»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version 

Laikraštis Diabetas
Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 2 (42) Gegužės 10, 2004

Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott Medisense atstovas UAB Abovita, Aventis Intercontinental, Berlin Chemie Menarini Baltic, Briva, Interlux, Limeta, Roche Diagnostics atstovybė UAB "Eksmos MTC", Novo Nordisk, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG., Vitabalans OY atstovybė.

Mieli skaitytojai, maloniai kviečiame apsilankyti diabeto forume.


Vi­da Au­gus­ti­nie­nė - kan­di­da­tė į Eu­ro­pos Par­la­men­tą



Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustienienė
      - Jūs esa­te ge­rai pa­žįs­ta­ma Lie­tu­vos vi­suo­me­nei kaip ne­bi­jan­ti pra­ver­ti Vy­riau­sy­bės, mi­nis­te­ri­jų ka­bi­ne­tų, Te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo ko­mi­te­tų du­ris ir pa­sa­ky­ti sa­vo tvir­tą nuo­mo­nę apie tai, kaip pri­va­lo­ma to­bu­lin­ti mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų svei­ka­tos prie­žiū­rą. Sa­vo at­kak­lu­mu gal­būt įgy­ja­te šiek tiek prie­šų, bet ma­tyt dau­giau bi­čiu­lių. Štai su­ži­no­jo­me, kad esa­te Tė­vy­nės są­jun­gos pa­kvies­ta kan­di­da­tuo­ti į Euro­pos Par­la­men­tą. Ar su­ti­ko­te da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se? Pa­si­da­ly­ki­te apie tai sa­vo min­ti­mis su skai­ty­tojais.
      - Esu ne­par­ti­nė. Kvie­ti­mas man bu­vo ne­ti­kė­tas. Ta­riau­si ir su „sa­vi­mi“, ir su šei­ma. Pa­siū­ly­mą pri­ėmiau, pri­si­minusi daugelį at­ve­jų, kai sergančių žmonių tei­sėms ginti prireikus sku­bios pagalbos, kreip­da­vausi į LR Seimą ir visada Tėvynės sąjungos atstovų būdavau išklausyta, paremta. Eu­ro­pos Par­la­men­te Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vai kar­tu su Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja rū­pin­sis, kad bū­tų įgy­ven­din­ta ES 2003-2008 m. Vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­gra­ma, la­biau orien­tuo­ta į li­gų pre­ven­ci­ją. Jie sieks, kad ES ra­gin­tų nau­jas ša­lis na­res skir­ti dau­giau lė­šų svei­ka­tos ap­sau­gai. Man svar­bu, kad svei­ka­tos rei­ka­lai bū­tų ra­cio­na­liau spren­džia­mi ir mū­sų Sei­me. Vi­siems ser­gan­tie­siems tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ja­ma tin­ka­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra, ko­ky­biš­kos pa­slaugos.
      - Kiek žmo­gus yra pa­jė­gus keis­ti nu­si­sto­vė­ju­sias tai­syk­les, to­bu­lin­ti pa­sau­lį?
      - Gy­ve­ni­mą ga­li­ma nu­gy­ven­ti įvai­riai: nuo­lan­kiai ken­čiant, verkš­le­nant ar ryž­tin­gai gru­mian­tis su kliū­ti­mis. Ne­gan­dos, tar­si sun­kus de­be­sis, tem­do, kar­ti­na gy­ve­ni­mą tiek pa­čiam, tiek ar­ti­mie­siems. Bet kiek­vie­nam su­teik­ta tei­sė at­kak­liu dar­bu įveik­ti sun­ku­mus. Pa­stan­gos tei­kia vil­ties, stip­ri­na pa­si­ti­kė­ji­mą, sėk­min­ga veik­la do­va­no­ja ... ir lai­mės aki­mir­kų ne tik sau, bet ir esan­tiems ša­lia.
      - Kiek Jus pa­žįs­ta­me, ži­no­me, kad esa­te gy­ve­ni­mo ne­le­pin­ta. Pri­si­min­ki­te, ko­kius „kal­nus te­ko per­ei­ti ir upes per­bris­ti“ - pa­gal kario dai­nos žo­džius.
      - Iš tik­rų­jų, nuo pat vai­kys­tės la­bai sun­kiai dir­bau. Tė­ve­lis anks­ti mi­rė. Mo­ti­na bu­vo ali­na­ma ne­­­pa­gy­do­mos li­­gos. Man, kaip vy­riau­sia­jai, te­ko glo­bo­ti ir mo­ti­ną, ir se­su­tę, ir tris ma­žus bro­liu­kus. Slau­giau mo­ti­ną, au­gi­nau, auk­lė­jau ma­žuo­sius. Sti­go lė­šų - mo­kiau­si ir dir­bau. 1976 m. la­bai ge­rai bai­giau Vil­niaus in­ži­ne­ri­nį sta­ty­bos ins­ti­tu­tą. Gavusi mies­tų sta­ty­bos spe­cia­listo dip­lo­mą, dir­bau pa­gal pa­sky­rimą kon­struk­to­re, vyr. in­ži­niere.
      Iš­te­kė­jau. Čia vėl iš­gy­ve­nau tra­ge­di­ją, pri­va­lė­jau su­telk­ti jė­gas, ne­pa­lūž­ti. Man, be­si­lau­kian­čiai kū­di­kio, bu­vo diag­no­zuo­tas dia­be­tas. Pui­kios gy­dy­to­jos ir ar­ti­mų­jų pa­de­da­ma, tvar­džiau­si, išmo­kau to­kio re­ži­mo, kad iš­gy­ven­čiau. Lan­ky­da­ma pir­mą­jį Lie­tu­vo­je cuk­ra­li­ge ser­gan­čių­jų „DIA“ klu­bą, įga­vau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Tvar­kiau­si, kaip pri­va­lė­jau. Pa­ga­liau ne­gan­dą lai­kiau pra­ei­ti­mi. Ry­žau­si sa­vo gy­ve­ni­mą pa­švęs­ti dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms.
      - Jū­sų va­do­vau­ja­ma Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja iš tik­rų­jų daug nu­vei­kė šių žmo­nių la­bui. Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo dar­bą, sėk­mę, iš­ko­vo­ji­mus, ku­rie tik­riau­siai ir Jums pa­čiai tei­kia džiaugs­mo.
      - 1988-1993 m. va­do­va­vau „Dia” klu­bui, o 1989 m. at­ėjau dirb­ti sek­re­to­re į ką tik su­si­kū­ru­sią Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją (LDA). Ta­da ji vie­ni­jo 200 na­rių.
      1993 m. bu­vau išrink­ta Aso­cia­ci­jos pre­zi­den­te. Rem­da­ma­si St. Vin­cen­to de­kla­ra­ci­ja, LDA pra­dė­jo įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nę dia­be­to pro­gra­mą. Dia­be­to­lo­gi­niam žmo­nių švie­ti­mui ren­gė­me ir lei­do­me li­te­ra­tū­rą apie nau­jus gy­dy­mo bū­dus, me­di­ka­men­tus, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nes, die­ti­nę mi­ty­bą, svei­ką gy­ven­se­ną. Jau de­šimt me­tų spaus­di­na­mas ir pla­ti­na­mas laik­raš­tis „Dia­be­tas“. In­for­ma­ci­ja įgar­si­na­ma, kad bū­tų pri­ei­na­ma žmo­nėms, ku­rių su­tri­kęs re­gė­ji­mas.
      - Lei­di­nių pa­reng­ta ir iš­leis­ta daug. Vi­sam rei­kia ne tik pa­stan­gų, bet ir lė­šų. Kaip se­ka­si vers­tis, ras­ti rė­mė­jų?
      - Mus remia Lietuvos invalidų reikalų taryba prie LR Vy­riausybės. Esame jai dėkingi, kad galime išleisti svarbią li­teratūrą, organizuoti diabeto mokymo stovyklas ir kad Aso­ciacijoje žmones nemokamai konsultuoja gydytoja en­do­krinologė. Pa­gal „Dvy­nių pro­gra­mą“ ben­dra­dar­biavo­me su Da­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja. Ji tei­kė mums di­de­lę pa­gal­bą. Vai­kus ap­rū­pi­no­me in­su­li­nu, švirkš­tais, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nė­mis. Įsteig­ti am­bu­la­to­ri­niai dia­be­to cen­trai Kau­ne, Vil­niu­je, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je ir Klai­pė­do­je. Su No­vo Nor­disk kom­pa­ni­jos pa­ra­ma atidaryti dia­be­ti­nės pė­dos prie­žiū­ros ka­bi­ne­tai Vil­niu­je, Ma­žei­kiuo­se, Bir­žuo­se, ke­liuo­se ra­jo­nuo­se mo­ky­mo ka­bi­ne­tai, su Eli Lilly - am­bu­la­to­ri­niai dia­be­to cen­trai Vil­niu­je, Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Birš­to­ne, Aly­tu­je, Ma­ri­jam­po­lė­je, Tau­ra­gė­je, Tel­šiuo­se, dia­be­ti­nės pė­dos prie­žiū­ros ka­bi­ne­tai Kau­ne, Bir­žuo­se, Ak­me­nė­je, Ute­no­je, dia­be­to mo­kyk­los Kau­ne ir Vil­niu­je.
      - Pa­sie­ki­mai ne­ma­ži. Tur­būt pri­rei­kė už­megz­ti da­ly­ki­nius ry­šius su LR va­do­vy­be tiek žo­džiu, tiek raš­tu?
      - Iš­dės­tant sa­vo tvir­tą po­zi­ci­ją iš tik­rų­jų ten­ka ben­drau­ti su LR Sei­mu, Svei­ka­tos ap­sau­gos, Švie­ti­mo ir moks­lo, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­mis, Vals­ty­bi­ne li­go­nių ka­sa, „Sod­ra“, ki­to­mis me­di­ci­nos ins­ti­tu­ci­jo­mis, ži­niask­lai­da. Pastangos padeda. Vi­si ser­gan­tie­ji dia­be­tu ne­mo­ka­mai ap­rū­pi­na­mi švirkš­tais, in­su­li­nu, prieš­dia­be­ti­nė­mis tab­le­tė­mis. Pa­ge­rė­jo ap­rū­pi­ni­mas sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nė­mis. Iš­plės­tas aukš­tų­jų mo­kyk­lų siū­lo­mų spe­cia­ly­bių, ku­rias ga­li įgy­ti dia­be­tu ser­gan­tys jau­nuo­liai, są­ra­šas. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ben­dra­dar­biau­ja su Rau­do­nuo­ju kry­žiu­mi, Šir­dies aso­cia­ci­ja, Die­to­lo­gų drau­gi­ja, taip pat su Res­pub­li­ki­ne dar­bo bir­ža. No­ri­me už­kirs­ti ke­lią ga­li­miems li­go­nių tei­sių pa­žei­di­mams. Vi­są su dia­be­tu su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją tei­kia­me mo­kyk­loms, grei­to­sios pa­gal­bos cen­trams, vi­suo­me­nei. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja yra vie­na pir­mų­jų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­ri vie­ni­ja ir ser­gan­čiuo­sius, ir pro­fe­sio­na­lus. 2002 m. LDA ini­cia­ty­va įkur­ta Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba (LPO­AT). Ši­uo me­tu jo­je - 18 įvai­rio­mis sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­čių­jų or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rio­se yra per 15 tūkst. na­rių, at­sto­vai. Esu išrink­ta ir LPO­AT pir­mi­nin­ke. LPO­AT tiks­las yra part­ne­rys­tės pa­grin­du ben­dra­dar­biau­jant pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­joms su val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis to­bu­lin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą Lie­tu­vo­je. Įsteigtai LPOAT pavyko įti­kinti LR Seimą, kad būtų pakeistas Sveikatos draudimo įsta­tymas, kuriuo į Privalomojo sveikatos drau­di­mo tarybą (PSDT) įtrau­kiami pacientų organizacijų at­sto­vai. 2003 m. Sveikatos apsaugos ministerija mane patvirtino PSDT nare, o LR Seimo sveikatos reikalų komitetas - ne­eta­tine eksperte.
      - Esa­te at­si­da­vu­si dar­bui, bet pri­va­lo­te ir pa­ti pri­si­žiū­rė­ti svei­ka­tą. Su­kaup­ta li­gos kon­tro­lės pa­tir­ti­mi tur­būt ir pa­ti da­li­ja­tės.
      - Dirb­da­ma Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je, tu­riu dau­giau ga­li­my­bių pa­ti sem­tis ži­nių apie klas­tin­gą li­gą. Sten­giuo­si tai per­teik­ti li­ki­mo drau­gams. Nie­kas taip ne­tei­kia pa­si­ten­ki­ni­mo ir džiaugs­mo, kiek su­pra­ti­mas, jog esi rei­ka­lin­ga. Kas­dien il­gai trun­kan­tis in­ten­sy­vus dar­bas at­ima daug jė­gų, ta­čiau jos su­grįž­ta, patyrus, kad valandos pra­leis­tos ne veltui... Be to, ma­ne pa­lai­ko ar­ti­miau­si žmo­nės - vy­ras Da­lius ir duk­ra Da­lia.
      - Jums va­do­vau­jant plė­to­ja­mi LDA ry­šiai su Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja, Tarp­tau­ti­ne dia­be­to fe­de­ra­ci­ja. Ir ten tu­ri­te ne­ma­žai pa­rei­gų.
      - Kas­met vyks­tu į kon­gre­sus, skai­tau pra­ne­ši­mus apie ser­gan­čių­jų dia­be­tu gy­ve­ni­mą Lie­tu­vo­je, siū­lau, kaip ge­riau spręs­ti ben­drus rei­ka­lus. Da­ly­va­vau St. Vin­cen­to de­kla­ra­ci­jos ko­mi­te­to, Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jo­se, Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­me, Eu­ro­pos Par­la­men­te. Tam­pe­rė, Diu­sel­dor­fas, Atė­nai, Hel­sin­kis, Li­sa­bo­na, Briu­se­lis, Ry­ga, Bar­se­lo­na, Ta­li­nas, Stam­bu­las, Mek­si­kas, Mask­va, Ver­sa­lis, Pa­ry­žius, Gas­tei­nas, Dub­li­nas ir dar dau­gy­bė pa­sau­lio ša­lių ir mies­tų, ku­riuo­se da­ly­va­vau įvai­rių gru­pių dar­be, ren­giau ata­skai­tas.
      - Jū­sų dar­bas įver­tin­tas, esa­te ren­ka­ma į at­sa­kin­gus postus.
      - 1994 m. ta­pau Tarp­tau­ti­nio dia­be­to žur­na­lų ko­mi­te­to na­re, 1995 m. - Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos na­re. 2000-2003 m. - Tarp­tau­ti­nio dia­be­to žur­na­lų ko­mi­te­to dar­bo­tvarkės nu­sta­ty­mo ko­mi­si­jos na­re Eu­ro­pos re­gio­nui ir Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos 2003 m. kon­gre­so Pa­ry­žiu­je pro­gra­mos „Li­fe with dia­be­tes“ or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to na­re. 2003 m. ma­ne išrin­ko Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­re, Tarp­tau­ti­nio dia­be­to žur­na­lų ko­mi­te­to dar­bo­tvarkės nu­sta­ty­mo ko­mi­si­jos vadove.

      Kiek daug ga­li pa­da­ry­ti vie­nas žmo­gus! Aki­vaiz­du, kad to­kiai asmenybei, kaip Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, dar­bo die­nos ne­už­ten­ka. Da­vu­si sau žo­dį pa­da­ry­ti vis­ką, kad ser­gan­čių­jų dia­be­tu gy­ve­ni­mas bū­tų švie­se­snis, lie­ka išti­ki­ma, reik­li ir at­sa­kin­ga. Bal­suo­da­mi už Vi­dą Au­gus­ti­nie­nę, mes pa­ro­dy­si­me, kad ją ver­ti­na­me. At­sa­ko­my­bė ir rū­pes­tis yra jos gy­ve­ni­mo šir­dis.

      Kal­bė­jo­si
      Ma­ry­tė Šal­ty­tė
      Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė

Puslapis 3
Lietuvos diabeto asociacija – Tarptautinės diabeto federacijos narė
Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui
kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių.
Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas.

Naudinga būti LDA nariu
LDA narys turi didesnę galimybę:

       »  gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;
       »  padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;
       »  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių.

Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą.
Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu.
Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu:

LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius,
tel. (8-5) 262 07 83.
Internetas: www.is.lt/diabetas
Elektroninis paštas: diabetas@is.lt
Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis
8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val.
Pietų pertrauka 12 - 13 val. 		Dėmesio, pasikeitė darbo laikas!
Diabeto mokykla:

Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete
 »  pirmadieniais 14 - 17 val.
 »  trečiadieniais 13 - 16 val.
 »  penktadieniais 9 - 14 val.
Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76


Puslapiai 4-5
Stre­sas


      1936 m. H.Sel­jė žur­na­le „Na­tu­re” („Gam­ta”) iš­spaus­di­no sa­vo is­to­ri­nį straips­nį, ku­ria­me tei­gė, kad vi­si ser­gą žmo­nės tu­ri daug ben­drų po­žy­mių, o ne­ma­lo­nių po­jū­čių įvai­ro­vę są­ly­go­ja uni­ver­sa­lūs kū­no po­ky­čiai. Juos H. Sel­jė pa­va­di­no ben­druo­ju adap­ta­ci­jos sin­dro­mu, nuo­sek­liai plė­to­jo šią idė­ją ir at­ra­do tai, kas da­bar va­di­na­ma stre­su (ypač - psi­cho­so­cia­li­niu jo as­pek­tu).
      Apie H.Sel­jė as­me­ny­bę ir dar­bo me­to­dus ga­li­ma su­pras­ti iš dau­ge­lio jo kny­gų apie stre­są, taip pat au­to­biog­ra­fi­jų, šio žmo­gaus bu­vu­sių stu­den­tų ir ko­le­gų pri­si­mi­ni­mų. H.Sel­jė vai­sin­gai dir­bo, tu­rė­jo dau­gy­bę ori­gi­na­lių idė­jų. Tai­gi jo vė­ly­vo­sios kny­gos sky­rė­si nuo anks­ty­vų­jų. Ta­čiau jis ne­pa­aiš­ki­no, ko­dėl pa­nau­do­jo žo­dį „stre­sas” vie­to­je tin­ka­mes­nio žo­džio „įtam­pa”. Tuo lai­ku jo an­glų kal­bos ži­nios bu­vo men­kos, in­ži­ne­ri­nės - dar blo­ges­nės.
      Stre­su va­di­na­ma or­ga­niz­mo re­ak­ci­ja į ap­lin­kos veiks­nius, ke­lian­čius grės­mę in­di­vi­do ge­ro­vei, svei­ka­tai ar gy­vy­bei, ir trik­dan­čius įpras­ti­nę psi­cho­fi­zi­nę pu­siau­svy­rą.
      Stre­są su­ke­lian­tys ap­lin­kos veiks­niai va­di­na­mi stre­so­riais. Jie ga­li bū­ti fi­zi­niai (šal­tis, karš­tis, al­kis, trau­ma, in­fek­ci­ja ir kt.) ir psi­cho­so­cia­li­niai (kon­flik­tas, ne­sėk­mė, ne­lai­mė, rū­pes­čiai dėl šei­mos, dar­bo, ne­sau­gi at­ei­tis ir kt.).
      Stre­sas ne­pri­klau­so nuo oro ar me­tų lai­ko. Jis kan­ki­na ir se­nus, ir jau­nus žmo­nes.
      Trum­pa­lai­kis stre­sas ga­li bū­ti nau­din­gas, nes lai­ku tel­kia imu­ni­nę sis­te­mą. An­ti­kū­nai, or­ga­niz­mo „gy­nė­jai“, ypač jaut­rūs stre­si­nėms si­tu­a­ci­joms. Tūks­tant­me­čiais iš­gąs­tis, bai­mė ar pyk­tis įspė­ja kū­ną: „Dė­me­sio! Pa­vo­jus!” Į pa­gal­bą at­ei­na imu­ni­nės ląs­te­lės, ku­rios, pa­vyz­džiui, ma­ži­na at­vi­ros žaiz­dos už­krė­ti­mo pa­vo­jų, grei­čiau ją už­gy­do.
      Il­ga­lai­kis lė­ti­nis stre­sas slo­pi­na or­ga­niz­mo imu­ni­nę sis­te­mą. Nuo nuo­la­ti­nės įtam­pos ji il­gai­niui ima trik­ti ir, pri­rei­kus pa­gal­bos, or­ga­niz­mas ne­įsten­gia pa­ti­ki­mai gin­tis.
      Stre­sas ar­ba šios bū­se­nos su­kel­tos vi­di­nės or­ga­niz­mo re­ak­ci­jos kar­tais va­di­na­mos „bė­gi­mu ar ko­va”. To­kia bė­gi­mo ar ko­vos re­ak­ci­ja gam­ta sau­go ki­lus pa­vo­jui. To­kia pat re­ak­ci­ja pa­de­da spręs­ti sun­kius už­da­vi­nius ir siek­ti už­si­brėž­to tiks­lo (pvz., prieš svar­bias rung­ty­nes ne­di­de­lė įtam­pa pa­de­da fut­bo­lo ko­man­dai reng­tis psi­cho­lo­giš­kai, fi­ziš­kai ir įgy­ti aukš­čiau­sią for­mą). Blo­gai, jei stre­sas yra nuo­la­ti­nis. Kai or­ga­niz­mas vi­są lai­ką yra įsi­tem­pęs ir pa­si­ren­gęs pa­vo­jui, ta­da ap­sau­gi­niai po­ky­čiai, ku­riuos su­kė­lė stre­sas, ga­li kenk­ti psi­chiš­kai, fi­ziš­kai ir su­kel­ti li­gą.
      Stre­sas yra na­tū­ra­lus gy­ve­ni­mo reiš­ki­nys, ska­ti­nan­tis veik­lu­mą, iš­ra­din­gu­mą, net­gi kū­ry­biš­ku­mą ir to­bu­lė­ji­mą. Ta­čiau per stip­rus, daž­nai pa­si­kar­to­jan­tis ar­ba il­gai trun­kan­tis lė­ti­nis stre­sas ga­li ska­tin­ti įvai­rių li­gų at­si­ra­di­mą ar ūmė­ji­mą. Tai­gi hor­mo­nų ir imu­ni­nės sis­te­mos ne­įma­no­ma pri­pra­tin­ti prie stre­so. Or­ga­niz­mas ne­pri­pran­ta prie gin­čų, er­zi­nan­čio triukš­mo, prie­ka­bia­vi­mų.

