»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 4 (48) Lapkričio mėn., 2005 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott Medisense atstovas UAB Abovita, Aconitum, Sanofi-Aventis Lietuva, Berlin Chemie Menarini Baltic, Convatec, Eksmos MTC, Interlux, Limeta, Novo Nordisk Pharma, Diagnostikos padalinys HOFFMAN - LA ROCHE Ltd. atstovybė, Vitabalans OY atstovybė, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.. Mieli skaitytojai, maloniai kviečiame apsilankyti diabeto forume. Gera kojų priežiūra – apsauga nuo amputacijos       Tarptautinės diabeto federacijos prezidento ir išrinkto prezidento laiškas       Tarptautinė diabeto federacija ir Pasaulio sveikatos organizacija 1991 m. paskelbė Pasaulinę diabeto dieną, kurios tikslas koordinuoti diabeto kontrolės propagavimą pasaulyje. Tai yra labai svarbi visos žmonijos diabetologinio švietimo kampanija.       Tarptautinės diabeto federacijos narių asociacijų ir jų partnerių organizuojamą Pasaulinę diabeto dieną mini milijonai žmonių daugiau kaip 145 pasaulio šalyse. Renginių metu skleidžiamos žinios apie diabetą ir jo komplikacijas visuomenei; šią dieną švenčia visi diabetu sergantys žmonės.       Pasaulinės diabeto dienos renginiai organizuojami sergantiems žmonėms aktualia tema. Pavyzdžiui, šiais metais Tarptautinė diabeto federacija skatina renginius organizuoti visus metus siekiant maksimaliai didinti visuomenės žinias.       Pastaruoju metu Pasaulinės diabeto dienos renginiuose daug dėmesio skiriama diabeto komplikacijoms, pažeidžiančioms širdį, akis ir inkstus. Šiais metais skelbiama apie diabeto sukeltus kojų pažeidimus. Tai viena iš sunkiausių ir brangiausiai kainuojančių diabeto komplikacijų. 2005 m. kampanijos šūkis:       Pasaulyje kas 30 sekundžių yra amputuojama koja dėl cukrinio diabeto komplikacijų. Didelis diabetinės pėdos opų plitimas ir tai, kad blogai kontroliuojamo diabeto dažna pasekmė yra kojų amputacija, grindžia šios temos parinkimą. Taip pat ši tema motyvuotai pasirinkta dėl to, kad kampanija trunka visus metus. Tai padeda Tarptautinei diabeto federacijai įtaigiai skleisti žinią, kad vyriausybės per mažai skiria lėšų sergančiųjų mokymui ir komplikacijų prevencijai, kuri mažintų amputacijų. Tinkamomis priemonėmis amputacijų galima mažinti 45-85%.       Tai yra signalas, kad privalo skleisti žinias visų lygių sveikatos priežiūros tarnybos pasaulyje. Tai yra signalas, kad privaloma mažinti kančias, kurias sukelia kojų komplikacijos. Tai yra signalas, kad mes turime veikti jau dabar!       Pasaulinė diabeto diena sutelkia visas nares asociacijas, Pasaulio sveikatos organizaciją ir jos regioninius biurus, organizacijas, kurios dirba diabeto ar jam artimoje srityje, pramonės partnerius, sveikatos profesionalus, kiekvieną asmenį, kuriam rūpi diabetas visame pasaulyje. Telkime pastangas propaguoti diabeto kontrolę. Gerinkime gyvenimą visų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra pažeisti šios ligos.       Dirbkime kartu su visais, kad būtų sėkminga 2005 metų kampanija.       Su geriausiais linkėjimais       Prof. Pierre Lefébvre       TDF prezidentas       Prof. Martin Silink       TDF išrinktas prezidentas Puslapis 2 Cukrinis diabetas ir kojų priežiūra       Faktai        »  Kas 30 sekundžių pasaulyje amputuojama koja dėl cukrinio diabeto komplikacijų.        »  70% amputacijų yra atliekamos dėl cukrinio diabeto.        »  Dėl diabetinių opų išsivysčiusiose šalyse kenčia 5% diabetu sergančių žmonių.        »  Pėdų pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sergantieji diabetu patenka į ligoninę.        »  Besivystančiose šalyse pažeistų pėdų gydymui reikia daugiau negu 40% visų sveikatos priežiūros lėšų.        »  Amputacijos dėl diabetinės pėdos komplikacijų tiesioginė kaina yra nuo 30 iki 60 tūkst. JAV dolerių.        »  Daugumą diabetinių amputacijų lemia pėdos opos.        »  Kas šeštam diabetu sergančiam žmogui gali atsirasti diabetinių opų. Kasmet 4 milijonai žmonių pasaulyje patiria pėdos opas.        »  Dažniausiai diabetinių opų ir amputacijų galima išvengti. Yra paskaičiuota, kad amputacijų galima sumažinti daugiau negu 85%.        »  Gerai organizuota diabetinės pėdos priežiūros komanda, tinkama diabeto kontrolė ir sergančiųjų diabetu mokymas ženkliai mažina amputacijų skaičių.       Ką reikia daryti?        »  Apžiūrėkite savo kojas kasdien, ar nėra įdrėskimų, įpjovimų, sumušimų, pūslių, patinimų ar spalvos pokyčių, atvirų skaudulių. Apie pastebėtus pažeidimus nedelsdami praneškite savo sveikatos priežiūros komandai. Kojų apžiūrai naudokitės veidrodžiu, o jei tai padaryti sunku, paprašykite kito žmogaus pagalbos.        »  Visada saugokitės, kad nesusižeistumėte pėdų. Mūvėkite tinkamą avalynę namuose, gatvėje, lauke ir kitur.        »  Prieš audamiesi patikrinkite ranka batų vidų, kad juose nebūtų akmenukų, aštrių daiktų, šiurkščių siūlių ar pan.        »  Naujus batus geriausia pirkti dienos pabaigoje. Tai patariama todėl, kad popiečiu kojos esti labiau patinusios ir didesnė tikimybė išsirinkti patogesnę, ne per ankštą avalynę.        »  Svarbu mūvėti tinkamas kojines. Jos pasirinktinos ne per ankštos, medvilninės ar vilnonės. Jas reikia kasdien skalbti. Skylėtų nedėvėtina.        »  Kasdien kojas plaukitės vandeniu su muilu. Rūpestingai išsivalykite tarpupirščius. Atsargiai nusausinkite pėdas. Odą minkštinkite aliejumi ar kremu.        »  Pirštų nagus kirpkite tiesiai, o aštrius kampus švelninkite dildele.        »  Pėdas turi reguliariai apžiūrėti specialistai.        »  Atsiradusias žaizdas uždenkite švariais tvarsčiais.       Žinokite, kad ir neskaudančios pėdos gali būti pažeistos.       Dalykai, kurių reikia vengti        »  Venkite avalynės, kurios smailūs galai, aukšti kulnai, yra dirželiai, nėra pakulnių.        »  Nemūvėkite aptemptų kojinių.        »  Patikrinkite, ar vanduo ne per karštas, prieš plaudamiesi kojas, kad jų nenusidegintumėte.        »  Pėdoms šildyti nenaudokite nei elektrinių šildytuvų, nei karšto vandens butelių.        »  Venkite vaikščioti basomis, net namuose. Jei to negalima išvengti dėl kultūrinių ar religinių papročių, privalote būti itin atsargūs. Saugokitės, kad nenudegtumėte padų karšto klimato zonose.        »  Niekada savarankiškai negydykite karpų vaistais ar pleistrais. Nešalinkite nuospaudų skustuvo ašmenimis. Pasikliaukite tik profesionalo pagalba.        »  Venkite viršsvorio.        »  Nerūkykite – nikotinas pažeidžia kojų kraujotaką.        »  Nenaudokite juvelyrinių dirbinių ant kojų pirštų.       Prisiminkite, kad ir neskaudančios pėdos gali būti pažeistos.       Tarptautinės diabeto federacijos informacija * * * * *       Pranešame, kad LDA išleido Tarptautinės diabeto federacijos parengtą knygelę „Cukrinis diabetas ir kojų priežiūra“ (PDF). Pagrindinis rėmėjas Lietuvos invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Leidinėlį galima gauti Lietuvos diabeto asociacijoje ir rajonų diabeto klubuose. Atėjo laikas veikti Lietuvoje       AB „Ortopedijos technika", turinčioje 60 metų protezavimo patirtį Lietuvoje, reabilituojami ir protezuojami pacientai po galūnių amputacijų. Nustatyta, kad 2004 metais amputacijos dėl cukraligės komplikacijų sudarė 36% visų atliktų kojų amputacijų. Mūsų duomenimis:        »  74% diabetinių amputacijų lemia pėdų opos.        »  Pacientų amžius nuo 40 iki 90 metų.        »  Vyrai amputacijas patiria dažniau nei moterys.        »  6% pacientų diabetas nustatytas tik prieš atliekant amputaciją.        »  Anamnezėje buvusias kitos kojos opas (amputacijas) sakė esantys patyrę 46% pacientų.        »  Pėdos priežiūros taisyklių nežinojo 69% pacientų.        »  Apie podiatrijos paslaugą nežinojo 45% pacientų.        »  Ortopedinę avalynę dėvėjo 14%, apie ją nežinojo 48% pacientų.        »  Visai endokrinologo nebuvo konsultuoti 17% pacientų.        »  Vieniši žmonės sudarė 32% pacientų, patyrusių amputacijas.       Reabilitacija ir protezavimas vienam pacientui kainuoja daugiau kaip 10 tūkstančių litų. Ta suma ženkliai didėja, prisidėjus socialinėms išlaidoms. Dėl to kitos kojos išsaugojimui turi būti skiriamos visos įmanomos profilaktinės priemonės. Tinkamas protezavimas gerina žmogaus gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu tai atlikti reabilitacijos įstaigoje, kurioje dirba kvalifikuota komanda – gydytojai, kineziterapeutai, slaugytojai, podiatrai, protezavimo ir avalynės technikai.       Olga Pantelejeva       gyd. reabilitologė Puslapis 3 Brangūs skaitytojai,       Daž­nai mąs­tau, ko­dėl kiek­vie­na­me gy­ve­ni­mo žings­ny­je su­si­du­ria­me su dirb­ti­nė­mis kliū­ti­mis, ku­rioms įveik­ti rei­kia eik­vo­ti jė­gas, darbui at­sei­kė­tą lai­ką, kal­bė­ti, įro­di­nė­ti tai, kas ir taip aiš­ku. Tai tas pats, kas sto­vė­ti prie at­vi­rų du­rų ir ne­ga­lė­ti iš­ei­ti. Su­pran­tu, kad kiek­vie­na po­li­ti­nė ka­den­ci­ja yra svar­bi at­ėju­sioms par­ti­joms pa­si­reikš­ti ir įgy­ven­din­ti sa­vo norus. Ta­čiau kiek daug rei­kia už­pil­dy­ti tų norų be­dug­nę, kad jau bū­tų ga­li­ma at­si­dė­jus kal­bė­ti apie vi­suo­me­nės, vals­ty­bės at­ei­ties per­spek­ty­vą, ku­ri bū­tų skaid­res­nė, ža­dė­tų ir neš­tų kon­kre­čias pa­gar­bos ir pa­si­di­džia­vi­mo vertas per­mai­nas, ku­rian­čias tik­ras, laiko patikrintas ver­ty­bes. Kad mes ga­lė­tu­me la­biau pa­si­ti­kė­ti vie­ni ki­tais.       Mū­sų ša­lį pa­li­ko ga­biau­sie­ji ir tie, ku­riems pa­pras­čiau­siai sti­go lė­šų pra­gy­ven­ti. To­dėl mums, likusiesiems, dar sun­kiau kur­ti at­ei­ties per­spek­ty­vą ar bent grei­čiau ir ge­riau tai­sy­ti klaidas. Juo­lab, kad ne­aiš­ku, ko­kią per­spek­ty­vą iš­ tik­rų­jų ren­ka­si vals­ty­bė, ar jos iš vi­so esa­ma. Kuo la­biau ji ap­au­ga žo­džiais ir pa­ža­dais, ap­raiz­go­ma po­li­ti­nių in­te­re­sų vo­ra­tin­kliais, tuo spar­čiau tols­ta nuo mū­sų, esa­me vėl ir vėl pa­smerk­ti ka­pa­no­tis ny­kio­je kas­die­ny­bė­je, ku­rią ar­šiai gi­na tie, ku­riems ji nau­din­ga. Gy­nė­jai tu­ri stip­rią per­sva­rą - val­džią. O at­ei­ties per­spek­ty­va, kaip vals­ty­bės taps­mo vi­su­ma, vi­sa­da bu­vo ir bus iš­ei­nan­čių­jų ir at­ei­nan­čių­jų po­li­ti­kų ma­ni­pu­lia­vi­mo vi­suo­me­ne įran­kis. Di­des­nio kon­kre­tu­mo dė­lei pa­mi­nė­siu to­kį iš­kal­bin­gą fak­tą. Dar vi­sai ne­se­niai, spa­lio 10 - 11 die­no­mis, Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mas Briu­se­ly­je or­ga­ni­za­vo se­mi­na­rą „Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų stip­ri­ni­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je“. Įvy­ko su­si­ti­ki­mai bei dis­ku­si­jos su Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riais, ta­čiau Eu­ro­pos aki­vaiz­do­je Lie­tu­va ta­po iš­skir­ti­ne ša­li­mi - nė vie­nas mū­sų iš­rink­tas eu­ro­par­la­men­taras ne­at­vy­ko. Tai ir­gi pa­tir­tis. Pa­tir­tis, že­mi­nan­ti ir skau­di, nes to­liau de­da­si vi­sai ne­links­mi da­ly­kai: Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės dia­be­to pro­gra­mos kū­rė­jai net ne­įsį­vaiz­duo­ja, ko­kia pro­gra­mos pa­skir­tis, ko­kia ji tu­ri bū­ti ir kam pri­va­lo tar­nau­ti - pa­cien­tui ar tik pa­tiems kū­rė­jams. Šios pro­gra­mos ne­ga­li­ma pa­va­din­ti na­cio­na­li­ne, tuo la­biau, fi­nan­suo­ti vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis. Kiek pa­pras­tiems žmo­nėms, mo­kes­čių mo­kė­to­jams, kainuos toks ne­kva­li­fi­kuo­tas, pri­mity­vus ir ne­aiš­kios pa­skir­ties darbas?       Tenka pa­si­kliau­ti sa­vo jė­go­mis. Privalome su­glau­dus pe­čius temp­ti sa­vo rū­pes­čius ir ne­pa­liau­ja­mai, kas­dien, kur­ti mū­sų vi­sų at­ei­ties per­spek­ty­vą. At­ei­tis, taigi ir Nau­jie­ji me­tai, at­eis ir be mū­sų pa­stan­gų. Ką mes jiems duo­si­me, kuo pra­tur­tin­si­me?       Kitas laik­raš­tis iš­eis jau 2006-aisiais. Ta proga svei­kin­u vi­sus Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos na­rius, rė­mė­jus, pa­dė­ju­sius įgy­ven­din­ti 2005 me­tų veik­los pro­gra­mą prasmingais darbais       Sveikatos, lai­mės jums vi­siems, ryž­to!       Te­gul lap­kri­čio 14-oji, Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na, mus dar la­biau su­vie­ni­ja. Vie­ny­bę, drą­są, tarpusavio pagarbą, meilę rei­kia puo­se­lė­ti kas­dien. Jų mums rei­kia kaip oro, die­nos švie­sos, lai­mės...             Vida Augustinienė Puslapis 4 Piog­li­ta­zo­nas ma­ži­na in­fark­to ir in­sul­to grės­mę       Su­lauk­ta ge­rų nau­jie­nų. Jas pa­skel­bė šių me­tų rug­sė­jo 12d. Atė­nuose vy­ku­si 41-oji me­ti­nė dia­be­to aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­ja. Ta­ke­da ir Eli Lil­ly kom­pa­ni­jų at­lik­tos PRO­ac­ti­ve stu­di­jos re­zul­ta­tai yra la­bai vil­tin­gi cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems, taip pat su­tri­ku­sios šir­dies bei krau­ja­gys­lių veik­los žmo­nėms.       Se­niai pa­ste­bė­ta, kad dau­giau kaip 6 proc. dia­be­tu ser­gan­čių­jų var­gi­na ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gos, o šių žmo­nių mir­tin­gu­mas nuo in­fark­to, in­sul­to yra 2 - 3 kar­tus di­des­nis ne­gu ki­tų. Stam­bių­jų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mų su­kel­tas mio­kar­do in­fark­tas bei in­sul­tas 5 - 10 me­tų trum­pi­na šių žmo­nių gy­ve­ni­mą.       De­vy­nio­li­ka Eu­ro­pos ša­lių, tai­gi ir Lie­tu­va, ry­žo­si ieš­ko­ti iš­ei­ties ir da­ly­va­vo PRO­ac­ti­ve stu­di­jo­je. Ty­ri­me da­ly­va­vo 5238 eu­ro­pie­čiai, ser­gan­tys II ti­po dia­be­tu. Tai bu­vo 35 - 75 me­tų am­žiaus vy­rai ir mo­te­rys, ku­riems kė­lė grės­mę šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos. Vi­si jie bu­vo su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes, ku­rių vie­nai (2605 žmo­nės) kar­tu prie įpras­to gy­dy­mo bu­vo pa­skir­tas piog­li­ta­zo­nas, o ki­tai gru­pei pa­lik­tas esa­mas gy­dy­mas ( be piog­li­ta­zo­no ). Ty­ri­mas tru­ko 4 me­tus.       Jau bu­vo ži­no­ma, kad piog­li­ta­zo­nas ma­ži­na krau­jo gliu­ko­zę, ge­ri­na li­pi­dų apy­kai­tą, di­di­na au­di­nių jaut­ru­mą in­su­li­nui. Dar iki stu­di­jos bu­vo ti­ki­ma­si, jog šis pre­pa­ra­tas ma­žiau žei­džia stam­bi­ą­sias krau­ja­gys­les. Gau­ti re­zul­ta­tai bu­vo reikš­min­gi. Pir­mą kar­tą moks­liš­kai įro­dy­ta, kad gliu­ko­zę krau­jy­je ma­ži­nan­tis pre­pa­ra­tas kar­tu sau­go ir nuo stam­bių­jų krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jų. Jis 16 proc. ma­ži­na mir­čių, mio­kar­do in­fark­to bei in­sul­to pa­vo­jų. Be to, įro­dy­ta, kad piog­li­ta­zo­nas ati­to­li­na po­rei­kį gy­dy­tis in­su­li­nu. Pu­sei piog­li­ta­zo­ną var­to­ju­sių­jų pa­cien­tų gy­dy­mą in­su­li­nu rei­kė­jo pra­dė­ti vė­liau, ly­gi­nant su ki­tais pa­cien­tais. Var­to­ju­siems piog­li­ta­zo­ną žmo­nėms su­ma­žė­jo HbA1c ro­dik­lis, pa­ge­rė­jo li­pi­dų apy­kai­ta, „ge­ro­jo“ ir „blo­go­jo“ cho­les­te­ro­lio san­ty­kis, ma­žė­jo sis­to­li­nis krau­jo spau­di­mas.       Kaip ir var­to­jant kiek­vie­ną pre­pa­ra­tą, pa­ste­bė­ta ir ke­le­tas ne­pa­gei­dau­ja­mų piog­li­ta­zo­no po­vei­kių. Kai ku­riems pa­cien­tams pa­di­dė­jo svo­ris (apie 3,6 kg per 3 me­tus), pa­brin­ko au­di­niai, pa­tir­ta hi­pog­li­ke­mi­jų. Vais­tas ne­skir­ti­nas pa­cien­tams, ku­riems diag­no­zuo­tas šir­dies ne­pa­kan­ka­mumas.       1999 m. JAV pa­tvir­tin­ta piog­li­ta­zo­no in­di­ka­ci­jos, o 2000 m. tai pa­da­ry­ta ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Lie­tu­vo­je šio vais­to yra nuo 2004 m. va­sa­ros. Jis re­ko­men­duo­ja­mas ser­gan­tiems II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, ypač nu­tu­ku­siems ir ne­to­le­ruo­jan­tiems met­for­mi­no bei tiems, ku­riems ne­pa­vyks­ta gli­ke­mi­jos su­re­gu­liuo­ti die­ta ir fi­zi­niu krū­viu, žmo­nėms. Pre­pa­ra­tą ga­li­ma var­to­ti ir de­ri­ny­je su ki­tais gli­ke­mi­ją ma­ži­nan­čiais pre­pa­ra­tais.       Tai­gi moks­las pa­do­va­no­jo dar vie­ną gin­klą ko­vai su am­žiaus rykš­te - cuk­ri­niu dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis, o ser­gan­tie­siems šia li­ga - vil­tį il­giau ir kū­ry­bin­giau gy­ven­ti. Ži­no­ma, apie pre­pa­ra­tą ver­ta pa­si­tar­ti su sa­vo gy­dy­to­ju.       