»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 4 (52) Lapkričio mėn., 2006 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Aconitum, Berlin Chemie Menarini Baltic, Convatec, Eksmos MTC, Interlux, Limeta, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva, Sanofi-Aventis Lietuva, Vitabalans, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG. 2006 m. Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na                                           • Ne­pa­to­gio­je pa­dė­ty­je esan­čių ir ne­ap­sau­go­tų žmo­nių dia­be­tas                                           • Dia­be­to prie­žiū­ra kiek­vie­nam                                           • Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to ir iš­rink­to­jo pre­zi­den­to ži­nia       Mie­li drau­gai,       Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja (TDF) ir Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO), siek­da­mos ko­or­di­nuo­ti dia­be­to in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mą, 1991 m. pa­skel­bė Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną (PDD). Nuo ta­da PDD ta­po pa­sau­lio dia­be­to ben­druo­me­nės dia­be­to­lo­gi­nio švie­ti­mo kam­pa­ni­ja.       Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos na­rės kar­tu su part­ne­riais šios kam­pa­ni­jos me­tu pa­sie­kia mi­li­jo­nus vi­so pa­sau­lio žmo­nių. TDF vie­ni­ja dia­be­to ben­druo­me­nę iš dau­giau kaip 150 ša­lių. Pa­grin­di­niai šios kam­pa­ni­jos už­da­vi­niai yra švies­ti vi­suo­me­nę apie dia­be­tą bei jo kom­pli­ka­ci­jas, taip pat pa­žy­mė­ti PDD kaip vi­suo­ti­nę ser­gan­čių­jų šventę.       PDD ren­gi­niai yra or­ga­ni­zuo­ja­mi kas­met vis ki­ta pa­si­rink­ta te­ma, ku­ri itin svar­bi žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu. 2005 m. TDF pra­dė­jo skir­ti dau­giau lė­šų rem­ti šiai veik­lai iš­ti­sus me­tus, kad vi­sos jė­gos ne­bū­tų ski­ria­mos tik vie­nos die­nos mi­nė­ji­mui. Tuo pa­sie­kia­ma mak­si­ma­li dia­be­to­lo­gi­nio švie­ti­mo ga­li­my­bė ir nau­da.       Ne­se­niai pa­žy­mint PDD bu­vo su­telk­tas vi­suo­me­nės dė­me­sys į dia­be­to kom­pli­ka­ci­jas, pa­žei­džian­čias žmo­gaus šir­dį, akis, inks­tus ir pė­das. Šiais me­tais PDD te­ma: „Dia­be­tas ir jo da­ro­ma ža­la“. Šū­kis: dia­be­to prie­žiū­ra kiek­vie­nam. Tai­gi bus kal­ba­ma apie ben­druo­me­nes ir gru­pes žmo­nių, ku­rie pa­ti­ria sun­ku­mų no­rė­da­mi gau­ti op­ti­ma­lią dia­be­to prie­žiū­rą tiek iš­si­vys­čiu­sio­se, tiek be­si­vys­tan­čio­se šaly­se.       Gai­la, bet dia­be­to prie­žiū­ra yra pri­ei­na­ma ne vi­siems žmo­nėms, ku­riems bū­tų nau­din­ga. Ypa­tin­gai tai lie­čia ne­pa­to­gio­je pa­dė­ty­je esan­čius, ne­ap­sau­go­tus gy­ven­to­jus. Ne­pa­to­gi pa­dė­tis reiš­kia, kad as­muo ar ben­druo­me­nė ne­tu­ri ga­li­my­bės gau­ti prie­žiū­ros. Ne­ap­sau­go­tais mes va­di­na­me as­me­nis, ben­druo­me­nę ar gru­pę, ku­riai dėl tam tik­rų prie­žas­čių yra di­des­nė ri­zi­ka sirg­ti dia­be­tu ar­ba ne­nu­ma­ty­tos ap­lin­ky­bės ke­lia pa­vo­jų svei­ka­tai.       Kam­pa­ni­ja krei­pia dė­me­sį į kai ku­rias gy­ven­to­jų gru­pes: skur­džiau gy­ve­nan­čius, emig­ran­tus, et­ni­nes ma­žu­mas, ge­og­ra­fiš­kai izo­liuo­tus, ne­įga­liuo­sius, ko­lo­ni­zuo­tus (vie­ti­nes ben­druo­me­nes), se­ny­vo am­žiaus žmo­nes.       Lai­kas su­pras­ti, kad bū­ti­nas ben­druo­me­nės svei­ka­tos, so­cia­li­nės, eko­no­mi­nės bei kul­tū­ri­nės struk­tū­ros tar­pu­sa­vio ry­šys. Lai­kas rei­ka­lau­ti, kad vy­riau­sy­bės už­tik­rin­tų op­ti­ma­lią dia­be­to prie­žiū­rą kiek­vie­nam žmo­gui.       Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na su­tel­kia TDF na­res aso­cia­ci­jas, PSO, jos re­gio­ni­nius biu­rus, or­ga­ni­za­ci­jas ar sri­tis, su­sie­tas su dia­be­tu, pra­mo­nės part­ne­rius, svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lus ir as­me­nis, be­si­do­min­čius dia­be­tu, iš vi­so pa­sau­lio. Vie­ny­ki­me vėl jė­gas ir da­ry­ki­me, kad dia­be­tas bū­tų ma­to­mas. Ge­rin­ki­me gy­ve­ni­mą vi­sų, ką tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai var­gi­na ši li­ga.       Mes ti­ki­mės ma­lo­naus ben­dra­dar­bia­vi­mo sie­kiant sėk­mės 2006 m. kam­pa­ni­jai.       Su ge­riau­siais lin­kė­ji­mais,       Prof. Pier­re Lef­ebvre       TDF pre­zi­den­tas       Prof. Mar­tin Si­link       TDF išrink­ta­sis pre­zi­den­tas Puslapis 2 Tin­ka­ma svei­ka­tos prie­žiū­ra – vi­sų tei­sė       Skur­das ir so­cia­li­nė at­skir­tis di­di­na be­si­vys­tan­čių ša­lių žmo­nėms dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ir mir­ties grės­mę.       Kas 10 se­kun­džių žmo­nės mirš­ta dėl dia­be­to. Per to­kį pat lai­ką du žmo­nės su­ser­ga dia­be­tu. Kas­met ši li­ga diag­no­zuo­ja­ma apie 7 mln. žmo­nių. Pra­na­šau­ja­ma, kad 2025 m. ja sirgs dau­giau kaip 350 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų, dia­be­to epi­cen­tras bus Azi­ja. Plin­tan­ti epi­de­mi­ja bus sun­ki naš­ta ben­druo­me­nėms.       Kul­tū­ri­niai, eko­no­mi­niai ir so­cia­li­niai bar­je­rai yra pa­grin­di­nės prie­žas­tys, dėl ku­rių sun­kė­ja tin­ka­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros ir gy­dy­mo pri­ei­na­mu­mas. Žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu, ne­tin­ka­mos sa­ly­gos ga­li bū­ti dra­ma­tiš­kos ir grės­min­gos gy­vy­bei. To­kio­je būk­lė­je daž­nai at­si­du­ria eko­no­miš­kai ne­pa­lan­kių vie­to­vių gy­ven­to­jai, taip pat se­ny­vo am­žiaus žmo­nės, et­ni­nės ma­žu­mos ir ko­lo­ni­zuo­tos ben­druo­me­nės, ku­rios yra ypač ne­at­spa­rios dia­be­tui ir ken­čia dėl gy­vy­bei grės­min­gų kom­pli­ka­ci­jų.       Klys­ta tie, ku­rie ma­no, kad dia­be­tas yra tur­tin­gų­jų li­ga. Anaip­tol. Skur­džiai gy­ve­nan­tie­ji yra daug la­biau ne­ap­sau­go­ti nuo šios li­gos ir dau­giau­sia sto­ko­ja svei­ka­tos prie­žiū­ros, tad ne­ga­li iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. ma­žas ir vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­čio­se ša­ly­se bus 80 proc. dia­be­tu ser­gan­čių žmonių.       Eko­no­miškai ne­pa­lan­kios sąly­gos       La­bai skur­džiai gy­ve­nan­tys žmo­nės tur­tin­go­se ša­ly­se, to­kio­se kaip Va­ka­rų Eu­ro­pa, Šiau­rės Ame­ri­ka ir Oke­a­ni­ja, daž­niau ser­ga dia­be­tu ne­gu tie, ku­rie dau­giau už­dir­ba. So­cia­li­nės eko­no­mi­nės są­ly­gos le­mia ir tai, ką žmo­nės ga­li val­gy­ti, ko­kią prak­ti­kuo­ti fi­zi­nę veik­lą ar gau­ti svei­ka­tos prie­žiū­rą. Ne vi­sa­da tin­ka­mo mais­to jie ga­li pa­si­rink­ti. Jis daž­niau­siai yra rie­bus, per daug ka­lo­rin­gas, di­di­na kū­no svo­rį ir II ti­po dia­be­to grės­mę. Pa­vyz­džiui, JAV gy­ven­to­jai, be­si­ver­čian­tys na­mų ūkiu, gau­nan­tys mažiau­sias pa­ja­mas, dažniau­siai ser­ga dia­be­tu.       Se­ny­vi žmo­nės       Žmo­nėms, vy­res­niems kaip 65 me­tų, be­veik 10 kar­tų daž­niau iš­si­vys­to dia­be­tas ne­gu vi­du­ti­nio am­žiaus (20 – 40 me­tų) gy­ven­to­jams. 2007 m. Eu­ro­po­je, kur 1/3 pi­lie­čių yra vy­res­ni ne­gu 50 me­tų, dau­giau­sia dia­be­tu sirgs 60 – 79 m. am­žiaus žmo­nės. Prog­no­zuo­ja­ma, kad ki­tuo­se re­gio­nuo­se, to­kiuo­se kaip Pie­tų Ame­ri­ka, Piet­ry­čių Azi­ja ir Va­ka­rų Ra­mio­jo van­de­ny­no ša­lys, pa­tirs dia­be­to kri­zę 40 – 59 m. am­žiaus žmonės.       Itin sunkiai iš­gy­ve­na se­ny­vo am­žiaus žmo­nės (be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se apie 80 proc. jų ne­tu­ri pa­sto­vių pa­ja­mų), ku­riems rei­kia dau­giau prie­žiū­ros ir gy­dy­mo. Blo­giau­sia, kad jiems gau­ti dia­be­to prie­žiū­rą kliu­do dar ri­bo­tas mo­bi­lu­mas, in­for­ma­ci­jos sto­ka ir ki­ti bar­je­rai.       Di­de­lis se­ny­vų žmo­nių ser­ga­mu­mas dia­be­tu sun­kins fi­nan­si­nę naš­tą ma­žė­jan­čiam skai­čiui dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų, ku­rie tie­kia lė­šas svei­ka­tos biu­dže­tui.       Et­ni­nės ma­žu­mos       Dau­ge­ly­je ša­lių et­ni­nės ma­žu­mos daž­niau ser­ga dia­be­tu ir pa­ti­ria kom­pli­ka­ci­jų ne­gu ben­dra vi­suo­me­nė. Pa­vyz­džiui, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je dia­be­to pa­pli­ti­mas tarp in­do­a­zi­jie­čių yra 12 – 16 proc., o eu­ro­pie­čių 3 – 5 proc. Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je at­lik­tos stu­di­jos pa­ro­dė, kad II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mir­tin­gu­mas nuo šir­dies li­gų bu­vo 3 kar­tus di­des­nis pie­tų azi­jie­čių, nuo šir­dies prie­puo­lių 3,5 – 4 kar­tus di­des­nis Af­ri­kos ka­ri­bų kil­mės žmo­nių ne­gu gy­ven­to­jų, gi­mu­sių An­gli­jo­je ar Vel­se. Šis et­ni­nis skir­tu­mas bu­vo di­džiau­sias tarp jau­nų žmonių.       Vie­ti­nės ben­druo­me­nės       Ko­lo­ni­zuo­tos (vie­ti­nės) ben­druo­me­nės yra ypa­tin­gai ne­at­spa­rios dia­be­tui. Pa­vyz­džiui, Ka­na­do­je šia li­ga ser­ga abo­ri­ge­nai 3 – 5 kar­tus daž­niau ne­gu ben­dros vi­suo­me­nės tos pa­čios am­žiaus gru­pės žmo­nės. Kad ir kur gy­ven­tų, vie­ti­niai žmo­nės pa­ti­ria sun­ku­mų dėl ko­lo­ni­za­vi­mo. Jie ne­at­spa­rūs lė­ti­nėms li­goms, to­kioms kaip dia­be­tas, tai­gi ga­li daž­niau sirg­ti. Šiuos žmo­nes rei­kia sau­go­ti, kad ne­bū­tų pra­ras­ta ne­įkai­no­ja­ma kul­tū­ri­nio pa­li­ki­mo įvai­ro­vė.       Dia­be­tas var­gi­na ben­druo­me­nes ir šei­mas. Pa­skai­čiuo­ta, kad 2007 m. pa­sau­ly­je dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui bus iš­leis­ta 215 – 375 bi­li­jo­nai JAV do­le­rių. Dau­giau­sia iš­lai­dų pa­tirs iš­si­vys­čiu­sios ša­lys. Taip pat ži­no­ma, kad ser­gan­tys ne­tur­tin­gi žmo­nės kai ku­rio­se be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se dau­giau kaip 25% sa­vo me­ti­nių pa­ja­mų iš­lei­džia dia­be­to prie­žiū­rai. Tai­gi skur­džiai gy­ve­nan­tys li­go­niai ga­li bū­ti pri­vers­ti rink­tis mo­kė­ti už gy­dy­mą iš ka­tast­ro­fiš­kų sko­lų ar bū­ti pa­si­ruo­šus ne­ga­liai ir mir­čiai.       Epidemija stabdytina       Yra įma­no­ma dau­giau ne­gu 80 proc. ati­to­lin­ti grės­mę ar net vi­sai išveng­ti II ti­po dia­be­to ge­ri­nant žmo­gaus gy­ve­ni­mo sąly­gas, kad jis ga­lėtų tinkamai kontroliuoti ligą, sveikai gy­venti.       Dia­be­tas plin­ta žai­biškai – tai didžiau­sia svei­ka­tos ka­tast­ro­fa, ko­kią pa­sau­lis yra matęs. Epi­de­mi­ja išeik­vos vi­sus svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­tek­lius, jei­gu vy­riau­sy­bės ne­si­ims veiks­mų jau da­bar. Ne­ap­sau­go­ti ir skur­džiai gy­ve­nan­tys žmo­nės ken­tės la­biau­siai. Tai­gi yra svar­biau­sia, kad visų žmo­nių tei­sė gau­ti tin­ka­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą bū­tų pri­pa­žin­ta ir ger­bia­ma.       Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja mi­li­jo­nų pa­sau­lio ser­gan­čių žmo­nių var­du ra­gi­na vy­riau­sy­bes už­tik­rin­ti, kad bū­tų įver­tin­ta si­tu­a­ci­ja ir im­ta­si dia­be­to pre­ven­ci­jos, taip pat ga­ran­tuo­ti kiek­vie­nam žmo­gui op­ti­ma­lią svei­ka­tos prie­žiū­rą. Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja va­do­vau­ja Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­jos dėl dia­be­to kam­pa­ni­jai, ku­ri vyks 2007 m. Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną. Nie­ko ne­da­ry­ti yra nu­si­kal­ti­mas.       Pa­gal TDF in­for­ma­ci­ją straips­nį pa­ren­gė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė Puslapis 3 Brangūs skaitytojai,       Me­džiai me­ta spal­vin­gus la­pus, o mes skai­čiuo­ja­me sėk­mės ir rū­pes­čių iš­mar­gin­tus me­tus. Vi­sų bran­giau­sias tur­tas – svei­ka­ta. Jos prie­žiū­ra tu­ri bū­ti pri­ei­na­ma kiek­vie­nam. La­biau­siai pa­žei­džia­mos gy­ven­to­jų gru­pės yra ser­gan­tys ne­tur­tin­gi, vy­res­ni žmo­nės ir vai­kai. Jais pri­va­lo­me rū­pin­tis. Šie­met tam tiks­lui su­reng­ta daug se­mi­na­rų, mo­ky­mo sto­vyk­lų, pro­gi­nių šven­čių. Jū­sų mei­lė, rū­pes­tis, ži­nios pa­dė­jo iš­gy­ven­ti dau­ge­liui žmo­nių, įpras­mi­no bū­tį, įžie­bė švie­sią vil­tį ir džiaugs­mą. Pa­si­au­ko­jan­tis dar­bas tiek pa­sau­lio, kraš­to vi­suo­me­nės, tiek ar­ti­mo la­bui tai ir mū­sų pa­čių lai­mė.       Nuo­šir­džiai dė­ko­ju dia­be­to klu­bų, ben­dri­jų, drau­gi­jų pir­mi­nin­kams, me­di­ci­nos dar­buo­to­jams, ne­gai­lė­ju­siems lai­ko ir jė­gų sun­kios li­gos pro­fi­lak­ti­kai. Jūs vi­sa­da esa­te pa­grin­di­nis Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos rams­tis, įpras­mi­nan­tis ben­drus dar­bus ir sie­kius. Kar­tu esa­me stip­res­ni. Ti­kė­ki­mės, kad kar­tu įgy­ven­din­si­me ir vie­ną pa­grin­di­nių tiks­lų – stab­dy­si­me dia­be­to epi­de­mi­ją, nes vals­ty­bė ims rū­pin­tis sa­vo gy­ven­to­jais ir li­gos pro­fi­lak­ti­ka bus vi­siems pri­ei­nama.       Ži­no­ma, mū­sų ke­ly­je daug kliū­čių. Įsta­ty­mai, val­džios po­žiū­ris daž­nai sie­kia men­kin­ti to­kią di­de­lę ne­gan­dą kaip cuk­ri­nis dia­be­tas. Kas pri­ta­ria, tas ne­ga­li skųs­tis ne­tei­sė­tu­mu (lot. – Vo­len­ti non fit in­ju­ria).       Pa­sau­lio ben­druo­me­nė šie­met da­ly­va­vo dau­ge­ly­je ren­gi­nių, ku­riuo­se ne tik ana­li­zuo­ta esa­ma pa­dė­tis, bet ir mo­ky­ta val­dy­ti li­gą, ko­vo­ti, kad bū­tų įtei­sin­tos prie­mo­nės epi­de­mi­jai pa­ža­bo­ti. Mes esa­me tos ben­druo­me­nės da­lis.       Ma­lo­nūs skai­ty­to­jai, kaip iki šiol, ne­li­ki­te abe­jin­gi ser­gan­čia­jam, da­ly­ki­tės pa­tir­ti­mi, ži­nio­mis, vil­tin­gu žo­džiu.       