»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas	English version

Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 3 (43) Rugpjūčio 10, 2004
Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott Medisense atstovas UAB Abovita, Aventis Intercontinental, Berlin Chemie Menarini Baltic, Briva, Interlux, Limeta, Roche Diagnostics atstovybė UAB "Eksmos MTC", UAB Medicata Filia, Novo Nordisk, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG., Vitabalans OY atstovybė.

---

Mieli skaitytojai, maloniai kviečiame apsilankyti diabeto forume.

Kas skur­di­na vals­ty­bę?
      Cuk­ri­nis dia­be­tas grės­min­gai plin­ta. Ne­­pa­gy­do­ma, vi­są gy­ve­ni­mą trun­kan­ti li­ga per­se­kio­ja vai­kus, dar­bin­go am­žiaus žmo­nes, ne­re­tai truk­do siek­ti tiks­lo ir ap­kar­ti­na kas­die­ny­bę.

Vida Augustienienė - LDA prezidentė

      Sta­tis­ti­ka krau­pi. Kas­dien pa­sau­ly­je nuo šios li­gos miršta apie 8700 au­kų. Trys ket­vir­ta­da­liai ser­gan­čių žmo­nių ne­su­lau­kia nė 35 me­tų. Anks­ty­va mir­tis nuo dia­be­to be­veik pri­lygs­ta ŽIV ir AIDS ro­dik­liams. Epi­de­mi­ja plin­ta ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja: 1985 m. pa­sau­ly­je sir­go 30 mln. žmo­nių, o 2003 m. - 190 mln. Spė­ja­ma, kad 2030 m. ne­gan­da pa­lies 366 mln. pla­ne­tos gy­ven­to­jų. Čia pa­teik­ti duo­me­nys la­bai ne­tiks­lūs. Juk dau­giau nei pu­sei ser­gan­čių­jų li­ga dar ne­diag­no­zuo­ta, o jie jau yra pa­žeis­ti bent vie­nos komp­li­ka­ci­jos.
      Dau­giau­sia dia­be­tu su­ser­ga be­si­vys­tan­čių ša­lių gy­ven­to­jai. Iš tų ser­gan­čių­jų 1/4 yra iki 44 m. am­žiaus, o li­ku­sie­ji - iki 65 m. žmo­nės. Tuo tar­pu iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se dau­giau kaip pu­sė vi­sų ser­gan­čių­jų dia­be­tu yra per 65 m. Tik 8 proc. su­da­ro jau­nes­ni nei 44 m. žmo­nės.
      Lie­tu­va, kaip ir dau­ge­lis ša­lių, ne­tu­ri Na­cio­na­li­nės dia­be­to pro­gra­mos. Sto­ko­jant nuo­sek­lios stra­te­gi­jos, spren­di­mai pri­ima­mi sti­chiš­kai. To­dėl su­griau­tas sėk­min­gai prieš ke­le­tą me­tų pra­dė­tas am­bu­la­to­ri­nis dia­be­to pė­dos prie­žiū­ros, mo­ky­mo ka­bi­ne­tų stei­gi­mo dar­bas. Iki šiol ne­įtei­sin­ta mo­ky­mo ir ko­jų prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų pa­slau­gų kai­na. Nuo 1997 m. ne­di­di­na­mas kom­pen­suo­ja­mų diag­nos­ti­nių juos­te­lių krau­jo gliu­ko­zei tir­ti kie­kis, ne­kom­pen­suo­ja­mi gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no bei mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­jos ty­ri­mai. Kai ser­gan­čiuo­sius pe­rė­mė ben­dro­sios prak­ti­kos gy­dy­to­jai, pa­dė­tis la­bai pa­blo­gė­jo. Žmo­nėms ta­po sun­kiau pri­ei­na­mi en­dok­ri­no­lo­gai ir ki­ti svei­ka­tos spe­cia­lis­tai. Dau­gė­ja in­va­li­du­mo at­ve­jų. Žmo­nės ne­gau­na svei­ka­tą grą­ži­na­mo­jo gy­dy­mo. Ne­se­niai įves­ta prie­mo­ka už kai ku­rių rū­šių in­su­li­ną. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja nuo­lat ra­gi­na su po­li­ti­kais ir Vy­riau­sy­be ap­tar­ti stra­te­gi­nius cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo klau­si­mus, nes vi­siš­kai ne­ski­ria­ma lė­šų šios li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jai. Ri­bo­ja­mas kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų ir ty­ri­mų sky­ri­mas. Val­džios at­sto­vai vi­siš­kai ne­mąs­to apie fak­tą, kad, tau­py­da­mi žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta, skur­di­na vi­są vals­ty­bę.
      Gy­dy­to­jai ne­tu­ri tin­ka­mų są­ly­gų ir lai­ko ben­drau­ti su li­go­niais, nes juos kon­sul­tuo­da­mi pri­va­lo pil­dy­ti šūs­nis po­pie­rių. Me­di­kų dar­bas men­kai ap­mo­ka­mas, ir tai ne­ska­ti­na ini­cia­tyvos.
      Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­pa­tei­kia Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai tiks­lių duo­me­nų apie iš­lai­das, skir­tas cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mui, o kal­ba ap­ta­kio­mis fra­zė­mis, at­seit, „dia­be­tas su­ry­ja di­dži­ą­ją da­lį svei­ka­tos biu­dže­to lė­šų“. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja sie­kia, kad bū­tų ra­cio­na­liau nau­do­ja­mos ir lei­džia­mos vals­ty­bės lė­šos dia­be­to prie­žiū­rai, jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jai, li­go­nių ir spe­cia­lis­tų mo­ky­mui. Biu­dže­to lė­šas tau­po tik kom­plek­siška li­gos sa­vi­kon­tro­lė ir pre­ven­ci­ja.
      15 me­tų ser­gan­čiuo­sius dia­be­tu kan­ki­na įvai­rūs re­gos su­tri­ki­mai (2 proc. apan­ka, 10 proc. tam­pa in­va­li­dais). Be­veik 1/3 ser­gan­čių­jų dia­be­tas su­ke­lia nef­ro­pa­ti­ją. 40 proc. žmo­nių, nuo jau­nys­tės ser­gan­čių dia­be­tu, su­lau­kę pen­kias­dešim­ties, yra var­gi­na­mi įvai­rių inks­tų li­gų, dėl ku­rių net pri­rei­kia or­ga­nų per­so­di­ni­mo ar dia­li­zės. Dia­be­ti­ne neu­ro­pa­ti­ja skun­džia­si apie 70 proc. pa­cien­tų. Tai - pa­grin­di­nė vy­rų im­po­ten­ci­jos prie­žas­tis. Neu­ro­pa­ti­ja ne­re­ta ir ko­jų žaiz­dų prie­žas­tis: net 50 proc. ne­trau­mi­nių ko­jų am­pu­ta­ci­jų at­lie­ka­ma dėl dia­be­to. 50-80 proc. diabetu sergančių žmonių mirš­ta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Didžiausias nuostolis yra tai, kad ši liga daugiausia luošina darbingo amžiaus žmones.

      Ge­ra ži­nia
      Moks­li­nin­kai įro­dė, kad, pa­lai­kant krau­jo gliu­ko­zę, spau­di­mą ir li­pi­dų kie­kį kuo ar­čiau nor­mos, dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ga­li­ma iš­veng­ti ar­ba jas ati­to­lin­ti. Tam tiks­lui bū­ti­na mo­ky­ti ser­gan­čiuo­sius li­gos kon­tro­lės, la­vin­ti įgū­džius. Svei­ka mi­ty­ba ir gy­ven­se­na, mankšta, ža­lin­gų įpro­čių at­si­sa­ky­mas - pa­grin­di­nės prie­mo­nės būk­lei ge­rin­ti. Pre­ven­ci­nei svei­ka­tos prie­žiū­rai ne­rei­kia bran­gaus gy­dy­mo ir vais­tų. Ma­žai kai­nuo­jan­čios pro­fi­lak­ti­kos pa­vyz­dys - ge­ros ko­jų prie­žiū­ros mo­ky­mas. Svei­ka­tos sis­te­mos, ga­lin­čios teik­ti op­ti­ma­lią prie­žiū­rą, kur­ti­nos at­si­žvel­giant į ser­gan­čių­jų reik­mes. Juk žmo­nės pri­žiū­ri patys sa­ve, ta­čiau tu­ri ži­no­ti, kaip tai da­ry­ti. O tai įma­no­ma. Dia­be­to mo­ky­mas yra svar­biau­sias veiks­nys, ma­ži­nan­tis gy­dy­mo iš­lai­das ir ge­ri­nan­tis gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

      Ką da­ry­ti?
      To­bu­lė­jant me­di­ci­nos moks­lui, at­ei­ty­je gal pa­vyks išveng­ti I ti­po dia­be­to. Sėk­min­gai ma­žin­ti II ti­po dia­be­to grės­mę pri­va­lu jau da­bar. Gy­ven­se­nos po­ky­čiai daž­nai yra kur kas veiks­min­ges­ni ne­gu vais­tai. Bū­ti­nos ser­gan­čių­jų ir vi­suo­me­nės pa­stan­gos. Svei­ko mais­to pa­siū­la ir prieinamos kai­nos ga­li la­bai ma­žin­ti li­gos ri­zi­ką. Per die­ną 3-5 kar­tus val­gant vai­sių ir dar­žo­vių, at­si­sa­kant cuk­raus bei kon­cen­truo­tų rie­ba­lų, ma­žė­ja svo­ris ir II ti­po dia­be­to grės­mė. Apie 60 proc. pa­sau­lio gy­ven­to­jų yra ne­jud­rūs. Moks­li­nin­kų įro­dy­ta, kad kas­die­nė 30 min. vi­du­ti­nio sun­ku­mo mankš­ta pa­lai­ko ne tik ge­rą svei­ka­tą, bet ir stab­do II ti­po dia­be­to pro­gre­savimą. Žinoma, kad apie pu­sę II ti­po dia­be­to at­ve­jų ga­li­ma iš­veng­ti ma­ži­nant kū­no svo­rį. Dau­ge­lio ser­gan­čių­jų kū­no ma­sės in­dek­sas yra per di­de­lis. Dia­be­to epi­de­mi­ja ir žmo­nių viršsvo­ris yra ir vi­sos vi­suo­me­nės, vals­ty­bės pro­blema.

      Nau­jas pro­jek­tas
      Šių me­tų pa­va­sa­rį TDF ir PSO pa­skel­bė nau­ją pro­gra­mą „Dia­be­tes ac­tion now“. Jos tiks­las - ska­tin­ti ir rem­ti veiks­min­gų dia­be­to pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą ma­žas ir vi­du­ti­nes pa­ja­mas tu­rin­čio­se ša­ly­se.
      Per tre­jus me­tus bus sie­kia­ma ge­rin­ti dia­be­to­lo­gi­jos ži­nių pro­pa­ga­vi­mą, li­gos kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ją. Tai svar­bu ir pa­slau­gų tei­kė­jams, ir po­li­ti­kams. Pro­gra­ma ini­ci­juos ir rems tuos pro­jek­tus, ku­rie skleis nau­jas ži­nias apie klas­tin­gą li­gą, jos įta­ką ša­lių eko­no­mi­kai. Ji taip pat rengs svei­ka­tos būk­lės ap­žval­gas ir pla­čiai pro­pa­guos nau­jau­sius moks­lo at­ra­di­mus. Bus pa­reng­tas prak­ti­nis va­do­vas po­li­ti­kams apie na­cio­na­li­nių dia­be­to pro­gra­mų tu­ri­nį, struk­tū­rą ir įgy­ven­di­ni­mą. In­for­ma­ci­ja bus skel­bia­ma in­ter­ne­te. Šio­je laik­me­no­je bus ži­nių dia­be­to mo­ky­to­jams, prak­ti­nių eks­per­tų pa­ta­ri­mų. Svar­biau­si pra­nešimai bus išspaus­din­ti at­ski­rais lei­di­niais.

      In­ter­ne­to sve­tai­nės
      Daug ži­nių cuk­ri­nio dia­be­to klau­si­mais pa­tei­kia­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.idf.org. Skel­bia­mos dia­be­to kon­gre­sų, kon­fe­ren­ci­jų dar­bo gru­pių moks­li­nės ap­žval­gos, nu­švie­čia­mos TDF „Dia­be­to svei­ka­tos eko­no­mi­kos“ bei „Pre­ven­ci­jos ir skri­nin­go“ ko­mi­te­tų, da­ly­vau­jan­čių nau­jo­je pro­gra­mo­je „Dia­be­tes ac­tion now“ veik­lą . Apie Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos dar­bą ir dia­be­to nau­jo­ves ga­li­ma su­ži­no­ti mū­sų sve­tai­nė­je www.is.lt/dia­be­tas.
      Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja jun­gia 145 pa­sau­lio ša­lių ir 7 re­gio­nų 185 aso­cia­ci­jas. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, šios Fe­de­ra­ci­jos na­re ta­pu­si 1994 m., re­mia­si ge­riau­sia pa­sau­lio pa­tir­ti­mi, ją sklei­džia, sie­kia, kad ir mū­sų ša­ly­je to­bu­lė­tų dia­be­to kon­tro­lė, stip­rė­tų gy­ven­to­jų svei­ka­ta.

      DAWN moks­li­nė stu­di­ja
      Pa­sau­ly­je at­lie­ka­ma moks­li­nė stu­di­ja DAWN (angl. - Dia­be­tes At­ti­tu­des Wis­hes and Ne­eds). Apie tai ra­šo­ma „Dia­be­tes Voi­ce“ žur­na­le (2004 m. Nr. 5). Stu­di­jos duo­me­ni­mis, svei­ka­tos prie­žiū­ra dau­giau­sia sie­kia­ma tik me­di­ci­ni­nių tiks­lų, o ig­no­ruo­ja­mas so­cia­li­nis psi­cho­lo­gi­nis po­vei­kis ko­ky­biš­kam li­gos val­dy­mui. Di­dė­jan­ti fi­nan­si­nė naš­ta sle­gia svei­ka­tos sis­te­mas ne tik dėl ser­gan­čių­jų gau­sė­ji­mo, bet ir dėl blo­go li­gos val­dy­mo. Svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­grin­das, jos ašis, tu­ri bū­ti pa­cien­tas, tik ta­da ga­li­mi ge­ri re­zul­ta­tai. Bū­ti­na keis­ti dau­ge­lio ša­lių svei­ka­tos sis­te­mas. Me­di­ci­nos per­so­na­las pri­va­lo su pa­cien­tais nuo­šir­džiai ben­drau­ti, juos įdė­miai iš­klau­sy­ti. Bū­ti­na ko­or­di­nuo­ta ko­man­di­nė ser­gan­čio­jo prie­žiū­ra. Abi­pu­sis su­ta­ri­mas ir pa­si­ti­kė­ji­mas ma­ži­na stre­są, da­ro aiš­kes­nę, la­biau mo­ty­vuo­tą, to­bu­les­nę li­go­nio sa­vi­kon­tro­lę.
      Stu­di­ja pri­pa­žįs­ta, kad dau­giau nei pu­sė II ti­po ser­gan­čių­jų bai­mi­na­si in­su­li­no te­ra­pi­jos. Tik 1/5 li­go­nių ži­no apie in­jek­ci­jų nau­dą. Dau­gu­ma gy­dy­to­jų gąs­di­na pa­cien­tus in­su­li­nu, kad šie griež­čiau lai­ky­tų­si die­tos ir var­to­tų tab­le­tes. Apie 40 proc. ser­gan­čių­jų psi­cho­lo­giš­kai pras­tai jau­čia­si, 15 proc. yra var­gi­na­mi dep­re­si­jos, dau­ge­lis būgštau­ja dėl sun­kė­jan­čios li­gos. Ne­ma­ža kal­bin­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų tei­gė, kad ne­tu­ri ga­li­my­bių siųs­ti pa­cien­tus psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jai.
      Stu­di­jos DAWN re­ko­men­da­ci­jos sėk­min­gai įgy­ven­di­na­mos Vo­kie­ti­jo­je ir Len­ki­jo­je. Šio­se šaly­se su­kur­tos ir re­a­liai vei­kia na­cio­na­li­nės dia­be­to pa­gal­bos pro­gra­mos. II tarp­tau­ti­nės stu­di­jos aukš­čiau­sio ly­gio su­si­ti­ki­mo Lon­do­ne (2003 m.) de­le­ga­tai siū­lė keis­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų mo­de­lį - orien­tuo­ti jį į pa­cien­tą. Kol kas tik pen­kių šalių - Aust­ra­li­jos, Vo­kie­ti­jos, Ny­der­lan­dų, Ru­mu­ni­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dia­be­to prie­žiū­ros stra­te­gi­jo­je nu­ma­ty­ta in­ten­sy­vi psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba. Vi­sa­me pa­sau­ly­je svar­biau­sias vaid­muo ski­ria­mas li­go­nių mo­ky­mui, dia­be­to­lo­gi­jos ži­nių sklei­di­mui.
      Dia­be­to pa­vo­jus dar nė­ra pla­čiai pri­pa­žin­tas, to­dėl yra bran­giau­siai kai­nuo­jan­ti li­ga. Tik jos pre­ven­ci­ja, ne­pa­vė­luo­ta diag­no­zė ir veiks­min­ga ser­gan­čių­jų sa­vi­kon­tro­lė ga­li ma­žin­ti nuos­to­lius, stab­dy­ti epi­de­mi­ją. Kaip mi­nė­ta, pa­sau­ly­je įro­dy­ta, jog tau­py­mas žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta skur­di­na vi­są vals­ty­bę. Nau­din­giau, kad žmo­nės pa­jėg­tų už­si­dirb­ti, ne­gu gy­dy­ti ir iš­lai­ky­ti iš pa­šal­pų tūks­tan­čius in­va­li­dų. Dau­giau in­for­ma­ci­jos šiuo klau­si­mu pa­tei­kia­ma in­ter­ne­te: www.daw­nstu­dy.com.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      LDA pre­zi­den­tė
      TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė

---

Puslapis 3

Lietuvos diabeto asociacija - Tarptautinės diabeto federacijos narė Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių. Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas. Naudinga būti LDA nariu LDA narys turi didesnę galimybę:        »  gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;        »  padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;        »  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių. Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą. Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu.

Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu: LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius, tel. (8-5) 262 07 83. Internetas: www.is.lt/diabetas Elektroninis paštas: diabetas@is.lt Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val. Pietų pertrauka 12 - 13 val.

Dėmesio, pasikeitė darbo laikas! Diabeto mokykla: Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete  »  pirmadieniais 14 - 17 val.  »  trečiadieniais 13 - 16 val.  »  penktadieniais 9 - 14 val. Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76

---

Puslapiai 4-5
Lietuvos diabeto asociacijos kronika
      »  2004 m. ge­gu­žės 12, 27 ir bir­že­lio 11 d. LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu su­da­ry­tos dar­bo gru­pės „Dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų stra­te­gi­jos pro­jek­to ren­gi­mo“ po­sė­džiuo­se.
      »  Ge­gu­žės 14 - bir­že­lio 10 d. V. Au­gus­ti­nie­nė, kaip kan­di­da­tė į Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rius, da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se su vi­suo­me­ne, įvai­rio­mis li­go­mis ser­gan­čiais žmo­nė­mis, me­di­kais, ži­niask­lai­dos at­sto­vais Vil­niaus, Uk­mer­gės, Mo­lė­tų, Anykš­čių, Ra­sei­nių, Kel­mės, Ak­me­nės, Ma­žei­kių, Pa­lan­gos, Plun­gės, Tel­šių, Ši­lu­tės, Tau­ra­gės, Ša­kių, Vil­ka­viš­kio, Kau­no mies­tuo­se ir ra­jo­nuo­se. Su­si­ti­ki­muo­se žmo­nės su­pa­žin­din­ti ir su LPO­AT bei LDA veik­la, lei­džia­mu „Dia­be­to“ laik­raš­čiu, ki­ta li­te­ra­tūra.
      »  Ge­gu­žės 14 d. TV-4 svei­ka­tos lai­do­je apie cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų ak­tu­a­li­jas kal­bė­jo Vi­da Au­gus­ti­nienė.

Iš dešinės: V.Augustinienė, prof. J.Danilevičius ir A.Dobilienė Pakruojo klubo "Vita" konferencijoje

      »  Ge­gu­žės 18 d. Uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų Cen­tro li­go­ni­nė­je vy­ku­siuo­se ben­dro­sios prak­ti­kos slau­gy­to­jų kur­suo­se nau­jie­no­mis apie cuk­ri­nį dia­be­tą bei LDA veik­lą da­li­jo­si LDA pre­zi­dentė.
      »  Ge­gu­žės 21-23 d. Briu­se­ly­je TDF Eu­ro­pos re­gio­no or­ga­ni­zuo­ta­me Dia­be­to eks­per­tų dar­bo gru­pės po­sė­dy­je da­ly­va­vo 8 nau­jai įsto­ju­sių į Eu­ro­pos Są­jun­gą ša­lių at­sto­vai. Lie­tu­vai at­sto­va­vo prof. An­ta­nas Nor­kus ir Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Ren­gi­nį rė­mė kom­pa­ni­ja No­vo Nor­disk.
      »  Ge­gu­žės 26 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ko pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo po­sė­dis.
      »  Ge­gu­žės 27 d. vy­ku­sia­me LPO­AT po­sė­dy­je pri­sta­ty­tas pro­jek­tas „Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų su­tvir­ti­ni­mas ir jų in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pos Są­jun­gos ben­druo­me­nę“, ap­tar­ti ki­ti ser­gan­tiems žmo­nėms ak­tu­a­lūs klau­si­mai.
      »  Bir­že­lio 7 d. Vy­riau­sy­bės rū­muo­se su­reng­to­je Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos po­li­ti­kos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė.
      »  Bir­že­lio 11 d. Uk­mer­gės klu­bas „Vilk­mer­gė“ mi­nė­jo veik­los 10-me­tį. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo klu­bo na­riai, me­di­kai, sa­vi­val­dy­bės, rė­mė­jų at­sto­vai ir LDA va­do­vė.
      »  Bir­že­lio 15-16 d. ži­nio­mis apie dia­be­tą ir die­ti­nę mi­ty­bą su Vil­niaus ko­le­gi­jos Svei­ka­tos prie­žiū­ros fa­kul­te­to kur­san­tė­mis die­tis­tė­mis da­li­jo­si Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 16 d. LDA būs­ti­nė­je vie­šė­jo Rad­vi­liš­kio dia­be­to klu­bo de­le­ga­ci­ja. Į sve­čiams rū­pi­mus klau­si­mus at­sa­kė gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė ir ki­tos LDA dar­buo­to­jos.
      »  Bir­že­lio 17 d. su­si­ti­ki­me su Pre­zi­den­tu Val­du Adam­ku­mi da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė bei na­rės Dai­va An­driu­lie­nė ir Ona Te­ly­čė­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 18 d. SAM su­reng­ta­me dar­bo gru­pės „Dėl svei­ka­tos pa­slau­gų ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo pro­gra­mos su­da­ry­mo“ po­sė­dy­je da­ly­va­vo Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 22 d. Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos or­ga­ni­zuo­tą pi­ke­tą „Dėl fi­nan­sa­vi­mo di­di­ni­mo svei­ka­tos ap­sau­gai“ pa­lai­kė ir LPOAT pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.
      »  Bir­že­lio 23 - lie­pos 2 d. ir lie­pos 22-31 d. vy­ko vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los Drus­ki­nin­kuo­se VSMC „Dai­na­vo­je“. Sto­vyk­lų va­do­vė LDA ta­ry­bos ir val­dy­bos na­rė, Drus­ki­nin­kų dia­be­to klu­bo „At­ga­ja“ pir­mi­nin­kė Je­le­na Ši­mo­nie­nė, gy­dy­to­jos Mar­ga­ri­ta Va­lū­nie­nė ir Eg­lė Ja­ki­ma­vi­čie­nė. Joms tal­ki­no Dai­na­ra Kart­hei­ser, Da­lia Au­gus­ti­nai­tė, To­mas Kau­la­kys. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Lie­tu­vos in­va­li­dų rei­ka­lų ta­ry­ba prie LR Vy­riau­sy­bės.
      »  Bir­že­lio 28 d. per Vil­niaus ra­di­ją apie cuk­ri­nio dia­be­to pre­ven­ci­jos bū­ti­ny­bę ir dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių ak­tu­a­li­jas pa­sa­ko­jo LDA pre­zi­den­tė.
      »  Bir­že­lio 28 d. LDA ir Lie­tu­vos in­va­li­dų drau­gi­jos va­do­vių su­si­ti­ki­me ap­tar­ti ser­gan­tiems ir in­va­li­du­mą tu­rin­tiems žmo­nėms ak­tu­a­lūs klau­si­mai bei VLK raš­tas dėl kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų su­da­ry­mo stra­te­gi­jos.
      »  Bir­že­lio 29 d. Vi­da Au­gus­ti­nie­nė su Pfi­zer kom­pa­ni­jos at­sto­vais ap­ta­rė ben­dra­dar­bia­vi­mo su LPO­AT klau­si­mus.
      »  Lie­pos 7 d. LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te svars­ty­ta LDA krei­pi­ma­sis dėl sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių ir pa­ra­mos tė­vams, au­gi­nan­tiems dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus. Da­ly­va­vo Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir Eg­lė Ja­ki­ma­vi­čie­nė.
      »  Lie­pos 10 d. Ša­kių r. Zyp­lių dva­re įvy­ko Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų kon­fe­ren­ci­ja.
      »  Lie­pos 15 d. LDA būstinėje su dia­be­tu ser­gan­čiais vai­kais ir jau­nuo­liais su­si­ti­ko „Ko­mi­te­to Lie­tu­vos vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu, rem­ti“ pir­mi­nin­kė Lil­ly Karn ir „Liū­to“ klu­bo at­sto­vai iš Vo­kie­ti­jos Vies­ba­de­no mies­to. Sve­čiai ser­gan­tiems vai­kams nu­pir­ko diag­nos­ti­nių juos­te­lių už vie­ną tūks­tan­tį du šimtus eu­rų ir vi­sus vaišino sal­du­my­nais.

Atliekami kraujo gliukozės tyrimai diabeto mokymo stovykloje Druskininkuose

      »  Lie­pos 24 d. Drus­ki­nin­kuo­se VSMC „Dai­na­va“ su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja dia­be­tu ser­gan­tiems jau­nuo­liams.
      »  Lie­pos 31 - rug­pjū­čio 1 d. Lat­vi­jos dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Tarp­tau­ti­nia­me spor­to ren­gi­ny­je Ry­go­je da­ly­va­vo TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė ir LDA pre­zi­den­tė, at­sto­vai iš Lie­tu­vos ra­jo­nų dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jų.
      »  Rugpjūčio 5 d. LR Seime vykusioje spaudos kon­fe­ren­ci­jo­je, taip pat tiesioginėje „Žinių“ radijo laidoje Lietuvos gy­dy­tojų etikos kodekso klausimais kalbėjo LDA pre­zi­dentė.
      »  Rugpjūčio 7 d. vyko Jonavos, Tauragės, Plungės diabeto klubų sąskrydis. Dalyvavo V. Augustinienė, prof. J. Da­ni­le­vičius.
      »  Rugpjūčio 10 d. „Eltoje“ su­reng­toje spaudos kon­fe­ren­ci­­jo­je sveikatos apsaugos fi­nan­sa­vimo ir diabeto klau­si­mais kal­bėjo LDA prezidentė.
      »  Rug­pjū­čio 12-21 d., Pla­te­liuo­se, ūki­nin­kės Mor­tos Mi­ka­šaus­kie­nės kai­mo tu­riz­mo na­muo­se, vyks vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la. Jos va­do­vė Eu­ro­pos se­se­rų dia­be­to mo­ky­to­jų fe­de­ra­ci­jos, Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių drau­gi­jos ir Plun­gės dia­be­to klu­bo na­rė Al­do­na Da­ny­lie­nė.
      »  Rug­pjū­čio 22-26 d. ten pat vyks II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­la. Va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė, gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ga­li­na Apa­nel.
      »  Rug­pjū­čio 27-28 d. Plun­gės r. Pa­pla­te­lės kai­me, UAB „Bar­mi­na“ po­il­sio na­muo­se, vyks se­mi­na­ras „LDA ko­lek­ty­vi­nių na­rių va­do­vų mo­ky­mas cuk­ri­nio dia­be­to klau­si­mais“.
      »  Rug­sė­jo 5-9 d. Vo­kie­ti­jo­je, Miun­che­ne vyks Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jos. Jo­se da­ly­vaus ir LDA at­sto­vai, dau­ge­lis Lie­tu­vos gy­dy­to­jų.

---

Puslapis 6
Apie kal­cį, svei­kus kau­lus bei dan­tis
      Os­te­o­po­ro­zė - vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga, ku­riai bū­din­gas kau­lų iš­re­tė­ji­mas, ga­li­mi jų lū­žiai. Kau­lų, są­na­rių skaus­mai, lū­ži­nė­jan­tys na­gai, tra­pūs bei greit gen­dan­tys dan­tys ži­no­mi kaip kal­cio or­ga­niz­me sto­kos po­žy­miai. Me­di­kai pri­me­na, kad kal­cio ga­li trūk­ti ir vai­kams, ypač grei­tai au­gan­tiems pa­aug­liams. Jiems kal­cio sto­ka anks­čiau­siai pa­si­reiš­kia ne­ti­kė­tu ar­ba net nuo ne­stip­raus su­mušimo pra­si­dė­ju­siu krau­ja­vi­mu iš no­sies. Taip yra to­dėl, kad, trūks­tant kal­cio, su­trin­ka krau­jo krešumas, il­giau krau­juo­ja­ma su­si­žei­dus. Kal­cis re­gu­liuo­ja ner­vų ir rau­me­nų ląs­te­lių jaut­ru­mą, šir­dies rau­mens su­si­trau­ki­mus. Nors kal­cio svar­ba kau­lams ne­abe­jo­ja­ma, rei­kė­tų pri­min­ti, kad kau­lams stip­ru­mo tei­kia ir mag­nis. Jis pa­de­da kal­ciui su­si­jung­ti su dan­tų ema­liu, taip stip­ri­na dan­tis. Dan­ti­mis rei­kė­tų rū­pin­tis nuo pat vai­kys­tės. To­dėl, jei vai­kas pras­tai val­go, ypač jei ne­mėgs­ta pie­no, varš­kės, jam rei­kė­tų pa­pil­do­mai duo­ti kal­cio.

      Kas dar tu­rė­tų pra­tur­tin­ti or­ga­niz­mą kal­ciu?
      Mė­gė­jai lai­ky­tis die­tų ir „va­ly­ti“ or­ga­niz­mą. Va­sa­rą to­kių žmo­nių pa­dau­gė­ja. To­dėl, jei val­go­ma ne­pa­kan­ka­mai pie­no pro­duk­tų, mė­sos ir ankšti­nių dar­žo­vių - ri­zi­kuo­ja­ma su­sirg­ti. Spe­cia­lis­tai be­si­lai­kan­tiesiems šios die­tos pa­ta­ria var­to­ti suo­miš­ką kal­cio, vi­ta­mi­nų bei mi­ne­ra­lų de­ri­nį Cal­ci Strong Multi. Šio pre­pa­ra­to vie­no­je tab­le­tė­je yra net 11 vi­ta­mi­nų (A, C, E, B kom­plek­sas), taip pat chro­mo, se­le­no, man­ga­no ir cin­ko. Vai­kams iki 11 m. už­ten­ka vie­nos tab­le­tės, vy­res­niems ir su­au­gu­siems - dvie­jų. Taip ga­li­ma ap­rū­pin­ti or­ga­niz­mą ne tik kal­ciu, bet ir vi­ta­mi­nais, mi­ne­ra­lais, ku­rių kas­dien rei­kia kau­lams, są­na­riams, ner­vams, šir­džiai, krau­ja­gys­lėms. Toks de­ri­nys su cin­ku la­bai nau­din­gas odai ir plau­kams, ku­riais va­sa­rą ypač rei­kia rū­pin­tis. B gru­pės vi­ta­mi­nų kom­plek­sas pa­de­da ko­vo­ti su nuo­var­giu, stre­su, ge­ri­na mie­gą, ap­rū­pi­na ner­vų ląs­te­les ener­gi­ja, ge­ri­na at­min­tį. B vi­ta­mi­nai ge­ri­na krau­jo­ta­ką, o de­ri­ny­je su vi­ta­mi­nais E, C bei mi­ne­ra­lais cin­ku, se­le­nu bei man­ga­nu - me­džia­gų apy­kai­tą, krau­jo bei imu­ni­nių ląs­te­lių ga­my­bą. Chro­mas, esan­tis Cal­ci Strong Mul­ti su­dė­ty­je, pa­de­da re­gu­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, ma­ži­na po­trau­kį sal­du­my­nams. Tai svar­bu no­rin­tie­siems liek­nė­ti.
      Kan­ki­na­mie­siems ne­mi­gos ga­li pa­dė­ti kal­cio ir mag­nio tab­le­tė prieš mie­gą. Taip at­pa­lai­duo­ja­mi rau­me­nys, na­tū­ra­liai ma­žė­ja dir­glu­mas, leng­viau už­mie­ga­ma ir ge­riau pail­si­ma. Jei var­gi­na nuo­var­gis, rau­me­nų trau­ku­liai, su­trin­ka šir­dies rit­mas - tai žen­klas, kad or­ga­niz­mui trūks­ta ir mag­nio. Ta­da pa­dės kal­cio ir mag­nio de­ri­nys vie­no­je tab­le­tė­je Cal­ci Strong + Magnesium. Šio­se tab­le­tė­se kal­cio ir mag­nio san­ty­kis taip su­ba­lan­suo­tas, kad or­ga­niz­mas kuo ge­riau juos įsi­sa­vin­tų. Do­zės ati­tin­ka re­ko­men­duo­ja­mas pa­ros nor­mas, to­dėl ga­li­ma sau­giai var­to­ti il­gą lai­ką. Kal­cio ir mag­nio de­ri­nys ypač nau­din­gas vy­res­niems žmo­nėms, ser­gan­tiems šir­dies li­go­mis, hi­per­ten­zi­ja.
      Kad bū­tų svei­kes­ni dan­tys, vais­ti­nin­kai pa­ta­ria var­to­ti ori­gi­na­lų kal­cio pre­pa­ra­tą švel­naus mė­tų sko­nio Cal­ci Strong Chew. Šios spe­cia­lios su­dė­ties kram­to­mo­sios tab­le­tės ne tik ap­rū­pi­na kau­lus kal­ciu, bet ir su­tei­kia bur­nai gai­vu­mo, stip­ri­na, sau­go dan­tis. Jos gar­din­tos na­tū­ra­liu sal­dik­liu - ksi­li­to­liu, ku­ris ne­lei­džia bak­te­ri­joms pri­kib­ti prie dan­tų ema­lio, stab­do ėduo­nį su­ke­lian­čių bak­te­ri­jų da­ugi­ni­mą­si, sau­go dan­tis nuo ka­rie­so. Va­sa­rą vi­si, ypač vai­kai, dau­giau su­val­go sal­du­my­nų, le­dų, ge­ria sal­džių vais­van­de­nių. Tai la­bai ken­kia dan­tims. To­dėl kas­dien su­čiulp­ti tab­le­tę Cal­ci Strong Chew nau­din­ga ir vai­kui, ir su­au­gu­siam žmogui. Mė­tos ne tik at­gai­vi­na bur­nos kva­pą, bet ir ska­ti­na di­des­nį sei­lių iš­si­sky­ri­mą, to­dėl ge­riau iš­si­va­lo tar­pu­dan­čiai, ne­si­kau­pia ap­na­šos, už­ker­ta­mas ke­lias dan­te­nų li­goms.
      Vi­si šie Suo­mi­jo­je pa­ga­min­ti kal­cio pre­pa­ra­tai Cal­ci Strong yra la­bai ko­ky­biš­ki (be cuk­raus, da­žų, kon­ser­van­tų), ska­nūs, pa­ly­gin­ti ne­bran­gūs. To­dėl kiek­vie­nas, ku­ris rū­pi­nais ge­ra sa­vi­jau­ta, svei­kais dan­ti­mis ir stip­riais kau­lais bei są­na­riais, ga­li sau pa­dė­ti.