      Stre­so po­žy­miai
      Fi­zi­niai - šir­dies pla­ki­mas, pa­di­dė­jęs krau­jo­spūdis, ko­jų ir ran­kų ša­li­mas, skran­džio spaz­mai, pra­kai­ta­vi­mas, oro trū­ku­mas, nuo­var­gis. Kai pro­tas su­vo­kia stre­si­nę si­tu­a­ci­ją, jis įspė­ja nu­ga­ros sme­ge­nų ir hi­po­fi­zės (po­sme­ge­ni­nės liau­kos) ner­vi­nius cen­trus. Sim­pa­ti­niai ir pa­ra­sim­pa­ti­niai ner­vai sti­mu­liuo­ja or­ga­nus, o hi­po­fi­zė duo­da sig­na­lą ant­inks­čiams ga­min­ti ad­re­na­li­ną.
      Pa­da­ri­niai:
      »  Pa­daž­nė­ja pul­sas ir didėja krau­jo­spūdis.
      »  De­guo­nies su­var­to­ji­mui di­dė­jant, grei­tė­ja kvė­pa­vi­mas.
      »  Ad­re­na­li­nas, ki­ti hor­mo­nai ir rie­bio­sios rūgš­tys iš­me­ta­mos į krau­jo­ta­kos sis­te­mą.
      »  Ke­pe­nys iš­ski­ria su­kaup­tą cuk­rų.
      »  Įsi­tem­pia rau­me­nys - ypač šlau­nų, klu­bų, nu­ga­ros, pe­čių, ran­kų ir vei­do.
      »  Su­trin­ka virš­ki­na­mo­jo trak­to or­ga­nų ir ga­lū­nių krau­jo­taka.
      »  Sme­ge­nys ir pa­grin­di­niai rau­me­nys geriau ap­rū­pi­na­mi krauju.
      »  Kū­nas pra­kai­tuo­ja no­rė­da­mas at­vės­ti - pa­grei­tė­ja me­džiagų apy­kaita.
      Psi­chi­niai - nuo­tai­kos pokyčiai, jau­di­ni­masis, pri­slėg­tu­mas, su­tri­ki­mas, su­sirū­pi­ni­mas, ne­ri­mas, įtam­pa, pa­blo­gė­ju­si at­min­tis, ne­vil­tis, žlu­gi­mo jaus­mas.
      El­ge­sio pa­ki­ti­mai - ir­zlu­mas, ne­kan­tru­mas, pyk­čio pro­trū­kiai, mie­go, ape­ti­to su­tri­ki­mai, ­di­desnis kal­bu­mas, daž­nes­nis rū­ky­mas, al­ko­ho­lio, vais­tų var­to­ji­mas.

      Ar ga­li­ma išveng­ti stre­so?
      Stre­so, kaip na­tū­ra­laus gy­ve­ni­mo reiš­ki­nio, ne­įma­no­ma vi­sai iš­veng­ti, nes nie­kas ne­ga­li mū­sų ap­sau­go­ti nuo jau­di­nan­čių įvy­kių, ne­ma­lo­nu­mų, įtam­pos ir pa­vo­jų - toks jau yra gy­ve­ni­mas. Ta­čiau stre­so ne­igia­mų pa­sek­mių svei­ka­tai ga­li­ma iš­veng­ti ar bent jas su­ma­žin­ti pa­di­di­nus sa­vo at­spa­ru­mą stre­sui.

      Ge­ra­sis ir blo­ga­sis stre­sas
      Fi­zi­niai iš­šū­kiai - svo­rių kil­no­ji­mas ar įtemp­ta te­ni­so par­ti­ja - lei­džia jums pa­jus­ti stre­si­nę jū­sų kū­no re­ak­ci­ją ir ją at­pa­žin­ti. Daž­nai stre­so si­tu­a­ci­jo­se, kai jū­sų min­tys bū­na nu­kreip­tos į staiga kilusius rū­pesčius, ga­li­te ne­pa­ste­bė­ti or­ga­niz­mo re­ak­ci­jų - di­des­nio krau­jo­spūdžio, daž­nes­nio pul­so ir rau­me­nų įtem­pi­mo. Mankš­tin­da­ma­sis jūs la­biau įsi­jau­čia­te į sa­vo kū­ną. Kar­tą pa­ju­tus, kaip jis re­a­guo­ja į stre­są mankš­ti­nan­tis, bus leng­viau at­pa­žin­ti tą re­ak­ci­ją ir kas­die­nė­se stre­si­nė­se si­tu­a­ci­jo­se. Ta­da ga­lė­si­te pra­dė­ti vi­sa tai re­gu­liuo­ti ir ką nors pa­da­ry­ti. At­min­ki­te, kad re­ak­ci­ja „bėk ar ko­vok” - tai jū­sų kū­no bū­das jus ap­sau­go­ti. Nuo to, kaip su­si­tvar­ky­si­te su šia re­ak­ci­ja, pri­klau­sys, ar ji bus nau­din­ga, ar kenks­min­ga.
      Stre­so eks­per­tai su­tin­ka, kad tai, kaip ge­rai jū­sų or­ga­niz­mas įvei­kia stre­są, pri­klau­so nuo to, kaip.jūs su­vo­kia­te stre­si­nę si­tu­a­ci­ją, ir nuo jū­sų in­di­vi­du­a­lios emo­ci­nės re­ak­ci­jos. Jei nau­jas si­tu­a­ci­jas jūs ver­tin­si­te kaip įdo­mų iš­ban­dy­mą, re­ak­ci­ja į stre­są iš­liks tin­ka­mo ly­gio ir ga­lės pa­dė­ti tą iš­šū­kį pri­im­ti. Ta­čiau, jei su­si­dū­ręs su nau­jo­mis ap­lin­ky­bė­mis jūs pa­si­ju­si­te esąs ne­tvir­tas, abe­jo­jan­tis ir su­tri­kęs, fi­zi­nio stre­so re­ak­ci­ja pa­si­da­rys eks­tre­ma­li ir ke­lis kar­tus per die­ną pri­vers jū­sų or­ga­niz­mą at­si­dur­ti „vi­siš­kos pa­reng­ties” būk­lė­je, o jo­je daž­nai iš vi­so ne­pa­leng­vės. Mankš­ta, su­teik­da­ma dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vo jė­go­mis ir ge­res­nę nuo­mo­nę apie sa­ve, ga­li pa­ge­rin­ti jū­sų su­ge­bė­ji­mą įveik­ti stre­są. Ta fi­zi­nė jė­ga ir drą­sa, ku­rią jūs įgy­si­te be­si­mankš­tin­da­mas, bus kaip pi­ni­gi­nė są­skai­ta, „per­ves­ta” į jū­sų kas­die­nį gy­ve­ni­mą.

      Jei no­ri­te pa­tir­ti ma­žiau stre­so, nesijaudinkite be reikalo

      Štai ke­le­tas pa­ta­ri­mų, kaip pa­tir­ti ma­žiau stre­so.
      Kar­tais pa­tys žmo­nės sa­vo el­ge­siu su­ke­lia daug di­des­nį stre­są sau nei ga­lė­tų. Pa­si­sten­ki­te iš­si­aiš­kin­ti, kas jums ke­lia stre­są ir kaip į jį re­a­guo­ja­te.
      Nu­sta­ty­ki­te aiš­kius sa­vo veik­los pri­ori­te­tus. Neuž­si­krau­ki­te sau per sun­kios naš­tos - die­nai, sa­vai­tei, ki­tiems me­tams, vi­sam gy­ve­ni­mui. Ge­rai ap­gal­vo­ki­te, ką tu­ri­te pa­da­ry­ti, o ką ga­li­ma ati­dė­ti ar­ba tie­siog ne­da­ry­ti. Kiek­vie­nam su­pla­nuo­tam dar­bui nu­sta­ty­ki­te kon­kre­tų lai­ką, ka­da jį at­lik­si­te.
      Ne­si­sten­ki­te vis­ką pa­da­ry­ti vie­nas. Ne­bi­jo­ki­te už­duo­tis, dar­bus pavesti ki­tiems. Tai ne­reiš­kia, kad jūs ki­tus iš­nau­do­si­te; jūs tie­siog pa­ro­dy­si­te, jog ti­ki­te jų su­ge­bė­ji­mais at­lik­ti pa­ves­tą darbą.
      Pla­nuo­ki­te sa­vo lai­ką. Ga­li­te už­si­ves­ti tam tiks­lui skir­tą už­ra­šų kny­ge­lę, tik at­si­min­ki­te, kad pla­nuo­da­mi tu­ri­te pa­lik­ti vie­tos ir spon­ta­niš­kiems spren­di­mams ar ne­nu­ma­ty­toms per­trau­koms, po­il­siui, val­gy­mui, kū­no prie­žiū­rai ir pan. Toks pla­na­vi­mo bū­das die­nai ga­li su­teik­ti kon­kre­čią struk­tū­rą ir pa­dė­ti iš­veng­ti be­pras­mių tuš­čiai praleistų va­lan­dų.

      Įvei­ki­te ne­iš­ven­gia­mą stre­są
      Es­ti si­tu­a­ci­jų, ku­rių iš­veng­ti yra ne­įma­no­ma. Ta­čiau jūs ga­li­te įveik­ti kū­no įtam­pos bū­se­ną, su­ma­žin­ti stre­są są­mo­nin­gai to siek­da­mi.
      Iš­ban­dy­ki­te at­si­pa­lai­da­vi­mo pra­ti­mus - kas­dien skir­ki­te nors ke­lias mi­nu­tes kvė­pa­vi­mo pra­ti­mams, rau­me­nų at­pa­lai­da­vi­mui. Jei­gu do­mi­tės ne­tra­di­ci­niais at­si­pa­lai­da­vi­mo me­to­dais, iš­ban­dy­ki­te au­to­ge­ni­nę tre­ni­ruo­tę, sa­viį­tai­gą, jo­gą, me­di­ta­ci­ją.
      Dau­giau ju­dė­ki­te - mankš­ta, spor­tas, fi­zi­nis dar­bas, pa­si­vaikš­čio­ji­mas, bė­gio­ji­mas, va­ži­nė­ji­mas dvi­ra­čiu ir dau­ge­lis ki­tų fi­ziš­kai ak­ty­vių už­si­ė­mi­mų yra na­tū­ra­liau­sias bū­das su­de­gin­ti stre­so me­tu or­ga­niz­me su­si­da­riu­sias kenks­min­gas me­džia­gas, su­stip­rin­ti or­ga­niz­mą, ner­vų sis­te­mą, pa­ge­rin­ti nuo­tai­ką.
      Pa­žin­ki­te sa­ve - su­vo­ki­te, ko­kių išteklių jūs tu­ri­te, ir su­ak­ty­vin­ki­te tuos, ku­rie jums ge­riau­siai ga­li pa­dė­ti. Jei­gu jus la­bai vei­kia ma­lo­nūs kva­pai, pa­nau­do­ki­te šią sa­vy­bę, kad at­si­pa­lai­duo­tu­mė­te. Jei­gu esa­te lin­kę ben­drau­ti, są­mo­nin­gai dau­giau lai­ko pra­leis­ki­te su sa­vo pa­žįs­ta­mais. Ta­čiau ga­li­te nau­do­ti ne tik įprastus pa­gal­bos bū­dus. Iš­ban­dy­ki­te ir ką nors nau­ja.
      To­bu­lė­ki­te - ug­dy­ki­te ge­rą­sias bū­do sa­vy­bes. Kan­try­bė, at­lai­du­mas, pa­kan­ta, pa­gar­ba, dė­kin­gu­mas ir mei­lė gy­do sie­lą, pa­de­da gy­ven­ti dar­no­je su sa­vi­mi, ki­tais žmo­nė­mis.
      Iš­mo­ki­te džiaug­tis - sau­lės švie­sa, gė­lės žie­du, drau­gys­te ir tūks­tan­čiais ki­tų da­ly­kų, ku­rių daž­nai ne­pa­ste­bi­me pri­slėg­ti kas­die­ni­nių rū­pes­čių. Nuo­šir­di šyp­se­na ir juo­kas - ge­riau­si stre­so prieš­nuo­džiai.
      Ne­sikrimski­te dėl tų da­ly­kų, ku­rių jūs as­me­niš­kai ne­ga­li­te pa­keis­ti. Be­rei­ka­lin­gas jau­di­ni­ma­sis blo­gą si­tu­a­ci­ją tik dar la­biau blo­gi­na.
      Svei­kai il­sė­ki­tės - lai­ku gul­ki­te ir anks­ti kel­ki­tės. At­si­min­ki­te, kad mie­gas yra na­tū­ra­liau­si vais­tai nuo stre­so. Ne­dirb­ki­te be per­trau­kų iki iš­se­ki­mo - de­rin­ki­te dar­bą su po­il­siu, keis­ki­te veiklos po­bū­dį. Vie­ną sa­vai­tės die­ną bū­ti­nai skir­ki­te po­il­siui, pa­mirš­ki­te kas­die­ni­nius rū­pes­čius, bū­ki­te gam­to­je.
      Svei­kai mai­tin­ki­tės - val­gy­ki­te re­gu­lia­riai ir sai­kin­gai, ven­ki­te gy­vu­li­nių rie­ba­lų, al­ko­ho­lio ir ko­fei­no, dau­giau var­to­ki­te vai­sių ir dar­žo­vių, kuriuose gausu vi­ta­mi­nų ir ląs­te­lie­nos. Ži­no­ki­te, kad svei­kas kū­nas yra daug at­spa­res­nis stre­sui.
      Su­si­ras­ki­te mėgs­ta­mą veiklą (ho­bi) - skai­ty­ki­te kny­gą, ei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti, ga­min­ki­te val­gį, spor­tuo­ki­te, klau­sy­ki­tės mu­zi­kos ar už­si­im­ki­te kuo nors ki­tu. Mėgstamas darbas tei­kia vi­di­nį pa­si­ten­ki­ni­mą, at­gai­vi­na pro­tą ir kū­ną bei es­ti pui­kus ko­vos su stre­su bū­das.
      Ne­pa­mirš­ki­te drau­gų - su ge­rais drau­gais ga­li­ma pui­kiai at­si­pa­lai­duo­ti, at­si­kra­ty­ti nuo­bo­du­lio ar vie­nat­vės. Be to, ar­ti­mam ir pa­ti­ki­mam drau­gui ga­lima išsi­pa­sa­ko­ti sa­vo rūpesčius.
      Pri­rei­kus kreip­ki­tės pa­gal­bos į psi­chi­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tus - psi­cho­lo­gus ar psi­chiat­rus. Pas­ta­rie­ji pa­dės jums su­pras­ti stre­so prie­žas­tis ir bū­dus, kaip ko­vo­ti su stre­so­riais.
      Tai­gi pa­mi­nė­jo­me dau­gy­bę veiks­min­gų prie­mo­nių ir nau­din­gų pa­gal­bos bū­dų stre­sui įveik­ti. Ži­no­ma, jūs pa­tys tu­ri­te su­ras­ti, kas jums pa­de­da ir pa­tin­ka, ir kas ne­tin­ka. Be to, gal­būt jūs tu­ri­te vie­ną ar ki­tą slap­tą bū­dą, ku­ris da­ro jū­sų as­me­ni­nį stre­są pa­ken­čia­mes­nį, jį su­ma­ži­na ar pa­nai­ki­na. Linkime sėk­mingai tai panaudoti.

      Gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė

      Šal­ti­niai:
      http://in­fo.kmu.lt/svei­kas/gy­ven­sen/stre­sas/stre­sas.htm
      http://www.kvsc.lt/04_svei­ka­ta/c_gyv_svei­ka­ta/stre­sas.htm
      http://www.vsv.lt/gy­ven­se­na/svei­kas/2209.html
      http://in­fos­vei­ka­ta.sam.lt/pus­la­pis3-2-10.htm
      http://www.priz­me.lt/straips­niai/straipsn.php?action=view&id=388

Puslapis 6
Cis­ti­tui gy­dy­ti - gam­tos do­va­na

      Dia­be­tu ser­gan­čius žmo­nes daž­nai var­gi­na šla­pi­mo pūs­lės už­de­gi­mas - cis­ti­tas. Mo­ters šlap­lė - ka­na­las, ku­riuo iš šla­pi­mo pūs­lės iš­te­ka šla­pi­mas, yra la­bai trum­pa. To­dėl bak­te­ri­jos iš iš­orės ga­li leng­vai pa­tek­ti į šla­pi­mo ta­kus. Vy­rams šla­pi­mo ta­kų už­de­gi­mą ska­ti­na inks­tų ir šla­pi­mo pūs­lės ak­men­li­gė, pro­sta­tos su­tri­ki­mai.

      Li­gos po­žy­miai
      Bū­din­giau­sias cis­ti­to po­žy­mis - daž­nai ky­lan­tis no­ras šla­pin­tis, o tai at­lie­kant var­gi­na skaus­mas, per­štė­ji­mas. Ga­li pa­tam­sė­ti šla­pi­mas, maus­ti pil­vo apa­čią. Jei­gu py­ki­na, ky­la tem­pe­ra­tū­ra, skau­da strė­nas, ga­li­ma įtar­ti inks­tų už­de­gi­mą.

      Kas su­ke­lia cis­ti­tą?
      Daž­niau­siai li­ga pra­si­de­da, kai bak­te­ri­jos iš iš­orės pa­ten­ka į šla­pi­mo pūs­lę. Net 80 % at­ve­jų cis­ti­tą su­ke­lia žar­ny­no laz­de­lė (E. Co­li). Ši bak­te­ri­ja žiu­že­liais pri­sit­vir­ti­na prie šla­pi­mo ta­kų glei­vi­nės. Be­si­dau­gin­da­mos bak­te­ri­jos su­ke­lia už­de­gi­mą. Me­no­pau­zės me­tu šla­pi­mo ta­kų glei­vi­nė es­ti la­biau pa­žei­džia­ma, to­dėl vy­res­nėms mo­te­rims li­ga ga­li kar­to­tis dėl men­kiau­sio per­ša­li­mo. Šla­pi­mo pūs­lės už­de­gi­mą ska­ti­na ir blo­ga tarp­vie­tės hi­gie­na, kai ser­ga­ma he­mo­ro­ju­mi, at­si­ran­da tarp­vie­tės, makš­ties įtrū­ki­mų, ku­riuo­se dau­gi­na­si bak­te­ri­jos. Tiek vy­rams, tiek mo­te­rims plis­ti in­fek­ci­jai pa­de­da nu­sil­pu­si imu­ni­nė sis­te­ma, mie­lių gry­be­lis, ku­ris ge­riau dau­gi­na­si, kai šla­pi­me yra cuk­raus.

      Vais­tus tei­kia gam­ta

      Ca­re La­dy - tai span­guo­lių eks­trak­to ir rykš­te­nių eks­trak­to tab­le­tės. Jos yra be cuk­raus ir ki­to­kių sal­dik­lių, to­dėl rūgš­ti­na šla­pi­mą ir ne­lei­džia dau­gin­tis mie­lių gry­be­liui. Ca­re La­dy yra veiks­min­gas na­tū­ra­lus uro­sep­ti­kas. Jo su­dė­ty­je esan­čios me­džia­gos ne­lei­džia bak­te­ri­joms lai­ky­tis šla­pi­mo ta­kų glei­vi­nė­je. Rykš­te­nių eks­trak­tas di­di­na dez­in­fe­kuo­jan­tį ir gy­dan­tį span­guo­lių eks­trak­to po­vei­kį, ska­ti­na šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, to­dėl bak­te­ri­jos grei­čiau ša­li­na­mos. Care La­dy at­pa­lai­duo­ja šla­pi­mo pūs­lės spaz­mus ir mal­ši­na skaus­mą. Tab­le­tė­se yra na­tū­ra­laus vi­ta­mi­no C ir ki­tų an­ti­ok­si­dan­tų, ku­rie di­di­na glei­vi­nių at­spa­ru­mą, gy­do už­de­gi­mą, vei­kia vi­sa­pu­siš­kai: sau­go šla­pi­mo ta­kus nuo bak­te­ri­jų, pa­de­da grei­čiau pa­sveik­ti. Vais­tas var­to­ti­nas kuo anks­čiau, tik pa­ju­tus pir­muo­sius už­de­gi­mo po­žy­mius. Taip su­stab­do­mas in­fek­ci­jos pli­ti­mas. Var­to­ja­mas kar­tu su an­ti­bak­te­ri­niais vais­tais Ca­re La­dy su­stip­ri­na jų po­vei­kį ir grei­tai pa­leng­vi­na ne­ma­lo­nius li­gos reiš­ki­nius. Pri­rei­kus Ca­re Lady tab­le­tes ga­li­ma var­to­ti il­gą lai­ką lė­ti­niams už­de­gi­mams gy­dy­ti, sau­gan­tis pa­kar­to­ti­nių su­sir­gi­mų su­ke­lia­mų kom­pli­ka­ci­jų (inks­tų gel­de­lių už­de­gi­mo ar veik­los ne­pa­kan­ka­mu­mo).