Dr. Ri­ma Bė­ron­tie­nė Puslapis 5 In­su­li­no pom­pų te­ra­pi­ja - si­tu­a­ci­ja šian­dien 1 pav. TPII sumažina hipoglikemijų skaičių       Jau pra­ėjo 25-30 me­tų, kai at­ras­ta in­su­li­no pom­pų te­ra­pi­ja (tęs­ti­nė po­odi­nė in­su­li­no in­fu­zi­ja, TPII), ta­čiau ga­lu­ti­nio tiks­lo ne­pa­siek­ta. Ne­su­kur­ta in­su­li­no pom­pa, ku­ri au­to­ma­tiš­kai re­a­guo­tų į gliu­ko­zės po­ky­čius krau­jy­je. Dėl to vis ne­si­bai­gia dis­ku­si­jos. Ky­la klau­si­mai, pvz.:        »  koks in­su­li­nas ge­riau­siai tin­ka pom­pai: il­go ar grei­to vei­ki­mo?        »  koks val­dy­mas bū­ti­nas ir pa­to­gus: sta­bi­lus ar kin­ta­mai re­gu­liuo­ja­mas ba­zi­nis in­su­li­no lei­di­mo grei­tis?        »  kaip daž­nai rei­kė­tų leis­tis Bo­lus in­su­li­ną: kas­kart val­gant, re­čiau ar pro­tar­piais krau­jo gliu­ko­zės kie­kiui ko­re­guo­ti?        »  kaip nu­sta­ty­ti Bo­lus do­zes: ban­dy­mų ir klai­dų me­to­du, va­di­na­muo­ju „bo­lus skai­čia­vi­mu“, už­da­ro cik­lo sis­te­ma ar pa­vyz­džių ana­li­ze.       Iš įvai­rio­se stu­di­jo­se gau­tų duo­me­nų ga­li­ma pa­da­ry­ti to­kias iš­va­das, kad gy­dy­mu TPII:        »  pa­ge­ri­na­mas HbA1c ro­dik­lis;        »  su­ma­ži­na­ma hi­pog­li­ke­mi­jų (daž­niau­siai nak­ti­nių) (1 pav.);        »  dau­gu­mos moks­li­nin­kų nuo­mo­ne, pa­sie­kia­ma ge­res­nių svei­ka­tos re­zul­ta­tų. 2 pav. I tipo diabeto gydymas (JAV)       Nors li­ko ne­iš­spręs­tų klau­si­mų, ši in­ten­sy­vios in­su­li­no te­ra­pi­jos for­ma po­pu­lia­rė­ja gy­dant I ti­po dia­be­tą (2 pav.)       At­lik­ti iš­lai­dų ir nau­dos ty­ri­mai (Mo­del­lrech­nun­gen: Scuf­fham und Carr 2003; Col­quitt et al 2004). Nu­sta­ty­ta, kad in­su­li­no pom­pos te­ra­pi­ja itin nau­din­ga nėš­čioms mo­te­rims. Šis gy­dy­mo bū­das nuo­la­tos ple­čia­mas, kar­tu ma­ži­na­mos ir am­žiaus ri­bos. Pa­vyz­džiui, in­su­li­no pom­pa bu­vo pri­tai­ky­ta vie­nai 5 sa­vai­čių am­žiaus mer­gai­tei, 21 mė­ne­sio am­žiaus ber­niu­kui. Ji pra­dė­ta tai­ky­ti nak­čiai de­šimt­me­čiams vai­kams. Vi­sais at­ve­jais tei­gia­ma, kad pa­ge­rė­ja gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Pom­pa pri­tai­ko­ma ir vis vy­res­niems pa­cien­tams. Su­ku­ria­ma vis nau­jų pom­pų mo­de­lių.       Jų tech­no­lo­gi­nės funk­ci­jos, tech­ni­nė bei pro­gra­mi­nė įran­ga to­bu­lė­ja.       Sis­te­min­gai ata­kuo­ja­mos te­ra­pi­jos ri­bos, pvz., per struk­tū­ri­nę klai­dų ana­li­zę (pra­leis­ti bo­lus).       Būk­lė ki­to­se ša­ly­se 3 pav. TPII Europoje ir JAV 2003 m. (TDF spaudos konferencijos Paryžiuje 2003 04 26 duomenys)       Pom­pos vis pla­čiau nau­do­ja­mos, spar­čiau­siai tai­ko­mos Ame­ri­ko­je ir Vo­kie­ti­jo­je (3 pav.).       Šį gy­dy­mo bū­dą Vo­kie­ti­jo­je pa­cien­tai, jų slau­gy­to­jai pro­pa­guo­ja ir dėl ra­cio­na­laus vy­riau­sy­bės spren­di­mo kom­pen­suo­ti in­su­li­no pom­pų ir jų kei­čia­mų da­lių kai­ną.       Pa­di­dė­jo pom­pų ir ka­te­te­rių pa­siū­la, nes į vie­ti­nę rin­ką at­ei­na nau­jų tarp­tau­ti­nių ga­min­to­jų. Po il­gų pa­si­ruo­ši­mų 2005 m. ge­gu­žės 4 d. Vo­kie­ti­jos dia­be­to drau­gi­jos su­va­žia­vi­mo iš­va­ka­rė­se bu­vo įkur­ta Dia­be­to tech­no­lo­gi­jų dar­bo gru­pė (AgDT). Dia­be­to tech­no­lo­gi­ja, t.y. in­su­li­no pom­pų te­ra­pi­ja kar­tu su gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­gu, yra or­ga­ni­za­ci­nės ini­cia­ty­vos da­ly­kas.       Ku­riant li­gos gy­dy­mo al­go­rit­mus, ren­gia­ma di­fe­ren­ci­juo­ta ir struk­tū­ri­zuo­ta mo­ky­mo pro­gra­ma, kad po ana­li­zės ir ser­ti­fi­ka­vi­mo už­tik­rin­tų aukš­čiau­sius ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mus. Va­do­vau­jan­tis Ber­ly­no gru­pės mo­ky­mo pro­gra­ma, ge­ro­kai su­ma­žin­ta hi­pog­li­ke­mi­jų. Prieš pra­dėdamas TPII nau­do­ti 51 vai­kas iki 12,5 me­tų am­žiaus per me­tus iš­gy­ve­no 12 sun­kių hi­pog­li­ke­mi­jų, o vė­liau per pir­mus pom­pos nau­do­ji­mo 7 mė­ne­sius tik 2 to­kius prie­puo­lius.       Da­ly­kai, ku­riuos rei­kės spręs­ti       Nors džiu­gi­na pa­žan­ga, vis ky­la įvai­rių klau­si­mų.       Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai, ne­pai­sant pom­pų te­ra­pi­jos, lie­ka blo­ga, kar­tais net ka­tast­ro­fiš­ka me­džia­gų apy­kai­tos kon­tro­lė. Ky­la ne­aiš­ku­mų: ne­fi­zio­lo­gi­nė hor­mo­nų apy­kai­ta, in­su­li­no do­zės nu­sta­ty­mas, vi­di­nės mo­ty­va­ci­jos sty­gius. Gal dar ne­iš­nau­do­tos vi­sos tech­ni­nės ga­li­my­bės? Ką duo­da pa­ge­rin­ti do­za­vi­mo al­go­rit­mai ar sta­bi­li grįž­ta­mo­jo ry­šio sis­te­ma?       Ne­aiš­ku, ar be­si­gy­dan­čio TPII pa­cien­to svo­ris di­dė­ja, ar tai nor­ma­li me­džia­gų apy­kai­tos pa­sek­mė. Ar ne­ken­kia aukš­tos tech­no­lo­gi­jos, nau­jo­vės gy­dy­mo sėk­mei ar ap­ro­ba­vi­mui? Ky­la klau­si­mas, ar ne­ver­ta kai ku­riais at­ve­jais ap­ri­bo­ti šios pom­pos nau­do­ji­mą iki op­ti­ma­lios in­ten­sy­vios įpras­ti­nės in­su­li­no te­ra­pi­jos su die­ni­nė­mis daug­kar­ti­nė­mis in­jek­ci­jo­mis. Svars­ty­ti­ni vi­si kri­te­ri­jai tam tik­rai in­su­li­no te­ra­pi­jos for­mai pa­si­rink­ti.       Vis dar sto­ko­ja­ma moks­li­nių ty­ri­mų, kaip ma­žin­ti kom­pli­ka­ci­jų, il­gin­ti pa­cien­tų gy­ve­ni­mą nau­do­jant in­su­li­no pom­pą. Įro­dy­ta, kad TPII at­ve­jais, ly­gi­nant su įpras­ti­ne in­su­li­no te­ra­pi­ja, li­go­niai pa­ti­ria ma­žiau kri­tiš­kų at­ve­jų ir pri­rei­kia ma­žiau lai­ko leis­ti li­go­ni­nėje.       Šie klau­si­mai bus spren­džia­mi, at­lie­kant ty­ri­mus dėl šio gy­dy­mo me­to­do tai­ky­mo pa­cien­tams, ser­gan­tiems II ti­po dia­betu.       Prof. dr. Hel­mut R. Hen­richs Puslapis 6 Lietuvos diabeto asociacija - Tarptautinės diabeto federacijos narė Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių. Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas. Naudinga būti LDA nariu LDA narys turi didesnę galimybę:        »  gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;        »  padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;        »  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių. Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą. Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės į Lietuvos diabeto asociaciją. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu: LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8-5) 262 07 83. Internetas: www.dia.lt, el.paštas: info@dia.lt Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val. Pietų pertrauka 12 - 13 val. Atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 50 7044 0600 0103 0696 AB SEB Vilniaus bankas Įmonės kodas: 9173766 Diabeto mokykla: Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete  »  pirmadieniais 14 - 17 val.  »  trečiadieniais 14 - 17 val.  »  penktadieniais 14 - 16 val. Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76 Puslapis 7 Cuk­ri­nis dia­be­tas ir vai­kai II konferencijoje. Jelena Šimonienė su sūnumi ir Druskininkų klubo vaikučiais       Cuk­ri­nis dia­be­tas - tai sun­ki, lė­ti­nė, gy­vy­bei grės­min­ga li­ga. Ja su­ser­ga­ma, su­tri­kus me­džia­gų apy­kai­tai dėl in­su­li­no sto­kos ar jo ne­veik­lu­mo. In­su­li­nas yra ka­sos hor­mo­nas, pa­de­dan­tis krau­jo an­glia­van­de­niui gliu­ko­zei pa­tek­ti į ląs­te­les ir jas ap­rū­pin­ti ener­gi­ja. Kai jo trūks­ta ar­ba jis bū­na ne­veik­lus, gliu­ko­zė kau­pia­si krau­jy­je, o or­ga­niz­mo ląs­te­lės ba­dau­ja. Tai su­ke­lia il­ga­lai­kius įvai­rių or­ga­nų veik­los su­tri­ki­mus.       Cuk­ri­niu dia­be­tu daž­niau ser­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, bet jis ne­pa­gai­li ir jau­nų, net­gi vai­kų. Vai­kai ir jau­nuo­liai pa­pras­tai su­ser­ga I ti­po dia­be­tu. Jų ka­sa ne­ga­mi­na ar ga­mi­na per ma­žai in­su­li­no. Li­ga pa­si­reiš­kia stai­ga ir ryš­kiai. Li­go­nis iš­blykš­ta, jį var­gi­na troš­ku­lys, daž­nas ir gau­sus šla­pi­ni­ma­sis, sil­pnu­mas, ma­žė­ja svo­ris. Dėl su­tri­ku­sios me­džia­gų apy­kai­tos or­ga­niz­me ga­mi­na­mos nuo­din­gos me­džia­gos - ke­to­nai, ku­rie su­ke­lia gy­vy­bei grės­min­gą būk­lę - ke­to­a­ci­do­zę. To­dėl bū­ti­nas pa­kai­ti­nis gy­dy­mas skir­tin­go in­su­li­no in­jek­ci­jo­mis.       Lie­tu­vo­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga dau­giau kaip 600 vai­kų ir jau­nuo­lių iki 18 me­tų.       Cuk­ri­nis dia­be­tas - ne­iš­gy­do­ma, bet kon­tro­liuo­ja­ma li­ga. Tam bū­ti­na pla­nin­ga mi­ty­ba, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, gy­dy­ma­sis vais­tais, sa­vi­kon­tro­lė ir jos mo­ky­ma­sis. Kas­dien rei­kia su­de­rin­ti in­su­li­no do­zes su mi­ty­ba, fi­zi­niu ir emo­ci­niu krū­viu, to­dėl ser­gan­tie­ji ir jų šei­mos na­riai tu­ri ge­rai nu­si­ma­ny­ti apie li­gą ir jos su­ke­lia­mus pro­ce­sus. Ser­gan­čių ma­žų­jų Lie­tu­vos pi­lie­čių ir jų tė­vų už­duo­tis - pa­lai­ky­ti me­džia­gų, o ypač an­glia­van­de­nių, apy­kai­tą kuo la­biau ati­tin­kan­čią svei­ko žmo­gaus nor­mą. Jei­gu ne­pa­vyks­ta, di­de­lis gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je su­ke­lia il­ga­lai­kes kom­pli­ka­ci­jas. Blo­gai kom­pen­suo­tas dia­be­tas po 10 - 20 me­tų ga­li pa­kenk­ti akių, inks­tų ir ki­tų or­ga­nų krau­ja­gys­lėms, ner­vams, o tai ke­lia ak­lu­mo, inks­tų transp­lan­ta­ci­jos, ko­jų am­pu­ta­ci­jos pa­vo­jų.       Vai­kai, ku­rių dia­be­tas ge­rai kon­tro­liuo­ja­mas, pui­kiai mo­ko­si, yra darbš­tūs, kū­ry­bin­gi. Tai bū­si­mie­ji mū­sų vals­ty­bės na­mo ar­chi­tek­tai. Tin­ka­mai be­si­gy­dan­tys žmo­nės be kom­pli­ka­ci­jų iš­gy­ve­na 50 ir dau­giau me­tų. Vaikų ir jaunimo II konferencija. Aistė Jakimavičiūtė su svečiais       Lie­tu­vo­je yra ke­tu­ri ser­gan­čių dia­be­tu vai­kų ir jau­nuo­lių klu­bai (Vil­niaus, Kau­no, Kė­dai­nių ir Klai­pė­dos). Ki­tuo­se ra­jo­nuo­se vai­kai lan­ko­si su­au­gu­sių­jų dia­be­to klu­buo­se.       Vai­kų klu­bai vie­ni­ja šei­mas, au­gi­nan­čias dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus ir jau­nuo­lius.       Klu­bai rū­pi­na­si ser­gan­čių­jų ir vi­suo­me­nės švie­ti­mu bei mo­kymu.        »  Tė­ve­liai ir vy­res­nie­ji vai­kai bei jau­nuo­liai kvie­čia­mi į te­mi­nes pa­skai­tas apie dia­be­to kon­tro­lę, kom­pli­ka­ci­jas, gy­dy­mo nau­jo­ves ir kt. Su­si­rin­ki­muo­se da­ly­vau­ja gy­dy­to­jai, įvai­rūs spe­cia­lis­tai, fir­mų at­sto­vai, ga­lin­tys pro­fe­sio­na­liai at­sa­ky­ti į rū­pi­mus klau­si­mus.        »  Klu­bų na­riai da­ly­vau­ja Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­niuo­se. Ta­da in­for­muo­ja vi­suo­me­nę apie li­gą, pro­fi­lak­tiš­kai tik­ri­na gy­ven­to­jų krau­jo gliu­ko­zės kie­kį.        »  Klu­bų na­riai skel­bia straips­nius spau­do­je, kal­ba įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, te­le­vi­zi­jos lai­do­se, da­ly­vau­ja se­mi­na­ruo­se bei kon­fe­ren­ci­jo­se, su­si­tin­ka su ki­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis.       Klu­bai:        »  or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius ren­gi­nius, ku­riuo­se na­riai tu­ri pro­gą prak­tiš­kai mo­ky­tis kon­tro­liuo­ti gli­ke­mi­ją ak­ty­vios veik­los me­tu;        »  ren­gia šven­tes, išvy­kas;        »  rū­pi­na­si, kad vai­kai ga­lė­tų nu­vyk­ti į LDA or­ga­ni­zuo­ja­mas dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­las;        »  or­ga­ni­zuo­ja klu­bo na­rių va­sa­ros po­il­sį - sto­vyk­las, žy­gius.       Be to, klu­bai:        »  gi­na sa­vo na­rių tei­ses, pa­de­da spręs­ti ju­ri­di­nius ar so­cia­li­nius klau­si­mus;        »  rū­pi­na­si, kad na­riai tu­rė­tų sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių;        »  or­ga­ni­zuo­ja jau­nuo­lių įdar­bi­ni­mą va­sa­ros vie­šuo­siuo­se dar­buo­se;        »  tar­pi­nin­kau­ja įku­riant ser­gan­čių vai­kų gru­pes iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se. Konferencijos delegatai. Antra iš dešinės - gydytoja endokrinologė Raselė Kiseliūnienė       Klu­bų na­riai yra ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos na­riai, to­dėl pa­gal ga­li­my­bes da­ly­vau­ja jos veik­lo­je ir ren­gi­niuo­se.       Klu­buo­se vai­kai ir tė­vai su­si­pa­žįs­ta su li­ki­mo drau­gais, ben­dra­dar­biau­ja vie­ni su ki­tais, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi, psi­cho­lo­giš­kai vie­ni ki­tus pa­re­mia. Ypač tai nau­din­ga šei­moms, ku­rių vai­kams li­ga diag­no­zuo­ta ne­se­niai. Ži­nia apie dia­be­tą - di­džiu­lis stre­sas vi­sai šei­mai. Pa­tir­tis ro­do, kad daž­nai at­si­ties­ti pa­de­da li­ki­mo drau­gai - ser­gan­tie­ji ta pa­čia li­ga ir jų ar­ti­mie­ji.       Vi­siems cuk­ri­niu dia­be­tu su­sir­gu­siems vai­kams iki 18 me­tų nu­sta­to­mas vi­du­ti­nio ne­įga­lu­mo ly­gis. Jiems iš­duo­da­mas in­va­li­du­mo pa­žy­mė­ji­mas - do­ku­men­tas, su­tei­kian­tis ga­li­my­bę jo sa­vi­nin­kui ar glo­bė­jui nau­do­tis įsta­ty­mais įtvir­tin­to­mis tei­sė­mis, so­cia­li­nė­mis ga­ran­ti­jo­mis ir leng­va­to­mis.       Ši­uo me­tu, va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mais ir Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais, šei­mai, au­gi­nan­čiai ne­įga­lų vai­ką, yra su­tei­kia­ma to­kia ma­te­ria­li­nė pa­ra­ma:        »  Vai­kams, ku­riems nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nio ne­įga­lu­mo ly­gis, ski­ria­ma vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo 1,5 ba­zi­nės pen­si­jos dy­džio šal­pos pen­si­ja; taip pat ski­ria­ma tiks­li­nė kom­pen­sa­ci­ja slau­gos iš­lai­doms (0,5 ba­zi­nės pen­si­jos dy­džio pa­šal­pa);        »  100 proc. kom­pen­suo­ja­ma in­su­li­no ba­zi­nė kai­na;        »  Kom­pen­suo­ja­ma 150 krau­jo gliu­ko­zės tes­tų per mė­ne­sį;        »  Kom­pen­suo­ja­mas 1 įpa­ka­vi­mas gliu­ka­go­no me­tams;        »  Kom­pen­suo­ja­mi 4 gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai per me­tus;        »  Kom­pen­suo­ja­ma vi­sa me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ba­zi­nė kai­na, įskai­tant svei­ka­tą grą­ži­na­mą­jį gy­dy­mą siun­čia­mie­siems baig­ti gy­dy­mą po sta­cio­na­ro;        »  Kom­pen­suo­ja­ma 90 proc. ba­zi­nės sa­na­to­ri­nio (an­ti­re­ci­dy­vi­nio) gy­dy­mo kai­nos;        »  Šei­moms, ku­rio­se au­ga ne­įga­lus vai­kas, iki 2002 12 31 leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis ga­vu­sioms kre­di­tus, pa­den­gia­ma 20 pro­cen­tų su­teik­to kre­di­to li­ku­čio su­mos;        »  Sub­si­di­ja būs­to kre­di­to da­liai pa­deng­ti šei­moms, ku­rio­se yra ne­įga­lus vai­kas: pa­den­gia­ma 20 proc. su­teik­to kre­di­to (ar kre­di­to li­ku­čio) su­mos;        »  Šei­ma, ku­rio­je yra ne­įga­lus vai­kas, gy­ve­nan­ti sa­vi­val­dy­bės iš­nuo­mo­ta­me būs­te, ku­rio nau­din­ga­sis plo­tas, ten­kan­tis 1 šei­mos na­riui yra ma­žes­nis kaip 10 kv.m ar­ba 14 kv.m, tu­ri tei­sę į so­cia­li­nio būs­to są­ly­gų pa­ge­ri­ni­mą;        »  Šei­mos, au­gi­nan­čios ne­įga­lų vai­ką, tu­ri tei­sę į so­cia­li­nį būs­tą. To­kių šei­mų są­ra­šai su­da­ro­mi pa­gal pra­šy­mo įre­gist­ra­vi­mo sa­vi­val­dy­bė­je da­tą;        »  Ne­įga­lus vai­kas iki 16 me­tų ir vie­nas jį ly­din­tis as­muo tu­ri tei­sę į 80 proc. bi­lie­to kai­nos nuo­lai­dą va­žiuo­ti re­gu­lia­raus marš­ru­to vie­ti­nio su­si­sie­ki­mo ke­lei­vi­niu trans­por­tu, to­li­mo­jo marš­ru­to au­to­bu­sais, trau­ki­niais, lai­vais ir kel­tais;        »  Mo­te­rys, au­gi­nan­čios ne­įga­lų vai­ką, ne­ga­li bū­ti ski­ria­mos dirb­ti virš­va­lan­di­nius dar­bus ar­ba siun­čia­mos į ko­man­di­ruo­tes, jei­gu pa­čios ne­su­tin­ka;        »  Dir­ban­čioms mo­ti­noms, au­gi­nan­čioms ne­įga­lų vai­ką, su­tei­kia­ma vie­na pa­pil­do­ma po­il­sio die­na per mė­ne­sį (ar­ba su­trum­pi­na­mas dar­bo lai­kas dviem va­lan­dom per sa­vai­tę), ap­mo­kant už tai iš įmo­nių, įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų ir ūkio lė­šų.        »  Dar­buo­to­jams, vie­niems au­gi­nan­tiems ne­įga­lų vai­ką, su­tei­kia­mos 35 ka­len­do­ri­nių die­nų kas­me­ti­nės atos­to­gos;        »  Dar­buo­to­jams, vie­niems au­gi­nan­tiems ne­įga­lų vai­ką iki 16 me­tų, su­tei­kia­ma tei­sė pa­si­rink­ti atos­to­gų lai­ką po 6 mėn. ne­per­trauk­to dar­bo to­je įmo­nė­je;        »  Tė­vams, au­gi­nan­tiems ne­įga­lų vai­ką iki 16 me­tų, ša­lių su­de­rin­tu lai­ku kas­met su­tei­kia­mos iki 30 ka­len­do­ri­nių die­nų ne­ap­mo­ka­mos atos­to­gos;        »  Ma­žas pa­ja­mas tu­rin­tiems žmo­nėms ski­ria­mos šil­dy­mo ir karš­to van­dens iš­lai­dų bei kie­to ku­ro kom­pen­sa­ci­jos;        »  Re­ko­men­duo­ja­ma, kad sa­vi­val­dy­bės ne­įga­lų vai­ką au­gi­nan­tiems tė­vams, dir­ban­tiems su ver­slo liu­di­ji­mu, nu­sta­ty­tų ma­žes­nį pa­ja­mų mo­kes­tį;        »  Sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos spren­di­mu, šei­mos, au­gi­nan­čios ne­įga­lų vai­ką, nuo per­ka­mos že­mės skly­po ver­tės prie­do dėl in­ži­ne­ri­nių sta­ti­nių mo­kė­ji­mo ga­li bū­ti at­lei­džia­mos;        »  Esant ki­toms vie­no­doms są­ly­goms, į aukš­tą­sias ir aukš­tes­ni­ą­sias mo­kyk­las ne­įga­lūs as­me­nys pri­ima­mi pir­mą­ja ei­le;        »  Me­di­ci­nos įstai­go­se, au­to­bu­sų ir ge­le­žin­ke­lio sto­ty­se, oro uos­te ir pan. ne­įga­lie­siems pri­klau­so pir­ma­ei­lis ap­tar­na­vimas.       Spręs­ti­ni klau­si­mai       Nuo šių me­tų Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa pra­dė­jo kom­pen­suo­ti 12 kar­tų dau­giau sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių vai­kams iki 18 m. nei anks­čiau. Bet vy­res­niems jau­nuo­liams, ypač be­si­mo­kan­tiems stu­den­tams, jų trūks­ta.       Daug vai­kų no­rė­tų gy­dy­tis in­su­li­no pom­pa. Šiuo me­tu jos la­bai bran­gios, vals­ty­bė ne­kom­pen­suo­ja nei pa­ties apa­ra­to kai­nos, nei jo iš­lai­ky­mo.       Vai­kams ir jau­nuo­liams or­ga­ni­zuo­ja­mos va­sa­ros po­il­sio ir mo­ky­mo sto­vyk­los. Jos bran­giai kai­nuo­ja, dau­gu­ma tė­vų ne­tu­ri lė­šų vai­kams į jas iš­leis­ti. Pa­ra­mos gau­na 20-30 vai­kų per me­tus, o jų Lie­tu­vo­je dau­giau kaip 600.       Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos       Ta­ry­bos ir Val­dy­bos na­rė,       Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo       dia­be­to klu­bo „DIA­BI­TĖ PLIUS“ pir­mi­nin­kė Puslapis 10 Dia­bi­tei plius - 10 me­tų Vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bų veik­la Gydytoja Eglė Marija Jakimavičienė       Lie­tu­vo­je vei­kia ke­tu­ri vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bai. Pir-­miau­sia, 1991 me­tais, su­si­kū­rė šei­mų, au­gi­nan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus, Kau­no ben­dri­ja „Li­ki­mas“. Ji vie­ni­ja dau­giau kaip 50 na­rių. Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo klu­bas „Dia­bi­tė plius“ šie­met mi­ni sa­vo de­šimt­me­tį. Klai­pė­dos mies­to vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, klu­bas „Smal­su­čiai“ įsi­stei­gė 2001 me­tais ir jau tu­ri 60 na­rių. Jau­niau­sias ir ma­žiau­sias Kė­dai­nių vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bas „Cuk­ri­nu­kas“ vei­kia nuo 2004 me­tų.       Kuo ski­ria­si vai­kų klu­bų veik­la nuo su­au­gu­sių­jų dia­be­to klu­bų? Di­džiau­sias vai­kų klu­bų veik­los skir­tu­mas yra tas, kad juos lan­ko ne tik dia­be­tu ser­gan­tie­ji, bet ir jų šei­mų na­riai. Daž­nai ši veik­la rei­ka­lin­ges­nė ma­mai ar tė­ve­liui ne­gu pa­čiam ser­gan­čiam vai­kui. Klu­buo­se vai­kai ir tė­vai su­si­pa­žįs­ta, ben­drau­ja, da­li­ja­si pa­tir­ti­mi su li­ki­mo drau­gais, psi­cho­lo­giš­kai vie­ni ki­tus re­mia. Tai yra vie­na di­džiau­sių klu­buo­se įgy­ja­mų ver­ty­bių. Čia, kaip ir ki­tuo­se klu­buo­se, vyk­do­mas na­rių švie­ti­mas ir mo­ky­mas. Re­gu­lia­riai ren­gia­mi su­si­rin­ki­mai, ku­riuo­se da­ly­vau­ja įvai­rių spe­cia­ly­bių gy­dy­to­jų, fir­mų at­sto­vų, ga­lin­čių pro­fe­sio­na­liai at­sa­ky­ti į rū­pi­mus klau­si­mus. Klu­bų na­riai da­ly­vau­ja se­mi­na­ruo­se, kon­fe­ren­ci­jo­se, ki­tuo­se ren­gi­niuo­se, su­si­tin­ka su įvai­rio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis, skel­bia in­for­ma­ci­ją apie dia­be­tą spau­do­je, te­le­vi­zi­jos lai­do­se. Jie pro­pa­guo­ja ir ren­gia me­to­di­nes ži­nias apie cuk­ri­nį dia­be­tą, Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ren­gi­niuo­se in­for­muo­ja vi­suo­me­nę apie klas­tin­gą li­gą, at­lie­ka pro­fi­lak­ti­nius gy­ven­to­jų krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus. Klu­bai rū­pi­na­si sa­vo na­riais, gi­na jų tei­ses ir jiems at­sto­vau­ja.       Ser­gan­čius vai­kus ir jau­nuo­lius au­gi­nan­čioms šei­moms ky­la ir įpras­tų, ir spe­ci­fi­nių sun­ku­mų, ku­riuos įveik­ti ga­li­ma tik su­si­vie­ni­jus klu­buo­se. Čia ga­li­ma įsi­gy­ti sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­mis. Rū­pi­na­ma­si na­rių va­sa­ros po­il­siu: ren­gia­mos sto­vyk­los, žy­giai. Ieš­ko­ma lė­šų vai­kams da­ly­vau­ti LDA or­ga­ni­zuo­ja­mo­se dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se.       Klu­bai lė­šas gau­na iš na­rių mo­kes­čių, mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių (pro­jek­tai teik­ti­ni so­cia­li­nės pa­ra­mos, svei­ka­tos, švie­ti­mo sky­riams), fi­zi­niai as­me­nys ga­li pa­rem­ti skir­da­mi 2% nuo gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, pa­gal tiks­lin­gus pra­šy­mus re­mia firmos.       Klu­bo „Dia­bi­tė plius“ is­to­ri­ja       1994 m. ener­gin­gos me­di­kės gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ra­se­lė Ki­se­liū­nie­nė ir slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Aud­ro­nė Umb­ra­žiū­nie­nė su­bū­rė vil­nie­čius, au­gi­nan­čius cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus. 1995 m. už­re­gist­ruo­tas klu­bas „Dia-bi­tė“. 1996 me­tais su kom­pa­ni­jos Eli Lil­ly pa­gal­ba įkur­ta Vai­kų cuk­ri­nio dia­be­to mo­kyk­la Vil­niaus An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­ko­je.       Ak­ty­viau­si klu­bo na­riai: pir­mi­nin­kai Vai­do­tas Step­šys (1995-1997) ir Ro­lan­das Li­saus­kas (1998 - 2002), Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė (nuo 2002), pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Dai­na­ra Kart­hei­ser, bu­hal­te­rė Ma­ri­ja Li­sov­ska­ja. Vi­są de­šimt­me­tį iš­ti­ki­mai tal­ki­na gy­dy­to­ja Ra­se­lė Ki­se­liū­nie­nė ir slau­gy­to­ja Aud­ro­nė Umb­ra­žiū­nie­nė.       Vai­kai au­ga, o su jais ir klu­bas. Nuo 2002 m. klu­bas vie­ni­ja ir jau­nuo­lius, da­lis jų - stu­den­tai. Klu­bas per­va­din­tas vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bu „Dia­bi­tė plius“. Šian­dien ja­me dau­giau kaip 70 na­rių, ku­rių am­žius nuo 2 iki 23 me­tų, o li­gos truk­mė nuo ke­lių mė­ne­sių iki ke­lio­li­kos me­tų. Sto­da­mi į klu­bą, vai­ku­čių tė­vai ar­ba pa­tys jau­nuo­liai pil­do an­ke­tas, ku­rio­se at­sa­ko į klau­si­mą, ko­dėl at­ei­na į klu­bą. Pa­grin­di­niai da­ly­kai, ku­rių žmo­nės ti­ki­si, yra in­for­ma­ci­ja, mo­ky­mas, ga­li­my­bė spręs­ti ky­lan­čias pro­ble­mas, ben­drau­ti, da­ly­tis pa­tir­ti­mi.       Ju­bi­lie­ji­niai me­tai - gau­sūs ren­gi­niais ir sėk­min­gais pro­jek­tais Gyd. Eglė Jakiamavičienė, LDA prazidentė Vida Augustinienė, sveikatos ministro patarėja A.Raškauskienė, Daiva Puluikienė       Pa­va­sa­rį klu­bo pa­reng­tą vi­suo­me­nės svei­ka­tos pro­gra­mą „Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų ir jau­nuo­lių psi­chi­nės svei­ka­tos stip­ri­ni­mas“ fi­nan­sa­vo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos sky­rius. Pro­jek­tą įgy­ven­di­na kva­li­fi­kuo­ti psi­chi­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai - vai­kų psi­cho­te­ra­peu­tai ir psi­cho­lo­gai. Kon­sul­tuo­ja­mi ne­se­niai su­sir­gu­sie­ji ir jų šei­mų na­riai. Psi­cho­lo­gai dir­bo ir dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se Drus­ki­nin­kuo­se. Su­bur­tos ke­lios pa­lai­ky­mo ir sa­vi­tar­pio pa­gal­bos gru­pės vai­kams, pa­aug­liams, jų tė­ve­liams.       Dvi­dešimt du klu­bo na­riai da­ly­va­vo LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se.       Pir­mą kar­tą sep­ty­nio­li­kos žmo­nių gru­pė (iš jų - de­vy­ni ser­gan­tie­ji) bai­da­rė­mis įvei­kė Bū­kos marš­ru­tą Aukš­tai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Žo­li­nių sa­vait­ga­lio oras ne­le­pi­no, kar­tais lie­tus py­lė kaip iš ki­bi­ro, pu­sė en­tu­zias­tų pir­mą kar­tą pa­ė­mė į ran­kas ir­klus. Ge­ra nuo­tai­ka ir žy­gio va­do­vo in­struk­ci­jos pa­dė­jo ir­tis Ute­nio, Ute­nykš­čio, Bū­kos, Ba­luo­šo, Ba­luo­šykš­čio, Skregž­dos, Sro­vi­nai­čio, Al­ma­jo, Sro­vės, Asė­ko, Asė­kos, Lin­kme­no, Asal­nykš­čio, Asal­nų ir Lū­šių eže­rais bei upe­lė­mis ir įveik­ti vi­sas kliū­tis. Marš­ru­tas iš­ties la­bai įvai­rus ir įdo­mus tiek gam­tos pa­min­klais (ap­žiū­rė­ti šim­ta­me­čiai me­džiai - Šu­mi­nų pu­šis ir Pu­zi­niš­kio ąžuo­las), tiek žmo­gaus veik­los ir kul­tū­ros ver­ty­bė­mis (et­no­gra­fi­niai Šu­mi­nų, Vaiš­no­riš­kių kai­mai, Gi­nu­čių ma­lū­nas, Pa­lū­šės skulp­tū­rų ta­kas ir baž­ny­čia). Švil­piant vė­jui, už­li­po­me į mo­bi­lio­jo ry­šio tin­klų an­te­no­je įreng­tą ap­žval­gos aikš­te­lę, nuo ku­rios gė­rė­jo­mės ty­vu­liuo­jan­čiais net sep­ty­niais eže­rais. Ne­šė­me ak­me­nis - di­de­lių ir ma­žų nuo­dė­mių naš­tą į Le­da­kal­nį. Nuo šios 175m aukš­čio kal­vos at­si­ve­ria pui­kus eže­rin­gų Ig­na­li­nos apy­lin­kių kraš­to­vaiz­dis. Ska­ni bu­vo ant lau­žo vir­ta ko­šė, kvap­ni miš­ko žo­le­lių ar­ba­ta...       Pir­mą kar­tą klu­bas or­ga­ni­za­vo mo­ky­mo sto­vyk­lą vai­kams su ma­mo­mis. Sa­vai­tės truk­mės sto­vyk­lai Drus­ki­nin­kuo­se va­do­va­vo Je­le­na Ši­mo­nie­nė, dir­bo slau­gy­to­ja Vai­da Kar­bo­čie­nė ir vai­kų psi­cho­lo­gė Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė. De­vy­ni pra­di­nu­kai (7-11m. am­žiaus), ser­gan­tys nuo 1 iki 6 me­tų, su ma­mo­mis su­va­žia­vę iš Vil­niaus, Elek­trė­nų ir Šiau­lių, ne tik gi­li­no ži­nias apie li­gą, il­sė­jo­si, bet ke­lia­vo po Drus­ki­nin­kų apy­lin­kes dvi­ra­čiais, pės­čio­mis, gar­lai­viu, mau­dė­si. Ma­mos pil­dė ži­nių apie dia­be­tą įver­ti­ni­mo an­ke­tas. Pir­mą kar­tą tei­sin­gų at­sa­ky­mų bu­vo 85%, ant­rą­jį - 98%, ži­nios pa­ge­rė­jo 13%. Vai­kams at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas, 60% re­zul­ta­tas bu­vo ma­žiau kaip 7,5%, 40% di­des­nis (iki 8,8%). Ma­tuo­tos gli­ke­mi­jos vi­dur­kis prieš pus­ry­čius bu­vo 11,9 mmol/l, prieš pie­tus 8,45 mmol/l, prieš va­ka­rie­nę 8,82 mmol/l, vė­lai va­ka­re 7,4 mmol/l. Ma­mos iš­va­žiuo­da­mos džiau­gė­si dau­giau su­ži­no­ju­sios apie li­gą, pa­si­da­li­ju­sios pa­tir­ti­mi, jau­tė­si ra­mes­nės. Vai­kai ta­po drą­ses­ni, vie­ni nu­ga­lė­jo bai­mę pirš­te­lį pra­si­dur­ti, ki­ti pir­mą­kart ban­dė su­si­leis­ti in­su­li­ną.       Klu­bo na­rės E.M. Ja­ki­ma­vi­čie­nė ir D. Kart­hei­ser pa­ren­gė at­min­ti­nę tė­vams „Vai­kas ser­ga cuk­ra­li­ge“, ku­rią rug­sė­jo mė­ne­sį iš­lei­do Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja. „Dia­bi­tė plius“ pa­rė­mė kny­ge­lės lei­dy­bą fi­nan­siš­kai.       II kon­fe­ren­ci­ja cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams ir jau­ni­mui Po konferencijos su svečiu prof. Helmutu Henrichs Vokiečių gatvėje, Vilniuje       Rug­sė­jo 23 d. kar­tu su Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja klu­bas ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu vai­kams ir jau­nuo­liams or­ga­ni­za­vo II kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo dau­giau kaip 100 žmo­nių. Kon­fe­ren­ci­jos sve­čiai: Lie­tu­vos Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė A. Raš­kaus­kie­nė, TDF Europos regiono val­dy­bos na­rys, prof. H.R. Hen­richs iš Vo­kie­ti­jos, Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift šal­pos or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kė Auš­ri­nė Ka­rai­tis ir na­rė Pra­nė Šlu­tie­nė iš Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų. Da­ly­viai iš­klau­sė pra­ne­ši­mus apie vai­kų cuk­ri­nį dia­be­tą (gyd. med.dr. E. Ja­šins­kie­nė), gy­dy­mą in­su­li­nu (gyd. Ž.Vi­soc­kie­nė), vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to klu­bų veik­lą (gyd. E. Ja­ki­ma­vi­čie­nė), dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­las (J. Ši­mo­nie­nė), vai­kų ir jau­nuo­lių psi­chi­nę svei­ka­tą (psi­cho­lo­gė J. Ži­lins­kie­nė), nau­jo­ves iš UAB Abo­vi­ta, Eks­mos MTC, No­vo Nor­disk Phar­ma. Dau­giau­sia lai­ko ir dė­me­sio kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo skir­ta gy­dy­mui in­su­li­no pom­po­mis. Lie­tu­vo­je vis dau­gė­ja be­si­gy­dan­čių­jų pa­sto­via po­odi­ne in­su­li­no in­fu­zi­ja, ne­ma­ža pa­cien­tų - vai­kai ir jau­nuo­liai. Lie­tu­vos gy­dy­to­jai sto­ko­ja šio gy­dy­mo me­to­do pa­tir­ties, to­dėl apie tai su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti sve­čias prof. H.R. Hen­richs, ku­ris yra pri­žiū­rė­jęs apie 2000 li­go­nių, be­si­gy­dan­čių in­su­li­no pom­pa. Pro­fe­so­rius įti­ki­na­mai, rem­da­ma­sis moks­li­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tais, var­di­jo to­kio gy­dy­mo me­to­do pri­va­lu­mus, prak­ti­ką, svar­bią pa­cien­tams. Kon­fe­ren­ci­jos iš­va­ka­rė­se pro­fe­so­rius skai­tė pa­skai­tą apie gy­dy­mą in­su­li­no pom­pa gy­dy­to­jams ir at­sa­kė į jų klau­si­mus.       Kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pa­mi­nė­tas Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bo „Dia­bi­tė plius“ de­šimt­me­tis. Pa­dė­ko­ta ak­ty­viau­siems klu­bo na­riams ir rė­mė­jams.       Kon­fe­ren­ci­ją nuo­tai­kin­gu kon­cer­tu bai­gė B. Dva­rio­no vai­kų fol­klo­ro an­sam­blis „Ber­žy­tė“. Dė­ko­ja­me kon­fe­ren­ci­jos pa­grin­di­niam rė­mė­jui UAB Abo­vi­ta, rė­mė­jams UAB Eli Lil­ly Lie­tu­va, UAB Sa­no­fi-Aven­tis Lie­tu­va, UAB No­vo Nor­disk Phar­ma, UAB Eks­mos MTC, UAB In­ter­lux, Vil­niaus An­ta­kal­nio po­li­kli­ni­kai, taip pat Lithuanian Mercy Lift už dovaną klubui dešimtmečio proga.       Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė       Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo       dia­be­to klu­bo „Dia­bi­tė plius“ pir­mi­nin­kė Puslapis 11 Identifikavimo apyranke       Sergantis žmogus, ištiktas hipoglikemijos, gali buti panašus i išgerusi alkoholio. Jis svirduliuoja, griuva, praranda sąmonę. Dreba rankos, pilta šaltas prakaitas. Tokiu atveju dažniausiai vietoj skubios medicinos pagalbos iškviečiama policija. O juk kiekvieną uždelstą minutę gresia mirtis.       Del žiniu stokos apie cukrini diabetą sunku atskirti sergantiji nuo neblaivaus. Del to visame pasaulyje diabetu sergantys žmones nešioja skiriamąji ženklą - dažniausiai apyrankę. LDA jau nuo 1992 m. pradejo propaguoti diabetu sergančiojo ženkleli, ragino savo klubus informuoti žmones apie jo svarbą. Toks ženklelis pavaizduotas ir ant LDA nario pažymejimo. Raides “dia” reiškia - cukrinis diabetas.       Lietuvos diabeto asociacijos sukurta apyrankė suteikia informaciją apie ligonį. Joje išgraviruojama: vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi ir vaistai: insulinas ar tabletės.       Ženklelio reikšmę turi suprasti ne tik pats diabetu sergantis žmogus, bet ir medicinos, policijos darbuotojai bei kiekvienas visuomenės narys. Nežinia, kur žmogų gali ištikti priepuolis. Kviečiami visi diabeto klubai informuoti savo rajono sergančiuosius apie jau esamą galimybę įsigyti apyrankę. Jų galima užsisakyti UAB “Alpera”. Jūsų pageidavimu, esti sidabrinių, auksinių, paauksuotų ar pasidabruotų (atitinkamai skirsis kainos). Daugiau informacijos prašoma teirautis UAB “Alpera”. Tel. (8-5) 231-16-67, mob. 8-687 16182.       LDA informacija Puslapis 12 Stip­rin­ki­me imu­ni­te­tą       Į klau­si­mus at­sa­ko Kau­no Pa­ne­mu­nės šei­mos svei­ka­tos gy­dy­to­ja Rū­ta Čer­niaus­kie­nė ir Vil­niaus „Far­ma“ vais­ti­nės dar­buo­to­ja Ra­sa Vai­čie­nė.       Ar daug pa­cien­tų skun­džia­si per­ša­li­mo su­kel­tais ne­ga­la­vi­mais?       R.Č. Tai pri­klau­so nuo me­tų lai­ko. Kai šil­ta, pa­cien­tų ma­žiau. At­ša­lus orams, li­go­nių pa­dau­gė­ja. Ne vi­si žmo­­nės vie­no­dai at­sparūs.       Ko­dėl prie kai ku­rių žmo­nių la­biau lim­pa bak­te­ri­jos, ba­ci­los ir vi­ru­sai?       R.Č. Tai le­mia ir imu­ni­te­tas, ir gy­ve­ni­mo bū­das. Svar­bu svei­kai mai­tin­tis, spor­tuo­ti, var­to­ti vi­ta­mi­nų, an­ti­ok­si­dan­tų, ne­rū­ky­ti, at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­lio, re­gu­lia­riai kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­jais.       Ko­dėl sil­pnė­ja or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma?       