterinio kraujo spaudimo korekcija.

Kitos dažniausiai pasitaikančios akių komplikacijos:

Katarakta
Nors jau seniai nustatyta, kad cukrinis diabetas sukelia lęšiuko drumstis - kataraktą, tačiau tai aprašyta neseniai. 1930 metais eksperimentiniais tyrimais įrodyta, kad žiurkėms, sukėlus cukrinį diabetą, išsivysto katarakta. Lęšiuko skaidulos burksta ir lęšiuko branduolys drumstėja. 1959 metais Vanas Heyningenas diagnozavo diabetinėse kataraktose sorbitolį, o vėliau lęšiuko pakitimus.
Kadangi sorbitolis gaminasi ląstelėse ir negali lengvai pereiti pro membraną, tai kaupiasi lęšiuko skaidulose ir nepasišalina. Dėl didelio jų kiekio lęšiuke kauptis skystis. Vystosi katarakta.
Blogejant regėjimui, atliekama operacija.

Antrinė neovaskulinė glaukoma
Dėl išplitusios išemijos rainelėje, priekiniame kameros kampe susidaro naujos kraujagyslės, kurios sutrikdo akies skysčių nutekėjimą, ir išsivysto antrinė neovaskulinė glaucoma. .Sutrikus akies skysčių nutekėjimui, kyla akių spaudimas, vystosi antrinė glaukoma.

Pagal užsienio spaudą „Diabetes Forecast“, 2001 December, 2002 March
parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 25
Kas yra glikuotas hemoglobinas ?
Turbūt niekam ne paslaptis, kad svarbu reguliariai išsitirti glikuotą hemoglobiną. Kodėl taip yra, pasvarstytina.
Hemoglobinas - baltymas, kurio yra žmogaus kraujyje. Kraujo baltymą veikia gliukozė, todėl jis glikolizuojasi („saldėja”). Šis procesas nėra labai spartus. Jis trunka apie tris mėnesius, kol senasis hemoglobinas pasikeičia nauju. Glikuotas hemoglobinas matuojamas procentais. Jie parodo kiek vienetų hemoglobino yra susijungę su gliukoze.
Gliukozės kiekis kraujyje nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių:
» kada, ko ir kiek žmogus valgė;
» kokį ir kada atliko darbą, fizinį ar ne;
» kada ir kiek vartojo vaistų, veikiančių kraujo gliukozės kiekį.
Sveiko žmogaus kasa išskiria į kraują insulino tiek, kad gliukozės kraujyje niekada neviršija normos.
Sergančiojo cukriniu diabetu insulino gamyba nėra pakankama, todėl tam tikrais laiko tarpais kraujo gliukozės būna per daug.
Matuojant gliukozės kiekį atsitiktinai (gydymo įstaigoje ar namuose), gali pasitaikyti, jog jis esti per didelis.
Išmatavus glikuotą hemoglobiną sužinoma, kiek gliukozės kraujyje buvo per pastaruosius tris mėnesius. Kuo ilgiau gliukozės kraujyje esti per daug, tuo didesni ir glikuoto hemoglobino rodikliai.
Čia pateikiamoje lentelėje parodytas ryšys tarp glikuoto hemoglobino ir trijų mėnesių gliukozės koncentracijos kraujyje vidurkio:

HbA1c (%)	5	6	7	8	9	10	11	12	13
3 mėn. glikemijos vidurkis (mmol/l)	5	6,7	8,3	10	11,7	13,3	15	16,7	18,3

Žmogui, kuriam nustatytas didesnis glikuoto hemoglobino kiekis kaip 7,5%, reikia keisti taikomą gydymą. Priešingu atveju gresia lėtinės diabeto komplikacijos. Jos yra:
» inkstų nepakankamumas;
» regėjimo sutrikimai;
» miokardo infarktas;
» diabetine pėda;
» insultas ir t.t.
Taigi būtina išsitirti glikuotą hemoglobiną ir reaguoti į jo rodiklius.