      Gyd. Jū­ra­tė Or­laus­kie­nė

Puslapis 7
Ge­le­žis ir II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas

      Ne­se­niai at­lik­tos stu­di­jos, ku­rio­mis nu­sta­ty­ta, kad ge­le­žies kie­kis žmo­gaus or­ga­niz­me tu­ri įta­kos II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to vys­ty­mo­si ga­li­my­bei. Apie tai bu­vo pa­skelb­ta žur­na­le „Ame­ri­can Me­di­cal As­so­cia­tion” (2004 m. va­sa­rio mėn.). Pa­gau­sė­jus ge­le­žies mo­ters or­ga­niz­me, ky­la di­des­nė grės­mė su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu.
      Stu­di­ja at­lik­ta 1989-2000 m. Jo­je iš­tir­ta 1400 mo­te­rų (nuo 30 iki 55 me­tų). Jos ne­sir­go cuk­ri­niu dia­be­tu, šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­go­mis, nė on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Kiek­vie­nos jų bu­vo tir­tas krau­jas, sie­kiant nu­sta­ty­ti ge­le­žies kie­kį or­ga­niz­me. Re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad mo­te­rys, ku­rių or­ga­niz­me dau­giau ge­le­žies, yra ma­žiau at­spa­rios dia­be­tui, ne­gu mo­te­rys, ne­pa­si­žy­min­čios šia sa­vy­be. Ge­le­žies gau­sė­ji­mas or­ga­niz­me yra toks pat svar­bus ri­zi­kos veiks­nys vys­ty­tis dia­be­tui, kaip rū­ky­mas, per di­de­lis kū­no svo­ris, pa­vel­di­mu­mas, ža­lin­gi mi­ty­bos įpro­čiai ar ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vumas.
      Ši stu­di­ja pa­ro­dė, kad, nu­sta­čius pa­di­dė­ju­sį svei­kų mo­te­rų krau­jy­je ge­le­žies kie­kį, pro­fi­lak­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis ga­li­ma ma­žin­ti cuk­ri­nio dia­be­to grės­mę.

Ci­na­mo­no po­vei­kis dia­be­tui


      2003 m. gruo­džio mėn. žur­na­le „Dia­be­tes Ca­re” pa­skelb­ti duo­me­nys, kad ke­li gra­mai ci­na­mo­no per die­ną ge­ri­na cuk­ri­nio dia­be­to ei­gą, taip pat ma­ži­na šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų kom­pli­ka­ci­jų grės­mę.
      Stu­di­ja bu­vo at­lie­ka­ma 60 die­nų, jo­je da­ly­va­vo 30 mo­te­rų ir 30 vy­rų, ser­gan­čių II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu. Vi­si jie bu­vo vy­res­ni kaip 40 me­tų. Ti­ria­mie­ji ša­lia sa­vo įpras­to mais­to kas­dien var­to­jo kap­su­les, ku­rio­se bu­vo 1, 3 ar 6 g ci­na­mo­no. 20 die­nų ci­na­mo­no kap­su­lių ne­var­to­jo. Iš at­lik­tų krau­jo ty­ri­mų (gliu­ko­zės, tri­gli­ce­ri­dų, ma­žo tan­kio cho­les­te­ro­lio ir ben­dro cho­les­te­ro­lio), tu­rin­čių įta­kos šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­goms vys­ty­tis, pa­aiš­kė­jo, kad ci­na­mo­nas žen­kliai ma­ži­na gliu­ko­zės, ge­ri­na tri­gli­ce­ri­dų, ben­dro cho­lest­ro­lio ro­dik­lius. Tai­gi pa­ta­ria­ma į val­gia­raš­tį įtrauk­ti ci­na­mo­ną. Kaip mi­nė­ta, jis ma­ži­na krau­jy­je gliu­ko­zės, tai­gi ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jų grės­mę, ne­di­di­na ka­lo­ri­jų.

      Gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė

Puslapiai 8-9
Lietuvos diabeto asociacijos kronika

      »  2004 m. va­sa­rio 4 d. Vil­niaus mies­to glau­ko­ma ser­gan­čių žmo­nių klu­bo pa­kvies­ta, jo pen­kme­čio mi­nė­ji­mo kon­fe­ren­ci­jo­je V. Au­gus­ti­nie­nė pa­si­da­li­jo ži­nio­mis apie cuk­ri­nį dia­be­tą ir sa­vo veik­lą.
      »  Va­sa­rio 6 d. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba (LPO­AT) iš­siun­tė raš­tą LR Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės va­do­vams „Dėl prie­mo­kų už kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus di­dė­ji­mo 2004 m.“.
      »  Va­sa­rio 11 d. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­kvie­tė pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus Pa­sau­li­nei li­go­nio die­nai pa­žy­mė­ti. LDA at­sto­va­vo pre­zi­den­tė.
      »  Va­sa­rio 13-15 d. Briu­se­ly­je Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dy­je da­ly­va­vo šios val­dy­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Va­sa­rio 17 d. LDA pre­zi­den­tė su LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­ta­rė­ja Ana Ber­no­tie­ne ap­ta­rė su­si­ti­ki­mo Sei­me „Dėl cuk­ri­nio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos bei gy­dy­mo stra­te­gi­nių klau­si­mų“ ga­li­my­bes.
      »  Va­sa­rio 19 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ku­sia­me Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je. Svars­ty­tas lė­šų iš PSDF biu­dže­to sky­ri­mo li­go­ni­nėms re­struk­tū­ri­zuo­ti klau­si­mas. Dis­ku­tuo­ta dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šo kei­ti­mų. Da­lis vais­tų glau­ko­mai gy­dy­ti bus kom­pen­suo­ja­ma di­des­niu pro­cen­tu, t. y. ne 80, o 90 proc. Iš es­mės pri­tar­ta pa­tiks­lin­tiems sta­cio­na­ri­nių uro­lo­gi­jos ir krū­ti­nės chi­rur­gi­jos pa­slau­gų tei­ki­mo spe­cia­lie­siems rei­ka­la­vi­mams.
      »  Va­sa­rio 19 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė straips­ny­je „Pa­cien­tų tei­sės tarp kas­die­ny­bės gir­nų“ at­sa­kė į „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jo“ klau­si­mus.
      »  Va­sa­rio 24-25 d. ži­nio­mis apie dia­be­tą ir mi­ty­bą su Vil­niaus ko­le­gi­jos Svei­ka­tos prie­žiū­ros fa­kul­te­to kur­san­tė­mis die­tis­tė­mis da­li­jo­si V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Va­sa­rio 25 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je vie­šė­jo Kai­šia­do­rių dia­be­to klu­bo de­le­ga­ci­ja. Į sve­čiams rū­pi­mus klau­si­mus at­sa­kė gyd. E. Ru­dins­kie­nė, LDA pre­zi­den­tė ir sek­re­to­rė.
      »  Ko­vo 1 d. įvy­ko LPO­AT po­sė­dis. Ta­ry­bą pa­pil­dė pro­sta­tos vė­žiu ir psi­chi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių­jų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Tai­gi LPO­AT vie­ni­ja jau 18 pa­cien­tams at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų na­rius.
      »  Ko­vo 3 d. „Sa­vai­tė su TV“ žur­na­le straips­ny­je „Kam tar­naus nau­ja­sis Far­ma­ci­jos veik­los įsta­ty­mas“ pa­cien­tų nuo­mo­nę pa­tei­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Ko­vo 3 d. Uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų Cen­tro li­go­ni­nė­je vy­ku­siuo­se ben­drosios prak­ti­kos slau­gy­to­jų kur­suo­se pra­ne­ši­mą apie cuk­ri­nį dia­be­tą skai­tė LDA pre­zi­den­tė.
      »  Ko­vo 5 d. li­go­niams rū­pi­mais klau­si­mais „Ži­nių“ ra­di­ju­je kal­bė­jo V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Ko­vo 8 d. „Lie­tu­vos ry­te“ straips­ny­je „Tau­py­mo po­li­ti­ka ve­da į ak­la­vie­tę“ paskel­btas V. Au­gus­ti­nie­nės po­žiū­ris ak­tu­a­lia te­ma.
      »  Ko­vo mėn. žur­na­le „Pa­ra­gau­ki­te“ pra­dė­ti spaus­din­ti LDA pa­ta­ri­mai svei­kos mi­ty­bos klau­si­mais ne tik cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems, bet ir vi­siems žmo­nėms.
      »  Ko­vo 10 d. „Ži­nių“ ra­di­jo dis­ku­si­jo­je „Ar pa­cien­tas tu­rės ga­li­my­bę įsi­gy­ti rei­kia­mų vais­tų po ge­gu­žės 1-osios?“ da­ly­va­vo Vals­ty­bi­nės vais­tų kon­tro­lės tar­ny­bos vir­ši­nin­kas V. Ba­sys, VšĮ „Kiek­vie­no svei­ka­ta“ di­rek­to­rė E. Ku­ne­vi­čie­nė ir LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Ko­vo 15 d. „Lie­tu­vos ry­to“ pub­li­ka­ci­jo­je „Mi­nist­ro veik­la su pliu­so žen­klu“ sa­vo nuo­mo­nę pa­sa­kė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Ko­vo 16 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo SAM su­da­ry­tos dar­bo gru­pės dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų klau­si­mų ap­ta­ri­mo po­sė­dy­je.
      »  Ko­vo 17 d. SAM kvie­ti­mu į su­si­ti­ki­mą at­ėju­si V. Au­gus­ti­nie­nė per­da­vė mi­nist­rui LDA raš­tą, ku­ria­me reiš­kia­mas su­si­rū­pi­ni­mas dėl nu­ma­to­mų prie­mo­kų už in­su­li­ną Lan­tus (2004 m. ko­vo 5 d. įsa­ky­mu Nr. V-103 pa­kei­tus in­su­li­nų gru­pa­vi­mo tvar­ką). Mi­nist­ras in­for­ma­vo apie pla­nuo­ja­mus kom­pen­suo­ti nau­jus vais­tus II ti­po dia­be­tui bei vien­kar­ti­nes da­lis in­su­li­no pom­pai nėš­čio­sioms gy­dy­ti. Be to, jis tei­ra­vo­si, ar ne­rei­kė­tų at­si­sa­ky­ti kom­pen­sa­ci­jos die­ti­nei mi­ty­bai, lė­šas ski­riant vais­tų ar sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mui. Pre­zi­den­tė kvie­tė mi­nist­rą grą­žin­ti anks­tes­nę in­su­li­nų gru­pa­vi­mo tvar­ką, de­rė­tis su far­ma­ci­nė­mis kom­pa­ni­jo­mis, kad ne­bū­tų prie­mo­kų už gy­vy­biš­kai bū­ti­ną vais­tą in­su­li­ną, įtei­kė dia­be­tu ser­gan­čių­jų pra­šy­mą ne­at­im­ti kom­pen­sa­ci­jos die­ti­nei mi­ty­bai.
      »  Ko­vo 18 d. per­duo­tas LDA raš­tas LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kei D. Mi­ku­tie­nei dėl svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro mi­nė­tu įsa­ky­mu nu­ma­to­mos in­su­li­nų ne­tei­sin­go gru­pa­vi­mo tvar­kos pa­kei­ti­mo.
      »  Ko­vo 18 d. V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ki­me su LR Sei­mo na­riu A. Kli­šo­niu ap­ta­rė li­go­niams ak­tu­a­lius klau­si­mus.
      »  Ko­vo 19 d. Vil­niu­je So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­ta­me se­mi­na­re „Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros fon­do pa­ra­ma ne­įga­lių­jų pro­fe­si­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir ne­sta­cio­na­ri­nių pa­slau­gų in­fra­struk­tū­ros plėt­rai“ da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Ko­vo 24 d. LPO­AT su­si­ti­ki­me su LR Sei­mo na­riu A. Kli­šo­niu ir Vais­tų did­me­ni­nės pre­ky­bos aso­cia­ci­jos va­do­vu R. Mie­li­niu ap­tar­tas „Far­ma­ci­nės veik­los įsta­ty­mo“ pro­jek­tas.
      »  Ko­vo 25 d. SAM su­reng­ta­me dar­bo gru­pės „Dėl svei­ka­tos pa­slau­gų ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo pro­gra­mos su­da­ry­mo“ po­sė­dy­je da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė.

Susitikime su SAM vadovais Pasaulinės ligonių dienos proga
      »  Ko­vo 25 d. SAM į su­si­ti­ki­mą ap­tar­ti nau­jo kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų pro­jek­to pa­kvie­tė far­ma­ci­nių kom­pa­ni­jų ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus. Su­si­ti­ki­me iš LPO­AT da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė, O. Te­ly­čė­nie­nė, D. An­dru­lie­nė, E. Kve­da­rai­tė, V. Gu­raus­kas, A. Jan­kū­nas, D. Ka­šu­bie­nė, J. Smil­ge­vi­čius.
      »  Ko­vo 25 d. pa­mi­nė­tas „Dia­be­to“ laik­raš­čio de­šimt­me­tis. Ren­gi­nį rė­mė UAB „Abo­vi­ta“.
      »  Ko­vo 26 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je įvy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dis. Ta­ry­bai VLK pa­tei­kė 2003 m. PSDF biu­dže­to vyk­dy­mo ata­skai­tą. Svars­ty­ta 2004 m.siek­ti­ni sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jų hos­pi­ta­li­za­ci­jos ro­dik­liai. Dis­ku­tuo­ta dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šo pa­pil­dy­mo. Ta­ry­ba pri­ta­rė, kad į Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šą bū­tų įtrauk­ti šie vais­tai: Piog­li­ta­zo­num ir Ro­sig­li­ta­zo­num II ti­po cuk­ri­niam dia­be­tui gy­dy­ti (ba­zi­nė kai­na kom­pen­suo­ja­ma 100%). Vais­tą Ibe­sar­ta­num nef­ro­pa­ti­jai gy­dy­ti, ser­gant II ti­po dia­be­tu (ba­zi­nė kai­na kom­pen­suo­ja­ma 80%). Šis vais­tas bus ski­ria­mas tik ser­gan­tie­siems dia­be­tu, ku­rių inks­tų funk­ci­jai pa­ken­kė pro­gre­suo­jan­ti li­ga. Taip pat pri­tar­ta vais­tų krū­ties vė­žio, Par­kin­so­no, pso­ria­zės, gry­be­li­nių, lė­ti­nės obst­ruk­ci­nės plau­čių li­gų, ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­jos, mio­kar­do in­fark­to, krū­ti­nės an­gi­nos gy­dy­mo kom­pen­savimui. Su­pap­ras­tin­ta vais­tų epi­lep­si­jai gy­dy­ti sky­ri­mo tvar­ka. Pa­di­din­ta nuo 50% iki 80% kom­pen­sa­ci­ja vie­no vais­to efek­ti­niams su­tri­ki­mams gy­dy­ti.
      »  Ko­vo 27 d. LDA pre­zi­den­tė Kai­šia­do­rių dia­be­to klu­be ap­ta­rė ser­gan­čių žmo­nių rei­ka­lus.
      »  Ko­vo 30 d. Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos prie LR Sei­mo po­sė­dy­je „Dėl pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros plėt­ros“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Ko­vo 31 d. Vil­niu­je Aven­tis In­ter­con­ti­nen­tal su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je cuk­ri­nio dia­be­to klau­si­mais iš LDA da­ly­va­vo prof. J. Da­ni­le­vi­čius, V. Au­gus­ti­nie­nė, gy­dy­to­jos E. Ru­dins­kie­nė, J. Kul­bo­kie­nė.
      »  Ba­lan­džio 5 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je, ku­ria­me ap­tar­tas nau­jas kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų kai­ny­nas.
      »  Ba­lan­džio 7-8 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo Dub­li­ne (Ai­ri­jo­je) ES dar­bo gru­pės cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­jos ir prie­žiū­ros klau­si­mais po­sė­džiuo­se.
      »  Ba­lan­džio 16 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je įvy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dis. Svars­ty­tas at­ly­gi­ni­mų gy­dy­to­jams di­di­ni­mo klau­si­mas.
      »  Ba­lan­džio 16-17 d. LDA eks­po­na­vo sten­dą ir at­li­ko pro­fi­lak­ti­nius krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus UAB „Ex­po Zo­na“ su­reng­to­je pa­ro­do­je „Svei­ka­ta tau“ Fo­rum Pa­la­ce cen­tre Vil­niu­je.
      »  Ba­lan­džio 20 d. LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė ir vi­ce­pre­zi­den­tas prof. J. Da­ni­le­vi­čius su­si­ti­ki­me su Pa­kruo­jo dia­be­to klu­bo na­riais teikė konsultacijas sveikatos klausimais.
      »  Ba­lan­džio 23 d. LDA pre­zi­den­tė dalyvavo Šven­čio­nių dia­be­to klu­bo dešimtmečio minėjime.
      »  Ba­lan­džio 24 d. Pa­ne­vė­žio dia­be­to drau­gi­jo­je „Vil­tis“ pa­mi­nė­tas veik­los 15 me­tų ju­bi­lie­jus. Da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Balandžo 28 d. LPOAT susitikime su Etinių farmacijos kompanijų asociacijos atstovais numatė bendradarbiavimo galimybes.
      »  Balandžio 29 d. įvyko LDA valdybos posėdis. Aptarti ak­tua­lūs organizacijos reikalai.
      »  Ge­gu­žes 8 d. Briu­se­ly­je Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dy­je da­ly­va­vo šios val­dy­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Vasarą vyks kelionės „Bliūškio“ plaustu. Informacijos prašome kreiptis į Vladą Kasperavičių, tel. 8652 50915.