R. Č. Žmo­gaus or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma ga­li sil­pnė­ti ir dėl vi­di­nių, ir dėl iš­ori­nių veiks­nių. Iš­ori­niai, va­di­na­mie­ji eg­zo­ge­ni­niai, veiks­niai: ap­lin­kos po­vei­kis, eko­lo­gi­nė sis­te­ma, ūmios vi­ru­si­nės re­spi­racinės in­fek­ci­jos, rū­ky­mas, ne­tin­ka­ma mi­ty­ba, eko­no­mi­nės bei so­cia­li­nės gy­ve­ni­mo są­ly­gos.       Vi­di­niai veiks­niai yra lė­ti­niai no­sia­ryk­lės, bur­nos už­de­gi­mai, kai ku­rios aler­gi­nės li­gos. Kad imu­ni­nė sis­te­ma bū­tų stip­ri, rei­kia gy­dy­tis lė­ti­nes li­gas, ne­lei­džiant joms įsi­se­nė­ti.       Ar į vais­ti­nę daž­nai krei­pia­si žmo­nės dėl su­sil­pnė­ju­sios imu­ni­nės sis­te­mos?       R. V. Žmo­nes var­gi­na sil­pnu­mas ta­da, kai il­gai dir­ba be po­il­sio, pa­ti­ria daug stre­sų. Itin daž­nai žmo­nės krei­pia­si į vais­ti­nę, pra­šy­da­mi imu­ni­nę sis­te­mą stip­ri­nan­čių pre­pa­ra­tų, kai at­vės­ta orai.       Kaip su­pras­ti, kad imu­ni­nė sis­te­ma su­sil­pnė­ju­si?       R. V. Pa­pras­tai žmo­gus skun­džia­si daž­no­mis per­ša­li­mo li­go­mis, slo­ga, ko­su­liu. Imu­ni­te­tą ga­li sil­pnin­ti ir il­gai var­to­ja­mi an­ti­bio­ti­kai, taip pat ne­mi­ga, su­tri­kęs mi­ty­bos re­ži­mas.       Kaip rei­kė­tų stip­rin­ti imu­ni­nę sis­te­mą?       R. Č. Rei­kė­tų val­gy­ti vi­sa­ver­tį mais­tą, dau­giau bū­ti gry­na­me ore, veng­ti stre­so, per­ša­li­mo. Ži­no­ma, rei­kė­tų var­to­ti ir spe­cia­lių, na­tū­ra­lių pre­pa­ra­tų, vi­ta­mi­nų, an­ti­ok­si­dan­tų. Vie­nas iš na­tū­ra­lių pre­pa­ra­tų, stip­ri­nan­čių imu­ni­nę sis­te­mą, yra Glu­can for­te. Šia­me pre­pa­ra­te yra be­ta gliu­ka­no, ku­ris pa­de­da ląs­te­lėms ko­vo­ti su in­fek­ci­ja.       Vie­no­je Glu­can for­te kap­su­lė­je yra net 170 mi­lig­ra­mų be­ta gliu­ka­no. Šios me­džia­gos dau­giau­sia ap­tin­ka­ma tam tik­ruo­se Ja­po­ni­jos gry­buo­se. Šiuos gry­bus Ry­tų ša­lių liau­dis jau dau­ge­lį šimt­me­čių var­to­ja įvai­rioms per­ša­li­mo, on­ko­lo­gi­nėms li­goms gy­dy­ti, imu­ni­te­tui stip­rin­ti. Mat be­ta gliu­ka­nai ge­ri­na gy­ny­bi­nę imu­ni­te­to funk­ci­ją, pa­si­žy­mi an­ti­na­vi­ki­niu po­vei­kiu, ska­ti­na grei­tes­nį žaiz­dų gi­ji­mą po ope­ra­ci­jų ir trau­mų bei pra­gu­lų. Be to, jie (gliu­ka­nai) di­di­na che­mo­te­ra­pi­nių vais­tų po­vei­kį ir ma­ži­na jų tok­siš­ku­mą. Šios bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos ma­ži­na cho­les­te­ro­lio bei ma­žo tan­kio li­pop­ro­tei­nų krau­jy­je ir stab­do ate­ro­sklerozės pro­gre­sa­vimą.       Ka­da re­ko­men­duo­ja­mas Glu­can for­te?       R. Č. Šį pre­pa­ra­tą pa­ta­ria­ma var­to­ti ne tik imu­ni­te­tui stip­rin­ti, bet ir vė­žio pro­fi­lak­ti­kai, taip pat gy­dan­tis nuo on­ko­lo­gi­nių li­gų che­mi­niais vais­tais bei spin­du­li­ne te­ra­pi­ja. Be­ta gliu­ka­nai vei­kia, ne tie­sio­giai žu­dy­da­mi on­ko­lo­gi­nes ląs­te­les, ką da­ro vais­tai ci­tos­ta­ti­kai, o na­tū­ra­liai ak­ty­vin­da­mi T lim­fo­ci­tus, ko­vo­jan­čius su šio­mis ląs­te­lė­mis.       Kaip Glu­can for­te ga­li pa­dė­ti per­ša­lus?       R. Č. Jei­gu žmo­gus daž­nai per­šą­la, va­di­na­si, jo imu­ni­nė sis­te­ma nu­sil­pu­si. Glu­can for­te stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, kad ji ga­lė­tų ko­vo­ti su mik­ro­or­ga­niz­mais, su­ke­lian­čiais li­gas. Dau­ge­lis var­to­ju­sių šį pre­pa­ra­tą pa­cien­tų lie­ka pa­ten­kin­ti.       Ar il­gai ga­li­ma var­to­ti Glu­can for­te?       R. V. Šis pre­pa­ra­tas skir­ti­nas ne trum­piau kaip 2-3 mė­ne­siams, bet be jo­kios bai­mės ga­li­ma var­to­ti ir il­giau. Glu­can for­te ne­ga­li­ma per­do­zuo­ti, nes nė­ra nu­sta­ty­tos tok­si­nės do­zės. Vir­ši­jus va­di­na­mą­ją te­ra­pi­nę do­zę, ne­bū­na ša­lu­ti­nių re­ak­ci­jų.       Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, Glu­can for­te ga­li ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zę, to­dėl bū­ti­na pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju dėl vais­tų ir (ar) in­su­li­no ko­re­ga­vi­mo.       „Svei­ka­tos ABC“ lai­dos       ar­chy­vo san­trum­pa Puslapiai 13-14 Lietuvos diabeto asociacijos kronika Tariasi LDA Tarybos nariai. Plateliai, 2005 m. rugpjūtis       »  2005 m. rugpjūčio 12-13 d. Plungės raj., Plateliuose, LDA ir Plun­gės diabeto klubas surengė mokymo seminarą „Diabetas ir kojų priežiūra“. Pagrindinis rėmėjas Lietuvos invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Rėmėjai - Abovita, Eksmos MTC, Eli Lilly Lietuva, Convatec, Worwag Pharma GmbH&Co.KG.       »  Rugpjūčio 13 d. posėdžiavo Lietuvos diabeto asociacijos taryba.       »  Rugpjūčio 23 d. Valstybinėje ligonių kasoje vyko Priva­lomojo sveikatos draudimo tarybos (PSDT) posėdis. Daly­vavo PSDT narė V. Augustinienė.       »  Rugpjūčio 24 d. Pakruojo diabeto klubo „Vita“ konfe­rencijoje pranešimą apie diabetą ir kojų priežiūrą skaitė gyd. V. Dargis, į sergantiesiems rūpimus klausimus atsakė LDA prezidentė.       »  Rugsėjo 8-10 d. Atėnuose, Graikijoje, Europos seserų diabeto mokytojų federacijos (FEND) konferencijoje daly­vavo FEND ir Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos narės A. Danylienė, A. Jakočiūnienė, J. Uleckienė. Pasibaigus konferencijai, prie Platelių ežero       »  Rugsėjo 10 d. Atėnuose, Graikijoje, Tarptautinės diabeto fe­deracijos Europos regiono valdybos posėdyje dalyvavo LDA vadovė.       »  Rugsėjo 10-15 d. Atėnuose, Graikijoje, vyko Europos diabeto studijų asociacijos 41-oji kasmetinė konferencija. V. Augus­ti­nie­nė ir A. Danylienė stende eksponavo LDA veiklą.       »  Rugsėjo 20 d. Utenoje Sveikatos stiprinimo klubo „Gija“ organizuotoje konferencijoje apie cukrinio diabeto aktua­lijas kalbėjo LDA prezidentė. Profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus nemokamai atliko UAB Abovita atstovė L. Kau­lakienė.       »  Rugsėjo 22-23 d. LDA ir Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubas „Diabitė Plius“ organizavo seminarą gydytojams ir II konferenciją vaikams ir jaunimui. Gydymo insulino pompa patirtimi dalijosi TDF Europos regiono valdybos narys prof. Helmut Henrichs iš Vokietijos. „Diabitė Plius“ klubą dešimt­mečio proga sveikino Lithuanian Mercy Lift organizacijos prezidentė Aušrinė Karaitis iš JAV. J.Šimonienė, V.Augustinienė, ir p. Lilly Karn Druskininkų vaikų ir jaunimo stovykloje       »  Rugsėjo 22-24 d. Tarptautinėje BaltMedica parodoje LDA eksponavo stendą ir atliko profilaktinius kraujo gliukozės tyrimus. Apie 9,5 proc. patikrintų žmonių kraujo gliukozės rasta daugiau už normą.       »  Rugsėjo 29 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko Kolegijos posėdis. Jame patvirtinta 2006-2015 m. sveikatos raidos strategija. Posėdyje dalyvavo Kolegijos narė V. Augus­­tinienė.       »  Rugsėjo 30 d. Valstybinėje ligonių kasoje PSDT posėdyje dalyvavo LDA prezidentė.       »  Spalio 5-8 d. Gasteine, Austrijoje, surengtas Europos sveikatos forumas. Dalyvavo V. Augustinienė.       »  Spalio 9-11 d. Briuselyje, Belgijoje, vyko Europos pacientų foru­mo konferencija. Dalyvavo Lietuvos pacientų orga­nizacijų atstovų tarybos narės E. Kvedaraitė, D. Kašubienė, V. Augus­ti­nienė, Parkinsono draugijos pirmininkė A. Jaru­šaitienė ir kt.       »  Spalio 14 d. Miunchene, Vokietijoje, TDF Europos regiono valdybos posėdyje dalyvavo LDA vadovė.       »  Spalio 14-16 d. Miunchene, Vokietijoje, surengta TDF Europos regiono Generalinė Asamblėja ir konferencija „Kartu mes esame stipresni“. Dalyvavo V. Augustinienė ir prof. Juozas Steponas Danilevičius. BaltMedica parodoje prie LDA stendo atliekami kraujo gliukozės tyrimai. 2005 m. rugsėjis       »  Spalio 18 d. Vilniaus „Beta“ klubo organizuotame susi­rinkime pranešimą apie kojų priežiūrą skaitė gyd. V. Dargis, informaciją sergantiesiems aktualiais klausimais teikė LDA prezidentė.       »  Spalio 19 d. Valstybinėje ligonių kasoje vykusiame PSDT posėdyje dalyvavo V. Augustinienė.       »  Spalio 21 d. Vilniuje surengta Pilietinio aljanso prieš korupciją diskusija „Ar Lietuvai pavyks praskaidrinti farma­cinę veiklą“. Dalyvavo Lietuvos pacientų orga­nizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė.       »  Spalio 21 d. Žvėryno natūralios medicinos centro orga­ni­zuotoje konferencijoje „Maisto netoleravimo testo reikš­mė komplek­sinėje sveikatingumo atstatymo prog­ramoje“ prane­šimą „Cukrinis diabetas ir kiti metaboliniai sutri­kimai“ skaitė gydytoja endokrinologė G. Apanel, dalyvavo A. Danylienė ir V. Augustinienė.       »  Spalio 25 d. Vilniuje posėdžiavo Lietuvos diabeto aso­ciacijos valdyba ir taryba.       »  Lapkričio 4 d. LR Seime vyko konferencija „Lietuvos svei­ka­tos programos įgyvendinimo tarpinis vertinimas“. Da­lyvavo V. Augustinienė.       »  Lapkričio 14 - Pasaulinė diabeto diena. 2005 m. tema „Diabe­tas ir kojų priežiūra“. Puslapis 15 Ge­ra nuo­tai­ka Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je ir ki­tur       Vis po­pu­lia­res­nės yra dia­be­to ben­dri­jų sto­vyk­los, na­rių sam-­bū­riai gam­to­je, kur ma­lo­nu pa­ben­drau­ti, pa­si­da­ly­ti li­gos kon­tro­lės pa­tir­ti­mi, džiaugs­mais ir rū­pes­čiais, links­mai leis­ti lai­ką.       Vie­na ak­ty­viau­sių Lie­tu­vo­je yra Tau­ra­gės ben­dri­ja „In­su­la“, ku­riai va­do­vau­ja Al­gir­das Ar­dins­kas. Jis sa­vo na­riams or­ga­ni­zuo­ja svei­ka­tos mo­ky­mus, su­si­ti­ki­mus su me­di­kais, eks­kur­si­jas. Šie­met vie­šė­ta Vil­niu­je, Plun­gė­je, Jo­na­vo­je, ap­žiū­rė­ti gar­siau­si Lie­tu­vos par­kai - Ver­kių ir Eu­ro­pos. Pas­ta­ra­sis - vie­nas įspū­din­giau­sių šiuo­lai­ki­nio me­no mu­zie­jų po at­vi­ru dan­gu­mi. 1991 m. jį įkū­rė skulp­to­rius Gin­ta­ras Ka­ro­sas. Čia me­no kal­ba įpras­min­tas ge­og­ra­fi­nis Eu­ro­pos že­my­no cen­tras. 55 hek­ta­rų plo­te ste­bi­na skulp­tū­ros mil­ži­nės. Eks­po­nuo­ja­ma dau­giau kaip 90 įvai­rių pa­sau­lio ša­lių me­ni­nin­kų dar­bų. Dir­bo kū­rė­jai iš Eu­ro­pos (11 iš Lie­tu­vos), Ame­ri­kos, Azi­jos, Pie­tų Af­ri­kos.       Ver­kių re­gio­ni­nia­me par­ke ap­lan­kė­me Ver­kių baž­ny­čią ir Kal­va­ri­jas, įkur­tas XVII am­žiu­je. 140 ha plo­te yra 37 Kry­žiaus ke­lio sto­tys. Ne­ap­gy­ven­din­ta­me land­šaf­te at­skleis­ta bib­li­nių įvy­kių ei­ga: Pas­ku­ti­nė va­ka­rie­nė, Jė­zaus Kris­taus su­ėmi­mas - veiks­mas tar­si vyks­ta Je­ru­za­lė­je. Kal­va­ri­jo­se lan­ko­si dau­gy­bė tu­ris­tų. Nuo aukš­to Ver­kių kal­no Ne­ries pa­kran­tė­je at­si­ve­ria Vil­niaus pa­no­ra­ma. Tai re­to gro­žio par­kas. Į jį įžen­gęs pa­si­jun­ti lyg ki­ta­me pa­sau­ly­je. Me­džiai su­so­din­ti pa­gal ūgį, spal­vą, kva­pus. Pa­go­ny­bės lai­kus me­na žy­nio Liz­dei­kos se­no­vės lie­tu­vių šven­tyk­la. Par­ko puoš­me­na - ne­se­niai res­tau­ruo­ti gra­žuo­liai Ver­kių rūmai.       Pa­lan­go­je gė­rė­jo­mės pa­gra­žė­ju­sia J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ve, Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio fon­ta­nu, mau­dė­mės jū­ro­je, lan­kė­mės pa­veiks­lų ga­le­ri­jo­je. Klai­pė­dos del­fi­na­riu­me iš­gir­do­me įdo­mių pa­sa­ko­ji­mų apie del­fi­nus, pa­ma­tė­me kaip jie pie­šia, dai­nuo­ja.       100 sto­vyk­lau­to­jų iš Kel­mės, Jo­na­vos, Plun­gės, Tau­ra­gės, taip pat Pla­te­lių su­si­bū­rė Pa­gra­man­čio gi­ri­nin­ki­jos Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je. Kiek­vie­ną de­le­ga­ci­ją šil­tai svei­ki­no šei­mi­nin­kai - „In­su­los“ na­riai ir jos pir­mi­nin­kas A.Ar­dins­kas.       LDA pre­zi­den­tė V.Au­gus­ti­nie­nė pa­si­džiau­gė, kad vis daž­niau klu­bai su­si­tin­ka gam­to­je, kur ga­li ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti. Vieš­nia pa­sa­ko­jo, kaip vyks­ta ne­leng­vos dis­ku­si­jos su val­džios vy­rais apie dia­be­tu ser­gan­čių­jų rū­pes­čius. Vis dėl­to šis tas lai­mė­ta - iš­si­ko­vo­ta dau­giau sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių.       Pro­fe­so­rius J. Da­ni­le­vi­čius kvie­tė Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je už­mirš­ti kas­die­nos rū­pes­čius, pa­si­džiaug­ti ža­lu­ma, gam­ta, sau­le. „Tai ga­li­ma, - sa­kė pro­fe­so­rius, - tik rei­kia už­mirš­ti, kad ką nors skau­da. Mo­ky­ki­tės kon­tro­liuo­ti dia­be­tą. Bū­ki­te sa­va­nau­džiai, sa­vo svei­ka­tos nau­dai, dva­siai“.       Lat­vi­jos vai­kų ir jaunimo dia­be­to asociacijos prezidentė Inara Pužule, ku­ri su gru­pe ber­niu­kų ir mer­gai­čių sto­vyk­lau­ja prie Pla­te­lių eže­ro, džiau­gė­si Lakš­tin­ga­lų slė­nio gro­žiu, dė­ko­jo už kvie­ti­mą da­ly­vau­ti šia­me ren­gi­ny­je, ra­gi­no puo­se­lė­ti pui­kią žmo­nių ben­dra­vi­mo tra­di­ci­ją.       Tau­ra­gės ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jas Se­ve­ri­nas Ber­ta­šius Pa­dė­kos raš­tus už ak­ty­vią veik­lą ir pa­gal­bą „In­su­los“ ben­dri­jai įtei­kė mies­to se­niū­nui Vir­gi­ni­jui Ži­liui, Jo­nui Lio­ran­čui bei Vy­tau­tui Šim­kui, o ra­jo­no me­ras Pra­nas Pet­ro­šius - Al­gir­dui Ar­dins­kui, Al­do­nai Pi­ly­pie­nei ir Eu­ge­ni­jai Ka­za­ke­vi­čie­nei.       Pla­te­lių dia­be­to tarp­tau­ti­nės sto­vyk­los va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė ir su ja at­vy­kę jau­nuo­liai pri­sis­ta­tė gra­žia ins­ce­ni­za­ci­ja.       Kon­cer­ta­vo, su­ve­ny­rus da­li­jo Plun­gės, Kel­mės, Jo­na­vos ko­lek­ty­vai. A.Ar­dins­kas sve­čių de­le­ga­ci­jų va­do­vus ap­do­va­no­jo Pa­dė­kos raš­tais. Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je skam­bė­jo mu­zi­ka ir dai­nos, o kai už­gro­jo Tau­ra­gės „Sva­jos“ an­sam­blis, nors ir ke­pi­no sau­lė, no­rin­čių šok­ti ne­trū­ko.       Po sa­vi­veik­li­nių ko­lek­ty­vų ofi­cia­laus pri­sta­ty­mo, klu­bų va­do­vų kal­bų, ska­niai pa­si­vai­ši­nus, pra­si­dė­jo spor­to var­žy­bos. Sim­pa­tiš­kiau­sia da­ly­ve iš­rink­ta Al­do­na Pi­ly­pie­nė.       At­si­svei­kin­da­mi vi­si prie lau­žo su­de­gi­no „gy­va­tę“ - vi­sų ne­ga­dų ne­šio­to­ją ir už­trau­kė „Vėl ge­gu­žio žie­dai“. Pa­lin­kė­jus vie­ni ki­tiems svei­ka­tos, su­tar­ta ki­tą­met su­si­tik­ti Kel­mė­je. A.Ar­dins­kas dė­ko­jo rė­mė­jams, ver­sli­nin­kams I.Ali­jo­šie­nei, A.Ma­ci­jaus­kui, V.Liut­kui, R.Da­lin­ke­vi­čiui, V.Stat­kui, M.Lenk­tai­čiui, Tau­ra­gės mies­to se­niū­nui V.Ži­liui. Kel­miš­kė La­ri­sa Ra­rov­ska­ja pro­fe­so­riui Juo­zui Da­ni­le­vi­čiui įtei­kė as­me­ni­nį su­ve­ny­rą, o sa­vi­veik­li­nin­kai at­li­ko jam skir­tą mu­zi­ki­nį ku­ri­nį.       Sam­bū­rių en­tu­zias­tui Al­gir­dui Ar­dins­kui Plun­gės klu­bo at­sto­vės už­dė­jo ąžuo­lo vai­ni­ką - stip­ry­bės ir il­ga­am­žiš­ku­mo sim­bo­lį, o kel­miš­kiai links­mi­no dai­na.       Jo­nas Ši­le­ris, Ni­jo­lė Del­kie­nė Lakštingalų slėnyje ir pasimokyta, ir pailsėta Puslapiai 16-18 Su­si­ti­ki­mas Ož­ka­ba­liuo­se       Jau ta­po tra­di­ci­ja kad Vil­ka­viš­kio, Ma­ri­jam­po­lės ir Ša­kių dia­be­to klu­bų na­riai su­si­bu­ria. Šiais me­tais se­mi­na­ras „Kai jau­ti drau­go pe­tį“ vy­ko dr. Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus tė­viš­kė­je Ož­ka­ba­liuo­se.       So­dy­bos šei­mi­nin­kas A.Kli­mas se­mi­na­ro da­ly­viams pa­pa­sa­ko­jo apie auš­ri­nin­ko dr. J. Ba­sa­na­vi­čiaus gy­ve­ni­mą ir nu­veik­tus dar­bus. Ap­žiū­rė­jo­me ūkio pa­sta­tus, se­no­viš­kus pa­dar­gus, ki­tus mu­zie­jaus eks­po­na­tus, ąžuo­ly­ną. Pa­so­din­tas ir ma­ri­jam­po­lie­čių ąžuo­liu­kas.       Svei­ka­tos, tar­pu­sa­vio ben­dra­vi­mo lin­kė­jo ap­si­lan­kęs Sei­mo na­rys A. But­ke­vi­čius, A. Ne­iber­ka, taip pat Vil­ka­viš­kio so­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus dar­buo­to­ja J.Sa­ba­liaus­kie­nė.       Dė­ko­ja­me UAB In­ter­lux va­dy­bi­nin­kui A. Pliauc­kiui, UAB Abo­vi­ta at­sto­vei A. Gi­rai­tie­nei bei Slo­vė­ni­jos far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jai KRKA, kad no­rin­tiems bu­vo at­lik­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no, cho­les­te­ro­lio ty­ri­mai.       Se­mi­na­ro da­ly­vius so­dy­bos šei­mi­nin­kai vai­ši­no na­cio­na­li­niu pa­tie­ka­lu - bul­vių plokš­tai­niu, sa­vo kū­ry­bą skai­tė K. Mi­liaus­kas, įdo­mio­mis už­duo­ti­mis links­mi­no V. Nag­roc­kie­nė ir mu­zi­kan­tas.       