Ar­tė­ja Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na – mū­sų tiks­lo ir dar­bo sim­bo­lis, ne­tru­kus švę­si­me Ka­lė­das ir Nau­juo­sius me­tus. Šia pro­ga vi­sus nuo­šir­džiai svei­ki­nu. Bū­ki­me kuo svei­kes­ni, kuo lai­min­ges­ni. Bū­ki­me drau­ge!       Su geriausiais linkėjimais –             Vida Augustinienė Puslapiai 4-7 Me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas       Me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas (MS) – tai re­zis­ten­ci­jos in­su­li­nui su­kel­tų simp­to­mų vi­su­ma, le­mian­ti me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mus, di­di­nan­čius šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų ir II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to grės­mę. MS kli­ni­ki­nių po­žy­mių gau­sa ir įvai­ru­mas at­spin­di jo me­tu vyks­tan­čius su­dė­tin­gus pa­to­lo­gi­nius or­ga­niz­mo po­ky­čius. Pa­grin­di­niai MS kom­po­nen­tai: re­zis­ten­ci­ja in­su­li­nui, hi­pe­rin­su­li­ne­mi­ja, hi­per­gli­ke­mi­ja, dis­li­pi­de­mi­ja, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, cen­tri­nio ti­po nu­tu­ki­mas, pro­ko­a­gu­lia­ci­nė būk­lė, mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ja, hi­pe­ru­ri­ke­mi­ja.       MS api­brė­ži­mą 1988 me­tais su­for­mu­la­vo Stan­for­do uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ge­ral­das M.Re­a­ve­nas. Šio sin­dro­mo pa­grin­dą su­da­ro re­zis­ten­tiš­ku­mas in­su­li­nui. Jį dau­giau­sia ir gvil­de­no pir­mie­ji šio su­tri­ki­mo ty­rė­jai. 2001 m. Ame­ri­kos kar­dio­lo­gų aso­cia­ci­ja su­for­mu­la­vo diag­nos­ti­nius MS kri­te­ri­jus, ku­riais va­do­vau­ja­mės ir šian­dien.       1988 m. JAV moks­li­nin­kas G. M. Re­a­ve­nas pa­skel­bė kar­dio­vas­ku­li­nės ri­zi­kos veiks­nius:       • hi­per­ten­ziją,       • su­tri­ku­sią gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ją,       • per di­de­lį tri­gli­ce­ri­dų (Tg) kie­kį,       • per ma­žą di­de­lio tan­kio li­pi­dų (DTL) kie­kį.       Šias simp­to­mų gru­pes jis pa­va­di­no in­su­li­no re­zis­ten­tiš­ku­mo sin­dro­mu, ar­ba sin­dro­mu X.       To­liau at­lie­kant stu­di­jas, prie G. M. Re­a­ve­no iš­var­dy­tų simp­to­mų dar bu­vo mi­ni­mi ki­ti me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mai (1989 m. Kap­la­nas juos pa­va­di­no „mir­ti­nu ket­ver­tu“ – prie Re­a­ve­no pa­teik­tos tria­dos pri­dė­jęs nu­tu­ki­mą). Mi­nė­ti ir ki­ti su­tri­ki­mai, pvz., mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ja, krau­jo sis­te­mos po­ky­čiai.       Me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo (MS) si­no­ni­mai yra:       • re­zis­ten­ci­jos in­su­li­nui sin­dro­mas,       • „mir­ti­nas ket­ver­tas“,       • šir­dies ir krau­ja­gys­lių MS,       • me­ta­bo­li­nių li­gų sin­dro­mas,       • plu­ri­me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas,       • dis­me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas,       • sin­dro­mas X,       • nau­jo­jo pa­sau­lio sin­dro­mas.       Re­zis­ten­ci­ja in­su­li­nui – tai su­tri­kęs or­ga­niz­mo bio­lo­gi­nis at­sa­kas į en­do­ge­ni­nio ir eg­zo­ge­ni­nio in­su­li­no vei­ki­mą ke­pe­ny­se, ske­le­to rau­me­ny­se, rie­ba­li­nia­me au­di­ny­je, le­mian­tis ge­ro­kai di­des­nio in­su­li­no kie­kio po­rei­kį.       Epi­de­mio­lo­gi­ja       Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, apie 25 proc. svei­kų žmo­nių, 60-75 proc. tų, ku­riems yra gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas (GTS), taip pat 85 proc. ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu ken­čia dėl re­zis­ten­ci­jos in­su­li­nui. MS daž­nio po­pu­lia­ci­jo­je po­ky­čiai nuo 10 iki 25 proc. gy­ven­to­jų. Il­gai­niui MS daž­nė­ja, o vy­res­nių kaip 60 me­tų žmo­nių ser­ga net 50 proc. Pran­cū­zų at­lik­to D.E.S.I.R (Da­ta from an Epi­de­mio­lo­gi­cal Stu­dy on the In­su­lin Re­sis­tan­ce) ty­ri­mo duo­me­ni­mis, MS bu­vo nu­sta­ty­tas 17 proc. vy­rų ir 10 proc. mo­te­rų.       Ži­no­ti­na, kad:       • me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas diag­no­zuo­ja­mas 10 proc. vy­rų ir 15 proc. mo­te­rų, ku­rių gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja ne­su­tri­ku­si;       • žmo­nių, ku­riems būdin­ga pa­di­di­dė­ju­si al­kio gli­ke­mi­ja, šis pro­cen­tas smar­kiai pa­di­dė­ja: vy­rų – 42 proc., mo­te­rų – 64 proc.;       • pa­cien­tams, ser­gan­tiems II ti­po dia­be­tu, MS diag­no­zuo­ja­mas itin daž­nai, t.y. 78 proc. vy­rų ir 84 proc. mo­te­rų;       • ben­dras ser­ga­mu­mas MS yra apie 25 proc., o vy­res­nių kaip 60 me­tų am­žiaus gru­pė­je jau yra di­des­nis kaip 40 proc.       Pa­tei­kia­mo­je sche­mo­je pa­ro­dy­ta, kaip re­zis­ten­ci­jos in­su­li­nui sin­dro­mas pa­pli­tęs tarp JAV gy­ven­to­jų. Re­zis­ten­ci­ja in­su­li­nui nu­sta­ty­ta 23,7 proc. žmo­nių. Ford et al.: JA­MA 2002, 287:356-59       Me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo pa­to­ge­ne­zė       MS pa­to­ge­ne­zė (kil­mė) nė­ra vi­sai aiš­ki. Ma­no­ma, kad jį su­ke­lia tiek pa­vie­niai veiks­niai, t.y. ap­lin­ka, ge­ne­ti­niai, in­trau­te­ri­nio bren­di­mo su­tri­ki­mai, tiek jų de­ri­niai ar net vi­su­ma ho­me­os­ta­zei (or­ga­niz­mo vi­daus ter­pės su­dė­ties ir sa­vy­bių di­na­mi­niam pa­sto­vu­mui) pa­lai­ky­ti.       • Ge­ne­ti­niai veiks­niai le­mia tam tik­rus bio­che­mi­nius de­fek­tus, po­lin­kį į nu­tu­kimą, ka­sos ß ląs­te­lių funk­ci­nį pa­jė­gu­mą, in­su­li­no ląs­te­lių jaut­ru­mą.       • Pa­di­dė­ja kon­train­su­li­no hor­mo­nų (pvz., gliu­ko­kor­ti­koi­dų, ka­te­cho­la­mi­nų, gliu­ka­go­no ar au­gi­mo hor­mo­no) iš­si­sky­ri­mas.       • Su­trin­ka hipo­ta­lia­mo – hi­po­fi­zės sis­te­mos veik­la.       • Ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ska­ti­na nu­tu­ki­mą.       • Pa­gau­sė­ja lais­vų­jų rie­ba­lų rūgš­čių (LRR) plaz­mo­je.       • Vei­kia ap­lin­ka, hi­per­ka­lo­rin­ga, ne­su­ba­lan­suo­ta die­ta.       • Da­ro po­vei­kį var­to­ja­mi me­di­ka­men­tai ir stre­sai.       Etio­pa­to­ge­ne­zė       Me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo ri­zi­kos veiks­niai:       • pa­vel­di­mu­mas (II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu sir­go šei­mos nariai);       • ne­jud­ri gy­ven­se­na;       • daug (per 60 proc. vi­so ko­lo­ri­jų kie­kio) an­glia­van­de­nių tu­rin­ti die­ta;       • cen­tri­nio ti­po nu­tu­ki­mas.       MS diag­no­zuo­ja­mas va­do­vau­jan­tis me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jais pa­gal 2001 me­tų Na­cio­na­li­nės cho­les­te­ro­lio mo­ky­mo pro­gra­mos su­au­gu­sių­jų gy­dy­mo spe­cia­lis­tų gru­pės (NCEP ATP III) pa­reng­tus ir 2004 m. Na­cio­na­li­nio šir­dies, plau­čių ir krau­jo ins­ti­tu­to bei Ame­ri­kos šir­dies aso­cia­ci­jos pa­tiks­lin­tus duomenis.       MS nu­sta­to­mas, kai yra bent 3 iš 5 že­miau len­te­lė­je pa­teik­tų kri­te­ri­jų: Metabolinio sindromo diagnostokos kriterijai NCEP/ATP III rekomendacijos Rizikos veiksnys Apibrėžiamas lygis 1. Visceralinis nutukimas (liemens apimtis) Vyrams Moterims > 102 cm >  88 cm 2. Padidėjęs trigliceridų kiekis >= 1,7 mmol/l 3. Per mažas DTL – cholesterolio kiekis Vyrams Moterims < 1,0 mmo/l < 1,3 mmo/l 4. Hipertenzija >=130 / >= 85 mmHg 5. Hiperglikemija plazmoje nevalgius >= 6,1 mmol/l       Vie­na iš pa­grin­di­nių MS su­de­da­mų­jų da­lių yra lie­mens ap­im­ties pa­di­dė­ji­mas, ar­ba ab­do­mi­na­li­nis nu­tu­ki­mas, dėl ku­rio rie­ba­lai kau­pia­si prie­ki­nės pil­vo sie­nos au­di­ny­je. Vis­ce­ra­li­nių or­ga­nų rie­bė­ji­mas yra su­si­jęs su pa­di­dė­ju­sia tri­gli­ce­ri­dų kon­cen­tra­ci­ja, hi­per­ten­zi­ja ir su­ma­žė­ju­siu di­de­lio tan­kio li­pop­ro­tei­nų cho­les­te­ro­lio kie­kiu.       Prak­ti­nio dar­bo pa­to­gu­mui vi­sas MS būk­les ir or­ga­niz­mo veik­los nuo­kry­pius nuo nor­mos ga­li­ma api­ben­drin­ti ir skirs­ty­ti į dvi gru­pes:       • es­mi­niai me­ta­bo­li­niai veiks­niai;       • su me­ta­bo­li­niu sin­dro­mu su­siję požymiai.       I. Es­mi­niai me­ta­bo­li­niai veiks­niai       • cen­tri­nio ti­po nu­tu­ki­mas;       • dis­li­pi­de­mi­ja;       – > trigliceridų;       – < DTL;       – > MTL;       • po­stpran­dia­li­nė li­pe­mi­ja;       • gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas;       • pa­di­dė­ju­si al­kio gli­ke­mi­ja;       • II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas;       • re­zis­ten­ci­ja in­su­li­nui;       • ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja.       II. Su me­ta­bo­li­niu sin­dro­mu su­siję požymiai:       • mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ja;       • hi­pe­ru­ri­ke­mi­ja;       • su­tri­ku­si fib­ri­no­li­zė ir pa­di­dė­ju­si ko­a­gu­lia­ci­ja;       • lė­ti­nio už­de­gi­mo po­žy­miai;       • en­do­te­lio dis­funk­ci­ja;       • ke­pe­nų rie­bė­ji­mas;       • po­li­cis­ti­nių kiau­ši­džių sin­dro­mas;       • pa­di­dė­jęs sim­pa­ti­nės ner­vų sis­te­mos dir­glu­mas. Akty­vumas       Mo­te­rys ir me­ta­bo­li­nis sin­dro­mas       Nu­sta­ty­ta, kad MS po­žy­miai (cen­tri­nio ti­po nu­tu­ki­mas, dis­li­pi­de­mi­ja, gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas) la­bai daž­nai nu­sta­to­mi mo­te­rims, ser­gan­čioms po­li­cis­ti­nių kiau­ši­džių sin­dro­mu. Svar­biau­sia – pe­ri­fe­ri­nė in­su­li­no re­zis­ten­ci­ja, dėl jos hi­pe­rin­su­liz­mas. Pa­di­dė­jęs in­su­li­no kie­kis ge­ne­tiš­kai jaut­rio­se kiau­ši­dė­se di­di­na an­dro­ge­nų (vy­riš­kų hor­mo­nų) pro­duk­ci­ją, stab­do fo­li­ku­lų bren­di­mą, su­ke­lia ano­vu­lia­ci­ją, menst­ru­a­ci­nio cik­lo su­tri­kimą.       Hi­pe­rin­su­li­ne­mi­ja ke­pe­ny­se slo­pi­na an­dro­ge­nus jun­gian­čio glo­bu­li­no sin­te­zę, dau­gė­ja lais­vo te­stos­te­ro­no, ak­ty­vi­na­ma an­dro­ge­nų pro­duk­ci­ja ova­ruo­se (kiau­ši­dė­se). Ano­vu­lia­ci­jos me­tu ma­žė­ja est­ro­ge­nų (mo­te­riš­kų for­mo­nų). Tai su­ke­lia LH pul­si­nę hi­per­sek­re­ci­ją, di­dė­ja an­dro­ge­nų kon­cen­tra­ci­ja. Est­ro­ge­nai ska­ti­na rie­ba­li­nio au­di­nio kau­pi­mą­si šlau­nų ir sėd­me­nų sri­ty­se, o jų sto­ka me­no­pau­zės me­tu yra su­si­ju­si su cen­tri­nio ti­po rie­ba­li­nio au­di­nio di­dė­ji­mu.       Diag­nos­ti­niai MS kri­te­ri­jai (pa­gal PSO 1999 m. api­brė­ži­mą):       I. Nu­sta­to­mi bent du kri­te­ri­jai iš ke­tu­rių:       • ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja,       • nu­tu­ki­mas,       • dis­li­pi­de­mi­ja,       • mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ja.       II. Ir yra diag­no­zuo­tas II ti­po dia­be­tas ar re­zis­ten­tišku­mas in­su­li­nui, ar gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas.       Ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja       (pa­gal PSO 1999 m. me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo api­brė­ži­mą)       Ser­gan­tie­ji hi­per­ten­zi­ja, ku­rių to­kie ty­ri­mo ro­dik­liai:       • sis­to­li­nis > 160 mmHg,       • dias­to­li­nis > 90 mmHg,       • ir (ar­ba) gy­do­mi an­ti­hi­per­ten­zi­niais me­di­ka­men­tais.       Nu­tu­ki­mas       (pa­gal PSO 1999 m. me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo api­brė­ži­mą)       • KMI (kū­no ma­sės in­dek­sas) > 30kg/m2 ir (ar­ba)       • Juos­mens ir klu­bų ap­im­ties san­ty­kis:       – vy­rų > 0,90 cm,       – mo­te­rų > 0,85 cm.       Dis­li­pi­de­mi­ja       (pa­gal PSO 1999 m. me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo api­brė­ži­mą       • Tri­gli­ce­ri­dai >1,7 mmol/l ir (ar­ba)       • Maža DTL cho­les­te­ro­lio ko­ncen­tra­ci­ja:       – vy­rų < 0,9 mmol/l,       – mo­te­rų < 1,0 mmol/l.       Re­ko­men­duo­ja­ma me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo pro­fi­lak­ti­ka:       • fi­zi­nis ak­ty­vu­mas – 30 min. 5 kar­tus per sa­vaitę;       • mažes­nio ka­lo­rin­gu­mo die­ta – 1500 kcal;       • sai­kin­ges­nis rie­ba­lų, an­glia­van­de­nių var­to­ji­mas.       Gy­dy­mas       Gy­dy­mo tiks­lai:       • II ti­po dia­be­to pre­ven­ci­ja,       • šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ja.       Pra­dė­jus gy­dy­ti me­ta­bo­li­nį sin­dro­mą, tai­ko­mos ne­me­di­ka­men­ti­nės prie­mo­nės: die­ta bei fi­zi­nio ak­ty­vu­mo di­di­ni­mas pa­gal tam tik­ras gy­ve­ni­mo bū­do kei­ti­mo pro­gra­mas, ku­rios tai­ko­mos žmo­nėms la­bai in­di­vi­du­a­liai. At­si­žvel­giant į MS pa­to­fi­zio­lo­gi­ją bei kom­po­nen­tų po­bū­dį, su­kur­tas Te­ra­pi­nis gy­ve­ni­mo bū­do kei­ti­mo mo­de­lis (TLC). Mo­de­lį su­da­ro nu­sta­ty­tas vi­zi­tų skai­čius pas kon­sul­tuo­jan­tį gy­dy­to­ją. Tarp nu­sta­ty­tų vi­zi­tų, jei ky­la ne­aiš­ku­mų, pa­cien­tas ga­li kon­sul­tuo­tis te­le­fo­nu ar elek­tro­ni­niu pa­štu.       Pa­cien­tui ski­ria­ma in­di­vi­du­a­li die­ta, su­da­ro­ma fi­zi­nio ak­ty­vu­mo di­di­ni­mo pa­ko­pi­nė pro­gra­ma, nu­ma­to­mi sie­kia­mi tiks­lai. Kas 6 sa­vai­tes, kol pa­cien­tas įgy­ven­di­na tiks­lus, at­lie­ka­ma pa­grin­di­nių pa­ra­met­rų ste­bė­se­na: ap­im­ties ma­ta­vi­mai, svo­rio po­ky­čiai, ti­ria­mas krau­jas ir įver­ti­na­ma TG/DTL bei GTM.       Jei­gu šios pro­gra­mos ne­veiks­min­gos, pa­pil­do­mai ski­ria­ma me­di­ka­men­tų.       