Puslapis 10
Dia­be­to stra­te­gi­ja Eu­ro­po­je


      2004 m. ba­lan­džio 7-8 d. Ai­ri­jos sos­ti­nė­je Dub­li­ne vy­ko ES dar­bo gru­pės po­sė­džiai. Svars­ty­ti dia­be­to pre­ven­ci­jos ir prie­žiū­ros struk­tū­ros Eu­ro­po­je klau­si­mai. Čia da­ly­va­vę ES, PSO, TDF Eu­ro­pos re­gio­no, Ai­ri­jos ir ki­tų na­cio­na­li­nių dia­be­to aso­cia­ci­jų, svei­ka­tos po­li­ti­kų at­sto­vai nu­ta­rė, jog bū­ti­nai rei­kia su­kur­ti dia­be­to pre­ven­ci­jos ir prie­žiū­ros struk­tū­rą ES ly­gy­je.
      Ai­ri­jos svei­ka­tos ir vai­kų mi­nist­ras Mi­che­al Mar­tin T.D. kal­bė­jo apie ypa­tin­gą dia­be­to pre­ven­ci­jos svar­bą ES vi­suo­me­nės svei­ka­tos po­li­ti­kos dar­bo­tvarkėje.
      Spar­čiai plin­tant dia­be­tui Eu­ro­po­je, ši li­ga pri­pa­žin­ti­na vie­nu iš Eu­ro­pos vi­suo­me­nės svei­ka­tos pri­ori­te­tų. Dia­be­tas, kaip pa­grin­di­nis ri­zi­kos veiks­nys, le­mian­tis ki­tas li­gas, yra svarbiausias bū­si­mos ES vi­suo­me­nės svei­ka­tos po­li­ti­kos ob­jek­tas.
      De­mo­gra­finė būk­lė ir ne­tin­ka­ma gy­ven­se­na są­ly­go­ja vis di­des­nį gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mą. Eu­ro­po­je šiuo me­tu li­ga diag­no­zuo­ta apie 60 mln. žmo­nių, o dau­giau kaip 50% ser­gan­čių­jų dar ne­ži­no apie sa­vo svei­ka­tos būk­lę. Dėl to bū­ti­na sku­bi pre­ven­ci­jos po­li­ti­ka. Apie tai kal­bė­jo Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys, pats ser­gan­tis dia­be­tu, John Bo­wis.
      ES iš vi­so iš­lei­džia apie 29 bi­li­jo­nus eu­rų dia­be­to kom­pli­ka­ci­joms gy­dy­ti. Tai 2 kar­tus di­des­nės iš­lai­dos ne­gu ne­ser­gan­čiųjų šia li­ga gy­dy­mui. Bel­gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Ita­li­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Is­pa­ni­jo­je, Šve­di­jo­je ir Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui apy­tiks­liai iš­lei­džia­ma 5-10% ben­drai svei­ka­tos prie­žiū­rai skir­tų lė­šų. Pri­im­ta Eu­ro­pos dia­be­to pre­ven­ci­jos stra­te­gi­ja ma­žin­tų iš­lai­das.
      PSO at­sto­vas prof. Isuf Ka­lo pri­mi­nė St. Vin­cen­to de­kla­ra­ci­jos pa­mo­kas. Jis pa­žy­mė­jo, jog rei­kia to­bu­lin­ti svei­ka­tos sis­te­mas, ge­rin­ti sau­gių, ko­ky­biš­kų pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą pa­cien­tams. Pre­ven­ci­jos rei­kia vi­soms li­goms ir ri­zi­kos veiks­niams (nu­tu­ki­mui, ne­jud­ru­mui, rū­ky­mui) ma­žin­ti. Taip sau­go­ma­si nuo vė­žio, šir­dies, krau­ja­gys­lių ir ki­tų lė­ti­nių li­gų. Svar­bu švies­ti vi­suo­me­nę, mo­ky­ti žmo­nes, ska­tin­ti juos rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta. Vi­suo­me­nė yra pa­grin­di­niai me­di­kų part­ne­riai. Įver­tin­ti­na ir svei­ka­tos kai­na.
      Prof. Ge­re­mia B. Bol­li iš Ita­li­jos aptarė ge­ros dia­be­to kon­tro­lės, HbA1c ty­ri­mo svar­bą, sau­gan­tis žiau­rių dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų. No­rint ma­žin­ti dia­be­to kai­ną ry­toj, bū­ti­na dau­giau iš­leis­ti šiandien.
      Prof. John No­lan pa­pa­sa­ko­jo apie Ai­ri­jos dia­be­to per­spek­ty­vą. Apie 4 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio­je Ai­ri­jo­je įre­gist­ruo­ta 150 tūkst. dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių ( tiek pat ne­diag­no­zuo­ta). Pro­fi­lak­ti­kai trūks­ta iš­tek­lių. 100 tūkst. gy­ven­to­jų rei­kė­tų 2 dia­be­to­lo­gų, 4 slau­gy­to­jų, 2 die­to­lo­gų, 2 po­diat­rų, 1 so­cia­li­nio dar­buo­to­jo (psi­cho­lo­go), 2 of­tal­mo­lo­gų. Šiuo me­tu ša­ly­je dir­ba 24 dia­be­to­lo­gai (trūks­ta 57), 64 slau­gy­to­jos (trūks­ta 118), 13 die­to­lo­gų (trūks­ta 80), 6 po­diat­rai (rei­kė­tų dar 73), 3 so­cia­li­niai dar­buo­to­jai (trūks­ta 45). Spar­čiai dau­gė­ja per daug sve­rian­čių, II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių. Ge­rai, kad kom­pen­suo­ja­mas in­su­li­nas, krau­jo rie­ba­lus bei spau­di­mą ma­ži­nan­tys vais­tai, yra su­da­ry­ta il­ga­lai­kė li­gos prie­žiū­ros sche­ma. Dau­giau­sia iš­lai­dų su­da­ro hos­pi­ta­li­za­ci­ja. Eu­ro­po­je sta­cio­na­ri­niam dia­be­tu ser­gan­čių­jų gy­dy­mui iš­lei­džia­ma 55% lė­šų (Ai­ri­jo­je - 48%), am­bu­la­to­ri­niam atitinkamai - 18% (10%), an­ti­dia­be­ti­niams vais­tams - 7% (5%), ki­tiems vais­tams - 21% (41%).
      Suo­mi­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos at­sto­vas Jor­ma Hut­tu­nen pa­si­da­li­jo sa­vo šalies dia­be­to cen­tro dar­bo pa­tir­ti­mi. Kal­bė­jo apie Na­cio­na­li­nės ir II ti­po dia­be­to pre­ven­ci­jos pro­gra­mas. Jos iš­vers­tos į an­glų kal­bą, kad bū­tų su­pran­ta­mos ir ki­to­se ša­ly­se. Pro­gra­mas ko­or­di­nuo­ja Suo­mi­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja. Suo­mi­jo­je yra 5,2 mln. gy­ven­to­jų. I ti­po dia­be­tu ser­ga apie 40 tūkst., II ti­po - 160 tūkst. (ne­diag­no­zuo­ta apie 100 tūkst.). Gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja su­tri­ku­si apie 300 tūkst. gy­ven­to­jų. In­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je: http://www.diabetes.fi/english
      Por­tu­ga­li­jos dia­be­to drau­gi­jos pre­zi­den­tė prof. Ma­nu­e­la Car­val­hei­ro in­for­ma­vo apie sa­vo ša­lį. 2003 m. ten pra­dė­ta įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nė dia­be­to pro­gra­ma. Kol kas vals­ty­bė den­gia tik kai ku­rių an­ti­dia­be­ti­nių vais­tų kai­ną. Sie­kia­ma, kad bū­tų 100% kom­pen­suo­ja­mi in­su­li­no ana­lo­gai ir nau­ji ora­li­niai vais­tai, taip pat sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės vai­kams, pa­aug­liams ir nėš­čioms mo­terims.
      Pran­cū­zi­jos at­sto­vai gyd. Ce­ci­le An­gla­de ir Mi­chel Var­roud-Vial ap­žvel­gė dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pli­ti­mo per­spek­ty­vas ir prie­žas­tis. Kal­bė­jo apie bū­ti­ną II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų me­ta­bo­li­nę kon­tro­lę, au­gan­čias dia­be­to gy­dy­mo kom­pli­ka­ci­jų kai­nas. Ap­žvelg­tas Pran­cū­zi­jos na­cio­na­li­nis dia­be­to pla­nas ir jo vyk­dy­mo ga­li­my­bės. 2000 m. dia­be­to pa­pli­ti­mas bu­vo 3%. Maž­daug treč­da­liui II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų (1999 m.) ir penk­ta­da­liui (2001 m.) HbA1c bu­vo dau­giau kaip 8%. Tik pu­sei II ti­po li­go­nių krau­jo spau­di­mas ir cho­les­te­ro­lis bu­vo nor­ma­lus. Šių ser­gan­čių­jų gru­pė­je re­ti­no­pa­ti­ja diag­no­zuo­ta 10,8% li­go­nių, nef­ro­pa­ti­ja (mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ja) - 30%, ko­jų žaiz­dos - 2,1%, am­pu­ta­ci­jos - 0,8%, ko­ro­na­ri­nė šir­dies li­ga (MI ir an­gi­na) - 21,2%, in­fark­tas - 6,1%. Svei­ka­tos drau­di­mo iš­lai­dos dia­be­tu ser­gan­čių­jų svei­ka­tos prie­žiū­rai 1998 m. su­da­rė 4,7% vi­sų svei­ka­tos drau­di­mo iš­lai­dų (2000 m. - 5,1%), kai­nos tie­sio­giai dia­be­tui gy­dy­ti 1998 m. - 1,9% (2,2%) vi­sų svei­ka­tos drau­di­mo iš­lai­dų.
      Eu­ro­pos dia­be­to se­se­rų fe­de­ra­ci­jos (FEND) pre­zi­den­tė An­ne-Ma­rie Fel­ton kal­bė­jo apie dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mo svar­bą. Pa­tei­kė me­di­ci­nos se­se­rų mo­ky­mo pro­gra­mą. Žr. in­ter­ne­to sve­tai­nė­je: www.fend.org
      Dis­ku­si­jo­se da­ly­va­vę dar­bo gru­pės da­ly­viai davė daug pa­ta­ri­mų, kaip už­kirs­ti ke­lią dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pli­ti­mui. Vi­si su­ta­rė, kad pla­nus rei­kia įgy­ven­din­ti.
      Dar­bo gru­pė pa­de­monst­ra­vo stip­rų po­li­ti­nį ryž­tą veik­ti. Iš 25 ES ša­lių na­rių tik 9 tu­ri na­cio­na­li­nius dia­be­to pre­ven­ci­jos ir li­gos kon­tro­lės pla­nus, dau­gu­ma, kaip ir Lie­tu­va, - ne­tu­ri. Kol kas ES sto­ko­ja kom­pe­ten­ci­jos tie­sio­giai leis­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros tei­ki­mo įsta­ty­mus. Vis dėl­to di­dė­ja jos vaid­muo spręs­ti ge­ra prak­ti­ka grįs­tus ligų pre­ven­ci­jos klau­si­mus. Pvz., ne­se­niai ES su­da­rė Vė­žio skri­nin­go re­ko­men­da­ci­nę ta­ry­bą, ku­ri ra­gi­na ša­lis na­res nau­do­ti Eu­ro­pos mas­tu pri­pa­žin­tus šios sri­ties stan­dar­tus.
      Ai­ri­ja ren­gia ES re­ko­men­da­ci­jas šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­jos stra­te­gi­jai.
      Bū­da­mas ket­vir­ta mir­ties prie­žas­tis Eu­ro­po­je, dia­be­tas yra ES po­li­ti­kos pri­ori­te­ti­nė sri­tis. Ku­ria­ma ES po­li­ti­kos struk­tū­ra, ga­ran­tuo­jan­ti tin­ka­mą li­gos pre­ven­ci­ją, diag­no­zę ir kon­tro­lę. To­kia struk­tū­ra pri­vers ša­lis na­res pri­pa­žin­ti dia­be­tą pri­ori­te­ti­ne svei­ka­tos po­li­ti­kos li­ga.
      Dar­bo gru­pės da­ly­viai ra­gi­no Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, Par­la­men­to na­rius ir svei­ka­tos mi­nist­rus steig­ti dia­be­to pre­ven­ci­jos, diag­no­zės ir kon­tro­lės Eu­ro­pos struk­tū­rą.
      Su­tar­ta, kad dar­bi­nis dia­lo­gas vyks tarp pa­grin­di­nių po­li­ti­kos for­muo­to­jų, įskai­tant Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, Eu­ro­pos Par­la­men­tą, pa­cien­tų ir gy­dy­to­jų gru­pes, na­cio­na­li­nius svei­ka­tos de­par­ta­men­tus ir pro­fe­sio­na­lus, - skel­bė Ai­ri­jos dia­be­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas, Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no elect. pre­zi­den­tas To­ny O’Sul­li­van.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė

Puslapis 21
Kro­a­ti­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja (KDA)


      KDA yra dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­ja, duodan­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­ta­ri­mus jiems, jų šei­mų na­riams, gi­nan­ti jų tei­ses. KDA ra­gi­na įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nę dia­be­to pro­gra­mą ir vi­suo­se ša­lies ra­jo­nuo­se tei­k­ti žmo­nėms ko­ky­biš­kas svei­ka­tos pa­slau­gas. Siek­da­ma gau­sin­ti sa­vo na­rių, KDA stei­gia nau­jas drau­gi­jas, rū­pi­na­si li­go­nių mo­ky­mu, kad jie ga­lė­tų sa­va­ran­kiš­kai kon­tro­liuo­ti dia­be­tą. Šian­dien or­ga­ni­za­ci­ja vie­ni­ja 33 drau­gi­jas. Ska­ti­na svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lus to­bu­lin­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, ren­gia, spaus­di­na įvai­rią li­te­ra­tū­rą, lei­džia žur­na­lą „Dia­be­tes Swe­et Li­fe“. Or­ga­ni­zuo­ja Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­nius, vai­kų mo­ky­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos sto­vyk­las. Aso­cia­ci­jos ini­cia­ty­va vyks­ta dia­be­to mo­ky­mo kur­sai, ku­riuo­se svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lai mo­ko li­go­nius. KDA, pa­lai­ky­da­ma glau­džius ry­šius su ša­lies vy­riau­sy­be, po­li­ti­kais, gy­dy­mo ir svei­ka­tos moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­mis, ver­slo kom­pa­ni­jo­mis, ži­niask­lai­da, vi­suo­me­ni­nė­mis sa­vo ir už­sie­nio or­ga­ni­za­ci­jo­mis, Tarp­tau­ti­ne dia­be­to fe­de­ra­ci­ja, ge­ri­na gy­ven­to­jų svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, pro­pa­guo­ja svei­ką gy­ven­se­ną.
      1954 m. įsteig­ta Kro­a­ti­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja (KDA) nuo 1955 m. yra Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos na­rė. KDA mi­si­ja yra kar­tu su vi­suo­me­ne ir svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lais ge­rin­ti dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mą.

      KDA sa­vo ša­ly­je or­ga­ni­zuo­ja ak­ty­vų po­il­sį ne tik Kro­a­ti­jos, bet ir ki­tų kraš­tų dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms. Siū­lo­ma po­il­siau­ti vie­no­je iš cen­tri­nės Ad­ri­jos pa­jū­rio Lo­šin­jo sa­lo­je. Čia su­telk­ta vis­kas, ko rei­kia ma­lo­nioms atos­to­goms. Pui­kūs pa­plū­di­miai mau­dy­mui­si ir sau­lės vo­nioms, ty­ro oro ta­kai miš­ke ir pa­jū­ry­je, gra­žus pei­za­žas, tei­kia­mas ska­nus ir svei­kas Vi­dur­že­mio jū­ros mais­tas, ge­ras vy­nas. Sve­čių lau­kia įdo­mios is­to­ri­nės vie­to­vės ir sa­los.
      Dia­be­tu ser­gan­čiam žmo­gui svar­bu gau­ti me­di­kų pa­ta­ri­mus, ge­rai su­re­gu­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, tin­ka­mai mai­tin­tis, ju­dė­ti. Ma­li Lo­šinj yra ta nuo­sta­bi vie­ta, kur vi­sa tai ga­li­ma ras­ti. Tai KDA ir jos part­ne­rio Jad­ran­ka d.d. vieš­bu­tis (pro­jek­tas). Čia ga­li­ma atos­to­gau­ti in­di­vi­du­a­liai, pa­reng­ta gru­pi­nė pro­gra­ma dia­be­to aso­cia­ci­jų na­riams. Pro­gra­ma - ne ma­žes­nėms kaip 15 žmo­nių gru­pėms su nuo­sa­vu trans­por­tu. Nak­vy­nė vieš­bu­ty­je „Bel­le­vue“. Or­ga­ni­zuo­ja­mos eks­kur­si­jos lai­vu.
      Dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­ma kreip­tis šiais ad­re­sais:

      Cro­a­tian Dia­be­tes As­so­cia­tion
      Ili­ca 48, 10 000 Zag­reb, Cro­a­tia­
      Tel/fax: +385/(0)1/48 47 807
      e-mail: dia­be­tes@dia­be­tes.hr

      Du­gi dol 4a, 10 000 Zag­reb, Cro­a­tia
      Tel/fax: +385/(0)1/23 30 991
      e-mail: pre­si@dia­be­tes.hr

      Da­lia Au­gus­ti­nai­tė

Ru­si­jos chi­rur­gai iš­gel­bė­jo mer­gai­tę


      Ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, kaip jau­čia­si tė­vai, su­ži­no­ję, kad jų vai­kas ser­ga dia­be­tu.
      Ši li­ga diag­no­zuo­ta pen­kia­me­tei So­niai Ko­vy­li­nai. Ji mo­kė­si tin­ka­mai mai­tin­tis, ap­skai­čiuo­ti in­su­li­no do­zę ir sa­va­ran­kiš­kai pre­pa­ra­tą su­si­leis­ti.
      Me­di­kai pa­siū­lė tė­vams mer­gai­tę ope­ruo­ti, t.y. im­plan­tuo­ti da­lį ka­sos. Tė­vai su­ti­ko. Jų or­ga­nai ne­ti­ko, to­dėl da­lis ka­sos bu­vo pa­im­ta iš ar­ti­mos gi­mi­nai­tės.
      Ope­ra­ci­ja tru­ko ke­le­tą va­lan­dų. Dar tris sa­vai­tes me­di­kai ne­drį­so in­for­muo­ti ži­niask­lai­dą apie ope­ra­ci­jos uni­ka­lu­mą, nes bu­vo lau­kia­ma pa­tvir­ti­ni­mo, jog mer­gai­tė sveiks­ta.
      Da­bar ji jau­čia­si ge­rai, džiau­gia­si, kad jai nie­ko ne­skau­da. Pa­si­il­gu­si tė­vų ir sa­vo kla­sės drau­gų, ruo­šia­si vyk­ti na­mo.

      Laik­raš­čio „Kom­so­mols­ka­ja prav­da”
      (2004 04 13) ko­menta­ras:
      Mer­gai­tę ope­ra­vo Ru­si­jos pro­fe­so­rius, or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos chi­rur­gi­jos moks­li­nio cen­tro sky­riaus ve­dė­jas Ser­ge­jus Gat­je.
      Ko­res­pon­den­tams pa­vy­ko pa­šne­kin­ti pro­fe­so­rių. Į klau­si­mą, kaip se­niai da­ro­mos to­kios ope­ra­ci­jos pa­sau­ly­je, jis at­sa­kė, kad to­kią ope­ra­ci­ją pir­mą kar­tą 1975 m. at­li­ko ame­ri­kie­tis pro­fe­so­rius De­ivi­das Sa­zer­lend. Da­bar jos yra da­ro­mos vi­sa­me pa­sau­ly­je, bet per me­tus tik ke­li šim­tai.
      Į klau­si­mą, ko­dėl Ru­si­jo­je iki šiol ne­bu­vo da­ro­mos to­kios ope­ra­ci­jos, jis at­sa­kė, jog anais lai­kais ne­bu­vo at­lie­ka­ma or­ga­nų transp­lan­ta­ci­jos. Mer­gai­tės ope­ra­ci­ja - tai pir­mas ban­dy­mas, ir jis sėk­min­gas. Pa­našios ope­ra­ci­jos da­ro­mos re­čiau ne­gu ki­tos, nes trūks­ta or­ga­nų.
      Pa­klaus­tas, ar to­kia ope­ra­ci­ja yra iš­si­gel­bė­ji­mas nuo I ti­po dia­be­to, pro­fe­so­rius at­sa­kė, kad jo­kiu bū­du!
      Vi­sų pir­ma - yra dau­ge­lis me­di­ci­ni­nių kon­train­di­ka­ci­jų: sun­kios in­fek­ci­jos, šir­dies li­gos, ken­kia­ma ki­tiems or­ga­nams. An­tra - jis ne­pa­ta­ria ope­ruo­tis tiems žmo­nėms, ku­rie sėk­min­gai gy­do­si in­su­li­nu, juo­lab, kad in­su­li­no pre­pa­ra­tai vis to­bu­lė­ja.
      Tre­čia - ži­no­ti­na, kad po or­ga­no transp­lan­ta­ci­jos yra ski­ria­mi pre­pa­ra­tai, ku­rie ne­lei­džia or­ga­niz­mui at­mes­ti im­plan­tuo­to or­ga­no. Jie la­bai sil­pni­na imu­ni­nę sis­te­mą. Žmo­gaus or­ga­niz­mas sun­kiai pri­si­tai­ko prie to­kių vais­tų.
      Mer­gai­tės at­ve­jis yra iš­skir­ti­nis, nes bu­vo spren­džia­mas gy­vy­bės klau­si­mas. Da­bar ji nesiskundžia, jos nau­ja kasa ga­mi­na in­su­li­ną, to­dėl ti­kė­ti­na, kad to­liau vis­kas bus ge­rai - mer­gai­tė greit pa­mirš apie sa­vo ne­ga­la­vi­mus.

      www.dia­bet-news.ru
      Ja­ni­na Dai­na­ra­vi­čie­nė

Puslapis 12
Atos­to­gos: pa­vo­jus ko­joms!


      Žmo­nes, ser­gan­čius cuk­ri­niu dia­be­tu, daž­nai var­gi­na ko­jų žaiz­de­lės, ope­lės. Už­si­krė­tus bak­te­ri­ne in­fek­ci­ja, žaiz­de­lės šla­piuo­ja, ga­li iš­si­vys­ty­ti gang­re­na. Tai re­a­li ga­lū­nės am­pu­ta­ci­jos grės­mė. Pa­to­lo­gi­nis pro­ce­sas, ku­ris ga­li są­ly­go­ti dia­be­ti­nį ko­jų iš­opė­ji­mą (dia­be­ti­nę pė­dą), - dia­be­ti­nė po­li­neu­ro­pa­ti­ja ir pe­ri­fe­ri­nės krau­ja­gys­lių li­gos, in­fek­ci­ja. Svar­bu at­skir­ti neu­ro­pa­ti­nį ir neu­roi­še­mi­nį ko­jų pa­žei­di­mus (žr. „Dia­be­to“ Nr.1(41) p. 24, 25). Nuo to pri­klau­so gy­dy­mo me­to­das ir bū­das. Pe­ri­fe­ri­nės krau­ja­gys­lių li­gos bū­din­gos be­veik vi­siems žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu. 90% šių žmo­nių var­gi­na pe­ri­fe­ri­nė po­li­neu­ro­pa­ti­ja.
      Žmo­nės, ku­rie skun­džia­si at­si­ra­du­sio­mis ko­jų ope­lė­mis, žaiz­de­lė­mis, sa­ko, kad yra su­ma­žė­jęs apa­ti­nių ga­lū­nių jaut­ru­mas. Li­go­niai ne­jau­čia, kaip spau­džia ava­ly­nė.
      Daž­nai ko­jos su­žei­džia­mos atos­to­gų me­tu. To­kie pa­žei­di­mai net­gi įga­vo pa­va­di­ni­mą: dia­be­ti­nis ko­jų atos­to­gų sin­dro­mas. II ti­po li­go­niams ir vy­rams tai at­si­tin­ka daž­niau. Tu­ri įta­kos vy­res­nis am­žius, dau­giau pa­žeis­tos pe­ri­fe­ri­nės krau­ja­gys­lės. Va­di­na­si, pri­va­lu vaikš­čio­ti mū­vint med­vil­ni­nė­mis ko­ji­nė­mis, pa­to­gia ava­ly­ne.
      Tei­gia­ma, kad dia­be­ti­nei pė­dai at­si­ras­ti tu­ri reikš­mės:
      »  pe­ri­fe­ri­nė po­li­neu­ro­pa­ti­ja;
      »  ko­jų de­for­ma­ci­ja (Šar­ko są­na­rys);
      »  trau­ma (63% ko­jų odos pa­žei­dimų).
      Ko­dėl daž­niau ko­jos pa­žei­džia­mos va­sa­rą, atos­to­gų me­tu? To­dėl, kad žmo­nės at­si­pa­lai­duo­ja, už­mirš­ta sa­vo li­gą, vaikš­to ba­si. Ser­gant dia­be­tu, bū­ti­na ko­jas ap­žiū­rė­ti kas­dien. Ne­di­de­lė trau­ma ar su­žei­di­mas ga­li su­kel­ti di­de­lių ne­lai­mių. Į ba­tą įkri­tęs ma­žas ak­me­nu­kas ga­li bū­ti dia­be­ti­nės pė­dos pra­džia.
      Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, rei­kė­tų: iš­mok­ti sa­vo gy­ven­se­ną tai­ky­ti prie gy­dy­mo pla­no (re­ži­mo ir vais­tų) ir at­virkš­čiai - in­su­li­ną prie gy­ven­se­nos; kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­jais; var­to­ti paskirtus medikamentus; kas 6 mėn. nuo­dug­niai tik­rin­tis svei­ka­tą dėl ga­li­mų komp­li­ka­cijų; re­gu­liuo­ti kū­no svo­rį, mo­kė­ti skai­čiuo­ti, kiek per pa­rą var­to­ti­na ki­lo­ka­lo­ri­jų, an­glia­van­de­nių (gra­mais ar DV); ge­bė­ti keis­ti in­su­li­no do­zę pa­gal krau­jo gliu­ko­zės kie­kį; pri­žiū­rė­ti ko­jas. Esant pa­ki­ti­mų, kon­sul­tuo­tis su po­diat­ru; diag­no­za­vus li­gą, iš­si­tir­ti sta­cio­na­re, kur tiks­li­na­ma diag­no­zė, tai­ko­mas gy­dy­mas ir iš­mo­ko­ma ati­tin­ka­mo re­ži­mo.

