»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 2 (54) Gegužės mėn., 2007 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Eksmos MTC, Interlux, Limeta, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG. An­tro ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas ir mie­go ko­ky­bė       Mie­gas – re­gu­lia­riai pa­si­kar­to­jan­ti žmo­gaus ir kai ku­rių gy­vū­nų są­ly­gi­nės ra­my­bės bū­se­na, ku­rios me­tu or­ga­niz-mas, iš da­lies pra­ra­dęs kon­tak­tą su ap­lin­ka, ak­ty­viai at­ku­ria sa­vo jė­gas. Mie­gas yra ne­iš­ven­gia­ma or­ga­niz­mo bū­se­na.       Kai žmo­gus mie­ga, sil­pnė­ja jo fi­zio­lo­gi­nės funk­ci­jos, kin­ta jų dar­bo re­ži­mas, nyks­ta są­mo­nin­gas psi­chi­kos ak­ty­vu­mas. Mie­gant kai­ta­lio­ja­si al­fa, be­ta ir del­ta sme­ge­nų ban­gos. XX a. vi­du­ry­je nu­sta­ty­ta, kad yra dvi mie­go fa­zės.       Pir­mo­ji fa­zė – va­di­na­ma­sis lė­ta­sis mie­gas. Jo me­tu elek­tro­en­ce­log­ra­mos rit­mas lė­tė­ja nuo al­fa iki del­ta. Yra 4 šios fa­zės sta­di­jos. Iš pra­džių ap­ima snau­du­lys, vė­liau žmo­gus vis kie­čiau įmin­ga. Su­ma­žė­ja re­ak­ci­jos į dir­gik­lius, są­mo­nin­gu­mas, rau­me­nų įtam­pa. Sap­nuo­ja­ma re­tai. Kar­tais iš­lie­ka ne­są­mo­nin­gos psi­chi­nės veik­los: mie­gant vaikš­čio­ja­ma (som­nam­bu­liz­mas) ar­ba kal­ba­ma. Pa­ža­din­ti šio­je fa­zė­je žmo­nės ne­igia mie­go­ję.       Ant­ro­ji fa­zė – va­di­na­ma­sis grei­ta­sis, ar­ba pa­ra­dok­si­nis, mie­gas. Jam ten­ka apie 25% vi­so mie­go truk­mės. Bū­din­gas tik žmo­gui ir aukš­tes­nie­siems žin­duo­liams. Šis mie­gas yra kie­tas, nors pa­si­tai­ko ir ne­są­mo­nin­gos mo­to­ri­nės veik­los reiš­ki­nių. Elek­tro­en­ce­log­ra­mos rit­mas grei­tas, be­veik toks pat, kaip bud­ros bū­se­no­je. Šiai fa­zei bū­din­gi grei­ti akių ju­de­siai, pa­grei­tė­ju­si sme­ge­nų krau­jo­ta­ka, ne­re­gu­lia­rus šir­dies rit­mas, ne­pa­sto­vus krau­jo­spūdis, pa­di­dė­ju­si kū­no tem­pe­ra­tū­ra. Šios fa­zės me­tu žmo­gus sap­nuo­ja ryš­kių vaiz­dų ir tu­ri­nio sap­nus. Per nak­tį abi fa­zės kar­to­ja­si 3–5 kar­tus. In­di­vi­du­a­lus mie­go cik­las, jo rit­mas, truk­mė su­si­for­muo­ja 11–13 gy­ve­ni­mo me­tais ir pa­na­šus iš­lie­ka iki 65–70 m.; vė­liau grei­to­jo mie­go fa­zė šiek tiek trum­pė­ja. Mie­go truk­mė su am­žiu­mi ma­žė­ja. Žmo­gus ge­riau­siai iš­si­mie­ga maž­daug tarp 23 ir 6 val. Nu­sta­ty­ta, kad yra glau­dus ry­šys tarp sap­nų tu­ri­nio (koš­ma­rų) ir pra­ėju­sių die­nų emo­ci­nės įtam­pos; tai lyg psi­cho­lo­gi­nė re­ak­ci­ja į stresą.       Mie­go su­tri­ki­mai – tai bū­se­nos, kai dėl psi­cho­lo­gi­nių, emo­ci­nių iš­gy­ve­ni­mų blo­gė­ja mie­go ko­ky­bė, kin­ta truk­mė, mie­go ir bud­ru­mo rit­mas ar­ba epi­zo­das, kai var­gi­na to­kie ne­nor­ma­lūs reiš­ki­niai. Vie­nas daž­niau­sių šių su­tri­ki­mų yra ne­mi­ga.       Ne­mi­ga yra nak­ties mie­go su­tri­ki­mas, kai sun­ku už­mig­ti ir ra­miai mie­go­ti, šis po­il­sis trum­pė­ja dau­giau nei 2 val., pa­ly­gin­ti su įpras­tu, ir su­ke­lia die­nos nuo­var­gį. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ne­mi­ga ser­ga dau­giau kaip 33% žmo­nių. Nak­tį ne­pail­sė­ję žmo­nės, die­ną yra mie­guis­ti, jiems sun­ku su­si­kaup­ti, at­lik­ti įpras­tą dar­bą. Kar­tais pa­cien­tai skun­džia­si, kad nors nak­tį mie­ga per­ne­lyg il­gai, die­ną vis tiek var­gi­na mie­guis­tu­mas. Jei­gu to­kia bū­se­na trun­ka ne trum­piau kaip 1 mė­ne­sį be­veik kas­dien, tai taip pat yra mie­go su­tri­ki­mas. Pa­si­tai­ko įvai­rių mie­go ir bud­ru­mo cik­lo su­tri­ki­mų: il­giau ar trum­piau nei įpras­ta trun­kan­tis už­mi­gi­mas ar grei­tas pa­bu­di­mas, ne­ga­lė­ji­mas už­mig­ti, nors la­bai no­ri­ma mie­go, o ki­tu lai­ku mie­ga­ma nor­ma­liai.       Ne­mi­ga, ypač lė­ti­nė, daž­niau kan­ki­na mo­te­ris ir vy­res­nius nei 60 me­tų žmo­nes. Ne­mi­gos prie­žas­tys es­ti įvai­rios. Apie 35% at­ve­jų ją su­ke­lia įvai­rūs psi­chi­kos su­tri­ki­mai, 15% – psi­cho­fi­zio­lo­gi­niai veiks­niai, 12% – pik­tnau­džia­vi­mas vais­tais ir al­ko­ho­liu, 12% – dir­glių ko­jų sin­dro­mas (DKS), 6% – obst­ruk­ci­nis mie­go ap­nė­jos sin­dro­mas (OMAS). Kur kas re­čiau ne­mi­gos prie­žas­tis yra mie­go rit­mo su­tri­ki­mai, tok­si­nės są­ly­gos, vais­tų var­to­ji­mas ir idio­pa­ti­niai sme­ge­nų pa­žei­di­mai.       En­dok­ri­no­lo­gi­jos ir dia­be­to cen­tre Vi­sak­hap­ta­me (In­di­jo­je) bu­vo at­lik­ta stu­di­ja, ku­rio­je bu­vo ti­ria­ma, koks yra pa­pli­tęs mie­go su­tri­ki­mas tarp ser­gan­čių II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu žmo­nių. Ty­ri­mo me­tu res­pon­den­tai bu­vo su­skirs­ty­ti į 2 gru­pes: 184 ser­gan­tie­ji II ti­po dia­be­tu ir 99 – kon­tro­li­nė gru­pė. Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad mie­go su­tri­ki­mais skun­dė­si 34 ser­gan­tie­ji ir 8 kon­tro­li­nės gru­pės as­me­nys. Mie­go su­tri­ki­mams reikš­min­gos įta­kos tu­rė­jo ko­su­lys, nak­tį var­gi­nę trau­ku­lių prie­puo­liai, du­su­lys, pa­res­te­zi­jos. Mie­gą blo­gi­no psi­cho­so­cia­li­niai veiks­niai, fi­zi­nis dis­kom­for­tas, me­ta­bo­li­nės kon­tro­lės po­ky­čiai, su­ma­žė­jęs in­su­li­no kie­kis krau­jo se­ru­me.       Dir­glių ko­jų sin­dro­mas (DKS) – daž­nas, bet dar ne­pa­kan­ka­mai ge­rai ži­no­mas cen­tri­nės ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mas, nak­tį su­ke­lian­tis ne­mi­gą ir blo­gą sa­vi­jau­tą die­nos me­tu. Li­go­nius pa­pras­tai var­gi­na ko­jų dir­glu­mas ra­my­bės me­tu ir už­mie­gant, ver­čian­tis ju­din­ti ga­lū­nes ir keis­ti jų pa­dė­tį. Po­jū­čiai pri­klau­so nuo pa­cien­to ak­ty­vu­mo ir pa­ros lai­ko. Kai žmo­gus ak­ty­vus, ju­da, ne­ma­lo­nu­mų ne­jun­ta, ta­čiau ap­ri­mus, il­sin­tis simp­to­mai ima var­gin­ti, ke­lia ne­nu­mal­do­mą no­rą ju­din­ti ko­jas. Blo­giau­sia es­ti va­ka­re, at­si­gu­lus, to­dėl sun­ku už­mig­ti iš va­ka­ro ar pra­bu­dus nak­ties me­tu. Simp­to­mai jau­čia­mi ir die­ną, kai tik mė­gi­na­ma ra­miai pa­sė­dė­ti. Jei sin­dro­mas stip­rus, ga­li vi­siš­kai su­trik­dy­ti mie­gą, dėl nuo­la­ti­nio nuo­var­gio ma­žė­ja dar­bin­gu­mas. Ne­mi­ga – daž­niau­sia DKS kom­pli­ka­ci­ja. Šis sin­dro­mas daž­nes­nis or­ga­niz­mui sto­ko­jant ge­le­žies, esant inks­tų veik­los ne­pa­kan­ka­mu­mui, stu­bu­ro sme­ge­nų pa­žei­di­mui, reu­ma­toi­di­niam ar­tri­tui, cuk­ri­niam dia­be­tui, Par­kin­so­no li­gai ir po­li­neu­ro­pa­ti­jai.       2005 m. bu­vo at­lik­ta stu­di­ja, sie­kiant nu­sta­ty­ti ry­šį tarp ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu mie­go ko­ky­bės ir dir­glių ko­jų sin­dro­mo. Ty­ri­me da­ly­va­vo 100 šių ser­gan­čių­jų, ku­rių am­žius iki 70 me­tų. Res­pon­den­tų mie­go ko­ky­bei įver­tin­ti bu­vo nau­do­ja­mas Pit­sbur­go mie­go ko­ky­bės in­dek­sas, o per di­de­lis mie­guis­tu­mas die­ną ma­tuo­ja­mas – Ep­wort­h‘o mie­guis­tu­mo ska­le. Pe­ri­fe­ri­ne neu­ro­pa­ti­ja skun­dė­si 62%, ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja – 53%, dis­li­pi­de­mi­ja – 38% ap­klaus­tų­jų. DKS bu­vo daž­nes­nis mo­te­rims ir di­dė­jo kar­tu su am­žiu­mi. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, dir­glių ko­jų sin­dro­mu skun­dė­si 27% ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu. Blo­gą mie­go ko­ky­bę nu­ro­dė 45% res­pon­den­tų ir ji bu­vo su­si­ju­si su DKS ir po­li­neu­ro­pa­ti­jo­mis. Per di­de­lį mie­guis­tu­mą die­nos me­tu nu­ro­dė 26%; jis taip pat bu­vo su­si­jęs su DKS ir po­li­neu­ro­pa­ti­jo­mis.       Mi­nė­ta­me En­dok­ri­no­lo­gi­jos ir dia­be­to cen­tre 2005 m. bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas nu­sta­ty­ti ry­šiui tarp ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu mie­go ir kū­no svo­rio. Ty­ri­me da­ly­va­vo 4624 šie ser­gan­tie­ji, ku­rie skun­dė­si mie­go su­tri­ki­mais. Kli­ni­ki­niai ir epi­de­mio­lo­gi­niai ty­ri­mai aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad mie­go sto­ka ir šie su­tri­ki­mai ga­li bū­ti su­si­ję su lep­ti­no su­ma­žė­ji­mu, gre­li­no pa­gau­sė­ji­mu ir di­des­ne ri­zi­ka sirg­ti II ti­po dia­be­tu. Di­dži­ą­ją da­lį ti­ria­mų­jų su­da­rė vy­res­nio am­žiaus mo­te­rys, taip pat ne­ma­ža da­lis pa­cien­tų itin pa­sy­viai gy­ve­no ir bu­vo pri­klau­so­mi nuo al­ko­ho­lio. Mie­go su­tri­ki­mai ne­bu­vo su­si­ję su kū­no ma­sės in­dek­su (KMI) ar kū­no svo­riu, ta­čiau bu­vo bū­din­gi as­me­nims, ku­rie įvar­di­jo pri­klau­so­my­bę al­ko­ho­liui, sto­ko­jo jud­ru­mo ir tu­rė­jo gi­mi­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, ar jiems bu­vo diag­no­zuo­ta ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja. Pa­di­dė­jęs KMI ne­bu­vo ri­zi­kos veiks­nys net ir po to, kai bu­vo iš­skir­ti ži­no­mi mie­go su­tri­ki­mo veiks­niai (nak­ti­nis šla­pi­ni­ma­sis ar įvai­rūs skaus­mai).       No­rint iš­si­aiš­kin­ti, ko­kią įta­ką mie­go su­tri­ki­mai da­ro II ti­po dia­be­tui iš­si­vys­ty­ti vi­du­ti­nio am­žiaus mo­te­rims, bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas Šve­di­jo­je. Va­do­vau­ta­si po­pu­lia­ci­jos ty­ri­mu, pra­dė­tu 1968 m. ir tę­sia­mu iki 2000 m. Ap­klau­so­je da­ly­va­vo 1462 vi­du­ti­nio am­žiaus mo­te­rys, at­si­tik­ti­nai pa­si­rink­tos iš ben­dros po­pu­lia­ci­jos. Bu­vo ana­li­zuo­ja­ma mie­go truk­mės, jo truk­džių ir mig­do­mų­jų vais­tų var­to­ji­mo ry­šys su nau­jų II ti­po dia­be­to at­ve­jų nu­sta­ty­mu nuo 1968 iki 2000 me­tų. Są­sa­jos tarp mie­go su­tri­ki­mo ir dia­be­to ver­tin­tos, at­si­žvel­giant į KMI, lie­mens – klu­bų san­ty­kį, li­pi­dų ir gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ją krau­jo se­ru­me, ar­te­ri­nį krau­jo spau­di­mą, šir­dies su­si­trau­ki­mų daž­nį, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, rū­ky­mą bei so­cia­li­nę eko­no­mi­nę pa­dė­tį. Gau­ti re­zul­ta­tai pa­nei­gė, jog mie­go su­tri­ki­mai di­di­na ri­zi­ką su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu, nes per 32 me­tus bu­vo iš­aiš­kin­ta tik 9 % nau­jų tos li­gos at­ve­jų. Iš­va­do­je pa­mi­nė­ta, kad cen­tri­nio ti­po nu­tu­ki­mas di­di­na grės­mę su­sirg­ti dia­be­tu ir yra su­si­jęs su mie­go su­tri­ki­mais.       