Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis "Diabetas" Nr.46

» Ankstesnių laikraščio numerių archyvas

Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 2 (46) Gegužės mėn., 2005
Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott Medisense atstovas UAB Abovita, Aconitum, Sanofi-Aventis, Berlin Chemie Menarini Baltic, Convatec, Interlux, Limeta, Roche Diagnostics biuras Lietuvoje, UAB Eksmos MTC, Novo Nordisk, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG., Vitabalans OY atstovybė.

Mieli skaitytojai, maloniai kviečiame apsilankyti diabeto forume.

Kam geriau, kai serga kuo daugiau žmonių?

Tinkama mityba yra viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių. Sergant diabetu gerai kraujo gliukozės kontrolei vien medikamentų nepakanka. Labai svarbu tinkamai suderinti suvalgomą maistą su vaistais. Sergančiųjų diabetu mityba nėra ypatinga dieta. Ji turi būti racionali ir garantuoti pakankamą gydymo reikalavimus atitinkantį angliavandenių kiekį bei tinkamą maisto medžiagų santykį. Reikia vartoti daugiau skaidulų, mažiau cukraus bei riebių produktų. Tai, kas suvalgoma, tiesiogiai veikia kraujo gliukozę. Todėl diabetu sergantis žmogus turi rinktis kokybišką pilnavertį maistą: daug grūdinių produktų, daržovių, vaisių, liesų mėsos, žuvies, pieno patiekalų. Toks racionas kainuoja brangiau negu tas, kurį renkasi sveikas nedideles pajamas gaunantis žmogus.

Kompensaciją gydomajam maitinimui (20 proc. arba 15 proc. MGL) žmonės, sergantys diabetu, gauna nuo 1991 m. pagal sveikatos apsaugos ministro ir SODROS direktoriaus įsakymą bei Vyriausybės nutarimą. Vėliau šią funkciją perėmė Valstybinė ligonių kasa. Nuo tada Lietuvos diabeto asociacijai beveik kiekvienais metais net devynis kartus teko apginti gydomojo maitinimo reikšmę sergantiesiems diabetu.

Tapęs ministru, Ž. Padaiga jau pirmajame susitikime su Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos nariais paminėjo, kad "maisto pinigų” bus atsisakyta. Tą patį jis pažymėjo ir kalbėdamas 2005 m. sausio 28 d. vykusioje LDA 15 metų jubiliejui paminėti skirtoje konferencijoje "Diabeto priežiūros strategija. Lietuvos diabeto asociacijos vaidmuo”. Ministras savo kalboje pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra Lietuvos diabeto asociacijos partnerė, todėl cukrinio diabeto situacijos gerinimo klausimus įsipareigoja spręsti kartu.

Nors jau ne kartą viešai pareikšta, esą Lietuvos diabeto asociacija rekomendavusi atsisakyti kompensacijos gydomajam maitinimui, tiesa yra ta, kad LDA buvo pastatyta prieš faktą, jog kompensacijos gydomajam maitinimui mokėjimas sergantiesiems diabetu bus nutrauktas. Pateikti pagrindiniai tokio sprendimo motyvai:
» Valstybinė ligonių kasa neturi galimybės išmokėti grynų pinigų, tam samdo SODRĄ, todėl šių išmokų administravimui išleidžiama apie 650 tūkst. litų per metus;
» Kompensacija nėra efektyvi, nes neaišku, kur žmones tuos pinigus išleidžia;
» Atsiranda precedentas piktnaudžiauti cukraligės diagnoze (šiai išmokai gauti užtenka gydytojo pažymos, kad yra diagnozuotas cukrinis diabetas) ir mokėti kompensaciją tiems, kuriems ji nepriklauso.
SAM konsultanto prof. A. Norkaus duomenimis, skirtumas tarp skaičiaus žmonių, gaunančių išmokas gydomajam maitinimui, ir skaičiaus žmonių, gaunančių gydymą (tabletėmis ar insulinu), yra apie šešiolika tūkstančių.
» Nė viena kita ligonių grupė negauna piniginių kompensacijų, todėl diabetu sergantieji turį nemotyvuotų privilegijų.

Kadangi šį kartą valdininkų užmojis nutraukti grynų pinigų mokėjimą ligoniams buvo itin platus, Lietuvos diabeto asociacijai teko spręsti, kaip geriausia būtų tuos pinigus panaudoti. Žinoma, svarbiausia buvo išsireikalauti, kad visi šie pinigai būtų skirti diabetu sergančių žmonių poreikiams. Derybų pradžioje kai kuriems valdininkams atrodė, kad diabetu sergantiems žmonėms valstybė skiria per daug lėšų.
Vis dėlto derėtų neužmiršti, kad Lietuvoje sergantiesiems cukralige kompensuojamas tik simbolinis savikontrolės priemonių kiekis, ir ši gyvybiškai svarbi gydymo dalis gula ant pačių sergančiųjų pečių. Nuo 1997 m., kuomet besigydantiems insulinu sergantiems žmonėms buvo skirta 150 (nėščiosioms - 300) diagnostinių gliukozės testų metams, situacija nesikeitė. Tinkamai save kontroliuojantis sergantis žmogus tiek testų suvartoja per vieną mėnesį. LDA daug kartų bandė atkreipti valdininkų dėmesį į prastą cukraligės savikontrolės lygį, bet SAM konsultantų specialistų (gydytojų endokrinologų) nuomonė buvo kita. Jie čia nematė problemos. Be to, prašymai skirti daugiau lėšų savikontrolei "atsimušdavo” į gydomajam maitinimui skirtus pinigus. Todėl, siekdama teisingumo, LDA tvirtai laikosi pozicijos, kad visi gydomajai mitybai skirti pinigai atitektų savikontrolei. Taip pat suprasdama, kad netekus kompensacijos vargingiausiai gyvenančių diabetu sergančių (mažas senatvės ir invalidumo pensijas gaunančių, kaime gyvenančių) žmonių socialinė būklė pablogės, LDA reikalavo diabeto gydymo klausimus spręsti kompleksiškai, įtraukiant ir socialinės apsaugos bei kitas atsakingas institucijas.
Diabeto situaciją Lietuvoje blogina ir tai, kad, vykdant sveikatos reformą, sužlugdytas diabetu sergančiųjų mokymas, daugumoje rajonų neveikia diabetinės pėdos priežiūros kabinetai.
Nuo 1996 m. nutrauktas Nacionalinės kompleksinės medicininės ir socialinės pagalbos diabeto programos finansavimas. Lietuvos diabeto asociacijai pastoviai reikalaujant, 2002 m patvirtinta programai rengti darbo grupė, vadovaujama SAM konsultanto endokrinologo prof. A. Norkaus. Sveikatos ministro įsakymu ji buvo įpareigota programą parengti iki 2003 m. Deja, programos iki šiol nėra.
Derybos dėl SAM nuspręstų nebemokėti gydomajam maitinimui skirtų pinigų panaudojimo vyko nesklandžiai, paskubomis ir nesilaikant SAM ir LDA partnerystės pažadų. Pacientų ir specialistų endokrinologų nuomonė dėl kompensuojamų savikontrolės priemonių skaičiaus išsiskyrė. Pirmajame svarstyme gydytojai siūlė nežymiai padidinti kompensuojamų savikontrolės priemonių skaičių (vaikams kompensuoti 600, insulinu besigydantiems suaugusiems - 300, nesigydantiems insulinu žmonėms - 100 testų per metus, kompensuoti glikuoto hemoglobino tyrimus I tipo diabetu sergantiesiems 4 kartus per metus, II tipo - 3 kartus per metus) ir įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą šešių grupių preparatus, skirtus diabetui ir jo komplikacijoms gydyti. LDA nesutiko su tokiu sprendimu, kreipėsi į žurnalistus, pradėjo rinkti sergančiųjų parašus. Siūlomų kompensuoti savikontrolės priemonių skaičiai pradėjo didėti. 2005 m. vasario 25 d.vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje nutarta vaikams kompensuoti 1000 diagnostinių gliukozės juostelių. Derybų metu Valstybinė ligonių kasa nepasako iki galo aiškaus nei sergančiųjų, gaunančių gydymą, skaičiaus, nei kompensacijai skirtų pinigų sumos (ji kinta tarp 20 ir 17,5 mln. litų).
Siekdama skaidrumo, perskirstant nutraukiamus mokėti gydomajam maitinimui pinigus, ir kompleksinio požiūrio į diabetu sergantiesiems kylančius sunkumus Lietuvoje, LDA surinko per 3 tūkst. sergančiųjų parašų ir 2005 m. vasario 28 d. raštu kreipėsi į visas aukščiausias valdžios institucijas (LR Prezidentą, Seimo Pirmininką, Premjerą) ir žurnalistus. Dėl to surengtas pasitarimas LR Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos diabeto asociacijos konferencijos rezoliuciją ir kitus pateiktus dokumentus, išklausęs pasitarimo dalyvių keliamus klausimus ir atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, 2005 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą (žr. priedą).
Nors jau buvo aišku, kad LR Seime 2005 m. kovo 23 d. vyks pasitarimas, išvakarėse (kovo 22 d.) Privalomojo sveikatos draudimo taryboje vėl buvo svarstytas kompensacijos gydomajam maitinimui naikinimo ir savikontrolės priemonių bei HbA1c tyrimų kompensavimo klausimas. Nutarime savikontrolės priemonių skaičius dar padidėjo: vaikams iki 1800, I tipo cukralige sergantiems iki 600 testų per metus (kiti skaičiai kaip ankstesniame 2005 m. vasario 25 d. nutarime). Tada paaiškėjo, kad netgi taip perskirsčius lėšas lieka 3 mln. litų (pirmame PSDT posėdyje LDA prezidentė buvo informuota, kad šių priemonių kompensavimui skirti visi gydomosios kompensacijos pinigai - 17,5 mln.). LDA reikalavimu, PSDT nutarė, kad reikia kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, jog būtų ieškoma galimybių gerinti mažiausias pajamas gaunančių diabetu sergančiųjų socialinei būklei.

Kur išleisti likusius 3 mln. litų, svarstyta SAM pasitarime 2005 m. kovo 30 d. Svarstyme dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai (A. Matulas, V. M. Čigrėjienė ir N. Žymantas), LDA atstovai (V. Augustinienė, E. M. Jakimavičienė, G. Naidzinavičienė, J. Janušaitis), specialistai endokrinologai (A. Norkus, R. Šulcaitė, B. Urbonaitė), viceministras E. Vaitkus, SAM sekretorė R. Baranauskienė. Vėl Sveikatos ministerijos atstovai ir specialistai primygtinai siūlė įtraukti į sąrašą naujų kompensuojamų vaistų, bet šiaip taip sutarta, kad bus kompensuojama:
» vaikams 1800 diagnostinių gliukozės testų metams;
» I tipo diabetu sergantiesiems 600 testų metams;
» II tipo diabetu sergantiesiems, besigydantiems insulinu, 300 testų metams;
» II tipo sergantiesiems, nesigydantiems insulinu, 150 testų metams;
» glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimai: 4 kartus per metus I tipo diabetu ir 2 kartus per metus II tipo diabetu sergantiems žmonėms.
» Vaikams nutarta kompensuoti vieną gliukagono (sunkios hipoglikemijos pirmajai pagalbai reikalingas medikamentas) komplektą metams.

Tik, pasiteravus atsakymo į LDA kreipimąsi, Prezidentūros pareigūnės A. Morkūnienė ir R. Janonienė 2005 m. balandžio 7 d. pakvietė į pasitarimą LDA (V. Augustinienė ir E. M. Jakimavičienė) kartu su SAM (E. Vaitkus), VLK (H. Baubinas) ir specialistų endokrinologų (A. Norkus ir G. Kazanavičius) atstovais. Čia LDA atstovėms buvo užduodami tendencingai suformuluoti Prezidentūros pareigūnių klausimai ir į kiekvieną mūsų atsakymą tiesiog teko išklausyti valstybės pareigūnų ir specialistų pačius baisiausius kaltinimus bei Prezidentūros pareigūnės pamokymus "kad nereikėtų atsikąsti didžiausio kąsnio, nes galim jo neapžioti”. Jie siūlė naikinamos kompensacijos pinigus skirstyti tik SAM ir VLK valdininkų bei specialistų nuožiūra. Manome, kad pareigūnės iki to susitikimo dar nebuvo informavusios Lietuvos Respublikos Prezidento apie LDA jam perduotą kreipimąsi su keliais tūkstančiais žmonių parašų. Kadangi po pasitarimo paprašėme atsakymo raštu į LDA 2005 02 28 kreipimąsi, buvo paaiškinta, jog viską jau aptarėm ir kam to bereikią. Vėliau sutiko informuoti Prezidentą.
Lietuvos diabeto asociacijos atstovai neprieštarauja, kad būtų įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą kai kurie medikamentai diabeto ir jo komplikacijų gydymui bei prevencijai, tik nesutinka, kad lėšos jų kompensavimui būtų skiriamos iš atimamų gydomojo maitinimo pinigų.
SAM valdininkai ir specialistai primygtinai siūlė iš šitų pinigų kompensuoti ir kitus diabeto problemų sprendimo klausimus. Paaiškėjo, jog reikia nemažų lėšų Nacionalinei cukrinio diabeto programai rengti. Programos reikia, tuo niekas neabejoja, tik kyla klausimas, ar gali būti valstybinių strateginių programų rengimas finansuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (t.y. žmonių sumokėtų) lėšų. Tuo suabejojo ne tik LDA atstovai, bet ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai bei VLK direktorius Algis Sasnauskas.
Sunku prognozuoti, koks bus priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu, nes valdininkų ir specialistų konsultantų tikslai dėl šių pinigų panaudojimo yra kiti, negu sergantiems žmonėms būtiniausioms reikmėms. Norėtume tikėti, kad nugalės sveikas protas ir bus atsižvelgta į Lietuvos diabeto asociacijos siūlymus, taip pat nebus ignoruojamas ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto priimtas sprendimas.
Kaip žmonės gebės pasinaudoti kompensuojamomis savikontrolės priemonėmis, parodys ateitis. Ne paslaptis, kad netgi iki šiol kompensuojamomis 150 juostelių nepasinaudodavo beveik pusė sergančiųjų, kuriems tai priklausė. Kai kurios gydymo įstaigos, taupydamos pinigus, draudė gydytojams jas išrašyti ar, savo nuožiūra, patys gydytojai nerašė kompensuojamų savikontrolės priemonių. Lietuvos diabeto asociacija kviečia visus sergančiuosius nebūti abejingus savo sveikatai, o gydytojus bei slaugytojas padėti sergantiesiems suvokti savikontrolės reikšmę diabeto gydymui ir neriboti galimybės žmonėms naudotis valstybės skiriama parama.

Kviečiame visus sergančiuosius diabetu tapti Lietuvos diabeto asociacijos nariais. Tik bendromis visų pastangomis pasieksime tinkamos sveikatos priežiūros ir valstybės pareigūnai nebegalės tyčiotis iš sergančių žmonių. Visą svarbiausią informaciją diabeto klausimais rasite užsiprenumeravę Lietuvos pašte LDA leidžiamą laikraštį "Diabetas”.

Vida Augustinienė,
Eglė Jakimavičienė

Puslapis 3
Brangūs skaitytojai,

Pavasaris mūsų gyvenimą užlieja nauja gyvybe, spalvomis, gėlių ir medžių pumpurais kvepiančiu džiaugsmu. Mes dėkingai priimam gamtos dovaną, ja alsuojam, grožimės. Šios laimės yra tiek daug, kad net nepastebime, kaip ji kasdien kinta, pereina į kitą būseną, kol pagaliau susigriebiam - atėjo ruduo! Pavasario, vasaros - tarsi nė nebūta.
Tačiau dabar dar pavasaris, nors netrukus į veidą padveks vasara. Pakelkime galvas, ilgiau žvelkime į dangų, gėrėkimės medžiais ir gėlėmis. Mums groja tūkstančiai paukščių orkestrų! Įsiklausykime, labai įsiklausykime - ar skamba mūsų siela, ar skrenda mūsų mintys, ar kyla rankos darbui ir kūrybai? Ar tebesame nuolat atsinaujinanti, grožį nešanti gamtos dalis?