      Pa­gal „Prac­ti­cal Dia­be­tes In­ter­na­tio­nal“, 2001,
      straips­nį pa­ren­gė gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė

Išleis­ta rei­ka­lin­ga kny­ga

      Ga­vau Vi­dos Au­gus­ti­nie­nės ir Eg­lės Ru­dins­kie­nės kny­gą „Svei­ka mi­ty­ba“. Jo­je pa­tei­kia­mi pa­ta­ri­mai cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems, taip pat tiems žmo­nėms, kas no­ri ma­žin­ti kū­no svo­rį, yra vy­res­nio am­žiaus, var­gi­na­mi hi­per­to­ni­jos ar ki­tų ne­ga­la­vi­mų.
      Žmo­gaus svei­ka­tą le­mia ra­cio­na­li mi­ty­ba, to­dėl lei­di­ny­je duo­da­ma in­for­ma­ci­ja la­bai rei­ka­lin­ga, aiš­ki. Kaip ma­ty­ti, val­gy­ti ga­li­ma daug ką, tik kas­dien tuo pa­čiu lai­ku, ap­si­skai­čia­vus ka­lo­ri­jas pa­gal krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lius. At­ro­do, taip pa­pras­ta, bet kar­tu ir la­bai sun­ku. Ypač ne­leng­va vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, ku­rių ir at­min­tis ne­be ta, ir skai­čiuo­ti keb­lu.
      Kny­go­je daug tin­ka­mos mi­ty­bos pa­ta­ri­mų ir įvai­rių val­gių re­cep­tų. Pa­žy­mė­ta ener­ge­ti­nė pa­tie­ka­lų ver­tė. Tai­gi kny­ga pa­pil­dys ži­nias, kaip ge­rin­ti svei­ka­tą. Ačiū už ver­tin­gą lei­di­nį.

      Re­gi­na Un­de­ry­tė

Puslapis 13
Dar kartą apie ko­jų prie­žiū­rą

      Ne vie­nas cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus pa­ti­ria rū­pes­čių dėl ko­jų. Mat ir ne­di­de­li jų pa­žei­di­mai ga­li su­kel­ti sun­kias komp­li­ka­cijas.
      Vie­na daž­niau­sių prie­žas­čių, dėl ku­rių su­trin­ka pė­dų jaut­ru­mas, yra dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja. Jos at­ve­ju žmo­gus ga­li ne­jaus­ti ko­jų su­žei­di­mų, ne­di­de­lių trau­mų. To­dėl la­bai svar­bu tin­ka­mai ko­jas pri­žiū­rė­ti. Daž­niau­siai pa­žei­džia­mos pė­dos. Tai­gi žmo­gus, ser­gan­tis dia­be­tu, pri­va­lo kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju, iš­si­aiš­kin­ti, ar ne­su­tri­kęs pė­dų jaut­ru­mas ir krau­jo­ta­ka. Būk­lė įver­ti­na­ma spe­ci­fi­niais ty­ri­mais, ku­riuos ga­li at­lik­ti tik me­di­kas. Ži­no­ti­na, kad nors ko­jų ne­skau­da, jos ga­li bū­ti pa­žeis­tos. Kon­sul­tuo­tis pa­ta­ria­ma ir su dia­be­ti­nės pė­dos ka­bi­ne­to ar dia­be­to mo­kyk­los ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­ja. Žmo­gui, ser­gan­čiam dia­be­tu, lan­ky­tis dia­be­ti­nės pė­dos ka­bi­ne­te yra ne pra­ban­ga, o bū­ti­ny­bė.
      Ko­jos kas­dien plau­na­mos šil­tu van­de­niu (karš­to van­dens, esant ju­ti­mų su­tri­ki­mams, pė­dos ga­li ir ne­jaus­ti) su švel­niu vai­kiš­ku ar gli­ce­ri­no tu­rin­čiu mui­lu. Jis ma­žiau džio­vi­na odą. Šluos­to­mos pė­dos ir tar­pu­pirš­čiai minkš­tu kil­pi­niu rank­šluosčiu, ne­tri­nant, ven­giant pa­žeis­ti odos pa­vir­šių.
      Pė­das rei­kia ati­džiai ap­si­žiū­rė­ti kiek­vie­ną va­ka­rą. Tam tiks­lui pa­to­gu nau­do­tis veid­ro­dė­liu, ku­rį, pa­dė­jus ant grin­dų, ge­rai ma­to­mi pa­dai.
      Ste­bi­ma ar nė­ra opų, su­žei­di­mų, įtrū­ki­mų, pūs­lių, nuos­pau­dų, na­gų įau­gi­mo, pa­ti­ni­mo ar pa­rau­di­mo. Jei tu­ri­ma re­gė­ji­mo su­tri­ki­mų, į pa­gal­bą kvie­čia­mi ar­ti­mie­ji. Net ir men­ki pa­ki­ti­mai, ne­si­krei­piant lai­ku į gy­dy­to­ją, vė­liau ga­li bū­ti kom­pli­ka­ci­jų prie­žas­tis.
      Ko­jų na­gai kar­po­mi tik tie­siai iki na­go-odos raukš­lės, per daug jų ne­trum­pi­nant, bet pa­šli­fuo­jant dil­de­le. Leng­viau tai at­lik­ti ko­jas tru­pu­tį pa­lai­kius van­de­ny­je. Jo­kiu bū­du pe­di­kiū­rui ne­ga­li­ma nau­do­ti sku­ti­mo­si pei­liu­kų, di­de­lių žir­klių, skal­pe­lių ar pei­lių. Nuos­pau­das ir odos su­ra­gė­ji­mus ge­riau­sia ša­lin­ti la­bai at­sar­giai na­tū­ra­lia pem­za ar spe­cia­liu šli­fuo­tu­vu, pa­mir­kius pė­dą šil­ta­me van­de­ny­je. Svar­bu sau­go­tis net ir men­kų pė­dos su­žei­di­mų. Iš­mir­ku­sios van­de­ny­je pė­dos yra grei­čiau pa­žei­džia­mos. Pa­ste­bė­jus gi­les­nius sa­vai­mi­nius odos įtrū­ki­mus, rei­kia už­dė­ti ste­ri­lų tvars­tį ir ne­del­siant pa­si­kon­sul­tuo­ti su sa­vo gy­dy­to­ju, en­dok­ri­no­lo­gu ar ben­drosios prak­ti­kos slau­gy­to­ja - dia­be­to­lo­ge. Ne­nau­do­tina ne­pa­si­ta­rus jo­kių dez­in­fek­ci­nių prie­mo­nių ar te­pa­lų.
      Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu dėl au­to­no­mi­nės neu­ro­pa­ti­jos me­tu at­si­ran­dan­čių po­ky­čių pė­dų oda ne­re­tai la­bai iš­sau­sė­ja ir tam­pa jaut­ri mi­ni­ma­liems su­žei­di­mams ar net sa­vai­me įtrūks­ta. Nu­si­plo­vus ko­jas, rei­kė­tų odą su­minkš­tin­ti kre­mu. Re­ko­men­duo­jama var­to­ti spe­cia­liai ko­joms skir­tus kre­mus. Jų ne­tu­rint, ku­riam lai­kui ga­li tik­ti ir vei­dui skir­ti kre­mai. Ne­nau­do­ki­te te­pa­lų, nes jie sun­kiau įsi­ge­ria į odą nei kre­mai ir ga­li su­kel­ti odos šu­ti­mą. Nei te­pa­lais, nei kre­mais ne­ga­li­ma tep­ti net ir men­kiau­sių su­žei­di­mų vie­tų ir tar­pu­pirš­čių. Šiuo me­tu vais­ti­nė­se ir ki­to­se pre­ky­bos vie­to­se ga­li­ma ras­ti pui­kių ko­jų prie­žiū­ros prie­mo­nių. Jas siū­lo įvai­rios kom­pa­ni­jos. Tai ir įvai­rūs kre­mai, ša­li­nan­tys su­ra­gė­ju­sią odą, po to skir­ti jos minkš­ti­ni­mui, los­jo­nai, prie­mo­nės šil­dan­čiom ir šal­dan­čiom pė­dų vo­ne­lėm.
      Jei dar ir ne­pa­žeista pė­dų oda, ne­re­­tai tur­būt vargs­ta­te dėl su­ra­gė­ju­sios ir sau­sos odos. Rei­kė­tų tu­rė­ti dvie­jų rū­šių prie­mo­nes: vie­ną - pa­­leng­vi­nan­čią pa­­ša­lin­­ti su­ra­gė­ju­sią odą, ki­tą - minkš­ti­nan­čią sau­są odą.

      Verta atkreipti dė­mesį į Lie­tu­vo­je nau­­jai pa­si­ro­džiu­sias Iz­ra­e­lio kom­pa­ni­jos Hla­vin ga­my­bos na­tū­ra­lias kos­me­ti­kos prie­mo­nes - BEAUTY FE­ET, skir­tas sau­sos, su­skel­dė­ju­sios pė­dų odos priežiūrai. At­lik­ti kli­ni­ki­niai ty­ri­mai pa­ro­dė la­bai ge­rus re­zul­ta­tus, ku­riuos tei­gia­mai įver­ti­no ir Iz­ra­e­lio specialistai, ir jų dia­be­to aso­cia­ci­ja. Ga­li­my­bę įver­tin­ti šias ko­jų prie­žiū­ros prie­mo­nes tu­rė­jo ir Lie­tu­vos pa­cien­tai. Jie taip pat bu­vo pa­ten­kin­ti šiais pre­pa­ra­tais. Beauty feet pre­pa­ra­tai yra pa­ga­min­ti iš na­tū­ra­lių pro­duk­tų: pu­šų (Pi­ne Sil­vest­ri­ci) eks­trak­to ir ala­vi­jo (Aloe Ve­ra). Beauty feet prie­mo­nių kom­plek­tą su­da­ro 2 pre­pa­ra­tai: ru­tu­li­nis ar­ba purš­kia­mas pre­pa­ra­tas, skir­tas sau­sos, su­ski­li­nė­ju­sios pė­dų odos gy­dy­mui pa­leng­vin­ti ir že­lė vė­liau rei­kia­mai odos drėg­mei pa­lai­ky­ti. Pu­šų eks­trak­tas dez­in­fe­kuo­ja ir drė­ki­na odą, ala­vi­jas ra­mi­na, taip pat su­tei­kia jai švel­nu­mo. Pre­pa­ra­te esan­tys A, E ir F vi­ta­mi­nai ska­ti­na ląs­te­lių at­si­nau­ji­ni­mą. Re­ko­men­duo­ja­ma ru­tu­li­nį ar purš­kia­mą Beauty feet pre­pa­ra­tą var­to­ti ke­liskart per die­ną te­pant šva­riai nu­plau­tas ko­jas. Po ke­lių die­nų pa­ste­bė­jus, kad oda su­minkš­tė­jo, sausas suragėjusias vietas galima pa­va­lyti pemza ar šlifuotuvu. Maž­daug per 7-10 die­nų taip var­to­jant ru­tu­li­nį ar purš­kia­mą pre­pa­ra­tą, ko­jų oda taps minkš­ta ir švel­ni. No­rint vė­liau iš­lai­ky­ti minkš­tas ir elas­tin­gas pė­das, siū­lo­ma jas tep­ti Beauty feet že­lė pre­pa­ra­tu du kar­tus die­no­je.
      La­bai svar­bu kas­dien pa­mankš­tin­ti pė­das at­lie­kant ne­su­dė­tin­gus len­kia­muo­sius - tie­sia­muo­sius - su­ka­muo­sius ju­de­sius per vi­sus pė­dos ir čiur­nos są­na­rius. Tai ne­užims daug lai­ko, nes pra­ti­mė­lius ga­li­ma at­lik­ti lo­vo­je, dar ne­at­si­kė­lus, ar sė­dint prie te­le­vi­zo­riaus.
      At­kreip­tinas dė­me­sys į ko­ji­nes ir ava­ly­nę. Re­ko­men­duo­ja­mos med­vil­ni­nės ar vil­no­nės ko­ji­nės, ku­rios ne­bū­tų per ankš­tos, ne­tu­rė­tų gru­bių siū­lių, ne­bū­tų kiau­ros ar ady­tos ir bū­tų daž­nai skal­bia­mos. Ava­ly­nė tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mi pa­to­gi, ge­riau iš na­tū­ra­lios odos, prie­ki­nė da­lis - ga­na pla­ti, kad ne­spaus­tų ir ne­de­for­muo­tų pirš­tų. Kiek­vie­ną kar­tą, prieš ­au­nantis ba­tus, bū­ti­na pa­tik­rin­ti jų vi­dų ran­ka, ar ten ne­pa­te­ko smul­kių daik­tų, ak­me­nė­lių, ar ne­su­si­raukš­lė­jo vid­pa­džiai. Įsi­gi­ję nau­jus ba­tus pir­miau­siai sten­ki­tės pra­ne­šio­ti na­mie. Jei bū­ti­na nau­jais ba­tais kur nors iš­vyk­ti, reikėtų pa­si­im­ti ir ki­tą pa­to­gių se­nų ba­tų po­rą.
      Nie­ka­da ne­šil­dy­ki­te ko­jų prie ra­dia­to­rių ar ki­tų bui­ti­nių elekt­ros prie­tai­sų. Ser­gan­tiesiems cuk­ri­niu dia­be­tu ne­re­ko­men­duo­jamos ir elek­tri­nės šil­do­mo­sios pa­gal­vė­lės. Jei šal­ta ko­joms, ge­riau­siai tik­tų 38° C van­dens vo­ne­lės ar van­de­niu už­pil­dy­ti ter­mo­fo­rai.
      Tai­gi dau­giau dė­me­sio skir­ki­me sa­vo ko­joms, kad vė­liau iš­veng­tu­me sunkesnių ligų.

      Dr. Ri­ta Šul­cai­tė

Puslapis 14
Ter­bi­na­fi­nas - ge­ri vais­tai

      At­lik­tų epi­de­mio­lo­gi­nių pė­dos ty­ri­mų duo­me­ni­mis, apie 60 proc. vi­sų Eu­ro­pos gy­ven­to­jų ken­čia nuo gry­be­li­nės pė­dų in­fek­ci­jos. Šiai in­fek­ci­jai ma­žiau at­spa­rūs žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, krau­ja­gys­lių li­go­mis, taip pat per daug sve­rian­tys, aler­giški ir ak­ty­viai spor­tuo­jan­tys.
      Net 82 proc. ser­gan­čių­jų dia­be­tu var­gi­na pė­dų in­fek­ci­ja. Ji yra dvie­jų rū­šių. Oni­cho­mi­ko­zė - na­gų gry­be­li­nė in­fek­ci­ja, ku­ria ser­ga nuo 19 iki 40 proc. vy­res­nių nei 60m. žmo­nių. Ki­ta gry­be­li­nė pė­dų odos in­fek­ci­ja (Ti­nea pe­dis) var­gi­na jau­nus žmo­nes. Abi li­gos yra už­kre­čia­mos. Gry­be­lio spo­ros ap­lin­ko­je lie­ka il­gus me­tus, to­dėl ne­ma­ža ti­ki­my­bė už­si­krės­ti per rū­bus, rank­šluosčius, ava­ly­nę.
      Dia­be­to me­tu ko­jų oda sau­sė­ja, sto­rė­ja, tam­pa pa­žei­džia­ma, pė­dos pra­kai­tuo­ja. Gry­be­li­nė in­fek­ci­ja plin­ta: su­sil­pnė­jus žmo­gaus hu­mo­ra­li­niam ir ląs­te­li­niam or­ga­niz­mo imu­ni­te­tui; su­tri­kus krau­jo­ta­kai; pra­kai­tuo­jant pė­doms, esant aukš­tes­nei tem­pe­ra­tū­rai (pvz., mau­dan­tis pir­ty­se, ba­sei­nuo­se, mū­vint sin­te­ti­nes ko­ji­nes, pra­kai­tą su­lai­kan­čius ba­tus); sto­ko­jant hi­gie­ni­nės ko­jų prie­žiū­ros; pė­das pa­žei­dus trau­moms (dėl ne­pa­to­gios ava­ly­nės, nu­de­gimų).
      Odos gry­be­lis daž­niau­siai pa­žei­džia pė­dų tar­pu­pirš­čius. Pa­žeis­ta vie­ta pa­raus­ta, pleis­ka­no­ja, niež­ti, perš­ti. Tar­pu­pirš­čių oda įtrūks­ta, drėgs­ta. Gry­be­lio pa­žeis­ti na­gai pa­tam­sė­ja, ne­bliz­ga, vė­liau sto­rė­ja, tru­pa. Esant at­spa­riam or­ga­niz­mui, tin­ka­mai hi­gie­ni­nei prie­žiū­rai, in­fek­ci­ja di­des­nių svei­ka­tos su­tri­ki­mų ne­su­ke­lia. Ta­čiau tar­pu­pirš­čių in­fek­ci­ja ga­li są­ly­go­ti už­de­gi­mą, odos įski­li­mus, o tai ga­li „at­ver­ti var­tus” ant­ri­nei bak­te­ri­nei in­fek­ci­jai. Už­de­gi­mas ga­li vys­ty­tis ir virs­ti gang­re­na. Tai­gi gry­be­li­nė odos ir na­gų in­fek­ci­ja yra vie­na ga­li­mos dia­be­ti­nės pė­dos prie­žas­čių.
      Jei or­ga­niz­mas stip­rus, ko­jos tin­ka­mai pri­žiū­ri­mos, pė­dų gry­be­lis di­des­nių ne­gan­dų ne­su­ke­lia, bet pa­cien­tams, ku­rių pa­žeis­tos krau­ja­gys­lės ir ner­vai, jis tu­ri bū­ti tin­ka­mai ir ag­re­sy­viai gy­domas.

      Gydymas

      Kai pa­žeis­ta tik oda, pa­kan­ka ją tep­ti gy­do­muo­ju te­pa­lu 1-2 kar­tus per die­ną 2-4 sa­vai­tes. Žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, tin­ka­miau­sias ter­bi­na­fi­no kre­mas. Jis slo­pi­na gry­be­lio ląs­te­les ir ne­lei­džia jam dau­gin­tis. Odos pa­vir­šiaus ląs­te­lės na­tū­ra­liai lu­pa­si. Su­trik­džius gry­be­lio dau­gi­ni­mą­si, ne­svei­kos ląs­te­lės taip pa­si­ša­li­na. Nau­jas ap­sau­go te­pa­las. Taip per 2-4 sa­vai­tes pa­sveiks­ta­ma. Kar­tu bū­ti­na dez­in­fe­kuo­ti ir ava­ly­nę, nes ba­tuo­se li­ku­sios gry­be­lio spo­ros ga­li bū­ti pa­kar­to­ti­nio už­kra­to šal­ti­nis. To­kiu at­ve­ju gy­dy­mas ne­ten­ka pras­mės. Far­ma­ci­nė kom­pa­ni­ja „Ge­de­on Rich­ter“ pa­cien­tams, per­kan­tiems Ter­bi­na­fi­no kre­mą, do­va­no­ja for­ma­li­nu im­preg­nuo­tas ser­ve­tė­les vie­nos ba­tų po­ros dez­in­fek­ci­jai. Šios ser­ve­tė­lės įde­da­mos į ba­tus, ku­rie lai­ko­mi mai­še­ly­je, san­da­riai už­ri­šus ir pa­li­kus 24-48 val. Iš­ėmus ser­ve­tė­les, ba­tai vė­di­na­mi gry­na­me ore, kol iš­nyks­ta for­ma­li­no kva­pas.
      Jei­gu pa­žei­džia­mi na­gai, bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją der­ma­to­lo­gą, kad at­lik­tų ty­ri­mus ir pa­skir­tų gy­dy­mą.
      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, pa­de­da­ma far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos „Ge­de­on Rich­ter Ltd.“, ba­lan­džio ir ge­gu­žės mė­ne­siais ren­gia pa­skai­tas dia­be­to klu­buo­se. Gy­dy­to­jai der­ma­to­lo­gai skai­tys apie gry­be­li­nę ko­jų in­fek­ci­ją, at­sa­kys į vi­sus žmo­nėms rū­pi­mus klau­si­mus.