Ma­sa­čiu­set­so vals­ti­jo­je bu­vo at­lik­tas pa­na­šus ty­ri­mas, no­rint iš­si­aiš­kin­ti, ar mie­go truk­mė tu­ri įta­kos vy­rams su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu. Ty­ri­me nuo 1987 m. iki 2004 m. bu­vo ste­bi­mi svei­ki vy­rai, at­si­tik­ti­nai pa­rink­ti iš ben­dros po­pu­lia­ci­jos, ku­rių mie­go truk­mė per pa­rą ki­to nuo 5–7 val. (ar trum­piau) ir il­giau nei 8 val. Re­zul­ta­tai pa­ro­dė, jog as­me­nims, mie­gan­tiems 5 ar ma­žiau va­lan­dų per pa­rą, yra dvi­gu­bai, o as­me­nims, mie­gan­tiems dau­giau nei 8 va­lan­das per pa­rą, yra tri­gu­bai di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu. Grės­mę sirg­ti šia li­ga di­di­no vy­res­nis am­žius, ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja, rū­ky­mas, di­de­lė juos­mens ap­im­tis ir gau­sus te­stos­te­ro­nas. Tai­gi moks­li­nin­kai pa­da­rė iš­va­dą, jog ir per trum­pa, ir per il­ga mie­go truk­mė di­di­na mi­nė­tos li­gos grės­mę, o tai yra nau­jas, ma­žai iš­tir­tas dia­be­to ri­zi­kos veiks­nys.       2003 m. Ame­ri­kos me­di­ci­nos aka­de­mi­jo­je at­lik­ta stu­di­ja, ku­ri ver­ti­no ry­šį tarp mie­go su­tri­ki­mų ir lė­ti­ne li­ga ser­gan­čių pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių. Bu­vo ap­klaus­ti 1506 abie­jų ly­čių, 55 – 84 me­tų am­žiaus at­sto­vai. 83% iš jų įvar­di­jo vie­ną ar dau­giau me­di­ci­ni­nių būk­lių, ku­rios bu­vo įra­šy­tos klau­si­my­ne: ar­tri­tą, II ti­po dia­be­tą, ar­te­ri­nę hi­per­ten­zi­ją, vė­žį, šir­dies, krau­ja­gys­lių, plau­čių li­gas, pa­di­dė­ju­sią pro­sta­tą. II ti­po dia­be­tu skun­dė­si 16 % res­pon­den­tų. Dep­re­si­ją, šir­dies, krau­ja­gys­lių li­gas, kū­no skaus­mus ir blo­gą at­min­tį ne­re­tai są­ly­go­jo ne­mi­gos simp­to­mai. Nu­tu­ki­mas, ar­tri­tas, II ti­po dia­be­tas, plau­čių li­gos, os­te­o­po­ro­zė bu­vo su­si­ję su ki­tais, tu­rin­čiais įta­kos mie­go ko­ky­bei, po­žy­miais: knar­ki­mu, kvė­pa­vi­mo pau­zė­mis, mie­guis­tu­mu die­ną ir ne­pa­kan­ka­mu mie­gu (iki 6 val. per nak­tį ).       Virš­svo­rio ir nu­tu­ki­mo pro­ble­ma Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir ki­to­se in­dust­ri­nė­se ša­ly­se spar­čiai di­dė­ja. Per pas­ta­ruo­sius 40 m. vi­du­ti­nis vy­rų ir mo­te­rų KMI nuo 25 iš­au­go be­veik iki 28. To­kiems žmo­nėms ne tik pa­di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ti II ti­po dia­be­tu, ar­te­ri­ne hi­per­ten­zi­ja, iš­emi­ne šir­dies li­ga, mio­kar­do in­fark­tu, in­sul­tu, bet ir ken­tė­ti nuo obst­ruk­ci­nės mie­go ap­nė­jos.       Obst­ruk­ci­nės mie­go ap­nė­jos sin­dro­mas (OMAS) yra sun­ki li­ga, pa­si­reiš­kian­ti nak­tį daž­nais nu­bu­di­mais, knar­ki­mu, o die­ną var­gi­nan­čiu di­de­liu mie­guis­tu­mu, ne­ge­bė­ji­mu su­si­kaup­ti, blo­gė­jan­čia at­min­ti­mi ir lė­ti­niu nuo­var­giu. Ty­ri­mais įro­dy­tas tie­sio­gi­nis OMAS ry­šys su šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, in­sul­tu, pa­di­dė­ju­sia ti­ki­my­be pa­tir­ti au­to­įvy­kį. Pa­grin­di­nės li­gos prie­žas­tys yra ana­to­mi­nių pa­ki­ti­mų nu­lem­ti su­siau­rė­ję vir­šu­ti­niai kvė­pa­vi­mo ta­kai, su­ma­žė­jęs vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų rau­me­nų to­nu­sas, ge­ne­ti­niai veiks­niai. Di­des­nę ri­zi­ką sirg­ti šia li­ga tu­ri vy­res­nio am­žiaus vy­rai, kan­ki­na­mi virš­svo­rio. Pas­ta­ruo­ju me­tu moks­li­nin­kai dis­ku­tuo­ja: ar OMAS yra ana­to­mi­nis su­tri­ki­mas, ar ne. Ta­čiau abi prieš­ta­rau­jan­čios pu­sės su­tin­ka, kad vi­sų pir­ma nu­tu­ki­mas yra pa­grin­di­nis ana­to­mi­nis ir me­cha­ni­nis OMAS veiks­nys.       Nors nu­tu­ki­mas ga­li me­cha­niš­kai spaus­ti vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus, pa­aiš­kė­jo, kad nu­tu­ki­mas OMAS at­si­ra­di­mui vi­sų pir­ma są­ly­go­tas me­ta­bo­li­nio ak­ty­vu­mo. At­lik­tos stu­di­jos me­tu ap­tik­tas pa­di­dė­jęs kie­kis už­de­gi­mi­nių ci­to­ki­nų ( IL-6 ir TNF-al­fa) krau­jo plaz­mo­je tų žmo­nių, ku­rie skun­dė­si per di­de­liu mie­guis­tu­mu die­ną. Tai ty­rė­jams da­vė min­tį, jog šie už­de­gi­mi­niai ci­to­ki­nai yra per di­de­lio mie­guis­tu­mo die­ną me­dia­to­riai. Bu­vo pra­neš­ta apie tei­gia­mą ko­re­lia­ci­ją tarp šių krau­jo plaz­mo­je ras­tų ci­to­ki­nų ir ti­ria­mo­jo as­mens KMI.       Ap­žvel­gus tuos ty­ri­mus, nu­sta­ty­tas pra­žū­tin­gas grįž­ta­ma­sis ry­šys tarp OMAS ir in­su­li­no re­zis­ten­ci­jos (dau­giau­sia nu­tu­ku­siems as­me­nims). Ge­ne­ti­nį po­lin­kį tuk­ti tu­rin­tiems pa­cien­tams dėl ap­lin­kos bei mi­ty­bi­nių veiks­nių at­si­ra­dęs pil­vi­nio ti­po nu­tu­ki­mas ga­li bū­ti pa­grin­di­nė OMAS priežastis, ku­ri ne tik su­ke­lia me­ta­bo­li­nius pa­ki­ti­mus, bet ir gau­si­na stre­so hor­mo­nų bei įvai­rių ci­to­ki­nų. Be to, per di­de­lis mie­guis­tu­mas die­ną daž­nai yra su­si­jęs su nu­tu­ki­mu, II ti­po dia­be­tu ir in­su­li­no re­zis­ten­ci­ja (ne­pri­klau­so­mai nuo kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mų mie­gant). Su­pra­tus įvai­ria­ly­pę są­vei­ką tarp mie­go, ne­mi­gos, kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mų mie­gant, re­zis­ten­ci­jos in­su­li­nui ir nu­tu­ki­mo, ga­li­ma ne­mi­gą veiks­min­gai gy­dy­ti. Svei­kai mai­ti­nan­tis, kon­tro­liuo­jant svo­rį, re­gu­lia­riai mankš­ti­nan­tis ir lai­kan­tis tin­ka­mos mie­go truk­mės, ga­li­ma ma­žin­ti simp­to­mų ir ge­rin­ti žmo­nių, ken­čian­čių nuo ne­mi­gos ir mie­gant pa­si­tai­kan­čių kvė­pa­vi­mo su­tri­ki­mų, gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.       Ap­žvel­gus moks­li­nin­kų dar­bus, ti­rian­čius įvai­rių veiks­nių įta­ką mie­go ko­ky­bei, ga­li­ma pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad jai tu­ri įta­kos II ti­po dia­be­tas, nu­tu­ki­mas, pa­sy­vi gy­ven­se­na, emo­ci­nė bū­se­na, ko­jų dir­glumas, OMAS, vy­res­nis am­žius ir rū­ky­mas. Leng­viau­sias, bet to­li gra­žu ne pir­mo pa­si­rin­ki­mo bū­das ko­vo­ti su ne­mi­ga – mig­do­mie­ji vais­tai. Ta­čiau, per­ne­lyg daž­nai juos var­to­jant, prie jų pri­pran­ta­ma, to­dėl vais­tai il­gai­niui tam­pa ne­veiks­min­gi. Ki­tas ge­ras ko­vos su ne­mi­ga bū­das – tai at­si­pa­lai­da­vi­mo tech­ni­ka (au­to­tre­nin­gas au­to­hip­no­zė, me­di­ta­ci­ja ir kt.). Jos įval­dy­mas bei re­gu­lia­rus prak­ti­ka­vi­mas ge­ri­na vi­so or­ga­niz­mo veik­lą, de­ri­na bio­lo­gi­nius ir psi­cho­so­ma­ti­nius pro­ce­sus. Ne­reik­ėtų pa­mirš­ti ir mie­go hi­gie­nos.       Mie­go hi­gie­na. Mie­go­ti pa­ta­ria­ma šva­ria­me, iš­vė­din­ta­me kam­ba­ry­je, kur nė­ra triukš­mo. Oras mie­ga­ma­ja­me tu­ri bū­ti vė­sus, gai­vus, ne­la­bai sau­sas. Iš­vė­din­ti kam­ba­rį prieš mie­gą ne­pa­kan­ka. Svei­kiau yra mie­go­ti prie at­vi­rų lan­go ar­ba or­lai­džių. Pa­ta­ly­nė tu­ri bū­ti šva­ri, lo­va pa­to­gi, tvir­tu pa­grin­du. Čiu­ži­nys tu­ri bū­ti ne­lanks­tus, kad ne­įdub­tų nuo kū­no svo­rio, pa­ga­min­tas iš na­tū­ra­laus pluoš­to, ne­tu­rė­tų nei pra­leis­ti, nei per daug kaup­ti ši­lu­mos. Pa­gal­vę ge­riau­sia rink­tis or­to­pe­di­nę ar gri­kių lukš­tų. Prieš mie­gą veng­ti­na stip­rių dir­gik­lių: in­ten­sy­vios fi­zi­nės ar pro­ti­nės veik­los, stre­si­nių si­tu­a­ci­jų, be to, rei­kė­tų ne­dirb­ti kom­piu­te­riu, ne­žiū­rė­ti te­le­vi­zi­jos lai­dų nė vaiz­do įra­šų. Va­ka­re ne­per­si­val­gy­ti! Jei skran­dis ir žar­ny­nas ap­krau­na­mas, trik­do­mas nak­ties po­il­sis, var­gi­na įvai­rūs sap­nai, o ry­te jau­čia­mas nuo­var­gis. Kar­tu su mie­go hi­gie­na rei­kė­tų re­gu­liuo­ti kū­no svo­rį, die­ti­nę mi­ty­bą, de­rin­ti mankš­tą ir tin­ka­mą mie­go truk­mę. Ser­gan­tie­siems dia­be­tu la­bai svar­bi ge­ra gli­ke­mi­jos kon­tro­lė, kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja ir gy­dymas.       Pa­gal už­sie­nio moks­li­nę spau­dą pa­ren­gė Jur­gi­ta Ber­no­tie­nė ir Žyd­rū­nė Vi­soc­kie­nė       Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, Me­di­ci­nos fa­kul­te­tas, Re­a­bi­li­ta­ci­jos, spor­to me­di­ci­nos ir slau­gos ins­ti­tu­tas Puslapis 3 Brangūs skaitytojai,       Mū­sų gy­ve­ni­mas – kaip mo­zai­ka. Kiek­vie­nas ku­ria­me sa­vo pie­ši­nį, sa­vaip iš­dė­lio­ja­me spal­vas, tar­si at­spin­din­čias kas­die­nes min­tis apie da­bar­tį ir at­ei­tį, sva­jo­nes, įgy­ven­din­tus sie­kius ir lū­kes­čius. Liū­di­na, kad ne vis­kas pa­vyks­ta ar tie­siog ne­at­lie­ka­ma dėl sil­pny­bės ar tin­gu­mo, nors tik dar­bas įpras­mi­na mū­sų gy­ve­ni­mą, mums skir­tą ri­bo­tą lai­ką. Kol įgy­ji iš­min­ties, pa­au­ko­ji dau­gy­bę gy­ve­ni­mo me­tų. Ma­tyt taip lem­ta, taip su­ka­si žmo­gaus pa­ži­ni­mo ra­tas, pla­tė­ja aki­ra­tis. Džiu­gu, jei­gu įvy­kiai, le­mian­tys da­bar­ties ir at­ei­ties gy­ve­ni­mo pras­mę ir sėk­mę, pa­su­ka­mi tin­ka­ma lin­kme. Žmo­gaus gy­ve­ni­mo mo­zai­ka įgau­na dar­nias spal­vas, o kas­die­nos kū­ry­ba – pras­mę, ne­lei­džian­čią iš­klys­ti iš tie­saus ke­lio.       Šią ale­go­ri­ją tai­kau mū­sų gy­ve­ni­mui. Juk tai, kad vie­nas ser­ga sun­kiau, ki­tas – leng­viau, ne­pa­guo­džia ir ne­nu­ra­mi­na. Kiek­vie­nas, šian­dien ma­žiau var­gi­na­mas ne­ga­la­vi­mų, ry­toj ga­li dėl jų dau­giau ken­tė­ti. Jei­gu taip at­si­tin­ka, ma­tyt, pa­da­ry­ta klai­dų, sa­vi­sau­gos vai­ras bu­vo šiek tiek pa­leis­tas iš rankų.       Per sep­ty­nio­li­ka Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos gy­va­vi­mo me­tų ga­vo­me daug svei­ka­tin­gu­mo pa­mo­kų. De­ja, spar­čiai gau­sė­ja nau­jai su­sir­gu­sių­jų, ku­rie ne­tu­ri pa­tir­ties, yra su­tri­kę, iš­si­gan­dę, ne­lai­min­gi, at­si­sa­ko sa­vo sie­kių ir tam­si­na gy­ve­ni­mo mo­zai­ką. Mū­sų šven­ta pa­rei­ga jiems pa­dė­ti. Šie­met pa­grin­di­nis mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las juos mo­ky­ti sto­vyk­lo­se, se­mi­na­ruo­se, įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, sa­vo būs­ti­nė­se. Tik pra­ėju­sie­ji vi­sus li­gos pra­ga­ro var­tus, įgi­ję iš­min­ties, ku­ria kas­die­ny­bės rū­pes­čiu ir dar­bu švie­si­no spal­vo­tą­ją gy­ve­ni­mo mo­zai­ką, ge­ba ir pri­va­lo ki­tus drą­sin­ti, mo­ky­ti, įkvėp­ti kū­ry­bi­niam gy­ve­ni­mui.       2006 m. gruo­džio 20 d. Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nės Asam­blė­jos pri­im­ta Re­zo­liu­ci­ja dėl dia­be­to ra­gi­na vi­sas vals­ty­bes na­res ak­ty­vin­ti na­cio­na­li­nę dia­be­to pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo ir kontrolės po­li­ti­ką, nuo­sek­liai to­bu­lin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, at­si­žvel­giant į su­si­tar­tus tarp­tau­ti­nius, tai­gi ir Tūks­tant­me­čio plėt­ros, pla­nus. Ti­ki­mės, kad ir Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jai ne­liks abe­jin­gi šia­me svar­bia­me Tarp­tau­ti­nia­me do­ku­men­te išreikštam kvie­ti­mui.       Su geriausiais linkėjimais –             Vida Augustinienė Puslapiai 4-5 Ar esa­ma II ti­po dia­be­to gy­dy­mo naujovių?       Į „Dia­be­to“ laik­raš­čio klau­si­mus at­sa­ko me­di­ci­nos dak­ta­rė, gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Džil­da Ve­lič­kie­nė       Kas su­ke­lia II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą?       