      Gyd. Jū­ra­tė Or­laus­kie­nė

---

Puslapis 7
Kylant į „Laimės žiburį“
      Ant stalo - nauja knyga. Pa­bū­ki­me su jos au­to­riu­mi.

„Di­dis Li­ki­me,
Tu lei­dai man už­kop­ti į di­džiu­lį kal­ną
pa­ma­ty­ti jo gro­žį ir pa­jus­ti svai­gi­nan­čio
aukš­čio ga­lią, lei­dai pa­žin­ti že­mu­mas,
iš­vaikš­čio­ti ke­lius ir ta­ke­lius per
ak­me­nis ir gruo­dą, pū­gas ir liū­tis,
saus­rą ir gied­rą. Lei­dai iš­gy­ven­ti il­gą
die­ną ir tam­siau­sią nak­tį, pa­žvelg­ti į
sau­lę ir žvaigž­des, lei­dai pa­tir­ti tie­sos
džiaugs­mą ir me­lo aš­me­nų ašt­ru­mą,
žmo­gaus veid­mai­nys­tę ir
ne­pa­sto­vu­mą...Lei­dai man gy­ven­ti
de­gan­čio skaus­mo ir tra­paus
džiaugs­mo aki­mir­ko­mis, do­va­no­jai ne­si­bai­gian­tį
il­ge­sį ir troš­ki­mą pa­siek­ti
„Lai­mės ži­bu­rį“ - gy­ve­ni­mo pras­mę...“

      Taip ra­šo mū­sų gy­dy­to­jas, mo­ky­to­jas, ha­bi­li­tuo­tas me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius skai­ty­to­jams pa­do­va­no­to­je sa­vo po­ezi­jos kny­go­je „Prie ke­lio“. Ma­lo­nu nu­steb­ti: ne­su­skai­čiuo­ja­mas dar­bo va­lan­das ski­rian­tis dia­be­tu ser­gan­čių pa­cien­tų svei­ka­tai, gy­dy­to­jas ato­kvė­pio va­lan­dė­lė­mis įam­ži­na gė­rė­ji­mą­si žvaigž­dė­ta pa­dan­ge, il­ge­sį tė­viš­kės tro­be­lės ma­žiems lan­ge­liams, smė­lio ta­ke­liams, kle­vų pa­vė­siui, prie bal­to ber­žo skam­bė­ju­siai vai­­kys­tės dai­nelei.
      Pa­ži­nę pro­fe­so­rių kaip dau­ge­lio en­dok­ri­no­lo­gi­jos moks­lo pub­li­ka­ci­jų au­to­rių, da­bar at­ran­da­me jį mums dar ar­ti­mes­nį - di­de­lį sa­vo Mo­ti­nos ir Tė­vy­nės pat­rio­tą. „Ma­no Tė­vy­nė - ma­no Gy­vy­bė, ma­no Tė­vy­nė - ma­no Šir­dis“. Šių žo­džių pras­mę pa­tvir­ti­na nu­ei­tas pras­min­go gy­ve­ni­mo ke­lias. Tė­vy­nė yra jos žmo­nės. Nė­ra gra­žes­nio ir gar­bin­ges­nio tiks­lo kaip leng­vin­ti jų kan­čias, stip­rin­ti dva­sią, teik­ti vil­tį. Pro­fe­so­rius liū­di, ma­ty­da­mas, kaip ne­re­tai vis­kas per­ka­ma ir par­duo­da­ma, mai­no­ma ir iš­duo­da­ma, nei­eš­kant gy­ve­ni­mo pras­mės, bet ti­ki, kad Tė­vy­nės me­dis gy­vas, to­dėl jo šak­nys su­tvir­tės ir svei­kos ša­kos su­ža­liuos.
      Iš nuo­šir­džių pos­mų aiš­kė­ja, kad pro­fe­so­riui ne­sve­ti­mi ro­man­tiš­ki jau­nys­tės il­ge­sio ir gi­lios mei­lės iš­gy­ve­ni­mai „Ke­ti­nau jai sau­lę do­va­no­ti, ati­duot žvaigž­des...“
      Tai­gi ver­ta skleis­ti „Prie ke­lio“ kny­ge­lės la­pą po la­po ir kas­die­ny­bės nu­var­gin­tą sie­lą gai­vin­ti tau­ri­nan­čiu, gy­dan­čiu po­ezi­jos žo­džiu.

      Ni­jo­lė Vo­ve­rai­tie­nė

---

Puslapis 8
Min­tys iš laiš­kų
      Į Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją (LDA) žmo­nės krei­pia­si te­le­fo­nu, laiš­kais, lan­ky­da­mie­si jos ar dia­be­to klu­bų būs­ti­nė­se, įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se. Ga­li­ma tik pa­si­džiaug­ti tuo, kad ne­ma­ža ser­gan­čių­jų yra ak­ty­vūs, ieš­ko in­for­ma­ci­jos apie sa­vo li­gą, vais­tus, tei­ses, ga­li­mą ma­te­ria­li­nę, psi­cho­lo­gi­nę ar ki­to­kią pa­ramą.
      I gru­pės in­va­li­dė (dėl stu­bu­ro trau­mos) Kris­ti­na Vait­ke­vi­čie­nė jau­čia nuos­kau­dą dėl „Dia“ klu­bo veik­los. Tei­gia, kad 17 me­tų ser­ga dia­be­tu, 1991-2003 m. mo­kė­jo na­rio mo­kes­tį Vil­niaus „Dia“ klu­bui, ti­kė­da­ma­si pa­ra­mos. Ap­gai­les­tau­ja li­ku­si ap­vil­ta - ne­ga­vo nei vais­tų, nei lab­da­ros, nei sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių, nei ki­tos pa­gal­bos. Mo­te­ris tei­rau­ja­si, ką kon­kre­čiai ji, kaip in­va­li­dė, ne­vaikš­tan­ti, sun­kiai ser­gan­ti, ga­li gau­ti iš dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos. Ar su­lauks gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­jų?
      Dia­be­to mo­ky­to­ja iš Ute­nos Li­na Kve­da­rie­nė tei­rau­ja­si, ar „Dia­be­to“ laik­raš­ty­je ne­bū­tų ga­li­my­bės spaus­din­ti mo­ko­mo­sios in­for­ma­ci­jos an­ke­tas, į ku­rias at­sa­kiu­sios šios spe­cia­lis­tės ne tik ge­rin­tų sa­vo ži­nias, bet gau­tų ir kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo pa­žy­mė­ji­mus.
      Ja­ni­na Jan­kaus­kie­nė iš Šiau­lių tei­gia kas­kart ne­kan­trau­dama lau­kian­ti „Dia­be­to“ laik­raš­čio, ta­čiau, de­ja, jis taip re­tai lei­džia­mas. Ji dė­ko­ja sa­vo gy­dy­to­jai Li­di­jai Bal­kie­nei už pa­gal­bą ko­vo­jant su li­ga. No­rė­tų įsi­gy­ti kny­gą „Svei­ka mi­ty­ba“, pa­gei­dau­ja, kad laik­raš­ty­je bū­tų dau­giau smul­kes­nės in­for­ma­ci­jos apie li­gą tik ką su­sir­gu­siems žmo­nėms, taip pat gy­dy­to­jų straips­nių apie an­ti­dia­be­ti­nių vais­tų po­vei­kį. Lauk­tų dau­giau pa­ta­ri­mų mi­ty­bos klau­si­mais, die­ti­nių pa­tie­ka­lų re­cep­tų.
      Lai­ma Lin­kie­nė iš Ra­sei­nių ra­jo­no klau­sia, ar, slau­gant dia­be­tu ser­gan­tį vai­ką, ne­nu­trūks dar­bo sta­žas, ar tu­ri bū­ti ma­ži­na­mas pa­ja­mų mo­kes­tis jos vy­rui, ar jis ga­li gau­ti ne­mo­ka­mų atos­to­gų, jei va­sa­rą dir­ba 1,5 mėn. be poilsio die­nų.
      Vy­tau­tas De­rin­gis, I gru­pės in­va­li­das (dėl os­te­o­mie­li­to), prieš 2 me­tus su­sir­gęs dia­be­tu, gy­ve­nan­tis Jur­dai­čių kai­me Jo­niš­kio ra­jo­ne, sun­kiai pa­sie­ki­ąs gy­dy­mo įstai­gas, to­dėl pats la­bai ­do­misi li­ga. Dė­kin­gas jam daug pa­de­dan­čiai Jo­niškio „Vil­ties“ klu­bo pir­mi­nin­kei Al­do­nai Goštau­tie­nei. Lau­kia in­for­ma­ty­vaus „Dia­be­to“ laik­raščio, no­rė­tų įsi­gy­ti ir ki­tos LDA lei­džia­mos li­te­ra­tū­ros.
      Dė­ko­ja­me skai­ty­to­jams už laiš­kus, pa­siū­ly­mus ir in­for­muo­ja­me apie sa­vo veik­lą.
      LDA mi­si­ja yra siek­ti, kad ge­rė­tų cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mas. Mū­sų tiks­las yra pa­dė­ti ser­gan­tie­siems iš­mok­ti tin­ka­mai gy­ven­ti ir gy­dy­tis, kad iš­veng­tų sun­kių li­gos kom­pli­ka­ci­jų - ak­lu­mo, inks­tų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mo, ko­jų am­pu­ta­ci­jų, šir­dies, krau­ja­gys­lių, ner­vų ir ki­tų li­gų. To­dėl pa­gal ga­li­my­bes švie­čia­me vi­suo­me­nę, su­pa­žin­di­na­me vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas su spar­čiai plin­tan­čiu cuk­ri­niu dia­be­tu ir re­ko­men­da­ci­jo­mis, kaip stab­dy­ti šį pro­ce­są.
      LDA pa­stan­go­mis 100 proc. kom­pen­suo­ja­mi vi­sų rū­šių in­su­li­nai, prieš­dia­be­ti­nės tab­le­tės. Kas mė­ne­sį ser­gan­čio­jo gy­do­ma­jam mai­ti­ni­mui iš­mo­ka­ma 20 proc. (ar­ba 15 proc.) MGL kom­pen­sa­ci­ja. Vi­siems in­su­li­nu be­si­gy­dan­tiems žmo­nėms kom­pen­suo­ja­ma 150 (nėš­čio­sioms - 300) diag­nos­ti­nių juos­te­lių krau­jo gliu­ko­zei tir­ti. 100 proc. kom­pen­suo­ja­ma už svei­ka­tos grą­ži­na­mą­jį gy­dy­mą.
      Pa­di­din­tas są­ra­šas spe­cia­ly­bių, lei­džian­čių ser­gan­tie­siems stu­di­juo­ti aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se. Gau­na­mas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas nuo­sa­vam au­to­mo­bi­liui. Ga­mi­na­ma cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čio­jo iden­ti­fi­ka­vi­mo apy­ran­kė. Išleis­tas svei­ka­tos pa­sas „Dia­be­tas“. Lei­džia­mas „Dia­be­to“ laik­raš­tis, ki­ta spe­cia­li li­te­ra­tū­ra („Svei­ka mi­ty­ba“, „Ma­no kny­ga apie cuk­ri­nį dia­be­tą“ ir kt.). Or­ga­ni­zuo­ja­mos dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los vai­kams, jau­nuo­liams, ser­gan­tie­ms II ti­po dia­be­tu žmo­nėms. Vei­kia dia­be­to mo­kyk­la LDA būs­ti­nė­je. Vyks­ta kon­sul­ta­ci­jos, se­mi­na­rai, kon­fe­ren­ci­jos. Sklei­džia­ma in­for­ma­ci­ja spau­do­je, te­le­vi­zi­jos, ra­di­jo lai­do­se. Su­si­tin­ka­ma su vi­suo­me­ne Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­niuo­se, ra­jo­nų dia­be­to klu­buo­se, ben­dri­jo­se, drau­gi­jo­se. Pa­lai­ko­mi ry­šiai su vi­so­mis val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis, gi­nant ser­gan­čių žmo­nių in­te­resus.
      LDA yra vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja. Jos veik­la yra švie­tė­jiš­ka. Dėl mū­sų li­te­ra­tū­ros įsi­gi­ji­mo ga­li­ma kreip­tis į sa­vo ra­jo­no dia­be­to klu­bą, drau­gi­ją, ben­dri­ją ar tie­sio­giai į Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją. „Dia­be­to“ laik­raš­čio lei­di­mo daž­nu­mą ir ap­im­tį le­mia tu­ri­mos lė­šos. Ruoš­da­mi straips­nius, at­si­žvel­gia­me į skai­ty­to­jų pa­siū­ly­mus, ta­čiau ne­tu­ri­me ga­li­my­bės re­kla­muo­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų. Dar­bo sta­žo, atos­to­gų ar mo­kes­čių leng­va­tų klau­si­mais kon­kre­čiais at­ve­jais rei­kia kreip­tis į sa­vo ra­jo­no So­cia­li­nio drau­di­mo (SOD­RA), mo­kes­čių ins­pek­ci­jos sky­rius, o ma­te­ria­li­nės pa­ra­mos ir glo­bos klau­si­mais - į sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nės glo­bos ir rū­py­bos sky­rių.
      Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me gy­dy­to­jams už straips­nius, rė­mė­jams - už su­da­ry­tą ga­li­my­bę skleis­ti ser­gan­tiems žmo­nėms taip rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją.

      Vi­da Au­gus­ti­nie­nė
      LDA pre­zi­den­tė

---

Puslapiai 10-11
Ser­gan­čių­jų gy­dy­mas - jų pa­čių rei­ka­las

Pagėgių diabeto klubo "Rambynas" pirmininkė Laima Jucienė domisi, kokios yra galimybės endokrinologui bent kartą per mėnesį apsilankyti Pagėgiuose