      Gyd. Lo­re­ta Mu­ra­lie­nė

Puslapiai 16-17
In­for­ma­ci­ja apie kom­pen­suo­ja­muo­sius vais­tus

      Daug ne­ri­mo su­kė­lė dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms 2004 m. ko­vo 5 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr. V-103 „Dėl LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2000 m. va­sa­rio 9 d. įsa­ky­mo Nr. 73 „Dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų gru­pa­vi­mo ba­zi­nei kai­nai nu­sta­ty­ti tvar­kos pa­tvir­ti­ni­mo” pa­kei­ti­mo”, ku­rio 2.3 p. bu­vo iš­dės­ty­tas taip: „3. In­su­li­no pre­pa­ra­tai gru­puo­ja­mi: pa­gal kil­mę (gy­vu­li­niai, bio­sin­te­ti­niai), vei­ki­mo truk­mę (trum­po vei­ki­mo, vi­du­ti­nio ir il­go vei­ki­mo, grei­to vei­ki­mo, miš­raus vei­ki­mo) ir var­to­ji­mo ypa­tu­mus.” Dėl šio pa­kei­ti­mo 2004 m. ba­lan­džio 9 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr. V-214 „Dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų ba­zi­nių kai­nų kai­ny­no pa­tvir­ti­ni­mo” 2004 m. kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų ba­zi­nių kai­nų kai­ny­ne 100 proc. kom­pen­suo­ja­mam il­go vei­ki­mo in­su­li­nui Lan­tus at­si­ra­do 92,03 Lt prie­mo­ka, kom­pen­suo­jant 80 proc. - 116,27 Lt, o in­su­li­nams No­vo­Ra­pid Pen­fil ir Flex­pen bei No­vo­Mix - ati­tin­ka­mai 5,22 Lt ir 34,84 Lt prie­moka.
      Šiuo klau­si­mu Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir ra­jo­nų dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos krei­pė­si į LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kę D. Mi­ku­tie­nę ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą J. Ole­ką kvies­da­mi iš­spręs­ti gy­vy­biš­kai bū­ti­nų vais­tų kom­pen­sa­vi­mą be prie­mo­kų.
      2004 m. ba­lan­džio 9 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr.V-213 „Dėl LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2000 m. va­sa­rio 9 d. įsa­ky­mo Nr. 73 „Dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų gru­pa­vi­mo ba­zi­nei kai­nai nu­sta­ty­ti tvar­kos pa­tvir­ti­ni­mo” pa­kei­ti­mo” 3 p. iš­dės­to­mas taip: „3. In­su­li­no pre­pa­ra­tai gru­puo­ja­mi: pa­gal kil­mę (gy­vu­li­niai, bio­sin­te­ti­niai), vei­ki­mo truk­mę (trum­po, vi­du­ti­nio, il­go, grei­to, miš­raus vei­ki­mo) ir var­to­ji­mo ypa­tu­mus.” Re­mian­tis šiuo įsa­ky­mu, per­skai­čiuo­tos ba­zi­nės in­su­li­no kai­nos ir prie­mo­kos šiems vais­tams nė­ra.

      2004 m. ba­lan­džio 6 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr. V-200 „Dėl svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2000 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mo Nr. 49 „Dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų pa­tvir­ti­ni­mo” pa­kei­ti­mo” į Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų joms gy­dy­ti są­ra­šą (A są­ra­šą) II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mui įra­šy­ti 100 proc. kom­pen­suo­ja­mi vais­tai Piog­li­ta­zo­num , Ro­zig­li­ta­zo­num. Ir­be­sar­ta­num kom­pen­suo­ja­mi 80 proc. II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems hi­per­ten­zi­nės nef­ro­pa­ti­jos, kai glo­me­ru­lų fil­tra­ci­ja ma­žes­nė ne­gu 20 ml/min., gy­dy­mui.

      2004 m. ba­lan­džio 26 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr. V-274 „Dėl svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2000 m. sau­sio 28 d. įsa­ky­mo Nr. 49 „Dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų pa­tvir­ti­ni­mo” pa­kei­ti­mo” (Vals­ty­bės ži­nios Nr. 62, 2004 m. ba­lan­džio 28 d.) yra nu­sta­ty­ti vais­tų sky­ri­mo ap­ri­bo­ji­mai. Ra­šo­ma: „Il­gai vei­kian­tis in­su­li­nas ski­ria­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro nu­sta­ty­ta tvar­ka”.

      2004 m. ba­lan­džio 29 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu Nr. V-294 (Vals­ty­bės ži­nios Nr. 70, 2004 m. balandžio 29 d.) „Dėl vais­tų ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių, ku­rių iš­lai­dos ar­ba jų da­lis am­bu­la­to­ri­nio gy­dy­mo me­tu kom­pen­suo­ja­mos pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šo­mis, iš­ra­šy­mo ir iš­da­vi­mo tvar­kos” 5 p. pa­tvir­tin­ta il­gai vei­kian­čio in­su­li­no iš­ra­šy­mo ir iš­da­vi­mo tvar­ka.
      „5. Il­gai vei­kian­tis in­su­li­nas (iš­sky­rus gy­vu­li­nės kil­mės) ski­ria­mas pa­cien­tams, ser­gan­tiems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­riems po 3 mėn. įpras­ti­nio in­su­li­no te­ra­pi­jos iš­lie­ka sta­bi­li >7,8 mmol/l ry­ti­nė hi­per­gli­ke­mi­ja (ty­ri­mai at­lie­ka­mi ne re­čiau kaip kas 2 sav.) ir >7,5 proc. gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c).
      Il­gai vei­kian­tis in­su­li­nas (iš­sky­rus gy­vu­li­nės kil­mės) ski­ria­mas kom­bi­nuo­tam gy­dy­mui kar­tu su pe­ro­ra­li­niais hi­pog­li­ke­mi­zuo­ja­mai­siais vais­tais ar įpras­ti­niu in­su­li­nu pa­cien­tams, ser­gan­tiems II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­riems po 3 mėn. įpras­ti­nio in­su­li­no ar in­su­li­no ir pe­ro­ra­li­nių hi­pog­li­ke­mi­zuo­ja­mų­jų pre­pa­ra­tų te­ra­pi­jos kli­niš­kai ir sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nė­mis ar la­bo­ra­to­ri­niais gli­ke­mi­jos ty­ri­mais nu­sta­to­mas hi­pog­li­ke­mi­jos sin­dro­mas (ty­ri­mai at­lie­ka­mi ne re­čiau kaip kas 2 sav.) ir 12 mėn. lai­ko­tar­piu do­ku­men­tais pa­tvir­ti­na­mos lė­ti­nės kar­dio­lo­gi­nės kom­pli­ka­ci­jos - sta­bi­li III-IV funk­ci­nės kla­sės krū­ti­nės an­gi­na, per­sirg­tas mio­kar­do in­fark­tas, ko­ro­na­rog­ra­fi­ja ar ki­tais ty­ri­mais (echos­ko­pi­ja, do­bu­ta­mi­no mė­gi­nys, ve­lo­er­go­met­ri­ja) įro­dy­ta vai­ni­ki­nių krau­ja­gys­lių pa­to­lo­gi­ja, ate­ro­sklerozės kil­mės šir­dies rit­mo ir lai­du­mo su­tri­ki­mai, lė­ti­nės neu­ro­lo­gi­nės kom­pli­ka­ci­jos ar li­gos (per­sirg­tas is­he­mi­nis he­mo­ra­gi­nis in­sul­tas, vas­ku­li­nės sme­ge­nų is­he­mi­jos būk­lė, epi­lep­si­nis sin­dro­mas) ir pro­li­fe­ra­ci­nė re­ti­no­pa­tija.”

      Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja

Puslapiai 18-19
Vai­kas ir dia­be­to sa­vi­kon­tro­lė


      I ti­po dia­be­tu su­ser­ga­ma su­tri­kus au­to­imu­ni­nei ka­sos ląs­te­lių veik­lai. Dia­be­tas yra vie­na iš la­biau­siai pa­pli­tu­sių vai­kų li­gų. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, 1 iš 300 vai­kų tam­pa pri­klau­so­mi nuo in­su­li­no in­jek­ci­jų, kad iš­gy­ven­tų. Daug moks­li­nių ty­ri­mų at­lik­ta, sie­kiant iš­si­aiš­kin­ti, kas su­ke­lia šią li­gą, bet iki šiol ne vis­kas ži­no­ma. Žmo­nės, ku­rie su­ser­ga I ti­po dia­be­tu, daž­niau­siai li­gą pa­vel­di ge­ne­tiš­kai, t.y. jų ka­sos ląs­te­lių sa­le­lių au­di­nys nai­ki­na imu­ni­nes in­su­li­no ląs­te­les. Ma­no­ma, jog tą ląs­te­lių sa­vy­bę ga­li­ma sie­ti ir su ap­lin­kos veiks­niais. Ta­čiau, nors ka­sai ir trūks­ta in­su­li­no, jo įsi­sa­vi­ni­mas or­ga­niz­me yra ne­pa­ki­tęs.
      Vai­kui dia­be­tas ga­li bū­ti diag­no­zuo­tas la­bai ne­ti­kė­tai. Pa­vyz­džiui, kar­tais jis ap­tin­ka­mas tik­ri­nant svei­ka­tą ir tiriant krau­jo gliu­ko­zę . Pa­si­tai­ko ir to­kių at­ve­jų, kai dia­be­tas iš­aiš­ki­na­mas ,kai vai­kas jau ke­to­a­ci­do­zi­nės ko­mos bū­se­no­je pa­ten­ka į li­go­ni­nę. Bet daž­niau­siai ši li­ga nu­sta­to­ma, kai pa­jun­ta­mi pir­mie­ji po­žy­miai ir krei­pia­ma­si į gy­dy­to­ją. Diag­no­zė pa­si­tvir­ti­na ne­del­siant at­li­kus krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mą.
      Daž­niau­si dia­be­to simp­to­mai - be­sai­kis skys­čių var­to­ji­mas, daž­nas šla­pi­ni­ma­sis ir stai­giai krin­tan­tis svo­ris, ne­pai­sant ne­pa­ki­tu­sių mi­ty­bos įpro­čių ir vie­no­do mais­to kie­kio. Dia­be­tą ga­li­ma įtar­ti, jei­gu vai­kas ima nak­ti­mis šla­pin­tis į lo­vą, greit nu­vargs­ta, es­ti blo­gai nu­si­tei­kęs.
      Dia­be­to diag­no­za­vi­mas - ne­re­tai smū­gis pa­čiam vai­kui ir jo šei­mos na­riams. Dėl li­gos pri­va­lu keis­ti vai­ko ir ar­ti­mų­jų gy­ven­se­ną, įpro­čius. Ten­ka ati­džiau de­rin­ti mais­tą (tai­ky­ti tam ti­krą die­tą), ruoš­ti vai­ką ir ap­lin­ki­nius sau­go­tis ga­li­mų sun­ku­mų mo­kyk­lo­je, pla­nuo­ti atos­to­gas, dar­bą ir svei­ka­tos prie­žiū­rą bei jos drau­di­mą. Dia­be­to kon­tro­lei rei­kia ne­ma­žai pi­ni­gų. Be to, šei­ma, tar­si pir­mo­sios pa­gal­bos gy­dy­to­jas, tu­ri iš­mok­ti pa­dė­ti vai­kui ko­re­guo­ti svei­ka­tą. Dia­be­tą ne­leng­va kon­tro­liuo­ti, to­dėl vai­kas, steng­da­ma­sis pats tai at­lik­ti, ne­re­tai nu­si­vi­lia sa­vo ga­li­my­bė­mis. Tik ar­ti­mų­jų pa­lai­ko­mam ga­li pa­vyk­ti siek­ti tiks­lo.
      Vai­kas nė­ra ma­žas su­au­gu­sy­sis, nors jis yra su­pra­tin­ga, la­bai in­di­vi­du­a­li as­me­ny­bė. Tai­gi dia­be­to gy­dy­mas, prie­žiū­ra jam ir jo šei­mai yra in­di­vi­du­a­li. Ma­žy­liai, iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai, mo­kyk­li­nu­kai ir pa­aug­liai, ser­gan­tys dia­be­tu, skir­tin­gai su­vo­kia sa­vo li­gą. To­dėl jų su­pra­ti­mas bei ge­bė­ji­mas val­dy­ti ligą yra ne­vie­no­das, bet ge­rė­ja kar­tu su am­žiu­mi bei ži­nio­mis.
      Prie­šin­gai nei ma­žy­lio, mo­kyk­li­nu­ko dia­be­to kon­tro­lė per­au­ga iš šei­my­niš­kių glo­bos į sa­vi­kon­tro­lę. Vis dėl­to ne­ga­li­ma su­vers­ti at­sa­ko­my­bės pa­čiam vai­kui. Jis tu­ri su­vok­ti ty­kan­čius pa­vo­jus, pa­ma­žu pra­tin­tis įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją, at­lik­ti kon­kre­čius veiks­mus. Il­gai­niui to iš­moks­ta­ma.
      1993 m. pa­skelb­ti dia­be­to kon­tro­lės ir kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mo (DCCT) re­zul­ta­tai ste­bi­no pa­sau­lį. Nors šie ty­ri­mai bu­vo at­lik­ti tik su ne­di­de­le dia­be­tu ser­gan­čių su­au­gu­sių­jų gru­pe, stu­di­ja įro­dė, jog, pa­ly­gi­nus su anks­tes­niais ty­ri­mais, dia­be­to kon­tro­lė ge­rė­ja, o kom­pli­ka­ci­jų iš­ven­gia­ma vis daž­niau. Ne­pai­sant to, daž­ni ma­žos krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­liai vai­kys­tė­je ga­li at­ei­ty­je tu­rė­ti ne­igia­mų pa­sek­mių žmo­gaus vys­ty­mui­si bei ner­vų sis­te­mai. To­dėl ne­ga­li­ma jų vie­na­reikš­miš­kai ly­gin­ti su su­au­gu­sių­jų ro­dik­liais.
      Krau­jo gliu­ko­zė vai­kys­tė­je yra sun­kiai kon­tro­liuo­ja­ma. Ta­čiau vai­kams ypač rei­kė­tų veng­ti hi­pog­li­ke­mi­jos, nes ta­me am­žiu­je kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ka yra ne­pa­pras­tai di­de­lė. Jų ven­giant, rei­kia nuo­lat tar­tis su gy­dy­to­jais, mo­ky­tis val­dy­ti li­gą, per­duo­ti ži­nias tiek vai­kui ir šei­mos na­riams, tiek kon­sul­tuo­tis su psi­cho­lo­gu. Die­to­lo­gas pri­va­lo su­da­ry­ti in­di­vi­du­a­lią mi­ty­bos pro­gra­mą ne tik ge­res­niam dia­be­to val­dy­mui, bet ir nor­ma­liam vaiko vys­ty­mui­si. Svar­bu iš gau­sy­bės įvai­rių rū­šių in­su­li­nų pa­rink­ti tin­ka­miau­sią vais­tą ir jo do­zę.
      Vai­kai daug daž­niau ser­ga įvai­rio­mis ki­to­mis li­go­mis nei su­au­gu­sie­ji, tad gy­dy­to­jai jais pri­va­lo rū­pin­tis itin kruopš­čiai, kad bū­tų iš­veng­ta kom­pli­ka­ci­jų ir hos­pi­ta­li­za­ci­jos.
      Yra ti­ki­my­bė, jog bus iš­ras­ti vais­tai, vi­siš­kai iš­gy­dan­tys cuk­ri­nį dia­be­tą. Gal­būt šios kar­tos vai­kai jau ga­lės sa­vo li­gą ne­tru­kus pri­si­min­ti tik kaip slo­gų vai­kys­tės sap­ną.

      Pa­gal „Dia­be­tes Fo­cus“, 2003,
      straips­nį pa­ren­gė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė

Puslapiai 20-21
Skydliaukės ligos

      Kasmet didėja Lietuvos gyventojų sergamumas endokrininėmis ligomis: cukriniu diabetu, osteoporoze, nutukimu, lipoproteinų apykaitos, skydliaukės veiklos sutrikimais.
      Šiuo metu rengiami skydliaukės ligų diagnostikos ir gydymo standartai. Šiandien naudojama jau turima cukrinio diabeto diagnostikos ir gydymo metodika.
      Apie 28 proc. Lietuvos gyventojų skydliaukė pakitusi. Šiomis ligomis labiau susirūpinta po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Lietuva yra jodo deficito zona, todėl kasdieniniame maisto racione reikia papildomai vartoti šio elemento turinčių produktų.
      Apie jodo stoką 1990 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skelbiami tokie duomenys:
      »  rizikos grupę sudaro 1 mljr. planetos gyventojų;
      »  iš jų 200 - 400 mln. serga endeminiu gūžiu (struma);
      »  20 mln. vaikų nustatyti galvos smegenų pažeidimai dėl jodo stygiaus jų motinų nėštumo metu.
      Jodo trūkumas - plačiausiai paplitusi pasaulyje ir lengviausiai pašalinama žmogaus psichikos pažeidimo priežastis.
      Skydliaukės veikla glaudžiai susijusi su mikroelementu jodu.
      »  Žmogui per dieną jo reikia 150 - 200 mikrogramų.
      »  Jodas sudaro 65 proc. tiroksino (T4) - skydliaukės gaminamo hormono - kiekio.
      »  Skydliaukės hormonai svarbūs:
          - žmogaus organizmo ląstelių medžiagų apykaitai,
          - augimui,
          - brendimui.

Siulomas jodo kiekis parai
Grupė žmonių Amžius (metai) Kiekis (mcg)
Naujagimiai 0 - 0,5 40
0,5 - 1,0 50
Vaikai 1 - 3 70
Vaikai 1 - 3 70
7 - 10 120
Paaugliai,
suaugę žmonės		 11 - 51 150
Nėščios moterys 175
Maitinančios motinos 200

      Įprasta, kad jodo trūksta kalnuotose vietovėse, kur dirvožemyje mažai šio elemento druskų (ledynmečiu ilgai jos buvo po ledu). Pagrindiniai jodo deficito rajonai pasaulyje - Himalajų ir Andų kalnų vietovės. Europoje - Vokietija, Italija, Portugalija - yra vidutinio lygio jodo deficito zonoje, kaip ir Lietuva.

      Galimos skydliaukės ligų priežastys:
      »  Įgimtas imuninės sistemos nepakankamumas;
      »  Genetiniai veiksniai;
      »  Aplinkos poveikis:
          - jodo deficitas;
          - radiacija (po šio veikimo skydliaukės vėžio latentinis laikotarpis apie 5m., šios ligos dažnumas 1-3 atvejai 100 000 gyventojų, po radiacijos veikimo skydliaukės mazgų (adenomų) latentinis laikotarpis ~ 10 m.);
          - seleno kiekio pokyčiai;
          - ličio kiekio pokyčiai;
          - vario kiekio pokyčiai.

      Jodo šaltiniai
      Jodo gauna žmogus valgydamas 6io elemento turinčius maisto produktus. Pvz., jo yra:
      »  žuvyse, dumbliuose, moliuskuose, piene, mėsoje, ypač paukštienoje, miltiniuose patiekaluose;
      »  maisto prieduose (dažuose, konservantuose, kepimo milteliuose);
      »  druskoje, vandenyje, duonoje;
      »  vaistuose amiodorone, floragine, lašuose akims, enteroseptolyje, polivitaminuose su jodu, kalio jodide, liugolyje, jodo tinktūroje, jodoforme, rentgeno kontrastinėse medžiagose.

Jodo kiekis įvairioje aplinkoje esančiuose produktuose
Maisto produktai
Aplinkoje, stokojančioje jodo
Aplinkoje, kurioje yra normalus jodo kiekis
(mcg/100 g produkto)
Motinos pienas Iki 1,3 8 - 14
Geriamasis vanduo 0 - 0,1 0,35 - 0,77
Karvės pienas 0 - 0,9 2,6 - 7,5
Kiaušiniai 1,0 - 12,5 4 - 102
Sūris 2,6 - 12 12 - 45
Mėsa 2,1 - 6,5 27 - 34
Bulvės 0,9 - 3,1 3,4 - 6,6
Svogūnai 1,0 - 2,6 4,6 - 5,1

      Trūkstant žmogaus organizmui jodo, skydliaukė mažiau gamina hormonų. Siekdama kompensuoti jų stygių, posmegeninė liauka pradeda išskirti skydliaukės (TSH) stimuliuojantį hormoną. Dėl jo didėja skydliaukė, susiformuoja struma (gūžys). Netgi maža jodo stoka, mažina žmogaus darbingumą, jis jaučia nuovargį, tampa jautrus, nervingas.
      Nėščios moters organizme pradeda funkcionuoti jau 14-16 savaičių vaisiaus skydliaukė. Stokojant jodo, trinka jo nervų sistemos, smegenų vystymasis galintis sukelti protinį atsilikimą, kurčnebylystę, žvairumą. Didėja persileidimo tikimybė. Gali išsivystyti vaikų kretinizmas, didėja jų mirtingumas.
      Dėl jodo trūkumo vaikystėje ir paauglystėje galima susirgti endemine struma, hipotiroze. Vaikams sunkiau sekasi mokslas, jie negali susikaupti, nesutelkia dėmesio. Jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas 15-20 proc. mažesnis nei sveikų rajonų gyventojų.
      Suaugusiems žmonėms jodo stoka sukelia strumą, jos komplikacijas, hipotirozę, protinius sutrikimus. Mažėja reprodukcinės, sutrinka kognityvinės (pažinimo) funkcijos.
      Nepakankant jodo, daugiau įsisavinama radioaktyviojo jodo, kuris kaupiamas skydliaukėje branduolinių katastrofų atveju.
      Skydliaukė yra vadinama mūsų organizmo „termostatu”. Jos hormonai yra būtini kiekvieno organo, audinio, ląstelių veiklai, nes ją reguliuoja. Nuo tinkamo skydliaukės veikimo priklauso:
      »  Medžiagų apykaita.
      »  Širdies veikla. Esant patologijai, dažnėja arba retėja širdies susitraukimai. Didėja ar mažėja kraujospūdis.
      »  Odos sistema. Dėl patologijos, sausėja arba drėgsta oda.
      »  Neurologinės funkcijos, nuotaika ir elgesys. Esant sutrikimų, ligonį apima depresija ar euforija, silpsta jo dėmesys, domėjimasis aplinka.
      »  Lipoproteinų apykaita. Susirgus, daugėja mažo tankio lipidų ir trigliceridų.
      »  Kaulų sistema. Esant patologijai, vystosi osteoporozė.
      »  Augimas ir vystymasis. Sutrikus skydliaukės veikimui, lėtėja augimas ir organų vystymasis.
      »  Žarnyno veikla. Esant patologijai, kietėja ar esti liuosi viduriai.
      »  Reprodukcinė sistema. Dėl skydliaukės patologijos trinka mėnesinių ciklas, galimi persileidimai, nevaisingumas.
      »  Inkstų veikla. Esant patologijai, silpnėja šio organo veikla, susilaiko skysčiai, vystosi edemos.