Me­ta­bo­li­nio sin­dro­mo at­ve­ju ski­ria­mos šios me­di­ka­men­tų grupės:       • bi­gu­a­ni­dai (met­for­mi­nas, pvz., met­fo­ra­lis) – slo­pi­na an­glia­van­de­nių re­zorb­ci­ją žar­ny­ne, gliu­ko­ne­o­ge­ne­zę ke­pe­ny­se, di­di­na jaut­ru­mą in­su­li­nui ir li­po­li­zę vis­ce­ra­li­nių rie­ba­lų kau­pi­mo­si sri­ty­se, ge­ri­na fib­ri­no­li­zi­nį ak­ty­vu­mą, ma­ži­na trom­bo­zi­nių būk­lių ti­ki­my­bę.       • tia­zo­li­din­edio­nai (piog­li­ta­zo­nas, ro­sig­li­ta­zo­nas) – ma­ži­na or­ga­niz­mo pe­ri­fe­ri­nių au­di­nių re­zis­ten­ci­ją in­su­li­nui, tau­so­ja ka­sos sa­le­lių ląs­te­les.       Simp­to­mi­niam gy­dy­mui ski­ria­ma:       • dis­li­pi­de­mi­jos ko­rek­ci­jai – sta­ti­nai (vy­rau­jant MTL cho­les­te­ro­liui – sim­vas­ta­ti­nas, pra­vas­ta­ti­nas, ator­vas­ta­ti­nas, flu­vas­ta­ti­nas, lo­vas­ta­ti­nas), fib­ra­tai (hi­per­trig­li­ce­ri­de­mi­jos at­ve­ju – gem­fib­ro­zi­lis, fe­no­fib­ra­tas, eto­fib­ra­tas, cip­ro­fib­ratas);       • hi­per­ten­zi­jos ko­rek­ci­jai – an­gio­ten­zi­ną kon­ver­tuo­jan­čio fer­men­to in­hi­bi­to­riai (AK­FI) – di­di­na jaut­ru­mą in­su­li­nui, ma­ži­na mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ją; kal­cio ka­na­lų blo­ka­to­riai (ne­vei­kia re­zis­ten­ci­jos in­su­li­nui); a1 ad­re­nob­lo­ka­to­riai (ma­ži­na re­zis­ten­ci­ją in­su­li­nui), cen­tri­niu sim­pa­to­li­zi­niu po­vei­kiu pa­si­žy­min­tys se­lek­ty­vie­ji imi­da­zo­li­no-1 re­cep­to­rių ago­nis­tai (mok­so­ni­di­nas, ril­me­ni­di­nas);       • an­glia­van­de­nių apy­kai­tos ko­rek­ci­jai – a gliu­ko­zi­da­zės in­hi­bi­to­riai (akar­bo­zė) – ma­ži­na po­pie­ti­nę hi­per­gli­ke­mi­ją bei švel­niai ko­re­guo­ja hi­per­trig­li­ce­ri­de­mi­ją; sul­fo­nil­kar­ba­mi­dai, me­tig­li­ni­dai (re­pag­li­ni­das, na­teg­li­ni­das), o pri­rei­kus – ir in­su­li­no te­ra­pi­ja.       Gyd. en­dok­ri­no­lo­gė       Eg­lė Ru­dins­kie­nė Puslapis 8 Lietuvos diabeto asociacija - Tarptautinės diabeto federacijos narė Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių. Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas. Naudinga būti LDA nariu LDA narys turi didesnę galimybę:        »  gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;        »  padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;        »  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių. Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą. Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės į Lietuvos diabeto asociaciją. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu: LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8-5) 262 07 83. Internetas: www.dia.lt, el.paštas: info@dia.lt Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val. Pietų pertrauka 12 - 13 val. Atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 50 7044 0600 0103 0696 AB SEB Vilniaus bankas Įmonės kodas: 291737660 Diabeto mokykla: Gydytoja endokrinologė Eglė Rudinskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete pirmadieniais 8:30 - 11 val. Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76 Puslapis 9 Lietuvos diabeto asociacijos kronika Seminaras LDA kolektyvinių narių vadovams       »  2006 m. rug­pjū­čio 12 d. į Kel­mės dia­be­to klu­bo su­reng­tą su­si­ti­ki­mą at­vy­ko Jo­na­vos, Plun­gės ir Tau­ra­gės at­sto­vai.       »  Rug­pjū­čio 13-22 d. Drus­ki­nin­kuo­se, VSMC „Dai­na­va“, vy­ko vai­kų ir jau­nuo­lių, ser­gan­čių dia­be­tu, mo­ky­mo sto­vyk­la. Va­do­vė Je­le­na Ši­mo­nie­nė, da­ly­va­vo 36 žmo­nės. Rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Rug­pjū­čio 18-19 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir Drus­ki­nin­kų dia­be­to klu­bas „At­ga­ja“ or­ga­ni­za­vo se­mi­na­rą „LDA ko­lek­ty­vi­nių na­rių va­do­vų mo­ky­mas cuk­ri­nio dia­be­to klau­si­mais“. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Rug­pjū­čio 18 d. Drus­ki­nin­kuo­se po­sė­džia­vo LDA val­dy­bos ir ta­ry­bos na­riai.       »  Rug­pjū­čio 31 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­se vy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos (PSDT) po­sė­dis. Da­ly­va­vo PSDT na­rė LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Rug­sė­jo 5 d. Vil­niu­je vy­ko Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos (LPO­AT) su­si­rin­ki­mas. Į LPO­AT pri­im­ta Šiau­lių kraš­to ser­gan­čių­jų epi­lep­si­ja ir jų glo­bė­jų drau­gi­ja, pir­mi­nin­kė Vio­le­ta Čiu­va­še­va. LDA klubų vadovai Lenkijoje       »  Rug­sė­jo 7-10 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos 30 klu­bų va­do­vai vie­šė­jo Len­ki­jo­je.       »  Rug­sė­jo 9 d. LDA va­do­vė kar­tu su LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­riais H. Bau­bi­nu ir R. Vait­kie­ne Ži­nių ra­di­jo lai­do­je „Ma­no svei­ka­ta“ ap­ta­rė svei­ka­tos po­li­ti­kos ak­tu­a­li­jas.       »  Rug­sė­jo 12 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ki­me su tei­sin­gu­mo mi­nist­ru Petru Ba­guš­ka ap­ta­rė var­to­to­jų teises.       »  Rug­sė­jo 12-13 d. Ko­pen­ha­go­je, Da­ni­jo­je, vy­ku­sio­je Eu­ro­pos se­se­rų dia­be­to mo­ky­to­jų fe­de­ra­ci­jos (FEND) kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo FEND ir LDA na­rės J. Ulec­kie­nė ir A. Da­ny­lie­nė.       »  Rug­sė­jo 14-17 d. Ko­pen­ha­go­je, Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD) kon­fe­ren­ci­jo­je, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos sten­dą pa­ren­gė pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir val­dy­bos na­rė A. Da­ny­lie­nė. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo LDA at­sto­vės J. Ulec­kie­nė ir E. Ru­dins­kie­nė.       »  Rug­sė­jo 18 d. į pla­nuo­tą su­si­ti­ki­mą su LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru R. Tur­čins­ku at­vy­ko LDA va­do­vy­bės at­sto­vai prof. J.S. Da­ni­le­vi­čius, E.M. Ja­ki­ma­vi­čie­nė, A. Da­ny­lie­nė ir V. Au­gus­ti­nie­nė. De­ja, su mi­nist­ru su­si­tik­ti ne­pa­vy­ko. Jam at­sto­va­vo pa­ta­rė­jas E. Na­vic­kas, sek­re­to­riai H. Bau­bi­nas, R.Vait­kie­nė ir Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vai. Jų be­maž ne­do­mi­no LDA nuo­la­tos ke­lia­mi klau­si­mai dėl slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių pa­slau­gos įkai­nio įtei­si­ni­mo, dia­be­to mo­ky­mo ir ko­jų prie­žiū­ros ka­bi­ne­tų dar­bo at­nau­ji­ni­mo, il­ga­lai­kės Vals­ty­bi­nės dia­be­to pro­gra­mos pa­ren­gi­mo, li­go­nių ga­li­my­bės pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus, gau­ti rei­kia­mus HbA1c ty­ri­mus, re­cep­tus, įsi­gy­ti kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų, diag­nos­ti­nių juos­te­lių, taip pat stip­rin­ti svei­ka­tą re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­go­se, LDA ly­gia­ver­tės part­ne­rys­tės or­ga­ni­zuo­jant dia­be­to prie­žiū­rą ir kt. Vė­liau pa­vy­ko te­le­fo­nu mi­nist­rui iš­sa­ky­ti LDA at­sto­vų nuo­mo­nę apie su­si­ti­ki­mą. Prie LDA stendų L.Kaulakienė, R.Kiesliūnienė, L.Krova ir V.Augustinienė       »  Rug­sė­jo 21-24 d. Briu­se­ly­je, Bel­gi­jo­je, Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios val­dy­bos na­rė LDA pre­zi­den­tė V.Au­gus­ti­nie­nė.       »  Rug­sė­jo 25 d. pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su Lie­tu­vos pa­štu dėl „Dia­be­to“ laik­raš­čio pre­nu­me­ra­tos. Pre­nu­me­ra­tos kai­na me­tams 10 Lt.       »  Rug­sė­jo 29 d. LDA ir LPO­AT Vil­niu­je, Li­tex­po cen­tre, eks­po­na­vo veik­lą sten­duo­se Balt­me­di­ca pa­ro­do­je. Bu­vo at­lie­ka­mi pro­fi­lak­ti­niai krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mai. Apie 20 proc. pa­tik­rin­tų žmo­nių krau­jo gliu­ko­zė vir­ši­jo nor­mą, jiems re­ko­men­duo­ta kreip­tis į sa­vo gy­dy­mo įstai­gas dėl de­ta­laus iš­ty­ri­mo, ar ne­ser­ga dia­be­tu.       »  Rug­sė­jo 30 – spa­lio 1 d. Pa­lan­go­je, „Pu­šy­no“ re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tre, vy­ko LDA su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja slau­gy­to­joms dia­be­to­lo­gėms ser­gan­čių­jų mo­ky­mo klau­si­mais. Se­mi­na­re da­ly­va­vo 89 žmo­nės. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Spa­lio 3 d. vy­ko LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos įsa­ky­mu su­da­ry­to ko­mi­te­to po­sė­dis svei­ka­tos įstai­gų re­st­ruk­tū­ri­za­vi­mo klau­si­mais. Da­ly­va­vo na­re pa­tvir­tin­ta LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Spa­lio 6 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je po­sė­džia­vo PSDT na­riai. Da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Spa­lio 24 d. Vil­niu­je įvy­ko Lie­tu­vos su­tri­ku­sios psi­chi­kos žmo­nių ir jų glo­bė­jų drau­gi­jos su­va­žia­vi­mas. Da­ly­vius pa­svei­ki­no LPO­AT pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Spa­lio 26 d. Na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos ta­ry­bos prie LR Sei­mo po­sė­dy­je svars­ty­ti Vals­ty­bi­nės vė­žio pro­fi­lak­ti­kos ir kon­tro­lės pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mai. Da­ly­va­vo LPOAT at­sto­vės J. Dvareckienė ir R. Sakalauskienė.       »  Spa­lio 26-28 d. Bu­da­peš­te, Veng­ri­jo­je, po­sė­džia­vo TDF Eu­ro­pos re­gio­no dia­be­to eks­per­tai iš nau­jų ES na­rių (DEPAC). Lie­tu­vai at­sto­va­vo prof. A. Nor­kus ir V. Au­gus­ti­nienė, kuri skai­tė pra­ne­ši­mą „Re­a­li sergančiųjų diabetu so­cia­li­nė si­tu­a­ci­ja ir pa­cien­tų tei­sės de­šim­ty­je nau­jai į ES įsto­ju­sių šalių“. Palangoje, "Pušyno" reabilitacijos centre, LDA surengtos konferencijos dalyviai       »  Spa­lio 27 d. Ma­žei­kių klu­bas „Že­mai­čių spė­ka“ mi­nė­jo sa­vo veik­los 15 me­tų ju­bi­lie­jų.       »  Lap­kri­čio 3-5 d. Var­šu­vo­je, Len­ki­jo­je, vy­ko TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja ir kon­fe­ren­ci­ja „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni“. LDA at­sto­va­vo prof. J.S. Da­ni­le­vi­čius ir V. Au­gus­ti­nie­nė. Ji skaitė pranešimą „Diabetų sergančių žmonių diskriminacijos aspektai naujai į ES įstojusiose ir Ry­tų Europos šalyse“.       »  Lap­kri­čio 6-7 d. Var­šu­vo­je, Len­ki­jo­je, su­reng­ti mo­ky­mo kur­sai Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių aso­cia­ci­jų va­do­vams. V.Au­gus­ti­nie­nė skai­tė pra­ne­ši­mą „LDA įta­ka val­džios spren­di­mams ser­gan­čių­jų prie­žiū­rai ge­rin­ti“.       »  Lap­kri­čio 11 d. Ogins­kių rū­muo­se įkur­ta­me Že­mai­ti­jos mu­zie­ju­je Plun­gės dia­be­to klu­bas žy­mi sa­vo veik­los pen­kio­lik­me­tį. Dalyvauja prof. J.S. Danilevičius.       »  Lap­kri­čio 11 d. Belg­ra­de, Juod­kal­ni­jo­je, ­reng­iama cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lių kon­fe­ren­ci­ja. LDA va­do­vė V. Au­gus­ti­nie­nė apžvelgia diabetu sergančiųjų socialinę padėtį ir teises naujose ES šalyse.       »  Lap­kri­čio 14-oji Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na. Ją sa­vo ren­gi­niais pa­žy­mės vi­si LDA klu­bai, drau­gi­jos, ben­dri­jos. 2006 m. Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos te­ma „Dia­be­tas ir jo da­ro­ma ža­la“, šū­kis – dia­be­to prie­žiū­ra kiek­vie­nam. Puslapis 10 Svei­ka­tos mo­kyk­lo­je       Pa­žin­ti dia­be­tą mums pa­de­da kny­gos, gy­dy­to­jai ir va­sa­ros sto­vyk­lų va­do­vai. Šie­met Pla­te­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­je po­il­sia­vo 25 vai­kai. Vi­si nuo­šir­džiai ben­dra­vo­me, pa­mo­kė­lė­se ap­tar­da­vo­me dia­be­tą, jo po­žy­mius, ga­li­mas kom­pli­ka­ci­jas, ap­sau­gos bū­dus. Mus ma­lo­niai še­fa­vo sto­vyk­los va­do­vai Al­do­na Da­ny­lie­nė ir gy­dy­to­jas Vy­tau­tas Da­ny­la. 5-6 kar­tus per die­ną ma­tuo­da­vo­mės krau­jo gliu­ko­zę ir pra­ti­no­mės ko­re­guo­ti jos kie­kį. Lais­va­lai­kiu ei­da­vo­me prie Pla­te­lių eže­ro, žais­da­vo­me, mau­dy­da­vo­mės. Kiek­vie­ną va­ka­rą links­mi­no įvai­rios pra­mo­gos, dis­ko­te­kos. Ap­lan­kė­me Pla­te­lių mi­li­ta­riz­mo mu­zie­jų, gro­žė­jo­mės šio kraš­to gam­ta, bu­vo­me nu­vy­kę į Pa­lan­gą pa­si­džiaug­ti Bal­ti­jos jū­ra. Už vi­sa tai esa­me dė­kin­gi „In­su­los” klu­bo rė­mė­jams, LDA pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei ir nuošir­diems sto­vyk­los va­do­vams.       Mi­la­na Stat­ku­tė       „In­su­los” ben­dri­jos na­rė Še­šių ra­jo­nų bi­čiu­lys­tė       Tau­ra­gės ra­jo­no „In­su­los” klu­bas ko­vai prieš dia­be­tą vie­ni­ja­si su kai­my­nais. Įvy­ko kas­me­ti­nis vi­sų su­si­ti­ki­mas Kel­mės ra­jo­ne, Lau­ga­lio kai­me. Šį­kart į ren­gi­nį „Pa­bū­ki­me kar­tu” su­va­žia­vo žmo­nės iš Kel­mės, Jo­na­vos, Plun­gės, Pa­sva­lio, Pa­kruo­jo ir Tau­ra­gės ra­jo­nų.       Kaip vi­sa­da, mus pa­svei­ki­no LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, vi­siems įtei­kė po „Dia­be­to” laik­raš­tį. Ja­me pra­neš­ta, kad Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, 2007 me­tų lap­kri­čio 14-ąją, Tarptau­ti­nė dia­be­to federa­ci­ja, va­do­vau­ja­ma aust­ra­lo en­dok­ri­no­lo­go, Sid­nė­jaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Mar­tin Si­link, pa­skelbs JT re­zo­liu­ci­ją dėl vie­ni­ji­mo­si prieš dia­be­tą. Prieš šią epi­de­mi­ją stos Jung­ti­nių Tau­tų vals­ty­bės na­rės, kad pa­ga­liau vy­riau­sy­bės im­tų­si ge­rin­ti dia­be­to pre­ven­ci­ją, gy­dy­mą, o me­di­ci­nos moks­las ieš­ko­tų iš­gy­dy­mo bū­dų.       