Vida Augustinienė

Puslapis 4
Lietuvos Respublikos Seimo
Sveikatos reikalų komiteto sprendimas Nr. 8,

„Dėl sergančiųjų diabetu sveikatos problemų“
Komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos diabeto asociacijos konferencijos rezoliuciją ir kitus pateiktus dokumentus, š.m. kovo 23 d. surengęs pasitarimą dėl sergančiųjų diabetu sveikatos priežiūros ir socialinių problemų, išklausęs Lietuvos diabeto asociacijos, diabeto klubų atstovų keliamas problemas ir pateiktus pasiūlymus, įvertinęs Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto ir šio universiteto Endokrinologijos bei Šeimos medicinos klinikų vadovų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro vadovo, Vilniaus ir kitų miestų poliklinikų vadovų bei ligoninių specialistų nuomones ir pasiūlymus, išklausęs Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Švietimo ir mokslo ministerijos informaciją šiais klausimais, konstatuoja, kad pasitarimo dalyviai įvardino iš esmės tas pačias pagrindines sergančiųjų cukriniu diabetu sveikatos ir socialines problemas - nepakankamą savikontrolės priemonių ir diagnostinių tyrimų kompensavimą, piniginių išmokų gydomajam maitinimui panaikinimą, diabetinės pėdos priežiūros ir diabeto mokymo kabinetų panaikinimą, darbo vietų slaugytojoms diabetologėms trūkumą, pavėluotą cukrinio diabeto išaiškinimą ir nepakankamai efektyvią šios ligos kontrolę ir kt. Piniginių išmokų gydomajam maitinimui atsisakymas pablogins šias išmokas gaunančių cukriniu diabetu sergančiųjų socialinę padėtį. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimas siūlyti atsisakyti šių išmokų jas keičiant savikontrolės ir kitomis diagnostikos priemonėmis priimtas neapsvarsčius jo Seimo Sveikatos reikalų komitete ir nesuderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus Komitetas nusprendžia:
1. Tuo atveju, jei būtų atsisakyta piniginių išmokų sergančiųjų cukriniu diabetu gydomajam maitinimui, siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai su Lietuvos diabeto asociacija apsvarstyti galimybes visas šias lėšas skirti sergančiųjų diabetu savikontrolės priemonių ir diagnostinių tyrimų kompensavimui siekiant patenkinti jų poreikį, taip pat skirti dalį šių lėšų slaugytojų diabetologių ir diabetinės priežiūros kabinetų teikiamų paslaugų apmokėjimui.
2. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai parengti ir patvirtinti diabetinės pėdos priežiūros ir sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo kabinetų paslaugų įkainius ir teikimo tvarką, o sveikatos priežiūros įstaigų vadovams rekomenduoti atnaujinti šių kabinetų veiklą.
3. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai paspartinti valstybinės diabeto programos rengimą ir patvirtinimą.
4. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai išnagrinėti sergančiųjų sveikatos diabetu gydymo ir sveikatos priežiūros problemas ir peržiūrėti bendrosios praktikos gydytojo bei gydytojo endokrinologo normas ir jas patikslinti siekiant užtikrinti tinkamą sergančiųjų diabetu sveikatos priežiūrą ir ankstyvą sergančiųjų diabetu išaiškinimą.
5. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai nustatyti, kad į greitosios medicinos pagalbos automobilių turimus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinius būtinosios pagalbos teikimui būtų įtrauktas gliukagonas sergančiųjų cukriniu diabetu hipoglikeminės komos gydymui.
6. Atsižvelgiant į mokslininkų ir specialistų prognozes, kad artimiausiais metais galima tikėtis ženklaus sergančiųjų cukriniu diabetu skaičiaus augimo, siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai, apskričių ir savivaldybių gydytojams organizuoti aktyvią žinių apie sveiką ir subalansuotą mitybą bei sveiką gyvenseną sklaidą visuomenės informavimo priemonėse.

Komiteto pirmininkė D. Mikutienė
2005 04 07

Puslapis 5

2005 02 28, Nr. 05-71

LR Prezidentui Jo Ekscelencijai Valdui Adamkui
LR Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Brazauskui

Kopijos:
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojui Antanui Matului
Sveikatos apsaugos ministrui Žilvinui Padaigai
Valstybinės ligonių kasos direktoriui Algiui Sasnauskui
Žiniasklaidos atstovams

Kreipimasis
1. Reikalaujame įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos skubotus sprendimus dėl cukriniu diabetu sergantiesiems kompensacijos dietinei mitybai mokėjimo nutraukimo, melagingų duomenų teikimo, Lietuvos diabeto asociacijos, atstovaujančios sergančių žmonių interesams, nuomonės nepaisymo.
2. Reikalaujame pripažinti SAM specialistų ir PSDT nutarimus negaliojančiais, kol nebus organizuotas visų valdžios institucijų (LR Seimo, SAM, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų, MSEK, VLK, SODROS, Lietuvos diabeto asociacijos ir kt. ) atsakingų darbuotojų pasitarimas LR Seimo Sveikatos reikalų komitete dėl cukrinio diabeto bei jo komplikacijų prevencijos ir gydymo strateginių klausimų.
2005 m. sausio 28 d. Lietuvos diabeto asociacija (LDA) surengė konferenciją "Cukrinio diabeto strategija. LDA vaidmuo“. Dalyvavo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Medicininės socialinės ekspertizės komisijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės diabeto federacijos, LDA kolektyvinių narių (visų rajonų diabeto klubų, draugijų, bendrijų), Lietuvos širdies asociacijos bei kitų pacientų organizacijų, mokslo ir gydymo įstaigų atstovai (apie 300 žmonių). Konferencijoje, skirtoje Lietuvos diabeto asociacijos 15 metų jubiliejui paminėti, ne tik pasidžiaugta pasiekimais cukriniu diabetu sergančių žmonių sveikatos labui, bet ir įvertinta blogėjanti sveikatos priežiūros sistemos dabarties situacija, priimta rezoliucija (priedas).
Konferencijoje kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Ž. Padaiga gerai vertino LDA veiklą, pritarė diabeto priežiūros sistemos gerinimo būtinybei. Ministras pažymėjo, kad Lietuvos diabeto asociacija pateikė siūlymus ligos savikontrolės gerinimui. Jis akcentavo, kad cukriniu diabetu sergančiųjų gydomajam maitinimui 2004 m. išmokėta 20 mln. litų (Tai pranešė ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos susitikime SAM 2005 01 17). Ministras pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija yra Lietuvos diabeto asociacijos partnerė, todėl cukrinio diabeto situacijos gerinimo klausimus SAM įsipareigoja spręsti kartu su LDA atstovais.
2005 m. vasario 7 d. KMU Endokrinologijos institute organizuotame Sveikatos apsaugos ministro patarėjo E. Vaitkaus vienašališkai sudarytos tik III ir II lygio stacionaruose dirbančių specialistų grupės (E. Vaitkus neleido dalyvauti pasitarime net LDA viceprezidentui prof. J. Danilevičiui) pasitarime nutarta rekomenduoti SAM ministrui nutraukti lėšų skyrimą sergančiųjų cukriniu diabetu gydomajam maitinimui. Siūloma lėšas naudoti savikontrolės priemonių kiekio didinimui, hipoglikemizuojančių ir komplikacijų atitolinimui būtinų medikamentų finansavimui.
LDA vadovės žodžių, kad turi būti atsižvelgta į Lietuvos diabeto asociacijos siūlymus, pateiktus SAM, buvo visai nenorima girdėti. E. Vaitkus pareiškė, kad tai yra ne LDA pinigai ir ne LDA spręs, kur juos panaudoti. Sprendimus priims "specialistai, o ne ligoniai”. Pasitarime į klausimą, kiek yra sergančiųjų, kiek jiems dabar išleidžiama pinigų vaistų, savikontrolės priemonių, komplikacijų gydymui, buvo atsakyta, kad mitybai išleidžiama 20 mln. Lt, o visas kitas išlaidas skaičiuos SAM ir VLK, tai esą ne Lietuvos diabeto asociacijos reikalas. E. Vaitkaus teigimu, sergantieji cukriniu diabetu turi per daug privilegijų.
SAM specialisto prof. A.Norkaus pranešimo 2005 m. sausio 28 d. konferencijoje duomenimis, Lietuvoje diabetas diagnozuotas 64 tūkst. žmonių. Anot jo, 16 tūkst. žmonių gydosi tik dieta, kad gautų 20 proc. MGL kompensaciją (jo manymu, iš tikrųjų tokių ligonių gali būti tik apie 1 tūkst.). I tipo diabetu serga 5 tūkst., II tipo ligonių, besigydančių insulinu, 14 tūkst. ir apie 29 tūkst. gydosi tabletėmis ("Diabetas” Nr.1.45). Šiuos duomenis, atsakydamas į LDA vadovės klausimą, prof. A. Norkus pateikė ir 2005 m. vasario 7 d. posėdyje.
Nepaisant Lietuvos diabeto asociacijos 2005 01 18 Nr.05-51 prašymo, Valstybinė ligonių kasa duomenų nei apie diabetu sergančių žmonių skaičių, nei apie išlaidas ligos kontrolei ir jos komplikacijų gydymui raštu nepateikė.
SAM 2005 02 18 raštu Nr.10-(10.3-22-1)-901 LDA prezidentė buvo pakviesta 2005 m. vasario 23 d. 13.30 val. dalyvauti posėdyje, kurio metu buvo numatoma aptarti LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės D. Mikutienės prašymą išnagrinėti LDA 2005 01 28 vykusios konferencijos rezoliucijoje keliamus klausimus bei doc. E. Janulionytės prašymą dėl programos savanorių mokymui patvirtinimo. Prieš prasidedant posėdžiui, visų dalyvių buvo paprašyta pasirašyti. Posėdyje, pirmiausia aptarus antrąjį klausimą, pacientų atstovei neleista pasilikti. LDA rezoliuciją svarstė tik SAM specialistai. Išeinant iš posėdžio, paprašius atsiųsti nutarimo kopiją, SAM specialistė G. Paulauskienė atsakė, kad nutarimas bus išsiųstas LR Seimo Sveikatos reikalų komitetui, iš ten LDA ir gausianti atsakymą. Kol kas atsakymo negauta.
2005 m. vasario 25 d. VLK vykusio PSDT posėdžio darbotvarkėje dėl cukriniu diabetu sergantiesiems kompensacijos mokėjimo nutraukimo ir lėšų perskirstymo klausimas nebuvo įtrauktas. Jis buvo svarstomas kaip papildomas, SAM ministrui anksčiau išėjus iš posėdžio. Viskas vyko pagal "iš anksto suderintą planą”. Tarybai buvo pateikti visai jau kiti duomenys nei 2005 m. vasario 7 d. lėšas perskirsčiusios SAM patarėjo E. Vaitkaus sudarytos komisijos protokole.
LDA prezidentei (PSDT narė) informavus PSDT apie kompensacijos atėmimo svarstymo eigą (pateikta aukščiau) ir pakvietus PSDT narius nepriimti skuboto sprendimo, o klausimą svarstyti tik po LR Seimo Sveikatos reikalų komitete planuojamo visų valdžios institucijų atsakingų darbuotojų pasitarimo cukrinio diabeto bei jo komplikacijų prevencijos ir gydymo strateginiais klausimais, pasipiktinimą sukėlė LGS prezidentui L. Labanauskui. Jis pareiškė nesuprantąs, ko dar reikią LDA, jei visi kompensacijos pinigai yra skirti savikontrolės priemonių kompensavimui ir pasiūlė Tarybai pritarti nutarimo projektui. Taip ir buvo pirmininkaujančio VLK direktoriaus A. Sasnausko pranešta, kad nutarimas "bendru sutarimu” priimtas.
Pareiškus pretenzijas, kodėl, sprendžiant pacientams gyvybiškai svarbius reikalus, valdininkai ir toliau ignoruoja jų poziciją, netgi atvirai tyčiojasi iš jų atstovų, ministro patarėjas E. Vaitkus pabrėžė, kad su LDA vadove viskas suderinta, viskam ji pritarusi, net savo parašu yra patvirtinusi. Taip pat jis pranešė, kad 2005 02 23 jokiame SAM posėdyje LDA rezoliucija visai nebuvo svarstyta.
LDA reikalaujant, jau priėmus PSDT nutarimą, VLK pateikė išmokamos kompensacijos sumą, kuri iš 20 mln. liko tik 17,5 mln. bei sergančiųjų diabetu skaičių, gaunančių ją. Tačiau besigydančiųjų tik dieta - iš 16 tūkst. žmonių nebeliko nė vieno, bet padaugėjo beveik 200 vaikų, 2 tūkst. I tipo, 2 tūkst. II tipo besigydančiųjų insulinu ir 5 tūkst. besigydančių tabletėmis diabetu sergančiųjų.
Lietuvos diabeto asociacija atkreipia Jūsų dėmesį, kad SAM iš ligonių atimtą kompensaciją gydomajam maitinimui skirstė neskaidriai.

Priedai:
1. Lietuvos diabeto asociacijos rezoliucija (2 lapai).
2. 2005 02 07 komisijos posėdžio protokolo kopija (1 lapas).
3. Kvietimo į SAM posėdį 2005 02 23 kopija (1 lapas).
4. Laikraštis "Diabetas” Nr. 1(45).
5. 2005 02 28 Raštas dėl savikontrolės priemonių (2 lapai).
6. LDA narių sąrašų su parašais kopijos ( 46 lapai). Originalai yra LDA.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė
Vida Augustinienė

Puslapis 6

2005-03-21, Nr. 05-81

Sveikatos apsaugos ministrui
Ž. Padaigai

Kopijos:
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariams
LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei D. Mikutienei