Vi­sa­me pa­sau­ly­je dau­gė­ja ser­gan­čių­jų šia li­ga. Ma­no­ma, kad li­ga vys­to­si dėl dvie­jų prie­žas­čių. Vie­na jų pa­vel­di­mu­mas. Įro­dy­ta, kad ser­gan­čių­jų II ti­po dia­be­tu gi­mi­nai­čiams ši li­ga yra kur kas daž­nes­nė. De­ja, šiuo me­tu kon­kre­tūs ge­nai, są­ly­go­jan­tys li­gos at­si­ra­di­mą, dar ne­nu­sta­ty­ti, at­lie­ka­ma ke­le­tas di­de­lės ap­im­ties ty­ri­mų, sie­kiant at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą. Ki­ta li­gos prie­žas­tis – gy­ve­ni­mo bū­das. Įtam­pa, ma­žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, gau­si mi­ty­ba, ypač rie­ba­lų per­tek­lius, skai­du­lų sto­ka mais­te, są­ly­go­ja nu­tu­ki­mą, me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mus, ar­te­ri­nę hi­per­ten­zi­ją ir dau­ge­lio ki­tų li­gų pa­vo­jų.       Kas vyks­ta žmo­gaus, ser­gan­čio II ti­po dia­be­tu, or­ga­niz­me?       Vi­si pui­kiai ži­no, kad ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu krau­jy­je gau­sė­ja gliu­ko­zės. Tai tie­sa. Ta­čiau ne vien tai. Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu su­trin­ka ir li­pi­dų, bal­ty­mų apy­kai­ta. La­bai daž­nai krau­jy­je pa­dau­gė­ja cho­les­te­ro­lio.       Li­gos pra­džio­je di­dė­ja gli­ke­mi­ja ne dėl ab­so­liu­taus in­su­li­no trū­ku­mo, bet dėl san­ty­ki­nio. Mat prieš su­ser­gant ir su­sir­gus, in­su­li­no or­ga­niz­me ga­mi­na­mas pa­kan­ka­mas kie­kis, bet jis ne­ga­li pa­tek­ti į ląs­te­les, tad ne­at­lie­ka sa­vo dar­bo. Tai va­di­na­ma at­spa­ru­mu, ar­ba re­zis­ten­tiš­ku­mu, in­su­li­nui. Kai in­su­li­nas ne­pa­ten­ka į ląs­te­les, ka­sa gau­na „SOS“ sig­na­lą – „trūks­ta in­su­li­no!“ ir sten­gia­si jo ga­min­ti dau­giau. De­ja, nors pa­ga­mi­na­mas in­su­li­no per­tek­lius, bet dėl re­zis­ten­tiš­ku­mo krau­jo gliu­ko­zės ne­su­ma­žė­ja. Va­di­na­si, ke­le­tą me­tų iki li­gos diag­no­za­vi­mo ir su­sir­gi­mo pra­džio­je or­ga­niz­me bū­na tiek cuk­raus, tiek in­su­li­no per­tek­lius, ku­ris ke­lia ate­ro­sklerozės, dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų grės­mę.       Il­gai­niui nuo­lat „per­si­dirb­da­ma“ ka­sa iš­se­ki­na sa­vo re­zer­vus ir pra­de­da ga­min­ti vis ma­žiau in­su­li­no. Tai­gi at­si­ran­da ab­so­liu­tus in­su­li­no trū­ku­mas (o re­zis­ten­tiš­ku­mas taip pat iš­lie­ka). Štai dėl ko, kuo il­giau žmo­gus ser­ga II ti­po dia­be­tu, tuo la­biau di­dė­ja gli­ke­mi­ja, anks­čiau bu­vęs gy­dy­mas vie­nu iš vais­tų tam­pa ne­veiks­min­gas. Su­pran­tant li­gos po­vei­kį, tam­pa aiš­ku, kad skir­tin­gais eta­pais li­ga tu­ri bū­ti kon­tro­liuo­ja­ma ki­to­kiais me­di­ka­men­tais ar jų de­ri­niais.       Kaip šiuo me­tu gy­do­mas II ti­po dia­be­tas, ko­kios yra vais­tų gru­pės?       Šiuo me­tu yra įvai­rių me­di­ka­men­tų gru­pių, vei­kian­čių įvai­rius li­gos po­žy­mius.       Pa­vyz­džiui, vie­ni me­di­ka­men­tai – al­fa kar­bok­si­la­zės in­hi­bi­to­riai (Acar­bo­zė) ma­ži­na an­glia­van­de­nių įsi­sa­vi­ni­mą žar­nyne.       Ki­ti me­di­ka­men­tai – ma­ži­na in­su­li­no re­zis­ten­tiš­ku­mą, t.y. pa­leng­vi­na in­su­li­nui pa­tek­ti į ląs­te­lę, bet ne­ska­ti­na ka­sos ga­min­ti dau­giau in­su­li­no. Šiuo vei­ki­mu pa­si­žy­mi met­for­mi­nas, piog­li­ta­zo­nas (Ac­tos) ir ro­zig­li­ta­zo­nas (Avan­dia). Šie me­di­ka­men­tai (ypač piog­li­ta­zo­nas) ma­ži­na in­su­li­no re­zis­ten­tiš­ku­mą, sau­go ka­są nuo tok­si­nio gli­ke­mi­jos po­vei­kio, ge­ri­na li­pi­dų apy­kai­tą.       Dar vie­na vais­tų gru­pė – sul­fa­nil­kar­ba­mi­do da­ri­niai (gli­me­pi­ri­das, glik­la­zi­das, gli­pi­zi­das ir kt.) – ska­ti­na ka­są ga­min­ti dau­giau in­su­li­no.       Re­pag­li­ni­das (No­vo Norm) – vais­tai, sti­mu­liuo­jan­tys in­su­li­no iš­si­sky­ri­mą po val­gio.       Ar nu­tu­ki­mas di­di­na II ti­po dia­be­to ri­zi­ką?       Taip. Pa­ta­ria­ma ma­žin­ti su­var­to­ja­mų ka­lo­ri­jų kie­kį, mankš­tin­tis, mais­te gau­sin­ti skai­du­lų, re­gu­liuo­ti bal­ty­mų, rie­ba­lų, an­glia­van­de­nių kie­kį. Šios prie­mo­nės pa­de­da iš­veng­ti II ti­po dia­be­to ar ge­riau jį kon­tro­liuo­ti. Vė­liau rei­kia pra­dė­ti me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą, pa­kan­ka ma­žes­nių vais­tų do­zių, ge­rė­ja ben­dra sa­vi­jau­ta, iš­ven­gia­ma kom­pli­ka­ci­jų. Tai­gi re­ži­mo reik­tų lai­ky­tis vi­są laiką.       Jei­gu il­gai­niui dia­be­to kon­tro­lė blo­gė­ja, ski­ria­mi vais­tai in­su­li­no re­zis­ten­ci­jai ma­žin­ti. Daž­niau­siai ski­ria­mas met­for­mi­nas, o esant šio vais­to ne­to­le­ra­vi­mui ar­ba ski­riant mak­si­ma­lias do­zes ir esant ne­pa­kan­ka­mam efek­tui, la­biau­siai tin­ka­mi vais­tai – piog­li­ta­zo­nas ar ro­zig­li­ta­zo­nas.       Jei pa­cien­tas ne­nu­tu­kęs, lai­ko­si tin­ka­mos gy­ven­se­nos, o gli­ke­mi­ja di­de­lė, daž­niau­siai ski­ria­mi sul­fa­nil­kar­ba­mi­do gru­pės vais­tai – glik­la­zi­das, gli­me­pi­ri­das ar ki­ti. Šios gru­pės me­di­ka­men­tai tin­ka, kai ne­pa­kan­ka met­for­mi­no (ar piog­li­ta­zo­no/ro­sig­li­ta­zo­no), t.y. kai sie­kia­ma pa­gau­sin­ti in­su­li­no ka­so­je iš­sky­ri­mą. Jei­gu vi­sų gru­pių vais­tų de­ri­niais ar mak­si­ma­lio­mis do­zė­mis ne­pa­vyks­ta li­gos val­dy­ti, ta­da ski­ria­mas gy­dy­mas in­su­li­nu.       Ar ga­li­ma ti­kė­tis nau­jų vais­tų dia­be­tui gy­dy­ti?       Taip, moks­li­nin­kai įvai­rio­se ša­ly­se ieš­ko nau­jų vais­tų ar bū­dų, ku­rie tiks­liau ko­re­guo­tų or­ga­niz­me li­gos ke­lia­mus pro­ce­sus. Vie­na iš nau­jo­vių – me­di­ka­men­tai, ku­rie di­di­na in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ją. Val­gant or­ga­niz­me iš­si­ski­ria ne tik įvai­rios virš­ki­ni­mo sul­tys, bet ir me­džia­gos, ku­rios vei­kia kaip hor­mo­nai ir ska­ti­na in­su­li­no iš­si­sky­ri­mą, re­gu­liuo­ja žar­ny­no mo­to­ri­ką. Šios me­džia­gos va­di­na­mos in­kre­ti­nais: GLP – į gliu­ka­go­ną pa­na­šus pep­ti­das, GIP – nuo gliu­ko­zės pri­klau­san­tis in­su­li­not­ro­pi­nis pep­ti­das ir kt. In­kre­ti­nai sti­mu­liuo­ja in­su­li­no iš­si­sky­ri­mą (svei­kiems žmo­nėms 60 proc.) ne nuo­la­tos, o tik po val­gio. Ser­gan­čių­jų II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu or­ga­niz­me in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ja su­ma­žė­ja, to­dėl ir su­trin­ka in­su­li­no iš­si­sky­ri­mas po val­gio.       Taip ne­di­di­na­ma in­su­li­no kon­cen­tra­ci­jos, kai to ne­rei­kia (juk ži­no­ma, kad in­su­li­no per­tek­lius ne tik di­di­na ape­ti­tą, bet ir ska­ti­na krau­ja­gys­lių ate­ro­sklerozę). Mi­nė­tie­ji vais­tai ma­ži­na cuk­raus ga­my­bą ke­pe­ny­se (dėl to ga­li­ma ry­ti­nė hi­per­gli­ke­mi­ja), sau­go ir ska­ti­na re­ge­ne­ruo­ti ka­sos ląs­te­les, ne­di­di­na svorio.       Šiuo me­tu jau su­kur­ti vais­tai, ku­rie di­di­na in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ją ir to­kiu bū­du ma­ži­na gli­ke­mi­ją. Eli Lil­ly kom­pa­ni­ja su­kū­rė vais­tą eksa­na­ti­di­ną (By­et­ta). Tai sin­te­ti­nė me­džia­ga, ku­ri la­bai pa­na­ši į esan­či­ą­ją drie­žų sei­lė­se. Šis me­di­ka­men­tas lei­džia­mas į pa­o­dį vie­ną kar­tą die­no­je ir yra ku­ria­ma pail­gin­to vei­ki­mo for­ma, kai ti­ki­ma­si, jog už­teks vie­nos in­jek­ci­jos per sa­vai­tę. Šis vaistas ma­ži­na svo­rį, sau­go ka­sos ląs­te­les, ska­ti­na jas at­si­sta­ty­ti.       Ki­ta kom­pa­ni­ja (Merck Sharp&Doh­me) su­kū­rė in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ją di­di­nan­tį vais­tą si­tag­lip­ti­ną (Ja­nu­via), bet šiek tiek ki­to­kio vei­ki­mo: ge­ria­mos tab­le­tės inak­ty­vuo­ja fer­men­tą, ku­ris skal­do na­tū­ra­lius in­kre­ti­nus. Taip or­ga­niz­me di­di­na­ma in­kre­ti­nų kon­cen­tra­ci­ja. Šie vais­tai (By­et­tta, Ja­nu­via) jau yra už­re­gist­ruo­ti Ame­ri­ko­je ir Eu­ro­po­je. Va­di­na­si, greit at­si­ras ga­li­my­bė ir Lie­tu­vo­je dia­be­to kon­tro­lei tai­ky­ti šiuos fi­zio­lo­giš­kai vei­kian­čius me­di­ka­men­tus. At­ei­ty­je šios gru­pės vais­tai bus pla­čiai tai­ko­mi, nes in­kre­ti­nų re­cep­to­rių ran­da­ma įvai­riuo­se or­ga­nuo­se (krau­ja­gys­lė­se, jų sie­ne­lė­se, sme­ge­ny­se, šir­dy­je ir ki­tur).       Ar šios nau­jos gru­pės vais­tai da­ro ki­to­kį po­vei­kį?       Tai iš­ties veiks­min­gi ir ga­na ma­žai pa­ša­li­nių reiš­ki­nių ke­lian­tys me­di­ka­men­tai. Yra ži­no­ma, kad ga­li šiek tiek veik­ti virš­ki­ni­mo trak­tą, su­kel­ti odos pa­žei­di­mą, py­ki­ni­mą, vė­mi­mą, vi­du­ria­vi­mą, gal­vos skaus­mą, bet tai ga­na re­ti reiš­ki­niai.       Ko pa­lin­kė­tu­mė­te mū­sų skai­ty­to­jams?       Lin­kiu kan­try­bės ir at­kak­lu­mo. Yra li­ga, yra gy­dy­to­jas, yra pa­cien­tas, ser­gan­tis žmo­gus. Jei su li­ga grum­sis tik gy­dy­to­jas, o pa­cien­tas liks tik ste­bė­to­jas, kar­tais vyk­dys nu­ro­dy­mus, kar­tais ne, – li­ga užims tvir­tas po­zi­ci­jas. Gy­dy­to­jas ga­li tik pa­tar­ti, re­ko­men­duo­ti, in­for­muo­ti, kaip, ko­dėl ir ką rei­kia da­ry­ti, bet kas­dien lai­ky­tis tam tik­rų mi­ty­bos tai­syk­lių, mankš­tin­tis, nors ir la­bai tin­gi­si, sis­te­min­gai var­to­ti pa­skir­tus vais­tus, tik­rin­tis gli­ke­mi­ją, ap­si­žiū­rė­ti ko­jas, kon­sul­tuo­tis, skai­ty­ti, siek­ti kuo dau­giau su­ži­no­ti apie li­gą, apie vais­tus, ten­ka pa­čiam. To­dėl su gy­dy­to­ju bū­ki­te vie­no­je ko­man­do­je: do­mė­ki­tės gy­dy­mo nau­jo­vė­mis, rū­pin­ki­tės sa­vo svei­ka­ta, my­lė­ki­te sa­ve ir nu­ga­lė­si­te! Puslapis 6 Lietuvos diabeto asociacijos kronika       »  2007 m. ko­vo 2 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo LR Sei­mo val­dy­bos su­da­ry­to­je dar­bo gru­pės „Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams pa­reng­ti” po­sė­dy­je.       »  Ko­vo 9 d. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je da­ly­va­vo šios ta­ry­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 11 d. Kel­mės klu­bas „Dia­be­tas ABC” mi­nė­jo sa­vo veik­los 15 me­tų ju­bi­lie­jų. Su­kak­tu­vi­nin­kus svei­ki­no LDA va­do­vai V. Au­gus­ti­nie­nė, prof. J. S. Da­ni­le­vi­čius, taip pat dau­ge­lis ra­jo­nų dia­be­to klu­bų at­sto­vų.       »  Ko­vo 14 d. LR Sei­me vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Gim­dos kak­le­lio vė­žys. Spren­di­mų ga­li­my­bės Lie­tu­vo­je” da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 17 d. Ry­go­je su­reng­to­je Lat­vi­jos vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to aso­cia­ci­jos kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ši­mus skai­tė prof. J. S. Da­ni­le­vi­čius („Cuk­ri­nis dia­be­tas – ne gy­ve­ni­mo pa­bai­ga”) ir V. Au­gus­ti­nie­nė („Ser­gan­čių­jų dia­be­tu so­cia­li­nės tei­sės Euro­pos Są­jun­go­je”).       »  Ko­vo 20 – 21 d. Bel­gi­jo­je, Briu­se­ly­je, vy­ku­sio­je Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo kon­fe­ren­ci­jo­je „Įga­lio­ji­mai, in­for­ma­ci­ja, rė­mi­mas” da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė. Sveikinimai Klaipėdos "Smalsučių" klubo pirmininkei Jolantai Jasiulionienei penkerių metų klubo jubiliejaus proga       »  Ko­vo 27 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je ap­va­laus sta­lo dis­ku­si­jo­je „Dia­be­to­lo­gi­nės prie­žiū­ros si­tu­a­ci­ja, pro­ble­mos, spren­di­mo bū­dai” pra­ne­ši­mą „Pa­cien­tų vaid­muo kon­tro­liuo­jant dia­be­tą” skai­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 27 d. Kur­šė­nų m. ir Šiau­lių r. dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės – „Ven­tos” klu­bo de­le­ga­ci­ja – lan­kė­si LR Sei­me ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je.       »  Ko­vo 31 d. Lie­tu­vos ra­di­jo lai­do­je apie cuk­ri­nio dia­be­to pro­ble­mas kal­bė­jo LDA va­do­vė.       »  Ko­vo 31 d. Klai­pė­dos mies­to vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, klu­bas „Smal­su­čiai” šven­tė 5 me­tų ju­bi­lie­jų. Ren­gi­nio da­ly­vius svei­ki­no Klaipėdos, Vil­niaus, Kė­dai­nių, ki­tų kai­my­ni­nių klu­bų at­sto­vai ir LDA pre­zi­den­tė.       »  Ba­lan­džio 3 d. LNK lai­do­je „Jei­gu” dis­ku­tuo­ta apie ser­gan­čių žmo­nių įsi­dar­bi­ni­mo sun­ku­mus ir in­va­li­du­mą. Ži­nio­mis pa­si­da­li­jo V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 3 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo po­sė­dis, ku­ria­me da­ly­va­vo ir LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 6 d. „Lie­tu­vos ži­nio­se” iš­spaus­din­ta V. Au­gus­ti­nie­nės in­for­ma­ci­ja apie Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo ak­tu­a­li­jas.       »  Ba­lan­džio 16 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je su­reng­ta­me Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006–2007 m. pro­gra­mos ko­or­di­na­vi­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je svars­ty­ti 2007 m. pro­gra­mos prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mui pla­nuo­ja­mų lė­šų pa­nau­do­ji­mo klau­si­mai. Sa­vo nuo­mo­nę pa­tei­kė LDA va­do­vai prof. J. S. Da­ni­le­vi­čius ir V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 20 d. LR Pre­zi­den­tū­ro­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma – per­tvar­kų me­tas” da­ly­va­vo LDA va­do­vė.       »  Ba­lan­džio 20 d. KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­ko­je or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je Kau­no ap­skri­ties slau­gy­to­joms dia­be­to­lo­gėms bū­ti­no­mis ži­nio­mis apie ak­tu­a­lius ser­gan­čių­jų dia­be­tu so­cia­li­nius klau­si­mus da­li­jo­si LDA pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 26 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ko PSDT po­sė­dis. Malonu pabendrauti su kauniečiais       »  Ba­lan­džio 27 – 29 d. Ka­zach­sta­ne su­reng­to­je 5-ojo­je Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 28 d. LPO­AT na­rė Lie­tu­vos Dž. Par­kin­so­no drau­gi­ja mi­nė­jo sa­vo veik­los de­šimt­me­tį.       »  Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­mos sto­vyk­los vai­kams ir jau­nuo­liams vyks Drus­ki­nin­kuo­se bir­že­lio 5 – 14 d. ir rug­pjū­čio 13 – 22 d., Pla­te­liuo­se – bir­že­lio 18 – 27 d. ir lie­pos 16 – 25 d., II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems Pla­te­liuo­se – rug­pjū­čio 16 – 22 d. ir 23 – 29 d., se­mi­na­ras dia­be­to klu­bų va­do­vams Anykš­čiuo­se – rug­pjū­čio 17 – 18 d. Pa­gei­dau­jan­tie­ji vyk­ti į dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­las kvie­čia­mi kreip­tis į ra­jo­nų dia­be­to klu­bus, ku­rie kan­di­da­tų są­ra­šus tu­ri pa­teik­ti Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai iki ge­gu­žės 30 d.       »  Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos in­for­ma­vo LDA, kad Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos pro­gra­mai vyk­dy­ti 2007 m. pa­tvir­tin­tas 258 tūkst. Lt fi­nan­sa­vi­mas.       »  Nuo 2007 m. ge­gu­žės 2 d. ant­ra­die­niais 10.30-12.30 val. ir tre­čia­die­niais 14.30-16.30 val. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je ser­gan­čiuo­sius ne­mo­ka­mai kon­sul­tuos gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė.       »  Ge­gu­žės 3 d. Vil­niu­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je apie op­ti­ma­lų II ti­po dia­be­to gy­dy­mą da­ly­va­vo LDA va­do­vė.       »  Ge­gu­žės 5 d. ap­tar­tos LDA ir Ser­vier Pfar­mos ben­dra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės.       »  Ge­gu­žės 8 d. vy­ko LDA ta­ry­bos su­si­rin­ki­mas.       »  Nuo ge­gu­žės 8 d. – bir­že­lio 6 d. Eu­ro­vais­ti­nės kar­tu su LDA vyk­do ak­ci­ją „Dia­be­to kon­tro­lės mė­nuo”. Apie ren­gi­nius sa­vo mies­te tei­rau­ki­tės Eu­ro­vais­ti­nė­se ar tel. (8-5) 270 47 04.       »  Ge­gu­žės 12 d. Kau­no „In­su­los” klu­bas mi­nėjo sa­vo veik­los pen­­k­me­tį. Pagerbti "Insulos" klubo žmonės, kurie gerai kontroliojuoja diabetą, nors jau serga daugiau kaip 20 metų Puslapis 7 Lietuvos diabeto asociacija - Tarptautinės diabeto federacijos narė Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių. Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas. Naudinga būti LDA nariu LDA narys turi didesnę galimybę:        »  gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;        »  padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;        »  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių. Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą. Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės į Lietuvos diabeto asociaciją. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu: LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8-5) 262 07 83. Internetas: www.dia.lt, el.paštas: info@dia.lt Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val. Pietų pertrauka 12 - 13 val. Atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 50 7044 0600 0103 0696 AB SEB Vilniaus bankas Įmonės kodas: 291737660 Diabeto mokykla: Gydytoja endokrinologė Ona Jurkauskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete antradieniais 10.30 - 12.30 val., trečiadieniais 14.30 - 16.30 val. Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76 Puslapiai 8-9 Gamta – „Optimaliečių“ atgaiva Džiugina draugystė ir bundanti gamta       Kiekvienais metais blaivios gyvensenos, sveikatos, sporto ir turizmo draugija „Op­ti­ma­lietis“ prie Trakų ežerų suvažiuoja su šeimomis ati­daryti vasaros sezono. Šios draugijos pavyzdžiu pa­sekė ir Vilniaus miesto ir rajono diabeto są­jun­gos nariai. Jos pirmininkė Raimonda Černiaus­kienė „Optimaliečių“ draugijoje išaiškino šešis dia­betu sergančius žmones, kuriems patarė ne­pa­vėluoti gydytis. Ir šiemet pirmiausia bus pa­si­tik­rinta šventės dalyvių sveikata, paskiau jie žais fut­bolą, krepšinį, maudysis ežere, poilsiaus.       Mūsų draugijoje kiekvienais metais gausėja narių. Visiems malonus bendravimas su diabeto sąjunga. Daugiau sužinome apie plintančią ligą, taip pat kartu įdomiai, turiningai, sveikai leidžiame savaitgalius. Vasarą keliausime po Lietuvą, va­žiuo­sime dviračiais, plauksime valtimis, gėrėsimės ir džiaugsimės gamta. Būkime optimistai, nepa­si­duokime jokioms ligoms.       Tatjana Ščiurina       „Optimaliečio“ draugijos psichologė Kur­šė­nie­čių rū­pes­čiai ir džiaugs­mai       Šiau­lių so­cia­li­nis pa­ra­mos sky­rius „Ven­tos“ klu­bui da­vė au­tobu­są eks­kur­si­joms į Vil­nių. Ap­si­lan­kė­me Lie­tu­vos Par­la­men­te. LR Sei­mo na­rė Ra­sa Pra­nins­kie­nė ap­ro­dė rū­mų pa­tal­pas. Pa­bu­vo­me vyks­tan­čia­me po­sė­dy­je. Sul­tin­gais vai­siais ir kvap­nia ka­va pa­vai­ši­no sa­vo ka­bi­ne­te LR Sei­mo na­rė Ri­ma Baš­kie­nė, ku­ri kar­tu su ben­dra­dar­biu J.Juo­za­pai­čiu at­sa­kė į mū­sų pa­teik­tus klau­si­mus. Do­mė­jo­mės, ka­da bus pa­leng­vin­ti dia­be­tu ser­gan­čių­jų var­gai. Me­tai tu­ri 365 die­nas, o diag­nos­ti­nių juos­te­lių gau­na­me tik 300. Du mė­ne­sius ne­bė­ra kaip kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę. Ne­be­ga­li­me gy­dy­tis sa­na­to­ri­jo­se. Ast­ro­no­mi­nės ke­lia­la­pių kai­nos „ne­įkan­da­mos“ pa­pras­tam žmo­gui, pen­si­nin­kui. LR Sei­mo na­riai ža­dė­jo spręs­ti šią opią pro­ble­mą. Pri­si­mi­ni­mui nu­si­fo­tog­ra­fa­vo­me prie Lie­tu­vos Vals­ty­bi­nės vė­liavos.       Pa­si­dai­rę po sos­ti­nę, elek­tro­ni­niu kel­tu pa­sie­kė­me Ge­di­mi­no pi­lies bokš­tą, iš ku­rio gė­rė­jo­mės iš­gra­žė­ju­sio Vil­niaus pa­no­ra­ma. Pas­kiau ap­si­lan­kė­me Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je, kur ma­lo­niai pri­ėmu­si Vi­da Au­gus­ti­nie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie LDA veik­lą, gy­dy­mo nau­jo­ves, li­gos kon­tro­lės svar­bą. Ga­vo­me do­va­nų kny­gų „Cuk­ri­nis dia­be­tas ir mi­ty­ba“, „Cuk­ri­nis dia­be­tas ir odos li­gos“, „Cuk­ri­nis dia­be­tas ir jo da­ro­ma ža­la“, ki­tų in­for­ma­ci­nių lei­di­nėlių.       Kur­šė­nų „Ven­tos“ klu­bo pir­mi­nin­kės Ve­ros Sa­mu­šie­nės pa­pra­šy­tas Šiau­lių ra­jo­no so­cia­li­nis pa­ra­mos sky­rius ža­dė­jo su­teik­ti II ket­vir­čiui 2400 Lt. Labai ačiū, nors ma­žo­ka. Vai­kui ke­lia­la­pis į mo­ky­mo sto­vyk­lą kai­nuo­ja 520 Lt, su­au­gu­siam – 300 Lt. 2006 m. sto­vyk­lo­je pa­bu­vo­jo tik 2 žmo­nės iš 50 klu­bo na­rių. Esa­me dė­kin­gi rė­mė­jams, ku­rie klu­bui sky­rė 2 proc. pa­ja­mų mo­kes­čio, mums pa­de­dan­tiems vai­kų tė­ve­liams, Klai­pė­dos Abo­vi­ta at­sto­vei Jo­lan­tai Ja­siu­lio­nie­nei už pa­do­va­no­tus gliu­ko­ma­čius.       „Ven­tos“ klu­bas dė­kin­gas ir Kur­šė­nų kul­tū­ros na­mų di­rek­to­riui Ze­no­nui Ges­tau­tui už tai, kad 24 žmo­nės ga­lė­jo pa­ma­ty­ti sma­gią ma­gi­jos fies­tą „Ste­buk­lų ka­ra­va­nas“, ne ma­žiau kur­šė­nie­čių da­ly­vaus di­ri­gen­to Jur­gio Gai­žaus­ko su­bur­to­je Že­mai­čių ka­pe­lų šven­tė­je, ku­rio­je su­plauks dai­ni­nin­kų iš Šiau­lių, Kre­tin­gos, Skuo­do, Ra­sei­nių, Kel­mės, Tel­šių bei Klai­pė­dos.       „Ven­tos“ klu­bo pir­mi­nin­kės Ve­ros Sa­mu­šie­nės su­kvies­to­je at­ve­ly­kio po­pie­tė­je sa­vo rank­dar­bių pa­ro­dą su­ren­gė Te­re­sė Rup­šie­nė, Ele­na Ruš­kie­nė ir Pau­li­na Ra­mo­nie­nė. Ga­lė­jo­me gė­rė­tis įvai­rias­pal­viais nė­ri­niais, mez­gi­niais, au­di­niais. Sė­mė­mės pa­tir­ties, kaip puoš­ti ser­ve­tė­les, pa­gal­vė­les, stal­tie­ses, megz­tu­kus. Po­pie­tė­je da­ly­va­vo dia­be­to­lo­gė As­ta Sprin­džiu­kie­nė, Kur­šė­nų li­go­ni­nės di­rek­to­rius Ar­vy­das Kri­lius. Gy­dy­to­ja Ri­ma Ka­za­ke­vi­čiū­tė ti­ki­si gau­ti au­to­ma­ti­nį krau­jo­spūdžio ma­tuok­lį, taip pat dau­gu­mai klu­bo na­rių at­lik­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą. Me­di­kai ti­ki­no ak­ty­viai ben­dra­dar­biau­sian­tys su ser­gan­čiai­siais ir skir­sian­tys iš sa­vo at­ly­gi­ni­mo 2 proc. pa­ja­mų mo­kes­čio klu­bo fon­dui. Jiems dė­ko­jo už nuo­šir­du­mą, pa­ra­mą, drau­gys­tę pir­mi­nin­kė Ve­ra Sa­mu­šie­nė.       