      To­kia gy­ve­ni­mo tik­ro­vė, kad be­veik kiek­vie­nas žmo­gus pa­ti­ria di­des­nę ar ma­žes­nę li­gos naš­tą. Ta­čiau vie­naip yra, kai įveik­ti ten­ka lai­ki­ną ne­ga­la­vi­mą, ki­taip, ži­nant, kad li­ga ne­ap­leis iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos ir dar sun­kės. To­kio­je būk­lė­je yra dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės. Juos var­gi­na ir daž­nų kom­pli­ka­ci­jų grės­mė. Dau­ge­lis li­go­nių ne­ten­ka re­gė­ji­mo, ken­čia dėl inks­tų, šir­dies veik­los, krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų, ko­jų am­pu­ta­ci­jų. Nė die­nai ne­ga­li pa­mirš­ti sa­vo ne­ga­la­vi­mo, ar bū­tum na­muo­se, ar dar­be, ar ke­lio­nė­je. Ne­si­bai­gian­tis in­su­li­no in­jek­ci­jų ar ki­tų vais­tų var­to­ji­mas, mi­ty­bos ap­ri­bo­ji­mai, griež­tas re­ži­mas ver­čia ras­ti jė­gų, ne­pa­lūž­ti, tai­kan­tis prie di­dė­jan­čio šian­die­nos gy­ve­ni­mo tem­po.
      Tai­gi, kas to­kiam žmo­gui pa­de­da iš­lik­ti ar bent kiek ge­riau jaus­tis? Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, nau­din­ga bur­tis į ben­dri­jas, klu­bus. Tai su­da­ro są­ly­gas įgy­ti gy­vy­biš­kai svar­bių ži­nių, įgū­džių. „In­su­los“ ben­dri­ja gre­ta kul­tū­ri­nės, švie­tė­jiš­kos veik­los re­gu­lia­riai or­ga­ni­zuo­ja li­go­niams dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mus, se­mi­na­rus. Ne­se­niai UAB „Abo­vi­tos“ va­dy­bi­nin­kė Lai­ma Kau­la­kie­nė pa­sa­ko­jo apie in­su­li­no pom­pą. Gy­dy­to­ja Al­do­na Če­liaus­kie­nė aiš­ki­no apie ko­jų prie­žiū­rą, na­gų gry­be­lio pro­fi­lak­ti­ką ir gy­dy­mą. Gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no, kaip cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės, nau­dą ap­ta­rė gyd. Ma­ri­ja La­pie­nė. Ge­rų pa­ta­ri­mų davė ir ki­ti ren­gi­nio da­ly­viai. Tai Ge­de­on Rich­ter fir­mos gyd. Aud­ra Alek­na­vi­čie­nė, Pa­gė­gių „Ram­by­no“ klu­bo pir­mi­nin­kė Lai­ma Jucie­nė. Toks ser­gan­čių­jų kon­sul­ta­vi­ma­sis su me­di­ci­nos per­so­na­lu ne gy­dy­to­jo ka­bi­ne­te vi­suo­met itin ver­tin­gas.
      Pas­ta­ruo­ju me­tu vis daž­niau min­tys kryps­ta į be­si­kei­čian­tį gy­dy­to­jo vaid­me­nį. Dia­be­tu ser­gan­čia­jam iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos me­di­kas tu­rė­tų bū­ti pa­ta­rė­jas, mo­ky­to­jas, gel­bė­to­jas. Įpras­ta ma­ny­ti, jog gy­dy­to­jo pa­gal­ba pri­klau­so nuo jo kva­li­fi­ka­ci­jos ir ge­ros šir­dies. De­ja, ėmė ste­bin­ti skau­di ap­lin­ky­bė. Net kil­niau­sios šir­dies ir pui­kiau­sio iš­ma­ny­mo gy­dy­to­jas yra be­jė­gis, kai jo ran­kas su­ri­ša vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų drau­di­mai ar ri­bo­ji­mai, ne­lei­džian­tys tai­ky­ti veiks­min­giau­sių gy­dy­mo prie­mo­nių, pa­vyz­džiui, iš­ra­šy­ti tin­ka­miau­sių vais­tų - iki li­go­nis vi­sai ne­nu­a­li­na­mas. To­kiu at­ve­ju ne gy­dy­to­jas, o mū­sų vals­ty­bė li­go­nius ne­leis­ti­nai skirs­to. An­tra ver­tus, val­džia, be­si­gir­da­ma lai­mė­ji­mais, tur­tė­ji­mu, ne­si­dro­vi įves­ti prie­mo­kas už kai ku­rių rū­šių in­su­li­ną, bran­gin­ti diag­nos­ti­nes juos­te­les ir pan. Vals­ty­bės po­žiū­ris į ser­gan­čių žmo­nių būk­lę griež­tai peik­ti­nas. Po­li­ti­kai, val­di­nin­kai, ner­da­mie­si iš kai­lio vals­ty­bės prie­der­mę rū­pin­tis li­go­niais pa­tei­kia kaip di­džiau­sią jų ma­lo­nę, už ku­rią ser­gan­tie­ji pri­va­lo ne­mur­mė­da­mi dė­ko­ti ir, nu­lei­dus akis, ty­lė­ti. Tik kas pi­giau: gy­dy­ti žmo­gų veiks­min­giau­siais vais­tais ar alin­ti pi­ges­niais me­di­ka­men­tais, pas­kiau am­pu­tuo­ti ko­jas, pa­so­din­ti į in­va­li­do ve­ži­mė­lį ar įteik­ti ak­lo­jo laz­de­lę? Tai vis pa­sek­mė svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­mų ne­si­bai­gian­čių re­for­mų ir dėl jų di­dė­jan­čio cha­o­so. Kas­dien vis la­biau ken­čia li­go­niai. Jiems pa­tek­ti pas en­dok­ri­no­lo­gą ar oku­lis­tą to­ly­gu gau­ti di­džiau­sią ma­lo­nę ir pra­ban­gą. De­ja, tai ne­do­mi­na nei sa­vi­val­dy­bės, nei ap­skri­ties gy­dy­to­jų, nei vi­ce­mi­nist­rų, nei mi­nist­rų. Tuo tar­pu gy­dy­ma­sis nuo­lat brangs­ta ir dau­ge­liui tam­pa ne­įper­ka­mas. Aiš­kė­ja, jog Lie­tu­vo­je vie­toj svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos su­kur­tas tik jos įvaiz­dis.
      Įvaiz­džio vals­ty­bei pa­to­giau­sias li­go­nis - mi­ręs li­go­nis. Tai­gi ser­gan­čių­jų gy­dy­mas - jų pa­čių rei­ka­las.

      Jo­nas Lio­ran­čas
      Tau­ra­gės „In­su­los“ ben­dri­jos na­rys

Di­de­lės ma­žų­jų vil­tys

Seimo narys A.Rimas teikia juosteles diabetu sergantiems vaikams

      „Dia­be­ti­ko ABC“ klu­bas pa­tei­kė Ma­ri­jam­po­lės so­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­tui pra­šy­mą pa­dė­ti ser­gan­tiems vai­kams įsi­gy­ti te­sti­nių juos­te­lių krau­jo gliu­ko­zei tir­ti.
      Mi­nint Pa­sau­li­nę svei­ka­tos die­ną, Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­skel­bė apie Vai­kų me­tams skir­tą ak­ci­ją „Di­de­lės ma­žų­jų vil­tys“. Ak­ci­jos ini­cia­to­rius, glo­bė­jas ir rė­mė­jas LR Sei­mo na­rys Al­gis Ri­mas. Ren­gi­nys pra­dė­tas lab­da­ros kon­cer­tu, ku­ria­me da­ly­va­vo A. Ša­ba­niaus­ko pre­mi­jos lau­re­a­tė Ne­rin­ga Ne­kra­šiū­tė, cho­rai „O Lia, Lia“, „Abė­cė­lė“, gru­pė „Mo­ki­nu­kės“ ir ki­ti ko­lek­ty­vai bei at­li­kė­jai.
      Su­reng­ta vai­kų dar­be­lių pa­ro­dė­lė. Kaip tei­gė Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės so­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dai­va Pan­kaus­kie­nė, dar­be­lius au­to­riai pa­sky­rė lab­da­rai - už nu­pirk­tus eks­po­na­tus gau­ti pi­ni­gai au­ko­ti šiai ak­ci­jai. Be to, kreip­ta­si į vi­suo­me­nę, ver­sli­nin­kus, ge­ros va­lios žmo­nes ir ra­gin­ta rem­ti Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je gy­ve­nan­čius cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nė­mis. Vai­kų gy­ni­mo die­ną už su­rink­tas lė­šas bu­vo nu­pirk­ta te­sti­nių juos­te­lių krau­jo gliu­ko­zei nu­sta­ty­ti. Sei­mo na­rys A. Kli­mas, teik­da­mas šias do­va­nas, iš­reiš­kė vil­tį, kad bus su­rink­ta pa­kan­ka­mai lė­šų vi­sus me­tus jo­mis ap­rū­pin­ti vai­kus. Ren­gi­nio me­tu Sei­mo na­riui bu­vo įteik­tas tė­ve­lių Krei­pi­ma­sis į LR Sei­mą dėl ga­li­my­bės kom­pen­suo­ti di­des­nį kie­kį te­sti­nių juos­te­lių.
      Tai, kas vy­ko, su­tei­kė vil­tį į ren­gi­nį at­ėjusiems ma­žie­siems li­go­niu­kams ir jų ma­my­tėms. Tė­ve­lių var­du dė­ko­ju A. Ri­mui ir Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai už ga­li­my­bę iš­si­pil­dy­ti di­de­lėms ma­žų­jų vil­tims.

      Skaid­rė Mat­laus­kie­nė
      Ma­ri­jam­po­lės klu­bo „Dia­be­ti­kas ABC“ na­rės ma­ma

Nuo­sta­bus sa­vait­ga­lis „Žvo­rū­nė­je“
      Ke­le­tą pas­ku­ti­nių bir­že­lio die­nų pra­lei­dau dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je Pa­lan­go­je, „Žvo­rū­nės“ sa­na­to­ri­jo­je. Daug su­ži­no­jau apie in­su­li­no pom­pą, pa­gi­li­nau ži­nias, kaip val­dy­ti sa­vo li­gą.
      Po pro­ce­dū­rų ke­lia­vo­me prie jū­ros, ap­lan­kė­me me­džio dro­žė­jo A. Žul­kaus dirb­tu­vė­lę, žai­dė­me fut­bo­lą, tin­kli­nį, pir­mą kar­tą - bou­lin­gą. Iš­ky­la­vo­me Šven­to­jo­je, ke­pė­me deš­re­les, džiau­gė­mės turiningai praleista die­na.
      La­bai dė­ko­ju dak­ta­rei Si­gi­tai Vai­nie­nei, slau­gytojoms, ku­rios mus pri­žiū­rė­jo ir su­tei­kė daug ži­nių. Dė­ko­ju ir nau­jiems drau­gams už pui­kų sa­vait­ga­lį.

      Ag­nė Gul­bins­ky­tė
      Ku­liai
Plun­giš­kių Jo­ni­nės
      Jo­ni­nių šven­tės eks­kur­si­jai ruo­šė­mės iš anks­to. Kvie­tė­me ser­gan­čiuo­sius su šei­mo­mis, iš­si­nuo­mo­jo­me au­to­bu­są. Ge­rai nusiteikę pa­ju­dė­jo­me į ke­lio­nę. Pu­siau­ke­lė­je pa­si­ti­ko Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko vyr. bu­hal­te­rė Au­re­li­ja Raz­gu­vie­nė su vy­ru, pa­ly­dė­jo iki po­il­sia­vie­tės „Pa­kal­niš­ky­nė“ ir at­vė­rė var­tus tar­si į pa­sa­kų ša­lį: eže­ras, lau­ža­vie­tės, ąžuolai, me­di­niai sta­lai ir suo­lai.
      Vy­rai ruo­šė­si kur­ti lau­žą, mo­te­rys su­ko­si apie sta­lą. Mū­sų bū­re­ly­je bu­vo du Jo­nai ir dvi Ja­ni­nos. Po trum­pų už­kan­džių mo­te­rys ir vai­kai brai­dė po pie­vą, ieš­ko­da­mi įvai­rias­pal­vių gė­lių vai­ni­kams pin­ti.Vi­si nu­ė­jo­me ant eže­ro til­to, už­de­gė­me fa­ke­lus, pa­kvie­tė­me Jo­nus ir Ja­ni­nas. Mū­sų klu­bo na­rys, nuo­la­ti­nis rė­mė­jas Sau­lius Na­ru­šis pa­si­rū­pi­no pri­si­mi­ni­mo do­va­nė­lė­mis.
      Jo­nai ir Ja­ni­nos bu­vo pa­gerb­ti vai­ni­kais, gė­lių puokš­tė­mis.
      Ne­tru­kus pa­si­ro­dė jach­ta su bu­rė­mis. Sta­nis­lo­vas Mi­ka­šaus­kas šven­tės da­ly­vius pa­pluk­dė jach­ta. Vė­liau vy­ko spor­to var­žy­bos: bė­gi­mas, šuo­liai į aukš­tį, ėji­mas žą­se­le.
      Dia­be­to mo­ky­to­ja A. Da­ny­lie­nė var­žy­bų nu­ga­lė­to­jams įtei­kė pri­zus. Spor­to žai­dy­nė­mis ir pri­zais la­biau­siai džiau­gė­si ma­žie­ji.
      Vi­są die­ną lieps­no­jo lau­žas. O koks skanumėlis buvo jame keptų dešrelių ir grybų! Skam­bė­jo mu­zi­ka, juo­kas, įvai­rūs pa­sa­ko­ji­mai, dainos.
      Tik va­ka­rop ap­si­niau­kė dan­gus, pa­si­py­lė lie­tus su per­kū­ni­ja. Nors li­jo, žai­ba­vo ir griau­dė­jo, nuo­tai­ka ne­su­ge­do. Na­me­liuo­se bu­vo šil­ta ir sau­gu.
      Pa­si­bai­gus šven­tei, gai­la bu­vo at­si­svei­kin­ti su eže­ru, ąžuo­lais ir gė­lė­ta pie­va.

      Sta­nis­la­va Ur­bo­nie­nė
      Plun­gės ser­gan­čių­jų dia­be­tu klu­bo na­rė

Se­mi­na­ras Zyp­liuo­se

Diabeto klubų pirmininkai su Vida Augustiniene ir "Abovitos" firmos atstove Laima Kaulakiene Zypliuose

      Jau šeš­ti me­tai, kai su­val­kie­čių dia­be­to klu­bai - Ša­kių „Li­ne­lis“, Vil­ka­viš­kio „In­su­la“, Ma­ri­jam­po­lės „Dia­be­tikas ABC“ - ren­ka­si į ap­skri­ties se­mi­na­rą „Kar­tu esa­me stip­res­ni“. Šie­met ren­gi­nys vy­ko Zyp­lių dva­re. Ja­me da­ly­va­vo vi­sų trijų klu­bų at­sto­vai, LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, Kau­no kli­ni­kų en­dok­ri­no­lo­gi­nio sky­riaus gy­dy­to­ja Li­li­ja Fe­de­ra­vi­čie­nė, Ša­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, Kel­mės dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kė La­ri­sa Ra­rov­ska­ja su sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vu „Mes drau­ge“. Se­mi­na­rui tal­ki­no fir­mų Abovi­ta ir Aven­tis darbuotojai.
      Gyd. Li­li­ja Fe­de­ra­vi­čie­nė skai­tė pa­skai­tą „Cuk­ri­nis dia­be­tas“, Ma­ri­jam­po­lės li­go­ni­nės dia­be­to mo­ky­to­ja Bi­ru­tė Mar­čiu­kai­tie­nė su­ren­gė pra­ty­bas mi­ty­bos klau­si­mais, o Ša­kių li­go­ni­nės slau­gy­to­ja Auš­ra Driū­lie­nė pa­mo­kė ko­jų prie­žiū­ros. Ser­gan­tie­ji pa­tik­ri­no sa­vo ži­nias apie dia­be­to sa­vi­kon­tro­lę vik­to­ri­no­je. Krau­jo gliu­ko­zės, gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mus at­li­ko fir­mų at­sto­vai ir Ša­kių li­go­ni­nės me­di­kės Dai­va Bag­do­nie­nė ir Auš­ra Driū­lienė.
      Vi­si se­mi­na­ro da­ly­viai, pa­vai­šin­ti šil­tais pie­tu­mis, ap­žiū­rė­jo Zyp­lių dva­ro ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­mą pa­ro­dą, se­ną par­ką ir ja­me ke­ro­jan­tį 360 me­tų Zyp­lių ąžuo­lą. Se­mi­na­ro da­ly­vius links­mi­no Kel­mės dia­be­to klu­bo sa­vi­veik­li­nin­kai.
      Nuo­šir­džiai dė­ko­ju Zyp­lių dva­ro šei­mi­nin­kui Vi­dui Ci­ka­nai, jo pa­gal­bi­nin­kams, taip pat klu­bų pir­mi­nin­kams Ge­nu­tei Nai­dzi­na­vi­čie­nei, La­ri­sai Ra­rov­ska­jai ir Kel­mės sa­vi­veik­li­nin­kams, gy­dy­to­joms, slau­gy­to­joms, fir­mų at­sto­vams, vi­siems, pa­dė­ju­siems su­reng­ti šį se­mi­na­rą.

      Bi­ru­tė Jan­čai­tie­nė
      Ša­kių „Li­ne­lio“ klu­bo pir­mi­nin­kė
Dienos pralėkė akimirksniu
      Esu bu­vu­si ne vie­no­je vai­kų ir jau­ni­mo sto­vyk­lo­je. Ta­čiau to­kio­je sto­vyk­lo­je da­ly­vau­ti dar ne­bu­vo te­kę. Ka­dan­gi pa­ti dia­be­tu ne­ser­gu, nu­spren­džiau vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je at­lik­ti sa­vo pri­va­lo­mą­ją so­cia­li­nę prak­ti­ką ir da­ly­va­vau jo­je kaip va­do­vės, Je­le­nos Ši­mo­nie­nės, pa­dė­jė­ja.
      De­šimt sto­vyk­la­vi­mo die­nų „Dai­na­vos“ mokymo centre Drus­ki­nin­kuo­se (VSMC) pra­lė­kė aki­mirks­niu - mes vi­si, dvi­de­šimt še­ši sto­vyk­lau­to­jai, ne tik va­ži­nė­jo­mės dvi­ra­čiais, ėjo­me į ba­sei­ną, ap­lan­kė­me įdo­mias Drus­ki­nin­kų vie­tas bei mu­zie­jus, plau­kė­me gar­lai­viu ir ki­taip kar­tu lei­do­me lai­ką, bet ir la­bai su­si­draug­avome.
      Ma­no ma­ma ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, bet nie­ka­da ne­at­kreip­da­vau dė­me­sio, kaip ne­leng­va val­dy­ti šią klas­tin­gą li­gą. Bu­vau be ga­lo nu­ste­bu­si, kai sto­vyk­lo­je ma­čiau vie­nuo­lik­me­čius, kruopš­čiai skai­čiuo­jan­čius su­val­gy­to mais­to an­glia­van­de­nius, be­si­kon­sul­tuo­jan­čius su gy­dy­to­ja, kiek ir ko­kio rei­kė­tų leis­tis in­su­li­no. Šie vai­kai kruopščiai se­ka ir pri­žiū­ri sa­vo li­gą, to­dėl ga­li ne­var­žo­mai mė­gau­tis vi­sais vai­kys­tės ma­lo­nu­mais. Jei ne­ži­no­čiau, kad jie ser­ga dia­be­tu, nie­kuo­met ne­pa­sa­ky­čiau, jog jie kuo nors ski­ria­si nuo sa­vo ben­dra­am­žių. Jie vi­si tik­ri šau­nuo­liai!
      Ma­no nuo­mo­ne, to­kios dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los yra la­bai nau­din­gos. Sto­vyk­lau­to­jai ga­li ne tik pa­to­bu­lin­ti ži­nias apie sa­vo li­gą, bet ir su­si­ras­ti nau­jų drau­gų, pa­tir­ti įvai­riau­sių pra­mo­gų ir, aiš­ku, pail­sė­ti. Ti­kiuo­si, tai ne pas­ku­ti­nis kar­tas, kai da­ly­vau­ju to­kio­je sto­vyk­lo­je.