Novo Nordisk A/S atstovybė Lietuvoje
Nemokamas informacinis numeris 8 800 21222 (tik telekomo abonentams)

Puslapiai 26-27
Apie insulino pompą

Insulino pompa yra pradėta naudoti nuo 1979 metų. Ji tapo ypač populiari prieš 10 metų. Tai patogus ir lengvas būdas gauti insuliną.
Kas yra insulino pompa? Tai prietaisas, kuris mėgdžioja žmogaus kasos veikimą. Ji nuolat paduoda į organizmą bazinį insulino kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal ligonio svorį, organizmo poreikį atitinkamu metu. Pvz., bazinis insulino kiekis 0,5 -1,0 VV trumpo veikimo preparato/per 1 val.). Insulinas pompoje vartojamas tik trumpo ar greito veikimo. Prieš kiekvieną valgymą būtina susileisti jo bolusą (didesnį VV kiekį). Tai žiūrint kiek angliavandenių (jo gramais ar duonos vienetais) planuojama suvalgyti. Insulino pompoje yra rezervuaras (pripildyta ampulė), kuri sujungta su lanksčių kateterių sistema. Per adatėlę, įvestą į pilvo, šlaunų ar sėdmenų paodį, pastoviai organizmas gauna insuliną. Taip imituojamas žmogaus sveikos kasos darbas. Insulino terapijai, jei naudojama pompa, reikia dėmesio. Besigydantis turi gerai išmanyti sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo reikšmę ligos eigai, dozių keitimą pagal gliukozės rodiklius. Todėl labai svarbu tartis su gydytoju, kuris padėtų apsispręsti dėl šio metodo.

Ar jūs turėsite galimybę matuoti savo ar diabetu sergančio vaiko gliukozę kasdien ir po kelis kartus?
Naudojant insulino pompą, gliukozė tirtina prieš kiekvieną valgį, tada nustatomas insulino vienetų kiekis (leistino). Taip koreguojama glikemija, derinant su planuojamais suvalgyti angliavandeniais. Neleidžiama ilgai organizme laikytis didesniems gliukozės rodikliams. Matuojant gliukozę vakare (prieš einant miegoti), insulinu koreguojama gliukozė.

Ar žinote apie angliavandenius? Ar mokate skaičiuoti kiek galite suvalgyti angliavandenių gramais ar duonos vienetais per dieną?
Ligoniai , kurie naudoja insulino pompą, turi mokėti skaičiuoti suvartojamų angliavandenių kiekį. Žmonės turi būti suprasti apie insulino ir angliavandenių tarpusavio poveikį. Suaugusiam žmogui lengviau kontroliuoti gliukozės rodiklius. Sunkiau vaikams, nes jų organizmas nuolat auga, keičiasi, jie fiziškai judresni. Augant vaikui, didėja ir insulino poreikis. Tėvai, kurių vaikai serga cukriniu diabetu, privalo tuo pasirūpinti.

Ar gerai gliukozė kontroliuojama?
Glikuoto hemoglobino tyrimas (HbA1C) padeda įvertinti gliukozės rodiklius. HbA1C rodiklis turėtų būti < 7,5%. Glikuoto hemoglobino tyrimu įvertinama diabeto eigą per pastaruosius 2,5 mėnesio. Esant gerai diabeto kontrolei, gydytojui lengviau keisti ar parinkti bazinį insulino dozę.
Mokymas naudotis insulino pompa yra trumpas, lengvas ir malonus. Pirmą kartą apmoko diabeto mokytojas (ar gydytojas), pas kurį vėl apsilankoma po 2 dienų ėmus naudoti pompą. Antrasis mokymo etapas - nustatyti bazinio insulino kiekį ir papildomo (boluso) šio preparato leidimo kiekį. Išaiškinama kaip keisti bazinio ar papildomo insulino kiekį pagal gliukozės rodiklius. Mokymas esti lengvesnis ir sėkmingesnis, jei gliukozės kontrolė buvo gera ir nenaudojant pompos. Reikia iš pat pradžių stengtis gerai, kruopščiai koreguoti gliuokozę.

Geri gliukozės rodikliai
Tai sunku atlikti nakties metu. Gali prireikti 6 mėnesių kruopštaus darbo. Reikia išsiaiškinti, kurie maisto produktai gali gausinti gliukozės arba sukelti postprandialinę hiperglikemiją (2 val. po valgio). Atsižvelgiant į valgomą maistą, leistinas skirtingų dozių papildomas insulinas.