Ele­na Si­riū­nie­nė       Kur­šė­nų „Ven­tos“ klu­bo na­rė Mū­sų šio­kia­die­niai ir šven­tės       Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės sa­lė vos su­tal­pi­na žmo­nes, ­atėju­sius pa­si­klau­sy­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros te­ma­ti­kos pa­skai­tų. Apie są­na­rių li­gas ir jų gy­dy­mą pa­sa­ko­jo Šiau­lių ap­skri­ties li­go­ni­nės trau­ma­to­lo­gi­nio sky­riaus ve­dė­jas gyd. Ro­ber­tas Mi­ka­laus­kas, apie šir­dies krau­ja­gys­lių li­gas bei dia­be­tą – Lie­tu­vos kar­dio­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas prof. Alek­san­dras Lau­ce­vi­čius. Abo­vi­tos fir­mos at­sto­vė Lai­ma Kau­la­kie­nė pri­mi­nė vi­siems apie sa­vi­kon­tro­lės reikš­mę, ty­ri­mų tiks­lu­mą, bū­ti­nu­mą. „Lem­ties ‘’ na­riai yra vi­siems dė­kingi.       Kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį klu­bo na­riai ga­li ne­mo­ka­mai pa­si­tik­rin­ti cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je.  Po ty­ri­mų ben­drau­ja­ma, vyks­ta po­kal­biai prie ar­ba­tos puo­de­lio, spren­džia­mos iš­ki­lu­sios pro­ble­mos, da­li­ja­ma­si pa­tir­ti­mi.       2007 m. „Lem­ties“ klu­bas vėl ga­vo da­li­nę pa­ra­mą in­su­li­no pom­poms, ku­rios pa­skir­tos pen­kiems  vai­kams. Vi­sų pra­šy­mai pa­ten­kin­ti . Už tai esa­me dė­kin­gi mies­to sa­vi­val­dy­bei ir svei­ka­tos sky­riui.       Mū­sų svei­ka­ta rū­pi­na­si kruopš­ti en­dok­ri­no­lo­gė Li­di­ja Bal­kie­nė, ne­se­niai pa­žy­mė­ju­si sa­vo ju­bi­lie­ji­nį gim­ta­die­nį. „Lem­ties“ klu­bas lin­ki jai vi­so­ke­rio­pos sėk­mės ir ski­ria šiuos žo­džius:                   Me­tus skai­čiuo­jam įvai­riai;                   Me­džių me­tus iš­duo­da rie­vės,                   Sa­vo me­tus spar­ne­liuo­se ne­šio­jas bo­ru­žė­lės…                   O kaip sa­vo me­tus                   Tu­ri skai­čiuot žmo­gus?                   Skai­čiuok juos pa­gal dar­bus,                   Pa­gal ge­rą žo­dį pa­sa­ky­tą,                   Pa­gal su­kaup­tą pa­tir­tį iš­da­ly­tą,                   Me­de­lį pa­so­din­tą.                   O pats ge­riau­sias bū­das                   Skai­čiuo­ti pa­gal šir­dį,                   Nes tik­tai ji vie­na                   Tik­rus me­tus at­spin­di.       Lai­ma Mi­ka­liū­nie­nė       Šiau­lių kraš­to       „Lem­ties“ klu­bo pir­mi­nin­kė Puslapis 10 „Dia­be­to“ skai­ty­to­jų apklausa       Pa­grin­di­nė Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­jos per-da­vimo, ser­gan­čių­jų švie­ti­mo ir kei­ti­mo­si ži­nio­mis prie­mo­nė yra nuo 1994 m. lei­džia­mas laik­raš­tis „Dia­be­tas“. Ja­me tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą, dia­be­to moks­lo nau­jo­ves, li­gos pro­fi­lak­ti­ką, gy­dy­mą, sa­vi­kon­tro­lę. Skel­bia­ma apie vals­ty­bės pa­ra­mą ser­gan­tie­siems, at­sa­ko­ma į ke­lia­mus klau­si­mus. Kiek­vie­nas li­gos var­gi­na­mas žmo­gus ar vi­sus vie­ni­jan­tys LDA ko­lek­ty­vi­niai na­riai – dia­be­to klu­bai, drau­gi­jos, ben­dri­jos, me­di­kai bei vi­si žmo­nės, be­si­rū­pi­nan­tys li­gos ak­tu­a­li­jo­mis, kvie­čia­mi da­ly­tis ži­nio­mis šia­me lei­di­ny­je.       Laik­raš­tį už sim­bo­li­nę kai­ną ga­li­ma už­si­pre­nu­me­ruo­ti bet ku­ria­me Lie­tu­vos pa­što sky­riu­je, taip pat Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je ar ra­jo­nų dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jo­se. Skai­ty­ti jį ga­li­ma ir LDA in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.dia.lt. Kad skai­ty­to­jai gau­tų svar­biau­sią in­for­ma­ci­ją, lei­dy­bai lė­šų ski­ria nuo­la­ti­niai „Dia­be­to“ rė­mė­jai, ku­riems nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me. Tai far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos, be­si­rū­pi­nan­čios cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čiais žmo­nė­mis, Eli Lil­ly Lie­tu­va, Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Ber­lin Che­mie Me­na­ri­ni Bal­tic, Eks­mos MTC, In­ter­lux, Li­me­ta, Mic­ro­li­fe, No­vo Nor­disk Phar­ma, Ro­che Lie­tu­va diag­nos­ti­kos pa­da­li­nys, Sa­no­fi Aven­tis Lie­tu­va, Wor­wag Phar­ma GmbH&Co. KG.       Pa­gal gau­na­mas lė­šas už pre­nu­me­ra­tą ir iš rė­mė­jų „Dia­be­to“ laik­raš­tį šiuo me­tu ga­li­ma iš­leis­ti kar­tą per ket­vir­tį. Lei­di­nys, prieš 13 me­tų pra­dė­tas leis­ti 4 p. ap­im­ties, šian­dien jau 32 p. Pa­gal ga­li­my­bę kei­čia­mas ir jo di­zai­nas.       LDA, siek­da­ma to­bu­lin­ti lei­di­nį bei spaus­din­ti svar­biau­sią in­for­ma­ci­ją ser­gan­tie­siems ir jais be­si­rū­pi­nan­tiems žmo­nėms, klau­sia skai­ty­to­jų nuo­mo­nės pa­reng­to­mis an­ke­to­mis. Api­ben­drin­ti gau­ti at­sa­ky­mai į 2007 m. „Dia­be­to“ Nr. 1(53) pa­teik­tos an­ke­tos klau­si­mus.       2006 m. sau­sio 1 d., Lie­tu­vos svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cen­tro duo­me­ni­mis, dia­be­tu sir­go per 76 tūkst. gy­ven­to­jų. En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to ty­ri­mų duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je įre­gist­ruo­ta ma­žiau kaip 50 proc. šia li­ga ser­gan­čių­jų. Ta­čiau ir ži­nan­čių­jų sa­vo diag­no­zę tik apie 8 proc. vie­ni­ja­si jų in­te­re­sus gi­nan­čio­je Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je ir tik apie 3 proc. pre­nu­me­ruo­ja „Dia­be­to“ laik­raš­tį. Į pa­teik­tą an­ke­tą at­sa­kė tik apie 5 proc. skai­ty­to­jų. Iš jų 35 proc. re­gu­lia­riai pre­nu­me­ruo­ja „Dia­be­tą“, 27 proc. skai­to klu­be, 25 proc. – in­ter­ne­te, 5 proc. nu­si­per­ka ir po 4 proc. skai­to bib­lio­te­ko­je ar­ba sko­li­na­si iš ki­tų. Vi­są laik­raš­tį per­skai­to 58 proc., maž­daug 2/3 in­for­ma­ci­jos – 25 proc., apie 1/3 ži­nių – 13 proc., tik ma­žą pub­li­ka­ci­jų da­lį – 4 proc. skai­ty­to­jų. Vi­sus laik­raš­čius ko­lek­cio­nuo­ja 44 proc., iš­si­ker­pa įdo­miau­sius straips­nius 14 proc., ati­duo­da ki­tiems 23 proc., iš­me­ta 7,5 proc. „Dia­be­tas“ pa­dė­jo su­pras­ti sa­vi­kon­tro­lės svar­bą 55 proc. žmo­nių, re­gu­liuo­ti vais­tų do­zes 16 proc., tin­ka­mos mi­ty­bos 31 proc., psi­cho­lo­gi­niais klau­si­mais 29 proc., su­ži­no­ti apie vals­ty­bės tei­kia­mą pa­ra­mą 54 proc., įsi­trauk­ti į LDA veik­lą 23 proc., su­ži­no­ti dia­be­to­lo­gi­jos nau­jo­ves 70 proc., ki­tais klau­si­mais 1 proc. skai­ty­to­jų. Apie laik­raš­tį su­ži­no­jo iš gy­dy­to­jo ar slau­gy­to­jos 33 proc., dia­be­to klu­be 64 proc., LDA – 7,5 proc., iš­gir­do per ra­di­ją, te­le­vi­zi­ją 3 proc., pa­šte 5 proc., in­ter­ne­te 11 proc. La­bai ge­rai lei­di­nį ver­ti­na 21,5 proc., ge­rai 65 proc., pa­ten­ki­na­mai 10 proc., blo­gai 1 proc. res­pon­den­tų. Siū­ly­mų dėl pre­nu­me­ra­tos di­di­ni­mo pa­tei­kė 9 proc., dėl di­zai­no 8 proc., pa­gei­da­vo nau­jų te­mų 45 proc. Siū­ly­ta laik­raš­tį di­din­ti ar leis­ti daž­niau, nau­jin­ti di­zai­ną, par­da­vi­nė­ti spau­dos kios­kuo­se. Pa­gei­dau­ta straips­nių apie vai­kų dia­be­to kon­tro­lę, mi­ty­bą, psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą, gy­dy­mo nau­jo­ves pa­sau­ly­je, spor­tą. Do­min­tų ži­nios apie gar­sius žmo­nes, ser­gan­čius dia­be­tu, li­gos kom­pli­ka­ci­jas, I ti­po dia­be­tą. No­ri­ma dau­giau pa­čių ser­gan­čių­jų pa­sa­ko­ji­mų apie gy­dy­mo­si pa­tir­tį, įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mų ser­gan­tie­siems, ma­žiau straips­nių apie ke­lio­nes. Žmo­nės no­rė­tų, kad bū­tų rub­ri­ka „Klau­sia­te–at­sa­ko­me“. Vie­nas žmo­gus laik­raš­tį pa­ly­gi­no su par­ti­niu ata­skai­ti­niu, jam lei­di­nys vi­sai ne­įdo­mus. Į an­ke­tą at­sa­kė 50,5 proc. I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų, 24 proc. II ti­po, 25,5 proc. li­go­nio šei­mos na­riai. 19 proc. skai­ty­to­jų įgi­ję aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, 21 proc. – aukš­tes­nį­jį, 15 proc. – spec. vi­du­ri­nį, 31 proc. – vi­du­ri­nį, 14 proc. – ki­to­kį. So­cia­li­nė pa­dė­tis: 36 proc. moks­lei­vių, 6 proc. stu­den­tų, 27 proc. tar­nau­to­jų, 9 proc. dar­bi­nin­kų, 14 proc. pen­si­nin­kų, 6 proc. be­dar­bių, 9 proc. ki­tų.       Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad sergantieji yra ne­ak­ty­vūs, per ma­žai do­mi­si sa­vo li­gos kon­tro­le, nors yra pa­tys at­sa­kin­gi už sa­vo svei­ka­tą.       Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapis 11 Ar tenkina insulino pompos?       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, at­sto­vau­jan­ti dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, no­ri ži­no­ti, ar jie gau­na ko­ky­biš­kas pa­slau­gas, ar ne­pa­žei­džia­mos jų tei­sės, ko­kia in­for­ma­ci­ja juos do­mi­na, kas jiems rū­pi ar ke­lia ne­ri­mą, ką jie siū­lo keis­ti. LDA ren­ka šią in­for­ma­ci­ją ir krei­pia­si į val­džios ins­ti­tu­ci­jas, kad bū­tų spren­džia­mos pro­ble­mos, leng­vi­na­ma li­go­nių būk­lė.       LDA pa­ren­gė ser­gan­čių­jų ap­klau­sos an­ke­tą „Ar ten­ki­na in­su­li­no pom­pos?“ ir skai­ty­to­jų an­ke­tą, ku­rias pa­skel­bė „Dia­be­to“ Nr. 1(53) ir iš­siun­ti­nė­jo or­ga­ni­za­ci­jos na­riams – vai­kams ir jau­nuo­liams. At­sa­ky­mus at­siun­tė 18 proc. vai­kų ir jau­nuo­lių ir tik 0,5 proc. laik­raš­čio skai­ty­to­jų. Ma­ty­ti, kad žmo­nės nė­ra ak­ty­vūs svei­ka­tos sis­te­mos spren­di­mų da­ly­viai.       Į klau­si­mą „Ar ten­ki­na in­su­li­no pom­pos?“ 39 proc. at­sa­kiu­sių­jų gy­do­si šia prie­mo­ne ir 61 proc. no­rė­tų ją įsi­gy­ti. Lie­tu­vo­je yra pla­ti­na­mos 4 rū­šių pom­pos (Da­na Diab­Ca­re, Mi­ni­med, Di­set­ro­nic ir Ac­cu-Chek Spi­rit). 42 proc. ser­gan­čių­jų įsi­gy­ti pom­pą pa­ta­rė gy­dy­to­jai, 33 proc. sto­vyk­lau­to­jai, ki­ti ra­do in­for­ma­ci­jos „Dia­be­te“ ar in­ter­ne­te. Pom­pos mo­de­lio pa­si­rin­ki­mą lė­mė kai­na, val­dy­mo pa­pras­tu­mas, pla­tin­to­jų pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja. Var­to­ja­ma pom­pa vi­siems ser­gan­tie­siems pa­ge­ri­no gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, tik 3 proc. apklaustų­jų ne­tu­ri nuo­mo­nės. Dėl in­su­li­no pom­pos ap­tar­na­vi­mo daž­niau pa­deda firmų kon­sul­tan­tai (94 proc.), tik 3 proc. ser­gan­čių­jų – gy­dy­to­jai ar slau­gy­to­jai. Vie­nam mė­ne­siui kei­čia­moms vien­kar­ti­nėms da­lims įsi­gy­ti vi­du­ti­niš­kai rei­kia nuo 150 iki 400 Lt. In­su­li­no pom­pa pa­ten­kin­ti 85 proc. var­to­to­jų. Po 3 proc. tei­gė, jog prie­tai­sas per di­de­lis, už­links­ta ada­tė­lės, už­si­kem­ša ka­te­te­riai, no­rė­tų pom­pą keis­ti. Vi­si yra pa­ten­kin­ti pom­pos ap­tar­na­vi­mo ko­ky­be, ap­mo­ky­mu nau­do­tis, ga­li­my­be kon­sul­tuo­tis su kom­pa­ni­jos dar­buo­to­jais bet ku­riuo pa­ros me­tu. Nė vie­nas ser­gan­ty­sis ne­no­rė­tų keis­ti šio gy­dy­mo. Te­flo­ni­nes ada­tė­les daž­niau nau­do­ja 45 proc., me­ta­li­nes – 55 proc. var­to­to­jų. Kei­čia­mas da­lis 61 proc. ser­gan­čių­jų daž­niau­siai per­ka 1 mėn., 39 proc. 2–3 mėn. lai­ko­tar­piui. Vi­si no­rė­tų, kad in­su­li­no pom­pų kei­čia­mas da­lis ir pom­pas vai­kams, be­si­mo­kan­tiems jau­nuo­liams kom­pen­suo­tų vals­ty­bė. At­sa­ky­mus į an­ke­tas at­siun­tė 16 mies­tų gy­ven­to­jai. Be­si­gy­dan­čių­jų in­su­li­no pom­pa am­žius 5–46 m., li­gos sta­žas 3–17 metų.       