      Da­lia Au­gus­ti­nai­tė

---

Puslapiai 13-14
Ar tin­ka­mai kon­tro­liuo­ja­mas vai­kų dia­be­tas?
      Ru­de­nį ir žie­mą vy­ko ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu vai­kų ir jau­nų žmo­nių ap­klau­sa. Pa­grin­di­nis jos tiks­las bu­vo iš­si­aiš­kin­ti sa­vi­kon­tro­lės ko­ky­bę ir pri­ei­na­mu­mą mi­nė­tiems dia­be­tu ser­gan­tie­siems.
      Ap­klau­sos an­ke­tos bu­vo pla­ti­na­mos per dia­be­to klu­bus ir gy­dy­to­jus en­dok­ri­no­lo­gus. Di­džio­ji da­lis at­sa­kiu­sių­jų (89 proc.) pri­klau­so dia­be­to klu­bams. 19 (9 proc.) res­pon­den­tų da­ly­va­vo ap­klau­so­je in­ter­ne­tu, jų li­gos sta­žas nuo 6 mėn. iki 27 m.
      Į an­ke­tos klau­si­mus at­sa­kė 215 ser­gan­čių­jų, iš jų 107 (50 proc.) - mo­te­rys, 89 (41 proc.) - vy­rai, 19 (9 proc.) - ne­nu­ro­dė ly­ties.
      Ma­ty­ti, kad di­džiau­sią da­lį at­sa­kiu­sių­jų su­da­ro pa­aug­liai nuo 12 iki 18 me­tų.
      Dau­giau­sia an­ke­tų gau­ta iš Vil­niaus, Šiau­lių, Ma­žei­kių klu­bų.
      An­ke­tos klau­si­mai bu­vo su­skirs­ty­ti į pen­kias gru­pes: so­cia­li­nė būk­lė, tes­tai, in­su­li­ni­nė pom­pa, sto­vyk­los ir gliu­ka­go­nas.
      So­cia­li­nės-eko­no­mi­nės ser­gan­čių­jų būk­lės ne­pa­vy­ko tiks­liai išsiaiškin­ti, nes an­ke­to­je ne­bu­vo klau­si­mo apie vi­du­ti­nes šei­mos pa­ja­mas vie­nam as­me­niui, tad šie duo­me­nys yra tik orien­ta­ci­niai. „Nor­ma­lios šei­mos“, ku­rio­se dir­ba abu tė­vai, su­da­rė 37 proc. Daug šei­mų yra ne­pil­nos (23 proc.), dau­gia­vai­kės (15 proc.), dir­ba tik vie­nas iš tė­vų (15 proc.), ke­le­to ser­gan­čių­jų abu tė­vai be­dar­biai, in­va­li­dai ar­ba pen­si­nin­kai, yra ser­gan­čių stu­den­tų. At­sa­kiu­sie­ji į klau­si­mus in­ter­ne­tu nu­ro­dė vi­du­ti­nes pa­ja­mas vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį: sep­ty­ni jų iki 400 Lt, aš­tuo­ni - 400-800 Lt, trys - dau­giau kaip 800 Lt.
      Į klau­si­mą, ar už­ten­ka me­tams vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mų 150 gliu­ko­zės nu­sta­ty­mo tes­tų, 97 proc. ap­klaus­tų­jų at­sa­kė ne­igia­mai. Krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mo juos­te­les pa­pil­do­mai per me­tus per­ka 88 proc. res­pon­den­tų.
      Ma­ty­ti, kad di­džiau­sia da­lis res­pon­den­tų ti­ria krau­jo gliu­ko­zę 3-4 kar­tus. Čia yra ryš­kus ne­ati­ti­ki­mas tarp pa­pil­do­mų tes­to prie­mo­nių pir­ki­mo ir ma­ta­vi­mų skai­čiaus. No­rint ma­tuo­ti gliu­ko­zės kie­kį 3-4 kar­tus per die­ną, rei­kia 2,5 sa­vi­kon­tro­lės juos­te­lių dė­žu­čių per mė­ne­sį, t.y. 27 pa­pil­do­mai per me­tus. Tiek tes­tų nu­ro­dė per­ką ge­ro­kai ma­žiau res­pon­den­tų. Gal­būt da­lis ap­klaus­tų­jų, at­sa­ky­da­mi į šį klau­si­mą, sten­gė­si nu­ro­dy­ti te­oriš­kai pa­gei­dau­ti­ną sa­vi­kon­tro­lės ty­ri­mų skai­čių. Da­lis ser­gan­čių­jų nu­ro­do re­čiau ma­tuo­jan­tys krau­jo gliu­ko­zę kas­dien, bet daž­niau sirg­da­mi. Dau­giau­sia tes­tų su­nau­do­ja ma­ži vai­kai. Ty­ri­mo­si daž­nis ga­lė­tų ko­re­liuo­ti ir su li­gos sta­žu. De­ja, ne in­ter­ne­tu pil­dy­to­se an­ke­to­se ne­bu­vo prašoma nu­ro­dy­ti li­gos sta­žo, to­dėl apie to­kį ry­šį ga­li­ma tik spė­lio­ti.
      Pa­si­ten­ki­ni­mui sa­vi­kon­tro­le išaiškin­ti duo­tas klau­si­mas, kiek kar­tų per die­ną ser­gan­tie­ji no­rė­tų tir­tis krau­jo gliu­ko­zę. Net 175 (81 proc.) at­sa­kiu­sieji yra ne­pa­ten­kin­ti esa­ma sa­vi­kon­tro­le ir no­rė­tų tir­tis daž­niau. Pa­ten­kin­ti ty­ri­mų skai­čiu­mi 32 (15 proc.) ser­gan­tie­ji. Jie daž­niau­siai kon­tro­liuo­ja li­gą dau­giau kaip 4 kar­tus per die­ną ir per­ka rei­kia­mą pa­pil­do­mų prie­mo­nių kie­kį.
      Dau­gu­ma ap­klaus­tų­jų (94 proc.) yra gir­dė­ję apie in­su­li­ni­nę pom­pą. Ja no­rė­tų nau­do­tis 138 (64 proc.) ser­gan­tie­ji. Kai ku­rie iš jų šiuo prie­tai­su jau nau­do­ja­si. Tiks­laus jų skai­čiaus ne­ga­li­ma nu­ro­dy­ti, nes ne­bu­vo to­kio klau­si­mo. Į klau­si­mą, ar fi­nan­si­nės ga­li­my­bės leis­tų įsi­gy­ti ir iš­lai­ky­ti in­su­li­ni­nę pom­pą, tik 24 (11 proc.) res­pon­den­tai at­sa­kė tei­gia­mai.
      Dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo 50 proc. ap­klaus­tų­jų. Di­džia­jai da­liai toks po­il­sis ir gy­dy­mas pa­ti­ko ir da­vė nau­dos. Tik 8 proc. sto­vyk­lo­se da­ly­va­vu­sių res­pon­den­tų į klau­si­mą, ar pa­ti­ko sto­vyk­lo­je, at­sa­kė ne­igia­mai, iš­reiš­kė kri­ti­ką ar­ba vi­sai ne­at­sa­kė. Dau­gu­ma ser­gan­čių­jų (72 proc.) no­rė­tų kas­met da­ly­vau­ti dia­be­to mo­ky­mo va­sa­ros sto­vyk­lo­se. Di­džio­ji da­lis (59 proc.) ap­klaus­tų­jų pa­si­sa­kė ir už tai, kad rei­ka­lin­gos ben­dros sto­vyk­los tė­vams su ser­gan­čiais ma­ža­me­čiais vai­kais.
      Iš ap­klau­sos pa­aiš­kė­jo, kad ne vi­si ser­gan­tie­ji yra gir­dė­ję apie gliu­ka­go­ną. Be­veik 5 proc. at­sa­kė į to­kį klau­si­mą ne­igia­mai ar­ba vi­sai ne­at­sa­kė. Gliu­ka­go­no vi­sa­da tu­ri tik 29 proc. res­pon­den­tų.

      Ap­klau­sos išva­dos:
      1. Vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mų 150 sa­vi­kon­tro­lės juos­te­lių me­tams ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu vai­kams ir jau­niems žmo­nėms ne­už­ten­ka.
      2. Fi­nan­si­nės ser­gan­čių­jų ga­li­my­bės ri­bo­ja de­ra­mą li­gos sa­vi­kon­tro­lės ly­gį.
      3. Di­džio­ji da­lis ser­gan­čių­jų te­oriš­kai ži­no, kiek kar­tų per die­ną rei­kė­tų kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, to­dėl no­rė­tų tir­tis daž­niau.
      4. Di­džio­ji da­lis ap­klaus­tų­jų no­rė­tų nau­do­tis in­su­li­ni­ne pom­pa, bet fi­nan­siš­kai ne­ga­li jos įsi­gy­ti ir ga­ran­tuo­ti iš­lai­kymo.
      5. Ser­gan­tie­ji tei­gia­mai ver­ti­na dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­las ir no­ri jo­se daž­niau da­ly­vau­ti.
      6. Gliu­ka­go­no (tai bū­ti­na sun­kios hi­pog­li­ke­mi­jos gy­dy­mo prie­mo­nė) tu­ri ma­žiau ne­gu treč­da­lis ap­klaus­tų­jų. Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl ser­gan­tie­ji ne­per­ka gliu­ka­go­no, yra sun­ki ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis.
      Šie re­zul­ta­tai yra pa­grin­das, ku­riuo re­mian­tis ga­li­ma kreip­tis į at­sa­kin­gus už to­kią li­go­nių būk­lę pa­rei­gū­nus. Dė­ko­ja­me vi­siems, at­sa­kiu­siems į an­ke­tos klau­si­mus.

      Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė
      Je­le­na Ši­mo­nie­nė

---

Puslapis 15
Sa­vait­ga­lis prie Beb­ru­sų
      Va­sa­ra bė­ga, ta­čiau kol kas Lie­tu­vo­je buvo ma­ža sau­lės ir daug lie­taus. Bet ne­gi dėl to, kad orai ne­le­pi­na, sė­dė­si na­mie? Bir­že­lio 18-20 d. su­reng­ta Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bo „Dia­bi­tė plius“ mo­ko­mo­ji sa­vait­ga­lio iš­vy­ka į Mo­lė­tų r. esan­čią po­il­sia­vie­tę prie Beb­ru­sų eže­ro. Nors gau­sų no­rin­čių­jų vyk­ti bū­rį kiek pra­retino lie­tūs ir ru­de­niš­ka vė­sa, gam­ta su­vi­lio­jo apie pu­sę sto­vyk­lau­to­jų. Tai ser­gan­tie­ji vai­kai ir jau­nuo­liai, jų tė­ve­liai, klu­bo gy­dy­to­ja R. Ki­se­liū­nie­nė, slau­gy­to­ja A. Umb­ra­žiū­nie­nė, vieš­nia iš Kau­no psi­cho­lo­gė J. Ži­lins­kie­nė.
            Iš­vy­ko­je gvil­den­ta te­ma - cuk­ri­nio dia­be­to įta­ka šei­mos psi­cho­so­cia­li­nei ge­ro­vei. Apie tai kal­bė­jo J. Ži­lins­kie­nė, ku­ri dir­bo su tė­vais ir vai­kais gru­pė­se. Ji tei­gė, kad tė­vai daž­nai per­ne­lyg pa­brė­žia li­gos kon­tro­lę ir pa­mirš­ta­mi vai­ko as­me­ny­bės po­rei­kiai. Tarp šei­mos na­rių at­si­ran­da įtam­pa, ken­kian­ti psi­cho­lo­gi­niam šei­mos kli­ma­tui. Tai stab­do ar­ba lė­ti­na vai­ko psi­cho­so­cia­li­nę rai­dą, ap­sun­ki­na įgū­džių įval­dy­mą bei adap­ta­ci­ją so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je. Tė­vai pa­sa­ko­jo apie rū­pes­čius, ky­lan­čius ben­drau­jant su sa­vo ser­gan­čiais vai­kais, ana­li­za­vo blo­go vai­ko el­ge­sio prie­žas­tis, auk­lė­ji­mo klai­das ir ypa­tu­mus, pri­pa­ži­no, jog rei­kia psi­cho­lo­go pa­gal­bos tiek pa­čiam ser­gan­čia­jam, tiek jo šeimai.
      Kol tė­ve­liai mo­kė­si, vai­kai ne­nu­obo­džia­vo. Jiems bu­vo duo­ti įvai­rūs kū­ry­bi­niai dar­bai: vai­din­ti, pieš­ti, mu­zi­kuo­ti. Ant­rą­jį va­ka­rą įvy­ko įdo­mus pa­si­ro­dy­mas, vi­si ga­vo do­va­nė­lių. Sau­lė­tą šeš­ta­die­nį bu­vo sma­gu žais­ti krep­ši­nį, bad­min­to­ną, pa­si­vaikš­čio­ti miš­ke, pa­laks­ty­ti po pie­ve­lę. Už­sig­rū­di­nę sto­vyk­lau­to­jai ne­pa­bū­go ir vė­so­ko eže­ro van­dens. Kas va­ka­rą vi­sus su­bur­da­vo lau­žas.
      Iš­vy­ka yra klu­bo so­cia­li­nių ini­cia­ty­vų pro­gra­mos „Cuk­ri­nis dia­be­tas - gy­ve­ni­mo bū­das ir at­ei­tis be kom­pli­ka­ci­jų“ ren­gi­nys. Di­dži­ą­ją da­lį lė­šų jam sky­rė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės pa­ra­mos de­par­ta­men­tas. Taip pat ren­gi­nį rė­mė UAB Eks­mos MTC, UAB ABO­VI­TA, Da­ni­jos kom­pa­ni­jos No­vo Nor­disk at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je, UAB Tu­ri­cum. Esa­me dė­kin­gi rė­mė­jams už ga­li­my­bę pa­bū­ti kar­tu, pra­smin­gai pa­ben­drau­ti ir pail­sėti.

      Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė
      Vil­niaus klu­bo „Dia­bi­tė plius“ pir­mi­nin­kė

---

Puslapis 16
Pė­dų gry­be­lis - ne vien kos­me­ti­nė yda
      Oda yra di­džiau­sias ir la­bai su­dė­tin­gas žmo­gaus or­ga­nas, den­gian­tis vi­są kū­no pa­vir­šių. Ji le­mia žmo­gaus iš­vaiz­dą, at­spin­di ben­drą or­ga­niz­mo būk­lę ir ga­li sig­na­li­zuo­ti apie kai ku­rias li­gas.
      Odos iššuti­mai, ku­riuos su­ke­lia Can­di­da šei­mos gry­be­liai, ga­li bū­ti esant cuk­ri­niam dia­be­tui. Kar­tais gry­be­li­nis pė­dų ir na­gų pa­žei­di­mas ga­li pra­si­dė­ti ar pa­ū­mė­ti esant ar­te­ri­jų su­siau­rė­ji­mui, nu­sil­pu­siam imu­ni­te­tui ir kt. Nors gry­be­li­nės odos li­gos ga­nė­ti­nai pa­pli­tu­sios, tik la­bai ne­di­de­lė da­lis žmo­nių (apie 3 proc.) krei­pia­si dėl jų į gy­dy­to­jus. Di­džio­ji dau­gu­ma li­go­nių ne­krei­pia dė­me­sio į ko­jų tar­pu­pirš­čių lu­pi­mą­si ir trū­ki­nė­ji­mą (gry­be­li­nis ko­jų su­sir­gi­mas). Šia li­ga ser­ga be­veik kas tre­čias gy­ven­to­jas. Va­di­na­si, li­ga pa­pli­tu­si du kar­tus dau­giau nei plokš­čia­pė­dys­tė ir tri­skart dau­giau nei nuos­pau­dos. Ne­gy­do­ma gry­be­li­nė odos in­fek­ci­ja ga­li pro­gre­suo­ti, su­kel­ti kom­pli­ka­ci­jas, ypač jei yra „ly­din­čios“ lė­ti­nės li­gos, pvz., cuk­ri­nis dia­be­tas.

      Kas yra „gry­be­liai“?
      Gry­be­lių bei jų spo­rų yra gau­su ap­lin­ko­je, ypač šil­to­je (28-30 °C) ir drėg­no­je. Pa­te­kus gry­be­lio spo­rų ant pa­žeis­tos, il­gai drėg­mė­je bu­vu­sios pė­dų odos ar na­go, gry­be­lis ima dau­gin­tis, ta­čiau ku­rį lai­ką po­žy­mių ne­jun­ta­ma. Tai in­ku­ba­ci­nis pe­ri­odas. Jis ga­li truk­ti nuo ke­lių die­nų iki ke­lių sa­vai­čių. To­dėl dau­ge­lis li­go­nių ne­ži­no, kad yra už­si­krė­tę gry­be­li­ne pė­dų bei na­gų li­ga. To­kie žmo­nės, lan­ky­da­mie­si pir­ty­se, ba­sei­nuo­se, li­gą pla­ti­na.
      Eu­ro­po­je at­lik­tų pė­dos epi­de­mio­lo­gi­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad apie 60 proc. vi­sų Eu­ro­pos gy­ven­to­jų ken­čia nuo pė­dų gry­be­li­nių li­gų. Ser­gant dia­be­tu šis pa­vo­jus di­dė­ja iki 80 proc. Tai­gi gry­be­li­nė in­fek­ci­ja yra vie­na daž­niau­sių pė­dų li­gų.
      Pė­dos gry­be­li­nė in­fek­ci­ja yra dvie­jų rū­šių. Oni­cho­mi­ko­zė - na­gų gry­be­li­nė in­fek­ci­ja, daž­niau pa­si­tai­kan­ti vy­res­niems (50-65 m.) pa­cien­tams. Tuo tar­pu Ti­nea pe­dis, gry­be­li­nė pė­dų odos in­fek­ci­ja, daž­niau var­gi­na vai­kus ir jau­nus žmo­nes. Ir oni­cho­mi­ko­zė, ir pė­dos gry­be­li­nė in­fek­cja yra už­kre­čia­mos, grei­tai plin­tan­čios in­fek­ci­jos. Gry­be­lio spo­ra išlie­ka il­gus me­tus, to­dėl leng­vai ga­li­ma už­krės­ti ki­tus žmo­nes per rū­bus, rank­šluosčius, ava­ly­nę. Ne­gy­do­ma in­fek­ci­ja iš­plin­ta, li­ga tam­pa lė­ti­nė. Gry­be­li­nė in­fek­ci­ja blo­gi­na nuo­tai­ką ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Itin pa­vo­jin­ga ši li­ga tiems, ku­rių yra su­tri­ku­si ko­jų krau­jo­ta­ka dėl dia­be­to.