Su­si­bū­rę sve­tin­go­je so­dy­bo­je, pa­si­džiau­gė­me šia nau­jie­na, pa­si­da­li­jo­me li­gos val­dy­mo pa­tir­ti­mi, klau­sė­mės kon­cer­tų. Links­mi­no įvai­rūs an­sam­bliai, tarp jų ir tau­ra­giš­kių ka­pe­la „Sva­ja”. O kai už­gro­jo vi­si mu­zi­kan­tai, abe­jin­gų nei šo­kiui, nei dai­nai ne­li­ko. Kel­miš­kiai mus vai­ši­no py­ra­gais, me­du­mi. Žiū­rė­jo­me Lau­ga­lio kai­mo jau­ni­mo spek­tak­lį „Kas yra lai­mė”.       Tau­ra­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, „In­su­los” klu­bo pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Ar­dins­kas, val­dy­ba da­rė vis­ką, kad mums bū­tų ge­ra: sky­rė lė­šų, or­ga­ni­za­vo, su­bū­rė, vie­ni­jo, tei­kė vil­čių dėl ki­tų ke­lio­nių. Ačiū jiems, ir lau­kia­me ki­to su­si­ti­ki­mo Pa­kruo­jo ra­jo­ne 2007 me­tais.       Ni­jo­lė Diel­kie­nė       „In­su­los” ben­dri­jos na­rė Puslapis 11 Žemai­ti­jos „Va­ba­liu­kai“             „Že­mai­ti­ja – ant­ro­ji mo­ti­na –             Ma­ne daug me­tų ren­gia, so­ti­na…             Jai ačiū šim­tą kar­tų, tūks­tan­tį             Už ka­mi­ną, per žie­mą rūks­tan­tį,             Už Ne­ri­ją gin­ta­ri­nę,             Už Bal­ti­jos be­kraš­tį grau­du­lį,             Už švie­sų džiaugs­mą, sun­kų mau­du­lį…“       – ra­šė po­etas Pau­lius Dre­vi­nis. Ma­tyt, to­kius pat jaus­mus iš­gy­ve­na ir Plun­gės dia­be­to klu­bo na­rys Al­ber­tas Klei­naus­kis. Sa­vo gim­tą­ja že­mai­čių tar­me iš­lei­do jau an­trą kny­ge­lę „Va­ba­liu­kai“.       Kaip tei­gia au­to­rius, sa­vo mo­ti­nai skir­ta­me ro­ma­ne ra­šo apie ma­žo Že­mai­ti­jos kai­me­lio gy­ven­to­jus. Su­dė­tin­gu val­džių kei­ti­mo­si lai­ko­tar­piu jie sten­gė­si ne tik iš­gy­ven­ti, bet ir pa­siek­ti kaž­ką dau­giau ne­gu įma­no­ma pa­pras­tiems so­džiaus „va­ba­liu­kams“.       Svei­ki­na­me kū­ry­bin­gą Že­mai­ti­jos pat­rio­tą Al­ber­tą Klei­naus­kį ir kvie­čia­me jo kraš­tie­čius kny­ge­lę links­mai skai­ty­ti, nes ten esą ne­ma­žai hu­mo­ro, gal­būt pa­si­sem­to iš Pla­te­lių žmo­nių bui­ties ar pa­sa­kiš­kos gam­tos.       Kris­ti­na No­rei­kie­nė Puslapis 13 „Po­ezi­ja – tai re­gė­ji­mas“ Kal­ba, pa­sa­ky­ta pri­sta­tant skai­ty­to­jams pro­fe­so­riaus J.S. Da­ni­le­vi­čiaus kny­gą „Tie­sos še­šė­liai“       Ge­rai, kad vis dar yra žmo­nių, ku­rie ne-­ga­li ne­ra­šy­ti. Gy­ve­ni­me ne­re­tai su­si­du­ria­me su ny­kiu bu­vi­mu: lau­ki­mas sto­ty­se ir na­muo­se, lau­ki­mas vė­luo­jan­čių­jų, pra­ilgs­tan­ti ne­san­tai­kos bū­se­na. Ko­kia kar­tais ne­pa­ke­lia­ma tam­pa ši be­pras­miš­ko lau­ki­mo bū­se­na, jei ne­su­ge­ba­me at­si­ran­dan­čios tuš­tu­mos už­pil­dy­ti kuo nors ki­tu: kny­ga, die­no­raš­čiu, klai­džio­ji­mu gam­to­je ar mu­zi­ka. Pa­na­šiai ken­tė­jo ame­ri­kie­čių po­etas, fi­lo­so­fas ir vie­nuo­lis Tho­mas Mer­to­nas, už­da­ry­tas griež­ta­me tra­pis­tų vie­nuo­ly­ne, kai vie­nuo­lio vy­res­ny­bė už­drau­dė jam ra­šy­ti. Vien bū­ti yra la­bai sun­ku… Gy­ve­ni­mas tu­ri bū­ti kuo nors įpras­mi­na­mas. Pro­fe­so­rius Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius sa­vo bū­tį įpras­mi­na ra­šy­mu, to­dėl šiais me­tais vėl iš­leis­ta nau­ja, tre­čia, kny­ga, į ku­rią su­dė­ta po­ezi­ja, afo­riz­mai, užuo­mi­nos, iro­niš­kos min­tys ir di­des­nės ap­im­ties kū­ri­nys „Li­go­ni­nė­je“, ku­rio pa­an­traš­tė­je ra­šo­ma, kad tai li­go­nių die­nos, sap­nai ir bal­sai, su­du­žu­sios vil­tys ir am­ži­nas ti­kė­ji­mas. Šis kū­ri­nys ku­pi­nas grau­džios iro­ni­jos ir liū­de­sio, kur ny­ko­ka re­a­ly­bė per­si­pi­na su po­ezi­ja, kur he­ro­jus apie sa­vo gy­ven­tą lai­ką pa­sa­ko: „sa­vo su­de­gu­sio kū­no pe­le­nus bars­tau, sa­vo gy­ve­ni­mą, žlu­gu­sias sva­jo­nes, vil­tis, skaus­mą ir il­ge­sį, sa­vo ge­rus ir blo­gus dar­bus – vis­ką, ką ma­no kū­nas ir sie­la bu­vo su­kau­pusi“…       Kny­gos re­dak­to­rė Ja­ni­na Se­maš­kai­tė sa­vo įžan­gi­nia­me teks­te ak­cen­tuo­ja „gi­lų po­eto liū­de­sį“, nes kny­go­je ne­ma­žai ei­lė­raš­čių apie mir­tį. Aš, per­skai­čiu­si šią kny­gą, la­biau iš­skir­čiau di­de­lę mei­lę gy­ve­ni­mui. O mir­tis – tik vie­na to gy­ve­ni­mo da­lis. Fi­lo­so­fas Epi­kū­ras yra tei­gęs: „Mir­tis man vi­sai ne­rū­pi, nes kai ji yra, ma­nęs ne­bė­ra, o kol aš esu, jos nė­ra!“ Gy­dy­to­jas la­biau nei ko­kios ki­tos pro­fe­si­jos žmo­gus yra pri­ar­tė­jęs prie tos tra­pios li­ni­jos, ku­ri ski­ria mir­tį ir gy­ve­ni­mą, jis daž­niau ma­to siel­var­tą, iš­gy­ve­na tra­giš­kas aki­mir­kas, kai žmo­gaus aky­se gęs­ta pas­ku­ti­nė vil­tis ir blyks­te­li min­tis „kas ta­ve pa­tį pa­guos, dak­ta­re?“ Ma­nau, ir mir­ties ak­cen­tai po­ezi­jo­je at­si­ra­do to­dėl, kad no­rė­ta iš­sa­ky­ti kas­kart su­si­kau­pian­tį liū­de­sį ir kad mir­ties ar­tu­mas vis­ko ne­už­gož­tų, ne­at­im­tų gy­ve­ni­mo džiaugs­mo. Po­etas Al­fon­sas Ny­ka – Ni­liū­nas sa­vo „Die­no­raš­čio frag­men­tuo­se“ yra pa­ra­šęs: „…bet vis tiek nie­ko nė­ra nuo­sta­biau kaip gy­ven­ti. Am­ži­ny­bė­je nė­ra nei spal­vų, nei gar­sų, nei kva­pų. Am­ži­ny­bė­je ne­ga­li eg­zis­tuo­ti aš, t.y. ne­ga­li bū­ti ma­nęs“. Kny­gos au­to­rius nė­ra am­ži­nas pe­si­mis­tas, o į gy­ve­na­mą lai­ką nuo­šir­džiai ir su tru­pu­čiu iro­ni­jos žvel­gian­tis žmo­gus, ku­ris ima ir pa­rašo šmaikš­čias min­tis: „Nė­ra kiau­lių, ku­rios ne­mo­kė­tų knis­ti“, „Gir­tas ru­duo de­be­si­mis, pa­va­sa­ris – kva­pais, ap­gau­lei him­nus gie­da…“ ar­ba „Rei­kia tu­rė­ti „ge­rų“ drau­gų, kad pa­da­ry­tum BLO­GĄ DAR­BĄ“. Iro­ni­jos žiups­nis šiaip me­lan­cho­liš­ko­je kny­go­je tik pa­liu­di­ja, kad au­to­rius – gy­ve­ni­mą tei­gian­tis ir jį my­lin­tis žmo­gus. Ir kaip šiuo mo­men­tu ne­pri­si­min­ti pran­ciš­ko­nų vie­nuo­lio Vi­liaus Or­vy­do ce­lė­je kaž­ka­da bu­vu­sią už­ra­šy­tą min­tį – mal­dą: „Vieš­pa­tie, su­teik man nuo­lan­ku­mo ne­si­prie­šin­ti tam, ko ne­ga­liu pa­keis­ti, drą­sos keis­ti tai, ką ga­liu, ir iš­min­ties su­pras­ti šį skir­tu­mą“. Kny­go­je ple­ve­nan­tis liū­de­sys ne­gniuž­do, ne­smau­gia ne­vil­ti­mi lyg vir­vė ant kak­lo. Tai leng­va kaip auš­tan­čio ry­to rū­kas virš lau­kų me­lan­cho­li­ja, ku­ri ap­lan­ko kiek­vie­ną žmo­gų, jei jis ne kie­ta­kak­tis monst­ras. Me­lan­cho­li­ja – tai su­grį­ži­mas min­ti­mis į to­li­mą­ją vai­kys­tę, tai me­tų lai­kų kai­ta, tai gy­ve­ni­mo pa­tir­tis, tai pri­si­mi­ni­mai. La­bai gra­žus ei­lė­raš­tis „Il­ge­sys“, ku­rį taip ir no­ri­si per­si­ra­šy­ti į už­ra­šų kny­ge­lę:             „Su­grįž­tu.             Į gim­ti­nę prie Ne­mu­no, so­do tvo­ros…             Upe­liu­ko – šal­ti­nio, prie tė­vo, Ma­mos.             Su­grįž­tu. Su­grįž­tu…             Prie pie­tų sta­lo, prie Gy­vų­jų bal­sų pa­si­il­gęs vi­sų…“       Šios ei­lu­tės skau­džios pa­tir­ties ir il­ge­sio pa­žen­klin­to­je šir­dy – to­li­mas, švie­sus ži­bu­rė­lis, ka­dai­se par­ves­da­vęs iš vi­sų ke­lių į gim­tuo­sius na­mus, kai, at­si­vė­rus du­rims, įvyk­da­vo di­dy­sis iš­si­pil­dy­mas. Ir var­guo­lio tro­be­lėn nu­kris tru­pi­nys, kol ru­se­na Ji, Vil­tis. Vie­ni­ša­sis ne­bus vie­ni­šas, jei min­ti­mis, šir­di­mi re­gės to­li­mo, tik jo lau­kian­čio lan­go švie­se­lę.       O ele­gan­tiškai leng­vas lyg šy­das ei­lė­raš­tis „Rug­sė­jo nak­tis“ tik­riau­siai yra skir­tas mei­lei, nors šis žo­dis ir ne­mi­ni­mas. Žo­džių ne­daug, jaus­mai gi­liai pa­slėp­ti, bet taip ty­ra, taip tra­pu ir sub­ti­lu. Ma­nau, apie nie­ką dau­giau taip ne­ra­šo­ma – tik apie mei­lę:             Ta rug­sė­jo nak­tis –             pil­na vaiz­di­nių,             nuo­sta­biau­sių žvaigž­džių.             Pra­žiū­rė­jau akis…             Ap­link pie­vų šar­ma,             pri­si­den­gus rū­ku,             nu­tvieks­ta spin­du­lių             ži­ba le­do ra­sa.             O virš že­mės, aukš­tai,             Ta­vo vei­das švel­nus,             bet tu to ne­ma­tai…       Per­skai­tai šį ei­lė­raš­tį – ir žo­džių dau­giau ne­be­ran­di. O gal ir ne­be­rei­kia ieš­ko­ti… Juk vis­kas ši­ta­me ei­lė­raš­ty­je jau pa­sa­ky­ta.       Šio­je kny­go­je yra įdė­ti ir ke­li kū­ri­niai, de­di­kuo­ti di­die­siems kū­rė­jams iš Anykš­čių A. Ba­ra­naus­kui, J. Bi­liū­nui, A. Vie­nuo­liui, taip pat M.K. Čiur­lio­niui, ku­ris iš ten, kur „dai­nos liūd­nes­nės, pu­šys sto­vi ra­miai… Rai­gar­das… Il­ge­sio so­na­tos tra­pių ber­že­lių šla­me­sys“. O per­ver­tu­si ke­lio­li­ka pus­la­pių su­ra­dau ir ei­lė­raš­tį tra­giš­ka­jam ge­ni­jui Vin­cen­tui Van Go­gui, pie­tų Pran­cū­zi­jos lau­kuo­se prie Ar­lio mies­te­lio ta­piu­siam nuo­sta­bi­ą­sias sau­lė­grąžas ir pa­ma­žu ėju­siam iš pro­to. Bet „ko­kia aist­ra. Kiek mei­lės ir kan­čių, kiek vie­nu­mos. Vie­nin­te­lė spal­va – tik aša­rų kar­čių“… Aš ne­ži­nau, ar pro­fe­so­rius lan­kė­si Ar­ly­je, kur ne­ap­rė­pia­mi sau­lė­grąžų lau­kai ir ug­ni­nė sau­lė virš gal­vos, ir jo­kios vil­ties ras­ti iš­ga­nin­gą pa­vė­sį, bet jis ste­bė­ti­nai įtai­giai ap­ra­šė tą vie­tą, kur ka­ma­vo­si iš­pro­tė­jęs me­ni­nin­kas, ban­dy­da­mas įmin­ti am­ži­ną bū­ties mįs­lę: „Net sau­lė ne­gy­va, kur sto­vi vie­nuo­ly­nas – pra­gaiš­tis. Tar­si su­džiū­vę vy­nuo­gy­nai, iš­se­ku­si sie­la jau sku­ba pro du­ris…“       Ši kny­ga – lyg die­no­raš­tis, tik pa­ra­šy­tas ei­lė­mis. Ban­dai įsi­vaiz­duo­ti ra­šiu­sio žmo­gaus pa­tir­tis ir iš­gy­ve­ni­mus, kai per­skai­tai to­kias ei­lu­tes: „Ne su­dau­žy­tą džiaugs­mą su­ra­dau, it se­ną in­dą į da­lis, nors my­lių tūks­tan­čius ėjau ir vis ei­nu to­lyn…“ Baig­da­ma pri­sta­ty­ti kny­gą lin­kiu, kad Jū­sų „il­giau­sias ke­lias – ke­lias į lai­mę“ bū­tų leng­vas, „džiaugs­mas – ry­to ra­sa“, o „mei­lė am­ži­na kaip lai­kas“.       Al­do­na Da­ny­lie­nė Puslapis 14 Ge­ra pri­klau­sy­ti Kur­šė­nų „Ven­tos“ klu­bui       Už ge­rą dar­bą pa­dė­ko­ta pa­si­trau­ku­siam iš Kur­šė­nų „Ven­tos“ klu­bo pir­mi­nin­kui K.Ža­dei­kiui. Iš­rink­ta nau­ja klu­bo pir­mi­nin­kė Ve­ra Sa­mu­šie­nė, nau­ja ir klu­bo val­dy­ba. Jiems tal­ki­na en­dok­ri­no­lo­gė Ri­ma Ka­za­ke­vi­čiū­tė, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė As­ta Sprin­džiu­kie­nė. Vi­si sten­gia­si, kad ne­suž­lug­tų klu­bo veik­la. At­vy­ku­si prof. Eg­lė Va­ra­naus­kie­nė skai­tė pra­ne­ši­mą kur­šė­niš­kiams apie ūmias ir lė­ti­nes, taip pat vė­ly­vas dia­be­to kom­pli­ka­ci­jas. Gy­dy­to­ja R.Ka­za­ke­vi­čiū­tė ne­mo­ka­mai at­li­ko gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mus. Ši me­di­kė tei­gė, jog ne­per­krau­tas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, ge­rai su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, reguliarus vais­tų varto­ji­mas, pa­si­ti­kė­ji­mas gy­dy­to­ju pa­de­da ge­rin­ti svei­ka­tą. Slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A.Sprin­džiu­kie­nė ren­gia svei­kos mi­ty­bos pa­mo­kė­les, duo­da pa­si­skai­ty­ti spe­cia­lios li­te­ra­tū­ros. „Me­di­kės ne tik rū­pi­na­si li­go­niais, bet ir tei­rau­ja­si, ko trūks­ta dia­be­to klu­bui, kuo jos ga­lė­tų pa­dė­ti“, – džiau­gia­si pir­mi­nin­kė Ve­ra Sa­mu­šie­nė. Pas ją į klu­bą vi­sa­da ma­lo­nu už­suk­ti, nes čia gau­ni pa­ta­ri­mų, esi kvie­čia­mas da­ly­vau­ti su­ei­go­se, eks­kur­si­jo­se, kon­cer­tuo­se.       Ši va­sa­ra mums bu­vo itin dos­ni eks­kur­si­jų. Lan­kė­mės Anykš­čiuo­se tau­to­dai­li­nin­ko S.Pet­raš­kos iš su­mal­to ak­mens su­kur­tų pa­veiks­lų pa­ro­do­je. Pa­bu­vo­jo­me poeto A. Ba­ra­naus­ko klė­te­lė­je. Ap­žiū­rė­jo­me ra­šy­to­jo An­ta­no Žu­kaus­ko-Vie­nuo­lio me­mo­rialinio mu­zie­jaus kam­ba­rius, ka­pą. De­vy­nias­de­šimt laip­te­lių ko­pė­me į „Lai­mės ži­bu­rį“ pri­me­nan­tį kal­ną pa­ry­mo­ti prie ra­šy­to­jo Jo­no Bi­liū­no ka­po. Į aukš­tą Vo­ru­tos kal­ną laip­te­lius skai­čia­vo tik stip­riau­sias eks­kur­si­jos da­ly­vis Re­mi­gi­jus Ju­ce­vi­čius, o mes klau­sė­mės pa­sa­ko­ji­mo apie 1236 me­tais įvy­ku­sį Sau­lės mū­šį. Sa­ko, kad ki­to­je kal­no pu­sė­je, slap­to­je Mil­dos šven­tyk­lo­je, bu­vę gy­do­mi su­žeis­ti ka­riai.       Ar­klio mu­zie­ju­je ap­žiū­ri­nė­jo­me J.Ga­la­že­vi­čiaus kar­py­tą žir­gų ko­lek­ci­ją, tau­to­dai­li­nin­ko J.Kaz­laus­ko dro­ži­nius ir ki­tus eks­po­na­tus. Žvė­rin­čiu­je gė­rė­jo­mės gra­žio­mis kiau­nė­mis, ku­rias iš­au­gi­nu­si ka­tė gy­ve­na kar­tu. Ne­to­lie­se žai­dė lū­šys, laks­tė vil­kai, guo­ly­je snau­dė meš­ka. Gi­dė Zi­ta Kra­pov­skai­tė api­bū­di­no kiek­vie­no gy­vū­no cha­rak­te­rį, jų gy­ve­ni­mo bū­dą. Ap­lan­kė­me 260 me­tų se­nu­mo Ber­žo­ro baž­ny­čią, smal­siai ap­žiū­rė­jo­me prieš 500 me­tų nu­sken­du­sią, da­bar iš­trauk­tą val­tį. Ne­ga­lė­jo­me at­sig­ro­žė­ti nuo­sta­bia Pla­te­lių eže­ro pa­no­ra­ma. Pa­vaikš­čio­jo­me po pro­vi­zo­rės far­ma­kog­nos­tės Jad­vy­gos Bal­vo­čiū­tės eko­lo­gi­nį vais­ta­žo­lių ūkį. Ska­na­vo­me kvap­nią dia­be­ti­nę ar­ba­tą, ku­ria mus vai­ši­no pa­ti moks­li­nin­kė. Pa­si­žval­gė­me po Al­bi­nos ir Juo­zo Na­vic­kų pa­vyz­di­nę so­dy­bą, ku­rio­je ža­liuo­ja veš­lios sma­rag­di­nės tu­jos, ki­pa­ri­sai, krip­to­met­ri­jos, pran­cū­ziš­kas kė­nis bei žy­di dau­gy­bė nuo­sta­bių au­ga­lų. Ant aukš­to­ko so­dy­bos kal­niu­ko sau­lė­je mir­gu­lia­vo gra­žus tven­ki­nys, pil­nas ly­nų ir ka­ro­sų, o van­dens pa­vir­šiu­je sklei­dė­si bal­tos ir raus­vos le­li­jos.       Už nuo­sta­biai pra­leis­tas ke­lio­nės die­nas esa­me dė­kin­gi klu­bo pir­mi­nin­kei V.Sa­mu­šie­nei, jos tal­ki­nin­kams R.Ju­ce­vi­čiui, E.Ja­nu­lio­nie­nei ir vi­siems ta­ry­bos na­riams.       