Kad vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mo­mis pom­po­mis no­rė­tų gy­dy­tis, an­ke­tas at­siun­tė žmo­nės iš 20 mies­tų, 6–59 m. am­žiaus, ser­gan­tys 1–32 m.       Pa­gei­dau­ta, kad LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­stan­go­mis bū­tų už­tik­rin­ta ser­gan­čių­jų dia­be­tu kon­tro­lė, su­da­ry­tos są­ly­gos ne­mo­ka­mai gy­dy­tis nau­jau­siais me­to­dais (in­su­li­no pom­pa). No­ri­ma, jog bū­tų kom­pen­suo­ja­mos bent kei­čia­mos in­su­li­no pom­pos da­lys vai­kams ir be­si­mo­kan­tiems jau­nuo­liams, tei­kia­ma dau­giau sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių, trum­pė­tų ei­lės pas en­dok­ri­no­lo­gus, bū­tų pri­ei­na­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba ir ne­rei­kė­tų kas­met kreip­tis į ne­dar­bin­gu­mo ly­gio nu­sta­ty­mo ko­mi­si­ją.       Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapiai 12-13 Kū­di­kio mai­ti­ni­mas krū­ti­mi nau­din­gas mo­ti­nai ir vai­kui       Kū­di­kio mai­ti­ni­mas krū­ti­mi yra nau­din­gas tiek dia­be­tu ser­gan­čioms mo­ti­noms, tiek ir jų vai­kams. Žin­dy­vių in­su­li­no po­rei­kis yra žen­kliai ma­žes­nis, leng­viau kon­tro­liuo­ja­ma krau­jo gliu­ko­zė; krū­ti­mi mai­tin­ti kū­di­kiai tu­ri ma­žes­nę ri­zi­ką su­sirg­ti dia­be­tu. Tai čia ap­ra­šo Ali­son Stu­e­be, ku­ri ap­žvel­gia ir spe­cia­lius po­rei­kius dia­be­tu ser­gan­čioms, krū­ti­mi kū­di­kius mai­ti­nan­čioms mo­te­rims.       Kai aš su­ti­kau Sa­rah, ku­riai de­vyn­me­tei bu­vo diag­no­zuo­tas I ti­po dia­be­tas, ji bu­vo jau su­au­gu­si, 32 sa­vai­tes nėš­čia, gy­dė­si in­su­li­no pom­pa ir la­bai ge­rai kon­tro­lia­vo li­gą. Ji no­rė­jo kū­di­kį mai­tin­ti sa­vo pie­nu. Kai nėš­tu­mas ėjo į pa­bai­gą, jos krau­jo spau­di­mas di­dė­jo ir jai vys­tė­si pre­ek­lamp­si­ja. Po 30 val. jai te­ko at­lik­ti ce­za­rio pjū­vį, gi­mė duk­ra Sop­hie. Kaip ir dau­ge­liui dia­be­tu ser­gan­čių mo­ti­nų kū­di­kiams, Sop­hie krau­jo gliu­ko­zė ne­del­siant su­ma­žė­jo po gi­mi­mo. Jai rei­kė­jo pa­pil­do­mo mai­ti­ni­mo pa­gal kū­di­kių mais­te­lio for­mu­lę (dirb­ti­nio mo­ti­nos pie­no su­dė­ties).       Dia­be­tas, nėš­tu­mas ir mai­ti­ni­mas krū­ti­mi       Dia­be­tas lė­ti­na pie­no ga­my­bą; pra­ėjo ke­le­tas die­nų, kol Sa­rah ga­lė­jo pa­ti mai­tin­ti kū­di­kį. In­su­li­nas at­lie­ka pa­grin­di­nį vaid­me­nį pra­de­dant ir pa­lai­kant kū­di­kio mai­ti­ni­mą krū­ti­mi. Tai­gi dia­be­tu ser­gan­čioms mo­te­rims pir­mą­ją sa­vai­tę po gim­dy­mo lė­čiau ga­mi­na­si pie­nas.       Tai nu­sta­ty­ta, at­li­kus ty­ri­mus. Be to, ši stu­di­ja pa­ro­dė, kad daug ma­žiau ser­gan­čių mo­ti­nų mai­ti­no sa­vo kū­di­kius tik krū­ties pie­nu vie­ną mė­ne­sį. Mo­ti­nos, tu­rin­čios virš­svo­rį, dau­giau ne­gu du kar­tus pa­ty­rė mai­ti­ni­mo krū­ti­mi keb­lu­mų ne­gu nor­ma­laus svo­rio mo­ti­nos. Tai­gi per daug sve­rian­čioms, II ti­po dia­be­tu ser­gan­čioms mo­ti­noms pasitaiko anks­ty­vo žin­dy­mo sun­kumų. »  In­su­li­nas yra la­bai svar­bus kū­di­kio žin­dy­mo pra­džiai ir truk­mei.       Dia­be­tu ser­gan­ti mo­te­ris yra ma­žiau at­spa­ri pre­ek­lamp­si­jai, to­dėl ne­re­tai ten­ka jai gim­dy­ti, at­lie­kant ce­za­rio pjū­vį. Mo­ti­nų, ser­gan­čių dia­be­tu, vai­kai gims­ta la­bai di­de­li (me­ga­lo­so­mi­ja) ir anks­čiau. Šie veiks­niai ga­li gau­sin­ti kū­di­kio žin­dy­mo ne­pa­to­gumų.       Vi­sų rū­šių stre­sai ken­kia ok­si­to­ci­no hor­mo­nui, ku­ris yra žin­dy­mo pa­grin­das. Ok­si­to­ci­nas va­ro pie­ną iš jo ga­my­bos vie­tos krū­ty­je į spe­ne­lį. Mo­ti­nos, ku­rios tu­ri rū­pes­čių ar jau­čia skaus­mą, iš­ski­ria per ma­žai šio hor­mo­no. Tai­gi joms ima stig­ti pie­no.       Kar­tais mo­ti­na ir nau­ja­gi­mis ke­lias pir­mą­sias die­nas ga­li bū­ti lai­ko­mi at­ski­rai. Vie­no­je stu­di­jo­je teig­ta, kad mo­ti­nos, ser­gan­čios dia­be­tu, tu­ri ma­žiau šan­sų kū­di­kį žin­dy­ti, kol yra li­go­ni­nė­je, to­dėl vai­kai mai­ti­na­mi dirb­ti­niu mais­tu (pa­gal for­mu­lę). Treč­da­lis dia­be­tu ser­gan­čių mo­ti­nų, nau­ja­gi­miui esant dvie­jų sa­vai­čių, pri­sti­go pie­no. Iš svei­kų mo­ti­nų to­kių keb­lu­mų pa­ty­rė tik penk­ta­da­lis.       Pa­gal­ba mo­ti­noms       Mo­ti­noms, ser­gan­čioms dia­be­tu, pri­va­lo­ma pa­dė­ti, kad jos pa­čios ga­lė­tų mai­tin­ti kū­di­kius. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja pa­ren­gė va­do­vą „De­šimt žings­nių sėk­min­gam mai­ti­ni­mui krū­ti­mi“ (an­glų k.). Pa­teik­ti pa­ta­ri­mai, kaip spręs­ti šiuos už­da­vi­nius. Pvz., li­te­ra­tū­ro­je tei­gia­ma, kad nau­ja­gi­mis, lai­ky­tas ant mo­ti­nos krū­ti­nės pir­mą­ją gy­ve­ni­mo va­lan­dą, mai­tin­sis jos pie­nu vi­du­ti­niš­kai 42 die­no­mis il­giau ne­gu kū­di­kis, su­vys­ty­tas ir pa­gul­dy­tas į lo­ve­lę.       Mo­ti­nos tu­ri ži­no­ti, jog pri­va­lo keis­ti dia­be­to val­dy­mą. Pie­no ga­my­bai rei­kia di­de­lio kie­kio ener­gi­jos, to­dėl ser­gan­čių I ti­po dia­be­tu mo­ti­nų krau­jo gliu­ko­zė ga­li la­bai stai­giai ma­žė­ti. Sa­rah krau­jo gliu­ko­zės ma­žė­da­vo kiek­vie­no mai­ti­ni­mo krū­ti­mi me­tu ke­le­tą pir­mų­jų mė­ne­sių. Il­gai­niui jos or­ga­niz­mas pri­si­tai­kė. Be to, tuo me­tu ji var­to­jo 30% ma­žiau in­su­li­no ne­gu iki nėš­tu­mo. Jos gli­ke­mi­jos kon­tro­lė ge­rė­jo, kol ji mai­ti­no sa­vo kū­di­kį.       Pa­gal­ba kū­di­kiams       Dia­be­tu ser­gan­čių mo­ti­nų nau­ja­gi­mių krau­jo gliu­ko­zė ga­li bū­ti ne­kon­tro­liuo­ja­ma. Prieš gim­dy­mą vai­siaus krau­jo gliu­ko­zė yra to­ly­gi mo­ti­nos krau­jo gliu­ko­zei. Jei jos daug, au­gan­tis kū­di­kio or­ga­niz­mas kom­pen­suo­ja tai ga­min­da­mas pa­pil­do­mai in­su­li­no. Nau­ja­gi­mio or­ga­niz­mas pa­pil­do­mai ga­mi­na in­su­li­no, bet ne il­gai. Dėl to la­bai svar­bi yra rū­pes­tin­ga kū­di­kio krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė ir mai­ti­ni­mas mo­ti­nos pie­nu. »  Pa­pras­tos prie­mo­nės ga­li pa­da­ry­ti sėk­min­gą il­ga­lai­kį kū­di­kio žin­dy­mą.       Nau­ja­gi­mės Sop­hie krau­jo gliu­ko­zės dra­ma­tiš­kai ma­žė­jo ir ji bu­vo kruopš­čiai pri­žiū­ri­ma. Sa­rah kū­di­kį mai­ti­no spe­cia­liu žin­du­ku. Kon­sul­tuo­ja­ma slau­gy­to­jos ir kon­sul­tan­tų, mo­ti­na įvei­kė kū­di­kio mai­ti­ni­mo pra­džios sun­ku­mus.       For­mu­lė ir dia­be­to ri­zi­ka       Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų me­di­ci­nos aka­de­mi­ja pa­ren­gė va­do­vą, kaip ko­re­guo­ti krū­ti­mi mai­ti­na­mų nau­ja­gi­mių krau­jo gliu­ko­zę. Ke­le­tas stu­di­jų nu­ro­do, kad pie­no bal­ty­mai, var­to­ja­mi dirb­ti­nio mo­ti­nos pie­no for­mu­lei, ga­li di­din­ti pa­vo­jų vai­kui su­sirg­ti I ti­po dia­be­tu. »  Pie­no bal­ty­mai, var­to­ja­mi dirb­ti­nio mo­ti­nos pie­no for­mu­lei, ga­li di­din­ti pa­vo­jų vai­kui su­sirg­ti I ti­po dia­be­tu.       Mo­ti­nos pie­no for­mu­lės ir I ti­po dia­be­to ry­šys yra vie­nas iš dau­ge­lio moks­lo at­ra­di­mų. Jis ro­do, kad kū­di­kio žin­dy­mas ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti tiek kū­di­kiams, tiek mo­ti­noms dia­be­to ar jo pro­gre­sa­vi­mo. Ke­le­to­je stu­di­jų pa­ste­bė­tas pri­klau­so­mu­mas tarp I ti­po dia­be­to ir dir­bi­nio mo­ti­nos pie­no for­mu­lės. Moks­li­nin­kai ti­ki, kad bal­ty­mas, ap­tin­ka­mas kar­vės pie­ne, ga­li di­din­ti sil­pnų kū­di­kių imu­ni­nės sis­te­mos jaut­ru­mą ir pa­vo­jų sirg­ti I ti­po dia­be­tu.       TRIGR stu­di­ja šiuo me­tu ti­ria šią te­ori­ją tri­juo­se že­my­nuo­se dau­giau ne­gu 2000 ri­zi­kos tu­rin­čių kū­di­kių. Mo­ti­nos yra ra­gi­na­mos mai­tin­ti kū­di­kius krū­ti­mi. Jei jiems rei­kia pa­pil­do­mo mai­ti­ni­mo, yra pa­ren­ka­ma ki­to stan­dar­to mo­ti­nos pie­no for­mu­lė ar spe­cia­li for­mu­lė, ku­rio­je kar­vės pie­no pro­tei­nai yra pa­keis­ti. Moks­li­nin­kai se­ka vai­kus, ar stan­dar­ti­nė dirb­ti­nio mo­ti­nos pie­no for­mu­lė są­ly­go­ja an­ti­kū­nų su­si­da­ry­mą, ku­rie da­ro po­vei­kį I ti­po dia­be­tui. Re­zul­ta­tų gau­ti ti­ki­ma­si 2009 m.       II ti­po dia­be­tas       Ki­ti ty­ri­mo duo­me­nys ro­do, kad mai­ti­ni­mas krū­ti­mi sau­go vai­kus nuo virš­svo­rio ir II ti­po dia­be­to. Ste­bė­ti Ame­ri­kos pa­aug­liai ir jau­ni žmo­nės iš Pi­mos ben­druo­me­nės, ku­rie bu­vo mai­ti­na­mi tik dirb­ti­niu pie­nu, daž­niau tu­rė­jo virš­svo­rį ir po­lin­kį sirg­ti II ti­po dia­be­tu, ly­gi­nant su žin­dy­tais mo­ti­nos. Pa­gal at­lik­tą sis­te­mi­nę duo­me­nų ap­žval­gą mo­ti­nų žin­dy­tų kū­di­kių ri­zi­ka vė­liau sirg­ti II ti­po dia­be­tu ma­žė­ja 40%. »  Pa­aug­liai, ku­rie kū­di­kys­tė­je bu­vo mai­ti­na­mi tik dirb­ti­niu pie­nu, bu­vo ne­at­spa­res­ni II ti­po dia­be­tui.       Mai­ti­ni­mas krū­ti­mi sau­go ir mo­ti­nas nuo II ti­po dia­be­to. JAV at­lik­to­je stu­di­jo­je, ku­rio­je da­ly­va­vo dau­giau ne­gu 150 tūkst. žin­dy­vių, kiek­vie­nais gy­ve­ni­mo me­tais mai­ti­ni­mas krū­ti­mi, įskai­tant ir ki­tus veiks­nius, to­kius kaip die­ta, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir kū­no ma­sės ko­re­ga­vi­mas, ma­ži­no mo­te­rų dia­be­to ri­zi­ką 15%. To­kia ap­sau­ga trun­ka 15 me­tų po mo­te­rų pas­ku­ti­nio gim­dy­mo.       Išva­dos       Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, mai­tin­ti krū­ti­mi kū­di­kius tiek mo­ti­noms, tiek ir vai­kams yra nau­din­ga I ir II ti­po dia­be­to pro­fi­lak­ti­kai. Mo­ti­noms, ne­ser­gan­čioms dia­be­tu, ga­li su­ma­žė­ti ri­zi­ka su­sirg­ti šia li­ga vy­res­nia­me am­žiu­je; mo­ti­noms, ser­gan­čioms dia­be­tu, ga­li su­ma­žė­ti in­su­li­no po­rei­kis ir ge­rė­ti gli­ke­mi­jos kon­tro­lė. Mo­ti­nos žin­dy­tiems kū­di­kiams ma­žė­ja tiek I, tiek II ti­po dia­be­to ir ki­tų li­gų grėsmė.       Ali­son Stu­e­be       Straips­nį, pub­li­kuo­tą       2007 m. ko­vo mėn. Dia­be­tes Voi­ce,       iš an­glų k. iš­ver­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė Puslapis 14 Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų tary­ba Su sveikatos apsaugos atašė misijoje prie Europos Sajungos Bendrijų Rūta Liaudanskienė Europos pacientų forumo konferencijoje Briuselyje (kovo 20-21 d.)       2002 m. spa­lio 28 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­niste­ri­jo­je įre­gist­ruo­ta Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba (LPO­AT), ku­ri tuo me­tu vie­ni­jo 13 įvai­rio­mis sun­kio­mis li­go­mis ser­gan­tie­siems at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų.       