Už ren­gi­nį vil­ka­viš­kie­čiai dė­kin­gi fir­moms, klu­bų pir­mi­nin­kams bei so­dy­bos šei­mi­nin­kams Vil­mai ir An­ta­nui Kli­mams. Nuo Že­mai­ti­jos iki Dzū­ki­jos       Bai­gian­tis va­sa­rai, „In­su­los“ klu­bo na­riai spė­jo pa­si­žval­gy­ti po Lie­tu­vos vie­to­ves. Tris die­nas po­il­sia­vo­me UAB „Liet­ka­be­lio“ na­muo­se prie jū­ros. Gied­ros die­nos džiu­gi­no, nes ga­lė­jo­me mau­dy­tis, mė­gau­tis pa­jū­rio sau­le, o va­ka­rais lan­ky­ti kul­tū­ri­nius ren­ginius.       Vė­liau, gro­žė­da­mie­si ru­de­nė­jan­čia gam­ta, rie­dė­jo­me Dzū­ki­jos link. Ap­lan­kė­me Se­ną­ją Va­rė­ną, kom­po­zi­to­riaus M.K.Čiur­lio­nio gim­ti­nę; da­bar ten sto­vi tik pa­min­kli­nis ak­muo. Pa­su­ko­me link Nau­jo­sios Va­rė­nos, ap­žiū­rė­jo­me Mar­cin­ko­nis - di­džiau­sią dzū­kų kai­mą, 48 so­dy­bų et­no­gra­fi­nį Zer­vy­nų kai­me­lį, „Ūlos akies“ ver­smę, pro Žiū­rų ir Tra­kiš­kių kai­mus pa­trau­kė­me į Per­lo­ją. Ma­tė­me 1930 m. pa­sta­ty­tą ir iki šiol iš­sau­go­tą pa­min­klą Di­džia­jam Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiui Vy­tau­tui. Su­sto­jo­me ir Ak­menių kai­me, gar­sia­me Nu­kry­žiuo­to­jo Jė­zaus pa­ra­pi­jos baž­ny­čia ir ori­gi­na­lia var­pi­ne.       Di­de­lį įspū­dį pa­li­ko Bro­niaus Jur­ge­le­vi­čiaus so­dy­bo­je au­gi­na­mi ir pri­žiū­ri­mi gy­vū­nai bei paukš­čiai. Ma­tė­me, kaip žmo­gus ga­li ar­ti­mai ben­drau­ti su vil­kais.       Dė­ko­ja­me gi­dei va­rė­niš­kei Ge­nu­tei Rau­lu­šai­tie­nei, ku­ri mus ly­dė­jo ke­lio­nė­je.       Vil­ma Dai­ly­die­nė       Vil­ka­viš­kio „In­su­los“ klu­bo tarybos na­rė Pre­zi­den­tė pri­mi­nė li­go­nių tei­ses       Pa­kruo­jo klu­be „Vi­ta“ Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ra­gi­no ser­gan­čiuo­sius ak­ty­viau gin­ti sa­vo tei­ses. „Kei­čian­tis įsta­ty­mams, su­da­ro­mos ga­li­my­bės ma­ni­pu­liuo­ti li­go­niams pri­klau­san­čio­mis kon­tro­lės prie­mo­nė­mis, me­di­ka­men­tais. To­dėl ser­gan­tys žmo­nės tu­ri ži­no­ti apie vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mų prie­mo­nių kie­kį ir jų rei­ka­lau­ti.       Pa­vyz­džiui, ser­gan­tie­siems I ti­po dia­be­tu pri­klau­so 600 diag­nos­ti­nių juos­te­lių per me­tus, II ti­po - 300. Ge­riau­sia, kai apie kom­pen­suo­ja­mas prie­mo­nes in­for­muo­ja gy­dy­to­jas. Ta­čiau ne vi­sa­da žmo­nės to­kių ži­nių su­lau­kia“, - tei­gė V. Au­gus­ti­nie­nė.       Pre­zi­den­tė sa­kė su­si­da­riu­si įspū­dį, jog svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui Žil­vi­nui Pa­dai­gai te­rū­pi kar­je­ra, o ne li­go­nių būk­lė.       „Yra do­ku­men­tas apie tai, kad gy­dy­to­jams, su­tau­piu­siems kom­pen­suo­ja­miems vais­tams bei prie­mo­nėms ski­ria­mų lė­šų, me­tų pa­bai­go­je bus iš­mo­kė­tos pre­mi­jos. Tai­gi gy­dy­to­jai ska­ti­na­mi ne pa­dė­ti ser­gan­čia­jam, o tau­py­ti pi­ni­gus. To­dėl žmo­nės pa­tys tu­ri rei­ka­lau­ti, kad gy­dy­to­jai iš­ra­šy­tų jiems pri­klau­san­čių kom­pen­suo­ja­mų vais­tų ar kon­tro­lės prie­mo­nių“, - sa­kė V. Au­gus­ti­nie­nė, in­for­muo­da­ma, kur to­kių ži­nių gau­ti.       Pre­zi­den­tė pa­ta­rė žmo­nėms ne­sku­bė­ti pirk­ti kai ku­rių me­di­kų siū­lo­mų bran­gių sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių. Mat jų pa­siū­la di­de­lė, pa­ieš­ko­jus ga­li­ma ana­lo­giš­ką prie­tai­są įsi­gy­ti net ke­lis­kart pi­giau. O da­lis me­di­kų per­ša bran­gius prie­tai­sus to­dėl, kad ga­li bū­ti įsi­pa­rei­go­ję jų ga­min­to­jams ar pla­tin­to­jams.       Nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją apie vals­ty­bės tei­kia­mą pa­ra­mą ser­gan­tie­ji ga­li ras­ti sa­vo dia­be­to klu­buo­se.       „Pa­kruo­jo krašto“ in­for­ma­ci­ja Lai­min­ga lie­pos pa­bai­ga       Po il­gų lau­ki­mo die­nų pa­ga­liau at­ėjo lie­pos 24 d., kai Drus­ki­nin­kuo­se pra­si­de­da vai­kų ir jau­nuo­lių sto­vyk­la. Vos pra­vė­rus sto­vyk­los du­ris, pa­si­jau­tė­me kaip na­muo­se. Jau­ku­mo tei­kė ap­lin­ki­nių drau­giš­ku­mas ir šyp­se­nos. Ne vel­tui sa­ko­ma, kad su nuo­šir­džiais žmo­nė­mis esa­me lai­min­ges­ni. Daug vai­kų sto­vyk­la­vo jau ne­be pir­mus me­tus.       Už­im­ti bu­vo­me vi­są lai­ką. Ry­tais sma­gūs pa­si­va­ži­nė­ji­mai dvi­ra­čiais gai­vin­da­vo ir su­teik­da­vo jė­gų. Le­pin­da­vo­mės pliuš­ken­da­mie­si Drus­ki­nin­kų eže­ruo­se, o sub­ju­rus orui - ba­sei­ne. Ža­vė­jo eks­kur­si­ja Ne­mu­no upe ir Drus­ki­nin­kų apy­lin­kės. Grū­to par­kas kiek pri­mi­nė anks­tes­nius lai­kus. Ne­už­mirš­ta­mi il­gi va­ka­ri­niai pa­si­vaikš­čio­ji­mai, kan­tri mu­zi­kos kon­cer­tas, kur sto­vyk­lau­to­jai ge­bė­jo iš­ko­vo­ti net 4 pri­zus iš 5 ga­li­mų.       Pramogos bu­vo sie­ja­mos su dia­be­to kon­tro­lės re­ži­mo mo­ky­mu. Pri­si­mi­nė­me, kaip skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nius, kaip vei­kia in­su­li­nas. Jau­nuo­liai pri­va­lė­jo jaus­tis sa­va­ran­kiš­ki ir, gy­dy­to­jos Eg­lės Ja­ki­ma­vi­čie­nės pa­de­da­mi, tvar­ky­tis gli­ke­mi­jas. Gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas pa­ro­dė, ką rei­kia to­bu­lin­ti.       Su­lau­kė­me ir gar­bin­gų sve­čių. Mus ap­lan­kė po­nia Lil­ly Karn iš Vo­kie­ti­jos, ly­di­ma Vi­dos Au­gus­ti­nie­nės. Vi­siems pa­ti­ko pa­ben­drau­ti su mo­te­ri­mis, ku­rios tiek daug pa­dė­jo dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams. Ap­lan­kė įvai­rių fir­mų at­sto­vai, ga­vo­me do­va­nė­lių.       Dau­ge­liui dia­be­tas - ki­toks gy­ve­ni­mo bū­das, ta­čiau kai ku­riems sun­ku su juo ko­vo­ti. Vi­sus glo­bo­jo psi­cho­lo­gė Da­ri­ja Ja­re­ma, gy­dy­to­ja Eg­lė Ja­ki­ma­vi­čie­nė, Dai­na­ra Kart­hei­ser. Sto­vyk­los va­do­vė Je­le­na Ši­mo­nie­nė bu­vo tar­si an­tra ma­ma. Tal­ki­no ir To­mas Kau­la­kys, dau­ge­lio va­di­na­mas švel­nu­čiu.       Tai­gi sto­vyk­la bu­vo ne­pa­kar­to­ja­ma. Su­ra­do­me drau­gų, tu­rė­jo­me ga­li­my­bę tvar­ky­tis gli­ke­mi­jas, pa­ty­rė­me daug spal­vo­tų nuo­ty­kių. Vi­sa tai su­ri­šus pri­si­mi­ni­mų kas­pi­nė­liu, iš­ei­tų la­bai gra­ži ir įvai­rias­pal­vė puokš­tė. Lai­min­ga bu­vo lie­pos pa­bai­ga.       Ire­na Li­sov­ska­ja Iš­vy­ka į žy­din­čias so­dy­bas       Gra­žų sau­lė­tą ry­tą ke­lia­vo­me į pro­vi­zo­rės far­ma­kog­nos­tės Jad­vy­gos Bal­vo­čiū­tės ūkį. Pir­miau­sia už­su­ko­me į Viekš­nių vais­ti­nę. Ten nu­si­pir­ko­me jos su­rink­tų ir su­pa­kuo­tų žo­le­lių ar­ba­tų nuo įvai­rių ne­ga­la­vi­mų. Iš čia pa­traukėme į Gyrolių kai­mą, kur gra­žiai tvar­ko­mas jos ūkis. Bu­vo­me ma­lo­niai su­tik­ti. Spe­cia­lis­tė pa­pa­sa­ko­jo, ko­kios gy­do­mo­sios žo­le­lės au­gi­na­mos jos ūky­je. Ga­lė­jo­me vais­ta­žo­les ap­žiū­rė­ti, pa­ra­gau­ti, gau­ti dai­gų. Šei­mi­nin­kė vi­sus pa­kvie­tė klė­te­lėn, kur, ger­da­mi jos pa­ruoš­tą ar­ba­tą ir ska­nau­da­mi kai­miš­ką sū­rį, ma­lo­niai ben­dra­vo­me. Kiek­vie­nas ga­vo­me iš­sa­mų at­sa­ky­mą į rū­pi­mus klau­si­mus.       Ta­me pa­čia­me kai­me ap­lan­kė­me Na­vic­kų so­dy­bą, ku­rios gro­žiu bu­vo­me su­ža­vė­ti. Nors šei­mi­nin­kų me­tų naš­ta ne­ma­ža, so­dy­ba puo­se­lė­ja­ma ir pri­žiū­ri­ma. Pas­kiau už­su­ko­me į Re­na­vo dva­rą. Iš jo te­ra­sos gro­žė­jo­mės nuo­sta­bia pa­no­ra­ma, vaikš­čio­jo­me po įdo­mios au­ga­li­jos par­ką.       Na­mo grį­žo­me ma­lo­niai pa­var­gę ir pil­ni įspū­džių.       Esa­me dė­kin­gi ben­dri­jos „Dia Tel­šiai“ pir­mi­nin­kei D. Daug­no­rie­nei, kad ke­lio­nės me­tu ga­lė­jo­me pa­si­ma­tuo­ti krau­jo spau­di­mą, gliu­ko­zės kie­kį, už­kąs­ti, at­si­gai­vin­ti mi­ne­ra­li­niu van­de­niu. Ačiū UAB „Vėt­rū­na“ va­do­vui p. J. Ba­niui už au­to­bu­są, vai­ruo­to­jui Sta­siui už sau­gią ke­lio­nę.       Ire­na Onai­tie­nė,       Tel­šiai Kvie­čia „Pu­šy­no“ re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tras       Pa­lan­go­je vi­sus me­tus vei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Po­il­sio ir re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tras „Pu­šy­nas“, ku­ris įsi­kū­ręs mies­to šiau­rės va­ka­ri­nė­je da­ly­je, jau­kia­me gam­tos prie­globs­ty­je, 300 m. nuo jū­ros.       Cen­tras įkur­tas 1972 me­tais ir tu­ri di­de­lę po­il­sio or­ga­ni­za­vi­mo pa­tir­tį. Čia vie­nu me­tu ga­li il­sė­tis ir gy­dy­tis 165 žmo­nės, o va­sa­rą - 210 po­il­siau­to­jų.       Cen­tre vei­kia po­il­sio ir re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­riai.       Po­il­sio sky­rius ap­gy­ven­di­na, mai­ti­na ir or­ga­ni­zuo­ja po­il­sį šei­moms, pa­vie­niams as­me­nims ar žmo­nių gru­pėms. Re­a­bi­li­ta­ci­jos sky­rius tei­kia svei­ka­tą grą­ži­na­mo­jo gy­dy­mo, re­a­bi­li­ta­ci­jos, taip pat ko­mer­ci­nio gy­dy­mo pa­slau­gas. Šis sky­rius vei­kia nuo 1993 m. Čia tai­ko­mas re­a­bi­li­ta­ci­nis ir svei­ka­tą grą­ži­na­ma­sis gy­dy­mas li­go­niams, ser­gan­tiems ju­dėji­mo­ pa­žei­di­mų, en­dok­ri­no­lo­gi­nė­mis, inks­tų li­go­mis. Yra am­bu­la­to­ri­nis ir ko­mer­ci­nis gy­dy­mas. Pro­ce­dū­ros at­lie­ka­mos ir sa­vait­ga­liais.       Cen­tre yra sau­na su ba­sei­nu, van­dens kas­ka­da, spor­to aikšty­nas: krep­ši­nio ir dvi lau­ko te­ni­so aikš­te­lės, bi­liar­das, au­to­mo­bi­lių sau­go­ji­mo aikš­te­lė, ba­ras, ban­ke­ti­nė bei kon­fe­ren­ci­jų sa­lės.       Tei­kia­mos in­ter­ne­to, ko­pi­ja­vi­mo, fak­so, dvi­ra­čių nuo­mos ir ki­tos pa­slau­gos.       Dė­ko­ja­me vi­siems, kas do­mi­si mū­sų Cen­tre tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis.       Iš­sa­mes­nės in­for­ma­ci­jos       kvie­čia­me kreip­tis       tel. 8-460 413 73 Tar­si sau­lės spin­du­lė­lis       Rug­pjū­čio 22-27 d. Drus­ki­nin­kuo­se dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai pir­mą kar­tą sto­vyk­la­vo kar­tu su ma­mo­mis. Čia bu­vau ir aš su sū­nu­mi Man­tu. Man­tas ser­ga nuo 2,5 me­tų, da­bar jam de­vy­ne­ri. Sto­vyk­lo­je bu­vo­me pir­mą kar­tą, daug įspū­džių, nau­jų drau­gų, ne­už­mirš­ta­mi žai­di­mai, mau­dy­nės, eks­kur­si­jos, pa­šne­ke­siai iki iš­nak­tų. Ap­lan­ky­tos Drus­ki­nin­kų įžy­mios vie­tos, pa­si­gė­rė­ta nuo­sta­biais gam­to­vaiz­džiais. Kar­tu ap­tar­ti cuk­ri­nio dia­be­to val­dy­mo ypa­tu­mai. Mes, ma­mos, sė­mė­mės pa­tir­ties ir įgū­džių, skai­čia­vo­me mais­to an­glia­van­de­nius, tik­ri­no­me vai­kų gli­ke­mi­ją net 6 kar­tus per die­ną. Ne vie­na, pri­si­mi­nu­si iš­gy­ve­ni­mus, pa­tir­tus sun­ku­mus, brau­kė­me aša­rą… Bet mū­sų vai­kų juo­kas, džiu­gus šur­mu­lys, ra­mi­no, stip­ri­no. Sto­vyk­lo­je ap­si­lan­kė ir pa­ta­ri­mų da­vė LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, Lai­ma Kau­la­kie­nė. Nau­din­gos bu­vo fir­mų Eks­mos MTC, UAB Abo­vi­ta, Ro­che Diag­nos­tics at­sto­vų pa­skai­tos.       Nuo­šir­džiai dė­ko­ju sto­vyk­los va­do­vei Je­le­nai Ši­mo­nie­nei už nuo­šir­du­mą, rū­pes­tį, op­ti­miz­mą, nuo­sta­biai pra­leis­tą lai­ką. Dė­kui ir Vil­niaus „Dia­bi­tė plius“ pir­mi­nin­kei Eg­lei Ja­ki­ma­vi­čie­nei už tai, kad su­bū­rė mus. Ti­kiuo­si, kad ir ki­tą­met su­si­tik­si­me. Sto­vyk­la - tar­si sau­lės spin­du­lė­lis bai­gian­tis va­sa­rai, taip pat nau­jas žings­nis ko­vai su li­ga.       Vai­da Kar­bo­čie­nė       Šiau­lių vai­kų dia­be­to­lo­gė Ne­už­mirš­ta­mi Pla­te­liai Dainininkės Agnė Gulbinskytė, ir Inga Jokubauskaitė       Šią va­sa­rą dir­bau I ir II ti­po dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se, ku­rios vy­ko Pla­te­liuo­se, gra­žio­je Mor­tos Mi­ka­šaus­kie­nės so­dy­bo­je. Sto­vyk­lau­to­jus pa­si­ti­ko va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė, gy­dy­to­jas Vy­tau­tas Da­ny­la, pa­dė­jė­ja Jū­ra­tė Kri­vic­kie­nė ir aš.       Mū­sų tiks­las bu­vo mo­ky­ti ko­re­guo­ti li­gą, įveik­ti ne­gan­das, veng­ti kom­pli­ka­ci­jų. Aš pa­ti, se­no­kai ser­gan­ti dia­be­tu, mo­kiau pa­grin­dų, nuo ku­rių rei­kia pra­dė­ti laips­niš­kai siek­ti kuo ge­res­nių svei­ka­tos re­zul­ta­tų. Kiek­vie­ną ry­tą vyk­da­vo dia­be­to pa­mo­kė­lės. Ap­tar­da­vo­me gy­dy­mo, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo bei tin­ka­mos mi­ty­bos svar­bą, hi­pog­li­ke­mi­jos, hi­per­gli­ke­mi­jos, taip pat nef­ro­pa­ti­jos, po­li­neu­ro­pa­ti­jos, re­ti­no­pa­ti­jos, dia­be­ti­nės pė­dos ven­gi­mo bū­dus. Įgy­tas ži­nias įtvir­tin­da­vo­me pieš­da­mi pla­ka­tus, ku­riuos ka­bin­da­vo­me ant sie­nų, kad ką nors pa­mir­šę, pri­si­min­tu­me. Pa­mo­kė­les pa­į­vai­rin­da­vo gy­dy­to­jų, fir­mų at­sto­vų su­reng­ti se­mi­na­rai.       Tarp­tau­ti­nė I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­la vy­ko nuo lie­pos 26 iki rug­pjū­čio 4 d. Da­ly­va­vo 25 vai­kai ir pa­aug­liai, iš ku­rių 7 - pir­mą kar­tą. Sto­vyk­lau­to­jai bu­vo nuo 7 iki 22 m. am­žiaus, ser­gan­tys nuo 1 iki 18 m.       Rug­pjū­čio 5 - 9 d. vy­ko II ti­po dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la. Da­ly­va­vo 28 žmo­nės, nuo 40 iki 71 me­tų, ser­gan­tys nuo 1 iki 30 m.       Į kas­die­nį krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mą pa­kvies­ti var­pe­lių skam­be­sio, vi­si rink­da­vo­si pa­vė­si­nė­je. Re­zul­ta­tus žy­mė­jo sa­vo die­ny­nuo­se. Vai­kų ir jau­ni­mo gliu­ko­zės vi­dur­kis ry­te bu­vo 9,8 mmol/l, prieš pie­tus - 8,8 mmol/l, prieš va­ka­rie­nę 8,4 mmol/l, vė­lai va­ka­re 8,3 mmol/l; 10 die­nų vi­dur­kis - 8,8 mmol/l. II ti­po dia­be­to ser­gan­čiųjų gliu­ko­zės vi­dur­kis ry­te bu­vo 8,6 mmol/l, prieš pie­tus 8,3 mmol/l, prieš va­ka­rie­nę 7,5 mmol/l, vė­lai va­ka­re 8,9 mmol/l; 5 die­nų vi­dur­kis - 8,26 mmol/l. II ti­po sto­vyk­los da­ly­viams bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas. Re­zul­ta­tai: HbA1c po­ky­čiai nuo 5,9% iki 10,8%, vi­dur­kis 7,5%.       An­ke­to­mis įver­tin­tos ži­nios at­vy­kus ir iš­vy­ki­mo die­ną. Te­ori­nių ži­nių įver­ti­ni­mas bu­vo toks. Atvykimo dieną 76% atsakymų į klausimus buvo tei­sin­gi, 24% klai­din­gi. Iš­vyks­tant bu­vo 98% tei­sin­gų, 2% klai­din­gų at­sa­ky­mų. Te­ori­nių ži­nių pa­ge­rė­ji­mas - 22%.       II ti­po ser­gan­čių­jų tei­sin­gų at­sa­ky­mų at­vy­kus bu­vo 79%, klai­din­gų 21%; iš­vyks­tant ati­tin­ka­mai 98% ir 2%; ži­nios pa­ge­rė­jo 19%. Prie Platelių ežerelio rymojau, rymojau       Džiu­gi­no ir gra­ži Pla­te­lių gam­ta, mau­dy­nės, plau­kio­ji­mai jach­ta ar van­dens dvi­ra­čiais eže­ro vil­ni­mis. Eks­kur­sa­vo­me ne tik po Pla­te­lių mies­te­lį, Šei­rės ta­ku, bet pa­bu­vo­me prie jū­ros, taip pat Lakš­tin­ga­lų slė­nyje Tau­ra­gė­je. Čia vy­ko Jo­na­vos, Plun­gės, Kel­mės ir Tau­ra­gės dia­be­to klu­bų su­si­ti­ki­mas. Ne­trū­ko nei dai­nų, nei įdo­mių po­kal­bių prie lau­žo.       Sto­vyk­lau­to­jus ap­lan­kiu­sios fir­mos Abo­vi­ta, Eksmos MTC pa­do­va­no­jo nau­jau­sių sa­vi­kon­tro­lės apa­ra­tė­lių, kny­gų, ku­rias įtei­kė Lietuvos slaugytojų diabetologių drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Ju­ze­fa Ulec­kie­nė.       Sto­vyk­lo­je vi­sais rū­pi­no­si Al­do­na Da­ny­lie­nė, Vy­tau­tas Da­ny­la. Aš ži­nio­mis da­li­jau­si su jau­nuo­liais.       Tai, kad sto­vyk­la tik­rai bu­vo nau­din­ga, ro­do ne tik ži­nių, bet ir svei­ka­tos pa­ge­rė­ji­mas. Vi­si bu­vo dė­kin­gi tiems, kas or­ga­ni­za­vo sto­vyk­lą. Dė­kui Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai, rė­mė­jams.       Ke­le­tas žo­džių, pa­sa­ky­tų at­si­svei­ki­nant:       „Kad privalai ki­taip gy­ven­ti, daž­nai sau už­duo­di klau­si­mą kodėl?       Tai, kas at­si­ti­ko, - ne­be­pa­tai­so­ma. Reikia gy­ven­ti, drau­gau­ti su sa­vo li­ki­mu, my­lėti sa­ve, kaip ir ar­ti­mus žmo­nės, džiau­gtis kiek­vie­na smul­kme­na, nes vis­kas ne­pa­kar­to­ja­ma. Pa­de­da sva­jo­nės. Iš jų iš­si­rink pa­čią svar­biau­sią ir, pa­va­di­nęs ją gy­ve­ni­mo tiks­lu, kilk, siek­da­mas gro­žio.“       Do­ro­ta Šuto­va       Dia­be­to mo­ky­to­ja Svei­ka­tos sė­mė­mės Pla­te­liuo­se Stovykloje svečiavosi Latvijos vaikų ir jaunimo diabeto asociacijos prezidentė Inara Pužule (šešta iš kairės)       Nuo liepos 26 d. iki rug­pjū­čio 4 d. ūki­nin­kės Mor­tos Mi­ka­šaus­kie­nės kai­mo tu­riz­mo na­muo­se svei­ka­tos sė­mė­mės vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je.       