Dėl cukriniu diabetu sergantiesiems 20 proc. MGL
kompensacijos gydomajam maitinimui naikinimo
Lietuvos diabeto asociacijai nerimą kelia Sveikatos apsaugos ministerijos skubotai priimami nutarimai, lemiantys dešimčių tūkstančių žmonių likimus, taip pat noras bet kokia kaina susidoroti su organizacija, ginančia ligonių interesus.
Vasario 25 d. PSDT posėdyje, svarstant klausimą dėl cukriniu diabetu sergantiesiems 20 proc. MGL kompensacijos gydomajam maitinimui (kompensacija gydomajam maitinimui sergantiesiems cukriniu diabetu skiriama pagal LR SAM ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos 1991-09-12 nutarimą Nr.21-5-3148/614 ir LR Vyriausybės 1991 m. spalio 7 d. nutarimą Nr.403) naikinimo bei lėšų savikontrolės priemonėms skyrimo, nebuvo pateikta Tarybai duomenų, kiek šiuo metu yra sergančiųjų, gaunančių gydymą insulinu, peroraliniais vaistais, dieta, kiek išleidžiama pinigų vaistų, savikontrolės priemonių kompensavimui, gydomojo maitinimo kompensacijų mokėjimui. Lietuvos diabeto asociacijos vadovės kreipimasis į PSDT nesvarstyti šio klausimo, kol neįvyks planuojamas posėdis LR Seimo Sveikatos reikalų komitete (LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės 2005-02-14 raštas sveikatos apsaugos ministrui Nr.111-S-77) ir nebus pateikta realių skaičių, nebuvo išgirstas ir nutarimas nutraukti kompensacijos mokėjimą buvo priimtas. Ministro patarėjas E. Vaitkus informavo PSDT, kad Lietuvos diabeto asociacija yra pasirašiusi susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija dėl šio nutarimo priėmimo.
(Tą patį išgirdome ir iš sveikatos apsaugos ministro Ž. Padaigos LTV "Panoramos” laidoje kovo 6 d.). Informuojame, kad Lietuvos diabeto asociacija šiuo klausimu iki šiol nėra pasirašiusi jokio susitarimo su Sveikatos apsaugos ministerija.
Tik priėmus PSDT nutarimą 2005-02-25, Lietuvos diabeto asociacijos vadovei reikalaujant, buvo pateikta klaidinanti VLK informacija apie sergančiuosius šia liga. Tada ir sužinojome, kad iš deklaruojamos 20 mln. Lt sumos beliko tik 17,5 mln. gydomajam maitinimui. Taip pat buvo paaiškinta, kad visi šie pinigai ir yra skirti papildomam savikontrolės priemonių ir glikuoto hemoglobino kompensavimui. Kovo 1 d. ELTA pranešime www.delfi.lt rašoma "Papildomai kompensuojamos diabeto savikontrolės priemonės 2005 m. kainuotų beveik 8 mln., o glikuoto hemoglobino tyrimų kompensavimas - dar apie 5 mln. litų. Kur panaudoti likusius 4,5 mln., ministro teigimu, yra diskusijų klausimas.”
Taip pat PSDT posėdyje į LDA vadovės paaiškinimą, kad jai nebuvo leista dalyvauti SAM posėdyje, į kurį buvo gavusi pakvietimą, E. Vaitkus pareiškė, kad vasario 23 d. SAM nevyko jokio posėdžio dėl LDA sausio 28 d. konferencijoje priimtos rezoliucijos cukrinio diabeto strateginiais klausimais. LR Seimo kanceliarijoje 2005-03-10 reg. Nr. 450-GA-200 gautas ministro Ž. Padaigos pasirašytas atsakymas 2005-03-08 Nr.10-(10.1-22-1) į 2005-02-14 Nr.111-S-77 Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei apie SAM 2005-02-23 įvykusį posėdį, kuriame svarstyta LDA 2005-01-28 konferencijoje priimta rezoliucija.
2005-03-08 gautas LR Seimo kanceliarijos priimamojo vedėjos B.Baltrušaitytės 2005-03-07 raštas Nr.450-S-200/02 - atsakymas į LDA 2005-02-28 raštą Nr.05-71, kuriuo pranešama, kad LR Seimo Pirmininko A. Paulausko pavedimu LDA kreipimasis dėl cukriniu diabetu sergantiesiems kompensacijos dietinei mitybai mokėjimo perduotas Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
2005 m. kovo 9 d. 17.45 val. ministro patarėjas E. Vaitkus telefonu pakvietė LDA vadovę atvykti į SAM kovo 10 d. 15 val. dėl 2005 02 07 pasitarimo, vykusio KMU, išvadų aptarimo. Paklausus, kas dalyvaus pasitarime, ir informavus, kad LDA laukia atsakymo iš valdžios institucijų dėl skubotų SAM sprendimų, todėl jokių naujų sprendimų nėra priėmusi ir nesiruošia nieko pasirašyti, E. Vaitkus paaiškino, kad posėdyje dalyvaus ministerijos sekretorė R. Baranauskienė, jis ir dar 2 teisininkai. Taip pat jis liepė atsinešti LDA Įstatus, nes įtariąs, kad LDA yra nelegali organizacija, nes tikriausiai nežinanti, jog reikėjo perregistruoti Įstatus pagal naują LR Asociacijų įstatymą, priimtą 2004 m. Paaiškinus, kad LDA nėra pavaldi SAM organizacija, ministro patarėjas atsakė, jog visa tai galėsianti paaiškinti posėdyje, kurio metu mano kalba būsianti įrašyta.
Prieš posėdį SAM 2005-03-10 kanceliarijoje įregistruotas LDA raštas ministrui Nr.05-77 dėl diabeto priežiūros strategijos, o kopija įteikta ministro patarėjui E. Vaitkui (priedas).
Prasidedant posėdžiui, sekretorė J. Lesienė, paklaususi ministerijos pareigūnų, ar jau kviesti teisininkus, ir gavusi atsakymą, kad kol kas nereikia, įjungė diktofoną. (Tada pokalbį nutariau įsirašyti ir aš). Viso posėdžio metu, darant psichologinį spaudimą, buvo reikalaujama atsakyti į E. Vaitkaus ir R. Baranauskienės įvairiai pateikiamus tuos pačius klausimus ir pasirašyti, jog dalyvavau posėdyje, po sekretorės surašytu "protokolu”, kuris yra pridėtas prie 2005 m. kovo 22 d. PSDT posėdžio darbotvarkėje vėl planuojamo svarstyti to paties cukriniu diabetu sergantiesiems kompensacijos dietinei mitybai panaikinimo nutarimo projekto.
2005 m. kovo 23 d. 11.30 val. Seime vyks LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasitarimas (LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2005-03-18 kvietimas Nr.III-5-128) Lietuvos diabeto asociacijos visais keliamais cukrinio diabeto priežiūros klausimais (taip pat dėl kompensacijos dietinei mitybai). Į pasitarimą kviečiami įvairių sveikatos priežiūra besirūpinančių institucijų, taip pat ir Lietuvos diabeto asociacijos atstovai.
Dar kartą kreipiamės į sveikatos apsaugos ministrą ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybą, reikalaudami 2005-03-22 PSDT posėdyje nesvarstyti cukriniu diabetu sergantiesiems kompensacijos dietinei mitybai panaikinimo nutarimo projekto.
Pastaba: 2005-02-25 PSDT posėdžio protokolas gautas tik 2005-03-21 antroje dienos pusėje. Nesutinku su protokole įrašytais kai kuriais teiginiais, apie kuriuos PSDT 2005-02-25 posėdyje visai nebuvo kalbama.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė,
Vida Augustinienė

Puslapis 7

2005-03-10, Nr. 05-77

LR sveikatos apsaugos ministrui
Ž. Padaigai

Diabeto priežiūros strategija
Lietuvos diabeto asociacija, remdamasi Tarybos susirinkime, vykusiame 2005 m. sausio 28 d. (Protokolas Nr. 9), ir konferencijoje "Diabeto priežiūros strategija. Lietuvos diabeto asociacijos vaidmuo", vykusioje 2005 m. sausio 28 d., Vilniuje, patvirtinta rezoliucija (pridedama), siūlo cukrinio diabeto gydymo ir kontrolės klausimus spręsti kompleksiškai.
Tam pirmiausiai būtina organizuoti visų valdžios institucijų (LR Seimo, SAM, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Finansų ministerijų, MSEK, VLK, SODROS, Lietuvos diabeto asociacijos ir kt.) atsakingų darbuotojų bendrą pasitarimą, kurį planuoja artimiausiame posėdyje organizuoti LR Seimo sveikatos reikalų komitetas (2005 02 14 Nr.III-5-77 LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės D. Mikutienės raštas SAM ministrui).
Kompleksiškai įvertinus realią epidemiškai plintančio cukrinio diabeto ir jo komplikacijų keliamą grėsmę bei realias finansines galimybes jai stabdyti, sudaryti darbo grupę iš įvairių institucijų atsakingų darbuotojų Nacionalinei kompleksinei medicininės ir socialinės pagalbos diabeto programai rengti.
Remiantis patvirtinta Nacionalinės kompleksinės medicininės ir socialinės pagalbos diabeto programa, priimti sprendimus cukrinio diabeto strateginių klausimų nuosekliam sprendimui.

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė,
Vida Augustinienė

Puslapis 8
Meliton complex
efektyviai mažina cukraus ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje

Apie 10 proc. žmonių, sergančių diabetu, vargina retinopatija, jiems dažnos inkstų, nervų sistemos, kraujagyslių ligos, kitos komplikacijos. Negydomas ar netinkamai gydomas cukrinis diabetas blogina sergančiojo darbingumą, gyvenimo kokybę, trumpina jo trukmę. Vengiant šių negandų, reikia kontroliuoti diabetą, tinkamai maitintis, mankštintis, vartoti vaistus, mokytis savikontrolės. Cheminiai preparatai mažina kraujo gliukozę, tačiau ilgai vartojami gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių. Mokslininkai atliko daug tyrimų kurti preparatams, kurie tokių reiškinių nesukelia. Tiriant augalus, pastebėta, kad juose esančios medžiagos puikiai mažina kraujo gliukozę ir nedaro žalos organizmui. Viena iš tokių unikalių medžiagų - gliukomananas. Tai natūrali maistinė skaidula, gaunama iš CONJAC šaknies. Gliukomananas slopina su maistu patekusių angliavandenių rezorbavimąsį žarnyne, mažiau cukraus patenka į kraują, o tai lengvina diabeto eigą. Dar viena svarbi gliukomanano savybė yra ta, kad jis ryškiai mažina cholesterolio kraujyje. Be to, jis padeda tulžies rūgštis šalinti iš virškinamojo trakto, tokiu būdu mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje. Kaip ir kitos maistinės skaidulos, gliukomananas, brinkdamas skrandyje, sukelia sotumo jausmą, natūraliai slopina alkį ir maisto poreikį, o tai naudinga norint suliesėti. Klinikinių tyrimų metu, be minėtų gliukomanano savybių, pastebėta, kad jis teigiamai veikia ir divertikuliozės eigą. Žmonėms, sergantiems insulinui rezistentišku sindromu (sindromu x) vartojant 8-13 g gliukomanano per dieną, stabilizuojamas kraujo gliukozės kiekis. Medikamentas tinka vartoti ir po žarnyno operacijų , nes padeda išvengti hipoglikemijų. Vaistinėse jau prekiaujama nauju, biologiškai aktyviu preparatu - Meliton complex. Vienoje jo kapsulėje yra gliukomanano, beta gliukano, vitamino C, alfa lipoinės rūgšties, vitamino B6 , chromo mielių, atitinkančių chromo, vitamino B1, biotino, vitamino E, mangano mielių, oktakosanolio, alavijų (Aloe vera) ekstrakto. Meliton complex reikėtų vartoti žmonėms, kuriems yra sutrikusi angliavandenių apykaita, kraujo gliukozei mažinti. Preparatas tinka cukrinio diabeto gydymui ar jo profilaktikai, kai yra sutrikusi gliukozės tolerancija, taip pat saugantis ligos komplikacijų. Jis naudingas sutrikus riebalų apykaitai, mažina kraujyje bendrojo cholesterolio. Meliton complex padeda vengti vidurių užkietėjimo, laikantis dietos, mažinti viršsvorį. Vaistas naudingas ir kaip antioksidantas, kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus, galinčius pažeisti organizmo ląsteles. Preparatas vartojamas po 1-3 kapsules per dieną.

Gydytoja - konsultantė Greta Parakevičiūtė

Puslapis 9

Lietuvos diabeto asociacija - Tarptautinės diabeto federacijos narė
Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui
kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių.
Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas.

Naudinga būti LDA nariu
LDA narys turi didesnę galimybę:

» gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;
» padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;
» lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių.

Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą.
Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu.

Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu:

LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius,
tel. (8-5) 262 07 83.
Internetas: www.is.lt/diabetas
Elektroninis paštas: diabetas@is.lt
Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis
8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val.
Pietų pertrauka 12 - 13 val.
Atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 50 7044 0600 0103 0696
AB Vilniaus bankas
Įmonės kodas: 9173766

Diabeto mokykla:

Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete
» pirmadieniais 14 - 17 val.
» trečiadieniais 14 - 17 val.
» penktadieniais 14 - 16 val.
Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76

Puslapis 10
Dėl kilnaus tikslo
Kovo 31 ir balandžio 1 d. Plungės kultūros centro salė lūžo nuo publikos. Visi norėjo pamatyti ir išgirsti Plungės "Lions” klubo surengtą koncertą "Skolintos dainos 2005”. Klubo nariai ne tik kvietė plungiškius klausytis jų dainų, bet ir ragino prisidėti prie kilnaus tikslo - paremti sunkiai sergančius vaikus. Plungės "Lions” klubas nuo pat pirmos įsikūrimo dienos siekia tarnauti ir pagelbėti labiausiai to laukiantiems. Jie ne tik patys remia neįgalius vaikus, bet pamažu taip elgtis skatina visuomenę.
Juk savo artimui, kiek galime, privalome padėti ir mes patys, ne vien laukti užsieniečių. Tuo įsitikinę klubo nariai surengė balandžio 1-osios vakarą. Norinčiųjų pamatyti dainuojančius klubo narius ir tuo prisidėti prie "Lions” akcijos buvo gerokai daugiau nei tikėtasi. Todėl vietoj vieno įvyko du renginiai.
Užsidarę studijoje naujieji dainininkai ilgai ruošė savo programą. Plungiškiai galėjo spręsti, kaip kuris dainuojantis klubo narys atrodo scenoje, kokią muziką ar dainininką mėgsta, kiek pastangų dėjo į numerį. Susirinkę į koncertus žiūrovai matė ne tik dainuojančius Plungėje gerai pažįstamus žmones. Štai miesto seniūnas Audrius Misiūnas ir UAB "Žemaitijos sėklos” direktorius Rolandas Mačiuitis į sceną įvažiavo su traktoriais pasiruošę ... pjauti. Galime tik nujausti, kad, seniūnui įvaldžius tokią techniką, žaliųjų plotų mieste tikrai padaugės.
Rytį Ciciną parodijuoti bandė klubo prezidentas, UAB "Strategas” direktorius Aidas Kėsas. Jam talkino Plungės kelių policijos komisaras Arūnas Bitais bei Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas. Ariją iš V.Klovos operos "Pilėnai” traukė du žinomi gydytojai - Raimundas Doviltis ir Kęstutis Mačinskas. Dizaino studijos savininkas Tomas Danilevičius, dainuodamas V.Kernagio dainą "Linksminkimos”, pristatė visą savo dainingą šeimą, o retro stilių scenoje kūręs Stanelių pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Gentvilas meilę būrė net šešioms savo vadovaujamos mokyklos mokytojoms. Firmos "Jana” direktorius Alvydas Žebrauskas ir Žemaitijos nacionalinio parko vyr. specialistas Stanislovas Vyšniauskas perteikė Žilvino Žvagulio dainą apie gražiausias Žemaitijos panas. Reklamos agentūros vadovas Vytautas Šleinius ir Plungės darbo biržos skyriaus vedėjas Stasys Striaukas kėlė šampano taures "Už tuos, kurie ...”. Kultūros centro šiuolaikinio šokio studijos "Visus ero” merginų "Ar mylėsi tu mane?” klausiančius UAB "Regila” direktorių Ričardą Jocį ir "Snoro” banko Mažeikių filialo valdytoją Tomą Dailidėną per antrąjį koncertą ištiko nesėkmė. Valdytojo koja neatlaikė pasirinkto dainos tempo. Tačiau tai nesutrikdė koncerto eigos - dainą sėkmingai baigė R. Jocys. Paramos akcijos idėjos autorius ir vakaro vedėjas Gintautas Vaitkevičius scenoje pasirodė su sūnumi Linu ir Mykolo Oginskio meno mokyklos vokalinės grupės "Drugys” dainininkais. Beje, žiūrovai dar išvydo 2003 metų "Dainuojančios politikos” laureatus - rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją Vytautą Tumą, Vietos ūkio ir kapitalinės statybos skyriaus vedėjo pavaduotoją Arvydą Liutiką ir Švietimo skyriaus vyr. specialistą Saulių Augūną, dainuojančius "Bremeno muzikantus”.
Visus, besirenkančius į vakarą, linksmino Meno mokyklos moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas klubo nario Artūro Urniežiaus.
Po linksmybių prasidėjo liūdnesnė vakaro dalis, kurios metu ne vienas sėdintis salėje ir ašarą nubraukė. Miesto seniūnas A.Misiūnas žiūrovus įspėjo, kad programoje dalyvavę "Lions” klubo nariai tikrai nėra kokios estrados žvaigždės, jie susibūrė tam, kad taip paragintų plungiškius prisidėti prie kilnaus tikslo remti ligonius.
A.Misiūnas pasakojo, kad klubo nariai ilgai svarstė, kam turėtų atitekti už koncertus surinkti pinigai. Itin geru žodžiu kalbėta apie gydytoją R.Doviltį. Šio gydytojo iniciatyva buvo nutarta, kad ketvirtadienio vakarą surinkti pinigai atiteks cerebriniu paralyžiumi sergantiems Mindaugui Bumbliui ir Kristinai Latakaitei, o už penktadienio vakare gautas lėšas bus nupirkta daugiau kaip 6 tūkstančius litų kainuojanti insulino pompa diabetu sergančiai šešiametei Ievai Krivickaitei.
Penktadienio vakare į koncertą susirinkę plungiškiai ne tik išgirdo Lietuvos "Lions” prezidento žemaičio Stasio Pabrėžos sveikinimo kalbą, bet ir vėl buvo sujaudinti vienos mažametės, sergančios cukriniu diabetu, istorijos. Apie šią klastingą ligą kalbėjo Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė, UAB "Abovita” direktorius Donatas Pašiušis, pardavimo projektų vadovė Laima Kaulakienė. Šešiametei įteikta speciali insulino pompa, todėl nuo šiol mergaitės ir jos mamos gyvenimas pasidarys gerokai spalvingesnis ir linksmesnis.
Dalyvavusieji koncerte buvo raginami kas kiek gali papildyti aukų dėžutę. Sujaudinti sergančių vaikų istorijų, žmonės mielai aukojo. "Lions” klubo vyrai už surinktas lėšas dar kam nors padės.
Lietuvos diabeto asociacija nuoširdžiai dėkoja "Lions” klubo vadovui Aidui Kėsui, nariams ir labdaros akciją rėmusiems visiems Plungės miesto bei rajono žmonėms už kilniaširdiškumą.
Ypatingą pagarbą pelnė gydytojas Raimundas Doviltis, kuris jau ne pirmą kartą remia diabetu sergančius vaikus. Didžiuojamės Plungės diabeto klubo slaugytojos diabetologės Aldonos Danylienės nuoširdžiu rūpesčiu savo gydomais plungiškiais. Jos pastangomis "Lions” klubas pasirūpino ir sergančia Ievute.
Tikime, kad dėl Jūsų gerumo, sustiprėjusi vaikučių sveikata, besišypsantys veideliai Jums patiems sušildys širdį, palengvins darbus ir nuskaidrins dienas. Juk artimui parodyta meilė grįžta.

Jei tu padėsi sergančiam pakilti.
Pagirdysi,
Paguosi nevilty,
Padrąsinsi,
Įžiebsi naują viltį,
Tai didį džiaugsmą jausi sau širdy.