      Hipotirozė
      Dažnai pasitaikanti patologija yra sumažėjusi skydliaukės funkcija. Jeigu skydliaukė nepagamina pakankamai hormonų, susergama hipotireoze. Dažna skydliaukės hipotirozės liga yra lėtinis autoimuninis tiroiditas (Hašimoto tiroiditas).
      Hipotireoze susirgęs žmogus tampa vangus, nejudrus, mieguistas, viskam abejingas, pabrinkusio, senai atrodančio veido. Jam užkietėja viduriai, sausėja ar drėgsta oda, storėja kaulai, atrofuojasi skydliaukė, lėtėja mąstymas. Moterims sutrinka mėnesinių ciklas. Ligonio kūno masė didėja, pulsas tampa lėtas, retas, silpnas, kvėpavimas pasunkėjęs. Sergantįjį kamuoja nuolatinis šalčio jausmas. Tokiems ligoniams reikėtų atlikti hormoninius tyrimus, nustatant, ar:
      »  TTH (pagausėjęs );
      »  LT4 (sumažėjęs);
      »  LT3 (sumažėjęs).
      Taip pat išaiškintini antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (APTO), prieš tireoglobuliną (Anti TG). Tyrimai pkartotinai atliekami po 6 - 8 savaičių. Geriausia tikrintis 1-3 kartus per metus.

      Moterys ir hipotirozė
      »  Moterys skydliaukės ligomis serga dažniau negu vyrai. 1995 m. Colorado studija nustatyta, kad skydliaukės ligomis sirgo 4 - 21 proc. moterų ir 3 - 16 proc. vyrų.
      »  Skydliaukės ligos gali klaidinti diagnozuojant hiperlipidemiją, mėnesinių ciklo pokyčius, menopauzę ar depresiją.
      »  Esant per daug TTH, nustatomas pagausėjęs ir bendro cholesterolio kiekis.
      »  Subklinikinė hipotirozė didina pavojų (apie 60 proc.) sirgti kardiologinėmis ligomis. Studijoje buvo ištirtos 1149 moterys; 60 proc. jų patyrė miokardo infarktą.
      »  Moterims, sergančioms subklinikine hipotiroze, pagal antikūnų testą Anti -TPO yra didesnė aortos aterosklerotinių pakitimų ir miokardo infarkto grėsmė.
      »  Jei ligonę kankina depresija, reikia ištirti TTH dėl galimos subklinikinės hipotirozės.
      »  Hipotirozė ir depresija turi apie 40 proc. bendrų simptomų.

      Nėščioms moterims žinotina, kad:
      »  Skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus vystymuisi.
      »  Pirmo trimestro metu, jį lemia motinos skydliaukės hormonai.
      »  Nėščios moterys, kurių negydyta subklinikinė hipotirozė, gali pagimdyti naujagimį, sergantį kardiologinėmis ligomis. Nėščioms moterims, kurių negydyta subklinikinė hipotirozė, yra didesnė rizika pagimdyti sutrikusios neuropsichikos kūdikį. Studijos metu buvo ištirtos 9403 moterys, kurių TTH buvo padidėjęs. Toms moterims esti dažnesnės nėštumo ir gimdymo komplikacijos.

      Skydliaukės ligų diagnozavimas ir tyrimas
      Skydliaukės laboratoriniai tyrimai atliekami specialia laboratorine aparatūra.
      Normalūs yra tokie rodikliai:
      »  TTH 0,27-4,2 mU/l;
      »  laisvas tiroksinas (LT4) 11,8-24,6 pmol/l;
      »  laisvas trijodtironinas (LT3) 5,4-9,4 pmol/l;
      »  anti APTO (antitiroidiniai mikrosominiai antikūniai) 0-2 * 103 U/l;
      »  anti-TG (antikūnai prieš tiroglobuliną) - 0- 4 *103 U/l.

      Subklinikinės skydliaukės ligos
      Subklinikinėms skydliaukės ligoms nebūdingi klinikiniai požymiai, tačiau tyrimais nustatomi hormoniniai pokyčiai. Dažni sutrikimai yra subklinikinis hipo ar hipertiroidizmas. Jie progresuoja, iki liga tampa ryški. Manoma, kad subklinikiniai sutrikimai gali skatinti hiperlipidemiją, širdies ligas ir osteoporozę.

Subklinikinė hipotirozė Subklinikinė hipertirozė
1. TTH - pagausėjęs 1. TTH - sumažėjęs
2. LT4 ar LT3 - norma 2. LT4 ar LT3 - norma

      Hipertirozė
      Tireotoksikoze sergama rečiau negu hipotiroze. Skydliaukės ligomis dažniau serga 30-40 m. moterys. Nereta skydliaukės hiperfunkcija yra difuzinė toksinė struma - Bazedovo struma.
      Hipertirozės požymiai: dirglumas, nervingumas, jautrumas, raumenų silpnumas, tremoras, mėnesinių ciklo sutrikimai, svorio kritimas, nemiga, prakaitavimas, padidėjęs apetitas, viduriavimas, nuolatinis karščio jausmas, širdies aritmija, padidėjusi skydliaukė (mazgai skydliaukėje), pablogėjęs regėjimas, išverstakumas.
      Ligai ištirti atliekami hormoniniai tyrimai. Žiūrima, ar:
      »  TTH (sumažėjęs);
      »  LT4 (pagausėjęs);
      »  LT3 (pagausėjęs).
      Taip pat išaiškintini antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (APTO), antikūnai prieš tireoglobuliną (Anti TG). Tyrimai kartojami po 6-8 savaičių. Apskritai, juos reikėtų atlikti 1-3 kartus per metus.

      Laboratoriniais - hormoniniais tyrimais galima: anksti diagnozuoti ligą ir ją diferencijuoti. Be to, numatomos galimos komplikacijos, vertinamas gydymo poveikis, sprendžiama, ar liga paveldima.
      Neatlikus laboratorinių-hormoninių tyrimų, galimos ligos diagnozavimo klaidos. Tokiu atveju nežinomas gydymo poveikis, negalima numatyti gresiančių komplikacijų, ligoniui ilgiau tenka gydytis stacionare.
      Įvertinant skydliaukės patologiją, patariama:
      »  Tikrinti žmones, vyresnius kaip 35 m. TTH tyrimai atliktini kas 5 m., kad būtų laiku diagnozuojamos subklinikinės skydliaukės ligos.
      »  Tirti nėščias moteris (8-10 proc. jų serga pogimdyminiu tiroiditu).
      »  Tirti kardiologinius ligonius, taip pat sergančiuosius ateroskleroze ir psichinėmis ligomis.
      »  Tikrinti žmones, kuriems aptikta lipidų pokyčių.
      »  Sergančiuosius skydliaukės ligomis, hipotiroze, hipertiroze tikrinti TTH tyrimu 1-3 kartus per metus.
      Laiku diagnozavus ligą, galima gydymu pagerinti žmogaus sveikatą.

      Gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 22
Kas nau­jo „Li­ki­mo“ klu­be

      Vis dau­giau rad­vi­liš­kie­čių su­si­bu­riant, klu­bo pa­tal­pos pa­si­da­rė per ankš­tos. Tuo rei­ka­lu te­ko kreip­tis į pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trą ir li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ją. Pa­ga­liau pa­si­se­kė. Rad­vi­liš­kio kon­sul­ta­ci­nė­je po­li­kli­ni­ko­je at­si­ra­dus vie­tos, mū­sų klu­bas at­šven­tė įkur­tu­ves. Nau­jo­se pa­tal­po­se du­kart per sa­vai­tę klu­bo na­riai ga­lės ap­tar­ti sa­vo rei­ka­lus, kon­sul­tuo­tis svei­ka­tos klau­si­mais. Už tą sėk­mę dė­ko­ja­me rė­mė­jai D. Po­ve­laus­kie­nei, taip pat li­go­ni­nės di­rek­to­rei.
      Ga­vus lė­šų iš Rad­vi­liš­kio ra­jo­no šal­pos fon­do, pen­kias­de­šimt klu­bo na­rių da­ly­va­vo eks­kur­si­jo­je į Šiau­lius. Ap­si­lan­kė Dra­mos te­at­re, spek­tak­ly­je Ro­ber­to Har­lin­go „Plie­ni­nės mag­no­li­jos“. Vai­di­ni­mas jau­di­no, nes sa­vo tu­ri­niu bu­vo mums ar­ti­mas. Vaiz­duo­ti dia­be­tu ser­gan­čios mo­ters iš­gy­ve­ni­mai.
      Anks­čiau „Li­ki­mo“ klu­bo ir ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­stan­go­mis Rad­vi­liš­ky­je ir jo apy­lin­kė­se at­lik­ti 509 gy­ven­to­jų pro­fi­lak­ti­niai krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai. Ras­ta 61 pa­di­dė­jęs šis ro­dik­lis, o 82 ge­ro­kai vir­ši­jo nor­mą. Te­ko aiš­kin­ti žmo­nėms, kaip svar­bu lai­ku dia­be­tą diag­no­zuo­ti, gy­dy­tis ir veng­ti grės­min­gų kom­pli­ka­ci­jų. Vi­sa tai ap­tar­ta su Svei­ka­tos ben­druo­me­nės na­riais, sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­jais, se­niū­nais. Vi­siems rū­pi gy­ven­to­jų svei­ka­ta, to­dėl mū­sų ak­ci­jo­se da­ly­va­vo daug žmo­nių.

      Je­ro­ni­mas Damb­raus­kis
      „Li­ki­mo“ klu­bo pir­mi­nin­kas, Rad­vi­liškis

Pa­dė­kos žo­džiai La­ri­sai

      Jau 10 me­tų, kai vi­sų ger­bia­ma La­ri­sa Ra­rov­ska­ja sa­va­no­re dir­ba Kel­mės dia­be­to klu­bo žmo­nėms. Jos rū­pes­čiu klu­bui gau­tos pa­tal­pos, ap­sta­ty­tos bal­dais. La­ri­sos pa­stan­go­mis įsteig­ta dia­be­to mo­kyk­lė­lė, sto­vyk­lau­ja, svei­kos gy­ven­se­nos mo­ko­mi vai­kai. La­ri­sos ini­cia­ty­va su­bur­tas sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vas „Mes drau­ge“, kon­cer­tuo­jan­tis ne tik Kel­mės apy­lin­kė­se, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. Vi­sų ge­rų La­ri­sos dar­bų ne­su­mi­nė­si. Ne vel­tui va­do­vau­ti Kel­mės dia­be­to klu­bui La­ri­sa iš­rink­ta jau ket­vir­tai ka­den­ci­jai.
      Daug nuo­šir­džiau­sių pa­dė­kos žo­džių La­ri­sai tar­ta ko­vo 4 d. jos dar­bo ju­bi­lie­jaus pro­ga. Ačiū sa­kė La­ri­sai jos ben­dra­min­čiai klu­bo na­riai, Kel­mės sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nių pa­slau­gų tar­ny­bos, glo­bos ir rū­py­bos sky­riaus at­sto­vai. Apie tai klu­bo na­rių var­du pra­ne­šė Ja­ni­na Iva­naus­kie­nė.
      Il­giau­sių, gra­žiau­sių, lai­min­gų me­tų Ger­bia­mai mū­sų Bi­čiu­lei La­ri­sai Ra­rov­ska­jai lin­ki­me ir mes - Lie­tu­vos dia­be­to aso­ciaci­ja.

      Daug žo­džių tik ką nu­skam­bė­jo,
      Tar­tų bi­čiu­lių ir sve­čių.
      Mes no­rim pos­man juos su­dė­ti
      Lyg puokš­tę va­sa­ros gė­lių.

      V. Au­gus­ti­nie­nė

Kvie­čia „Vi­tos” klu­bas

      „Vi­tos” klu­bas jau vie­ni­ja per 100 na­rių (šiais me­tais įsto­jo 28 žmo­nės). Juos at­ve­dė mū­sų svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­čios ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­jos A. Der­vi­nie­nė, V. Kaz­laus­kie­nė.
      Įvai­rią pa­ra­mą mums tei­kia Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja. Gau­na­me spe­cia­lios li­te­ra­tū­ros, ku­rios nė­ra kny­gy­nuo­se, pa­ta­ri­mų li­gos kon­tro­lės klau­si­mais. Daug pa­de­da No­vo Nor­disk ir Eli Lil­ly gy­dy­to­jai R. Sa­vic­kas ir G. Šu­kie­nė, Abo­vi­tos at­sto­vai kon­sul­tuo­ja sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių klau­si­mais.
      Dė­ko­ju ben­dra­dar­biams už ak­ty­vią veik­lą klu­be. Vi­sus kvie­čiu ant­ra­die­niais ir ket­vir­ta­die­niais nuo 10 iki 12 val. ir kiek­vie­no mė­ne­sio pir­mą šeš­ta­die­nį 10 val. į mū­sų klu­bo su­ei­gas. Jos vyks­ta se­no­sios Pa­kruo­jo li­go­ni­nės pa­sta­te (Ba­sa­na­vi­čiaus g. 4). Čia yra tei­kia­mos ži­nios apie dia­be­tą, li­gos kon­tro­lę, svei­ką gy­ven­se­ną, da­li­ja­ma­si gau­na­mais spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mais.
      2004 m. ba­lan­džio 20 d. klu­bo or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Dia­be­tas - pa­žink li­gą ir iš­mok ją val­dy­ti” pra­ne­ši­mus skai­tė KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos prof. J. Da­ni­le­vi­čius, Pa­kruo­jo PSPC vy­riaus. gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ja V. Alei­ni­ko­vie­nė, LDA pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė, į klau­si­mus at­sa­kė No­vo Nor­disk ir Abo­vi­tos at­sto­vai.

      Ade­lė Do­bi­lie­nė
      „Vi­tos” dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kė
      Pa­kruo­jis

Laiškas iš Šiaulių

      Svei­ki­nu re­dak­ci­ją „Dia­be­to“ laik­raš­čio de­šimt­me­čio pro­ga. Lin­kiu sėk­mės dar­be.
      Aš pen­si­nin­kė. Dia­be­tu ser­gu tre­ji me­tai. La­bai no­rė­čiau jū­sų laik­raš­ty­je ras­ti laiš­kų skai­ty­to­jų, ku­rie pa­si­da­ly­tų min­ti­mis apie li­gą. Įdo­mu, kiek gliu­ko­zės jų krau­jy­je, kiek ir ko­kio lei­džia­si in­su­li­no, kaip mai­ti­na­si, ką dir­ba, kaip leidžia laisvalaikį.
      Aš la­bai mėgs­tu skai­ty­ti kny­gas, žur­na­lus. Jų gau­nu mies­to bib­lio­te­ko­je. Jū­sų laik­raš­ty­je ra­dau ei­lė­raš­tu­ką. Man la­bai pa­ti­ko, to­dėl ir aš siun­čiu sa­vo ei­lė­raš­tį.

      Ja­ni­na Jan­kaus­kie­nė
      Šiau­liai

      Redakcija dėkoja gerb. J. Jankauskienei. Ir mes kviečiame skai­ty­to­jus dalytis savo ligos kontrolės pa­tir­timi. Dėl vietos stokos spausdiname tik vieną atsiųsto eilėraščio pos­melį.

      Pa­va­sa­rio su­lauk­ti no­riu. Obe­lis ma­tyt.
      Koks gro­žis obe­lų, ka­da jos žy­di!
      Paukštelių čiul­be­sį gir­dėt vir­šū­nėj me­džio
      Ir ber­žus, šnarančius naujais la­pe­liais.

Puslapiai 23-24
Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas - dia­be­to kon­tro­lės ro­dik­lis

      Santrauka
      pro­jek­tą „Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas - dia­be­to kon­tro­lės ro­dik­lis” or­ga­ni­za­vo, fi­nan­sa­vo ir rė­mė fir­ma „AVEN­TIS In­ter­con­tinental”. Jo tiks­las - dia­be­to kon­tro­lės įta­ka gli­kuo­tam he­mog­lo­bi­nui. Pro­jek­te„ Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas - dia­be­to kon­tro­lės ro­dik­lis” da­ly­va­vo 827 (40-70 m. am­žiaus) žmo­nės. Iš jų I ti­po dia­be­tu ser­ga 185, II ti­po - 642. Vi­siems 827 ser­gan­tie­siems at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1C) ty­ri­mas. Šio ty­ri­mo įver­ti­ni­mas: 21% (173 žmo­nėms) - HbA1c -<6,5 %, 24% (201) ati­tin­ka­mai - HbA1c 6,5-7,5 % ir 55% (453) - HbA1c > 7,5% (blo­gai kon­tro­liuo­ja­mas dia­be­tas).

      Įva­das
      Cuk­ri­nis dia­be­tas - tai li­ga, pa­si­reiš­kian­ti dėl ge­ne­tiš­kai nu­lem­to in­su­li­no sek­re­ci­jos su­tri­ki­mo bei pe­ri­fe­ri­nio in­su­li­no ne­veik­lu­mo ar­ba va­di­na­mo­jo in­su­li­no re­zis­ten­tiš­ku­mo. Pa­grin­di­nė pa­di­dė­ju­sios in­su­li­no re­zis­ten­ci­jos prie­žas­tis - cen­tri­nio ti­po nu­tu­ki­mas ir per ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. At­si­ra­du­si hi­per­gli­ke­mi­ja ska­ti­na tiek in­su­li­no sek­re­ci­jos, tiek in­su­li­no re­zis­ten­ci­jos di­dė­ji­mą.
      Nu­sta­čius II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą, bū­ti­na im­tis sku­bių prie­mo­nių gliu­ko­zės kie­kiui li­go­nio krau­ju­je nor­ma­li­zuo­ti, taip ma­žin­ti grės­mę kom­pli­ka­ci­jų.

      Kas yra ge­ra dia­be­to kon­tro­lė?
      Dia­be­to kon­tro­lei įver­tin­ti nau­do­ja­mi 3 kri­te­ri­jai:
      »  gli­ke­mi­ja ne­val­gius (GN);
      »  gli­ke­mi­ja 2 val. po val­gio (GpV) (nau­do­ja­mi kas­die­ni­nė­je prak­ti­ko­je ko­re­guo­jant gy­dy­mą);
      »  gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c) pa­ro­do gli­ke­mi­jos vi­dur­kį per pas­ku­ti­niuo­sius 3 mė­ne­sius.

      Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c) - tai he­mog­lo­bi­no, esan­čio erit­ro­ci­tuo­se, gli­kuo­ta for­ma. Jo su­si­da­ry­mo pa­grin­das - gliu­ko­zės ne­fer­men­ti­nė są­vei­ka su bal­ty­mais (he­mog­lo­bi­nu). He­mog­lo­bi­no gli­ko­li­za­ci­jos laips­nis pri­klau­so nuo gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos ir nuo kon­tak­to tarp gliu­ko­zės bei he­mog­lo­bi­no truk­mės. Gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no HbA1c kon­cen­tra­ci­ja krau­jy­je - tai pa­to­gus ro­dik­lis ver­ti­nant dia­be­tu ser­gan­čių li­go­nių il­ga­lai­kę gli­ke­mi­ją. Jo es­mė ta, kad glikuoto he­mog­lo­bi­no pro­cen­tas at­spin­di vi­du­ti­nę gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ją krau­jy­je per pas­ta­rą­sias 4-6 sa­vai­tes. Dia­be­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų vys­ty­mui­si gli­ke­mi­jos kon­tro­lė ir HbA1c kon­cen­tra­ci­jos nu­sta­ty­mas tu­ri ypa­tin­gai di­de­lę reikš­mę. Ra­dus pa­di­dė­ju­sią HbA1c he­mog­lo­bi­no kon­cen­tra­ci­ją, bū­ti­na to­li­mes­nė dia­be­to gy­dy­mo ko­rek­ci­ja. Pa­di­dė­ju­si HbA1c kon­cen­tra­ci­ja ro­do, kad yra dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų (re­ti­no­pa­ti­jos, inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo, ga­lū­nių an­gio­pa­ti­jų) grės­mė. Tai­gi HbA1c ga­li­ma ret­ros­pek­ty­viai įver­tin­ti gli­ke­mi­jos ly­gį per pas­ta­ruo­sius ke­le­tą mė­ne­sių (1 len­te­lė).

1 len­te­lė. HbA1c ir gli­kemijos santykis
HbA1c % 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14
Gliukozė mmol/l 5 6,7 8,3 10 11,7 13,3 15 16,7 18,3 21,1

      Su­ma­ži­nus glikuoto he­mog­lo­bi­no kie­kį nors 1%, ma­žė­ja kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ka:
      a) mir­ties nuo dia­be­to - 21%;
      b) šir­dies li­gų - 14%;
      c) mik­ro­krau­ja­gys­li­nių kom­pli­ka­ci­jų- 37 %;
      d) pe­ri­fe­ri­nių krau­ja­gys­lių li­gų - 43 %. (UKPDS BMJ 2000 321:406-12).