Pri­žiū­ri­mi sto­vyk­los va­do­vės Al­do­nos Da­ny­lie­nės, gy­dy­to­jo Vy­tau­to Da­ny­los, slau­gy­to­jos Do­ro­tos Šu­to­vos bei pa­dė­jė­jos Jū­ra­tės Kri­vic­kie­nės, mes to­bu­li­no­me ži­nias, kad ge­riau pa­žin­tu­me ir kon­tro­liuo­tu­me dia­be­tą. Bu­vo at­lie­ka­mi gliu­ko­zės krau­jy­je ty­ri­mai, ap­ta­ria­mi re­zul­ta­tai, ban­do­ma juos ge­rin­ti. Ta­po­me sa­va­ran­kiš­kes­ni, pri­rei­kus vi­sa­da pa­ta­ri­mų teik­da­vo gy­dy­to­jas, va­do­vė ir slau­gy­to­ja. Bu­vo­me kas­dien 6 kar­tus ska­niai mai­ti­na­mi, gy­ve­no­me 2-3 vie­tų kam­ba­riuo­se, dvie­jų aukš­tų na­me­liuo­se. Ne­trū­ko ir pra­mo­gų. Gro­žė­jo­mės Pla­te­lių eže­ro apy­lin­kė­mis, mau­dė­mės šva­riau­sia­me Lie­tu­vos eže­re, spor­ta­vo­me, drau­ga­vo­me su vai­kas iš įvai­rių ra­jo­nų.       Ne­pai­sant per­mai­nin­gų orų, vaikš­ti­nė­jo­me po Na­cio­na­li­nį Že­mai­ti­jos par­ką, nu­vy­ko­me į Pa­lan­gą, links­mi­no­mės netoli Tau­ra­gės Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je, ku­ria­me vy­ko Tau­ra­gės, Plun­gės, Jo­na­vos ir Kel­mės klu­bų sam­bū­ris. Va­ka­rais prie lau­žo vir­da­vo­me žu­vie­nę, kep­da­vo­me deš­re­les, šaš­ly­kus, šok­da­vo­me, dai­nuo­da­vo­me, klausydavomės stovyklautojų Agnės ir Ingos dainų.       Ačiū rė­mė­jams, ku­rie do­va­no­jo gliu­ko­ma­čius, ne­gai­lė­jo su­ve­ny­rų. Dė­ko­ju sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­riams A. Da­ny­lie­nei, gyd. A.Da­ny­lai, slau­gy­to­jai D.Šu­to­vai, LDA pre­zi­den­tei V. Au­gus­ti­nie­nei, taip pat vi­siems sto­vyk­los da­ly­viams.       Lin­kiu vi­siems di­džiau­sios sėk­mės ir su­si­tik­ti ki­tais me­tais.       Li­li­ta La­žau­nin­kai­tė       Tau­ra­gė Tre­čio­jo­je Pla­te­lių sto­vyk­lo­je Susibūrę iš Lietuvos ir Latvijos, veiklos nestokojome       Šią va­sa­rą man nu­si­šyp­so­jo lai­mė - bu­vau rug­pjū­čio 5-9 d. Pla­te­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je. Tai jau tre­čio­ji sto­vyk­la II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems, taip pat pir­mo­ji tarp­tau­ti­nė, ku­rio­je bu­vo du žmo­nės iš Lat­vi­jos Res­pub­li­kos.       Sto­vyk­lo­je 4 kar­tus per die­ną mums bu­vo tik­ri­na­ma krau­jo gliu­ko­zė - prieš kiek­vie­ną pa­grin­di­nį val­gy­mą ir ei­nant mie­go­ti. UAB Abo­vi­ta ne­mo­ka­mai at­li­ko vi­siems gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą. Klau­sė­mės pa­skai­tų apie cuk­ri­nį dia­be­tą, jo gy­dy­mą. At­vy­kęs prof. J. Da­ni­le­vi­čius nuo­dug­niai iš­aiš­ki­no mums rū­pi­mus da­ly­kus. Gyd. Gin­ta­ras Za­lec­kis, at­sto­vau­jan­tis fir­mai Eks­ma, pri­sta­tė nau­ją gliu­ko­zės ma­ta­vi­mo apa­ra­tą.       Su­reng­ta ne­ma­ža eks­kur­si­jų po apy­lin­kes. Vaikš­čio­jo­me miš­ko ta­kais, gro­žė­jo­mės Pla­te­lių eže­ru, mau­dė­mės, lan­kė­mės mu­zie­juo­se.       Už pui­kiai pra­leis­tą lai­ką, įgy­tas ži­nias, stip­rin­tą svei­ka­tą dė­ko­ju va­do­vei Al­do­nai Da­ny­lie­nei, gy­dy­to­jui Vy­tau­tui Da­ny­lai, slau­gy­to­jai Do­ro­tai Šu­to­vai.       Esu la­bai dė­kin­ga Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai ir jos pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei už ga­li­my­bę čia pa­bu­vo­ti. Gau­ta pa­tir­tis pa­dės svei­kiau gy­ven­ti.       Ina Lin­gie­nė       Pa­kruo­jo klu­bo „Vi­ta“ na­rė Drus­ki­nin­kuo­se rašytas die­no­raštis       Pir­ma die­na. Aš, Jo­vi­ta, Ina ir Au­re­li­ja nu­va­žia­vo­me į sto­vyk­lą, kur mus pri­ėmė va­do­vė Je­le­na. Ap­gy­ven­di­no tri­jų vie­tų kam­ba­ry­je. Po pie­tų vi­si su­si­rin­ko­me į aikš­te­lę. Va­do­vė su­pa­žin­di­no su gy­dy­to­ja, pa­dė­jė­jais, psi­cho­lo­ge. Per­skai­tė el­ge­sio tai­syk­les, mes pa­si­ra­šė­me, kad jų lai­ky­si­mės. Pil­dė­me an­ke­tas, ką ži­no­me apie dia­be­tą. Žai­dė­me žai­di­mus, kad ge­riau įsi­min­tu­me ki­tų vai­kų var­dus.       An­tra die­na. Va­ži­nė­jo­mės dvi­ra­čiais „Sau­lės ta­ku“ apie 3 val. Po pie­tų ben­dra­vo­me su psi­cho­lo­ge, pie­šė­me ben­drą pie­ši­nį, kal­bė­jo­mės. Pas­kui ėjo­me į Mei­lės sa­lą, kur dai­na­vo­me ir šo­ko­me.       Tre­čia die­na. Dvi­ra­čiais ke­lia­vo­me Žvaigž­džių or­bi­ta ir prie Vel­nio ak­mens, už­tru­ko­me apie 3-4 val. Po pie­tų at­vy­ko sve­čių iš fir­mos HOFFMAN- LA ROCHE Ltd. atstovybės. Pa­pasakojo apie in­su­li­no pom­pą ir sa­vi­kon­tro­lės prie­tai­sus. Ga­vo­me do­va­nų mu­zi­ki­nį cen­trą. Va­ka­re vaikš­čio­jo­me po mies­tą, ku­ris la­bai gra­žus.       Ket­vir­ta die­na. Ke­lio­nė dvi­ra­čiais į Grū­to par­ką. Grįž­tant už­klu­po lie­tus, bu­vo­me vi­si iš­mau­dy­ti. Po pie­tų at­sto­vas iš fir­mos Eks­mos MTC do­va­no­jo sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių. Va­ka­re su psi­cho­lo­ge pie­šė­me, kaip įsi­vaiz­duo­ja­me sa­vo cha­rak­te­rį.       Penk­ta die­na. Iš ry­to fir­mos No­vo Nor­disk at­sto­vas pa­sa­ko­jo apie nau­ją in­su­li­ną ir do­va­no­jo kny­gu­čių. Po pie­tų plau­kė­me gar­lai­viu į Liš­kia­vą. Va­ka­re ėjo­me į ba­sei­ną mau­dy­tis.       Šešta die­na. Su­lau­kė­me ne­tikė­tų sve­čių iš Vo­kie­ti­jos. Po­nia Lil­ly Karn at­ve­žė sal­du­my­nų, vie­šė­jo LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Abo­vi­ta ty­rė mū­sų krau­ją - he­mog­lo­bi­no kie­kį.       Sep­tin­ta die­na. Ėjo­me į M.K. Čiur­lio­nio mu­zie­jų. Au­to­bu­su va­žia­vo­me ap­žiū­rė­ti Drus­ki­nin­kų apy­lin­kių. Va­ka­re bu­vo­me kon­cer­te - links­mai pra­lei­do­me lai­ką.       Aštun­ta die­na. Va­žia­vo­me dvi­ra­čiais į eže­rą mau­dy­tis. Po pie­tų gy­dy­to­ja Edi­ta Ja­sins­kie­nė kal­bė­jo apie cuk­ri­nį dia­be­tą. Va­ka­re vi­si, sė­dė­da­mi ra­tu­ku, pie­šė­me sa­vo ran­kas ant la­po po­pie­riaus ir ra­šė­me lin­kė­ji­mus.       De­vin­ta die­na - va­din­ta švel­niu­kų. Kiek­vie­nas iš­trau­kė­me po var­dą vai­ko, ku­riam da­rė­me do­va­nė­lę. Vėl va­žia­vo­me au­to­bu­su į Grū­to par­ką, o grį­žę pil­dė­me tas pa­čias an­ke­tas.       Pas­ku­ti­nį va­ka­rą ap­ta­rė­me, kas kam pa­ti­ko, ko bu­vo per daug ar per ma­žai.       Dešim­ta die­na. Kas no­rė­jo, ėjo pas psi­cho­lo­gę. At­si­svei­kin­ti bu­vo vi­siems sun­ku. Vie­ni ki­tus ti­ki­no, kad no­rė­tų čia su­si­tik­ti ir ki­tais me­tais.       Nuo­šir­džiai dė­ko­ju va­do­vei Je­le­nai Ši­mo­nie­nei už kan­try­bę ir rū­pes­tin­gu­mą, gy­dy­to­jai Eg­lei Ja­ki­ma­vi­čie­nei už mo­ky­mą ir gy­dy­mą, pa­dė­jė­jams: Dai­na­rai Kart­hei­ser, To­mui Kau­la­kiui už ge­rai pra­leis­tą lai­ką, psi­cho­lo­gei Da­ri­jai Ja­re­mai už pa­ta­ri­mus ir ben­dra­vi­mą. Tau­ra­gės „In­su­los“ klu­bo pir­mi­nin­kui A. Ar­dins­kui ir LDA pre­zi­den­tei V. Au­gus­ti­nie­nei už ga­li­my­bę sto­vyk­lau­ti.       Ačiū Jums vi­siems.       Jo­vi­ta R. Puslapis 19 Ben­fo­tia­mi­nas sau­go ner­vus, krau­ja­gys­les ir or­ga­nus       Jau se­niai ži­no­ma, kad dia­be­ti­nė po­li­neu­ro­pa­ti­ja yra daž-na cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­ja. Ta­čiau kli­ni­ki­nė ir prog­nos­ti­nė reikš­mė bu­vo įver­tin­ta tik pas­ta­rai­siais de­šimt­me­čiais. Skaus­mai la­bai blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Su­ma­žė­jus kojų jaut­ru­mui, ga­li at­si­ras­ti tro­fi­nių opų, pra­si­dė­ti gang­re­na, pri­reik­ti am­pu­ta­ci­jos. Šian­dien dia­be­ti­nė po­li­neu­ro­pa­ti­ja lai­ko­ma svar­biau­siu pa­to­ge­ne­zi­niu dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mo veiks­niu. Ty­ri­mais pa­tvir­tin­ta, kad au­to­no­mi­nės dia­be­ti­nės neu­ro­pa­ti­jos ir pe­ri­fe­ri­nės po­li­neu­ro­pa­ti­jos prog­no­zė yra blo­ga.       Svar­biau­sia dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų są­ly­ga - il­gai trun­kan­ti hi­per­gli­ke­mi­ja. Su­si­da­rę per­tek­li­nės gliu­ko­zės ir bal­ty­mų kom­plek­sai ken­kia dau­ge­lio or­ga­nų struk­tū­rai ir vei­ki­mui. Krau­jo gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja, ati­tin­kan­ti svei­ko or­ga­niz­mo fi­zio­lo­gi­nes nor­mas, dau­ge­liui ser­gan­čių­jų yra uto­pi­ja. Šir­dies, krau­ja­gys­lių, sme­ge­nų, akių, inks­tų li­gos var­gi­na dau­gu­mą šių li­go­nių. Va­di­na­si, rei­kia ma­žin­ti hi­per­gli­ke­mi­jos ža­lą. Šiuo­lai­ki­nis moks­las daug vil­čių de­da į ben­fo­tia­mi­ną - rie­ba­luo­se tir­pų vi­ta­mi­no B1 (tia­mi­no) pirm­ta­ką.       XX am­žiaus vi­du­ry­je bu­vo at­ras­ta nau­ja li­pi­duo­se tir­pių tia­mi­no de­ri­va­tų gru­pė, pa­va­din­ta ali­tia­mi­nais. Vie­nas iš jų - ben­fo­tia­mi­nas - bu­vo veiks­min­ges­nis nei anks­čiau nau­do­ti tia­mi­no de­ri­va­tai. Įdo­mi ben­fo­tia­mi­no at­ra­di­mo is­to­ri­ja. 1950 m. Ja­po­ni­jo­je nuo be­ri­be­rio li­gos mi­rė 25 000 žmo­nių. Šią li­gą su­ke­lia tia­mi­no sto­ka. Ją są­ly­go­jo ja­po­nų mi­ty­bos ypa­tu­mai - su­var­to­ja­ma daug ža­lios žu­vies. Ža­lio­je žu­vy­je yra fer­men­to tia­mi­na­zės, ku­ris su­ar­do tia­mi­ną. Iš­ti­ku­si ne­lai­mė pa­ska­ti­no in­ten­sy­vius ty­ri­mus. Ja­po­nų moks­li­nin­kai, vi­rin­da­mi čes­na­ko nuo­vi­re van­de­ny­je tir­pų tia­mi­ną, at­ra­do rie­ba­luo­se tir­pią me­džia­gą - ben­fo­tia­mi­ną, ku­rio tia­mi­na­zė ne­ga­lė­jo su­ar­dy­ti. Taip ta­po įma­no­ma ko­vo­ti su plin­tan­čia li­ga.       Var­to­jant ati­tin­ka­mas ge­ria­mo­jo ben­fo­tia­mi­no do­zes, tia­mi­no kon­cen­tra­ci­ja krau­jy­je ir au­di­niuo­se pa­di­dė­ja ge­ro­kai dau­giau nei var­to­jant van­de­ny­je tir­pias tia­mi­no drus­kas. Įro­dy­ta, kad ben­fo­tia­mi­nas ga­li slo­pin­ti tris pa­grin­di­nius bio­che­mi­nius ke­lius, reikš­min­gus hi­per­gli­ke­mi­nio krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mo pa­to­ge­ne­zei.       Duo­me­nys, gau­ti Wor­wag kom­pa­ni­jos ska­ti­na­mų šių ty­ri­mų, tei­kia daug vil­čių. Al­ber­to Einš­tei­no me­di­ci­nos ko­le­džo (Niu­jor­ke) pro­fe­so­rius M. Brow­nlee - dar­bų su ben­fo­tia­mi­nu pra­di­nin­kas. Jo at­ra­di­mai, ti­riant ben­fo­tia­mi­ną, įver­tin­ti aukš­čiau­siais 2004 m. ap­do­va­no­ji­mais: Eu­ro­pos dia­be­to ty­ri­mų aso­cia­ci­jos Clau­de-Ber­nard me­da­liu Pa­ry­žiu­je ir Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos Ban­ting me­da­liu Or­lan­de (Flo­ri­da).       Ko­dėl ben­fo­tia­mi­nas ma­ži­na ža­lin­gą hi­per­gli­ke­mi­jos po­vei­kį? Pa­sak pro­fe­so­riaus M. Brow­nlee, vis­kas pri­klau­so nuo nuo­dus ša­li­nan­čio fer­men­to trans­ke­to­la­zės, ku­ris, vei­kiant ben­fo­tia­mi­nui, pa­di­dė­ja 400 proc. Tuo tar­pu tia­mi­nas jos ak­ty­vu­mą di­di­na tik 20 proc. Trans­ke­to­la­zė ver­čia tar­pi­nius gliu­ko­zės apy­kai­tos pro­duk­tus - fruk­to­zės-6-fos­fa­tą ir gli­ce­ral­de­hi­do-3-fos­fa­tą - ne­kenks­min­gais che­mi­niais jun­gi­niais. To­kiu bū­du iš­ven­gia­ma krau­ja­gys­lių en­do­te­lio ir ner­vų ląs­te­lių bei or­ga­nų pa­žei­di­mo.       Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, apie 70 proc. pa­cien­tų, pa­ty­ru­sių šir­dies in­fark­tą, yra su­tri­ku­si gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja. Re­mian­tis ben­fo­tia­mi­no ty­ri­mais, ga­li­ma teig­ti, kad dia­be­ti­nes kom­pli­ka­ci­jas įma­no­ma su­švel­nin­ti. Rie­ba­luo­se tir­pus ben­fo­tia­mi­nas blo­kuo­ja gliu­ko­zės per­tek­liaus or­ga­niz­me są­ly­go­ja­mą me­ta­bo­liz­mo pa­to­lo­gi­ją, ku­ri su­ke­lia dia­be­ti­nę re­ti­no­pa­ti­ją, ki­tas kom­pli­ka­ci­jas.       Prof. M. Brow­nlee, ti­rian­tis ben­fo­tia­mi­ną, pats nuo vai­kys­tės ser­ga dia­be­tu. Jis var­to­ja 450 mg ben­fo­tia­mi­no kas­dien. Iki šiol nė­ra nu­sta­ty­ta, ko­kia šio pre­pa­ra­to do­zė duo­da di­džiau­sią po­vei­kį. Tai nė­ra ofi­cia­liai re­ko­men­duo­ja­ma do­zė. Ta­čiau prof. M. Brow­nlee ma­no, kad kiek­vie­nas ser­gan­ty­sis dia­be­tu tu­rė­tų veng­ti ga­li­mų kom­pli­ka­ci­jų. Sirg­da­mas ner­vų kom­pre­si­jos sin­dro­mu, jis var­to­jo 600 mg ben­fo­tia­mi­no per die­ną. Po mė­ne­sį tru­ku­sio kur­so nu­trau­kus var­to­ji­mą, vėl blo­giau jau­tė­si. Da­bar 450 mg ben­fo­tia­mi­no yra kas­die­nė jo var­to­ja­ma do­zė.       2005 m. „In­ter­nis­te“       skelb­ta in­for­ma­ci­ja Puslapis 22 Se­mi­na­ras „Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų stip­ri­ni­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je“ 2005 m. spa­lio 10 - 11 d., Briu­se­lis       Spa­lio 10-11 die­no­mis Briu­se­ly­je vy­ko se­mi­na­ras „Pa­cien­tų orga­ni­za­ci­jų stip­ri­ni­mas Eu­ro­pos Są­jun­go­je“. Se­mi­na­rą surengė Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mas, ku­ris vie­ni­ja Eu­ro­pos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas ir propaguo­ja vi­suo­me­nės svei­ka­tą bei at­sto­va­uja pa­cien­tų tei­sėms.       Į šį se­mi­na­rą pa­kvies­ti ir še­ši at­sto­vai iš Lie­tu­vos. Bu­vo nau­din­ga su­si­tik­ti su ki­tų Eu­ro­pos ša­lių delegatais, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, su­ži­no­ti jų veik­los kryp­tis bei pa­cien­tų pa­dėtį.       Se­mi­na­re tu­rė­jome pro­gos iš­klau­sy­ti Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo pre­zi­den­to Rod­ney El­gi kalbą apie fo­ru­mo veik­lą Eu­ro­po­je, pa­cien­tų tei­sių at­sto­va­vi­mą ku­riant nau­jus įstatymus ar pri­imant svei­ka­tos sri­ties pa­tai­sy­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tuo­se. Į ren­gi­nį at­vy­kę eu­ro­par­la­men­ta­rai pri­sta­tė Eu­ro­pos Par­la­men­to ins­ti­tu­ci­jas, struk­tū­rą, papasakojo apie jų svar­bą pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­joms. Bu­vo ma­lo­nu iš­girs­ti, kad se­nų­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos jau yra pri­pa­ži­ntos, tu­ri įta­kos pri­imant sau svar­bius įsta­ty­mus, nes ben­dra­dar­biau­ja juos svars­tant.       Pratybose lek­to­riai mo­kė skleis­ti sa­vo idė­jas, da­ry­ti įta­ką pri­imant svar­bius įsta­ty­mus, or­ga­ni­zuo­ti tarp­tau­ti­nius pro­jek­tus, dalyvauti juose, ben­drau­ti su ži­niask­lai­da, pa­teikti vi­suo­me­nei svar­bią in­for­ma­ci­ją.       Nu­ma­ty­ti su­si­ti­ki­mai bei dis­ku­si­jos su sa­vo ša­lies na­riais Eu­ro­pos Par­la­men­te. Vi­sų ša­lių, ku­rios da­ly­va­vo se­mi­na­re, par­la­men­tarai ma­lo­niai pri­ėmė pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas, iš­klau­sė pageidavimus, da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­se. Ta­čiau Lie­tu­va li­ko iš­skir­ti­nė - mums vie­nin­te­liams ne­pa­vy­ko su­si­tik­ti nė su vie­nu mū­sų iš­rink­tu Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riu. Lie­ka ap­gai­les­tau­ti, kad pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų nei nuo­mo­nės, nei pa­siū­ly­mų ne­no­ri­ma iš­girs­ti ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­poje.       Vis dėlto ti­ki­mės, kad įgytos žinios bus pa­nau­do­tos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų stip­ri­ni­mui.       Eg­lė Kve­da­rai­tė       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos na­rė,       Lie­tu­vos ast­mos klu­bų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Puslapis 23 Kon­fe­ren­ci­jos Atė­nuose J.Uleckienė, V.Augustinienė, prof. V.Jörgens, A.Danylienė, gyd. Ž.Visockienė       Rug­sė­jo 9 - 15 die­no­mis vy­ko kas­me­ti­nė Eu­ro­pos slau­gy­to­jų-dia­be­to­lo­gių fe­de­ra­ci­jos bei Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jos Atė­nuose. Ko­kia svar­bi tin­ka­ma dia­be­tu ser­gan­čiųjų prie­žiū­ra, tei­gė at­sto­vai iš vi­so pa­sau­lio. Te­mos bu­vo gvil­de­na­mos per pa­skai­tas ir pra­ty­bas, at­spin­di­mos sten­duo­se.       Dia­be­to pan­de­mi­ja pri­va­lo vi­sų Eu­ro­pos svei­ka­tos prie­žiū­ros institucijų dė­me­sio. Eu­ro­pos Są­jun­go­je įre­gist­ruo­ta 30 mln. ser­gan­čių žmo­nių. Dia­be­tas ir to­liau pir­mau­jan­ti inkstų, akių ligų, taip pat mir­ties prie­žas­tis, 3 - 4 kar­tus di­di­na ri­zi­ką sirg­ti šir­dies li­go­mis. Dėl jo 20 kar­tų daž­niau am­pu­tuo­ja­mos ga­lū­nės. II ti­po vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­tas yra nau­jas iš­ban­dy­mas vi­suo­me­nei. Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių tiks­las - vie­ny­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jas, kad im­tų­si prie­mo­nių dia­be­to kon­tro­lei ge­rin­ti.       Nu­tu­ki­mas di­di­na ri­zi­ką su­sirg­ti dia­be­tu. Bel­gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Ita­li­jo­je, Šve­di­jo­je, Olan­di­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir An­gli­jo­je dia­be­to kom­pli­ka­ci­joms gy­dy­ti iš­lei­džia­ma 5 - 10 proc. vi­sų svei­ka­tos ap­sau­gos lė­šų. Svei­ka gy­ven­se­na, ju­dė­ji­mas, die­ta ir vais­tai ga­li ma­žin­ti dia­be­to pli­ti­mą, o ge­ra gli­ke­mi­jos ir krau­jo spau­di­mo kon­tro­lė - kom­pli­ka­ci­jų pa­vo­jų.       