Lietuvos diabeto asociacija

Puslapiai 12-13
Lietuvos diabeto asociacijos kronika
» 2005 m. vasario 12 d. LNK televizijos ir Znad Villi radijo laidoje apie Lietuvos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą kalbėjo prezidentė Vida Augustinienė.
» Vasario 19 d. Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono valdybos susirinkime Briuselyje (Belgijoje) dalyvavo šios valdybos narė Vida Augustinienė.
» Vasario 23 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto prašymu, svarstyti LDA 2005 m. sausio 28 d. konferencijoje "Diabeto priežiūros strategija. Lietuvos diabeto asociacijos vaidmuo” rezoliucijoje keliamos problemos. Čia aptartas ir doc. E. Janulionytės 2005 m. vasario 3 d. prašymas "Dėl "Savanorio - ne sveikatos priežiūros profesionalo - cukralige sergančiųjų patarėjo mokymo programos” suderinimo ir kiti klausimai. Svarstant LDA rezoliuciją, neleista dalyvauti prezidentei Vida Augustinienei. Dalyvavo tik SAM valdininkai ir specialistai konsultantai.
» Vasario 25 d. VLK vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos (PSDT) posėdyje, nepaisant LDA prezidentės prašymo nepriimti skuboto sprendimo, pritarta siūlymui sergantiesiems cukriniu diabetu vietoje iki šiol mokamų 20 proc. minimalaus gyvenimo lygio piniginių išmokų maitinimui padidinti diagnostinių juostelių gliukozei nustatyti kiekį bei kompensuoti kelis kart per metus atliekamo glikuoto hemoglobino tyrimą.
» Vasario 27 d. Sveikatingumo šventėje "Sveika šeima - mūsų ateitis”, surengtoje "Siemens arenoje” Vilniuje, LDA atliko profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus. Iš patikrintų per 300 šventės dalyvių 5 proc. kraujo gliukozės rodiklis viršija normą. Šie žmonės paraginti kuo skubiau pasitikrinti sveikatą.
» Vasario 28 d. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT) susirinkime apsvarstė Įstatų pakeitimo klausimus.
» Kovo 1 d. Lazdijų diabeto klube vyko LDA ir "Aventis-Sanofi” kompanijos akcija "Riba <7”.
» Kovo 2 d. VU ligoninės Santariškių klinikose surengtas praktinis seminaras "Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo” įgyvendinimo klausimais. Dalyvavo LDA prezidentė.
» Kovo 3 d. LR Seime vyko Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių Antano Matulo ir Vidos Čigriejienės bei LDA prezidentės Vidos Augustinienės spaudos konferencija. Kalbėta apie Vyriausybės sveikatos programos įgyvendinimo priemonių plano bei diabeto gydymo blogėjimą, nutraukus sergantiesiems kompensacijos gydomajam maitinimui mokėjimą ir kitus aktualius klausimus.
» Kovo 4 d. Kauno Ortopedijos technikos įmonės 60-mečio minėjime dalyvavo LDA vadovė.
» Kovo 5 d. Vilniuje vyko LPOAT seminaras "Įtakos darymas. Derybos.”
» Kovo 8 d. Plungės diabeto klube surengta LDA ir kompanijos "Aventis-Sanofi” akcija "Riba <7”.
» Kovo 9 d. Akmenės diabeto klube vyko LDA ir kompanijos "Aventis-Sanofi” akcija "Riba <7”.
» Kovo 10 d. SAM sekretorė Romualda Baranauskienė ir ministro patarėjas Eduardas Vaitkus susitikime su LDA vadove, darydami psichologinį spaudimą (įrašinėdami pokalbį, provokuojamai duodami vis tuos pačius klausimus), reikalavo patvirtinti parašu atsakymus dėl siūlomos diabetu sergantiesiems nutraukti kompensaciją gydomajam maitinimui pinigų paskirstymo.
» Kovo 14 d. Elektrėnų diabeto klube surengta LDA ir kompanijos "Aventis-Sanofi” akcija "Riba <7”.
» Kovo 17 d. LPOAT nariai su VLK vadovais aptarė pacientams aktualius klausimus.
» Kovo 22 d. PSDT pritarė Vaikų endokrinologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų papildymui. Dar kartą, nepaisant LDA prezidentės prašymo nesvarstyti piniginių išmokų dietiniam maitinimui cukriniu diabetu sergantiesiems mokėjimo nutraukimo klausimo, kol neįvyks pasitarimas Seime, Taryba šį klausimą svarstė. V. Augustinienei reikalaujant, PSD tarybos pirmininkas, sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pažadėjo siūlyti LR Seimo Socialinių reikalų komitetui ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai didinti socialinę paramą sunkiai besiverčiantiems diabetu sergantiems žmonėms.
» Kovo 23 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komitete Lietuvos diabeto asociacijos prašymu surengtas įvairių sveikatos priežiūra besirūpinančių institucijų atsakingų atstovų pasitarimas. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimą "Dėl sergančiųjų diabetu sveikatos problemų” skaitykite 4 p.
» Kovo 30 d. SAM dar kartą pakvietė LDA (Genovaitė Naidzinavičienė, Juozas Janušaitis, Eglė Jakimavičienė ir Vida Augustinienė), LR Seimo narius (Antanas Matulas, Vida Čigriejienė, Manfredas Žymantas), specialistus edokrinologus (Antanas Norkus, Rita Šulcaitė, Bronė Urbonaitė), VLK (Kristina Garuolienė) atstovus į pasitarimą dėl nutraukiamos mokėti kompensacijos dietiniam maitinimui pinigų paskirstymo. SAM sekretorė Romualda Baranauskienė, ministro patarėjas Eduardas Vaitkus bei gydytojai endokrinologai aiškino, kad cukrinis diabetas yra tik gyvenimo būdas, o mityba visiškai neaktuali, primygtinai reikalavo šias lėšas skirti vaistų kompensavimui, Nacionalinės diabeto programos kūrimui ir tik dalį jų - savikontrolės priemonių kompensavimui. Jie nesigilindami į gyvybiškai svarbių klausimų esmę, įžūliai menkino ligonių mokymo svarbą, slaugytojų diabetologių paslaugų įteisinimą, LDA atstovų siūlymus visas numatytas nebemokėti pinigines išmokas skirti savikontrolės priemonių kompensavimui. Toks nekorektiškas SAM valdininkų ir specialistų elgesys pacientams atstovaujančios organizacijos LDA atžvilgiu kėlė nerimą LR Seimo nariams. Jie reikalavo spręsti LDA keliamus sergantiesiems gyvybiškai svarbius strateginius klausimus lygiavertės partnerystės pagrindu.
» Kovo 30 d. vyko LDA valdybos susirinkimas, kuriame aptarta pasiruošimas LDA VI suvažiavimui ir kiti svarbūs reikalai. UAB Aconitum priimta LDA auksiniu rėmėju.
» Balandžio 1 d. Plungės Lions klubas surengė labdaros koncertą. Už surinktas lėšas nupirkta insulino pompa Plungės diabeto klubo narei 6 metukų Ievai Krivickaitei. Apie akciją skaitykite 10 p.
» Balandžio 6 d. LR Seimo Tėvynės sąjungos frakcijoje aptarti vaistų kompensavimo klausimai. Pasitarime dalyvavo LDA vadovė Vida Augustinienė.
» Balandžio 7 d. LR Prezidento patarėja Audronė Morkūnienė ir konsultantė Raimonda Janonienė po pakartotinio LDA kreipimosi pakvietė į pasitarimą dėl LDA kreipimosi į LR Prezidentą Valdą Adamkų. Pasitarime dalyvavo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Eduardas Vaitkus, VLK direktoriaus pavaduotojas Haroldas Baubinas, specialistai endokrinologai prof. Antanas Norkus ir doc. Gintautas Kazanavičius bei LDA atstovės Vida Augustinienė ir Eglė Jakimavičienė. Čia LDA atstovės įsitikino, kad aukštas pareigas užimantieji ir Valstybės pareigūnai yra abejingi sergantiems žmonėms. Ne tik nesigilinta į ligonių negandas, netgi nesidrovėta žeminti pacientų teises ginančią organizaciją. Atsakymo į LDA kreipimąsi su daugiau nei 3 tūkst. sergančiųjų parašų nei iš LR Prezidento Valdo Adamkaus, nei iš premjero Algirdo Mykolo Brazausko iki šiol negauta.
» Balandžio 8 d. SAM Kolegijos posėdyje apsvarstyti visuomenės sveikatos priežiūros pertvarkymo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų indeksavimo, geriatrijos paslaugų plėtros Lietuvoje ir valstybinių pensijų bei valstybinių apdovanojimų skyrimo klausimai. Dalyvavo Kolegijos narė LDA prezidentė Vida Augustinienė.
» Balandžio 9 d. Vilniuje LPOAT ir SAM surengė konferenciją "Pacientų teisės Lietuvoje”. Pranešimus skaitė SAM viceministras Rimantas Šadžius, Valstybinio medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė, teisininkas Kęstutis Čilinskas, LPOAT pirmininkė Vida Augustinienė.
» Balandžio 12 d. interviu apie pacientų požiūrį į Lietuvos gydytojų sąjungos organizuojamą streiką "Žinių” radijui ir "Valstiečių laikraščiui” davė LPOAT pirmininkė Vida Augustinienė.
» Balandžio 14-16 d. Krokuvoje vyko III DEPAC (naujai įstojusių į ES šalių diabeto ekspertų darbo grupės) konferencija. Dalyvavo prof. Antanas Norkus ir Vida Augustinienė. Konferencijoje išklausyta informacija apie diabeto asociacijų veiklą Latvijoje, Lenkijoje ir Maltoje, aptarti 8 šalių (ir Lietuvos) diabeto kontrolės HbA1c tyrimų rezultatai.
» Balandžio 21 d. VLK vyko PSDT posėdis.
» Balandžio 22-24 d. Minske, Baltarusijoje surengta Tarptautinės diabeto federacijos Rytų Europos šalių diabeto asociacijų vadovų III konferencija "Unity for the welfare”. Dalyvavo TDF Europos regiono valdybos narė LDA prezidentė Vida Augustinienė.
» Gegužės 4 d. Alytaus diabeto klubas "Viltis” minėjo veiklos 15 metų jubiliejų.
» Gegužės 5 d. Vilniuje, LDA Tarybos susirinkime aptarti pasiruošimo LDA VI suvažiavimui bei kiti diabetu sergantiesiems aktualūs klausimai.
» Birželio 10 d. vyks LDA VI suvažiavimas.
» Vaikų ir jaunimo diabeto mokymo stovyklos planuojamos Druskininkuose birželio 24-liepos 3 d. ir liepos 24-rugpjūčio 2 d., Plateliuose - liepos 27-rugpjūčio 12 d. II tipo diabetu sergančiųjų stovykla planuojama Plateliuose rugpjūčio 6-10 d. Stovyklų dalyvių sąrašai sudaromi pagal rajonų diabeto klubų atsiųstus iki gegužės 1 d. sąrašus.

Puslapis 14
Laiškai
Aš esu pensininkė, sergu cukriniu diabetu. Dabar gyvenu su vyru ir šuneliu Brisiumi, kurį abu labai mylime. Labai norėčiau susirašinėti su moterimi, sergančia cukriniu diabetu, pasikalbėti apie ligą plačiau. Kuriu eiles, kurių vieną siunčiu. Dėkoju už paslaugą ir labai laukiu laiškų.
Mano adresas:
Janina Jankauskienė
P.Lukšio g. 9-45
Šiauliai

Motinos ilgesys
Koks džiaugsmas motinai, kai gimsta vaikas,
kaip myli jį, kiek daug iš jo tikies.
Galvoji, kad ateis toks laikas,
gyvensi vien iš laimės didelės.
Smagu tau bus, kada užaugę sūnūs,
prie šonų eis, žmonės pasigėrės.
Mes būsime tvirtai namuos įaugę,
ir niekas nuo manęs jų neatplėš.
Tačiau, deja, mano vaikai užaugo,
sukūrė jie šeimas, išėjo iš namų.
Nebeturiu nė vieno gero draugo,
ir baisiai gaila praeities dienų.
Aš suprantu gerai, kad šitaip reikia,
bet širdžiai įsakyti negaliu.
Kaip nori motinos to savo vaiko,
kad visą laiką būtų prie namų.

Sveikatos diena Pakruojyje
Pakruojo savivaldybės salėje paminėta Sveikatos diena. Renginio šūkis "Nepamirškime nei vienos motinos, nei vieno vaiko”.
Visus minėjimo dalyvius sveikino Rozalimo ambulatorijos gydytoja V.Kazlauskienė. "Vitos” klubo pirmininkė perdavė šventinius LDA prezidentės V.Augustinienės linkėjimus. Gyd. G.Zaleckis skaitė pranešimą apie diabetą ir jo gydymą, gyd. A.Bubnaitis supažindino su cukrinio diabeto komplikacijomis, jų prevencija. Gyd. L.Duderienė iš Biržų kalbėjo sveikatos klausimais, bendravo su klubo nariais salėje. "Eksmos” medicininės technikos atstovai atliko kraujo gliukozės tyrimus nemokamai. Farmacijos skyriaus "ORIOLA” atstovė R.Strekienė pristatė saldiklius. Po renginio svečiai bendravo klube prie kavos. Esame labai dėkingi visiems gydytojams ir kompanijų atstovams.

Ina Lingienė
"Vitos" klubo narė
75 injekcijos viena adata
Vaistinėse, išduodant insuliną, vienai ampulei (300 v.v.) duodama viena vienkartinė adata. Sergantieji diabetu vienos injekcijos metu leidžiasi skirtingą insulino kiekį (nuo 2 iki 30 v. v.). Išduodant adatas, neatsižvelgiama į numatomą injekcijų skaičių, todėl gaunami įdomūs skaičiukai (ir medicininiu, ir mechaniniu požiūriu) - viena vienkartine adata reikia atlikti nuo 10 iki 150 injekcijų (nors mes jau Europoje).
Aš pats "Actrapid” vienu kartu leidžiuosi 4 v. v. Taigi viena vienkartine adata esu verčiamas daryti 75 injekcijas.
Kai mėginau tai aiškinti vaistininkėms, man atsakoma "mums tiek duoda” arba apskritai nekreipiama dėmesio į pastabą, aptarnaujamas kitas klientas. Žinoma, kartais pavyksta ir "suminkštinti” vaistininkės širdį - gauti dar vieną papildomą adatą.
Prisimenu, kai atsirado vienkartiniai insulino švirkštai su nekeičiama adata, aš, du kartus per parą leisdamasis insuliną, gaudavau dešimt švirkštų mėnesiui: tai yra, šešioms injekcijoms vieną švirkštą, o dabar 75 injekcijoms - viena adata. "Pažanga” akivaizdi...

Vytautas Baltrušaitis
Marijampolė
Ar tai ne nusikaltimas?
Neseniai Lietuvos diabeto asociacija pažymėjo savo veiklos 15 metų jubiliejų. 2005 m. "Diabeto” Nr.1 laikraštyje dar buvo pasidžiaugta gerais gydytojų bei sergančiųjų santykiais, medikų supratingumu ir žmonių ryžtu gyventi, nors žinoma, jog liga sunki, brangiai kontroliuojama iki gyvenimo pabaigos. Ir štai valdžios pateiktas siurprizas - sveikatos apsaugos ministras ir kiti aukšto rango klerkai prakalbo, esą reikia panaikinti sergančiųjų dietinės mitybos kompensaciją kaip nereikalingą lėšų švaistymą. O juk tais 25 Lt ligoniai bando gelbėtis bėdai vejant bėdą. Mums būtinai reikia įvairių vaistų, kurie sparčiai brangsta, yra su didelėmis priemokomis ar visai nekompensuojami. Jau ir šiandien nemaža dalis žmonių jų nebeįperka. Net ir lengviausia forma besigydantys ligoniai tabletėms kas mėnesį pakloja apie 65 Lt. O kokie neįperkami ir dar brangstantys ligoniams reikalingi antidiabetiniai produktai, savikontrolės priemonės. Žinoma, ponas ministras ir kiti aukšti pareigūnai to nesupranta. Galbūt ta 25 Lt suma tikisi didinti medikų algas. Norėčiau žinoti pareigūno pavardę, kas taip nuskriaudė ligonius. Valdžia iš savo tūkstantinių atlyginimų gali leisti sau ne tik pirkti geriausius produktus, vaistus, bet ir atostogauti egzotiškuose kurortuose, nors priiminėja netinkamus įstatymus, nesidrovi atimti tuos 25 Lt. Nedorumu pasižymintiems ponams nerūpi ligoniai, pažeidžiami akių, inkstų, širdies ir kraujagyslių komplikacijų, todėl joms išvengti vaistai nekompensuojami. Gydykis, kaip išmanai, nors esi visą gyvenimą dorai dirbęs pensininkas su savo vargana elgetiška pensija. Kaip nori, taip ir gyvenk. Teks rinktis - pirkt vaistą arba maistą, arba buto mokestį. Jau ne kartą gražbyliavo visiems gerai žinomi buvę ministrai, o dabar ir ponas Ž.Padaiga. Jis teigia, kad prieš 30 metų susirgimas cukriniu diabetu reiškė neviltį, o dabar situacija visiškai pasikeitusi. Esą, sergantieji turi stiprią organizaciją, ginančią jų interesus. Tik kas iš to išeina, jei ministras ligonių ne tik negina, o dar atima, kas buvo iškovota. Ar organizacijos vadovė V.Augustinienė gali įveikti tuos nedorus savanaudžius biurokratus? Jos, kaip ir visų ligonių, balso ponai nenori girdėti ir nemano atsižvelgti. Tai žiauriausias pasityčiojimas iš sergančių žmonių ir visos stiprios mūsų organizacijos.