Ele­na Si­riū­nie­nė       Kur­šė­nai Puslapis 16 Me­li­ton com­plex ge­ri­na an­glia­van­de­nių apy­kai­tą       Vie­nas iš svar­biau­sių me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­sų – mais­to vir­ti­mas ener­gi­ja ir ši­lu­ma. Virš­ki­nant mais­tą, jo pa­grin­di­nės su­de­da­mo­sios da­lys virs­ta ki­to­mis me­džia­go­mis: an­glia­van­de­niai – gliu­ko­ze, bal­ty­mai – ami­no­rūgš­ti­mis, rie­ba­lai – rie­bio­sio­mis rūgš­ti­mis. Ypa­tin­gas vaid­muo šia­me pro­ce­se ten­ka an­glia­van­de­niams – kai or­ga­niz­mui sku­biai pri­rei­kia ener­gi­jos, jie spar­čiai virs­ta cuk­ru­mi.       Ko­kias li­gas su­ke­lia an­glia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mai?       An­glia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mai su­ke­lia nu­tu­ki­mą, vė­liau cuk­ri­nį dia­be­tą, nes pažeidžia­ma vi­sų me­džia­gų apy­kai­tos gran­džių (šir­dies bei krau­ja­gys­lių, ka­sos, ke­pe­nų, inks­tų ir ki­tų or­ga­nų) veik­la.       Kaip veng­ti an­glia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mų?       Rei­kė­tų su­ba­lan­suo­ti mi­ty­bą, ta­čiau an­glia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mai re­gu­liuo­ja­mi ne tik mais­tu, bet ir me­di­ci­ni­niais pre­pa­ra­tais, ma­ži­nan­čiais an­glia­van­de­nių įsi­sa­vi­ni­mą ir įsi­siur­bi­mą žar­ny­ne.       Vie­nas to­kių pre­pa­ra­tų yra Me­li­ton com­plex.       Kam re­ko­men­duo­ja­mas Me­li­ton com­plex?       Me­li­ton com­plex pa­ta­ria­ma var­to­ti ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu. Pre­pa­ra­tas taip pat tin­ka li­gų pro­fi­lak­ti­kai, nes ma­ži­na gliu­ko­zės ir cho­les­te­ro­lio krau­jy­je, taip pat kū­no svo­rį. Me­li­ton com­plex tu­ri li­poi­nės rūgš­ties, ku­ri pa­de­da veng­ti dia­be­to su­kel­tų kom­pli­ka­ci­jų, pvz., po­li­neu­ro­pa­ti­jų. Me­li­ton com­plex tin­ka ir no­rin­tie­siems ge­rin­ti me­džia­gų apy­kai­tą, stip­rin­ti imu­ni­nę sis­te­mą, var­gi­na­miems vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo, esant pe­ri­fe­ri­nės ner­vų sis­te­mos pa­žei­di­mams. Be­ta gliu­ka­nai su­stip­ri­na gliu­ko­ma­na­no po­vei­kį, ma­ži­na an­glia­van­de­nių įsi­sa­vi­ni­mą, di­di­na au­di­nių jaut­ru­mą in­su­li­nui, tad ge­ri­na me­džia­gų apy­kaitą.       Kuo ypa­tin­gas pre­pa­ra­tas Me­li­ton com­plex?       Me­li­ton com­plex su­dė­ty­je yra gliu­ko­ma­na­no. Ši skai­du­li­nė me­džia­ga, gau­na­ma iš au­ga­lo Amorp­hop­hal­lus kon­jac šak­nies, ma­ži­na pa­pras­tų­jų an­glia­van­de­nių įsi­sa­vi­ni­mą or­ga­niz­me bei gliu­ko­zę. Tai įro­dy­ta 1971 me­tais Ja­po­ni­jo­je at­lik­tu ty­ri­mu. Nu­sta­ty­ta, kad žmo­nių, var­to­ju­sių gliu­ko­ma­na­ną, li­gos pra­džio­je kraujyje cuk­raus bu­vo 12 mml/l, po 2 mė­ne­sių gy­dy­mo – tik 9 mmol/l.       Me­li­ton com­plex kai­na vais­ti­nė­je – apie 19 Lt. Ne­pa­si­duo­ki­me peršali­mo li­goms       At­vė­su­sios nak­tys, per­mai­nin­gi orai, šal­čiu dvel­kian­tys bu­tai ne vie­ną pri­ver­čia šnirpš­čio­ti no­si­mi. Ko­dėl kai ku­rie žmo­nės la­bai grei­tai per­šą­la ir su­ser­ga, o ki­tų ne­įvei­kia net bjau­riau­sios ru­dens dar­ga­nos.       At­spa­ru­mą per­ša­li­mo li­goms le­mia or­ga­niz­mo imu­ni­te­tas. Kol ru­dens die­nos sau­lė­tos ir šil­tos, per va­sa­rą pail­sė­jęs ir su­stip­rė­jęs or­ga­niz­mas dar ge­ba ko­vo­ti su įvai­rio­mis in­fek­ci­jo­mis. Ta­čiau įsi­su­kus į dar­bus, var­gi­nant rū­pes­čiams, la­bai grei­tai iš­bars­to­mas per atos­to­gas su­kaup­tas po­ten­cia­las – už­mirš­ta­ma lai­ku pa­val­gy­ti, mankš­tin­tis, jau­di­na­ma­si net dėl smul­kme­nų. Vi­sa tai ken­kia imu­ni­nei sis­te­mai.       Kaip stip­rin­ti imu­ni­te­tą ir veng­ti li­gų?       Or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma iš pri­gim­ties yra ga­na stip­ri, ta­čiau pats žmo­gus ją sil­pni­na ir ali­na. Kad taip ne­bū­tų, rei­kia svei­kai gy­ven­ti ir mai­tin­tis, at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių, grū­din­tis. Ne­si­lai­kan­tys tin­ka­mo re­ži­mo žmo­nės tu­rė­tų var­to­ti vi­ta­mi­nin­gų pre­pa­ra­tų, ku­rie pa­de­da su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą.       Daž­nai per­ša­li­mo li­go­mis ser­gan­tie­siems pa­ta­ria­ma var­to­ti be­ta gliu­ka­nų. Jų dau­giau­sia ap­tin­ka­ma kai ku­riuo­se Ja­po­ni­jos gry­buo­se, mie­lė­se, dum­bliuo­se ir avi­žo­se. Be­ta gliu­ka­nai stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą, pa­de­da įveik­ti įvai­rias in­fek­ci­jas.       Vie­nas to­kių pre­pa­ra­tų yra Glu­can for­te. Vie­no­je kap­su­lė­je yra 170 mg be­ta gliu­ka­no. Svei­ka­tai stip­rin­ti jų rei­kė­tų var­to­ti ne trum­piau kaip 2–3 mė­ne­sius ar il­giau.       Be­ta gliu­ka­nai ma­ži­na ben­drą­jį bei ma­žo tan­kio cho­les­te­ro­lį, krau­jo gliu­ko­zę, di­di­na au­di­nių jaut­ru­mą in­su­li­nui, spar­ti­na žaiz­dų, pra­gu­lų gi­ji­mą. Be­ta gliu­ka­nai re­ko­men­duo­ja­mi ser­gan­tie­siems kai ku­rio­mis on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis, prieš pra­de­dant che­mo­te­ra­pi­ją ar ra­dio­te­ra­pi­ją, kad su­stip­rė­tų imu­ni­nė sis­te­ma.       Moks­li­niai duo­me­nys apie be­ta gliu­ka­nų po­vei­kį on­ko­lo­gi­niams li­go­niams pra­dė­ti kaup­ti nuo XX a. pas­ku­ti­nio de­šimt­me­čio. Ja­po­ni­jos ir JAV gy­dy­mo įstai­go­se tai­ko­mos me­to­di­kos, kai kar­tu su tra­di­ci­niu gy­dy­mu ski­ria­ma ir be­ta gliu­ka­nų, pa­de­dan­čių li­go­niams leng­viau iš­tver­ti ne­igia­mą che­mo­te­ra­pi­jos ar spin­du­li­nio gy­dy­mo po­vei­kį imu­ni­nei sis­te­mai.       2000 me­tais JAV vė­žio ty­ri­mo ins­ti­tu­te bu­vo ti­ria­ma 300 mo­te­rų. Po mė­ne­sio gy­dy­mo (mo­te­rims bu­vo ski­ria­ma ir be­ta gliu­ka­nų) li­gos ato­slū­gis bū­da­vo kur kas il­ges­nis, ne taip ka­ma­vo on­ko­lo­gi­nio gy­dy­mo su­kel­tos ne­igia­mos re­ak­ci­jos.       Glu­can for­te kai­na vais­ti­nė­je – apie 19 Lt.       Straipsnius parengė Aušrinė Baronaitė Puslapiai 17-19 Ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu mo­ky­mo stra­te­gi­nės kryp­tys       Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) 2005 m. duo­me­ni­mis, Eu­ro­po­je cuk­ri­niu dia­be­tu (CD) ser­ga 25 mln. žmo­nių (iš jų 7,5 proc. su­au­gu­sių­jų). Dar apie 50 proc. žmo­nių ne­ži­no ser­gan­tys šia li­ga. Nu­ma­to­ma, jog II ti­po li­go­nių gau­sės iki 16 proc. Įvai­rio­se ša­ly­se gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mas yra skir­tin­gas (pro­cen­tais): Bel­gi­jo­je – 4,2, Is­lan­di­jo­je – 3,4, Liuk­sem­bur­ge – 3,8, Ny­der­lan­duo­se – 3,7, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je – 3,9.       Dia­be­to pli­ti­mo prog­no­zė 20-79 m. am­žiaus žmo­nėms iki 2025 m. yra (pro­cen­tais): Aust­ri­jo­je – 11,9, Da­ni­jo­je – 8,3, Es­ti­jo­je – 15,84, Suo­mi­jo­je – 10, Pran­cū­zi­jo­je – 7, Ita­li­jo­je – 7,9, Lat­vi­jo­je – 15, Lie­tu­vo­je – 10.       Iki 2025 m. ser­ga­mu­mas dia­be­tu ga­li pa­di­dė­ti iki 16 proc. Tai su­da­ro 29 mi­li­jo­nus žmo­nių. Plin­tant li­gos epi­de­mi­jai, di­dė­ja pro­fi­lak­ti­kos ir gy­dy­mo iš­lai­dos.       CD prie­žiū­rai rei­kia biu­dže­ti­nių lė­šų (pro­cen­tais): Ny­der­lan­dams – 2,5, Da­ni­jai – 7,0, Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei – 9,0, Lie­tu­vai – 10,6.       Nuos­to­liams ma­žin­ti dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­lių (Aust­ri­ja, Is­lan­di­ja, Vo­kie­ti­ja, Liuk­sem­bur­gas, Is­pa­ni­ja, Len­ki­ja), pa­ska­tin­tos St.Vin­cen­to de­kla­ra­ci­jos, su­da­rė sa­vo na­cio­na­li­nes pro­gra­mas. Lie­tu­voje Kau­no endokrinologijos institutas kol kas parengė tik trumpalaikę (2006–2007 m.) diabeto programą.       Lie­tu­vai ak­tu­a­lūs to­kie dia­be­to klau­si­mai:       • per ma­žai šia li­ga ser­gan­čių žmo­nių gy­do­si, daug jų iš vi­so ne­iš­aiš­ki­na­ma, nes jie ne­si­tik­ri­na svei­katos;       • tik apie 15-20 proc. li­go­nių yra ge­ri gli­ke­mi­jos ro­dik­liai;       • ne­pa­kan­ka­ma dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja;       • ne­pa­kan­ka­ma ki­tų dia­be­tui bū­din­gų li­gų pre­ven­ci­ja;       • ge­rin­ti­nas in­su­li­no pre­pa­ra­tų vei­ki­mo su­de­ri­na­mumas;       • pe­ro­ra­li­nių hi­pog­li­ke­mi­zuo­jan­čių vais­tų sky­ri­mo me­to­do­lo­gi­ja;       • tin­ka­mas me­di­ka­men­tų, die­tos ir fi­zi­nio krū­vio de­ri­ni­mas;       • ge­rin­ti­na dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių re­a­bi­li­ta­ci­ja ir mo­ky­mas; di­din­ti­na en­dok­ri­no­lo­go reikš­mė gy­dant li­go­nius me­di­ci­nos re­for­mos są­ly­go­mis.       Stra­te­gi­niai ser­gan­čių­jų mo­ky­mo už­da­vi­niai yra:       • di­din­ti pa­čių pa­cien­tų ak­ty­vu­mą vi­sais li­gos gy­dy­mo ir prie­žiū­ros eta­pais;       • su­teik­ti li­go­niams op­ti­ma­lų kie­kį bū­ti­nų me­di­ci­nos ži­nių ir įgū­džių dia­be­to kli­ni­kos, kom­pli­ka­ci­jų pli­ti­mo, jų pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo, taip pat mi­ty­bos bei sa­vi­kon­tro­lės klau­si­mais;       • siek­ti mo­ky­mo sis­te­min­gu­mo. Li­gos kon­tro­lės ro­dik­lius ar­tin­ti prie nor­ma­lių (tai su­da­ro są­ly­gas sta­bi­li­zuo­ti dia­be­to su­kel­tus pro­ce­sus, ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir truk­mę, pa­de­da iš­sau­go­ti dar­bin­gu­mą).       Ne­ma­žą reikš­mę dia­be­tui plis­ti le­mia gy­ven­to­jų po­lin­kis tuk­ti. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se per daug sve­rian­čių žmo­nių nuo 0,2 proc. (1970 m.) pa­gau­sė­ja iki 2 proc. kas­met. Ši pro­ble­ma ak­tu­a­li vi­sa­me pa­sau­ly­je, tai­gi ir Eu­ro­po­je. JAV nu­tu­ku­sių žmo­nių skai­čius pri­lygs­ta ba­dau­jan­čių­jų skai­čiui.       Ko­kios yra ki­tos cuk­ri­nio dia­be­to pli­ti­mo prie­žas­tys? Ma­no­ma, kad tai:       1. Žmo­gaus kū­no iš­ori­nės       • In­fek­ci­jos, vi­ru­sai, vei­kian­tys imu­ni­nę sis­te­mą, trau­mos, stre­sai, ken­kian­tys hor­mo­ni­nei re­gu­lia­ci­jai.       • Mi­ty­bos ypa­tu­mai       – an­glia­van­de­nių gau­sa,       – ne­su­ba­lan­suo­ti rie­ba­lai,       – ne­su­ba­lan­suo­tas ka­lo­rin­gu­mas,       – bal­ty­mų (ami­no­rūgš­čių) ne­pil­na­ver­tiš­ku­mas,       – vi­ta­mi­nų sto­ka.       • Ge­og­ra­fi­nė – ūki­nė ap­lin­ka       – kenks­min­gos tok­si­nės me­džia­gos,       – ža­lin­gi įpro­čiai (al­ko­ho­lio, ni­ko­ti­no var­to­ji­mas).       2. In­tra­ląs­te­li­nės – in­tra­ląs­te­li­nių or­ga­noi­dų ir juo­se vyks­tan­čių pro­ce­sų su­tri­ki­mai       • An­ti­kū­nų su­si­da­ry­mas       – prieš C he­pa­ti­tą,       – prieš in­su­li­ną.       • Sek­re­ci­jos ir sin­te­zės su­tri­ki­mai       – (RNR irDNR),       – bal­ty­mi­nės sin­te­zės,       – fer­men­ti­nės sis­te­mos su­tri­ki­mai,       – in­kre­ti­nų įta­ka.       • Kon­train­su­li­nių hor­mo­nų įta­ka       • Au­di­nių re­cep­ci­jos są­vei­kos su­tri­ki­mai       – re­zis­ten­tišku­mas in­su­li­nui.       3. Se­nė­ji­mas (žmo­nės vy­res­ni kaip 45, 65 ir 75 m.).       4. Įgim­tos prie­žas­tys, ge­ne­ti­nis pa­vel­di­mu­mas.       5. Ūmi­nės ir lė­ti­nės li­gos (en­dok­ri­ni­nės ir kt.).       Pa­gal kli­ni­ki­nę pra­džią ir ei­gą I ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas ski­ria­si nuo II ti­po. Kom­pli­ka­ci­jų pa­vo­jus vie­no­das, ta­čiau daž­nes­nis ir sun­kes­nis II ti­po li­go­niams. I ti­po li­ga ūmi, pa­ste­bi­ma grei­tai, II ti­po vys­to­si lė­tai, il­gai ne­jun­ta­ma po­žy­mių.       Cuk­ri­nis dia­be­tas ko­re­guo­ja­mas:       • Tin­ka­ma mi­ty­ba, die­ta;       • Mankšta, fi­zi­niu ak­ty­vu­mu;       • Me­di­ka­men­tais       – pe­ro­ra­li­niais vais­tais,       – in­su­li­nu (in­jek­to­riais ar­ba pom­pa);       • Sa­vi­kon­tro­le;       • Li­go­nių mo­ky­mu.       Li­go­nių mo­ky­mas – ne­at­ski­ria­ma gy­dy­mo da­lis       Li­go­nis pri­va­lo su­pras­ti sa­vo li­gą, jos ei­gą, ga­li­mas pa­sek­mes. Jis tu­rė­tų bū­ti ak­ty­vus gy­dy­to­jo part­ne­ris. Svar­bu, kad jis iš­ma­ny­tų gy­dy­mo tiks­lus, ge­bė­tų lai­ky­tis die­tos, vais­tus de­rin­ti at­si­žvelg­da­mas į sa­vi­kon­tro­lės duo­me­nis. Ži­no­ti­na, kad dia­be­to prie­žiū­ra ge­rė­ja, su­ku­ria­ma nau­jų vais­tų, kei­čia­mos gy­dy­mo sche­mos. Gau­sė­ja in­for­ma­ci­jos iš vi­so pa­sau­lio. To­bu­lė­ja ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mas, nors da­ro­si su­dė­tin­ges­nis.       Slau­gy­to­jui dia­be­to­lo­gui pa­ta­ria­ma mo­ky­ti pa­cien­tus, gvil­de­nant svar­biau­sias te­mas. Pa­vyz­džiui:       1. Cuk­ri­nio dia­be­to kli­ni­ka, diag­nos­ti­ka.       2. Dia­be­tu ser­gan­čių­jų mi­ty­ba.       3. Gy­dy­mas in­su­li­nu. In­di­ka­ci­jos. In­su­li­nų įvai­ro­vė.       4. Hi­pog­li­ke­mi­ja. Ne­ati­dė­lio­ti­na pa­gal­ba.       5. Li­go­nių ko­jų prie­žiū­ra, su­sir­gi­mų gy­dy­mas.       6. Sa­vi­kon­tro­lės svar­ba.       Mo­kant li­go­nius, svar­bu ir jų šei­moms su­teik­ti ele­men­ta­rių ži­nių apie li­gą, kad pri­rei­kus ser­gan­ty­sis gau­tų rei­kia­mą pa­gal­bą. Tam tiks­lui in­for­muo­ti­na ir vi­suo­me­nė. Ak­tu­a­lu to­bu­lin­ti en­dok­ri­no­lo­gų, slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų kva­li­fi­ka­ci­ją. Slau­gy­to­jai dia­be­to­lo­gai tu­rė­tų ne tik teik­ti ser­gan­čia­jam sis­te­min­gas ži­nias, bet ir rū­pin­tis, kad jos bū­tų re­gu­lia­riai at­nau­ji­na­mos. For­muo­jant pa­cien­to įgū­džius, tu­rė­ti­nos sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės (gliu­ko­ma­tis, švirkš­tai), kad li­go­nis įpras­tų tin­ka­mai nau­do­tis. Me­di­kai pri­va­lo ska­tin­ti li­go­nio su­pra­ti­mą (mo­ty­va­ci­ją), jog bū­ti­na ak­ty­viai gy­dytis.       