Grai­ki­jos dia­be­to kon­tro­lės būk­lę api­bū­di­no prof. med. dr. So­ti­rios A. Rap­tis. He­le­niš­ko­jo dia­be­to cen­tro tiks­las - li­gos ty­ri­nė­ji­mas, pro­fi­lak­ti­ka, gy­dy­mas, kom­pli­ka­ci­jų prevencija. Cen­tras yra vi­suo­me­nei nau­din­ga, pel­no ne­sie­kian­ti ins­ti­tu­ci­ja, vie­ni­jan­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tus su ki­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ir cen­trais. Ša­ly­je yra 13 dia­be­to cen­trų ir 62 am­bu­la­to­ri­nės dia­be­to kli­ni­kos. Vi­sur li­go­niai mo­ko­mi li­gos kon­tro­lės.       Mal­gor­za­ta Ga­sio­row­ska, pa­žy­mė­jo, kad Len­ki­jo­je dia­be­tu ser­ga 1,5 mln. žmo­nių. Sto­ko­ja­ma slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių, ku­rių mo­ky­mui vy­riau­sy­bė ski­ria per ma­žai lė­šų. Ne vi­sos slau­gy­to­jos mo­ka an­glų kal­bą, kad ga­lė­tų to­bu­lin­tis už­sie­ny­je, da­ly­vau­ti Euro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių fe­de­ra­ci­jos ren­gia­muo­se pro­jek­tuo­se ar skai­ty­ti pasaulio li­te­ra­tū­rą.       Dia­be­to­lo­gi­jos te­mas pra­ne­ši­muo­se gvil­de­no Is­pa­ni­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos, Slo­vė­ni­jos, Vo­kie­ti­jos ir kt. ša­lių spe­cia­listai.       Teig­ta, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se ne­vie­no­da dia­be­to pro­fi­lak­ti­ka ir kon­tro­lė. Tik de­vy­nio­se iš 25 ša­lių yra na­cio­na­li­nės dia­be­to programos. Li­gos pli­ti­mas kenkia eko­no­mi­kai. Eu­ro­pos Są­jun­gos ta­ry­ba re­ko­men­duo­ja, kad dia­be­to kon­tro­lė bū­tų pri­ori­te­tas. Pri­va­lu skleis­ti ži­nias apie pro­fi­lak­ti­ką, kom­pli­ka­ci­jas, or­ga­ni­zuo­ti įvai­rias kam­pa­ni­jas, mo­ky­tis iš ki­tų ša­lių diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo, tin­ka­mai pa­ruoš­ti slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­ges, kur­ti veiks­min­gas mo­ky­mo pro­gra­mas, at­lik­ti pro­fi­lak­ti­nius krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus.       Al­do­na Da­ny­lie­nė       Slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Puslapis 24 Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos kas­me­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja Su Nicole Johnson prie Eli Lilly stendo konferencijoje Atėnuose       Re­kor­di­nis skai­čius (12 841) de­le­ga­tų iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių su­si­rin­ko į Grai­ki­jos sos­ti­nę Atė­nus, kur vy­ko 41-oji Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD) kon­fe­ren­ci­ja. Jo­je ap­tar­ti ak­tu­a­lūs dia­be­to pre­ven­ci­jos, diag­no­za­vi­mo ir kon­tro­lės klau­si­mai.       Kon­fe­ren­ci­jos ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je de­le­ga­tus svei­ki­no Grai­ki­jos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas K. Po­pou­lias, Svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ge­ro­vės mi­nist­ras prof. N. Kak­la­ma­nis, Atė­nų me­rė D. Ba­ko­y­an­nis, Atė­nų uni­ver­si­te­to vi­ce­rek­to­rius Ch. Kit­tas, Me­di­ci­nos fa­kul­te­to de­ka­nas G. Kre­at­sas. EASD pre­zi­den­tas prof. E. Fer­ran­ni­ni bei EASD kon­fe­ren­ci­jos Atė­nuose or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas prof. S. A. Rap­tis su­pa­žin­di­no de­le­ga­tus su kon­fe­ren­ci­jos darbotvarke, kvie­tė ne tik ak­ty­viai da­ly­vau­ti moks­li­nė­je pro­gra­mo­je, bet ir pasidomėti tur­tin­gu ša­lies kul­tū­ri­niu gy­ve­ni­mu, pa­sig­ro­žė­ti gam­ta.       Ren­gi­ny­je pri­sta­ty­tos stu­di­jos įvai­riais dia­be­to ty­ri­mo, li­gos bei jos kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos, diag­no­zės ir kon­tro­lės as­pek­tais. Ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se, dar­bo gru­pė­se, įvai­riuo­se sim­po­ziu­muo­se, moks­li­nin­kų bei dia­be­to aso­cia­ci­jų sten­di­niuo­se pra­ne­ši­muo­se, pa­ro­do­se, spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se su­da­ry­ta ga­li­my­bė keis­tis nuo­mo­nė­mis, su­si­tik­ti su moks­li­nin­kais, ben­dra­min­čiais, drau­gais iš vi­so pa­sau­lio. Kal­bė­ju­sie­ji kon­fe­ren­ci­jos de­le­ga­tai nu­ro­dė di­džiu­lę na­cio­na­li­nių dia­be­to pro­gra­mų kū­ri­mo, įgy­ven­di­ni­mo, part­ne­rys­tės tarp pa­ties ser­gan­čio­jo, gy­dy­to­jo, dia­be­to mo­ky­to­jos, val­džios ins­ti­tu­ci­jų, po­li­ti­kų, pra­mo­nės at­sto­vų, taip pat svei­ka­tos sis­te­mos orien­ta­ci­jos į pa­cien­tą jos cen­tre svar­bą.       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­lą, eks­po­nuo­tą sten­di­nia­me pra­ne­ši­me, la­bai ge­rai įver­ti­no EASD pre­zi­den­tas prof. E. Fer­ran­ni­ni ir kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai.       Dau­giau in­for­ma­ci­jos pa­grin­di­niais EASD kon­fe­ren­ci­jo­je ap­tar­tais klau­si­mais, moks­li­nius pra­nešimus ga­li­ma ras­ti ad­re­su: www.easd.org       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Puslapis 25 Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dis       TDF/Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dy­je, vy­ku­sia­me 2005 m. rug­sė­jo 10 d. Atė­nuose, Grai­ki­jo­je, pri­tar­ta po­sė­džio, vy­ku­sio bir­že­lio 4 d. Leus­de­ne, Ny­der­lan­duo­se, pro­to­ko­lo pro­jek­tui. Čia pa­teik­ta 2004 m. au­di­to ata­skai­ta, ap­tar­ti Glu­co-Fo­ru­mo dar­bo gru­pės re­zul­ta­tai.       Dau­giau­sia bu­vo gvil­den­ta val­dy­bos veik­la, ben­dra­dar­biau­jant su Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­mis. Pa­grin­di­nis TDF Eu­ro­pos re­gio­no dar­bo tiks­las yra dirb­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ša­lių svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jo­mis ir ki­tais Eu­ro­pos, taip pat na­cio­na­li­niais part­ne­riais, kad bū­tų pa­reng­ta nuo­sek­li ir ko­or­di­nuo­ta Eu­ro­pos dia­be­to stra­te­gi­ja. Mes kvie­čia­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją su­da­ry­ti Eu­ro­pos dia­be­to struk­tū­rą, kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos dia­be­to pre­ven­ci­jos, diag­no­zės ir kon­tro­lės re­ko­men­da­ci­ją, ku­ri bū­tų nau­din­ga vi­siems šia liga ser­gan­tiems eu­ro­pie­čiams. TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­ba ir na­rės aso­cia­ci­jos stip­rins bei rems esa­mų ir bū­si­mų ES pir­mi­nin­kau­jan­čių ša­lių (Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Aust­ri­jos, Suo­mi­jos) po­li­ti­nį spau­di­mą, kad ir ki­tos ša­lys na­rės rem­tų ES dia­be­to stra­te­gi­ją. Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no na­cio­na­li­nės aso­cia­ci­jos sieks glau­daus ben­dra­dar­bia­vi­mo su na­cio­na­li­nė­mis svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­mis, kad bū­tų ga­ran­tuo­ta vi­sa­pu­siš­ka po­li­ti­nė pa­ra­ma įgy­ven­din­ti ES Ta­ry­bos re­ko­men­da­ci­joms.       Gvil­den­ti Eu­ro­pos dia­be­to ty­ri­mai, ser­gan­čių­jų dia­be­tu gy­vy­bės drau­di­mo rei­ka­lai, pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie įvy­ku­sius ir bū­si­mus DE­PAC (Dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­lių na­rių) dar­bo gru­pės su­si­ti­ki­mus, taip pat veik­los re­zul­ta­tus, ap­tar­ti pa­si­ruo­ši­mo TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nei Asam­blė­jai klau­simai.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė Puslapis 26 Sa­vi­kon­tro­lė. Mik­ro­ka­pi­lia­ri­nis per­ver­smas       2005 m. rug­sė­jo mė­ne­sį Atė­nuose įvy­ko tarp­tau­ti­nė EASD dia-be­to kon­fe­ren­ci­ja. Vi­sos fir­mos de­monst­ra­vo sa­vo nau­jau­sius gliu­ko­ma­čius. Tai mik­ro­ka­pi­lia­ri­niai prie­tai­sai, nau­do­jan­tys ma­žiau nei 0,6 ml krau­jo. Bet Lie­tu­vo­je to­kių prie­tai­sų be­veik ne­bu­vo ma­ty­ti. Gal­būt pir­mie­ji mik­ro­ka­pi­lia­ri­niai apa­ra­tai net­gi ne­bu­vo la­bai to­bu­li. Ne­re­tai fir­mos sten­gia­si iš­si­par­duo­ti se­nes­nės kar­tos prie­tai­sus Ry­tų Eu­ro­po­je, o į Ame­ri­ką, Vo­kie­ti­ją, Ja­po­ni­ją ve­ža nau­jus mik­ro­ka­pi­lia­ri­nius gliu­ko­ma­čius.       Gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je - šian­dien pa­ga­min­tas to­bu­las Care­Sens už la­bai pri­ei­na­mą kai­ną. Iš­to­bu­lin­ta mik­ro­ka­pi­lia­ri­nė gliu­ko­zės ma­ta­vi­mo tech­no­lo­gi­ja, nau­do­jan­ti vos 0,3 - 0,5 ml kraujo.       Ne­rei­kia pirš­to „melž­ti“       Vie­nas iš svar­biau­sių šio prie­tai­so ypa­tu­mų yra tai, kad jam už­ten­ka itin ma­žo krau­jo la­šo, pri­lygs­tan­čio aguo­nos grū­de­liui. Tai­gi ir dū­ris yra ma­žes­nis, o ty­ri­mas žen­kliai tiks­les­nis. Ky­la klau­si­mas: koks yra ry­šys tarp la­šo dy­džio ir ma­ta­vi­mo tiks­lu­mo? Kiek­vie­nam gliu­ko­zės ty­ri­mui krau­jo la­šo dy­dis ne­ga­li bū­ti ma­žes­nis už prie­tai­so nu­ro­dy­tą. Kai ku­riems gliu­ko­ma­čiams ga­li už­tek­ti 1 ml, ar 1,5 ml, o ne­re­tai 3 ml ar dau­giau. Jei­gu anks­tes­niam gliu­ko­ma­ciui rei­kia 3 ml, tai Ca­re­Sens pa­kan­ka 10 kar­tų ma­žiau! Ca­re­Sens į prie­tai­są „ima“­a­pie 0,3 ml ir ga­li vi­so ne­pa­nau­do­ti. To­dėl ofi­cia­liai de­kla­ruo­ja­ma 0,5 ml.       Ma­ta­vi­mo tiks­lu­mas - plaz­mos ka­lib­ra­vi­mas       Spau­džiant pirš­tą (no­rint iš jo pa­im­ti kuo dau­giau krau­jo), pri­si­sun­kia ne tik krau­jo, bet ir au­di­nių skys­čio, erit­ro­ci­tų bei leu­ko­ci­tų. Ta­da gliu­ko­ma­tis ma­tuo­ja jau ne­be krau­jo gliu­ko­zę, o iš­spaus­to mi­ši­nio reikš­mę. Tuo tar­pu Ca­re­Sens (ar ki­tas mik­ro­ka­pi­lia­ri­nis gliu­ko­ma­tis) fik­suo­ja duo­me­nis, gau­tus vos pra­dū­rus pirš­tą. Bū­tent dėl to mik­ro­ka­pi­lia­ri­niai gliu­ko­ma­čiai su­ka­lib­ruo­ti pa­gal va­di­na­mą­ją gliu­ko­zės plaz­mos kon­cen­tra­ci­ją.       Kuo ji ypa­tin­ga? Ži­no­ma, kad pir­mą kar­tą nu­sta­čius di­de­lę gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ją, nie­kas ne­sku­ba ra­šy­ti dia­be­to diag­no­zės. Mat ga­li bū­ti ma­ta­vi­mo pa­klai­dų ir ne­tiks­lu­mų (pvz., li­go­nis gy­do­mas ste­roi­di­niais vais­tais, yra so­čiai pa­val­gęs, at­si­gė­ręs ar pan.).       Kiek­vie­nas en­dok­ri­no­lo­gas ži­no, kad dia­be­to diag­no­zę ga­li­ma pa­grįs­ti tik ta­da, kai re­mia­ma­si ne krau­jo, ne se­ru­mo, o žmo­gaus plaz­mos gliu­ko­zės ma­ta­vi­mu. Mik­ro­ka­pi­lia­ri­nė tech­no­lo­gi­ja lei­džia su­de­rin­ti (su­ka­lib­ruo­ti) ma­ta­vi­mą pa­gal plaz­mą, ku­ri itin ma­žai pra­skie­džia­ma žaiz­dos au­di­nių skys­čiais, tad la­bai tiks­lus re­zul­ta­tas.       Ga­li pail­sė­ti pirš­tai. Itin grei­tas ty­ri­mas       Mik­ro­ka­pi­lia­ri­niu gliu­ko­ma­čiu ga­li­ma tir­ti krau­jo gliu­ko­zę iš dil­bio, žas­to, del­no, šlau­nies, pil­vo. Ana­lo­giš­kas ty­ri­mas ki­tais prie­tai­sais ne­pa­vyks­ta, tai­gi Ca­re­Sens ir ki­ti mik­ro­ka­pi­lia­ri­niai gliu­ko­ma­čiai lei­džia pail­sė­ti pirš­tams. Juk ga­li bū­ti, kad ser­gan­ty­sis gro­ja mu­zi­kos in­stru­men­tais, dir­ba kom­piu­te­riu ar spaus­di­ni­mo kla­via­tū­ra. O gal vi­są dar­bo die­ną ten­ka bū­ti su dar­bi­nė­mis pirš­ti­nė­mis mon­tuo­jant au­to­ser­vi­se de­ta­les? Ki­ta pui­ki nau­jo gliu­ko­ma­čio sa­vy­bė - itin grei­tas ty­ri­mas: 5 sek. Kai dia­be­to klu­be ma­tuo­ja­ma krau­jo gliu­ko­zė 20-čiai žmo­nių, su­tau­po­ma daug lai­ko.       Vie­nas di­džiau­sių sa­vi­kon­tro­lės iš­ra­di­mų       Prieš dve­jus me­tus mik­ro­ka­pi­lia­ri­nė gliu­ko­met­ri­ja už­ka­ria­vo pa­sau­lį. Ją iš­ra­du­si ame­ri­kie­čių fir­ma The­ra­sens ėmė par­da­vi­nė­ti nau­jus prie­tai­sus. Fir­mos ak­ci­jos pa­bran­go ke­le­tą kar­tų. Ga­li­ma bu­vo tik spė­ti, kiek žmo­nių nau­do­tų šiuos gliu­ko­ma­čius Lie­tu­vo­je. Ta­čiau ne­tu­rė­ta tin­ka­mų juos­te­lių. Nors dar 2003 m. Bu­da­peš­te (tarp­tau­ti­nė­je dia­be­to kon­fe­ren­ci­jo­je) skelb­ta, koks jis po­pu­lia­rus. Jį pa­sau­ly­je iš­po­pu­lia­ri­no The­ra­sens fir­mos mar­ke­tin­go di­rek­to­rė, ku­rios lie­tu­viš­ka pa­var­dė.       Apie prie­tai­są skel­bė ne tik dia­be­to laik­raš­čiai, bet ir spe­cia­lūs va­liu­tų ak­ci­jų tin­kla­piai.       Kai­na       Daž­no­kai tei­gia­ma, kad, kom­pen­suo­jant dau­giau juos­te­lių, ty­ri­mo kai­na ne­be­svar­bi. Ta­čiau yra žmo­nių, ku­rie pa­tys pri­vers­ti pa­pil­do­mai įsi­gy­ti juos­te­lių, nes kom­pen­suo­ja­miems pro­duk­tams kar­tais bū­na kvo­tos. Jei­gu Lie­tu­va tau­po dia­be­to biu­dže­tą, rei­kia ko­vo­ti už ma­žą ba­zi­nę kai­ną. Gal įsi­ves­ti­na ba­zi­nė kai­na juos­te­lėms ir ta­da da­lį lė­šų skir­ti­na ki­toms reik­mėms.       Leng­vas, ma­žas, di­de­liu ek­ra­nu       Ir gliu­ko­ma­čiai, ir mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai pa­na­šūs į mo­te­ris - jie vi­są lai­ką no­ri at­ro­dy­ti kuo sti­lin­ges­ni ir grakš­tes­ni…ir net­gi to­kiais pat bū­dais - ma­žin­da­mi sa­vo mat­me­nis. Ne­pai­sant prie­tai­so smul­ku­mo, Ca­re­Sens ek­ra­nas itin di­de­lis ir aiš­kus. Juos­te­lę ga­li­ma įdė­ti iš dvie­jų pu­sių. Šios nau­jo­vės tiks­las - pa­da­ry­ti Ca­re­Sens pa­to­gų ir kai­ria­ran­kiams. Tai itin aki­vaiz­du at­lie­kant al­ter­na­ty­vų ty­ri­mą. Be to, pa­to­gu, kad, su­ge­dus vie­nai prie­tai­so pu­sei, ga­li­ma sėk­min­gai nau­do­ti an­trą jo da­lį (iki ma­tuok­lis bus pa­keis­tas nau­ju). Tai­gi tuo prie­tai­su tiks­liau, grei­čiau ir pa­to­giau ma­tuo­ti. Ki­tos fir­mos ir­gi tu­ri pa­na­šius ma­tuok­lius, tik Lie­tu­vo­je kol kas jais ne­pre­kiau­ja, o kaip nau­jie­ną pa­tei­kia se­nes­nės kar­tos apa­ra­tus. Rug­sė­jo mė­ne­sį vy­ku­sio­je EASD dia­be­to kon­fe­ren­ci­jo­je Atė­nuose vi­sos fir­mos re­kla­ma­vo mik­ro­ka­pi­lia­ri­nius gliu­ko­ma­čius. Pa­klau­sus, ko­dėl jų ne­par­duo­da Lie­tu­vo­je, - at­sa­kė, kad Ry­tų Eu­ro­po­je kol kas pa­klau­sūs se­nes­ni, „he­a­vy weight“, t.y. „sun­kias­vo­riai“. Tik­ras „sun­kias­vo­ris“ gliu­ko­ma­tis jau ma­ty­ti ir di­de­lė­je įpa­ka­vi­mo dė­žė­je. Pa­dė­ki­te ša­lia jo Ca­re­Sens.       Gyd. Gin­ta­ras Za­les­kis       Eks­mos me­di­ci­ni­nės tech­ni­kos cen­tras Puslapiai 27-28 Kad dia­be­tas ne­bū­tų sun­ki naš­ta Joniškio diabeto klubo "Viltis" pirmininkė Aldona Goštautienė (kairėje) su bendruomenės slaugytoja Rasa Vypartienė       „Man dia­be­tas - gy­ve­ni­mo bū­das“, - sa­ko Jo­niš­kio „Vil­ties“ klu­bo pir­mi­nin­kė Al­do­na Goš­tau­tie­nė, jau 44 me­tus ser­gan­ti šia li­ga. Ne­sto­ko­jan­ti op­ti­mi­zo ir ku­pi­na jė­gų mo­te­ris tei­gia, kad šian­dien dia­be­tą val­do ne­sun­kiai, tik rei­kia šiek tiek ryž­to, kan­try­bės ir svar­biau­sia - ži­nių. Ne­įsi­vaiz­duo­ja, kad jos gy­ve­ni­mas ga­lė­tų bū­ti ki­toks. Jau sep­ty­ne­rius me­tus Al­do­na va­do­vau­ja „Vil­ties“ klu­bui.       Kaip dau­ge­liui žmo­nių, taip ir šiai mo­te­riai dia­be­tas bu­vo diag­no­zuo­tas ne iš kar­to. De­šimt­me­tė ji su­sir­go ūmi­ne vi­ru­si­ne li­ga - liau­dies va­di­na­ma kiau­ly­te. Nors po gy­dy­mo mer­gai­tės sa­vi­jau­ta ne­ge­rė­jo, me­di­kai jo­kių pa­vo­jin­gų svei­ka­tos pa­ki­ti­mų ne­nu­sta­tė. Kad ser­ga cuk­ra­li­ge, pa­aug­lė su­ži­no­jo tik po 4 me­tų, kai, iš­tik­ta hi­per­gli­ke­mi­nės ko­mos, pa­te­ko į li­go­ni­nę.       Ži­nią, kad ser­ga I ti­po dia­be­tu, Al­do­na pri­ėmė ga­na ra­miai, nes ne­ži­no­jo, kas tai per li­ga. Di­džiau­sias lū­žis jau­nuo­lės gy­ve­ni­me įvy­ko ta­da, kai fel­če­rė, pa­da­vu­si di­džiu­lį švirkš­tą, pa­sa­kė: „Ar­ba lei­sie­si vais­tus, ar­ba ne­gy­ven­si“.       Pri­si­min­da­ma tuos lai­kus, po­nia Al­do­na pri­si­pa­žįs­ta, kad ta­da dau­giau­sia jai pa­dė­jo me­di­kai. Iš jų ga­vo nau­din­gų ži­nių apie sa­vo li­gą. Ji tuo­met ne­tu­rė­jo žmo­gaus, ku­riam bū­tų ga­lė­ju­si pa­si­guos­ti, bet tvir­tai ti­kė­jo, kad gy­ven­ti pri­va­lo. Šian­dien ji dė­kin­ga li­ki­mui už tai, kad ge­bė­jo nu­ga­lė­ti sun­ku­mus.       Šiuo me­tu „Vil­ties“ klu­bas vie­ni­ja dau­giau kaip 100 na­rių, o vi­sa­me Jo­niš­kio ra­jo­ne yra apie 400 dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių, iš ku­rių 6 vai­kai.       „Gy­dy­to­jai daž­nai ne­tu­ri lai­ko mū­sų mo­ky­ti, to­dėl ži­nių ieš­ko­me pa­tys. Esu be ga­lo dė­kin­ga Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai, ku­ri pa­kvie­tė ma­ne į dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lą. Ten daug ko iš­mo­kau ir da­bar tas ži­nias ga­liu per­duo­ti ki­tiems“, - džiau­gia­si po­nia Al­do­na. Jo­niš­kio klu­bo va­do­vė dė­ko­ja Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai ir už tai, kad šiuo me­tu ser­gan­tie­ji dia­be­tu gau­na dau­giau diag­nos­ti­nių juos­te­lių gli­ke­mi­jai tir­ti. Tai pa­de­da ge­riau kon­tro­liuo­ti dia­be­tą ir gy­dy­mas yra veiks­min­ges­nis. Pir­mi­nin­kė pri­pa­žįs­ta, kad dia­be­to gy­dy­mas šian­dien ir prieš 40 me­tų ski­ria­si iš es­mės - kaip die­na ir nak­tis. Da­bar me­di­ci­na yra tiek pa­žen­gu­si, kad nė­ra ko ly­gin­ti su anks­tes­niais lai­kais.       