Jonas Vainauskas
Kėdainiai
Tai bent užsigavėjome
Linksmiausia žiemos šventė Užgavėnės surengta šeimos klinikoje "Inesa”. Čia nuo paties ryto rinkosi išradingi persirengėliai, kuriuos skaniausiais blynais vaišino diabeto klubo narės Janina Budrienė ir Danutė Bernotienė. Nors šaltukas spaudė, tačiau garuojantys kvepiantys kepiniai traukė praeivius stabtelėti. Pavaišinti, atsigėrę žolelių arbatos, žmonės "Inesoje” galėjo konsultuotis sveikatos klausimais.
Šurmulį kėlė ir "Ryto” pagrindinės mokyklos Vf klasės "žydukai” su auklėtoja G.Norkuviene. Parodyta turininga programa. Pirmiausia vaikai kieme šoko, dainavo, vėliau patraukė į pačią kliniką "gydyti” daktarų, seselių, vaistininkių. Smagiai žiemą iš kiemo varė ir p. B.Ciparienės vadovaujamas ansamblis. Skambios dainos, tranki muzika prišaukė ir Plungės raj. merą A.Pečiulį, savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją V.Tumą bei firmos vadovus I.Klišonienę ir A.Klišonį.
Visas praėjusių metų negandas sniege voliodamiesi palikę, persirengėliai suskubo Morę deginti. Morė sudeginta, lieka tikėtis, kad smagiai varyta žiema atsitrauks.
Aktyviai mūsų programoje dalyvavo K.Gedgaudaitė, G.Simutytė, P.Mėžetis ir kt. Linksma šventė paliko neišdildomų įspūdžių.

A.Danylienė, A.Mockutė
Plungė
Maloni kelionė
Plungės diabeto klubas savo nariams surengė ekskursiją į Kauną. Pasivaikštinėję po miestą, Valstybiniame muzikiniame teatre klausėmės Dziuzepės Verdžio operos "Traviata”. Šis šventinis spektaklis, muzika, atlikėjai pakerėjo mus. Grįžome kupini džiaugsmo. Už malonią išvyką dėkojame A.Klišoniui, Edvardui Razmai, Daivai Narbutienei, Dianai Jaugelienei, taip pat Aleksandrui Lukui už dovanėles.

D.Kuitienė

Puslapiai 15-16
Apie soją sklinda legendos
Daugelis jų - pagrįstos, kai kurios galbūt pagražintos. Tačiau šio ankštinio augalo poveikis žmogaus organizmui pernelyg didelis, kad liktų nepastebėtas.
Sojos tėvynė - Šiaurės Kinija, iš čia ji pasklido po pasaulį, tačiau Europą ir Ameriką pasiekė tik XVIII amžiuje. Jau prieš 5 tūkst. metų kinai sojų pupeles vadino ta tou (vyresnioji pupelė), taip įvardydami vertę. Jų pienas tuo metu Kinijoje pakeisdavo arbatą, o vėliau - net ir karvės pieną.

Kodėl sojos pupelė tokia svarbi?
Pagal baltymų ir riebalų sudėtį su soja negali varžytis nė vienas produktas: jos miltuose yra apie 40 proc. baltymų. O sojos baltymų koncentratai ir izoliatai (apvalyta soja) jų turi net iki 90 proc. Kodėl gi baltymai tokie svarbūs? Angliavandenius ir riebalus žmogaus organizmas gali sintetinti vienus iš kitų, o baltymų būtinai turi gauti su maistu. Gryni šių ankštinių augalų baltymai vertingi tuo, kad juos galima dėti į kitus mažai baltymingus maisto produktus (pvz., grūdinius). Iš apvalytų pupelių taip pat gaminama sojos mėsa, varškė, baltyminiai ikrai.
Baltymuose gausu kiekvienam žmogui svarbių nepakeičiamų amino rūgščių, tinkamų augančiam, bręstančiam ar senstančiam organizmui. Be to, sojos amino rūgščių sudėtis - tobuliausia, įsisavinama taip pat lengvai, kaip ir gyvulinės kilmės žuvies, mėsos, pieno ar kiaušinių baltymai.

Sojos baltymai labai vertingi. Gal jie gydo?
Nustatyta, kad, vartojant sojos produktų, gali sumažėti cholesterolio kraujyje. Tada mažėja ir aterosklerozės (kurios pasekmė - insultai ir infarktai) rizika. Tikrai įspūdinga: sumažinus 1 proc. cholesterolio, rizika sirgti širdies ligomis sumažėja net 2-3 proc. Žinant, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje tikrai didelis, kasdieniame valgiaraštyje turėtų nestokoti sojos.
Kodėl soja mažina cholesterolio? Priežastis tikriausiai yra sojos medžiaga, panaši į natūralų moterišką hormoną estrogeną.

Ar soja gali gelbėti nuo vėžio?
Kinijoje ir Japonijoje, kur sojos pupelių suvartojama daugiausia, krūties ir prostatos vėžys - gerokai retesnis negu Europoje ir Amerikoje. Tie patys augaliniai sojos estrogenai saugo ir nuo hormonų pokyčių, sukeliančių šios rūšies vėžį. „American Journal of Epidemiology” žurnale rašoma, kad tradiciniame Azijos šalių valgiaraštyje šio augalo estrogenai sudaro nuo 15 iki 30 mg per dieną. Tuo tarpu amerikietės jų suvartoja tik apie 3 mg. Tačiau, mokslininkų nuomone, vis dėlto sunku tiksliai atsakyti, ar soja tikrai mažina krūties vėžio riziką, ar šią ligą daugiau lemia gyvenimo būdas, įpročiai, kitos priežastys. Toliau atliekami tyrimai. Neseniai mokslininkai atrado dar kelias nuo vėžio saugančias sojos medžiagas.
Mažina menopauzės „kančias".
Tyrimais nustatya, kad kasdien sojos valgančios moterys mažiau kenčia nuo klimakso metu varginančio karščio ir prakaito. Kai kurie mokslininkai teigia, kad šis augalas saugo ir nuo kito senatvėje gresiančio nemalonumo: atminties praradimo. Amerikos sveikatos žurnalų apžvalgininkai teigia, kad nauji tyrimai įrodė, jog tofu (sojos sūris) vertingas tiems, kam gresia širdies operacijos: po tokios chirurginės intervencijos sojos sūris mažina komplikacijų tikimybę.
Sojos produktai gali būti veiksmingi vazomotoriniams simptomams malšinti. Juose esančios medžiagos gerina lipoproteidų apykaitą ir, vartojamos drauge su kalciu, apsaugo nuo osteoporozės, mažina serumo cholesterolį, lipoproteinus, trigliceridus. Maistinė soja biologiniu aktyvumu skiriasi nuo sojos maisto papilduose.

Ką sveikiausia valgyti?
Be abejo - neapdorotas pupeles.

Soja tinka ne visiems
Žmonėms, kurių inkstuose yra akmenukų ar linkusiems sirgti šia liga, sojos vertėtų atsisakyti. Vengtina net ir jos pieno bei sūrio. Kodėl? Įrodyta, kad sojos produktai didina tikimybę sirgti skausminga inkstų akmenlige. Kaltininkas - gausumas pupelėse oksalo rūgšties druskų. Oksalatai neišnyksta ir pupeles perdirbant, taigi sojos produktuose ši kenksminga medžiaga lieka.
Kur kas pavojingesnė oksalatų ir kalcio „sąjunga", nes ji dar labiau didina tikimybę formuotis akmenims, kurie sukelia didelį skausmą šlapinantis. Pasitaiko, kad akmenys patys pasišalina per šlapimtakius, tačiau kartais žmogui prireikia ir chirurgo pagalbos.
Soją turi atsargiai vartoti ir tie žmonės, kurie yra alergiški.
Taigi, baigiant legendą apie soją, išmintingiausia išvada: stebuklingo maisto nėra, geriausia maitintis įvairiai.

Soja - ankštinių šeimos augalas
Maistui ji pradėta vartoti labai seniai. Kiniečiai virė iš jos valgius jau prieš 400 metų. Europoje soja pradėjo plisti nuo XIX a. antrosios pusės. Per pastaruosius 20 metų buvo paskelbta daug mokslinių studijų, kuriose aprašyta biologinė ir maistinė sojos vertė. Sveiką maistą propaguojančios organizacijos išsivysčiusiose šalyse pataria vartoti soją kaip gyvulinių baltymų pakaitalą. Vertingos savybės: sojų pupelės turi iki 40 proc. baltymų, iki 22 proc. riebalų, daug kalcio ir fosforo, provitamino A, B ir D grupės vitaminų, fermentų, lecitino. Sojų baltymai artimesni gyvulinės kilmės baltymams negu kitų ankštinių kultūrų. Jų amino rūgščių sudėtis artima šiai mėsos sudėčiai, o baltymų yra 1,5-2 kartus daugiau negu mėsoje, todėl soja vadinama „augaline mėsa".
Vertingas ir sojų aliejus - maistinėmis savybėmis jis prilygsta sviestui. Valgiai iš sojų naudingi pagyvenusiems žmonėms, ypač tiems, kurių medžiagų apykaita sutrikusi, sergantiems ateroskleroze ir nutukimu. Sojų gydomosios savybės: mažina cholesterolio kraujyje, reguliuoja žarnyno veiklą, tinka sergant diabetu (reguliuoja cukraus kiekį kraujyje). Soja, kaip ir kitos ankštinės kultūros - vienas iš nedaugelio produktų, kuriuos pagaminus galima laikyti šaldytuve, nebijant prarasti maistinių medžiagų. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad ne visi žmonės turi fermento, kuris visiškai suskaldytų baltymus, esančius sojų pupelėse, - Lietuvoje žmonės fiziologiškai labiau prisitaikę vartoti karvės pieną.

Nuo rytojaus - po šaukštelį sojos
Tiesą sakant, svarbu ne rytojus ir ne šaukštelis - visa tai, kad gražiau skambėtų. Kiekis ir laikas gali kisti. Svarbu suvalgyti bent 25 g sojos.
Vis storėjantys amerikiečiai jau kelerius metus labai rūpinasi savo sveikata ir aktyviai propaguoja sveiką mitybą. Daugelį dalykų pritaikė sau ir lietuviai: dietos, mankšta. Šiais laikais jau įprasta žinoti cholesteriolio kiekį savo kraujyje. O pastaruoju metu amerikiečiai ėmė dažniau valgyti soją. Tiesa, ne po daug - vos 25 g kasdien. Tarptautinė saugių maisto produktų ir vaistų taryba 1999-aisiais rekomendavo soją paskelbti sveiko maisto produktu. Dabar beveik ant kiekvienos pakuotės galima pamatyti užrašą: „25 gramai sojos baltymų kasdien gali sumažinti širdies ligų riziką..." ir nuorodą, kiek tų sveikų gramų yra produkte. Taip yra ten. O pas mus greičiau išgirsi pirkėjo klausimą: „Sakykit, ar šios dešrelės tikrai be sojos?"

Ilgaamžiškumo augalas
Taip soją pavadino dar Avicena, kai pastebėjo daugybę jos naudingų savybių.
Širdis ir kraujagyslės. Sojos produktuose yra lecitino, o šis laikomas natūraliu kraujagyslių valytoju. Ilgainiui ant jų sienelių susikaupia aterosklerotinės nuosėdos: cholesterolis ir riebalai. Lecitinas juos valo ir gerokai mažina trombų susidarymo riziką. Tai vienintelis natūralus tokių galių turintis produktas.
Imunitetas. Soja aktyvina imuninę sistemą ir saugo nuo ligų.
Cukrinis diabetas. Soja mažina gliukozės kraujyje ir lėtina jos įsisavinimą iš skrandžio. Šiame produkte beveik nėra krakmolo ir sacharidų, bet daug ląstelienos, todėl jis gali padėti mažinti svorį.
Onkologiniai susirgimai. Ilgalaikis ir pastovus sojos vartojimas - puiki vėžio ligų profilaktika.

Sojos privalumai
Trumpai tariant, šis produktas turi unikalų biologiškai aktyvių junginių komp-leksą.
Baltymai. Jie beveik identiški gyvuliniams, tokie pat maistingi, gerai įsisavinami. Būtent todėl visame pasaulyje soja ir jos produktai visiškai ar iš dalies pakeičia motinos pieną, yra sportininkams skirtų produktų sudėtinė dalis.
Sojos aliejus. Šis dalyvauja cholesterolio ir riebalų apykaitos procese, silpnina jų sintezę, mažina kaupimąsi kepenyse, netgi skatina jų degimą, reguliuoja medžiagų apykaitą.
Vitaminai B, D ir E - dar vadinami jaunystės ir ilgaamžiškumo vitaminais. Beje, sojoje yra ir kalcio, kalio bei geležies. Ir visa tai lengvai įsisavinama. Štai kodėl sojos dieta skiriama anemija sergantiems žmonėms.
Nėra laktozės ir cholesterolio. Vadinasi, sojos produktus galima valgyti pagyvenusiems žmonėms.
Sojos fitatai. Juose susikaupęs mineralinis fosforas. Fitatai saugo nuo storosios žarnos, odos, kraujo, žarnyno, plaučių vėžio, stiprina viso organizmo imunitetą.
Saponinai silpnina cholesterolio įsisavinimą, aktyviai šalina jį iš organizmo.
Maistinė ląsteliena. Galima palyginti vaistinėje pirktus laisvinamuosius vaistus ir soją - efektas bus toks pat. Sojos ląsteliena sukelia sotumo jausmą - taip galima lieknėti.

Sojos produktai, ką rinktis?
Kiekvienoje didesnėje Lietuvos parduotuvėje galima rasti visai neblogą sojos produktų asortimentą.
Sojos miltai. Jie būna suliesinti (50 proc. baltymų ir 1-2 proc. riebalų), pusiau riebūs (40 proc. baltymų, 10 proc. riebalų), riebūs (40 proc. baltymų, 20 proc. riebalų). Šeimininkės juos gali naudoti įvairiems kepiniams ir padažams.
Tekstūruoti sojos produktai. Savo sudėtimi labiausiai primena mėsą ir žuvį. Parduotuvėse galima rasti sojos faršo, troškinui („guliašo”), pjausnių, lakštinių. Iš jų pagamintų patiekalų skonis mažai skiriasi nuo mėsiškų.
Sojos aliejuje (100 proc. riebalų) nėra vertingų sojos baltymų, tačiau gausu kitų naudingų medžiagų.
Sojos padažas (5 proc. baltymų, be riebalų) ne tik patiekalui suteikia pikantišką skonį, bet jį ir pasūdo. Šis padažas atkeliavo pas mus iš Rytų; ten žmonės mėgsta aštrų ir sūrų maistą, tačiau labai retai serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Sojos šalininkai sako, kad padažo paslaptis - glutamininė rūgštis, o jos gausu šiame produkte.
Sojos pieno produktai (2,5 proc. baltymų, 1,5 proc. riebalų). Parduotuvėse galima rasti iš sojos pagamintų pieno ir grietinėlės.

Atsargiai! Netikras maistas!
Sojos pupelės yra žinomos, valgomos ir vertinamos nuo neatmenamų laikų. Viename Kinijoje rastame dokumente, datuojamame 2838 m. pr. m. e., soja, ryžių, sorų ir kviečių kruopos paskelbti šventu maistu. Yra ir legenda: Kinijos imperatoriui Dievas padovanojo sojos pupelę, kad jo žmonės nebadautų. Iš tikrųjų būtent dėl didelio noro pamaitinti kuo daugiau žmonių ir uždirbti kuo daugiau pinigų pagrindinė šios kultūros augintoja ir eksportuotoja į Europą - JAV - dėjo daug pastangų, kad derlius būtų kuo gausesnis. Sojos pupelė tapo pirmąja genetiškai modifikuota kultūra, naudojama maistui gaminti.
Mokslininkai suteikė pupelei tokių genų iš bakterijų, virusų, kurių, jei kas leistų pasirinkti, niekas nepultų valgyti. Tikinama, kad visi šie priedai nekenkia sveikatai. Bet ar galima tai žinoti tiksliai, kol nėra atlikta ilgalaikių tyrimų? Yra mokslininkų, kurie‚ atvirkščiai, teigia, kad tokia genetiškai modifikuota soja gali sukelti alergiją. Laimė, gamintojai yra priversti ženklinti tokius produktus. Todėl yra teisė rinktis.