Pa­grin­di­nis LPO­AT tiks­las yra at­sto­vau­ti pa­cien­tams, gin­ti pi­lie­ti­nes, so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes jų tei­ses, lais­vę ir oru­mą, įgy­ven­din­ti vi­sa­pu­siš­ko pa­cien­tų da­ly­va­vi­mo vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me prin­ci­pą re­mian­tis Eu­ro­pos So­cia­li­nės Char­ti­jos bei Jung­ti­nių Tau­tų Or­ga­ni­za­ci­jos, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pri­im­tais tei­sės ak­tais, ki­tais tarp­tau­ti­niais do­ku­men­tais bei vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­to­mis mo­ra­lės nor­mo­mis. LPO­AT, ben­dra­dar­biau­da­ma su vi­suo­me­ni­nė­mis ir vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, pa­de­da spręs­ti pa­cien­tų ap­rū­pi­ni­mo me­di­ka­men­tais, gy­dy­mo, psi­cho­lo­gi­nes ir so­cia­li­nės adap­ta­ci­jos pro­ble­mas; da­ly­vau­ja ku­riant ir vyk­dant so­cia­li­nes pro­gra­mas pa­gal ser­gan­čių žmo­nių po­rei­kius, in­te­re­sus ir ga­li­my­bes; tei­kia pa­siū­ly­mus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui, Vy­riau­sy­bei, taip pat ki­toms vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­joms ren­giant ir pri­imant nau­jus, kei­čiant ir pa­pil­dant jau pri­im­tus tei­sės ak­tus, tie­sio­giai su­si­ju­sius su ser­gan­čių žmo­nių in­te­re­sais; pa­lai­ko ry­šius su tarp­tau­ti­nė­mis bei ki­tų ša­lių gi­mi­nin­go­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis.       2005 m. ge­gu­žės 9 d. LPO­AT pri­im­ta Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so na­re, 2007 m. pa­kvies­ta tap­ti Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo na­re. Šiuo me­tu LPO­AT vie­ni­ja jau 21 or­ga­ni­za­ci­ją. Per 17 tūkst. LPO­AT na­rių šian­dien at­sto­vau­ja ser­gan­tie­siems – be­veik mi­li­jo­nui žmo­nių, var­gi­na­mų sun­kių li­gų, gi­na jų in­te­resus.       Džiau­gia­mės, kad ne­li­ko­me ne­pa­ste­bė­ti ir LR val­džios ins­ti­tu­ci­jų. LPO­AT tu­ri tris LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to ne­eta­ti­nius eks­per­tus, po vie­ną LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jos bei Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos na­rį, du Pa­cien­tų svei­ka­tai pa­da­ry­tos ža­los nu­sta­ty­mo ko­mi­si­jos na­rius ir Svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo 2005 – 2010 m. pro­gra­mos ko­or­di­na­vi­mo ta­ry­bos na­rį. Daž­nai esa­me kvie­čia­mi da­ly­vau­ti įvai­rių dar­bo gru­pių veik­lo­je, pvz.: pa­reng­ti Vais­tų kom­pen­sa­vi­mo stra­te­gi­jai, Pa­pil­do­mo­jo (sa­va­no­riš­ko­jo) svei­ka­tos drau­di­mo plėt­ros kon­cep­ci­jai, taip pat Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo pro­jek­tui ir kt.       2003 m. rug­sė­jo 16 d. Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos va­do­vai pa­kvie­tė LPO­AT at­sto­vus į pir­mą­jį su­si­ti­ki­mą, ku­ria­me bu­vo ap­tar­ti ak­tu­a­liau­si ser­gan­tiems žmo­nėms ir jų or­ga­ni­za­ci­joms klau­si­mai, gau­ta daug iš­sa­mios in­for­ma­ci­jos apie VLK at­lie­ka­mą dar­bą. To­kie su­si­ti­ki­mai vyks­ta kas­met. Už­megz­tas glau­dus, abiem pu­sėm la­bai svar­bus ben­dra­dar­bia­vi­mas.       Nors svei­ka­tos ap­sau­gai kas­met ski­ria­ma vis dau­giau lė­šų, ta­čiau pa­cien­tai yra ne­pa­ten­kin­ti jiems tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­be. Di­de­lės prie­mo­kos už vais­tus, me­di­ka­men­tus li­go­ni­nė­se rei­kia pirk­ti pa­tiems, dėl il­gų ei­lių ne­ga­li­ma lai­ku pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus, sun­kus re­a­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo pri­ei­na­mu­mas lė­ti­nių li­gų kan­ki­na­miems žmo­nėms. Laips­niš­kai di­di­na­mi at­ly­gi­ni­mai me­di­kams, ta­čiau trūks­ta jų dė­me­sio pa­cien­tui. Taip, ma­tyt, yra to­dėl, kad sto­ko­ja­ma spe­cia­lis­tų, ku­rių per di­de­li dar­bo krū­viai, la­bai trum­pas vi­zi­to lai­kas, ten­ka pil­dy­ti daug do­ku­men­ta­ci­jos, ne­iš­nau­do­ja­ma tech­ni­nė pa­žan­ga. Vals­ty­bi­nės gy­dy­mo įstai­gos vie­šai ne­in­for­muo­ja gy­ven­to­jų apie iš PSDF biu­dže­to ski­ria­mas lė­šas jų gy­dy­mui ir re­a­bi­li­ta­ci­jai, apie ga­li­my­bę gau­ti pa­pil­do­mai ofi­cia­liai ap­mo­ka­mas pa­slau­gas. Dar daž­nai ma­to­mas ato­trū­kis tarp įsta­ty­mų lei­di­mo ir jų vyk­dy­mo.       Džiu­gu, kad dau­gė­ja pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­gra­mų ir kas­met ski­ria­ma joms dau­giau lė­šų, ta­čiau aki­vaiz­džių re­zul­ta­tų nė­ra, nes vi­suo­me­nė apie jas ne­ži­no. O svar­biau­sia – trūks­ta pro­gra­mas vyk­dan­čių­jų at­sa­ko­my­bės bei griež­tos kon­tro­lės, kaip ins­ti­tu­ci­jos nau­do­ja ski­ria­mas lė­šas, kaip or­ga­ni­zuo­ja šį dar­bą. Daž­niau­siai vi­sas bė­das ban­do­ma su­vers­ti tik lė­šų sty­giui.       Iš­va­da: no­rė­da­mi įgy­ven­din­ti pa­grin­di­nį vi­sų svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je dir­ban­čių žmo­nių sie­kį, kad pa­cien­tas gau­tų lai­ku ir ko­ky­biš­kas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, tai­gi ga­lė­tų gy­ven­ti vi­sa­ver­tį tu­ri­nin­gą gy­ve­ni­mą, pri­va­lo­me su­si­tel­kę dirb­ti vi­si ly­gia­ver­tės part­ne­rys­tės pa­grin­du.       „Pa­cien­tai ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos, reikš­min­gai ir pa­grįs­tai da­ly­vau­da­mos pri­imant vi­sų ly­gių spren­di­mus, yra ver­tos da­ly­tis pa­rei­ga for­muo­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros po­li­ti­ką ga­ran­tuo­jant, kad da­ro­mi spren­di­mai bū­tų pa­lan­kiau­si pa­cien­tui, ku­ris bū­tų dė­me­sio cen­tru. Tai ne­tu­rė­tų ap­si­ri­bo­ti vien svei­ka­tos prie­žiū­ros po­li­ti­ka, bet ir ap­im­ti, pa­vyz­džiui, so­cia­li­nę po­li­ti­ką, ku­ri ga­liau­siai są­ly­go­ja pa­cien­tų gy­ve­ni­mą“, – tei­gia­ma Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so 2006 m. pri­im­to­je de­kla­ra­ci­jo­je „Dėl į pa­cien­tą orien­tuo­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros.“ Į pa­cien­tą orien­tuo­ta svei­ka­tos po­li­ti­ka – tai ke­lias į są­ži­nin­gą ir ren­ta­bi­lią svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Puslapis 15 Nau­jas dia­be­to ir hi­per­gli­ke­mi­jos api­brė­ži­mo, diag­no­zės ir kla­si­fi­ka­ci­jos va­do­vas       Pie­tų Af­ri­ko­je, Keip­tau­ne, vy­ku­sia­me 19-aja­me TDF kon­gre­se, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) ir Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja (TDF) pri­sta­tė nau­jau­sią dia­be­to ir hi­per­gli­ke­mi­jos api­brė­ži­mo, diag­no­zės ir kla­si­fi­ka­ci­jos va­do­vą. Ja­me nu­sta­ty­ta aki­vaiz­di pri­klau­so­my­bė tarp krau­jo gliu­ko­zės kie­kio ir ža­los svei­katai.       Pas­ku­ti­nis PSO dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų api­brė­ži­mo, diag­no­zės ir kla­si­fi­ka­ci­jos va­do­vas bu­vo iš­leis­tas1999 m. Nuo to lai­ko gau­ta dau­giau svar­bios in­for­ma­ci­jos apie šios li­gos diag­nozę.       Tuo be­si­rem­da­mos, PSO ir TDF nu­ta­rė per­žiū­rė­ti tu­ri­mą dia­be­to ir hi­per­gli­ke­mi­jos api­brė­ži­mo bei diag­no­zės va­do­vą. Pa­gal pa­skelb­tus duo­me­nis re­ko­men­duo­ja­ma dia­be­to diag­no­zės kri­te­ri­jum lai­ky­ti 7 mmol/l ar dau­giau (126 mg/dl), gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mą – nuo 6,1 mmol/l (110 mg/dl).       Dia­be­to ir hi­per­gli­ke­mi­jos api­brė­ži­mo ir diag­no­zės va­do­vą ga­li­ma ras­ti ad­re­su: www.idf.org Di­de­lė ri­zi­ka II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems jau­nuo­liams       Aust­ra­li­jos moks­li­nin­kai ne­se­niai pa­kvie­tė ak­ty­viau ir kruopš­čiau tir­ti bei gy­dy­ti II ti­po dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus, kad jie, aug­da­mi ir bręs­da­mi, vė­liau iš­veng­tų kom­pli­ka­ci­jų (Dia­be­tes Ca­re, 2006). Moks­li­nin­kai ly­gi­no dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ir jų ri­zi­kos veiks­nių pli­ti­mą tarp jau­nų žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, ir ki­tų, ser­gan­čių I ti­po dia­be­tu.       Pa­ly­gi­na­mo­ji kli­ni­ki­nė stu­di­ja bu­vo at­lik­ta iki 18 me­tų am­žiaus žmo­nėms. Akių, inks­tų, ner­vų pa­žei­di­mai, il­ga­lai­kis krau­jo gliu­ko­zės ly­gis (HbA1c) ir li­pi­dai bu­vo įver­tin­ti vi­siems da­ly­viams; C-pep­ti­das bu­vo tir­tas II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems.       Stu­di­jo­je nu­sta­ty­ta, kad II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių jau­nuo­lių bu­vo žen­kliai di­des­nė mik­ro­al­bu­mi­nu­ri­ja ir hi­per­ten­zi­ja ly­gi­nant su ser­gan­čiai­siais I ti­po dia­be­tu, nors jų li­gos truk­mė ir gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas bu­vo ma­žes­ni. Ri­zi­kos nuo dia­be­to ek­vi­va­len­tas 15 m.       Yra ži­no­ma, kad su­au­gu­sie­siems, ser­gan­tiems dia­be­tu, ne­pri­klau­so­mai nuo jų am­žiaus, ky­la di­des­nis šir­dies krau­ja­gys­lių su­tri­ki­mų pa­vo­jus, ly­gi­nant su ki­tais žmo­nė­mis. Ne­se­niai at­lik­to­je stu­di­jo­je bu­vo nu­sta­ty­ta, ku­rio am­žiaus žmo­nėms es­ti di­džiau­sia ri­zi­ka (Lan­cet, 2006).       1994–2000 m. Ka­na­do­je, On­ta­rio mies­te, at­lik­to­je stu­di­jo­je da­ly­va­vo 379 tūkst. su­au­gu­sių­jų, ser­gan­čių dia­be­tu, ir 9 mln. ne­ser­gan­čių gy­ven­to­jų. Per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis į di­des­nės ri­zi­kos ka­te­go­ri­ją dia­be­tu ser­gan­čiuo­sius iš­ti­ko jau­nes­nius ne­gu ne­ser­gan­čiuo­sius – vi­du­ti­niš­kai po 15 me­tų. Šir­dies prie­puo­lis, in­fark­tas ar mir­tis dėl bet ku­rios prie­žas­ties vy­rams ir mo­te­rims, ser­gan­tiems dia­be­tu, tam­pa di­de­lės ri­zi­kos ati­tin­ka­mai apie 48 ir 54 me­tus. Moks­li­nin­kai pa­da­rė iš­va­dą kad, kol dia­be­tas pri­lygs­ta ri­zi­kos ek­vi­va­len­tui 15 m., pa­pras­tai jau­nes­niems žmo­nėms (iki 40 m.), ser­gan­tiems dia­be­tu, ne­at­ro­do, kad bū­tų di­de­lis šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų pa­vo­jus. Kalcis saugo krūtimi maitinančias motinas       Pa­gal ne­se­niai at­lik­tos stu­di­jos re­zul­ta­tus, kū­di­kius krū­ti­mi mai­ti­nan­čių mo­ti­nų die­to­je tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mas kie­kis kal­cio. Prie­šin­gu at­ve­ju pe­ri­odon­ti­tas ga­li su­kel­ti kau­lo prie dan­tų ge­di­mą, ku­ris, Ja­po­ni­jos moks­li­nin­kų nuo­mo­ne, pa­si­tai­ko dėl kal­cio sto­kos (J. Pe­ri­odon­tol, 2007).       Tai pa­tvir­ti­no ir stu­di­jų, ku­rios bu­vo at­lik­tos su žiur­kė­mis, duo­me­nys. Moks­li­nin­kai pla­nuo­ja at­ei­ty­je at­lik­ti stu­di­ją su žmo­nėmis.       