Apie dia­be­to gy­dy­mo nau­jo­ves klu­bas gau­na in­for­ma­ci­jos iš Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos. Be­veik prieš me­tus ji sužino­jo ir apie naują, tuo­met dar ne­se­niai Lie­tu­vo­je var­to­ja­mą il­gai vei­kian­tį ba­zi­nį in­su­li­ną, ku­rį ry­žo­si pir­miau­sia iš­ban­dy­ti pa­ti: „Aš vi­sa­da sten­giuo­si iš­ban­dy­ti nau­jo­ves, jei ži­nau, kad ma­no gy­ve­ni­mas dėl to pa­ge­rės“.       Mo­te­ris la­bai pa­ten­kin­ta, kad be­si­gy­dy­da­ma šiuo in­su­li­nu ge­bė­jo net 22 kg su­ma­žin­ti svo­rį. Da­bar ji dau­giau ju­da, re­čiau už­kan­džiau­ja, yra ne­pa­ly­gi­na­mai žva­les­nė, vi­siš­kai ne­var­gi­na­ma hi­pog­li­ke­mi­jų.       Nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos ne­re­tai kan­ki­na dia­be­tu ser­gan­čius žmo­nes. Tai tei­gė ir Jo­niš­ky­je vy­ku­sios dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms skir­tos ak­ci­jos „Ri­ba<7“ da­ly­viai. Pa­aiš­kė­jo, kad net 62% iš 45 ap­klaus­tų­jų yra pa­ty­rę hi­pog­li­ke­mi­jų, o 10 iš jų - net ke­lis kar­tus per pas­ta­rą­jį mė­ne­sį.       Hi­pog­li­ke­mi­jos iš­tik­da­vo ir po­nią Al­do­ną. Ry­te ji pa­bus­da­vo pa­var­gu­si, o tai vie­nas iš nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos po­žy­mių. Šian­dien ji ry­te ke­lia­si žva­li, ku­pi­na jė­gų, psi­cho­lo­giš­kai stip­res­nė. To­ly­gus ba­zi­nio in­su­li­no vei­ki­mas iš­ti­są pa­rą pri­me­na svei­ko žmo­gaus ka­sos dar­bą. Mo­te­ris pa­si­ju­to daug lais­ves­nė, nes 24 val. vei­kian­tį in­su­li­ną jai pa­kan­ka su­si­leis­ti tik kartą per parą. Kiek­vie­no val­gy­mo me­tu at­si­ran­dan­tiems hi­per­gli­ke­mi­jos pi­kams slo­pin­ti ji pa­pil­do­mai su­si­leidžia grei­tai vei­kian­čio in­su­li­no. Toks gy­dy­mo režimas yra pats ar­ti­miau­sias fi­zio­lo­gi­niam.       Dėl tų tei­gia­mų po­ky­čių pa­ge­rė­jo ir gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­liai. Juos tik­ri­na ji 2-3 kar­tus per me­tus ir re­zul­ta­tais džiau­gia­si. Pas­ku­ti­nį kar­tą at­lik­to ty­ri­mo duo­me­nys bu­vo 6,3 proc.       Šių me­tų pa­va­sa­rį Jo­niš­ky­je vy­ku­sios ak­ci­jos „Ri­ba<7“ me­tu gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai ne­mo­ka­mai bu­vo at­lik­ti be­veik pen­kias­de­šim­čiai dia­be­tu ser­gan­čių jo­niš­kie­čių. De­ja, tik 23% li­go­nių nu­sta­ty­tas mažes­nis nei 7% ro­dik­lis.       „Vil­ties“ klu­be yra ir dau­giau dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių, ku­rie gy­do­si tuo pa­čiu ba­zi­niu, to­ly­giai 24 val. vei­kian­čiu in­su­li­nu. Pir­mi­nin­kė sa­vo klu­bo na­riams yra tar­si pa­vyz­dys, kaip kon­tro­liuo­ti li­gą. Svar­biau­sia yra ži­nios ir mo­kė­ji­mas jas tai­ky­ti. Tai­gi rei­kia mo­ky­tis ir mo­ky­tis.       „Vil­ties“ klu­bo va­do­vė nuo­šir­džiai lin­ki vi­siems dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms bū­ti stip­riems, iš­tver­min­giems, tu­rė­ti va­lios ir ryž­to ko­re­guo­ti li­gą. Li­ga tu­ri tap­ti gy­ve­ni­mo bū­du, o ne sun­kia naš­ta.       Ro­si­ta Sa­ka­laus­kai­tė       UAB „Ko­mu­ni­ka­ci­ja ir ko­nsul­tan­tai“       pro­jek­to va­do­vė Puslapis 29 Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mas       Eu­ro­pos svei­ka­tos 8-aja­me fo­ru­me, vy­ku­sia­me 2005 m. spa­lio 5-8 d. Gas­tei­ne, Aust­ri­jo­je, da­ly­va­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos Svei­ka­tos ko­mi­si­jos na­rys Mar­kos Kyp­ria­nou, 15 ša­lių svei­ka­tos mi­nist­rai (Lie­tu­vai at­sto­va­vo Ž. Pa­dai­ga), ne­ma­ža žy­mių pra­mo­nės, moks­lo ir įvai­rių svei­ka­tos ins­ti­tu­ci­jų, pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų. Svar­biau­sio Eu­ro­pos svei­ka­tos po­li­ti­kos ren­gi­nio pro­gra­mo­je bu­vo gvil­de­na­mi ko­vos su la­biau­siai pa­pli­tu­sio­mis li­go­mis, to­kio­mis kaip nu­tu­ki­mas ir dia­be­tas, taip pat ko­vos su suk­čia­vi­mu svei­ka­tos prie­žiū­ros pra­mo­nė­je, elek­tro­ni­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų kom­plek­ta­vi­mo rei­ka­lai ir Eu­ro­pos svei­ka­tos prie­žiū­ros pra­mo­nės at­ei­ties stra­te­gi­jų klau­si­mai.       Fo­ru­me bu­vo pro­gos už­megz­ti kon­tak­tus ir pa­ben­drau­ti su žy­miau­siais Eu­ro­pos svei­ka­tos po­li­ti­kais, iš­girs­ti nau­jau­sią svei­ka­tos po­li­ti­kos in­for­ma­ci­ją, da­ly­vau­ti dar­bo gru­pė­se, da­ly­tis veik­los pa­tir­ti­mi.       Vi­si kal­bė­ju­sie­ji tei­gė, kad dar la­bai daž­nai pa­žei­džia­mos pa­cien­tų tei­sės. Žmo­gus pri­va­lo gau­ti vi­są rei­kia­mą in­for­ma­ci­ją apie li­gą, jos gy­dy­mo ga­li­my­bes, vais­tus. Pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas, at­sto­vau­jan­čias ser­gan­čių­jų in­te­re­sams, bū­ti­na įtrauk­ti į spren­di­mų svei­ka­tos klau­si­mais pri­ėmi­mo pro­ce­są.       Dis­ku­si­jo­se pa­brėž­ta, kad vie­na iš pa­grin­di­nių svei­ka­tos sis­te­mos klai­dų yra po­li­ti­kų ne­no­ras skir­ti dau­giau lė­šų svei­ka­tos biu­dže­tui. Ku­riant stra­te­gi­jas, pir­miau­sia bū­ti­na ži­no­ti, ko vi­suo­me­nė no­ri, bet ne­re­tai to ne­pai­so­ma. Eko­no­mi­niu ir so­cia­li­niu at­žvil­giu la­bai svar­bu mo­ky­ti vi­suo­me­nę svei­kos gy­ven­se­nos, o ser­gan­čiuo­sius - tin­ka­mo lė­ti­nės li­gos val­dy­mo. Mo­ky­mas ir ži­nios pa­de­da žmo­gui tin­ka­mai pri­si­žiū­rė­ti svei­ka­tą. Tai yra eko­no­mi­nė nau­da ir vals­ty­bei. Vie­no­dai tu­ri bū­ti rū­pi­na­ma­si įvai­raus am­žiaus žmo­nė­mis - tiek vai­kais,tiek ir se­ne­liais. Nė vie­nas žmo­gus ne­tu­ri ga­ran­ti­jos, kad išvengs sun­kios li­gos.       Fo­ru­mo me­tu bu­vo pri­sta­ty­tos Aust­ri­jos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ini­cia­ty­vos. Dau­giau­sia bus rū­pi­na­ma­si II ti­po dia­be­to pre­ven­ci­ja ir mo­te­rų svei­ka­ta. 2006 m. va­sa­rio 15-16 d. Vie­no­je vyks ES kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta II ti­po dia­be­to pre­ven­ci­jai. Į ją kvie­čia­mi vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių po­li­ti­kai, pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos bei ki­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros part­ne­riai. Vi­sos ES ša­lys tu­ri dirb­ti kar­tu, kad už­kirs­tų ke­lią klas­tin­gų li­gų pli­ti­mui.       Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mą žiurekite ad­re­su: www.ehfg.org       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Puslapis 30 Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no ren­gi­niai 2005 m. spa­lio 14-16 d., Miun­che­nas, Vo­kie­ti­ja       TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dis       Spa­lio 14 d. vy­ku­sia­me TDF Eu­ro­pos re­gio­no po­sė­dy­je pa­tvir­tin­tas po­sė­džio, vy­ku­sio rug­sė­jo 10 d. Atė­nuose, Grai­ki­jo­je, pro­to­ko­las, ap­tar­ti pa­si­ruo­ši­mo Ge­ne­ra­li­nei Asam­blė­jai ir kon­fe­ren­ci­jai „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“ klau­si­mai. Pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie nu­veik­tą dar­bą, ren­giant ES Ta­ry­bos Dia­be­to pre­ven­ci­jos, diag­no­zės ir kon­tro­lės re­ko­men­da­ci­ją. Val­dy­bos na­riai pa­kvies­ti į ar­ti­miau­sią ES dia­be­to dar­bo gru­pės su­si­ti­ki­mą, ku­ris vyks lap­kri­čio 30 d. Eu­ro­pos Par­la­men­te Briu­se­ly­je. Čia, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­sta­te, pla­nuo­ja­ma at­lik­ti pro­fi­lak­ti­nius krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mus lap­kri­čio 28 d. 2006 m. va­sa­rio 15-16 d. Vie­no­je, Aust­ri­jo­je, bus pri­sta­to­mas mi­nė­tas ES Ta­ry­bos Re­ko­men­da­ci­jos pro­jek­tas. Į šią kon­fe­ren­ci­ją kvie­čia­mi vi­sų ES ša­lių na­rių at­sto­vai. Po­sė­dy­je bu­vo ap­tar­ti pa­si­ren­gi­mo Eu­ro­pos Ry­tų ša­lių kon­fe­ren­ci­jai, ku­ri vyks 2006 m. Tbi­li­sy­je, Gru­zi­jo­je, klausimai. Svars­ty­ti ir ben­dra­dar­bia­vi­mo su part­ne­riais, ser­gan­čių­jų dia­be­tu gy­vy­bės drau­di­mo, nau­jų na­rių pri­ėmi­mo į TDF ir ki­ti rei­ka­lai. Ki­tas val­dy­bos po­sė­dis pla­nuo­ja­mas 2006 m. va­sa­rio 25 d. Tam­pe­rė­je, Suo­mi­jo­je.       TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja       Spa­lio 14 d. vy­ku­sio­je TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nė­je Asam­blė­jo­je pa­tvir­tin­tas 2004 m. spa­lio 22 d. Oto­čec, Slo­vė­ni­jo­je, vy­ku­sios GA pro­to­ko­las, ap­tar­ta ir pa­tvir­tin­ta 2004-2005 m. veik­los ir fi­nan­si­nė ata­skai­ta, taip pat 2005-2006 m. dar­bo bei biu­dže­to pla­nas. Iš 4 kan­di­da­tų į TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bą iš­rink­tas Max Han­sen. Įteik­ti ap­do­va­no­ji­mai part­ne­riams.       Kon­fe­ren­ci­ja „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“       Spa­lio 15-16 d. vy­ku­sios kon­fe­ren­ci­jos ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se ir dar­bo gru­pė­se kal­bė­ta apie I ir II ti­po dia­be­to ak­tu­a­li­jas, šios li­gos po­li­ti­ką Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ES di­rek­ty­vas dėl dis­kri­mi­na­ci­jos, lė­šas dia­be­to aso­cia­ci­jų veik­lai, ry­šius su part­ne­riais, vi­suo­me­nės ir ser­gan­čių­jų in­for­ma­vi­mą in­ter­ne­te. Da­ly­ta­si ir dar­bo pa­tir­ti­mi. Daug dė­me­sio bu­vo skir­ta na­cio­na­li­nių dia­be­to pro­gra­mų kū­ri­mui ir įgy­ven­di­ni­mui vi­so­se ES ša­ly­se.       Ma­lo­nu pa­žy­mė­ti, kad Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­la bu­vo ge­rai įver­tin­ta ne tik TDF Eu­ro­pos re­gio­no va­do­vų, bet ir na­cio­na­li­nių aso­cia­ci­jų. Da­li­jan­tis dar­bo pa­tir­ti­mi, bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys ir su­lauk­ta pa­gy­ri­mo, kad LDA veik­la yra re­mia­ma ir Vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis.       Klau­san­tis pra­ne­ši­mų apie sėk­min­gą na­cio­na­li­nių dia­be­to pro­gra­mų kū­ri­mą ir įgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tus Suo­mi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Ita­li­jo­je, bu­vo džiu­gu, kad šio­se ša­ly­se yra dir­ba­ma ge­ra­no­riš­kais part­ne­rys­tės pa­grin­dais ser­gan­čių žmo­nių la­bui. Dia­be­to aso­cia­ci­jos at­lie­ka pa­grin­di­nį pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo dar­bą. Pa­cien­tas lai­ko­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos cen­tru.       La­bai gai­la ir gė­din­ga kam nors pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės dia­be­to pro­gra­mos kū­rė­jai net ne­įsi­vaiz­duo­ja, ko­kia pro­gra­mos pa­skir­tis, ko­kia ji tu­ri bū­ti ir kam pri­va­lo tar­nau­ti - pa­cien­tui ar tik pa­tiems kū­rė­jams. Lie­tu­vos dia­be­to pro­gra­mos pro­jek­tas, ku­ris bu­vo at­siųs­tas į Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją su­si­pa­ži­ni­mui, ne­ati­tin­ka jo­kių tarp­tau­ti­nių re­ko­men­da­ci­jų. Ja­me ne­nu­ro­dy­ta jo­kių re­a­lių dia­be­to pre­ven­ci­jos, diag­no­zės, kon­tro­lės sie­kių nė prie­mo­nių. Jos ne­ga­li­ma net va­din­ti na­cio­na­li­ne dia­be­to pro­gra­ma, tuo la­biau fi­nan­suo­ti Vals­ty­bės biu­dže­to lė­šomis.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Puslapis 31 Nau­jas il­go vei­ki­mo ana­lo­gas       Dia­be­tas - tai lė­ti­nė li­ga, ku­rią su­ke­lia su­tri­kęs in­su­li­no įsi­sa­vi­ni­mas ir ma­žė­jan­tis ka­sos pa­jė­gu­mas ga­min­ti in­su­li­ną. Pa­grin­di­nė dia­be­to ne­gan­da yra lė­ti­nės kom­pli­ka­ci­jos. Jos vys­to­si ta­da, kai cuk­raus krau­jy­je bū­na pa­dau­gė­ję. Tai pa­žei­džia krau­ja­gys­les, ner­vus, su­trin­ka dau­ge­lio or­ga­nų veik­la. Ga­li bū­ti pa­ken­kia­ma akims, inks­tams, šir­džiai, sme­ge­nims, su­ke­lia­ma im­po­ten­ci­ja ir kt. Ven­giant kom­pli­ka­ci­jų, krau­jo cuk­rus tu­ri bū­ti ar­ti­mas nor­mai. To­dėl pats ser­gan­ty­sis tu­ri jį ma­tuo­ti ry­te at­si­kė­lęs, t.y. ne­val­gęs, ir pra­ėjus 2 val. po pa­grin­di­nių val­gy­mų. Tai itin svar­bu, nes pa­gau­sė­ju­si gliu­ko­zė po val­gio le­mia ser­ga­mu­mą mio­kar­do in­fark­tu. In­for­ma­ty­vus ir gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas, ku­ris at­spin­di cuk­raus kie­kio krau­jy­je vi­dur­kį per 2-3 mė­ne­sius.       Re­ko­men­duo­ja­mi krau­jo cuk­raus ro­dik­liai:       »  ne­val­gius 4,4 - 6,7 mmol/l,       »  2 val. po val­gio - ma­žiau kaip 8,9 mmol/l,       »  gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas (HbA1c) - ma­žiau kaip 7,0%.       Jei krau­jy­je cuk­raus dau­giau ne­gu nu­ro­dy­ta len­te­lė­je, bū­ti­na kreip­tis į me­di­kus, kad pa­keis­tų gy­dy­mą. Ko­dėl kart­kar­tė­mis rei­kia keis­ti gy­dy­mą?       Dia­be­tas pro­gre­suo­ja. Ma­žė­ja in­su­li­no ga­my­ba ka­so­je, to­dėl bū­ti­na ją ska­tin­ti. Iš pra­džių pa­de­da tab­le­tės, vė­liau jų de­ri­niai ar in­su­li­nas. Gy­dy­mas in­su­li­nu yra ne­iš­ven­gia­mas: kai iš­sen­ka ka­sos re­zer­vai in­su­li­nui ga­min­ti, tab­le­tės tam­pa ne­veiks­min­gos.       Dia­be­to val­dy­mo sėk­mę le­mia tai, kaip se­ka­si li­go­niui vyk­dy­ti me­di­kų nu­ro­dy­mus, kaip daž­nai at­lie­ka­ma sa­vi­kon­tro­lė ir, ži­no­ma, ko­kius me­di­ka­men­tus var­to­ja. Siek­ti ge­res­nės dia­be­to kon­tro­lės pa­de­da nau­jas il­go vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gas, ku­ris šio­mis die­no­mis bu­vo pri­sta­ty­tas me­di­kams. Tai da­nų kom­pa­ni­jos No­vo Nor­disk A/S pro­duk­tas. Kuo jis ypa­tin­gas ar­ba kuo ge­res­nis nei tie, ku­rie iki šiol nau­do­ja­mi? Nau­jas il­go vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gas pra­na­šes­nis prieš įpras­tą il­go vei­ki­mo žmo­gaus in­su­li­ną dėl to, kad jis ma­ži­na: gli­ke­mi­ją ne­val­gius, gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną, hi­pog­li­ke­mi­jų ri­zi­ką, svo­rio au­gi­mą, gli­ke­mi­jos po­ky­čius.       Kas yra gli­ke­mi­jos po­ky­čiai? Tai reiš­ki­nys, kai krau­jo gliu­ko­zės kie­kis es­ti la­bai ne­vie­no­das: vie­ną die­ną nor­ma­lus, ki­tą die­ną - pa­di­dė­jęs, dar ki­tą - su­ma­žė­jęs. Tai pri­klau­so ne tik nuo pa­cien­to elg­se­nos (mais­to kie­kio, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, stre­so ir kt.), bet ir nuo in­su­li­no vei­ki­mo.       Nau­jas il­go vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gas su­ke­lia kur kas ma­žes­nius gli­ke­mi­jos po­ky­čius nei iki šiol nau­do­tas. To­dėl var­to­jan­tys nau­ją­jį in­su­li­no ana­lo­gą li­go­niai re­čiau pa­ti­ria hi­pog­li­ke­mi­nes bū­se­nas.       La­bai svar­bu gy­dy­to­jams ir pa­cien­tams, kuo in­su­li­nas švirkš­čia­mas. Nau­jas in­su­li­no ana­lo­gas švirkš­čia­mas me­di­kų ir pa­cien­tų pa­mėg­tu in­jek­to­riu­mi Flex Pen. To­kiu pat in­jek­to­riu­mi švirkš­čia­mas ir grei­to vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gas, to­dėl pa­cien­tui daug pa­pras­čiau jį nau­do­ti. Tai­gi ir grei­to, ir il­go vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gams švirkš­ti tin­ka Flex­Pen.       Pa­to­gu, kad ga­li­ma nau­do­ti vie­no ga­min­to­jo in­su­li­no de­ri­nius, t.y. švirkš­ti grei­to ir il­go vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gus. To­kiu at­ve­ju ma­žes­nė aler­gi­jos grės­mė, re­čiau for­muo­ja­si an­ti­kū­nai. To­dėl me­di­kai pa­ta­ria ne­nau­do­ti skir­tin­gų ga­min­to­jų in­su­li­nų de­ri­nių - il­go ir grei­to vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gai tu­rė­tų bū­ti to pa­ties ga­min­to­jo.       Nau­ja­sis il­go vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gas pa­dės ge­rin­ti dia­be­to kon­tro­lę, ma­žin­ti cuk­raus kie­kio krau­jy­je po­ky­čius ir kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką. Dėl to ge­rės li­go­nio sa­vi­jau­ta.       Dr. Ri­ta Šul­cai­tė       En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas Maloniai kviečia       Kavine-valgykla "DIA". Joje didelis pasirinkimas skaniu patiekalu ne tik diabetu sergantiems, bet ir sveikiems žmonems. Dirbame kasdien (išskyrus šventadienius) 10-17 val.       Musu adresas: Vilniaus g. 29, Vilnius Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K. Kudirkienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8-5) 262-07-83, faks. 261-06-39.