      Pro­jek­te „Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas - dia­be­to kon­tro­lės ro­dik­lis” duo­me­nų api­ben­dri­ni­mas:
      1. At­lik­ta 827 ty­ri­mų;
      2. Li­go­nių am­žius: 18-82 m;
      3. Dia­be­to truk­mė: 1-37 m.;
      4. Mo­te­rų - 512;
      5. Vy­rų - 315;
      6. I ti­po dia­be­tu ser­gan­čiųjų - 185.
      7. II ti­po - 642:
      a) Gy­do­mi in­su­li­nu - 445;
      b) Gy­do­mi tab­le­tė­mis - 330.

      Moks­li­nin­kų ty­ri­mais įro­dy­ta, kad mik­ro­an­gio­pa­ti­ją (akių, inks­tų, ner­vų) bei mak­ro­an­gio­pa­ti­ją (mio­kar­do in­fark­tas, in­sul­tas, ko­ro­na­ri­nė šir­dies li­ga) grei­ti­na per pa­rą iš­si­lai­kan­tis per di­de­lis krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. To­dėl, kai ki­to­mis prie­mo­nė­mis jau ne­be­ga­li­ma pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų, - ski­ria­ma in­su­li­no te­ra­pi­ja. In­su­li­ną ga­li­ma skir­ti kaip mo­no­te­ra­pi­ją ar­ba kom­bi­nuo­jant su ki­tais vais­tais (sul­fa­nil­o šla­pa­lu, met­for­mi­nu). Sie­kiant dia­be­to kom­pen­sa­ci­jos, bū­ti­na sek­ti: HbA1c, gli­ke­mi­ją ne­val­gius ir po val­gio, ko­re­guo­ti in­su­li­no do­zes, jei gy­do­ma­si pre­pa­ra­tu.
      Ne­re­tai li­go­niai la­bai ne­no­ri, ven­gia, at­si­sa­ko in­su­li­no te­ra­pi­jos. To prie­žas­tys įvai­rios:
      1) in­jek­ci­jų bai­mė;
      2) ma­ny­mas, jog li­gos ei­ga pa­blo­gės;
      3) nuo­mo­nė, kad nuo in­su­li­no pri­augs svo­rio;
      4) ven­gi­mas ga­li­mos hi­pog­li­ke­mi­jos;

      Gy­dy­to­jams en­dok­ri­no­lo­gams ši si­tu­a­ci­ja taip pat ke­lia daug rū­pes­čių:
      1) ar pa­si­seks iš­mo­ky­ti pa­cien­tą švirkš­tis in­su­li­ną, skai­čiuo­ti ang­lia­van­de­nius, de­rin­ti mi­ty­bą su in­jek­ci­jo­mis;
      2) nu­sta­ty­ti op­ti­ma­lią in­su­li­no do­zę, ypač jei ši te­ra­pi­ja pra­de­da­ma am­bu­la­to­ri­nė­mis są­ly­go­mis;
      3) veng­ti pa­cien­to hi­pog­li­ke­mi­jų.

      Vis dėl­to tiek li­go­nio, tiek gy­dy­to­jo bai­mę tu­ri slo­pin­ti mo­ty­vai, dėl ku­rių ski­ria­mas šis gy­dy­mas.
      Indikacijos insulino terapijai:
      »  HbA1c > 7 %;
      »  neveiksminga glikemijos kontrolė;
      »  pasikartojančios sunkios hipoglikemijos;
      »  hiperglikemijos požymiai.

      Išvados
      »  Visų projekto dalyvių (827) rezultatų įvertinimas - 55 % (453 asmenų) HbA1c > 7,5%. Vadinasi, bloga diabeto kontrolė.
      »  Projekte „Glikuotas hemoglobinas - diabeto kontrolės rodiklis“ II tipo diabetu sergančių dalyvių HbA1c > 7,5% buvo 40-70%.
      »  I tipo diabetu sergančių projekte dalyvavusiųjų HbA1c > 7,5%. Toks rodiklis buvo 75% (139) asmenų.
      »  HbA1c - esminis diabeto gydymo efektyvumo kriterijus.
      »  HbA1c lygis atspindi žmonių, sergančių diabetu, mikro ir makrovaskulinių komplikacijų grėsmę.
      »  Cukrinio diabeto gydymas turėtų būti koreguojamas pagal glikemijos savikontrolės rezultatus ir HbA1c.
      »  Siektinas rodiklis HbA1c < 7%.
      »  Diabetu sergantys žmonės privalo per metus atlikti 2-3 HbA1c tyrimus, kad galėtų įvertinti ligos kontrolę.

      Gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė

Puslapiai 25-26
Po­stpran­dia­li­nė hi­per­gli­ke­mi­ja

      Cuk­ra­li­gė yra me­džia­gų apy­kai­tos li­ga. Su­trin­ka ne tik an­glia­van­de­nių, bet ir rie­ba­lų bei bal­ty­mų me­ta­bo­liz­mas. Dėl to žmo­nėms, ser­gan­tiems II ti­po cuk­ra­li­ge, bū­din­gas: hi­pe­rin­su­li­niz­mas, hi­per­gli­ke­mi­ja, dis­li­pi­de­mia, gau­sė­ji­mas krau­jy­je lais­vų rie­ba­li­nių rūgš­čių, tri­gli­ce­ri­dų, ma­žo tan­kio li­pi­dų, ma­žė­ji­mas di­de­lio tan­kio li­pi­dų.
      Nau­ja gy­dy­mo stra­te­gi­ja - pa­ieš­ka to­kių pre­pa­ra­tų, ku­rie re­gu­liuo­tų ne tik krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, bet ir rie­ba­lų me­ta­bo­liz­mą, t.y. ma­žin­tų krau­jy­je tri­gli­ce­ri­dų, lais­vų rie­ba­linių rūgš­čių.
      Siekiant to­kios būk­lės, la­bai svar­bi tin­ka­ma mi­ty­ba, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, kuo nor­ma­les­nis kū­no svo­ris. Jei to ne­pa­kan­ka, ski­ria­mi me­di­ka­men­tai. Jei me­di­ka­men­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis pa­vyks­ta su­ma­žin­ti gli­ke­mi­ją po val­gio (po­stpran­dia­li­nę hi­per­gli­ke­mi­ją), daž­nai su­re­gu­liuo­ja­ma gliu­ko­zė vi­są pa­rą. At­ran­da­mi vis nau­ji me­di­ka­men­tai (in­su­li­no ana­lo­gai), pe­ro­ra­li­nė te­ra­pi­ja. Tai lei­džia ge­riau kon­tro­liuo­ti po­stpran­dia­li­nę hi­per­gli­ke­mi­ją, ma­žin­ti hi­pog­li­ke­mi­jų at­ve­jų.
      Da­bar jau įro­dy­ta, kad pa­di­dė­ju­si gli­ke­mi­ja 2 val. po val­gio, t.y. po­stpran­dia­li­nė hi­per­gli­ke­mi­ja, su­da­ro są­ly­gas vys­ty­tis kom­pli­ka­ci­joms. Tai:
      »  Šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gos.
      »  Inks­tų li­gos.
      »  Akių li­gos.
      »  Ner­vų li­gos.
      Po­stpran­dia­li­nės hi­per­gli­ke­mi­jos re­gu­lia­vi­mui - nau­ja II ti­po dia­be­to stra­te­gi­ja. Li­go­niai, būgš­tau­da­mi hi­pog­li­ke­mi­jų, val­go per daug, au­ga svo­ris, ky­la psi­cho­lo­gi­nė įtam­pa, po­lin­kis į dep­re­si­ją ir pan.
      Daž­niau­sia II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to prie­žas­tis - in­su­li­no re­zis­ten­tiš­ku­mas. In­su­li­no sek­re­ci­ja yra pa­kan­ka­ma, ta­čiau sto­ko­ja­ma jam jaut­ru­mo. Čia la­bai svar­bu die­ta, fi­zi­nis krū­vis ir vais­tai, ma­ži­nan­tys tą re­zis­ten­tiš­ku­mą. Ke­le­tą me­tų ga­li­ma iš­lai­ky­ti nor­ma­lų krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, nes iš­au­gu­si in­su­li­no sek­re­ci­ja. Ta­čiau iš lė­to sen­ka be­ta ląs­te­lės. Dėl to ima stig­ti in­su­li­no. Ta­da ne­iš­ven­gia­ma in­su­li­no pre­pa­ra­to te­ra­pi­ja. Svar­bu pa­cien­tui vi­sa tai iš­aiš­kin­ti, pa­reng­ti jį šiam gy­dy­mo po­ky­čiui, ap­mo­ky­ti.
      Pa­grin­di­nis vaid­muo, sie­kiant ge­res­nių gy­dy­mo re­zul­ta­tų, ten­ka pa­čiam li­go­niui. Tai iš­skir­ti­nis šios li­gos bruo­žas. Cuk­ri­nis dia­be­tas tam­pa žmo­gaus gy­ve­ni­mo bū­du. Dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių jau ma­no­ma, jog at­gy­ve­no tra­di­ci­ja pa­cien­to dia­be­tą val­dy­ti gy­dy­to­jui. Pa­cien­tas, ser­gan­tis cuk­ri­niu dia­be­tu, tu­ri do­mė­tis sa­vo li­ga, mo­kė­ti ją kon­tro­liuo­ti ir kū­ry­bin­gai gy­ven­ti. Nie­ko nė­ra, ko ser­gan­ty­sis ne­ga­lė­tų pa­da­ry­ti - tik tu­ri ži­no­ti kaip.
      Dia­be­tas - val­do­ma li­ga. Pa­kei­tus gy­ve­nseną, ga­li­ma dia­be­tą „pa­ža­bo­ti“. Žmo­gus, ser­gan­tis cuk­ri­niu dia­be­tu, tu­rė­tų ži­no­ti pa­grin­di­nius dia­be­to kon­tro­lės žings­ne­lius:
      1. Die­ta (kiek per pa­rą ga­li­ma su­var­to­ti kcal, kiek an­glia­van­de­nių gra­mais ar DV (duo­nos vie­ne­tais - 1 DV = 15 g an­glia­van­de­nių));
      2. Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas (mankš­ta, tai prie­mo­nė nuo vi­sų li­gų);
      3. Me­di­ka­men­tai (gy­dy­mui ga­li bū­ti ski­ria­mas in­su­li­nas, tab­le­tės ar­ba kom­bi­nuo­tas gy­dy­mas, in­su­li­nas de­ri­na­mas su tab­le­tė­mis);
      4. Nau­do­tinos sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės;
      5. Mo­ky­mas.
      Moks­li­nin­kų ty­ri­mais įro­dy­ta, kad mik­ro­an­gio­pa­ti­ją (akių, inks­tų, ner­vų) bei mak­ro­an­gio­pa­ti­ją (mio­kar­do in­fark­tas, in­sul­tas, ko­ro­na­ri­nė šir­dies li­ga) grei­ti­na per pa­rą iš­si­lai­kan­tis per di­de­lis krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. In­su­li­ną ga­li­ma skir­ti kaip mo­no­te­ra­pi­ją ar­ba kom­bi­nuo­jant su ki­tais vais­tais (sul­fa­ni­lo šlapalu, met­for­mi­nu). Sie­kiant dia­be­to kom­pen­sa­ci­jos, bū­ti­na sek­ti: HbA1c, gli­ke­mi­ją ne­val­gius ir po val­gio.
      Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja pa­tei­kė to­kią nor­mų len­te­lę:

Hiperglikemija ir galimos komplikacijos
Glikemija Labai maža komplikacijų rizika Makroangiopatijos rizika Mikroangiopatijos rizika
HbA1c <=6,5% >6,5% >7,5%
Glikemija nevalgius <=6,0 >6,0 >=7,0
Glikemija pavalgius (2 val. po valgio) <7,5 >7,5 >9,0

      Dau­ge­lio ša­lių spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, rei­kia siek­ti to­kių ro­dik­lių: HbA1c 7-8%. Dau­giau ne­gu 60% li­go­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, es­ti HbA1c >7,5% (7% - kai gli­ke­mi­ja per die­ną 4-8 mmol).
      Di­de­li ran­do­mi­zuo­ti pros­pektyviniai ty­ri­mai DCCT (Dia­be­tes Con­trol and Com­pli­ka­tion Trial) ir UKPDS (Uni­ted King­dom Pro­spec­ti­ve Dia­be­tes Stu­dy) pa­ro­dė, kad hi­per­gli­ke­mi­ja tu­ri įta­kos į mik­ro­vas­ku­li­nių ir mak­ro­vas­ku­li­nių kom­pli­ka­ci­jų vys­ty­mui­si. Su­ma­ži­nus gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną 1 proc., mik­ro­vas­ku­li­nės kom­pli­ka­ci­jos su­ma­žė­ja 30-35 proc.

Cuk­ri­nio dia­be­to ko­re­ga­vi­mo kri­te­ri­jai
Kriterijai IDF ADA LR SAM
Glikemija plazmoje (nevalgius mmol/l) <5,5 4,4-6,6 4,4-6,7
Postprandialinė glikemija (2 val. po valgio mmol/l) <7,4 4,4-8,9
Glikuotas hemoglobinas (HbA1c proc.) <=6,5 <7,0 <=6,5

      IDF - Tarptautinė diabeto federacija,
      ADA - Amerikos diabeto asociacija,
      LR SAM - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

       Svei­kų as­me­nų po­stpran­dia­li­nės krau­jo gliu­ko­zės ly­gis (2 val. po val­gio) pa­pras­tai es­ti < 6,6 mmol/l (kar­tais > 7,7 mmol/l). Dau­giau­sia gliu­ko­zės gausėja 1 val. po val­gio, o į prep­ran­dia­li­nį (pra­di­nį) ly­gį ji grįž­ta per 2 - 3 val. Po­stpran­dia­li­nės gliu­ko­zės pokyčiai yra ska­ti­na­mi pir­mi­nio in­su­li­no at­sa­ko, pa­pras­tai per 10 min. po val­gio iš­si­ski­ria daug en­do­ge­ni­nio in­su­li­no. Ser­gant II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, pir­mi­nis in­su­li­no at­sa­kas es­ti ne­pa­kan­ka­mas, to­dėl po­stpran­dia­li­nė gli­ke­mi­ja di­des­nę die­nos da­lį bū­na pa­di­dė­ju­si. Po­stpran­dia­li­nė gli­ke­mi­ja daro įtaką gli­ke­mi­jai, tai skatina dia­be­ti­nes kom­pli­ka­ci­jas. DE­CO­DE (Dia­be­tes Epi­de­mio­lo­gy Col­la­bo­ra­ti­ve Ana­ly­sis of Diag­nos­tic cri­te­ria in Eu­ro­pe) stu­di­ja, ku­rio­je da­ly­va­vo 25 tūkst. žmo­nių ir tru­ko apie 7 me­tus, pa­ro­dė, kad pa­di­dė­ju­si mir­tin­gu­mo ri­zi­ka glau­džiai su­si­ju­si su gli­ke­mi­ja, at­si­ran­dan­čia 2 val. po val­gio, o ne su al­kio gli­ke­mi­ja. DIS (Dia­be­tes In­ter­ven­tion Stu­dy) stu­di­ja nustatė, kad es­ti glau­dus ry­šys tarp po­stpran­dia­li­nės gli­ke­mi­jos > 10,0 mmol/l ir mio­kar­do in­fark­to bei mir­ties daž­nio.
      At­ran­da­mi vis nau­ji me­di­ka­men­tai (in­su­li­no ana­lo­gai - ­As­part, No­vo­Mix 30), ku­rie lei­džia ge­riau kon­tro­liuo­ti po­stpran­dia­li­nę hi­per­gli­ke­mi­ją ir ­ma­žin­ti hi­pog­li­ke­mi­jų at­vejų.

      Gera cukrinio diabeto kontrolė - mažiau komplikacijų.

      Gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė

Puslapis 27
Iš­gel­bė­ta gy­vy­bė


      Tai įvy­ko prieš ke­le­rius me­tus. Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riu­je bu­dė­jo gy­dy­to­jas Ta­das Sta­siū­nas. Ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu li­go­nių krau­jo gliu­ko­zė bu­vo ti­ria­ma ke­lis kar­tus per die­ną. Pa­gal nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką gy­dy­to­jas rū­pes­tin­gai tik­ri­no iš la­bo­ra­to­ri­jos gau­tus 16 val. (t.y. 3 val. po pie­tų) ty­ri­mo re­zul­ta­tus. Dau­gu­ma jų - ne­kė­lė di­de­lių rū­pes­čių - bu­vo ar­ti nor­mos. Ta­čiau T. Sta­siū­nas at­krei­pė dė­me­sį į vie­no li­go­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tą. Jo ro­dik­lis bu­vo 3,13 mmol/l (nor­ma 3,33-5,55 mmol/l). Iš pa­cien­to li­gos is­to­ri­jos pa­aiš­kė­jo, kad tai jau­nas vy­ras, jau daug me­tų ser­gąs cuk­ri­niu dia­be­tu ir gy­do­mas in­su­li­nu.
      T. Sta­siū­nas su­si­rū­pi­no, kad šį žmo­gų ne­iš­tik­tų hi­pog­li­ke­mi­ja ir nu­ė­jo į tą pa­la­tą. Ta­čiau čia li­go­nio ne­bu­vo. Kai­my­nai sa­kė, kad jis tik ką kaž­kur iš­ėjęs. Gy­dy­to­jas kar­tu su bu­din­čia slau­gy­to­ja vel­tui apieš­ko­jo vi­są sky­rių - žmo­gaus ne­ra­do.
      Dar la­biau su­si­rū­pi­nęs gy­dy­to­jas pra­ne­šė kli­ni­kų ap­sau­gai apie din­gu­sį pa­cien­tą ir pa­pra­šė apieš­ko­ti te­ri­to­ri­ją. Ap­sau­ga li­go­nio ne­ra­do. Ta­da T. Sta­siū­nas skam­bi­no į kli­ni­kų cen­tri­nį ir į kar­dio­lo­gi­jos kor­pu­so pri­ėmi­mo sky­rius. Jis įspė­jo per­so­na­lą, kad, jei bū­tų at­ga­ben­tas są­mo­nės ne­te­kęs vy­ras, tai ga­li bū­ti en­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos hi­pog­li­ke­mi­jos ištik­tas, in­su­li­nu gy­do­mas žmo­gus. Jam ne­del­siant rei­kė­tų į ve­ną su­leis­ti gliu­ko­zės. Apie šį įvy­kį gy­dy­to­jas in­for­ma­vo ir po­li­ci­ją, pa­teik­da­mas ati­tin­ka­mas ži­nias, nes li­go­nis ga­lė­jo bū­ti pa­lai­ky­tas gir­tu, jam rei­kia sku­bios gy­dy­to­jo pa­gal­bos.
      Klau­sy­da­ma­sis T. Sta­siū­no re­fe­ra­vi­mo per pen­kia­mi­nu­tę ma­niau, kad taip ne­bū­čiau pa­ni­ka­vęs. Mo­ky­mo tiks­lais tik­rin­da­vau stu­den­tų krau­ją ry­tais. Kar­tais, ypač ne­pus­ry­čia­vu­sių jau­nuo­lių krau­jy­je gliu­ko­zės bū­da­vo 2,5-3 mmol/l. Tai­gi ne­bū­čiau kė­lęs „aliar­mo“.
      Ku­rį lai­ką apie din­gu­sį pa­cien­tą ne­bu­vo ži­nių. Pa­ga­liau kaž­kas pra­ne­šė Grei­ta­jai pa­gal­bai, kad prie „Ra­sos“ par­duo­tu­vės (ne­to­li kli­ni­kų) ant ša­li­gat­vio gu­li są­mo­nę pra­ra­dęs žmo­gus. At­vy­kęs gy­dy­to­jas nu­sta­tė, kad pa­di­dė­jęs jo krau­jo spau­di­mas ir įta­rė hi­per­ten­zi­nę kri­zę. Li­go­nį nu­ve­žė į tų pa­čių Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kų kar­dio­lo­gi­jos sky­rių be jo­kių as­mens do­ku­men­tų. Lai­mė, kar­dio­lo­gi­jos bu­din­tis gy­dy­to­jas, in­for­muo­tas T. Sta­siū­no apie din­gu­sį li­go­nį, įta­rė, kad tai tas pats pa­cien­tas. Jis pra­ne­šė T. Sta­siū­nui, ir tai pa­si­tvir­ti­no. Iš kar­to li­go­niui bu­vo su­švirkš­ta gliu­ko­zės. Žmo­gus at­gai­vin­tas, grą­žin­tas į dia­be­to­lo­gi­jos sky­rių. Pa­aiš­kė­jo, kad jis, pa­ju­tęs (nuo in­su­li­no) al­kį, nu­ė­jo į par­duo­tu­vę nu­si­pirk­ti mais­to.
      Tai­gi pa­rei­gin­go gy­dy­to­jo su­kel­tas triukš­mas ne­bu­vo vel­tui. Pa­gal­ba ne­pa­vė­luo­ta. Gi­li ir už­tru­ku­si hi­pog­li­ke­mi­ja ga­lė­jo su­kel­ti ne­pa­tai­so­mus sme­ge­nų pa­žei­di­mus ir baig­tis mir­ti­mi. Rū­pes­tin­go gy­dy­to­jo pa­stan­go­mis to iš­veng­ta.

      Doc. Al­gi­man­tas Šim­kus
Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K. Kudirkienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, B. Urbonaitė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius, tel. (8-5) 262-07-83, faks. 261-06-39.