Slau­gy­to­jai dia­be­to­lo­gai pa­cien­tams pri­va­lo iš­aiš­kin­ti, kaip svar­bu yra:       • kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, kad ji bū­tų kuo nor­ma­les­nė ne­val­gius, pa­val­gius, mie­go me­tu;       • ko­re­guo­ti krau­jo spau­di­mą;       • su­ba­lan­suo­ti die­tą, sie­kiant nor­ma­laus kū­no ma­sės in­dek­so (KMI);       • kon­tro­liuo­ti, ko­re­guo­ti al­bu­mi­nu­ri­ją;       • siek­ti kuo nor­ma­les­nių cho­les­te­ro­lio ir tri­gli­ce­ri­dų ro­diklių;       • mo­ky­tis, pri­rei­kus pa­si­nau­do­ti psi­cho­lo­gi­ne pa­gal­ba;       • svei­kai gy­ven­ti ir at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių;       • re­gu­lia­riai kon­sul­tuo­tis pas oku­lis­tą, po­diat­rą, kar­dio­lo­gą, neu­ro­lo­gą;       • pa­si­nau­do­ti re­a­bi­li­ta­ci­ja.       Kū­no ma­sės in­dek­sas (KMI) ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal šią for­mu­lę:             re­zul­ta­tai ver­ti­na­mi taip:       nor­ma­li kū­no ma­sė – 18,5 – 24,9 kg/m²       pa­di­dė­ju­si kū­no ma­sė – >= 25kg/m²       viršsvo­ris – 25-29,9 kg/m²       I laips­nio nu­tu­ki­mas – 30-34,9 kg/m²       II laips­nio nu­tu­ki­mas – 35-39,9 kg/m²       III laips­nio nu­tu­ki­mas – >= 40,0 kg/m² Cukrinio diabeto kontrolės kriterijai: Rodiklis Tikslas Savikontrolės būdu nustatomas gliukozės kiekis kapiliariniame kraujyje Pageidaujami rezultatai turėtų atitikti tokį lygį: prieš valgį po valgio ( 2 val. nuo valgio pradžios) prieš miegą nėra ryškios (kurią reikėtų koreguoti) ar naktinės hipoglikemijos 4,4-6,7 mmol/l (70-140 mg%) < 8,9 mmol/l (<160 mg%) 5,5-8,9 mmol/l (100-160 mg%) HbA1c Norma Tikslas HbA1c nustatymo dažnis =<6,0% =< 7,0% kas 3-4 mėn. Arterinis kraujospūdis < 130/ mmHg Lipidai MTL DTL Tg Bendras cholesterolis < 3,0 mmol/l <1,0 mmol/l < 1,7 mmol/l < 4,8 mmol/l       Pa­cien­tas in­for­muo­ti­nas apie an­ti­dia­be­ti­nius vais­tus ir jų kom­pen­sa­vi­mą. Šiuo me­tu dia­be­tui gy­dy­ti Lie­tu­vo­je iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šų kom­pen­suo­ja­mos šios vais­tų grupės:       • Pe­ro­ra­li­niai vais­tai. Tai vais­tai, vei­kian­tys gliu­ko­zės ga­my­bą ir/ar­ba gliu­ko­zės uti­li­za­ci­ją (di­di­nan­tys jaut­ru­mą in­su­li­nui);       • Bi­gu­a­ni­dai;       • Sul­fo­nil­kar­ba­mi­do da­ri­niai (trum­po ir il­ges­nio vei­ki­mo vais­tai, ska­ti­nan­tys in­su­li­no sek­re­ci­ją);       • Tia­zo­li­di­ne­dio­nai;       • In­su­li­no pre­pa­ra­tai.       Kaip mi­nė­ta, dia­be­tui ko­re­guo­ti la­bai svar­bi yra li­go­nių mi­ty­ba. Ven­giant hi­per­gli­ke­mi­jos sai­kin­giau var­to­ja­ma an­glia­van­de­nių (mo­no­sa­cha­ri­dų), rie­ba­lų, ypač so­čių­jų rie­ba­lų. Esant su­tri­ku­siai inks­tų veik­lai, ri­bo­ja­ma bal­ty­mų. Die­to­je tu­ri ne­sto­ko­ti po­li­vi­ta­mi­nų, mik­ro­ele­men­tų, ami­no­rūgš­čių. Mi­ty­ba tu­ri bū­ti su­ba­lan­suo­ta taip, kad žmo­gus iš­veng­tų kom­pli­ka­ci­jų, to­kių kaip iš­emi­nė šir­dies li­ga, neu­ro­pa­ti­ja, avi­ta­mi­no­zė, ke­pe­nų funk­ci­jos su­tri­ki­mas, hi­per­ten­zi­ja (at­si­sa­ko­ma drus­kos), os­te­o­po­ro­zės, nef­ro­pa­ti­ja, taip pat ko­re­guo­tų cho­les­te­ro­lio, tri­gli­ce­ri­dų kie­kį.       Mais­to pro­duk­tai tu­ri bū­ti pa­ren­ka­mi, at­si­žvel­giant į pa­cien­to kli­ni­ki­nę bū­se­ną, var­to­ja­mus vais­tus, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.       Tai­gi gy­dy­mas die­ta de­ri­na­mas su vais­tais, gli­ke­mi­jos ro­dik­liais, jų po­ky­čiais, vais­to (in­su­li­no) mak­si­ma­laus ar mi­ni­ma­laus vei­ki­mo me­tu.       Mo­ko­mus dia­be­tu ser­gan­čius žmo­nes pa­ta­ria­ma in­for­muo­ti apie gli­ke­mi­ją ma­ži­nan­čius vais­tus: pe­ro­ra­li­nius (ge­ria­muo­sius) ir lei­džia­muo­sius. Dau­gu­mas pe­ro­ra­li­nių vais­tų vei­kia vi­są pa­rą ir per­do­zuo­ti ga­li su­kel­ti hi­pog­li­ke­mi­ją. Lei­džia­mie­ji – in­su­li­nai es­ti įvai­rūs; kiek­vie­no pre­pa­ra­to skir­tin­gas mak­si­ma­lus vei­ki­mo lai­kas. No­rint nu­sta­ty­ti tin­ka­mą pre­pa­ra­to kie­kį, rei­kia skai­čiuo­ti var­to­ja­mo mais­to ka­lo­rin­gu­mą. Per­do­za­vi­mas vais­to ga­li su­kel­ti hi­pog­li­ke­mi­nę ko­mą.       La­bai svar­bu, kad dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus ir jo šei­mos na­riai ži­no­tų, kaip reiš­kia­si hi­pog­li­ke­mi­ja, kaip jos veng­ti ar teik­ti pa­gal­bą ko­mos iš­tik­ta­jam. Mat sun­ki, il­gai trun­kan­ti hi­pog­li­ke­mi­ja yra pa­vo­jin­ga li­go­nio svei­ka­tai, žū­va daug ner­vi­nio au­di­nio ląs­te­lių, vys­to­si cen­tri­nė en­ce­fa­lo­pa­ti­ja. Ne­gy­do­ma hi­pog­li­ke­mi­ja ga­li baig­tis ko­ma. Jai iš­tikus, vartotini sal­du­my­nai, cuk­rus, me­dus ar gliu­ko­zė. Pri­rei­kus kvie­čia­ma pro­fe­sio­na­li, sta­cio­na­ri pa­galba.       II ti­po ser­gan­čių­jų, ku­rie gy­do­si tab­le­tė­mis, hi­pog­li­ke­mi­ja daž­nai es­ti sun­kiai pa­ste­bi­ma, lė­ti­nio po­bū­džio. Li­go­nis jau­čia šio­kį to­kį sil­pnu­mą, gal­vos svai­gi­mą, sun­kiau orien­tuo­ja­si, bet ne­si­gy­do. Svar­bu tin­ka­mai nu­sta­ty­ti in­su­li­no do­zę. Nuo jo per­do­za­vi­mo žmo­gaus sa­vi­jau­ta blo­gė­ja, jį kan­ki­na al­kis, ne­ri­mas, pra­kai­ta­vi­mas.       Ser­gan­tie­siems dia­be­tu aiš­kin­ti­na, koks svar­bus sa­vi­kon­tro­lės ro­dik­lių ver­ti­ni­mas ir ko­re­ga­vi­mas kon­sul­tuo­jan­tis su gy­dy­to­ju en­dok­ri­no­lo­gu, o pri­rei­kus su ki­tais spe­cia­lis­tais. Nau­din­ga ak­ty­viai da­ly­vau­ti dia­be­to klu­bų veik­lo­je. Čia gau­na­ma nau­jau­sių dia­be­to kon­tro­lės ži­nių, or­ga­ni­zuo­ja­mos mo­ky­mo sto­vyk­los, se­mi­na­rai, pa­skai­tos ak­tu­a­liais klau­si­mais.       Hab. dr. prof. J.S. Da­ni­le­vi­čius Puslapis 21 ROS­SO ty­ri­mo re­zul­ta­tai II ti­po dia­be­tui val­dy­ti bū­ti­na krau­jo gliu­ko­zės sa­vi­kon­tro­lė       Dia­be­tu ser­ga apie 200 mln. pa­sau­lio žmo­nių. Iki 2030 me­tų šis skai­čius pa­dvi­gu­bės.Toks epi­de­mi­jos pro­gre­sa­vi­mas yra ir so­cia­li­nė eko­no­mi­nė naš­ta, to­dėl pri­va­lo­ma nau­do­ti tik veiks­min­gas li­gos kon­tro­lės prie­mones.       Pas­ta­rai­siais me­tais gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je sa­vi­kon­tro­lę (GKKS) ir jos svar­bą daž­nai ap­ta­ri­nė­ja eks­per­tai, me­di­kai bei vi­suo­me­nė. Pa­grin­di­nis ke­lia­mas klau­si­mas, ar GKKS yra bū­ti­na pa­cien­tams, ser­gan­tie­ms II ti­po dia­be­tu? Į šį klau­si­mą at­sa­kė Vo­kie­ti­jos moks­li­nin­kai. 2005 me­tų gruo­­džio mė­ne­sio žur­na­le DIA­BE­TO­LO­GIA (įta­kin­giau­sias šios sri­ties moks­lo žur­na­las) pa­skel­bė ty­ri­mą, pa­va­din­tą ROS­SO („Ret­ro­lec­ti­ve Stu­dy Self-Mo­ni­to­ring of Blo­od Glu­co­se and Out­co­me in Pe­op­le with Ty­pe 2 Dia­be­tes”) var­du. Tai yra pir­mas pa­gal vi­sas tai­syk­les at­lik­tas ty­ri­mas, įro­dan­tis GKKS po­vei­kį II ti­po dia­be­tui val­dy­ti ir gy­dy­ti. Ty­ri­mu siek­ta įro­dy­ti, kad pa­cien­tai, ku­rie pa­tys kon­tro­liuo­ja krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, gy­ve­na il­giau ir ko­ky­biš­kiau. Jie ge­ro­kai re­čiau pa­ti­ria kom­pli­ka­ci­jas.Ty­ri­mu įro­dy­ta, kad ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar pa­cien­tai, ser­gan­tys II ti­po dia­be­tu, gy­do­mi an­ti­dia­be­ti­nė­mis tab­le­tė­mis ar in­su­li­nu, re­gu­lia­riai at­lie­kan­tys gliu­ko­zės sa­vi­kon­tro­lę, vi­du­ti­niš­kai ma­ži­na ant­ri­nių kom­pli­ka­ci­jų grės­mę 32 %, o mir­ties – net 51 %. Tai­gi ne­abe­jo­ja­ma, kad dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės pri­va­lo reguliariai pa­tys kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį. Dėl to žen­kliai pa­ge­rėja jų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ir pail­gėja truk­mė.       GKK sa­vi­kon­tro­lė ma­ži­na ant­ri­nių kom­pli­ka­ci­jų daž­nį ir mir­tin­gu­mą.       Gyd. Ar­nas Voz­bu­tas Puslapis 22 Neužmirštamos kelionės: Aukštai­ti­jos na­cio­na­li­niame par­ke       Ne­se­niai Tau­ra­gės „In­su­los“ klu­bo žmo­nėms su­reng­ta eks­kur­si­ja į Ig­na­li­nos ra­jo­ną, į Pa­lū­šę. Įdomus nacionalinio par­ko, už­iman­čio dau­giau nei 40 000 ha, rel­je­fas: miš­kai, dau­giau­sia pu­šy­nai, 126 eže­rai (kles­tin­tis van­dens tu­riz­mas), 6 kai­mai – tar­si mu­zie­jai po at­vi­ru dan­gu­mi, ka­da­gių gi­rai­tės, gau­si fau­na – bė­gio­jan­čios stir­nos, skrai­dan­tys juo­die­ji gan­drai, bur­bu­liuo­jan­tys te­ter­vi­nai. Štai ko­dėl Č. Ku­da­ba šį uni­ka­lų kam­pe­lį va­di­no lie­tu­višką­ja Švei­ca­ri­ja. Štai ko­dėl ten bu­vo fil­muo­ja­mas pa­sa­ko­ji­mas apie svie­to ly­gin­to­ją – „Ta­das Blinda“.       Di­džiau­sią įspū­dį vi­siems pa­li­ko 176 m aukš­čiau jū­ros ly­gio iš­ki­lęs Led­akal­nis, nuo ku­rio vir­šū­nės at­si­ve­ria nuo­sta­bi pa­no­ra­ma: ža­lu­my­nuo­se ty­vu­liuo­ja net 6 eže­rai.       Įdo­mios Gi­nu­čių apy­lin­kės su gra­žiu pi­lia­kal­niu ir XIX a. van­dens ma­lū­nu, iš­sau­go­ju­siu au­ten­tiš­ką įran­gą. Pa­lū­šie­čiai ne pės­ti: tur­bi­nų jė­gą pir­mie­ji Lie­tu­vo­je pa­nau­do­jo ne vien mil­tų ma­li­mui, bet ir elek­tros ga­vy­bai. Da­bar ma­lū­no apar­ta­mentuose už ne­men­ką su­mą ga­li ap­si­gy­ven­ti tu­ris­tai, o juos daž­nai lan­ko Gi­nu­čių ma­lū­no „kip­šas“.       Eže­ro pa­kran­tes puo­šia 16 me­di­nių skulp­tū­rų. Jo­se įam­žin­tas Ig­na­li­nos kraš­to gro­žis ir le­gen­dos. Vie­na iš skulp­tū­rų „Lau­mių pa­sa­ka“ įspė­ja: „At­sar­giai, vy­rai. Ne­si­mau­dy­kit po 12 va­lan­dos nak­ties – lau­mės jus už­kan­kins keis­tu bū­du – už­ku­tens“.       Vie­na įdo­miau­sių ir gau­siau­siai lan­ko­mų par­ko vie­tų – Se­no­sios bi­ti­nin­kys­tės mu­zie­jus Stri­pei­kių kai­me. Ten rug­pjū­čio 15- ją­ją, per Žo­li­nę, vyks­ta įspū­din­gos šven­tės su vai­šė­mis, sū­py­nė­mis, kon­cer­tais. Vis­kas – bi­te­lėms pa­gerb­ti. Juk tam, kad pri­neš­tų vie­ną šaukš­tą me­daus, 200 darbš­tuo­lių triū­sia kiau­rą die­ną. Už pa­ra­mą Uk­rai­nai sun­kiu me­tu jos Pre­zi­den­tas V. Juš­čen­ka pa­do­va­no­jo mū­sų Pre­zi­den­tui V.Adam­kui tris bi­čių na­me­lius, ku­rie la­bai puo­šia šio mu­zie­jaus ap­lin­ką.       Plū­šė­je, Mi­ko Pet­raus­ko (1873-1937) gim­ti­nė­je, pa­sig­ro­žė­jo­me pa­min­klu šiam pir­mo­sios lie­tu­viš­kos ope­ros „Bi­ru­tė“ kū­rė­jui ir kom­po­zi­to­riui. Ap­lan­kė­me ten pat iš­ki­lu­sią se­ną, be vi­nių sta­ty­tą baž­ny­tė­lę, ant ku­rios du­rų – už­ra­šas: „Įženk ge­ras“, o prie iš­ėji­mo – „Iš­eik ge­res­nis“. Var­pų gau­de­sys iš se­no­sios ru­sų sen­ti­kių sta­ty­bos var­pi­nės dėl ar­ti ply­tin­čių eže­rų sklin­da to­li, 5 km spin­du­liu.       Ni­jo­lė Del­kie­nė       Tau­ra­gė Len­ki­joje Krokuvoje       Bai­gian­tis va­sa­rai, „Li­ki­mo“ klu­bas su­ren­gė sa­vo žmo­nėms eks­kur­si­ją į Len­ki­ją. Marš­ru­tas ve­dė į įsi­min­ti­niau­sias ša­lies vie­tas, van­dens pra­mo­gų par­ką, se­ną­ją Len­ki­jos sos­ti­nę Kro­ku­vą ir nau­ją­ją – Var­šu­vą. Svar­biau­sias ke­lio­nės tiks­las – Ve­lič­kos drus­kų ka­syk­la, ku­ri vei­kia jau 700 me­tų. Iš­kas­ta tūks­tan­čiai to­nų drus­kos, nu­ties­ta apie 300 km il­gio tu­ne­lių. Tu­ris­ti­nė tra­sa vin­gia­vo kal­na­ka­sių iš­kirs­tais po­že­miais, van­dens iš­plau­to­mis olo­mis, po­že­mi­niais eže­rais. Vi­sa tai ža­vė­jo, bet la­biau­siai ste­bi­no di­de­lė, 100 me­tų gy­ly­je iš drus­kos pa­sta­ty­ta Pa­lai­min­go­sios Kin­gos baž­ny­čia. Į gy­lį pa­ne­ria­ma 140 met­rų. Tem­pe­ra­tū­ra čia vi­sa­da pa­sto­vi +14 °C. Vi­sos esan­čios skulp­tū­ros, kop­ly­čios, kaip ir pa­ti baž­ny­čia, pa­sta­ty­tos iš drus­kų. Drus­kos sko­nį jaus­da­mi ant lū­pų, vy­ko­me į Kro­ku­vą, ku­ri da­bar ša­lies kul­tū­ros cen­tras. Mies­tas dar va­di­na­mas „ma­žą­ja Ro­ma“. Čia vei­kia apie šim­tą baž­ny­čių, se­niau­sias Len­ki­jos uni­ver­si­te­tas. Ap­žiū­rė­jo­me pa­min­klą Žal­gi­rio 500-osioms me­ti­nėms , Bar­ba­ka­ną (ar­ti­le­ri­jos bas­tio­ną), se­niau­sius Šv. Flo­ri­jo­no mies­to rū­mus, cen­tri­nę mies­to tur­gaus aikš­tę, Šv. Ma­ri­jos ba­zi­li­ką. Lan­kė­mės Va­ve­lio kal­vo­je, ant ku­rios stie­bia­si ka­rū­nuo­to­ji go­ti­ki­nė ka­ted­ra ir ka­ra­liš­ko­ji pi­lis. Pa­ky­la­me į var­pi­nę, čia ka­bo Žy­gi­man­to Se­no­jo var­pas. Pa­si­vaikš­ti­nė­ja­me po Ka­ra­lių rū­mų kie­mą. Jau­kia­me Jo­gai­los uni­ver­si­te­to kie­me­ly­je pri­si­me­na­me, kad čia mo­kė­si įžy­mus len­kų ast­ro­no­mas Mi­ka­lo­jus Ko­per­ni­kas (1473-1543). Jis su­kū­rė te­ori­ją, kad mū­sų pla­ne­tų sis­te­mos cen­tre yra ne Že­mė, bet Sau­lė. Ap­si­lan­ko­me cen­tri­nė­je tur­gaus aikš­tė­je. Su­kur­ni­ca pa­gal dy­dį ir puoš­nu­mą pri­ly­gi­na­ma Šv. Mor­kaus aikš­tei Ve­ne­ci­jo­je – čia taip pat gau­su ka­vi­nu­kių, jau­kių už­ei­gė­lių, su­ve­ny­rų par­duo­tu­vių, skrai­do ba­lan­džiai. Aikš­tės pa­kraš­tį puo­šia gra­ži Šv. Ma­ri­jos baž­ny­čia.       Po pa­žin­ti­nės ke­lio­nės la­bai ma­lo­nu bu­vo at­si­gai­vin­ti di­džiau­sia­me Len­ki­jo­je van­dens pra­mo­gų par­ke. Čia ga­li­ma pa­plau­kio­ti di­džiu­liuo­se, įvai­raus gy­lio ba­sei­nuo­se. Stip­rių po­jū­čių mė­gė­jams – skir­tin­go su­dė­tin­gu­mo ir grei­čio lei­di­mo­si kal­ne­liai. Vie­nas iš jų dau­giau kaip 200 met­rų, sa­ko, – il­giau­sias Eu­ro­po­je. Kas­ka­das, kal­nų upes imi­tuo­jan­čios sro­vės, trykš­tan­čio van­dens fon­ta­nai, lai­pio­ji­mo sie­ne­lės ir daug ki­tų svai­gi­nan­čių van­dens pra­mo­gų.       