      Pė­dų odos gry­be­lis
      Daž­niau­si pė­dų gry­be­lio su­kė­lė­jai yra der­ma­to­fi­tai. Jie pa­žei­džia pė­dų odą, tar­pu­pirš­čius. Tar­pu­pirš­čiai sau­sė­ja, pleis­ka­no­ja, įtrūks­ta, balkšvė­ja, ga­li la­bai stip­riai nie­žė­ti.
      Ne­si­gy­dant ir tin­ka­mai ne­pri­žiū­rint ko­jų, be­si­lu­pan­čio­je odo­je at­si­ran­da įtrū­ki­mų, kar­tais ir di­de­lių, ku­rie opė­ja. Tai ga­li bū­ti var­tai bak­te­ri­nei in­fek­ci­jai.
      Esant pa­dų pleis­ka­no­jan­čiai („mo­ka­si­no ti­po“) gry­be­li­nės in­fek­ci­jos for­mai, pa­žei­džia­mas vi­sas pa­das, jis pa­si­den­gia bal­to­mis pleis­ka­no­mis „lyg mil­tais“, oda tam­pa jaut­ri, ją niež­ti. Daž­nai es­ti pa­žeis­ti ir na­gai.
      Tin­ka­mai ne­si­gy­dant ir esant blo­gai ko­jų prie­žiū­rai, lė­ti­nės tar­pu­pir­čių in­fek­ci­jos vie­to­je ga­li at­si­ras­ti pūs­le­lių. Pra­trū­ku­sios jos šla­piuo­ja, at­si­ran­da ero­zi­jos.
      Na­gų gry­be­lis, va­di­na­mas oni­cho­mi­ko­ze, sukelia na­gų iš­orės ar spal­vos pa­ki­ti­mus. Dėl to rei­kė­tų kreip­tis į gy­dy­to­ją der­ma­to­lo­gą, kad atliktų rei­kia­mus ty­ri­mus ir pa­skirtų gy­dy­mą. Na­gų gry­be­lis gy­do­mas ge­ria­mais vais­tais: tai ga­li truk­ti iki 3-4 mėn. Na­gų gry­be­lio gy­dy­mas yra kom­pen­suo­ja­mas 50%.

      Li­gos pa­pli­ti­mas
      Pė­dų gry­be­li­ne in­fek­ci­ja ser­ga įvai­raus am­žiaus žmo­nės. Daž­nai li­ga už­si­kre­čia jau­ni žmo­nės. Su am­žiu­mi ser­gan­čių­jų dau­gė­ja. Di­de­lę da­lį jų su­da­ro dar­bin­go am­žiaus 20-50 m. as­me­nys. Daž­niau ser­ga vy­rai.
      Di­des­nė ti­ki­my­bė su­sirg­ti pė­dų gry­be­liu yra žmo­nėms, ku­rie:
      »  il­gą lai­ką gy­dė­si an­ti­bio­ti­kais;
      »  per daug sve­ria;
      »  ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu;
      »  ken­čia dėl krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų;
      »  tu­ri dėl ko­kių nors prie­žas­čių su­sil­pnė­ju­sį imu­ni­te­tą;
      »  nau­do­ja kon­tra­cep­ti­nius vais­tus;
      »  dė­vi iš sin­te­ti­nių me­džia­gų pa­ga­min­tą ava­ly­nę;
      »  nau­do­ja­si ben­dro­mis prau­syk­lo­mis (ben­dra­bu­čiuo­se, ga­myk­lo­se);
      »  dir­ba mais­to pra­mo­nė­je ar­ba vir­tu­vė­je;
      »  dir­ba svei­ka­tos ap­sau­gos ar­ba slau­gy­mo sis­te­mo­je;
      »  dir­ba prie gy­vu­lių;
      »  tu­ri na­mi­nių gy­vū­nė­lių (ku­rie ga­li bū­ti už­si­krė­tę);
      »  dir­ba sun­kų fi­zi­nį dar­bą ar­ba daug spor­tuo­ja ir dėl to la­bai pra­kai­tuo­ja.
      Daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma nuo ki­to žmo­gaus ar jo daik­tų: rank­šluosčių, ba­tų, šle­pe­čių, ki­li­mų, vo­nios ki­li­mė­lių, me­di­nių gro­te­lių pir­ty­se ir ba­sei­nuo­se.
      Gry­be­li­nę in­fek­ci­ją bū­ti­na ne­del­siant gy­dy­ti. Nepavėluotas gy­dy­mas pa­de­da:
      »  iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų (žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, su­ma­žė­ja dia­be­ti­nės pė­dos kom­pli­ka­ci­jų grės­mė);
      »  su­ma­žin­ti ki­tų žmo­nių už­krė­ti­mo ri­zi­ką;
      »  grei­čiau pa­sveik­ti;
      »  ma­žin­ti gy­dy­mo išlai­das.
      Ne­gy­do­ma gry­be­li­nė in­fek­ci­ja ga­li pa­žeis­ti di­de­lius odos plo­tus, na­gus, su­kel­ti ki­tas li­gas: eg­ze­mą, aler­gi­ją, dil­gė­li­nę. Ser­gan­tie­ji ri­zi­kuo­ja už­krės­ti ki­tus žmo­nes. Esant gry­be­li­nei in­fek­ci­jai, blo­giau gy­ja žaiz­dos, dia­be­ti­nės pė­dos opos, jos daž­niau at­si­nau­jina.

      Gy­dy­mas
      Pė­dų gry­be­li­nės in­fek­ci­jos gy­dy­mui nau­do­ja­mi vie­ti­nio po­vei­kio pre­pa­ra­tai (kre­mai, ge­liai, tir­pa­lai) ir sis­te­mi­nio po­vei­kio pre­pa­ra­tai (tab­le­tės, kap­su­lės).
      Esant ne­di­de­liems ir ne­gi­liems pa­žei­di­mams, už­ten­ka vie­ti­nio gy­dy­mo. Pri­klau­so­mai nuo vais­to veik­lio­sios me­džia­gos ski­ria­si vais­to var­to­ji­mo truk­mė ir daž­nis. Grei­čiau­siai efek­tas pa­sie­kia­mas ir il­giau­siai iš­lie­ka var­to­jant fun­gi­ci­di­nius, t. y. „gry­be­lius žu­dan­čius“ pre­pa­ra­tus. To­kiu po­vei­kiu pa­si­žy­mi Ter­bi­sil kre­mas.
      Ter­bi­sil kre­mas pui­kiai su­si­ge­ria į odą ir įso­ti­na pa­vir­ši­nį odos sluoks­nį, ku­ria­me dau­gi­na­si gry­be­liai. Pa­vir­ši­nio odos sluoks­nio ląs­te­lės na­tū­ra­liai lu­pa­si ir kei­čia­si. Jau už­krės­tos ląs­te­lės pa­ma­žu pa­si­ša­li­na, o nau­jos ne­pa­žei­džia­mos.
      Pė­dų odos gry­be­lio vie­ti­nis gy­dy­mas kre­mu Ter­bi­sil trun­ka nuo 1 iki 4 sa­vai­čių.

      Ter­bi­sil kre­mo nau­do­ji­mo re­ko­men­da­ci­jos
      Prieš te­pi­mą gry­be­lių pa­žeis­tą odą rei­kia nu­va­ly­ti ir nu­sau­sin­ti. Pa­žei­di­mą ir ap­link esan­čią odą 1 kar­tą per die­ną reikia pa­tep­ti plo­nu kre­mo sluoks­niu ir švel­niai įtrin­ti. Jei in­fek­ci­ja yra tarp dvie­jų be­si­lie­čian­čių odos plo­tų, pa­tep­tą vie­tą ga­li­ma už­deng­ti tam­po­nu, ypač nak­čiai. Esant pė­dų gry­be­li­niam pa­žei­di­mui gy­dy­mo kur­sas yra tik 1 sa­vai­tė. Var­to­jant kre­mą, su­nai­ki­na­mi in­fek­ci­ją su­kė­lę gry­be­liai. Ta­čiau vi­siš­kai pa­sveiks­ta­ma šiek tiek vė­liau, tai pri­klau­so nuo to, kiek iš­pli­tęs už­de­gi­mas. Ter­bi­sil kre­mo po­vei­kis iš­lie­ka po gy­dy­mo, net jei ne­be­var­to­ja­ma vais­to. Ne­pa­mirš­tina iš­de­zin­fe­kuo­ti ava­ly­nę ir lai­ky­tis hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų - nau­do­ti at­ski­rą rank­šluostį, daž­nai keis­ti ko­ji­nes ir apa­ti­nius (ser­gant kirkš­nių gry­be­li­niu pa­žei­dimu).
      Ne­ka­sy­ti pa­žeis­tų odos plo­tų, net jei var­gi­na nie­žu­lys, nes tai ga­li dar la­biau pa­žeis­ti odą, in­fek­ci­ja iš­plis, o gi­ji­mas su­lė­tės.

      Ava­ly­nės dez­in­fe­ka­vi­mas
      Ser­gant pė­dų gry­be­li­ne in­fek­ci­ja, pa­ta­ria­ma dez­in­fe­kuo­ti ava­ly­nę, sau­gan­tis pa­kar­to­ti­nio už­si­krė­ti­mo nuo spo­rų, ku­rio­mis už­krės­ti ba­tai.
      Ter­bi­sil kre­mas vais­ti­nė­se par­duo­da­mas su for­ma­li­ni­nių ser­ve­tė­lių, ku­rios im­preg­nuo­tos 10 proc. for­ma­li­no tir­pa­lu, pa­ke­tu.
      Mū­vint piršti­nes ir ne­įkve­piant for­ma­li­no ga­rų, for­ma­li­nu im­preg­nuo­tos ser­ve­tė­lės įde­da­mos į ba­to vi­dų. Ba­tai įki­ša­mi į mai­še­lius, ku­rie san­da­riai už­ri­ša­mi ir pa­lie­ka­mi 24-48 val. Po dvie­jų pa­rų, iš­ėmus ser­ve­tė­les, 72 val. ba­tai vė­di­na­mi gry­na­me ore. Dez­in­fe­kuo­ti rei­kia ir ko­ji­nes, pa­ta­ly­nę, rank­šluosčius ir ki­tus as­me­ni­nės hi­gie­nos reik­me­nis, pvz., žir­kles. Jie išvi­ri­na­mi 1 proc. so­dos ar skal­bi­mo mil­te­lių tir­pa­le (bent 15-20 min.). Vo­nia, dušo grin­dys plau­ti­nos karštu van­de­niu su dez­in­fe­kuo­ja­mo­mis prie­mo­nė­mis.

      Ge­riau li­gos išveng­ti
      Ne­de­ra įsi­žeis­ti, jei sve­čiai ne­sku­ba nu­siau­ti ba­tų ar­ba at­si­ne­ša sa­vo šle­pe­tes. Siū­lant na­mų ava­ly­nę, ri­zi­kuo­ja­ma už­si­krės­ti ar už­krės­ti sve­čius. Sau­giau­sia sve­čiuo­se ne­nu­siau­ti.
      Žmo­nėms, ku­rių pė­dos la­bai pra­kai­tuo­ja, rei­kė­tų var­to­ti pra­kai­ta­vi­mą ma­ži­nan­čius los­jo­nus, ko­jų vo­ne­les ir pan. Ge­riau mū­vė­ti med­vil­ni­nė­mis, o ne sin­te­ti­nė­mis ko­ji­nė­mis. Pa­ste­bė­jus, kad pleis­ka­no­ja tar­pu­pirš­čiai, var­to­ti­nos na­gų gry­be­lio pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nės. Kai vie­ti­nis gy­dy­mas (kre­mu) ne­pa­de­da ar pė­dų gry­be­lis pro­gre­suo­ja, rei­kė­tų kreip­tis į gy­dy­to­ją.