Tai valgyti ar ne?
Iš tikrųjų apie soją yra daug ir optimistinių, ir pesimistinių nuomonių. Blogiausia, kad tikslaus atsakymo į daugelį klausimų kol kas nėra. O juk jau šiandien tai svarbu žinoti.

Pagal užsienio spaudą parengė gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 24
Prakaitavimas

Prakaitavimas yra normalus reiškinys. Prakaituodamas kūnas reguliuoja savo temperatūrą. Todėl svarbu nestabdyti kūno prakaitavimo, nes garuodamas nuo odos paviršiaus prakaitas atvėsina kūną.
Prakaitas - tai skystis, sudarytas iš vandens, druskos, baltymų ir kitų medžiagų. Žmogaus kūno paviršių dengia maždaug 3 mln. prakaito liaukų. Jos yra dviejų rūšių- ekrininės ir apokrininės.
» Ekrininių liaukų yra visame kūno paviršiuje. Jos gamina skaidrų ir bekvapį prakaitą. Svarbiausia jų fiziologinė funkcija yra reguliuoti kūno temperatūrą. Emociniai dirgikliai (įtampa, nervingumas, jaudulys) gali stipriai didinti prakaito gamybą. Ekrininės liaukos išsidėsčiusios delnų ir pėdų odos srityse. Šios prakaito liaukos atsiveria tiesiog į odos paviršių. Jų prakaitą sudaro 99 proc. vandens, o likusią dalį - druskos ir mineralai.
» Apokrininių liaukų daugiausia yra pažastyse, lytinių organų srityje, smilkiniuse, kaktoje. Jos tampa aktyvios paauglystės pradžioje ir tai susiję su plaukų augimu bei kitais šio amžiaus fiziniais pokyčiais. Apokrininės liaukos išskiria tirštesnį, į pieną panašų prakaitą. Šių liaukų prakaitas sudarytas iš vandens, druskų, baltymų ir riebalų. Veikiamas bakterijų, esančių ant odos, jis skyla į įvairias medžiagas, kurios sukelia nemalonų kvapą.
Prakaito išsiskyrimą reguliuoja galvos smegenų hipotalaminė sritis, kuri atsakinga už pastovią žmogaus kūno temperatūrą.

Įdomūs faktai
» Prakaito liaukų yra ant viso žmogaus kūno paviršiaus, išskyrus apie lūpas ir ausis. Iš viso yra apie 2,4 mln. ekrininių (bekvapių) prakaito liaukų.
» Žmogaus pažasties viename kvadratiniame centimetre - 200 apokrininių liaukų. Jos suaktyvėja brendimo laikotarpiu ir gamina prakaitą, galintį sukelti nemalonų kvapą.
» Organizmas per dieną netenka apie 2 l skysčių. Jie pašalinami kvėpuojant, su šlapimu, o didžioji dalis - prakaituojant.
» Sunkiai fizinį darbą dirbantis žmogus gali išprakaituoti net 15 litrų per dieną.
» Vyro medžiagų apykaita yra greitesnė. Vadinasi, jis turi pagaminti daugiau prakaito savo kūnui atvėsinti negu moteris.

Kaip kontroliuoti kūno kvapą
Kasdienis maudymasis. Pirmas žingsnis, šalinant prakaito kvapą, yra reguliarus prausimasis po dušu su muilu ar maudymasis. Muilas šalina purvą ir riebalus nuo odos ir mažina bakterijų, sukeliančių nemalonų kūno kvapą.
Drabužiai taip pat sugeria kūno kvapą. Todėl svarbu nusiprausus vilkėti švariais drabužiais.
Dezodorantai ir antiperspirantai
Po maudymosi reikėtų pasipurkšti dezodorantu ar pasitepti antiperspirantu.
Kuo skiriasi dezodorantas nuo antiperspiranto?
» Dezodorantas neutralizuoja kūno kvapą. Jo sudedamosios dalys stabdo bakterijų augimą, kuris sukelia nemalonų kvapą bei padeda paslėpti kūno kvapą ar jo išvengti. Dezodorantai nereguliuoja išskiriamo prakaito kiekio.
» Antiperspirantas padeda kontroliuoti nemalonų kvapą ir odos drėgnumą, mažindamas pažastų prakaitavimą.

Žinotina
» Geriausias laikas naudoti bet kurią prakaitą mažinančią priemonę yra tuojau pat išsimaudžius, kai oda yra švari.
» Nė vienas dezodorantas ar antiperspirantas negali pakeisti prausimosi. Net naudojant šias priemones, derama asmens higiena yra pati svarbiausia - pažastys turi būti reguliariai plaunamos su vandeniu ir muilu.
» Antiperspirantai negali būti naudojami ant pažeistos odos, pavyzdžiui, iš karto po skutimosi.

Padidėjęs prakaitavimas
Vienas varginančių nemalonumų vasarą - padidėjęs prakaitavimas, ypač kojų. Tai labiau būdinga vyrams, kurie ir karštą dieną dažnai turi avėti uždarus batus su kojinėmis. Moterys gali pasirinkti lengvesnę, atviresnę avalynę. Moteris padidėjęs prakaitavimas ypač vargina menopauzės metu. Įvairūs dezodorantai veikia kūną išoriškai, paties prakaitavimo nemažina, o maskuoja, prislopina ar naikina tik nemalonų kvapą. Gamta siūlo išeitį - šalaviją. Šalavijų tinktūra slopina prakaito sekreciją (liaukų veiklą), padeda mažinti prakaitavimą.

Prakaitavimas gali būti būklės ar ligos požymis:
» Fiziologinis - sunkiai dirbant;
» Psichogeninis - esant emociniai įtampai, psichinei traumai;
» Vazomotorinis - dėl šoko, kolapso, širdies bei kraujagyslių nepakankamumo;
» Endokrininis - dėl skydliaukės hiperfunkcijos, hipofizio hiperfunkcijos, klimakso;
» Naktinis - esant tuberkuliozei, apsinuodijimui beriliu, naktinei hipoglikemijai, (segant cukriniu diabetu);
» Sergant tuberkulioze;
» Rachitu;
» Reumatu;
» Inkstų ligomis;
» Infekcinėmis ligomis.
Diagnostika: reikia įvertinti prakaitavimo pobūdį, daryti tyrimus per didelio prakaitavimo kilmei nustatyti.

Kaip vengti perkaitimo
Saulė - šviesos, energijos, gyvybės nešėja. Jos spinduliai organizmui itin naudingi, bet jais naudotis reikia saikingai, vengiant perkaitimo, saulės smūgio. Ypatingai tvankiomis vasaros dienomis.
Žmogaus kūno šilumą reguliuoja įvairūs mechanizmai. Tai ir cheminiai procesai - medžiagų apykaitos intensyvumas, ir fiziniai procesai, lemiantys šilumos atidavimo aplinkai intensyvumą, jų pokyčiai.
Organizme nuolatos vykstant medžiagų apykaitai, gaminasi šiluma. 66 proc. jos pasigamina raumenyse, mažiau kepenyse, inkstuose ir kituose organuose. Vykstant sudėtingiems organizmo termoreguliacijos procesams, į aplinką išsiskiria tiek šilumos, kiek jos pasigamina. Priešingu atveju padidėtų žmogaus kūno temperatūra ir jis žūtų.

Organizmo savisauga nuo perkaitimo
Organizme pasigaminusios šilumos 50-60 proc į aplinką patenka pro odą spinduliavimu (radiacija), likusioji dalis - konvekcija, išgarinimu prakaituojant ir kvėpuojant.
Konvekcija yra toks procesas, kai kūno šiluma perduodama aplinkos orui, kai jo temperatūra žemesnė. Šiluma konvekcijos būdu išsiskiria, kai oro temperatūra ne didesnė kaip +30 °C. Kai aplinkinių daiktų ir oro temperatūra pakyla iki +33 °C ir daugiau, šiluma pasišalina iš organizmo tik su prakaitu. Išprakaituojant 1 g prakaito, išsiskiria 0,6 kcal šilumos. Ramybėje žmogus per 1 val. išprakaituoja apie 60 g prakaito, o sunkiai dirbdamas (esant oro temperatūrai +25 °C) - iki 500 g/val. Tačiau šiluma pašalinama tik tada, kai prakaitavimas nepastebimas. Prakaitui nutekant lašais arba jį nušluosčius, šilumos perteklius iš organizmo nepasišalina.
Per dieną sunkiai dirbantis žmogus gali netekti iki 4-6 kg prakaito. Kartu su prakaitu iš organizmo išsiskiria apie 30-40 g NaCl, vitaminai C, B1, kalis, baltyminės medžiagos. Dėl to gali sutrikti organizmo vandens ir druskų apykaita, o tai veikti baltymus, virškinimo procesą (mažėja HCl gaminimasis skrandyje), seilių išsiskyrimą, širdies ir kraujagyslių sistemą.
Termoreguliacijai turi įtakos ir oro judėjimas, kuris gerina šilumos atidavimą konvekcijos būdu ir lengvina išprakaitavimą. Aukšta temperatūra sunkiau pakeliama esant didesnei oro drėgmei.

Kai organizmas perkaista
Organizmas perkaista, kai šilumos perteklius nebegali išsiskirti iš organizmo ir kumuliuojasi. Oda dėl kraujagyslių hiperemijos parausta, žmogus gausiai prakaituoja, karščiuoja iki 38 °C, ir daugiau, padažnėja pulsas.Negaluojančiam darosi tvanku, skauda galvą, spengia ausyse. Sunkesniais atvejais ima svaigti galva, pykinti, juntamas ūžimas ausyse, tampa apatiškas, staiga netenka sąmonės, jį gali ištikti šilumos smūgis.
Dėl šilumos smūgio žmogus staiga netenka sąmonės, jo veidas pamėlsta, širdies veikla sutrinka ir kūno temperatūros pakyla iki 40-41 °C. Kartais perkaitus juntami galūniųTaip atsitinka, kraujyje ir audiniuose sumažėjus natrio ir kalio jonų bei vandenyje tirpių vitaminų C ir B1.
Saulės smūgis - galvos smegenų pažeidimas dėl perkaitimo nuo tiesioginių jos spindulių. Dažniausiai tai ištinka kaitrią vasaros dieną, kai saulės spinduliai ilgai kaitina nepridengtą galvą. Lengvesniu atveju žmogui skauda galvą, ji svaigsta, spengia ausyse, pykina, sutrinka regėjimas. Ligonis pasidaro vangus, suglemba, gausiai prakaituoja. Sunkiais atvejais jis karščiuoja, vemia, kvėpuoja negiliai, paviršutiniškai, pulsas greitas ir silpnas. Kartais žmogus netenka sąmonės, jį vargina traukuliai.
Esant lengvam perkaitimui, padeda šilto vandens (26-27 °C) dušas, 5-6 min., apsitrynimas rankšluosčiu, suvilgytu vėsiame vandenyje. Ligoniui reikia ramybės, gerti daug skysčių (geriamojo, mineralinio vandens ar kt.).
Pajutus šilumos ar saulės smūgio požymius, reikia kviesti gydytoją ar važiuoti į ligoninę. Kol gydytojas atvyksta, ligonis guldomas pavėsyje ar vėsioje patalpoje, girdomas sūdytu šaltu vandeniu, arbata, jo veidas vilgomas šaltu vandeniu, ant kaktos dedama ledo kompresas. Prireikus daromas dirbtinis kvėpavimas.

Kaip vengti perkaitimo?
» Kaitrią saulėtą dieną labiausiai tinka dėvėti natūralaus pluošto, laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą, šviesius drabužius. Apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių (kad neištiktų saulės smūgis) reikėtų nepamiršti galvos apdangalo. Ypač pavojinga saulės atokaitoje miegoti.
» Kad nesutriktų vandens, mineralinių druskų ir vitaminų apykaita, organizmas turi pakankamai gauti skysčių. Tik šiek tiek (1-2 proc.) organizme sumažėjus vandens, žmogų pradeda troškinti. Netenkus 5 proc. vandens, gali aptemti ligonio sąmonė, prasidėti haliucinacijos. Per parą sveikas suaugęs žmogus turi suvartoti apie 2 l skysčių. Karštą vasaros dieną skysčių išgerti reikėtų daugiau, nes didesnis prakaitavimas ir dažnesnis kvėpavimas iš organizmo stipriai garina vandenį. Kiek organizmas netenka vandens, tiek jo reikia išgerti ar gauti su maistu. Todėl per karščius reikėtų nuolat po truputį atsigerti, nelaukiant kol ims troškinti; pajutus troškulį, organizmas jau būna iš dalies dehidratuotas.
» Naudinga gerti stipresnės mineralizacijos vandenį (sūrų), nes su prakaitu pasišalina mineralinių medžiagų. Sultys organizmą papildo vitaminų, kurių dalies taip pat netenkama su prakaitu. Negalima gerti svaigalų!
» Dirbantieji karštyje fizinį darbą turi kas valandą kurį laiką pailsėti vėsioje patalpoje.
» Karštą vidudienį reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, kuo mažiau būti saulės atokaitoje, daugiau - vėsesnėse patalpose.
» Perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, išsekusiems ligoniams, vaikams ir vyresniems žmonėms, karščiuojantiems dėl infekcinių ligų, ypač ilgai buvus karštoje aplinkoje, taip pat nutukusiems ar varginamiems skydliaukės sutrikimų.

Gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 26
Vitaminai - komplikacijų prevencijos ir gydymo priemonė

Vitaminų stoka yra dvejopa: subklinikinė ir klinikinė. Subklinikinė, t.y. nenustatoma klinikiniais būdais, vitaminų stoka pasireiškia tuo, kad sutrinka kai kurių fermentų veikla.
Dažniausiai šių fermentų poreikį didina stresinės būklės. Klinikinės vitaminų stokos atveju kinta daugelio audinių ir organų funkcijos, diagnozuojama hipovitaminozė ar net avitaminozė. Gali blogėti kelių vitaminų įsisavinimas ar vystytis izoliuota hipovitaminozė.
Norint sužinoti, ar pakankamai gaunama vitaminų, reikia ištirti vitaminų koncentraciją kraujyje. Hipovitaminozės požymiai pasireiškia negreitai, nes organizme būna sukaupta jų atsargų. Todėl nėra reikalo dažnai nustatinėti jų koncentraciją kraujyje.
Dažniausiai pasireiškia vitamino C hipovitaminozės požymiai: valant dantis skauda ir kraujuoja dantenos, sumažėja atsparumas infekcijoms. Nepakankant vitamino B 12, galima susirgti piktybine anemija, o trūkstant vitamino A, laipsniškai silpnėja rega, džiūsta bei gali išopėti akių ragena ar atsirasti odos pažeidimų.
Dėl ilgalaikės vitaminų stokos iš lėto ryškėja įvairūs simptomai, pvz., blogėja apetitas, sunku susikaupti, juntamas nuovargis, irzlumas, apatija, miego sutrikimai. Jeigu nevargina minėti simptomai, valgomas įvairus maistas, galima manyti, kad vitaminų pakanka. Šiandien dažnesnė tokia polivitaminozės būklė, kai šiek tiek trūksta įvairių vitaminų ir mikroelementų. Hipovitaminozės varginami žmonės yra neatsparūs ligoms. Dažnai paūmėja ir "seni” negalavimai, kurie neretai vertinami kaip ligos progresavimas. Mokslininkams susidomėjus mitybos įpročių ir įvairių žmones varginančių ligų sąsajomis, paaiškėjo, kad daugelio ligų galima išvengti paįvairinant maistą.

Svarbu kasdien gauti įvairių produktų grupių. Augalinio maisto galima valgyti neribotą kiekį. Reikėtų kasdien suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių, nes jie yra pagrindinis energijos šaltinis ir riebalų oksidacijos stabdys. Baltymų organizmui reikia tiek gyvulinių, tiek augalinių - tai atkuriamoji ir statybinė ląstelių medžiaga.
Visi produktai sąlyginai sveiki. Svarbiausia, kiek jų valgoma. Mityba gali būti sveika ir nesveika. Maitinantis nesveikai, vartojant alkoholį, rūkant, sergant lėtinėmis ligomis, maisto papildai ypač svarbūs yra spartaus augimo ar nėštumo metu ir po menopauzės. Jų reikia ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie paprastai mažiau valgo, varginami dantų ligų, sunkiau įsisavina vitaminus. Kiekvienas žmogus maitinasi individualiai, todėl pats turi rinktis sau tinkamus maisto papildus. Labai svarbūs yra mikroelementai su vitaminais, sudarantys fermentus, todėl vertingiausi yra polivitaminų ir mikroelementų deriniai.
Ilgalaikė dieta gali sąlygoti vitaminų stygių organizme, todėl būtina juos vartoti papildomai. Sergant cukriniu diabetu, specifinius organizmo poreikius patenkinti gali vartojami maisto papildai. Pasaulyje vitaminai ir mikroelementai tiriami kaip potenciali I bei II tipo diabeto bei dažniausių jo komplikacijų prevencijos, netgi gydymo priemonė.

Gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapis 26
Dėmesio! Naujas insulinas!

"Ar man jau reikės insulino?" - dažnai nusigąsta šią naujieną išgirdę sergantys II tipo diabetu. Iš tikrųjų nebepajėgiant ligos kontroliuoti tabletėmis, gelbsti tik šis pasirinkimas.
Tačiau nuo gegužės mėnesio nebereikės gąsdintis: Lietuvos vaistinės gavo naują insuliną Humalog Mix 25/75. Šį preparatą II tipo cukriniu diabetu sergantiesiems sukūrė amerikiečių farmacijos kompanija Eli Lilly, prieš daugiau kaip 80 metų pirmoji pagaminusi insuliną. Preparatą sudaro 25 proc. greito veikimo ir 75 proc. pailginto veikimo insulinų mišinys. Toks santykis yra tobuliausias sergantiems II tipo diabetu, labiausiai derinantis mitybos režimo ypatumus ir poveikio galimybes. Užtenka tinkamai parinktą dozę leisti 2 kartus per dieną - rytą ir vakare - kad būtų normalizuota paros glikemija, mažinti jos pokyčiai, užkertamas kelias komplikacijų progresavimui.
Suprasdami, kad insuliną leisis ir pagyvenę žmonės, sukurtas labai nesudėtingas vienkartinis injektorius, kuriuo aiškiai ir lengvai nustatoma vaisto dozė, garsiu trakštelėjimu pranešama apie sėkmingą insulino suleidimą į kraują. Tai didelis palengvinimas silpnesnio regėjimo žmonėms, kenčiantiems dėl senatvinio rankų drebėjimo, pirštų nejautros ar skausmingų sąnarių. Suklydus nustatant dozę, stūmoklį galima lengvai atstatyti į pradinę padėtį, o pasibaigus vaistui injektorių išmesti į šiukšlių dėžę.
Gera naujiena, kad šis preparatas jau yra mūsų vaistinėse. O tiems, kurie vartoja insuliną, nebereikės su baime galvoti apie varginančias injekcijas ar net kelių dūrių derinimą. Visiems yra prieinamas naujausias mokslo žodis gydant II tipo cukrinį diabetą.

Medicinos mokslų dr. gyd. Rima Bėrontienė

Puslapis 26
Identifikavimo apyrankė

Sergantis žmogus, ištiktas hipoglikemijos, gali būti panašus į išgėrusį alkoholio. Jis svirduliuoja, griūva, praranda sąmonę. Dreba rankos, pilta šaltas prakaitas. Tokiu atveju dažniausiai vietoj skubios medicinos pagalbos iškviečiama policija. O juk kiekvieną uždelstą minutę gresia mirtis.
Dėl žinių stokos apie cukrinį diabetą sunku atskirti sergantįjį nuo neblaivaus. Dėl to visame pasaulyje diabetu sergantys žmonės nešioja skiriamąjį ženklą - dažniausiai apyrankę. LDA jau nuo 1992 m. pradėjo propaguoti diabetu sergančiojo ženklelį, ragino savo klubus informuoti žmones apie jo svarbą. Toks ženklelis pavaizduotas ir ant LDA nario pažymėjimo. Raidės “dia” reiškia - cukrinis diabetas.
Lietuvos diabeto asociacijos sukurta apyrankė suteikia informaciją apie ligonį. Joje išgraviruojama: vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi ir vaistai: insulinas ar tabletės.
Ženklelio reikšmę turi suprasti ne tik pats diabetu sergantis žmogus, bet ir medicinos, policijos darbuotojai bei kiekvienas visuomenės narys. Nežinia, kur žmogų gali ištikti priepuolis. Kviečiami visi diabeto klubai informuoti savo rajono sergančiuosius apie jau esamą galimybę įsigyti apyrankę. Jų galima užsisakyti UAB “Alpera”. Jūsų pageidavimu, esti sidabrinių, auksinių, paauksuotų ar pasidabruotų (atitinkamai skirsis kainos). Daugiau informacijos prašoma teirautis UAB “Alpera”. Tel. (8 -5) 211667, 2455012, mob.8 687 16182.

LDA informacija

Puslapiai 27-29
Padidėjęs kraujospūdis
Padidėjęs kraujospūdis - apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą. Todėl iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino. Iš pastarųjų tik pusė gydosi, o iš šių tik pusė gydosi tinkamai.
Padidėjęs kraujospūdis dažniau kamuoja:
» jaunus ir vidutinio amžiaus vyrus;
» po menopauzės - moteris;
» vyresnius kaip 75 metų žmones - vyrus ir moteris ši liga vargina vienodai.

Kaip nustatoma liga?
Nustatyti šią ligą visai paprasta: kiekviena šeima gali įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatą ir retkarčiais patys pasimatuoti. Tačiau dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas gydant kitas ligas. Neišsigąskite, jeigu jau pirmą kartą jūsų kraujospūdis buvo per didelis: vėliau gydytojas jį dar kartą pamatuos. Diagnozei patvirtinti kraujospūdį reikės matuoti dar 2-3 kartus kas 2-4 savaites. Be to, matuodamas kraujospūdį, gydytojas įvertina tai, kad namuose jis gali būti šiek tiek mažesnis. Arterinė hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis stabiliai būna 140/90 mmHg arba didesnis (žr. lentelę).

Arterinio kraujospūdžio klasifikacija:

Rodiklio įvertinimas	Sistolinis kraujospūdis(mmHg)/ Diastolinis kraujospūdis (mmHg)
Normalus	< 130 / 85
Padidėjęs normalus	130-139 / 85-89
Nedidelė hipertenzija	140-159 / 90-99
Vidutinė hipertenzija	160-179 / 100-109
Sunki hipertenzija	>180 / > 110

Rizikos veiksniai
Gydymo būdą lemia rizikos veiksniai, organų pažeidimas ir hipertenzijos sunkumas. Rizikos veiksnius galima susiskaičiuoti, kiekvieną sau būdingą teiginį, žymint pliusiuku:
» Esate vyresnis nei 60 metų.
» Esate vyras (nesvarbu, kokio amžiaus). Esate moteris po menopauzės.
» Šeimoje pasitaikė jaunų žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.
» Rūkote.
» Jūsų sistolinis ir diastolinis kraujospūdis padidėję.
» Pagausėjęs bendras cholesterolis.
» Sergate diabetu.
Organo pažeidimas gali būti nustatomas, sergantiesiems širdies bei kraujagyslių, progresavusioms inkstų ligomis ar hipertenzine retinopatija.

Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės
Širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo padidėjusio kraujospūdžio arterijos kietėja ir storėja. Cholesterolis ir riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių (panašiai kaip rūdys vamzdžiuose), lėtėja kraujotaka, ir žmogų gali ištikti infarktas arba insultas.
Infarktas. Kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį. Jei užblokuotos kraujagyslės, širdies raumuo negauna deguonies. Sumažėjus kraujo pritekėjimui į širdį, prasideda krūtinės skausmas - krūtinės angina, visiškai jam nutrūkus, žmogų ištinka infarktas.
Insultas. Per didelis kraujospūdis gali pažeisti (siaurinti) arterijas, todėl pro jas teka mažiau kraujo. Kraujo krešuliukui užkimšus arteriją, gali ištikti išeminis insultas. Tačiau jis gali kilti ir tada, kai dėl labai didelio spaudimo kraujas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles ir išsilieja į smegenis (hemoraginis insultas).
Širdies nepakankamumas. Dėl padidėjusio kraujospūdžio širdis priverčiama sunkiau dirbti. Todėl ilgainiui jos raumuo storėja, širdis išsiplečia. Pasekmė: širdies nepakankamumas.
Inkstų pažeidimai. Inkstai veikia tarsi filtrai, padėdami organizmui atsikratyti atliekų. Jeigu nuolatos yra per didelis kraujospūdis, inkstų kraujagyslės gali susiaurėti, sustorėti, todėl jie prafiltruoja mažiau kraujo, ir atliekos kaupiasi kraujyje. Galiausiai gali išsivystyti inkstų veiklos nepakankamumas.
Per didelis kraujospūdis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku”, nes paprastai ligos pradžioje nebūna jokių simptomų, ir žmogus net nežino apie savo ligą.
Kraujo spaudimas - tai kraujo tėkmės stiprumas arterijose. Jei didesnis nei normalus spaudimas nustatomas du ar daugiau kartų, gali būti, kad žmogus serga hipertenzija. Kraujospūdis matuojamas tokiu būdu: pirmiausia kraujo tėkmė sustabdoma uždėjus ant rankos manžetę ir ją pripūtus oro. Tada oras iš manžetės išleidžiamas ir klausoma stetoskopu, pridėjus jį ties arterija alkūnės srityje. Kraujo spaudimą žymi du matmenys. Dydis, kuris nustatomas išgirdus, kai kraujas pradeda tekėti, vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis rodo kraujo spaudimo aukščiausią tašką, kai širdis susitraukia. Diastolinis, užrašomas matavimo pabaigoje, rodo žemiausią spaudimą, kai širdis ilsisi tarp dūžių.
Patogu turėti nuosavą kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Įtarus, kad kraujo spaudimas gali būti padidėjęs ar šeimoje buvo sergančiųjų hipertenzija, reikėtų įsigyti tokį matuoklį. Kodėl reikėtų tikrinti kraujospūdį namuose? Namuose patogu tai atlikti skirtingomis aplinkybėmis ir bet kuriuo paros metu.

Kaip matuojamas kraujospūdis?
Patalpoje turi būti šilta ir ramu. Žmogus pasodinamas ir leidžiama jam 5 min. pailsėti. Manžetė uždedama 2-3 cm virš alkūnės linkio, ranka padedama širdies lygyje. Manžetė pripučiama apie 30 mm daugiau nei numatomas sistolinis kraujo spaudimas. Atidžiai klausant tonų alkūnės srityje, oras iš manžetės po truputį išleidžiamas. Oro išleidimo iš manžetės greitis - 2-3 mmHg/s. Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais. Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu. Po 1-2 min. pamatuotinas spaudimas pakartotinai, Patariama jį pamatuoti ir naudojant kitą ranką (leistinas skirtumas < 10 mm Hg).
Dėl to galima:
» diagnozuoti padidėjusį kraujo spaudimą;
» stebėti vartojamų vaistų hipotenzinį poveikį;
» padėti žmonėms, sergantiems hipertenzija, įvertinti medikamentų bei aplinkos poveikį jų kraujospūdžiui. Be to, patiems matuojantis spaudimą namuose, labiau įsitraukiama į gydymo procesą ir gerėja savikontrolė;
» greičiau nustatyti sumažėjusį kraujospūdį, kuris gali būti dėl nereguliaraus širdies ritmo (aritmijų), vaistų ar kitų priežasčių.
Paprastai kraujospūdis priklauso nuo fizinio aktyvumo, temperatūros pokyčių, mitybos, vartojamų vaistų, emocinės ir fizinės būklės. Žmonėms, kurie gali matuotis savo kraujospūdį namuose, ypač naudinga dienoraštyje žymėtis tuos duomenis. Iš to galima suprasti kraujospūdžio pokyčių priežastis ir geriau parinkti medikamentus. Kai kurie žmonės pastebi, kad jiems nustatytas padidėjęs kraujospūdis gydytojo kabinete, o namuose būna mažesnis. Tai vadinama „balto chalato” hipertenzija. Taigi yra dar vienas motyvas, dėl kurio patogu matuoklį turėti namuose.

Kas didina hipertenzijos pavojų?
Labai svarbu žinoti padidėjusio kraujospūdžio veiksnius ir jų vengti. Šie veiksniai skirstomi į pirminius ir antrinius.
Pirminiai rizikos veiksniai:
» šeimoje buvo ar yra sirgusiųjų hipertenzija;
» senėjimas;
» pomėgis sūriai valgyti;
» alkoholio vartojimas.
Antriniai rizikos veiksniai:
» kalio, magnio ir kalcio stoka organizme;
» ilgalaikė įtampa;
» miegą trikdantys kvėpavimo negalavimai;
» depresija.

Hipertenzijos profilaktika
Gydytojai dažnai teigia, kad lengviau ligos išvengti nei ją gydyti. Todėl žinoti rizikos veiksnius bei matuoti savo kraujospūdį reikia ir tiems, kurie dar neserga hipertenzija.
Remiantis naujausiais hipertenzijos prevencijos tyrimais, patariama modifikuoti gyvenseną. Ypač tai svarbu žmonėms, kurių kraujospūdžio didėjimo priežasčių negalima pašalinti, t.y. jas lemia paveldimumas, rasė ar amžius.
Naudinga keisti gyvenseną:
» siekti rekomenduojamos kūno masės (pagal indeksą);
» saikingiau vartoti druskos (mažiau kaip arbatinį šaukštelį per parą);
» daugiau judėti (vaikščioti mažiausiai po 30 min. per dieną);
» kasdien suvartoti po 3,5 g kalio;
» daug valgyti vaisių, daržovių, maisto, kuriame mažiau sočiųjų riebalų.

Gydymas
Jeigu hipertenzija nesunki, nėra rizikos veiksnių, ar kitų sveikatos sutrikimų, žmogus pusę metų stebimas. Aišku, šiuo laikotarpiu reikėtų daugiau pastangų sveikai gyvensenai.
Vaistų skiriama tuojau pat, žmogui, kuriam nustatoma didelė hipertenzija, organų pažeidimai arba atvejais, kai pacientui būdingi 3 ir daugiau rizikos veiksnių, nors hipertenzija nedidelė.
Be vaistų. Druskos maistui vartoti galima apie 6 g per dieną. Jos padauginus, kai kurie vaistai nuo hipertenzijos gali būti neveiksmingi. Be to, jeigu druskos kiekis per dieną 10-11 g sumažintas iki 6 g, galima tikėtis, jog kraujospūdis sumažės 6 mmHg. Tačiau druskos atsisakyti ne visada lengva, ypač nutukusiems žmonėms, todėl reikėtų daugiau valgyti natūralių produktų, vengti perdirbto, konservuoto maisto, mėsos (vegetarų kraujospūdis dažniausiai yra mažesnis).
Jeigu kraujospūdis padidėjęs, naudingesni produktai, turintys kalio (razinos, džiovinti abrikosai, persikai ir t.t.). Reguliarūs fiziniai pratimai, pvz., plaukiojimas, vaikščiojimas 30-45 min. per dieną 3-5 kartus per savaitę gali mažinti kraujospūdį iki 6 mmHg. Svarbu žinoti, jog lengvi ir vidutinio intensyvumo pratimai yra veiksmingesni nei reikalaujantys daug pastangų. Naudinga mažinti kūno svorį. Numetus 5 kg, galima tikėtis, jog kraujospūdis sumažės, jeigu viršsvoris buvo didesnis nei 10 proc. Po to reikėtų numesti dar 5 kg.
Gydymas vaistais. Sužinojęs, kad serga arterine hipertenzija, žmogus neturi stengtis staiga numušti kraujospūdžio. Tikėtis stebuklo pirmą gydymosi dieną nerealu: tik po 2-3 savaičių bus aišku, ar vaistai veiksmingi. Pirmiausia gydytojas paskiria nedideles vaistų dozes - taip stengiamasi išvengti šalutinių poveikių. Geriau yra vaistų deriniai ir medikamentai, veikiantys 24 val., - taip gydymas tampa reguliaresnis, išvengiama arterinio kraujospūdžio pokyčių per parą. Ligonis vaistų turi vartoti reguliariai, jų savarankiškai neatsisakyti. Kai kraujospūdis sureguliuojamas, gydytojas dozę gali mažinti, koreguoti vaistų kiekį, tačiau visiškai jų neatsisakoma.

Medikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas
Arterinei hipertenzijai gydyti pasirenkami vaistai iš šešių pagrindinių klasių (monoterapijai ar deriniams):
» AKF inhibitoriai,
» beta adrenoblokatoriai,
» Diuretikai,
» Kalcio kanalų blokatoriai (KKB),
» AT1 receptorių blokatoriai,
» alfa-1 adrenoblokatoriai,
» Centrinio veikimo medikamentai.