O kaip įdo­mu pa­ma­ty­ti Var­šu­vą, jo­je su­ži­no­jo­me esant per tūks­tan­tį pa­min­klų. Mies­tas nuo se­no­vės ke­lis­kart bu­vo griau­tas, bet ir vėl su­kles­tė­jo. Da­bar į sos­ti­nę skver­bia­si ban­kų ir ver­slo mag­na­tai, ky­la stik­lu tvis­kan­tys dan­go­rai­žiai.       Se­na­mies­tis pui­kuo­ja­si Ka­ra­lių re­zi­den­ci­ja, Šv. Jo­no ka­ted­ra, Var­šu­vos sim­bo­liu – Un­di­nė­lės fon­ta­nu, Tur­gaus aikš­te su bu­vu­siais pir­klių na­mais.       Grįž­da­mi na­mo trum­pam su­sto­jo­me pa­sie­nio pos­te, kur pa­tik­rin­ti do­ku­men­tai.       Tu­ri­nin­ga ke­lio­nė į kai­my­ni­nę ša­lį vi­siems pa­li­ko ne­iš­dil­do­mų įspū­džių. Už pa­tir­tą džiaugs­mą esa­me dė­kin­gi klu­bo pir­mi­nin­kei.       Je­ro­ni­mas Damb­raus­kis       Rad­vi­liškis Puslapiai 23-25 LDA vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se Žygis dviračiais       Džiu­gu, kad pa­gau­sė­jus rė­mė­jų, dau­giau vai­ku­čių ga­li stip­rin­ti svei­ka­tą dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se. Šiais me­tais il­sė­jo­si re­kor­di­nis skai­čius (126) ser­gan­čių­jų, ku­rių am­žius – nuo 5 iki 41 me­tų (jų tar­pe ir ser­gan­tys va­do­vų pa­dė­jė­jai bei slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė). Vy­ko trys sto­vyk­los Drus­ki­nin­kuo­se ir dvi Pla­te­liuo­se. Jas or­ga­ni­za­vo pri­ty­ru­sios va­do­vės – Je­le­na Ši­mo­nie­nė ir Al­do­na Da­ny­lie­nė, ku­rioms tal­ki­no gy­dy­to­jai Vi­ta Zup­kaus­kie­nė, Mar­ga­ri­ta Va­lū­nie­nė, Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė, Vy­tau­tas Da­ny­la, taip pat slau­gy­to­jos Auš­ra Kri­vo­lap, Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė. Dir­bo pui­kūs va­do­vų pa­dė­jė­jai vy­res­nie­ji jau­nuo­liai Min­dau­gas Brie­dis, Ra­sa Re­mei­ky­tė, To­mas Kau­la­kys, Ar­tū­ras Ste­po­na­vi­čius, Gin­ta­rė Ne­faitė.       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ren­gia sto­vyk­las nuo 1990 me­tų. Per še­šio­lik­me­tį kei­tė­si rė­mė­jai, sto­vyk­lų vie­tos, vai­kai, part­ne­riai, vi­suo­me­nės po­žiū­ris į li­gą. To­bu­lė­jo dia­be­to gy­dy­mas, ser­gan­čių­jų mo­ky­mas, ge­rė­jo li­gos kon­tro­lės re­zul­ta­tai. Pir­mo­sios sto­vyk­los vie­ną kar­tą per va­sa­rą su­bur­da­vo apie 40 vai­kų, ku­rių gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no re­zul­ta­tai da­bar at­ro­do stul­bi­nan­tys (1991 m. – 16,3 %, 1994 – 12,2 %). Sto­vyk­lau­to­jai il­sė­jo­si Vil­niu­je, Birš­to­ne, Šven­to­jo­je, Pa­lan­go­je, kai­mo so­dy­bo­je Vei­sie­juo­se, nuo 1999 m. – Pla­te­liuo­se, nuo 2001 m. – Drus­ki­nin­kuo­se. Nuo 1997 me­tų sto­vyk­lau­to­jų ži­nios tik­ri­na­mos ap­klau­sos an­ke­to­mis, su­da­ry­to­mis pa­gal PSO re­ko­men­da­ci­jas. Nestokota humoro       Ser­gan­čių vai­kų po­il­sį pra­dė­jo rem­ti Lie­tu­vos in­va­li­dų drau­gi­ja prie LR Vy­riau­sy­bės (nuo 2006m. – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos). Jau ant­rus me­tus šiam rei­ka­lui lė­šų ski­ria Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (per Lie­tu­vos jau­ni­mo tu­riz­mo cen­trą). To­kį gau­sų bū­rį vai­kų šie­met pa­dė­jo su­rink­ti ir  dr. An­ta­no V. Ste­pa­no  pa­li­ki­mo lė­šos bei Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift fon­do pa­ra­ma. Kas­met dia­be­to klu­bai gau­na šiek tiek lė­šų iš sa­vo mies­tų ar ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių. Sto­vyk­lau­to­jus sa­vo su­rink­tais pi­ni­gė­liais re­mia ir pa­tys dia­be­to klu­bai, ir tė­ve­liai. Fir­mos, pre­kiau­jan­čios dia­be­to gy­dy­mo ir sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nė­mis, į sto­vyk­las at­vyks­ta ne tik in­for­muo­ti apie svei­ka­tos pa­lai­ky­mo nau­jie­nas, bet ir džiu­gi­na vai­kus kas­met vis gra­žes­nė­mis do­va­nė­lė­mis. Vi­si la­bai dė­kin­gi UAB Abo­vi­ta, Eks­mos MTC, In­ter­lux, Wörwag Pharma GmbH&Co.KG at­sto­vy­bei, fir­mai No­vo Nor­disk. Ypač daug sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių šie­met sto­vyk­loms sky­rė UAB Abo­vi­ta ir Roche Lie­tu­va diag­nos­ti­kos pa­da­li­nys.       Kiek­vie­no­je sto­vyk­lo­je tik­ri­na­mos vai­kų dia­be­to kon­tro­lės ži­nios ir jų po­vei­kis svei­ka­tai. Šie­met kas­dien ne ma­žiau kaip 5 kar­tus per pa­rą sto­vyk­lau­to­jai ty­rė krau­jo gliu­ko­zę, pil­dė dia­be­to kon­tro­lės die­ny­nus, ži­nių apie dia­be­tą an­ke­tas. Vi­sų pen­kių pa­mai­nų re­zul­ta­tų su­ves­ti­nė pa­teik­ta 1 len­te­lė­je. Ma­ty­ti, kad dau­giau ži­nių sto­ko­jo vai­kai, sto­vyk­la­vę pir­mą kar­tą, o krau­jo gliu­ko­zę re­gu­liuo­ti se­kė­si pa­na­šiai vi­siems. Dzūkijos miškų gerybės       Ge­riau­siai li­gą kon­tro­lia­vo tie vai­kai, ku­rie sto­vyk­la­vo kar­tu su ma­my­tė­mis. In­su­li­no pom­po­mis gy­dė­si 7 vai­kai, ki­ti – daug­kar­ti­nė­mis in­jek­ci­jo­mis. Ma­tuo­tos gli­ke­mi­jos vi­dur­kiai pa­teik­ti 2 len­te­lė­je. Ly­gi­nant su 2005 me­tais, šie­me­ti­niai sa­vi­kon­tro­lės re­zul­ta­tai žen­kliai ge­res­ni; abe­jo­nių ne­ke­lia sto­vyk­lų nau­da tiek vai­kams, tiek juos pri­žiū­rin­čioms ma­moms. Šie­met Drus­ki­nin­kuo­se il­sė­jo­si vai­kai su ma­mo­mis iš Vil­niaus, Elek­trė­nų ir Ma­ri­jam­po­lės. Jie ne tik gi­li­no dia­be­to ži­nias, bet ir ke­lia­vo po Dzū­ki­ją dvi­ra­čiais, pės­čio­mis, gar­lai­viu, mau­dė­si. Vi­siems la­bai pa­ti­ko Drus­ki­nin­kų vai­kų dai­lės ga­le­ri­jo­je su­reng­tos pie­ši­mo te­ra­pi­jos va­lan­dė­lės. Pie­ši­niai gra­žiai pa­puo­šė „Ne­mu­no“ sa­na­to­ri­jos fo­jė sie­nas. Sto­vyk­lau­to­jai ren­gė vai­di­ni­mus, ku­riuo­se vaiz­da­vo ke­to­a­ci­do­zę, hi­pog­li­ke­mi­nę ko­mą, pir­mo­sios pa­gal­bos tei­ki­mą. Taip jie mo­kė­si pa­tys ir mo­kė ki­tus. Sto­vyk­los va­do­vei pa­dė­jo Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to stu­den­tės Jur­gi­ta Ma­čy­tė ir Gry­ta Jak­še­vi­čiū­tė, ser­gan­ti dia­be­tu nuo 1997 me­tų. Sto­vyk­lau­to­jus ap­lan­kė LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, UAB Abo­vi­ta, Eksmos MTC, In­ter­lux, Wörwag Phar­ma GmbH&Co.KG at­sto­vy­bė. Ma­mos yra pui­kios klau­sy­to­jos ir smal­sios mo­ki­nės, to­dėl pa­mo­kė­lės ne­re­tai baig­da­vo­si dis­ku­si­jo­mis. To­kią sto­vyk­lė­lę jau an­tri me­tai or­ga­ni­za­vo Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo klu­bas „Dia­bi­tė plius“ kar­tu su Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja.       Gau­si ren­gi­niais va­sa­ra į dia­be­to klu­bų mo­ky­mo se­mi­na­rus įtrau­kė ir sto­vyk­lau­to­jus. Vai­kai, be­si­il­sin­tys Pla­te­liuo­se, ak­ty­viai da­ly­va­vo Elek­trė­nuo­se su­reng­ta­me se­mi­na­re, o Drus­ki­nin­kuo­se vy­ku­sį vi­sų dia­be­to klu­bų pir­mi­nin­kų se­mi­na­rą nuo­šir­džiu pa­si­ro­dy­mu taip pat pra­dė­jo sto­vyk­lau­to­jai. Pa­si­ro­dy­mo sce­na­ri­jų ir ei­les su­kū­rė sto­vyk­los va­do­vo pa­dė­jė­jas Ar­tū­ras Ste­po­na­vi­čius, o dai­ną – Gai­lė Li­saus­kai­tė. La­bai džiu­gu, kad bu­vo pro­ga at­si­skleis­ti jau­nuo­lių ta­len­tams.       Eglė Marija Jakimavičienė Dir­bau va­do­vės pa­dė­jė­ja Ant Liškiavos piliakalnio       Šių me­tų rug­pjū­čio 13–22 die­no­mis Drus­ki­nin­kuo­se vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jų mo­ky­mo cen­tre „Dai­na­va” vy­ko ant­ro­ji vai­kų ir jau­ni­mo sto­vyk­la. Da­ly­va­vo 33 žmo­nės. Kad ne­liū­dė­tu­me ir ne­mie­go­tu­me per die­nas, rū­pi­no­si Je­le­na Ši­mo­nie­nė. Kiek su­ma­žin­ti ar pa­di­din­ti in­su­li­no do­zę, kaip ge­riau kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą pa­ta­rė dak­ta­rė Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė. Ki­lus rei­ka­lui kal­bė­jo­mės su psi­cho­lo­ge Vir­gi­ni­ja Sku­čai­te.       Per tas die­nas, kai bu­vo­me kar­tu, įvei­kė­me nema­žą ki­lo­met­ra­žą dvi­ra­čiais, au­to­bu­su bei pės­tu­te. Ir sma­giai be­žais­da­mi, ir rim­tai be­dirb­da­mi pa­ruo­šė­me pui­kų pa­si­ro­dy­mą, ku­rį ga­lė­jo įver­tin­ti ne tik mū­sų klu­bų pir­mi­nin­kai, bet ir ki­ti kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai bei sve­čiai. Ma­nau, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja įsi­ti­ki­no, kad ne vel­tui ren­gia to­kio lais­va­lai­kio ir mo­ky­mo sto­vyk­las.       Ačiū už mums pa­ro­dy­tą dė­me­sį ir do­va­nas Abo­vi­tai, Ro­che Lie­tu­va diag­nos­ti­kos pa­da­li­niui, In­ter­lux, Eks­mai.       Dė­ko­ju už su­teik­tą ga­li­my­bę bū­ti va­do­vės pa­dė­jė­ja.       Iš­si­sky­rė­me šir­dy­je puo­se­lė­da­mi vil­tį su­si­tik­ti ki­tą­met.       Gin­ta­rė Nefaitė Brangus kiekvienas lašas Mums reikia insulino kaip gėlei vandens Puslapis 26 „Smal­su­čiai“ Pla­te­lių sto­vyk­lo­je Pokalbis apie sveikatą       Jau pen­ke­rius me­tus gy­vuo­ja Klai­pė­dos vai­kų „Smal­su­čių“ klubas. Jo na­riai ne tik mo­ko­mi tau­so­ti svei­ka­tą, bet ir iš­ky­lau­ja, ke­liau­ja, sto­vyk­lau­ja. Šią va­sa­rą 28 vai­kai tris die­nas il­sė­jo­si Pla­te­liuo­se. Sto­vyk­los veik­la or­ga­ni­zuo­ta taip, kad nuo 10 iki 15 me­tų čia esan­tie­siems bū­tų sau­gu, nau­din­ga, įdo­mu ir links­ma. Dia­be­to kon­tro­lės mo­kė gy­dy­to­ja, slau­gy­to­jos ir klu­bo pir­mi­nin­kė.       Sto­vyk­lau­to­jai bu­vo ap­gy­ven­din­ti jau­kio­je Mi­ka­šaus­kų so­dy­bo­je. Nuo­tai­ką skaid­ri­no sau­lė­tas ry­tas, pa­sa­kiš­kai gra­ži gam­ta, džiugi pa­žin­tis su bū­si­mais drau­gais ir va­do­vais. Kiek­vie­ną sto­vyk­lau­to­ją ma­lo­niai nu­ste­bi­no įteik­tos do­va­nos. Vai­kai la­bai džiau­gė­si Abo­vi­tos fir­mos įteik­to­mis spal­vin­go­mis kup­ri­nė­mis. Kad vi­si grei­čiau su­si­pa­žin­tų ir leng­viau ben­drau­tų, pa­do­va­no­ta po gra­žią pa­lai­di­nę ir kor­te­les su var­dais. Su su­ve­ny­rais va­do­vai pa­tei­kė ir už­duo­tis. Vi­si ser­gan­tie­ji tu­rė­jo pil­dy­ti die­ny­ną, ja­me ra­šy­ti, kiek ir ko su­val­gė, ko­kią do­zę in­su­li­no su­si­lei­do ir koks cuk­raus kie­kis krau­jy­je. Ry­tais vai­kus ža­din­da­vo skam­būs var­po dū­žiai, ku­rie pri­mi­nė – mie­go­ti ne­va­lia, lai­kas mankš­tin­tis. Pir­mo­sios die­nos iš­va­ka­rė­se vy­ko links­mos krikš­ty­nos nau­jo­kų, ku­rių bu­vo de­vy­ni. Jie pri­va­lė­jo duo­ti įsto­ji­mo į klu­bą prie­sai­ką, at­lik­ti skir­tą už­duo­tį ir tuo­met bu­vo pri­pa­žin­ti kaip „Smal­su­čių“ na­riai. Su dovanėlėmis       Vi­si ruo­šė­si il­gai eks­kur­si­jai. Kai vai­kai pa­pie­ta­vo, at­vy­ku­si gi­dė įdo­miai pa­sa­ko­jo apie Pla­te­lių mies­te­lio kū­ri­mą­si ir jo is­to­ri­ją. Vi­si ko­pė į aukš­tą kal­ną, nuo ku­rio at­si­vė­rė ne­ap­rė­pia­mas to­li­mų apy­lin­kių vaiz­das. Ge­ra bu­vo gro­žė­tis di­de­liu, pla­čiu Pla­te­lių eže­ru ir sep­ty­nio­mis jo sa­lo­mis. Lan­ky­tas par­kas, ku­ria­me ke­ro­jo di­džiu­lis ąžuo­las su vi­du­je iš­du­bu­siu ka­mie­nu, ap­žiū­rė­ti mu­zie­jų eks­po­na­tai. Daug pa­ma­tę ir su­ži­no­ję vai­kai grį­žo į sto­vyk­lą, il­sė­jo­si, vai­ši­no­si le­dais ir links­mai kle­gė­jo.       Slau­gy­to­ja Vai­da skai­tė pa­skai­tą vai­kams apie dan­tų prie­žiū­rą ir hi­gie­ną. Po pa­skai­tos kiek­vie­no sto­vyk­lau­to­jo dan­tys bu­vo pa­tik­rin­ti. Ne­ma­žai vai­kų mė­go žais­ti bi­liar­dą, krep­ši­nį ir mė­tyt ka­muo­lius.       O pats įdo­miau­sias bu­vo va­ka­ras, kai vi­sos ko­man­dos ir va­do­vai tu­rė­jo pa­ruoš­ti sa­vo me­ni­nes pro­gra­mas, išra­din­gus pri­sis­ta­ty­mus. Ir ko tik ten ne­bu­vo, ir lenk­ty­nių, ir vai­di­na­mų miš­ko gy­ven­to­jų, kad juo­ko ir įspū­džių už­te­ko il­gam.       Sto­vyk­lau­to­jus džiu­gi­no ir sve­čiai fir­mų at­sto­vai iš Vil­niaus. Gai­la, kad sto­vyk­la bai­gė­si, – nie­kas ne­no­rė­jo skir­tis su drau­gais. Grį­žę į Klai­pė­dą vai­kai su­si­ta­rė su­si­tik­ti ru­de­nį „Smal­su­čių“ su­si­rin­ki­me ar gim­ta­die­ny­je.       Emi­li­ja Puslapis 26 Vai­kų ir ma­my­čių sto­vyk­lo­je Kasdien vis tas pats       Jau an­tri me­tai Drus­ki­nin­kuo­se or­ga­ni­zuo­ja­ma dia­be­tu ser-gan­čių vai­kų su ma­my­tė­mis mo­ky­mo sto­vyk­la. Šiais me­tais nuo lie­pos 12 iki 21 die­nos čia da­ly­va­vo daug pra­ei­tais me­tais sto­vyk­la­vu­sių­jų ir ne­ma­ža nau­jo­kų.       Kaip įpras­ta, te­ko pil­dy­ti dia­be­to kon­tro­lės ži­nių įver­ti­ni­mo an­ke­tas, kas­dien tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę prieš val­gant ir mie­gant, o pri­rei­kus ir daž­niau. Mo­kė­mės skai­čiuo­ti mais­to an­glia­van­de­nius ir in­su­li­no do­zę, rink­tis mankš­tą, žai­di­mus pa­gal krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lį.       Abo­vi­tos at­sto­vė L.Kau­la­kie­nė vi­siems ne­mo­ka­mai at­li­ko gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą. Vos ne kas­dien at­vyk­da­vo įvai­rių fir­mų at­sto­vų, ku­rie in­for­muo­da­vo apie dia­be­to kon­tro­lės ir gy­dy­mo nau­jo­ves, pri­sta­ty­da­vo nau­jus gliu­ko­ma­čius, in­su­li­no pom­pas, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nes, taip pat džiu­gin­da­vo vai­kus do­va­nė­lė­mis. Da­li­jo­si sa­vo gy­dy­mo­si pa­tir­ti­mi bei ži­nio­mis apie li­gą sto­vyk­lau­to­jus ap­lan­kiu­si Dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V.Au­gus­ti­nie­nė.       Po pa­mo­kė­lių vyk­da­vo­me į gra­žiau­sias Drus­ki­nin­kų vie­tas. Ap­žiū­rė­jo­me Grū­to, taip pat Me­džio skulp­tū­rų ir rai­ži­nių par­kus. Lan­kė­mės „Gi­rios ai­do“, M.K.Čiur­lio­nio mu­zie­juo­se ir vai­kų me­no ga­le­ri­jo­je; čia vai­kai su ma­my­tė­mis pie­šė pa­veiks­lus, ku­riais puo­šė sto­vyk­los sie­nas ir duris.       