      Gyd. Lo­re­ta Mu­ra­lie­nė

---

Puslapiai 24-26
Sau­le, jos po­vei­kis odai
      Va­sa­rą sau­lės tei­kia­mais ma­lo­nu­mais le­pi­na­si žmo­nės, pa­mirš­da­mi, kad toks ne­sai­kin­gas mė­ga­vi­ma­sis ga­li su­kel­ti pa­vo­jin­gų svei­ka­tos su­tri­ki­mų. 12,1 proc. vi­sų nau­jai diag­no­zuo­ja­mų pik­ty­bi­nių na­vi­kų yra odos vė­žys, ku­rio pa­grin­di­nė prie­žas­tis ir yra be­sai­kis de­gi­ni­ma­sis sau­le. 2001 m. už­re­gist­ruo­ta 1,7 tūkst. nau­jų odos vė­žio at­ve­jų. No­rė­da­mos bū­ti gra­žios, mo­te­rys daug lai­ko pra­lei­džia sau­lė­je, to­dėl jos šio­mis li­go­mis ser­ga daž­niau nei vy­rai.
      Trum­pa sta­tis­ti­ka:
      »  1996 m. Lie­tu­vo­je įre­gist­ruo­ta 1350 nau­jų odos vė­žio at­ve­jų. Įre­gist­ruo­ta apie 100 me­la­no­mos at­ve­jų.
      »  2002 m. - jau dau­giau nei 1700 naujai susirgusiųjų. Pa­grin­di­nė prie­žas­tis - be­sai­kis kai­ti­ni­ma­sis ato­kai­to­je. Įre­gist­ruo­ta apie 200 me­la­no­mos at­ve­jų.
      »  Už­sie­nie­čiai sa­vo odos svei­ka­ta rū­pi­na­si la­biau nei mū­sų res­pub­li­kos gy­ven­to­jai. Lie­tu­vo­je 80 proc. at­ve­jų diag­no­zuo­tos vė­ži­nės li­gos už­leis­tos, tik 20 proc. - pir­mos sta­di­jos. Už­sie­ny­je - at­virkš­čiai.
      »  Lie­tu­vo­je 100 tūkst. gy­ven­to­jų kas­met ten­ka 50 odos vė­žio at­ve­jų. Ir tai - ne ri­ba!
      »  Lie­tu­vo­je ser­ga­mu­mas vė­žiu, pa­ly­gin­ti su 1980 m., pa­di­dė­jo net 48,8 kar­to, mir­tin­gu­mas - 20 kar­tų.
      »  2001 m. duo­me­ni­mis, odos vė­žys Lie­tu­vo­je yra ant­ras pa­gal daž­nu­mą tarp vi­sų pik­ty­bi­nių na­vi­kų.
      Odos vė­žys su­si­jęs su ul­tra­vio­le­ti­nė­je spin­du­liuo­tė­je pra­leis­to lai­ko truk­me. Daž­nai jis iš­ryš­kė­ja su­lau­kus 50 ar dau­giau me­tų. Tai ga­li bū­ti vai­kys­tė­je ir jau­nys­tė­je il­ga­lai­kio bu­vi­mo sau­lė­je pa­sek­mė. Mat oda aku­mu­liuo­ja (kau­pia) sau­lės ener­gi­ją ir tik po ku­rio lai­ko kaip at­sa­kas at­si­ran­da dė­me­lių, sau­lės ke­ra­to­mų, ap­ga­mų, ge­ry­bi­nių odos li­gų ar net me­la­no­mų.
      Kaip ži­no­ma, sau­lė spin­du­liuo­ja aki­mi ne­ma­to­mus ul­tra­vio­le­ti­nius (UV) spin­du­lius. Jie skirs­to­mi į:
      »  UV-C;
      »  UV-B;
      »  UV-A.
      UV-C spin­du­liai tu­ri dau­giau­sia ener­gi­jos, bet ne­pa­sie­kia že­mės: juos su­lai­ko že­mę gau­bian­tis ozo­no sluoks­nis. UV-B spin­du­liai su­tei­kia odai gra­žų rus­vą at­spal­vį, bet su­ke­lia nu­de­gi­mus, di­di­na me­la­no­mos pa­vo­jų. UV-A spin­du­liai ska­ti­na vi­ta­mi­no D sin­te­zę, pa­de­da stai­giai įdeg­ti, įsi­skver­bia gi­liai į odą, ska­ti­na raukš­lių for­ma­vi­mą­si, odos se­nė­ji­mą, sau­sė­ji­mą ir elas­tin­gu­mo ma­žė­jimą.
      Pa­ta­ria­ma sau­lė­je ne­si­de­gin­ti nuo 12 iki 14 val. Mat spin­du­liai tuo­met krin­ta stat­me­nai, o jų po­vei­kis bū­na toks stip­rus, kad oda, užuot įde­gu­si, nu­svy­la. Toks įde­gis iš­lie­ka trum­piau­siai. Ge­riau­sia de­gin­tis ir gra­žiau­siai įde­ga­ma nuo 16 val. Lie­tu­vo­je di­džiau­sias sau­lės ak­ty­vu­mas yra bir­že­lį ir lie­pą.
      Svar­bus veik­snys, pri­imi­nė­jant sau­lės vo­nias, yra odos ti­pas. Žmo­gaus odą ga­li­ma pri­skir­ti vie­nam iš pen­kių ti­pų pa­gal tai, kaip jaut­riai ji re­a­guo­ja į sau­lės spin­du­lius.
      Cen­tri­nės Eu­ro­pos gy­ven­to­jams bū­din­ga ke­tu­rių ti­pų oda.
      I ti­pas - oda nie­ka­da ne­įde­ga, o tik nu­de­ga. Švie­sia­o­džiai, švie­siap­lau­kiai žmo­nės nu­svy­la - oda pa­raus­ta, at­si­ran­da pūs­le­lės per 10 mi­n. ar­ba dar grei­čiau;
      II ti­pas - oda tru­pu­tį įde­ga, ta­čiau per 10-15 min. daž­niau­siai nu­de­ga. Tai bū­din­ga rus­vap­lau­kiams, šla­kuo­tiems, blyš­kios, kar­tais straz­da­no­tos odos žmo­nėms;
      III ti­pas - oda ret­kar­čiais ga­li nu­deg­ti, ta­čiau vi­sa­da įde­ga tam­ses­nės odos, tam­sių plau­kų ir akių žmo­nėms;
      IV ti­pas - oda įde­ga stip­riai ir grei­tai, ga­li­ma sa­ky­ti, kad ji nie­ka­da ne­nu­de­ga. Šių žmo­nių ir vei­do oda, ir akys, ir plau­kai yra tam­sūs.
      Vie­na iš ga­li­mų ap­sau­gos nuo sau­lės spin­du­lių prie­mo­nių - ap­sau­gi­niai kre­mai, ku­rie es­ti įvai­raus stip­ru­mo. Ap­sau­gi­nis kre­mas tu­rė­tų bū­ti te­pa­mas pus­va­lan­dį prieš iš­ei­nant į gat­vę, pa­plū­di­mį ar pan. Ant to­kių kre­mų pa­kuo­čių yra nu­ro­dy­tas ap­sau­gos nuo sau­lės fak­to­rius (SPF). Jis la­bai pa­pras­tai ap­skai­čiuo­ja­mas. Pa­vyz­džiui, švie­sia­o­dis (I ti­pas) be jo­kios ap­sau­gos sau­lė­je ga­li bū­ti apie 10 min.; ap­sau­gi­nis kre­mas, ku­rį tu­rė­tų šis žmo­gus nau­do­ti yra, SPF 20. Mi­nu­tes pa­dau­gi­nus iš SPF dy­džio, su­ži­no­ma, kiek lai­ko, pa­te­pus odą šiuo kre­mu, ga­li­ma bū­ti sau­lė­je (10x20=200 min.). Va­di­na­si, kuo žmo­gaus oda švie­ses­nė, tuo tu­ri bū­ti di­des­nis SPF ar­ba daž­niau rei­kia odą tep­ti ap­sau­gi­niu kre­mu.
      Ži­no­ti­na, kad kre­mai yra dvie­jų rū­šių - at­spa­rūs van­de­niui ir ne­at­spa­rūs van­de­niui. Pa­gal tai, kur ruo­šia­ma­si leis­ti lai­ką - tik de­gin­tis, ar ir mau­dy­tis, - rei­kia pa­si­rink­ti ir kre­mo rū­šį. Vie­ni yra che­mi­niai, ki­ti - na­tū­ra­lūs mi­ne­ra­li­niai.
      »  Che­mi­niai fil­trai įsi­ge­ria į vir­šu­ti­nį odos sluoks­nį ir yra ne­ma­to­mi. Šių kre­mų funk­ci­ja - su­ger­ti sau­lės spin­du­lius. Ta­čiau fil­trai su­kur­ti vie­nam spin­du­lių spek­trui (A ar­ba B). Tai­gi no­rint ap­sau­go­ti odą nuo abie­jų rū­šių spin­du­lių, rei­ka­lin­gi dvie­jų rū­šių fil­trai.
      »  Na­tū­ra­lūs fil­trai (pa­vyz­džiui, ti­ta­no diok­si­das, cin­ko ok­si­das ir pan.) ne­įsi­ge­ria į odą, to­dėl jais pa­si­te­pus ant odos lie­ka balkš­vos spal­vos plė­ve­lė. Jų po­vei­kis - veid­ro­džio prin­ci­pu at­spin­dė­ti sau­lės spin­du­lius. Šios rū­šies fil­trai ap­sau­go odą nuo bet ku­rių (ir A, ir B) ul­tra­vio­le­ti­nių spin­du­lių. Na­tū­ra­lūs fil­trai ypač tin­ka vai­kų ode­lei.
      Tai­gi, no­rint iš­veng­ti mi­nė­tų odos li­gų, svar­bu sai­kin­gai de­gin­tis, bū­nant sau­lė­je nau­do­ti rei­kia­mus odos ap­sau­gos kre­mus, taip pat tep­ti lū­pas ap­sau­gi­niu pieš­tu­ku su stip­riu fil­tru, o pa­plū­di­my­je ne­pa­mirš­ti gal­vos ap­dan­ga­lo ir skė­čio nuo sau­lės.

      SPF: Svei­ko įde­gio ko­das
      Kas yra fo­to­ti­pas?
      Fo­to­ti­pas - tai im­lu­mas su­ger­ti kenks­min­gus sau­lės spin­du­lius. Ak­ty­vios sau­lės tu­rė­tų veng­ti tie, ku­rių oda „por­ce­lia­ni­nė“, ir greit bei stip­riai nu­de­gan­tys. Jo­je vy­rau­ja fe­o­me­la­ni­nas - gels­vi, raus­vi ar rus­vi pig­men­tai. Sau­lė pa­vo­jin­ga, jei oda ne tik švie­si, bet ir jaut­ri, sau­sa bei plo­na, jei yra pig­men­ti­nių dė­mių ir ap­ga­mų. La­bai ne­igia­mai sau­lė vei­kia krau­ja­gys­li­nius ap­ga­mus, di­de­les, nuo ro­ži­nės iki tam­siai rau­do­nos spal­vos įgim­tas dė­mes, ku­rios dėl per di­de­lio mė­ga­vi­mo­si ato­kai­ta ga­li per­si­for­muo­ti į aug­lius bei vė­ži­nius da­ri­nius. Por­ce­lia­ni­nio at­spal­vio odai ver­tė­tų rink­tis ap­sau­gi­nius kre­mus ne ma­žes­nio kaip SPF 30. Tik po 3 die­nų sai­kin­go de­gi­ni­mo­si ga­li­ma nau­do­ti jau SPF 20 kre­mą. Jei įde­ga­ma ne­stip­riai ir oda ne­lin­ku­si raus­ti, va­di­na­si, ji tu­ri daug eu­me­la­ni­no - pig­men­to, sau­gan­čio nuo nu­de­gi­mo, - tuo­met tik­tų ir SPF 10. Ta­čiau daž­niau­siai šis pig­men­tas bū­din­gas tam­sia­o­džiams bei gel­to­no­sios ra­sės žmo­nėms.
      Straz­da­nos yra nu­lem­tos ge­ne­tiš­kai, dažniau­siai švie­siap­lau­kiams ar raus­vap­lau­kiams. Nors jos ir tei­kia mo­te­riai tam tik­ro ža­ve­sio, ta­čiau pa­ta­ria­ma ne­leis­ti joms per­ne­lyg iš­ryš­kė­ti. Di­džiau­sia klas­ta - ba­li­na­mie­ji kre­mai, ku­riais mo­te­rys ne­re­tai mė­gi­na mas­kuo­ti straz­da­nas. Ba­lin­tą vei­dą sau­lė grie­bia dar stip­riau, dėl to ga­li at­si­ras­ti il­ga­am­žių pig­men­ti­nių dė­mių. Odos jaut­ru­mą sau­lei di­di­na tu­a­le­ti­nis van­duo, spi­ri­ti­niai los­jo­nai. Štai ko­dėl pa­žan­giau­sios kos­me­ti­kos bei par­fu­me­ri­jos kom­pa­ni­jos va­sa­roms ga­mi­na purš­kia­muo­sius ne­al­ko­ho­li­nius van­de­nis, pre­pa­ra­tus, ku­riuo­se esa­ma šal­ta­lan­kio ar jo­na­žo­lės, kre­mus su hor­mo­ni­niais in­gre­dien­tais, vi­ta­mi­nais, lū­pų da­žus su eozi­nu (me­džia­ga, ku­rios gau­su itin ryš­kių spal­vų lūp­da­žiuo­se). Per­do­za­vu­sioms sau­lės vo­nių nėš­čioms mo­te­rims, taip pat var­to­jan­čioms hor­mo­ni­nių pre­pa­ra­tų, ga­li grei­čiau at­si­ras­ti pig­men­ti­nių dė­mių, ypač lū­pų sri­ty­je.
      Kaip nu­sta­ty­ti fo­to­ti­pą ir kokį pa­si­rink­ti SPF?
      Pir­ma­sis ti­pas. Jei po 30 min. bu­vi­mo sau­lė­kai­to­je oda tik raus­ta, bet nė kiek ne­ru­duo­ja, bū­ti­na ap­sau­gos prie­mo­nė ne ma­žes­nio kaip SPF 30.
      Ant­ra­sis ti­pas. Jei po tiek pat lai­ko oda smar­kiai pa­raus­ta, bet pa­leng­va vos vos ma­to­mai pa­ru­duo­ja, de­rė­tų ap­sau­gi­nis kre­mas ne ma­žes­nio kaip SPF 25.
      Tre­čia­sis ti­pas. Jei ru­du­mas aki­vaiz­des­nis už pa­rau­dimą, pa­kaks ir ne mažes­nio kaip SPF 15.
      Ket­vir­ta­sis ti­pas. Jei oda ne­raus­ta, o ru­dė­ja iš kar­to, ga­na kos­me­ti­kos ne mažes­nio kaip SPF 8.
      Penk­ta­jam ir šeš­ta­jam fo­to­ti­pui pri­klau­so gel­to­no­ji bei juo­da­o­džių ra­sės - jiems tin­ka SPF 4.

      Prie jū­ros
      Me­tas iš­sklai­dy­ti ste­re­o­ti­pą, jog il­gai gu­lint pa­plū­di­my­je tam­siau įde­ga­ma. Veiks­min­giau­sias įde­gi­mas trun­ka pir­mas 45 min., pas­kui oda ne­tam­sė­ja, o tik ima rau­do­nuo­ti ir pa­žei­džia­mi au­di­niai. Kad įde­gis „įsi­tvir­tin­tų“, sau­lės vo­nio­mis su per­trau­ko­mis rei­kė­tų mė­gau­tis 3 die­nas, ta­čiau tik po sa­vai­tės ga­li­ma tep­tis kre­mu dvi­gu­bai ma­žes­nio SPF nei iš pra­džių. Pro­ce­dū­ra kar­to­ti­na maž­daug kas 2 val. Kad įde­gis bū­tų to­ly­gus, prieš atos­to­gas, o pas­kui kar­tą per sa­vai­tę ar bent jau kas 10 die­nų rei­kė­tų at­lik­ti va­di­na­mą­jį „pi­lin­gą“ su švei­čia­muo­ju kre­mu. Ne­pa­mirš­ti­na, jog jū­ra yra pa­spen­du­si dvi­gu­bus spąs­tus: van­duo, at­spin­din­tis sau­lę, UV spin­du­lia­vi­mą di­di­na 25 proc., o po mau­dy­mo­si pa­si­den­gę ant odos drus­kos kris­ta­lai dar la­biau trau­kia spin­du­lius. To­dėl pa­ta­ria­ma rink­tis van­de­niui at­spa­rią kos­me­ti­ką, o iš­ni­rus iš ban­gų nu­si­praus­ti du­še - ir be mui­lo, ku­ris pa­ša­li­na ap­sau­gi­nį rie­ba­lų sluoks­nį ir pa­žei­džia odos rūgš­ti­nę bei šar­mi­nę pu­siau­svy­rą, at­si­nau­ji­nan­čią tik po 5 val. Ren­kan­tis ap­sau­gi­nį sau­lės kre­mą, bū­ti­na ži­no­ti, ką reiš­kia SPF skai­čius: jei pa­ra­šy­ta SPF 15, va­di­na­si, bū­ti sau­lė­je ga­li­ma 150 mi­nu­čių (15x100). Ta­čiau po mau­dy­nių, ne­pai­sant, kad ant pa­kuo­tės pa­žy­mė­ta, jog kre­mas at­spa­rus van­de­niui, pra­var­tu bū­tų dar kar­tą pa­si­tep­ti. Ne­pa­mirš­ti­ni ir plau­kai - juos ir­gi ne­igia­mai vei­kia bei blu­ki­na UVA/UVB spin­du­liai. Dėl to pra­ver­čia ne tik gal­vos ap­dan­ga­las, bet ir prieš ei­nant į pa­plū­di­mį nau­din­ga plau­kus pa­mai­tin­ti to­kio­mis prie­žiū­ros prie­mo­nė­mis kaip šam­pū­nai, bal­za­mai, kre­mai ir kt. Jo­se - taip pat spe­cia­lus ap­sau­gi­nis fil­tras. Be to, nie­ka­da ne­pa­ta­ria­ma šla­pių plau­kų džio­vin­ti sau­lė­je.

      Ke­lio­nė į kal­nus
      Šva­rus it kriš­to­las kal­nų oras taip pat tu­ri sa­vo kai­ną - kiek­vie­nas ki­lo­met­ras virš jū­ros ly­gio UV spin­du­lia­vi­mą di­di­na 15 proc. Snie­guo­to­je kal­nų vie­to­vė­je kenks­min­gi sau­lės spin­du­liai vei­kia net 80 proc. stip­riau. To­dėl kiek­vie­nas kū­no cen­ti­met­ras, ypač ran­kos, vei­das bei iš­ki­liau­si taš­kai, pa­vyz­džiui, no­sis ir au­sys, tu­rė­tų bū­ti la­bai rū­pes­tin­gai sau­go­ma. Pa­ta­ria­ma rink­tis ap­sau­gi­nį kre­mą ne ma­žes­nio kaip SPF 35. No­siai, lū­poms bei au­sims ga­mi­na­ma spe­cia­lių pieš­tu­ki­nių prie­mo­nių.

      Mė­nuo kai­me
      Po­il­siau­jant so­duo­se, pa­miš­kė­se ar vaikš­ti­nė­jant par­kuo­se, me­džių paunks­nė to­li gra­žu nė­ra di­džio­ji gel­bė­to­ja nuo sau­lės. Čia taip pat pra­vers­tų ne tik pla­čia­brylė skry­bė­lė, aki­niai, švie­sus ran­kas pri­den­gian­tis ap­da­ras, bet ir ap­sau­gi­nis kū­no kre­mas, bent jau SPF 12 ar 15. Jei dau­giau lai­ko pra­lei­džia­ma at­vi­ruo­se plo­tuo­se (dar­že, pie­vo­je), de­rė­tų rink­tis kos­me­ti­kos prie­mo­nes SPF 18 ar 20. Tiems, kas yra už­kie­tė­ję žve­jai - ir dar su val­te­le eže­re, ne­ver­tė­tų pa­mirš­ti nuo van­dens at­si­mu­šan­čių spin­du­lių, rei­kė­tų tep­tis kre­mu SPF 30. Be to, ge­riau­sias pa­ros lai­kas mė­gau­tis sau­lės vo­nio­mis - iki 10 val. ry­tais bei po 16 val. pa­va­ka­rė­mis. Pir­mą kar­tą - ne il­giau kaip 15 min., vė­liau - iki 30 min.

      Pa­plū­di­my­je - su vai­kais
      Ma­žy­lius iki 7 me­tų prie jū­ros sau­lė­tą die­ną ne­pa­ta­ria­ma ves­tis vi­dur­die­nį (11 - 15 val.). Ke­pu­rai­tės su sna­pe­liais, pla­čia­brylės skry­bė­lės, med­vil­ni­niai plo­ni ir švie­sūs il­go­mis ran­ko­vė­mis marš­ki­nė­liai bei paunks­nę tei­kian­tys skė­čiai - pri­va­lo­mi pa­jū­ry­je po­il­siau­jan­čioms šei­moms. Vai­ko oda ypač jaut­ri sau­lei, nes ne­spė­jo su­si­kur­ti ap­sau­gos me­cha­niz­mo, jo­je ma­žiau me­la­no­ci­tų - me­džia­gos, ku­ri ga­mi­na me­la­ni­ną, taip pat plo­nes­nis ra­gi­nis sluoks­nis. To­dėl kre­mas ar ki­ta spe­cia­li vai­kams kos­me­ti­kos prie­mo­nė tu­ri bū­ti at­spa­ri van­de­niui, ne ma­žes­nio kaip SPF 15, ir te­pa­ma ne re­čiau kaip kas 2 val.