Ar patogu naudoti insulino pompą?
Kai kurie žmonės pažymi, kad naudojama insulino pompa jiems nuolat primena diabetą. Žinoma, ji padeda prisitaikyti prie mitybos tvarkaraščio, tačiau neleidžia pamiršti ligos. Ji turi būti nuolatos kontroliuojama derinant mitybą, fizinį aktyvumą ir medikamentus (jų dozes).
Insulino pompa yra mechaninis prietaisas, kurio valdymui reikia žinių. Gali baigtis insulino pompos baterijos, tada insulino tiekimas nutrūksta. Gali persilenkti kateterio lankstus vamzdelis. Antra vertus kateterio injekcijos vieta gali parausti, infekuotis, ją gali pradėti niežėti. Tada keistina ši vieta. Kas 2 - 3 dienas turi būti keičiami kateteriukai ir adatėlės. Žmogus, naudojantis insulino pompą, turi ją kruopščiai prižiūrėti.

Ar žmones trinkdo insulino pompa?
Ne visi drabužiai gali paslėpti insulino pompą, todėl kiti žmonės gali ją stebėti. Ypač tada, kai sergantysis prieš valgį leidžiasi insulino bolusą. Reikėtų dėl to nesijaudinti.

Svarbu nepamiršti susileisti insulino boluso prieš valgį
Insulinas yra nuolat leidžiamas pompa, todėl yra tikimybė pamiršti jo papildomai susileisti. Tai dažniau atsitinka vaikams (paaugliams). Insulino bolusas turi būti suleistas prieš valgymą, taip pat esant didelei postprandialinei hiperglikemijai, nelaukiant kito valgymo pagal mitybos tvarkaraštį. Svarbu insulino pompos privalumus ir naudojimosi taisykles išaiškinti vaikams. Paaiškinti tai, kad- insulino pompa yra tarsi žmogaus kasos kopija, tik išorėje. Vis dėlto geriems gliukozės rodikliams palaikyti prieš valgį būtinos papildomos insulino dozės (bolusai).

Ar insulino pompa netrukdo dirbti?
Su insulino pompa galima ne tik dirbti, bet ir sportuoti, bėgioti. Reikėtų nusiimti insulino pompą jei plaukiojate (ir neturite pompą apsaugančio dėklo) ar užsiimate karatė, dziudo, bokso ir pan. veikla. Dažnai ligoniai nusiima insulino pompą, kai eina praustis po dušu ar į pirtį.
Jei insulino pompoje yra greito veikimo insulinas (Humalog ar Novorapid), tai galima ją nusiimti 2 val., o jeigu trumpo veikimo insulinas (Humulin R ar Actrapidi HM) iki 4 val., tačiau prijungus insulino pompą, būtina iš karto susileisti 1 val. insulino boluso kiekį, kuris buvo paskaičiuotas. Pavyzdžiui, esant baziniam insulino kiekiui 1 VV/per 1 val., prijungus insulino pompą, bolusu tiek jo reikia suleisti. Jeigu po fizinių pratimų kraujo gliukozės mažai, tada bazinio insulino keletą valandų po sportavimo reikia mažiau. Matuojant gliukozę svarbu nustatyti, kokie yra būdingi gliukozės rodikliai. Pagal tai sprendžiama apie insulino dozę.

Insulino pompą galima išbandyti
Išanksto reikia žinoti ar bus galima pompa naudotis visą laiką. Mat naudojant ją būtina dažnai matuotis kraujo gliukozę, mokėti spręti, kiek reikia papildomo insulino. Paprastai firmos, kurios prekiauja insulino pompomis, leidžia 4 - 6 sav. išbandyti tą prietaisą, įvertinant jo privalumus ir priežiūros ypatybes.

Ar kilus neaiškumams, bus konsultantas?
Pradėjus naudotis insulino pompa, jausitės saugiai ir gerai, jeigu gydytojas ar diabetologas galės padėti išspręsti kilusius klausimus. Daug neaiškumų iškyla tėvams, kurių sergantys vaikai naudoja insulino pompas. Diabeto komanda turėtų juos nuolat prižiūrėti ir konsultuoti. Tėvai turėtų pasitikėti medikais, kurie gydo vaikus.
Jeigu galima spręsti čia pateiktus uždavinius ir domimasi insulino pompa, reikia pasitarti apie tai su gydytoju ar konsultantu.

Pagal „Diabetes Forecast”, November, 2002 m.
parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Maloniai kviečia
Kavinė-valgykla "DIA". Joje didelis pasirinkimas skanių patiekalų ne tik diabetu sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms. Dirbame kasdien (išskyrus šventadienius) 10-17 val.
Mūsų adresas: Vilniaus g. 29, Vilnius

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K. Kudirkienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, B. Urbonaitė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius, tel. (8-5) 262-07-83, faks. 261-06-39.