Sek­ma­die­nio po­pie­tę gar­lai­viu plau­kė­me Ne­mu­nu, ten ap­žiū­rė­jo­me Liš­kia­vos baž­ny­čią, ko­pė­me į pi­lia­kal­nius.       Kas­dien va­ži­nė­da­vo­mės dvi­ra­čiais, mau­dydavo­mės Drus­ki­nin­kų eže­ruo­se. Va­ka­rais ei­da­vo­me į Dai­nų slė­nį, Mei­lės sa­lą, šok­da­vo­me ir vai­di­no­me, žais­da­vo­me „bul­vę“, kvad­ra­tą. Už pui­kų dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą esa­me dė­kin­gi pir­mi­nin­kei E.Ja­ki­ma­vi­čie­nei, už nuo­šir­du­mą, op­ti­miz­mą va­do­vei J.Ši­mo­nie­nei, jos pa­dė­jė­joms Gry­tai ir Jur­gi­tai, taip pat rė­mė­jams Abo­vi­tai, Eks­mai, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai.       Sto­vyk­los tei­kia jė­gų, stip­ry­bės, vil­ties, džiaugs­mo, to­dėl yra gy­vy­biškai rei­ka­lin­gos ser­gan­tiems vai­kams.       Dan­guo­lė Ti­jū­ne­lie­nė       Vil­niaus klu­bo „Dia­bi­tė plius“ na­rė Puslapiai 28-29 Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo klu­bo „Dia­bi­tė plius“ žy­gis bai­da­rė­mis Baidarę dažniausiai valdo dviese       Ne­už­mirš­ta­mi 2005 me­tų van­dens žy­gio įspū­džiai šie­met su­bū­rė gau­ses­nį ak­ty­vaus po­il­sio mė­gė­jų bū­re­lį. Ar­tė­jan­ti ke­lio­nės die­na bau­gi­no. Dėl bu­vu­sios saus­ros nu­se­ko van­duo nu­ma­ty­to marš­ru­to upe­lė­se. Te­ko keis­ti pla­nus ir rink­tis van­de­nin­ges­nę, bet la­bai vin­giuo­tą La­ka­ją. Vi­są sa­vai­tę ne­ra­miai žvilg­čio­jo­me į orų prog­no­zes, o iš jų ne­si­trau­kė de­be­sys, lie­tūs, net­gi aud­ra su per­kū­ni­ja. Bet žy­gio va­do­vas Vy­tau­tas drą­si­no: „Ne­bū­na blo­go oro, bū­na tik blo­ga kom­pa­ni­ja“.       Šau­ni 22 jau­nuo­lių gru­pė (iš jų 12 ser­gan­čių žmo­nių) penk­ta­die­nio va­ka­rą trau­ki­niu ar au­to­mo­bi­liais pa­sie­kė su­tar­tą vie­tą. Pir­mo­ji nak­vy­nė bu­vo šla­po­ka, bet nuo lie­taus juk ga­li­ma pa­si­slėp­ti. Karš­tą kvap­nią ko­šę vi­rė­me pus­ry­čiams ir va­ka­rie­nei, o per pie­tus trum­pam su­sto­ję so­ti­no­mės su­muš­ti­niais su dar­žo­vė­mis.       Kiek­vie­nas žy­gei­vis į ki­še­nę ga­vo gliu­ko­zės tab­le­čių ir pa­ke­lį sul­čių, kad ne­nu­a­lin­tų ir­kla­vi­mas. Žy­gio da­ly­vių krau­jo gliu­ko­zė bu­vo ti­ria­ma 4-6 kar­tus.       Nuo­tai­kin­gą sa­vo ke­lio­nę įam­ži­no­me nuo­trau­ko­se, ku­rių au­to­rė Dai­na­ra Kart­hei­ser.       Kiek­vie­ną jau­nuo­lį, įvei­ku­sį marš­ru­tą, svei­ki­no žy­gio va­do­vas. Įspū­džius pri­mins ne tik gra­žios nuo­trau­kos, bet ir žy­gio da­ly­vio pa­žy­mė­ji­mas.       Lauk­si­me ki­tos va­sa­ros, ka­da vėl ga­lė­si­me sės­ti į lai­ve­lius ir kas­die­ny­bę pa­lik­ti kran­te.       Eg­lė Ma­ri­ja Ja­ki­ma­vi­čie­nė Lyg žiburiai kelionę skaidrino lelijų ir gulbių šeimynėlių baltuma Kanojoje užtenka darbo keturiems Smagus 17-asis Kristijono (viduryje su gėlėmis) gimtadienis draugų ir bendraminčių būryje Puslapis 30 Svarbi informacija       Kol kas dar nėra būdų, kaip išgydyti cukrinį dia­be­tą. Šiuo me­tu visomis pa­stangomis siekiama išvengti li­gos komp­likacijų. Tam tiks­lui kuriami nauji veiks­min­gesni, saugesni, pa­tikimesni vaistai.       Natūralu, kad senos kar­tos medikamentai užleidžia po­­zi­cijas. Pastaraisiais me­tais pasaulyje dažniausiai pa­sirenkami pranašesni mo­dernūs insulinai ir vien­kartiniai injektoriai. Lie­tu­vos žmonės, sergantys dia­betu, ir medikai taip pat renkasi naujus insulinus ir vien­kar­tinius injektorius. Tai­gi se­nos kartos insulino var­to­tojų liko labai nedaug. Atsi­žvelgiant į šią situaciją nuo 2007 metų sausio mė­ne­sio insulino injektoriai Novo­Let nebus impor­tuojami į Lietuvą.       Pacientams, kurie lei­džia­si insuliną injektoriais NovoLet, patariame kreiptis į savo gydytoją dėl šių insu­linų pakeitimo kitais moder­nesniais insulinais.       Smulkesnė informacija tel. 8 800 21222       arba svetainėje www.novonordisk.lt Puslapis 31 To­bu­li­na­ma slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių kva­li­fi­ka­ci­ja       Kas­met vyks­ta Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių (FEND) ir Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­jos (EASD) kon­fe­ren­ci­jos. Jos ren­gia­mos vis ki­ta­me mies­te, kur su­si­pa­žįs­ta­ma su sa­vi­ta ša­lies kul­tū­ra, ap­lan­ko­mi mu­zie­jai, pa­ro­dos, da­ly­vau­ja­ma eks­kur­si­jo­se. Šie­met vie­šė­jo­me Ko­pen­ha­go­je, kur te­ko ke­liau­ti au­to­bu­sais, plauk­ti val­ti­mis, gė­rė­tis ka­ra­liš­ko­mis pi­li­mis, įspū­din­gais na­cio­na­li­niais par­kais, mu­zie­jais, van­dens fon­ta­nais, žmo­nių nuo­šir­du­mu. FEND kon­fe­ren­ci­jo­je teig­ta, kad dia­be­to epi­de­mi­ja nė­ra ge­og­ra­fiš­kai api­brėž­ta. Vis di­dė­jan­tis ser­gan­čių­jų skai­čius kiek­vie­no­je vals­ty­bė­je ver­čia vi­sus vie­ny­tis ir ben­dro­mis pa­stan­go­mis ieš­ko­ti iš­ei­ties.       Š.m. FEND kon­fe­ren­ci­jos te­ma: „Dia­be­tas – XXI am­žiaus svei­ka­tos kri­zė”. Mū­sų tiks­lai:       • plės­ti ir ge­rin­ti Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gių darbą;       • ska­tin­ti Eu­ro­pos svei­ka­tos prie­žiū­ros tar­ny­bas ge­rin­ti dia­be­to gy­dy­mą, mo­ky­mą ir pro­fi­lak­ti­ką;       • ben­dra­dar­biau­ti su na­cio­na­li­nė­mis ir tarp­tau­ti­nė­mis svei­ka­tos prie­žiū­ros or­ga­ni­za­ci­jo­mis.       „Dia­be­tas yra gi­li svei­ka­tos kri­zė vi­so­mis pras­mė­mis”, - kal­bė­jo prof. Jorn Ne­rup iš Da­ni­jos. 250 mln. ser­gan­čių­jų pa­sau­ly­je, be­veik po 2 tūkst. nau­jai diag­no­zuo­ja­mų­jų kas­dien, daž­nė­jan­čios mir­tys kiek­vie­ną mi­nu­tę. Kom­pli­ka­ci­jų naš­ta yra už­dė­ta ant pa­cien­tų ir vi­suo­me­nės pe­čių. Dia­be­to įkai­niai yra mil­ži­niš­ki, 10-15 proc. vi­sų svei­ka­tos prie­žiū­rai skir­tų lė­šų. Dar blo­giau, kad li­gos pli­ti­mas ir kai­nos spar­čiai au­ga. Ar ga­li­ma tai su­stab­dy­ti? Taip, stu­di­jos pa­ro­dė, kad pir­mi­nė, ant­ri­nė ir tre­ti­nė pro­fi­lak­ti­ka duo­da re­zul­ta­tų. Nau­jų su­sir­gi­mų, vė­ly­vų kom­pli­ka­ci­jų ga­li su­ma­žė­ti, vai­siaus žū­ties ga­li­ma iš­veng­ti. Svar­bu ra­cio­na­liai or­ga­ni­zuo­ti dar­bą. Slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės yra „rak­tas“ į sėk­mę.       Pa­sak gy­dy­to­jos iš Bar­se­lo­nos, ne­bė­ra lai­ko dirb­ti kiek­vie­nam at­ski­rai. Esam įpa­rei­go­ti vie­ny­tis. Pa­vyz­dį ro­do Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Šve­di­ja, Is­pa­ni­ja, Olan­di­ja. Svar­bu su­kur­ti nau­ją pir­mi­nę svei­ka­tos prie­žiū­rą, ku­ri jung­tų šei­mos gy­dy­to­ją, slau­gy­to­ją dia­be­to­lo­gę ir pa­cien­tą.       Prof. Ja­ko Tuo­mi­le­to iš Suo­mi­jos sa­vo pra­ne­ši­me nag­ri­nė­jo II ti­po dia­be­to pro­fi­lak­ti­kos klau­si­mus, ku­riais itin su­si­rū­pin­ta pas­ta­rai­siais me­tais, nes ši li­ga pa­sie­kė epi­de­mi­jos ly­gį. Vi­suo­me­nė tu­ri bū­ti in­for­muo­ta apie nau­jus iš­ra­di­mus, gau­ti ži­nių, to­dėl rei­kia kur­ti švie­ti­mo pro­gra­mas. Suo­mi­jo­je yra nu­sta­to­mi žmo­nės, ku­riems ri­zi­ka su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu yra pa­di­dė­ju­si. Ir tai da­vė ge­rų re­zul­ta­tų.       Gy­dy­to­jas iš Li­sa­bo­nos pri­sta­tė sten­di­nį pra­ne­ši­mą, ku­ria­me pa­brė­žia­ma pa­aug­lių va­sa­ros sto­vyk­lų svar­ba. Tai sa­vo­tiš­ka gy­dy­mo prie­mo­nė ak­ty­viu spor­tu I ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems ir pui­ki ga­li­my­bė mo­ky­tis ma­lo­nio­je, drau­giš­ko­je ap­lin­ko­je, kai pa­aug­liai ir jau­nuo­liai ga­li pa­rem­ti vie­nas ki­tą.       Ki­ta kon­fe­ren­ci­ja bu­vo EASD. Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­ja įkur­ta Ita­li­jo­je 1965 m. Jos tiks­las – skatin­ti ir rem­ti dia­be­to kon­tro­lės ty­ri­mus, skleis­ti ži­nias ir tai­ky­ti prak­tiš­kai. Į aso­cia­ci­ją yra įtrauk­ti moks­li­nin­kai, gy­dy­to­jai, la­bo­ra­to­ri­jų dar­buo­to­jai, slau­gy­to­jos ir stu­den­tai iš vi­so pa­sau­lio. Tai žmo­nės, be­si­do­min­tys dia­be­tu ir jam ar­ti­mo­mis spe­cia­ly­bė­mis. Aso­cia­ci­jos na­riais ga­li bū­ti me­di­ci­ni­nį iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tys ir dir­ban­tys žmo­nės, kas­met mo­kan­tys na­rys­tės mo­kes­tį. Vi­si na­riai bal­suo­ja ren­kant ta­ry­bą, tu­ri tei­sę da­ly­vau­ti EASD kon­fe­ren­ci­jo­se už ma­žes­nį re­gist­ra­ci­jos mo­kes­tį. Ak­ty­vūs na­riai gau­na mė­ne­si­nį aso­cia­ci­jos žur­na­lą DIA­BE­TO­LO­GIA, ku­ria­me skel­bia­mi kli­ni­ki­niai ty­ri­mai, eks­pe­ri­men­ti­niai dar­bai. Na­riai ga­li už­si­sa­ky­ti ki­tus žur­na­lus (su nuo­lai­da). Nuo 1996 m. EASD pri­ima ir stu­den­tus, ku­rie dar ne­tu­ri iš­si­la­vi­ni­mo, ta­čiau jie ne­gau­na žur­na­lo. Šiuo me­tu aso­cia­ci­ja vie­ni­ja per 5500 na­rių iš dau­giau kaip 100 vals­ty­bių.       Kas­met kon­fe­ren­ci­jo­se pra­ne­ši­mus skai­to tiek EASD na­riai, tiek jai ne­pri­klau­san­tys. Vi­sus at­siųs­tus pra­ne­ši­mus pir­miau­sia ano­ni­miš­kai re­cen­zuo­ja ko­mi­si­ja. Aso­cia­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja to­bu­li­ni­mo­si kur­sus, kad pri­trauk­tų dau­giau dia­be­to spe­cia­lis­tų iš vi­so pa­saulio.       EASD te­mos:       • Dia­be­ti­nės re­ti­no­pa­ti­jos gy­dy­mas – tai me­no ša­ka;       • Nau­ji at­ra­di­mai. I ti­po dia­be­to pa­to­ge­ne­zė ir gy­dy­mas;       • Ko­va su šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis (ser­gant dia­betu);       • Me­ta­bo­li­nės kon­tro­lės cen­tri­niai me­cha­niz­mai;       • Gliu­ko­zės re­gu­lia­vi­mas;       • Žmo­gaus am­žius ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos;       • Žar­ny­no imu­ni­nės sis­te­mos reikš­mė ki­toms li­goms;       • Met­for­mi­nas – pe­ro­ra­li­nio gy­dy­mo vais­tas;       • Al­bu­mi­nu­ri­ja ir or­ga­nų pa­žei­di­mas ser­gant dia­be­tu ir hi­per­ten­zi­ja: nau­ji tiks­lai, nau­jas gy­dy­mas;       • Ser­gan­čių­jų dia­be­tu nu­tu­ki­mo gy­dy­mas;       • Mi­to­chon­dri­jų įtaka II ti­po dia­be­to pa­to­ge­ne­zei;       • II ti­po dia­be­to gy­dy­mo nau­jo­vės.       Ne­ma­žai dė­me­sio skir­ta ir vai­kų dia­be­tui. Kai ku­rių vai­kų, gy­do­mų in­su­li­nu, la­bai au­ga kū­no svo­ris. Vo­kie­ti­jo­je kas­met su­ser­ga iki 2500 vai­kų.       Pa­sau­ly­je jau ban­do­mas in­ha­lia­ci­nis in­su­li­nas. Ty­ri­mai ro­do, kad taip įma­no­ma ge­rai kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, ne­di­dė­ja li­go­nių kū­no ma­sė ir nė­ra pa­ša­li­nių po­vei­kių, pvz., plau­čiams. Tai bū­tų nau­ja al­ter­na­ty­va in­su­li­no in­jek­ci­joms. Nu­sta­ty­ta, kad in­ha­lia­ci­nio in­su­li­no įsi­sa­vi­ni­mą pa­grei­ti­na mankš­ta, at­lie­ka­ma iš kar­to ar pra­ėjus 30 min. po įkvė­pi­mo.       Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai sa­kė, jog itin svar­bu da­ly­tis dia­be­to­lo­gi­jos ži­nių pa­tir­ti­mi ir in­for­ma­ci­ja. Tik ben­dra­dar­biau­da­mas su gy­dy­to­ju ir slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­ge ser­gan­ty­sis ga­li pa­si­rink­ti jam tin­ka­mą gy­dy­mo me­to­dą ir geriau kon­tro­liuo­ti ligą.       2007 m. FEND ir EASD kon­fe­ren­ci­jos vyks Olan­di­jos sos­ti­nė­je Ams­ter­da­me.       Al­do­na Da­ny­lie­nė Puslapis 32 Identifikavimo apyranke       Ser­gan­tis žmo­gus, iš­tik­tas hi­pog­li­ke­mi­jos, ga­li bū­ti pa­na­šus į iš­gė­ru­sį al­ko­ho­lio. Jis svir­du­liuo­ja, griū­va, pra­ran­da są­mo­nę. Dre­ba ran­kos, pil­ta šal­tas pra­kai­tas. To­kiu at­ve­ju daž­niau­siai vie­toj sku­bios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­čia­ma po­li­ci­ja. O juk kiek­vie­ną už­dels­tą mi­nu­tę gre­sia mir­tis.       Dėl ži­nių sto­kos apie cuk­ri­nį dia­be­tą sun­ku at­skir­ti ser­gan­tį­jį nuo ne­blai­vaus. Dėl to vi­sa­me pa­sau­ly­je dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės ne­šio­ja ski­ria­mą­jį žen­klą – daž­niau­siai apy­ran­kę. LDA jau nuo 1992 m. pra­dė­jo pro­pa­guo­ti dia­be­tu ser­gan­čio­jo žen­kle­lį, ra­gi­no sa­vo klu­bus in­for­muo­ti žmo­nes apie jo svar­bą. Toks žen­kle­lis pa­vaiz­duo­tas ir ant LDA na­rio pa­žy­mė­ji­mo. Rai­dės „dia“ reiškia – cuk­ri­nis dia­be­tas.       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos su­kur­ta apy­ran­kė su­tei­kia in­for­ma­ci­ją apie li­go­nį. Jo­je iš­gra­vi­ruo­ja­ma: var­das, pa­var­dė, te­le­fo­nas, ku­riuo rei­kė­tų pra­neš­ti apie žmo­gaus būk­lę; nu­ro­do­mi ir vais­tai: in­su­li­nas ar tab­le­tės.       Žen­kle­lio reikš­mę tu­ri su­pras­ti ne tik pats dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus, bet ir me­di­ci­nos, po­li­ci­jos dar­buo­to­jai bei kiek­vie­nas vi­suo­me­nės na­rys. Ne­ži­nia, kur žmo­gų ga­li iš­tik­ti prie­puo­lis. Kvie­čia­mi vi­si dia­be­to klu­bai in­for­muo­ti sa­vo ra­jo­no ser­gan­čiuo­sius apie jau esa­mą ga­li­my­bę įsi­gy­ti apy­ran­kę. Jų ga­li­ma už­si­sa­ky­ti UAB „Al­pe­ra“. Jū­sų pa­gei­da­vi­mu, es­ti si­dab­ri­nių, pa­auk­suo­tų ar pa­si­dab­ruo­tų (ati­tin­ka­mai skir­sis kai­nos).       Dau­giau in­for­ma­ci­jos prašoma tei­rau­tis UAB „Al­pe­ra“. Tel. (8 –5) 2311667, 2455012, mob. 8 687 16182.       LDA informacija Maloniai kviečia       Kavine-valgykla "DIA". Joje didelis pasirinkimas skaniu patiekalu ne tik diabetu sergantiems, bet ir sveikiems žmonems. Dirbame kasdien (išskyrus šventadienius) 10-17 val.       Musu adresas: Vilniaus g. 29, Vilnius Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 3500 egz. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.