      Ru­dos dė­mės ir ki­ti pig­men­tai
      Dau­giau ne­gu 30 proc. mo­te­rų skun­džia­si ru­do­mis dė­mė­mis ant ran­kų ar vei­do - ši gro­žiui ken­kian­ti blo­gy­bė yra tre­čia po raukš­lių ir odos elas­tin­gu­mo! Me­la­no­ge­ne­zei di­de­les įta­kos tu­ri me­la­ni­nas - odos spal­vą le­mian­tis pig­men­tas bei iš­ori­niai veiks­niai, dėl ku­rių jo daugiau ga­mi­na­si. Gau­sė­jan­tis me­la­ni­nas, nebepa­si­skirs­to to­ly­giai vi­so­je odo­je, to­dėl kur jo su­si­kau­pia per daug, su­si­da­ro ru­dos dė­mės. Ge­nai, sau­lė, hor­mo­nai, nėš­tu­mas ir odos se­nė­ji­mas su­ke­lia hi­per­pig­men­ta­ci­ją:
      »  63 proc. ru­dų dė­mių at­si­ran­da dėl sau­lės įta­kos,
      »  32 proc. dėl už­de­gi­mo ar hor­mo­nų su­tri­ki­mo,
      »  24 proc. dėl hor­mo­nų po­ky­čių nėš­tu­mo me­tu.
      Sau­lė yra vie­na iš pa­grin­di­nių odos se­nė­ji­mo prie­žas­čių. Odą nei­gia­mai vei­kia jos spin­du­liai. Kuo dau­giau lai­ko pra­lei­džia­ma gry­na­me ore ir sau­lė­kai­to­je, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė at­si­ras­ti ru­doms odos dė­mėms. Sau­lės spin­du­liai gau­si­na lais­vų­jų ra­di­ka­lų, pa­žei­džia ir ar­do odos su­de­da­mą­sias da­lis.
      He­lio­der­mi­ja - tai raukš­lė­ta, sau­sa, pa­vy­tu­si, pig­men­tuo­ta oda. Ji ga­li at­si­ras­ti 30 me­tų ir vy­res­nėms mo­te­rims at­vi­ro­se kū­no vie­to­se: ant vei­do, kak­lo, nu­ga­ros ir ran­kų. Šias pig­men­ti­nes dė­mes su­ke­lia kai ku­rių me­la­no­ci­tų pa­gau­sė­ji­mas.
      Kli­niš­kai he­lio­der­mi­ja aiš­ki­na­ma įvai­riai:
      »  efe­li­dai, ar­ba rus­vos dė­mės, ku­rių pa­gau­sė­ja ir jos pa­tam­sė­ja ga­vu­sios dau­giau ul­tra­vio­le­ti­nių spin­du­lių;
      »  dėl sau­lės at­si­ra­dę ap­ga­mai to­se kū­no vie­to­se, ku­rios bū­na sau­lė­je daž­niau­siai;
      »  me­laz­mos iš­plės­ti­nė hi­per­hro­mi­ja, ku­rią in­ten­sy­vi­na A ar B ul­tra­vio­le­ti­niai spin­du­liai;
      »  „pa­ka­bu­ko“ der­mi­tas, su­si­da­ran­tis dėl fo­to­jaut­ru­mo kve­pa­lams.
      A ir B ul­tra­vio­le­ti­nių spin­du­lių at­si­ra­du­sių dė­mių pro­fi­lak­ti­kai var­to­ti­ni kre­mai ar pie­ne­liai su UV spin­du­lių fil­trais. Gy­dy­tis pa­ta­ria­ma ba­li­nan­čiais pre­pa­ra­tais.

      Am­žius ir pig­men­ti­nės dė­mės
      Odos se­nė­ji­mo prie­žas­tis yra ir na­tū­ra­liai ma­žė­jan­tis hor­mo­nų (pro­ges­te­ro­no ir est­ro­ge­no) san­ty­kis. Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių odos se­nė­ji­mas va­di­na­mas at­ro­fi­ja. Oda sau­sė­ja, at­si­ran­da ato­ni­jos po­žy­mių, pa­di­dė­ja pig­men­ta­ci­ja. Dė­mės ma­to­mos ant at­vi­rų kū­no vie­tų, ypač ant nu­ga­ros, ran­kų, kar­tais ir ant vei­do. Ne­di­de­lės ir ly­gios pig­men­ti­nės dė­mės, vos ke­lių mi­li­met­rų ar cen­ti­met­rų sker­smens, ga­li pra­dė­ti se­nat­vi­nės pro­li­fe­ra­ci­jos pro­ce­są. Tai ge­ry­bi­niai da­ri­niai.
      Se­nat­vi­nių pig­men­ti­nių dė­mių pro­fi­lak­ti­kai siū­lo­ma tin­ka­mai drė­kin­ti odą, ją pri­žiū­rė­ti, ba­lin­ti, kai tik pa­si­ro­do pir­mo­sios dė­mės. Tai ap­sau­ga nuo nau­jų pig­men­ti­nių dė­mių. Ba­lik­liai itin ge­rai vei­kia prieš me­lo­ge­ne­zę ir pig­men­ti­nių dė­mių su­si­da­ry­mą.
      At­ski­ro dė­me­sio ver­ti dėl tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių po­vei­kio pa­aug­liams at­si­ra­dę ap­ga­mai, daž­niau­siai ant pe­čių ar spran­do.
      Hi­per­me­la­na­zė yra su­sir­gi­mas, kai der­mo­je ir epi­der­my­je pa­daugė­ja me­la­ni­no. Es­ti ke­lios li­gos:
      »  95 proc. pa­cien­čių skun­džia­si dė­mė­mis ant vei­do,
      »  37 proc. dė­mė­mis ant ran­kų,
      »  10 proc. ru­do­mis dė­mė­mis kak­lo (iš­kirp­tės) zo­no­je.

      Nėš­tu­mas ir pig­men­ti­nės dė­mės
      Nėš­tu­mo me­tu pa­kin­ta hor­mo­nų pu­siau­svy­ra. Dėl to ga­li di­dė­ti pig­men­ta­ci­ja ir dė­mių dau­gė­ti. Tai yra chlo­az­ma - ant vei­do at­si­ra­du­si hi­per­me­la­no­zė. Ji pa­ryš­kė­ja ar at­si­ran­da ant­ro­jo­je nėš­tu­mo pu­sė­je. IV fo­to­ti­po mo­te­rims at­si­ran­da tam­sios odos dė­mės. Jos si­met­riš­kos, ne­aiš­kių kon­tū­rų, ryš­kė­ja ant kak­tos, skruos­tų, smil­ki­nių, vir­šu­ti­nės lū­pos ir smak­ro. Kar­tais dė­mės es­ti viens­pal­vės, ankš­ties pa­vi­da­lo. Jų spal­va įvai­ri, kar­tais vio­le­ti­nė.
      Chlo­az­ma, va­di­na­ma „nėš­tu­mo kau­ke“, - ši ne­pa­vel­di­ma, daž­niau­siai iš­plės­ti­nė pig­men­ta­ci­ja sil­pnė­ja ir nyks­ta po gim­dy­mo, kai vėl pra­si­de­da menst­ru­a­ci­jos. Kar­tais pig­men­ta­ci­jos ga­li iš­lik­ti dar ke­lis mė­ne­sius, net me­tus.
      Nėš­čio­sios ant­rą­ją nėš­tu­mo pu­sę ypač tu­rė­tų rū­pin­tis sa­vo oda, sau­go­ti ją nuo ul­tra­vio­le­ti­nių (UV B ir UV A) spin­du­lių. Var­to­ti­ni ir to­kie de­pig­men­ta­ci­jos kos­me­ti­kos pre­pa­ra­tai, ku­rie vei­kia tik dė­mę. Re­zul­ta­tai tik­rai es­ti ge­res­ni, jei jie var­to­ja­mi re­gu­lia­riai.

      Pa­gal už­sie­nio spau­dą pa­ren­gė
      gyd. Eg­lė Ru­dins­kie­nė

---

Puslapis 27
Psi­cho­lo­gės informacija „Žibutėje“
      Ka­čer­gi­nė yra ne­di­de­lis ku­ror­ti­nis mies­te­lis ne­to­li Kau­no. Nuo­sta­bus pu­šy­nas, Ne­mu­no pa­kran­tė, na­tū­ra­lūs nuo kal­no trykš­tan­tys šal­ti­niai - tai tur­tas, džiaugs­mas akiai ir šir­džiai. Jau prieš­ka­rio lai­kais čia il­sė­jo­si, gy­dė­si ir gy­ve­no gar­sūs Lie­tu­vos žmo­nės: Jo­nas Bi­liū­nas, Vin­cas My­ko­lai­tis-­Pu­ti­nas ir ki­ti. Vai­kų sa­na­to­ri­jos čia vei­kė nuo 1939 m. Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­ja „Ži­bu­tė“ įkur­ta 1962 m. Ta­da vie­nu me­tu ga­lė­jo gy­dy­tis iki 160 li­go­nių. Bu­vo gy­do­mi vai­kai, ser­gan­tys ne­spe­ci­fi­nė­mis plau­čių li­go­mis (bron­chi­ne ast­ma, bron­chi­tu, plau­čių už­de­gi­mu), sun­kio­mis šir­dies li­go­mis (daž­niau­siai šir­dies reu­matu).
      Šian­dien „Ži­bu­tė“ yra IIB ly­gį ati­tin­kan­ti vai­kų re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­ga, ku­rio­je vie­nu me­tu ga­li gy­dy­tis 100 pa­cien­tų. Per me­tus čia pa­bu­vo­ja 800-1000 vai­kų. Jiems tei­kia­mos re­a­bi­li­ta­ci­jos, svei­ka­tos grą­ži­na­mo­jo gy­dy­mo pa­slau­gos. Gai­vus pu­šų oras, na­tū­ra­lių šal­ti­nių van­duo ir jau­ki ap­lin­ka su­da­ro pui­kias kli­ma­ti­nes ir po­il­sio są­ly­gas. Gy­dy­mo sėk­mę le­mia nau­do­ja­mos kom­plek­si­nės ne­me­di­ka­men­ti­nės prie­mo­nės ir me­di­ka­men­tai.
      Dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai „Ži­bu­tė­je“ gy­do­mi nuo 1991 m. Iki šiol tai vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos pro­fi­lio re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­ga. Sa­na­to­ri­jo­je vai­kų gy­dy­mo są­ly­gos ar­ti­mos gy­ve­ni­mo bū­dui na­muo­se, to­dėl ga­li­ma su­ba­lan­suo­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, mi­ty­bą ir in­su­li­no do­zę. Efek­ty­vus gy­dy­mas to­li­na li­gos kom­pli­ka­ci­jas. Tiek nau­jai, tiek se­niau cuk­ri­niu dia­be­tu su­sir­gę vai­kai mo­ko­mi cuk­ri­nio dia­be­to mo­kyk­lė­lė­je, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi apie kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ją, mi­ty­bą. Itin svar­bi psi­cho­lo­go pa­gal­ba, sau­gant šei­mą nuo stre­so, kri­zės. Kri­zė - tai emo­ci­nis ir pro­ti­nis stre­sas. Jį iš­gy­ve­na su­sir­gęs vai­kas ir jo tė­vai, su­ži­no­ję apie li­gą. Jiems rei­kia di­de­lių pa­stan­gų pri­si­tai­ky­ti prie el­ge­sio po­ky­čių. Vė­liau pats vai­kas at­lie­ka ne tik mo­ki­nio ar ki­tas, bet ir sa­vo svei­ka­tos kon­tro­lės, ko­rek­ci­jos pa­rei­gas. Tai­gi šia li­ga ser­gan­tis vai­kas pri­va­lo bū­ti sa­va­ran­kiš­kes­nis.
      Vai­kui, su­sir­gu­siam dia­be­tu, psi­cho­lo­gas pa­de­da nu­si­ra­min­ti, pa­žin­ti li­gą ir iš­veng­ti sun­kių iš­gy­ve­ni­mų. Psi­cho­re­lak­sa­ci­jos pro­ce­dū­ros pa­leng­vi­na vai­kui iš­siug­dy­ti ge­bė­ji­mą at­si­pa­lai­duo­ti.
      Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je suor­ga­ni­zuo­ta psi­cho­lo­gi­nės pa­ra­mos tė­vams gru­pė. Jo­je da­ly­va­vo įvai­raus am­žiaus vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, tė­ve­liai. Gru­pė­je jie da­li­jo­si as­me­ni­ne vai­ko li­gos kon­tro­lės pa­tir­ti­mi, taip pat ga­vo in­for­ma­ci­jos apie psi­cho­lo­gi­nius li­gos as­pek­tus, vai­kų auk­lė­ji­mo ypa­tu­mus skir­tin­gais am­žiaus tarps­niais. At­lik­ta šiais klau­si­mais tė­vų an­ke­ti­nė ap­klau­sa. Ren­gi­nį rė­mė far­ma­ci­nė kom­pa­ni­ja „Aven­tis“. Pa­da­ry­tos iš dar­bo su šia gru­pe iš­va­dos. Su­sir­gu­sį vai­ką ir jų tė­ve­lius var­gina:
      »  stip­ri įtam­pa, ku­ri trik­do įpras­tą gy­ve­ni­mo rit­mą, todėl pri­va­lo­ma rū­pin­tis dia­be­tu ser­gan­čiu vai­ku, jo svei­ka­ta;
      »  at­im­ta ga­li­my­bė gy­ve­ni­mo bū­do - ju­dė­ti, val­gy­ti kiek, ką ir ka­da no­ri­si, ap­si­ei­ti be in­jek­ci­jų;
      »  ne­ži­no­ji­mas, kaip to­liau elg­tis; klau­si­mai ky­la dėl an­glia­van­de­nių skai­čia­vi­mo, krau­jo cuk­raus ma­ta­vi­mo ir in­su­li­no in­jek­ci­jų.
      Dia­be­tas - li­ga, dėl ku­rios psi­cho­lo­gi­nis dis­kom­for­tas ser­gan­tį vai­ką ir jo tė­vus ly­di vi­są gy­ve­ni­mą. Jie nuo­lat tu­ri ko­vo­ti, kad ne li­ga, o jie pa­tys val­dy­tų gy­ve­ni­mą. Dia­be­tui bū­din­ga spe­ci­fi­nė simp­to­ma­ti­ka ir pri­va­lo­ma nuo­la­ti­nė kon­tro­lė ne­re­tai gąs­di­na ir ke­lia psi­cho­lo­gi­nį ir fi­zio­lo­gi­nį stre­są.
      Vai­ko šei­ma pri­va­lo:
      »  Ge­bė­ti su­si­tai­ky­ti su ne­ma­lo­niu fak­tu ir tuo, kad vai­ko svei­ka­ta pra­stės, pri­klau­so­mai nuo li­gos ei­gos.
      »  Sau­go­ti vai­ką nuo li­gos su­kel­to stre­so.
      »  To­le­ruo­ti li­go­nio reiškia­mus jaus­mus ir bai­mes.
      »  Įti­kin­ti vai­ką, kad šei­ma jį pa­rems, pa­dės pa­čiam iš­mok­ti tin­ka­mo re­ži­mo.
      Jei­gu šei­mos na­riai, iš­gy­ve­nan­tys įtam­pą, bai­mę, pa­si­pik­ti­ni­mą, prie­šiš­ku­mą, kal­tę, ne­su­ge­ba tvar­dy­tis, il­gai­niui tai ga­li trik­dy­ti vai­ko vys­ty­mą­si, įgū­džius, sa­vi­gar­bą, sa­va­ran­kiš­ku­mą, ma­žin­ti vil­tį, blogin­­ti tar­pu­sa­vio san­ty­kius.
      Iš psi­cho­lo­go dar­bo pa­tir­ties ži­no­mas įvai­rus tė­vų el­ge­sio būdas.
      »  Per­fek­cio­nis­ti­nis (sie­kian­tis to­bu­lu­mo) ar ag­re­sy­vus. To­kie tė­vai lin­kę griež­tai lai­ky­tis re­ži­mo rei­ka­la­vi­mų, dėl ku­rių iš tik­rų­jų ge­rai kon­tro­liuo­ja­mas dia­be­tas, ta­čiau ne­re­tai per griež­ti ap­ri­bo­ji­mai „duo­da tik koš­ma­rus nak­tį“, bet ne naudą.
      »  Ge­res­nis po­žiū­ris į vai­ką. Šei­ma tam­pa la­biau my­lin­ti, at­lai­di, ne­su­ge­ba griež­tin­ti re­ži­mo, nu­sta­ty­ti tai­syk­lių; tė­vai taip pat ga­li pri­pa­žin­ti, kad vai­kas ne­tin­ka­mai el­gia­si, nu­si­teik­ti jo at­žvil­giu priešiškai. Vai­kas ga­li tap­ti bai­min­gas, ne­veik­lus, sto­ko­ti in­te­re­sų, jaus­ti pri­klau­so­my­bę nuo mo­ti­nos ar prie­šin­gai - vi­sai nie­ko ne­bi­jo­ti ir aki­vaiz­džiai veng­ti ben­drau­ti.
      Daž­niau­siai pa­ste­bi­mi ke­li ar­ba net vi­si kar­tu šie el­ge­sio bū­dai. Ne­re­tai tai su­ke­lia įtam­pą, prie­šiš­ku­mą dėl per di­de­lio rū­pi­ni­mo­si li­go­niu, lė­ti­na vai­ko psi­cho­so­cia­li­nę rai­dą, sun­ki­na įgū­džių val­dy­mą bei adap­ta­ci­ją so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je.
      Naudingiausi to­kie šei­mos vi­di­niai ištekliai kaip ramu­­mas, pri­si­tai­ky­mas vie­nam prie ki­to ir tar­pu­sa­vio są­vei­ka. Šei­moje vy­rau­janti mei­lė pa­de­da su­si­telk­ti, tai­ky­tis, geriau jaustis.

      Psi­cho­lo­gė Jo­lan­ta Ži­lins­kie­nė
      Ka­čer­gi­nė

---

Maloniai kviečia
      Kavinė-valgykla "DIA". Joje didelis pasirinkimas skanių patiekalų ne tik diabetu sergantiems, bet ir sveikiems žmonėms. Dirbame kasdien (išskyrus šventadienius) 10-17 val.
      Mūsų adresas: Vilniaus g. 29, Vilnius

---

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K. Kudirkienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, B. Urbonaitė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius, tel. (8-5) 262-07-83, faks. 261-06-39.