Trumpa vaistų grupių charakteristika ir pagrindiniai atstovai:
AKF inhibitoriai
» Sulfhidriliniai: kaptoprilis, zofenoprilis.
» Nesulfhidriliniai: enalaprilis, perindoprilis, trandolaprilis, ramiprilis, fozinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, spiraprilis.
Organus apsaugantis poveikis priklauso nuo lipofiliškumo ir afiniteto audiniams.
Veikimo mechanizmas: slopina angiotenziną konvertuojantį fermentą, angiotenzino II susidarymą cirkuliacijoje ir audiniuose. Sustiprina bradikinino poveikį. Pasižymi daugeliu papildomų poveikių: mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją ir remodeliavimą, gerina endotelio funkciją, taip pat širdies raumens sistolinę ir diastolinę veiklą, turi inkstus saugančių savybių, mažina atsparumą insulinui, netrikdo medžiagų apykaitos.

beta adrenoblokatoriai
» I kartos: nekardioselektyvieji (propranololis).
» II kartos: kardioselektyvieji (atenololis, metoprololis, modifikuoto poveikio metoprololis, betaksololis, bisoprololis).
» III kartos: vazodilataciniai (nebivololis, karvedilolis).
Veikimo mechanizmas: konkurenciniai b adrenoreceptorių antagonistai. Mažina širdies susitraukimų dažnį, miokardo susitraukimo jėgą. Sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris. Trečiosios kartos vaistai plečia kraujagysles.

Diuretikai
» Tiazidai: hidrochlortiazidas. Į tiazidus panašūs (indolino derivatai): indapamidas, indapamidas SR.
» Kilpiniai: furozemidas, torazemidas.
» Kalį sulaikantys: spironolaktonas.
Veikimo mechanizmas: padidina diurezę ir natriurezę, sumažina minutinį širdies tūrį.

Kalcio kanalų blokatoriai
» Dihidropiridinai: pirmosios kartos (ilgai veikiantis nifedipinas); antrosios kartos (nitrendipinas, felodipinas, nikardipinas); trečiosios kartos (lacidipinas, amlodipinas, lerkanidipinas).
» Benzotiazepinai: trumpo ir ilgo veikimo diltiazemas.
» Fenilalkilaminai: verapamilis, verapamilis SR.
Veikimo mechanizmas: blokuoja arteriolių lygiųjų raumenų ląstelių kalcio kanalus. Sukelia vazodilataciją. Šiek tiek didina diurezę. Pasižymi papildomais poveikiais: inkstus apsaugančiu, aterosklerozę stabdančiu, endotelio funkciją gerinančiu. Netrikdo medžiagų apykaitos.

AT1 receptorių blokatoriai
» Vaistai: losartanas, irbesartanas, valsartanas, telmisartanas, kandesartanas, eprosartanas, olmesartanas.
Veikimo mechanizmas: blokuoja angiotenzino II sąveiką su AT1 receptoriais. Nestiprina bradikinino veikimo, todėl nesukelia AKF inhibitoriams būdingo kosulio. Pasižymi papildomais poveikiais.

alfa-1 adrenoblokatoriai
» Trumpo veikimo: prazosinas.
» Ilgo veikimo: doksazosinas, doksazosinas XL, terazosinas.
Veikimo mechanizmas: blokuoja periferinius postsinapsinius a1 receptorius. Sukelia vazodilataciją. Netrikdo medžiagų apykaitos. Ypač tinka, kai yra gerybinė prostatos hiperplazija.

Centrinio veikimo vaistai
» alfa-2 receptorių agonistas: metildopa.
» alfa-2 ir imidazolino receptorių agonistas: klonidinas.
» Imidazolino receptorių agonistai (moduliatoriai): rilmenidinas, moksonidinas.
Veikimo mechanizmas: veikia simpatolitiškai, slopindami simpatinės nervų sistemos centrų, esančių pailgosiose smegenyse, aktyvumą.

Gyd. Eglė Rudinskienė

Puslapiai 30-31
Atsakymai į aktualius klausimus
Kas tai yra cukrinis diabetas?
Cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių ir grėsmingiausių mūsų amžiaus lėtinių ligų. Dažnai jis laikomas civilizacijos liga ir siejamas su vakarietiška gyvensena: urbanizacija, populiacijos didėjimu ir senėjimu, netinkamais mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu, nutukimu.
Cukrinis diabetas - lėtinė endokrininė liga, trunkanti visą žmogaus gyvenimą nuo jos nustatymo. Sergantiesiems dėl insulino stokos ar netinkamo veikimo audiniuose trinka medžiagų apykaita, gausėja gliukozės kraujyje, organizmas per mažai maisto naudoja savo reikmėms, energijai, todėl blogėja žmogaus savijauta.

Skiriasi I ir II tipo diabetas
I tipo diabetas - yra jaunų žmonių liga, kai kasa visiškai negamina insulino, kuris būtinas, kad su maistu gauta gliukozė patektų į ląsteles ir vyktų medžiagų apykaita audiniuose. Jis pasireiškia ūmiu ir greitu medžiagų apykaitos blogėjimu (ryškiu silpnumu, nuovargiu, darbingumo mažėjimu, sparčiu svorio kritimu, dažnu šlapinimusi ir troškuliu), dažniausiai pirmas simptomas esti diabetinė koma (sąmonės netekimas). Sergantiesiems kasdien reikia vartoti insulino tam, kad išgyventų.
II tipo diabetas - tai yra vyresnių, dažnai per daug sveriančių žmonių liga, kai kasa gamina nepakankamai insulino organizmo poreikiams tenkinti ar insulinas netinkamai veikia audiniuose. II tipo liga vystosi lėtai. Žmogų vargina nuolatinis nuovargis, silpnumas (gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos neturi iš ko gaminti energijos), troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, silpnėjanti rega, krinta svoris, blogai gyja žaizdos, odos pūliniai, juntamas lytinių organų niežulys, kojų padų deginimas ar tirpimas, parodontozė. Daugiau kaip pusė ligonių ilgai nežino, kad serga ir diabetas diagnozuojamas per vėlai (pvz., įvykus miokardo infarktui ar insultui), todėl net pusei pacientų anksti nustatomos komplikacijos.

Kokios yra komplikacijos?
Sergant diabetu, ilgainiui pažeidžiamos visos organizmo kraujagyslės. Dėl stambiųjų kraujagyslių pažeidimo gali išsivystyti miokardo infarktas, insultas ar kojų gangrena, todėl gali tekti amputuoti koją.
Pažeidus smulkiąsias kraujagysles, vystosi polineuropatija, nefropatija bei retinopatija. Dažniausiai žmonių aklumo priežastis pasaulyje (net 7-8 proc.) yra diabetinė retinopatija. Kasmet apanka po 1 proc. sergančiųjų diabetu. Prognozuojama, kad per artimiausius kelerius metus Lietuvoje dėl šios ligos komplikacijų gali būti apie 3500 neregių.

Kas yra diabeto kontrolė?
Gliukozės kiekį kraujyje (glikemiją) sergantis žmogus turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio (pusryčių, pietų ir vakarienės), taip pat eidamas miegoti vakare. Pagal šiuos duomenis ir pacientas, ir gydytojas gali koreguoti gydymą. Pageidaujama, kad glikemijos pokyčiai nevalgius būtų 4,0-6,0 mmol/l, o po valgio iki 7,5 mmol/l. Šiuo metu vis svarbesnis laikomas glikemijos matavimas po valgio. Mat žmogus po valgio būna apie 12-14 val. per parą. Mokslininkų įrodyta, kad daugumos komplikacijų (ypač insulto ir infarkto) progresavimą skatina būtent didelė glikemija po valgio. Net ir minimalus gliukozės kraujyje mažinimas sergantiesiems mažina komplikacijų grėsmę.
Dar vienas labai svarbus diabeto kontrolės žymuo yra glikuotas hemoglobinas (HbA1c), iš kurio sprendžiama, kaip diabetas buvo gydytas paskutinius 3 mėn. Jei gydymas veiksmingas, HbA1c turėtų būti < 6,5%.
Gera diabeto kontrolė, jei glikemija nevalgius ryte yra <6 mmol/l, po valgio <7,5 mmol/l, o HbA1c <6,5 %.
Bloga diabeto kontrolė - jei ilgesnį laiką glikemija nevalgius ryte yra >7 mmol/l, po valgio >9 mmol/l, o HbA1c >7,0%.

Kaip diabetas gydomas?
Yra keletas galimybių - tai mitybos korekcija, diabeto kontrolės mokymas, fizinio krūvio didinimas ir vaistai. Šiuo metu Lietuvoje diabeto gydymui skirtų medikamentų yra daug - tai geriamieji vaistai ir insulino preparatai.

Kas yra insulinas?
Insulinas tai yra baltyminės kilmės hormonas, kurį išskiria kasos (beta) ląstelės. Šis baltymas veikia kaip tarpininkas, perduodantis informaciją iš kasos į įvairias organizmo ląsteles. Tokiu būdu gliukozė patenka į jas ir organizmas gauna energijos, o baltymai naudojami kaip organizmo statybinė medžiaga. Be insulino, energija, esanti gliukozėje, negali būti vartojama ir organizmas "badauja", taigi iš lėto žūva.

Kokiu būdu organizme išskiriamas insulinas?
Insulino sekrecija sveiko žmogaus organizme yra dviejų fazių: ankstyvoji - per keletą minučių po maisto suvartojimo insulinas išskiriamas į kraują ir jo koncentracija pasiekia piką po 5-7 min. ("bangos viršūnė"), trunka ne ilgiau kaip 10-15 min.; antroji - keletą valandų nepertraukiamai išskiriamas insulinas, kol gliukozės kiekis kraujyje grįžta į pradinę būklę (tarsi "rami jūra po audros").

Kaip trinka natūralus insulino išskyrimas sergant diabetu?
I tipo diabeto atveju kasa visiškai negamina insulino, o esant II tipo diabetui trinka ankstyvoji insulino išskyrimo fazė (išnyksta "insulino bangos valgio metu"), todėl didėja glikemija po valgio, progresuoja ligos komplikacijos.

Kaip vartojamas gydymui skirtas insulinas?
Kadangi insulinas yra baltymas, jo negalima gerti, nes jis būtų suvirškintas žmogaus skrandyje ir nebeveiktų, todėl švirkščiamas į poodį.
Insulino švirkštimo priemonės sistemingai tobulinamos. Šiuo metu pacientams nebereikia virinti stiklinių švirkštų bei adatų, nes yra sukurtos labai patogios vienkartinės priemonės, panašios į spalvotus pieštukus. Jos užpildytos insulino, tad preparatą susišvirkšti gali pacientas sau patogiu metu ir bet kurioje vietoje. Adatėlės yra plonytės ir trumputės, todėl bemaž nejaučiama dūrio.

Kokie insulino tipai?
Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį, yra labai aukštos kokybės, naudojami visame pasaulyje. Preparatai skiriasi savo sudėtimi, veikimo trukme ir įsisavinimo greičiu po injekcijos. Insulino preparatų esti greito, trumpo, vidutinės trukmės ir ilgo veikimo, taip pat mišraus tipo, kurių sudėtyje yra trumpo ir ilgo insulino.

Kas yra insulino analogai?
Pastaruoju metu tobulėjant gamybos technologijoms, keičiama insulino cheminė struktūra, siekiant reguliuoti jo veikimo laiką ir kreivę, kuri būtų labai panaši natūralią (sukeltų "aukštas bangas" ar veiktų tolygiai visą parą). Todėl gaminami insulino analogai. Vadinasi, kad insulino analogai arba veikia greičiau ir trumpiau nei įprastiniai insulinai, arba ilgai bei tolygiai iki 24 val. per parą. Patobulinus insulino struktūrą, atsirado galimybė jo vartoti pacientui patogiu laiku - prieš pat valgį, valgant ar po valgio, taigi pacientas insulino leidžiasi tuomet, kai labiausiai reikia.

Kaip veikia žmogaus organizme sušvirkštas insulinas?
Gydymo insulinu yra du tikslai: 1- kartoti fiziologinius trumpalaikius (1-2 val.) insulino pikus ("aukštas bangas") valgant ir 2- palaikyti pastovią bazinę insulino koncentraciją tarp valgių. Todėl, siekiant geros diabeto kontrolės ir saugantis komplikacijų, reikėtų per dieną skirti greito veikimo analogo prieš kiekvieną valgymą 3-4 kartus ir vidutinio ar ilgo veikimo insulino 1-2 kartus.
Dažnai pacientams kyla klausimas - gal užtenka vienos insulino injekcijos ? Deja, vienos insulino injekcijos nepakanka. Vartojant ilgo veikimo insuliną, dar 3-4 kartus per dieną papildomai reikia švirkštis greito veikimo insulino.

Ar visuomet skiriamos daugkartinės insulino injekcijos?
Daugkartinės insulino injekcijos sunkina pacientų gyvenimą, todėl tokio gydymo, ypač sergantieji II tipo diabetu dažnai nepageidauja. Tokiu atveju 2 kartus per dieną vartojami insulino mišiniai. Taip gydosi beveik 40 proc. sergančiųjų visame pasaulyje. Dažniausiai yra skiriamas insulinas sudarytas iš 30 % trumpos ir 70 % vidutinės veikimo trukmės. Kad gerai veiktų, šis preparatas švirkščiamas 30 min. prieš valgį, bet labai dažnai pacientai šios rekomendacijos nesilaiko. Daugiausia pacientų šio tipo insulino švirkščia iš karto prieš valgį dėl dviejų priežasčių: dėl patogumo ir dėl hipoglikemijos baimės. Tai blogina glikemijos kontrolę.
Todėl buvo sukurtas fiziologiškiausias mišraus veikimo insulino analogas, kuris švirkščiamas tik 2 kartus per dieną.

Kokie yra mišraus veikimo insulino analogo privalumai?
» Jis sudarytas iš dviejų dalių, kurios imituoja dvi insulino sekrecijos fazes. Greitai veikianti insulino dalis atspindi ankstyvąją insulino išskyrimo fazę ("aukštą bangą") ir skirta koreguoti glikemiją po valgio. Ilgai veikianti insulino dalis atitinka antrąją insulino išskyrimo fazę ir patenkina bazinį insulino poreikį. Tad vartojantys šį analogą sergantieji II tipo diabetu imituoja fiziologinę insulino sekreciją.
» Vartojant šį insuliną geriau koreguojama glikemija po valgio, o tai svarbiausia diabeto kontrolei.
» Vartojant mišraus veikimo analogą, mažėja hipoglikemijų rizika.
» Ligoniams mažiau reikia užkandžiauti tarp valgių, todėl mažiau auga svoris.
» Mišrų insuliną galima švirkšti iš karto prieš valgį, valgio metu ar tuoj po valgio, todėl yra labai patogu vartoti.
» Šis insulinas vartojamas per dieną 2 kartus - ryte ir vakare.
» Ilgalaikis jo vartojimas gerina glikemijos kontrolę ir kartu paciento būklę.

Kada II tipo diabetas gydomas insulinu?
Diabetas yra progresuojanti liga ir savojo insulino rezervai pamažu senka, vystosi diabeto komplikacijos. Vis dar nemokama išgydyti diabeto, tad ateina natūralus ir neišvengiamas laikas pradėti gydymą insulinu. Kiekvienam pacientui šis laikas yra individualus - vieniems insulino reikia iškart diagnozavus diabetą, kitiems po 7-9 metų nuo ligos pradžios.

Ar reikėtų bijoti insulino injekcijų?
Labai liūdna, bet dažnai žmonės bijo insulino injekcijų. Tačiau jau susirgimo pradžioje visi pacientai turėtų žinoti, kad jam prireiks insulino terapijos ir tai bus ne bausmė, o tiesiog kitas gydymo etapas.

Ar gerai jaučiasi žmogus, pradėjęs vartoti insuliną?
Taip, pradėjus vartoti insuliną, gerėja medžiagų apykaita, gliukozė ląstelėms vėl teikia energijos, vyksta normali baltymų gamyba, todėl gerėja savijauta ir gyvenimo kokybė. Mažėja nuovargis, troškulys, retėja šlapinimasis, yra galimas moterims nėštumas ir natūralus gimdymas, lengviau atlikti norimą darbą.
Nuo cukrinio diabeto negalima išgyti, tačiau, išmokus tinkamai pasirūpinti savimi, galima gyventi kūrybingą gyvenimą.

Gyd. Lina Zabulienė

Maloniai kviečia
Kavine-valgykla "DIA". Joje didelis pasirinkimas skaniu patiekalu ne tik diabetu sergantiems, bet ir sveikiems žmonems. Dirbame kasdien (išskyrus šventadienius) 10-17 val.
Musu adresas: Vilniaus g. 29, Vilnius

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K. Kudirkienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, B. Urbonaitė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-2600 Vilnius, tel. (8-5) 262-07-83, faks. 261-06-39.