Pa­gal 2007 m. ko­vo mėn. Dia­be­tes Voi­ce pa­skelb­tus duo­me­nis in­for­ma­ciją pa­ren­gė Vi­da Augustinie­nė Puslapiai 16-17 Van­duo – svei­ka­tos ir at­gai­vos ver­smė       Va­sa­ra, sau­lė ir gai­vus van­duo pui­kiai de­ra. Tiek ger­da­mas van­de­nį, tiek juo gai­vin­da­ma­sis ar ja­me be­si­mau­dy­da­mas žmo­gus ge­riau jau­čia­si, tad tu­rė­tų kas­dien šia ga­li­my­be nau­do­tis.       Van­duo ir gy­vy­bės šal­ti­nis. Apie 70% že­mės den­gia van­duo, ku­ris su­da­ro 1,4 kvad­ri­li­jo­no lit­rų. Tik 3% van­dens yra gė­las, 97% – sū­rus. Van­duo yra vi­sų bū­ty­bių su­de­da­mo­ji da­lis, juo grin­džia­mi vi­si me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­sai ir jis su­da­ro be­veik du treč­da­lius žmo­gaus kū­no.       Van­dens pri­va­lu­mai       La­bai svar­bu ger­ti daug van­dens, ypač va­sa­rą, nes kait­ro­je or­ga­niz­mas pra­kai­tuo­ja ir pra­ran­da daug skys­čių. An­tra ver­tus, van­duo pa­de­da re­gu­liuo­ti kū­no tem­pe­ra­tū­rą, iš­ne­šio­ja mais­tin­gą­sias me­džia­gas po or­ga­niz­mą, ša­li­na iš jo at­lie­kas ir tei­kia ląs­te­lėms de­guo­nį, sau­go są­na­rius bei or­ga­nus. Van­duo yra bū­ti­nas be­veik kiek­vie­nai kū­no funk­ci­jai, o at­si­ger­ti – svei­ka. Tai itin svar­bu dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, nes krau­jo gliu­ko­zės re­gu­lia­vi­mas ir troš­ku­lio mal­ši­ni­mas yra ge­riau­sias bū­das veng­ti inks­tų pa­žei­di­mo. „Pa­gau­sė­jęs cuk­rus krau­jy­je su­ke­lia diu­re­ti­nį po­vei­kį ir or­ga­niz­mas pra­ran­da daug van­dens, – tei­gia dr. Ro­bert Me­lo­ni Ame­ri­kos dia­be­to svei­ka­tos žur­na­lui (Ame­ri­can Dia­be­tes He­alth Ma­ga­zi­ne). – Sėk­min­gai kon­tro­liuo­jant krau­jo gliu­ko­zę, šla­pi­ni­mo­si daž­nu­mas ne­var­gi­na. Daž­nai po tru­pu­tį at­si­ge­riant, ma­žė­ja troš­ku­lys ir pui­kiai drė­ki­na­mas or­ga­niz­mas.“       Van­dens po­rei­kis pri­klau­so nuo žmo­gaus am­žiaus, kli­ma­to są­ly­gų, nuo ben­dros svei­ka­tos būk­lės, mi­ty­bos ir fi­zi­nės veik­los. At­min­ti­na, kad trošku­lio jaus­mas ne­var­gi­na, kol or­ga­niz­mo au­di­niai ne­sto­ko­ja van­dens. Tai­gi at­si­ger­ti­na ir anks­čiau nei pa­jun­ta­mas troš­ku­lys. La­bai daž­nai vai­kai ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ne­jun­ta troš­ku­lio. Tuo at­ve­ju de­hid­ra­ta­ci­ja ga­li trik­dy­ti fi­zio­lo­gi­nes re­ak­ci­jas, pa­vyz­džiui, su­kel­ti šla­pi­mo ta­kų in­fek­ci­jas, nuo­var­gį, gal­vos skaus­mą ar net mig­re­ną, kie­tin­ti vi­du­rius. Lon­do­no mig­re­nos kli­ni­kos neu­ro­lo­gas dr. Jo­seph N. Blau ra­šo: „Jei­gu dir­ba­te karš­to­je ap­lin­ko­je, jums skau­da gal­vą, iš­ger­ki­te dvi stik­li­nes van­dens. Jei­gu gal­vos skaus­mą su­kė­lė de­hid­ra­ta­ci­ja, jis tu­rė­tų per va­lan­dą ding­ti.“ De­hid­ra­ta­ci­ja da­ro po­vei­kį pro­ti­nei veik­lai. Lyd­so uni­ver­si­te­te at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad vai­kų ge­bė­ji­mas su­telk­ti dė­me­sį į ma­te­ma­ti­kos už­duo­tis pa­blo­gė­da­vo, kai jų or­ga­niz­mas sto­ko­da­vo skys­čių nuo 1 iki 2%, o toks kie­kis net ne­ke­lia troš­ku­lio. Bri­ta­ni­jos mi­ty­bos fon­das ir svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja žmo­gui kas­dien iš­ger­ti ma­žiau­siai 7–10 stik­li­nių skys­čių. Nors or­ga­niz­mas gau­na skys­čių su mais­tu, bet tai ne­pa­ten­ki­na jo po­rei­kių.       Ar ga­li van­duo kenk­ti       La­bai re­tais at­ve­jais iš­ger­tas per gau­sus van­dens kie­kis ga­li su­kel­ti ap­si­nuo­di­ji­mą hi­po­nat­re­mi­ją dėl iš­tir­pu­sio nat­rio. Tai ga­li nu­tik­ti iki še­šių mė­ne­sių am­žiaus kū­di­kiams, jei­gu jie per die­ną iš­ge­ria ke­lis bu­te­liu­kus van­dens ar­ba per daug at­skie­dus mai­ti­ni­mo mi­ši­nė­lį. Van­de­niu ga­li ap­si­nuo­dy­ti ir spor­ti­nin­kai, jei­gu iš­troš­kę iš­ge­ria per daug van­dens sto­ko­da­mi elek­tro­li­tų (mag­nio ir ka­lio), ku­riuos or­ga­niz­mas pra­ra­do spor­tuo­jant. Ta­čiau ki­tais at­ve­jais ma­žai ti­kė­ti­na ap­si­nuo­dy­ti van­de­niu, net­gi iš­gė­rus ge­ro­kai dau­giau nei re­ko­men­duo­ja­ma (1,5–2 lit­rus). Su­au­gu­sio žmo­gaus inks­tai per die­ną ga­li per­dirb­ti 15 lit­rų van­dens. Vis dėl­to veng­ti­na ger­ti per daug vie­nu kar­tu. Jei­gu ge­ria­mo skys­čio kie­kis ke­lia ne­aiš­ku­mų, rei­kė­tų kon­sul­tuo­tis su šei­mos gy­dy­to­ju ar­ba die­to­lo­gu.       Van­dens rū­šys       Par­duo­tu­vė­se gau­su skir­tin­gų rū­šių van­dens, to­dėl kar­tais sun­ku pa­si­rink­ti. Eti­ke­tė­je tu­rė­tų bū­ti pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie van­dens kil­mę ir su­dė­tį. Ki­lus klau­si­mų dėl kon­kre­taus pro­duk­to, ga­li­ma su­si­siek­ti su ga­min­to­jo klien­tų ap­tar­na­vi­mo sky­riu­mi. Van­de­nų es­ti įvai­rių sa­vy­bių.       »  Ar­te­zi­nio šuli­nio van­duo iš­gau­na­mas iš van­de­nin­go­jo sluoks­nio (aky­tų uo­lie­nų, smė­lio ir že­mės sluoks­nio, ku­ria­me yra van­dens). Spau­di­mą šu­li­ny­je su­ke­lia esan­tys aukš­tes­nie­ji uo­lie­nų ar­ba mo­lio sluoks­niai. Šis pro­ce­sas iš­va­lo van­de­nį ir pra­tur­ti­na jį mi­ne­ralais.       »  Mi­ne­ra­li­nis van­duo iš­gau­na­mas iš po­že­mi­nio šal­ti­nio. Jo ne­ga­li­ma pa­pil­dy­ti mi­ne­ra­lais ir mik­ro­ele­men­tais, nes jie tu­ri bū­ti gau­na­mi iš to pa­ties šal­ti­nio.       »  Šal­ti­nio van­duo te­ka na­tū­ra­liai že­mės pa­vir­šiu­je. Jis ati­te­ka iš po­že­mi­nių da­ri­nių ir tu­ri bū­ti su­ren­ka­mas tie­sio­giai ar­ba per po­že­mi­nių da­ri­nių, ku­rie mai­ti­na šal­ti­nį, grę­ži­nį.       »  Šuli­nio van­duo yra pa­pras­tas van­duo, esan­tis van­de­nin­go­jo sluoks­nio duo­bė­je.       „Van­dens gė­ri­mas yra vie­nas iš svei­kiau­sių da­ly­kų, ku­rį mes ga­li­me pa­da­ry­ti.“       Per 24 valandas       ...Per inks­tus pra­te­ka 2000 lit­rų van­dens.       ...Per inks­tus, žar­nas, odą ir plau­čius iš­si­ski­ria 2–2,5 lit­ro van­dens.       ...Per žmo­gaus sme­ge­nis pra­te­ka 1400 lit­rų van­dens.       ...Pa­si­ga­mi­na 1,5 lit­ro sei­lių ir 8,2 lit­ro skran­džio sul­čių.       Van­duo yra mū­sų me­džia­gų apy­kai­tos ir gy­vy­bin­gu­mo pa­grin­das.       Van­duo iš čiau­po       Van­duo iš čiau­po yra pi­gi al­ter­na­ty­va pils­to­mam van­de­niui. Dau­gu­mo­je An­gli­jos ir Vel­so ra­jo­nų jis yra aukš­tos ko­ky­bės. Te­nykš­tė ge­ria­mo­jo van­dens ins­pek­ci­ja yra at­sa­kin­ga už jo ko­ky­bę ir veiks­mus, jei­gu van­duo ne­ati­tin­ka stan­dar­to. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie van­dens ko­ky­bę sa­vo vie­to­vė­je ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­to ad­re­su www.dwi.gov.uk.       Van­dens spor­tas       Van­duo ne tik mal­ši­na troš­ku­lį, bet ga­li bū­ti to­bu­la ap­lin­ka spor­tui ir pra­mo­goms. Plau­ki­mas yra tre­ni­ruo­tė, ku­ri vi­sa­pu­siš­kai ge­ri­na žmo­gaus fi­zi­nę būk­lę, nes van­de­ny­je de­ri­na­mi šir­dies ir krau­ja­gys­lių veik­lą ska­ti­nan­tys pra­ti­mai, bū­din­gi bė­gi­mui, ir la­vi­na­mas stip­ru­mas, pa­pras­tai ug­do­mas kil­no­jant svo­rius. Be to, dėl po van­de­niu esan­čio spau­di­mo plau­kiant ma­sa­žuo­ja­mi rau­me­nys. Įdo­mūs bė­gi­mas van­de­ny­je, ae­ro­bi­kos pra­ti­mai. Mankštin­tis van­de­ny­je svei­ka ir pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms, ir nėš­čioms mo­te­rims. To­kios pra­ty­bos ne­ap­krau­na są­na­rių. Iš vi­sų pu­sių vei­kian­tis van­duo ver­čia rau­me­nis to­ly­giai dirb­ti, tei­gia Eli­za­beth Kwin, Spor­to me­di­ci­nos žur­na­lo fi­zio­lo­gė ir svei­ka­tos kon­sul­tan­tė.       Bė­gant van­de­ny­je są­na­riams ten­ka ma­žes­nė ap­kro­va, o van­dens su­ke­lia­mas spau­di­mas in­ten­sy­vi­na mankš­tą. Ta­čiau rei­kė­tų dė­vė­ti spe­cia­lų bė­gi­mui van­de­ny­je dir­žą, ku­ris de­da­mas ant nu­ga­ros kaip gel­bė­ji­mo­si lie­me­nė ir pa­de­da plū­du­riuo­ti van­de­ny­je. Ae­ro­bi­kai van­de­ny­je nau­do­ja­ma to­kia įran­ga kaip pus­pirš­ti­nės, svar­me­nys ir gu­mi­niai ka­muo­liu­kai. Dėl smul­kes­nės in­for­ma­ci­jos apie tin­ka­mas tre­ni­ruo­tes rei­kė­tų pa­si­tei­rau­ti ba­sei­ne. Lan­ky­ti jį pa­ta­ria­ma su šei­ma ar bi­čiu­liais. Tai teik­tų ir ben­dra­vi­mo ma­lo­nu­mą.       Ra­mi­na­mo­sios vo­nios       Mau­dy­ma­sis šil­ta­me van­de­ny­je ne tik pui­kiai vei­kia or­ga­niz­mą, ta­čiau ir slo­pi­na įtam­pą, nuo­var­gį, pa­de­da at­si­kra­ty­ti stre­so. Yra dau­gy­bė įvai­rių hid­ro­te­ra­pi­jos bū­dų, pa­vyz­džiui, du­šai, sau­nos, ga­rų pir­tys. Ta­čiau ko­dėl ne­įsi­ren­gus ir sa­vo svei­ka­tos šal­ti­nio na­muo­se? Ga­li­ma su­si­kur­ti ma­lo­nią pro­ce­dū­rą nau­do­jan­tis kvap­nio­mis vo­nios drus­ko­mis ir žva­kė­mis. Kve­pian­čios žva­kės sti­mu­liuo­ja uos­lės re­cep­to­rius, ku­rie da­ro po­vei­kį sme­ge­nų da­liai, le­mian­čiai ge­rą sa­vi­jau­tą. Pa­vyz­džiui, cit­ru­si­niai alie­jai sti­mu­liuo­ja, o ete­ri­niai le­van­dų alie­jai at­pa­lai­duo­ja bei ra­mi­na. Nuo­tai­ką skaid­ri­na kar­tu skam­ban­tys švel­nios mu­zi­kos gar­sai. Te­rei­kia už­si­merk­ti ir leis­ti min­tims ke­lias bran­gias aki­mir­kas pa­kla­jo­ti laisvai.       Pa­gal už­sie­nio spau­dą pa­ren­gė       Laima Kaulakienė Puslapiai 18-19 Mais­tas tu­ri bū­ti įvai­rus       Nau­jais moks­li­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, žmo­nės, ku­riems diag­no­zuo­ja­mas dia­be­tas, ne­tu­ri val­gy­ti vis tą pa­tį įgri­su­sį mais­tą. Prie­šin­gai, jie pri­va­lo val­gy­ti kuo įvai­res­nius svei­kus pro­duk­tus, tik su­pras­da­mi val­gio su­dė­tį ir re­gu­liuo­da­mi kie­kį. Tai­gi, tin­ka­mai pla­nuo­da­mi mi­ty­bą, ga­li tie­siog mė­gau­tis ska­niu val­giu.       Vo­kie­ti­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pa­skelb­to­se mi­ty­bos re­ko­men­da­ci­jo­se ra­šo­ma: „Dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės tu­rė­tų val­gy­ti pa­na­šiai kaip ir vi­si ki­ti, ku­rie no­ri bū­ti svei­ki. Mais­to pro­duk­tai ir jų pa­ruo­ši­mo bū­dai tin­ka to­kie, kaip ir vi­siems svei­ką gy­ven­se­ną prak­ti­kuo­jan­tiems žmo­nėms. Ži­no­ma, mais­te rei­kė­tų ma­žin­ti rie­ba­lų, cuk­raus ir drus­kos, bet gau­sin­ti vai­sių, dar­žo­vių ir daug ba­las­ti­nių me­džia­gų tu­rin­čių pro­duk­tų, pvz., ru­pių mil­tų ma­ka­ronų.       Dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms ten­ka ma­žin­ti cuk­raus, nes jie pri­va­lo tiks­liai ste­bė­ti krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lį, ta­čiau nė­ra jo­kio pa­grin­do vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti sal­du­mų. Kaip ir vi­si ki­ti žmo­nės, ser­gan­tie­ji ga­li pa­si­mė­gau­ti cuk­raus ar rie­ba­lų tu­rin­čiais mais­to pro­duk­tais, ta­čiau la­bai sai­kin­gai.“       Svar­bu išra­din­gu­mas       Mi­ty­bos kon­sul­tan­tė ir best­se­lerių au­to­rė iš An­gli­jos Az­mi­na Go­vind­ji tei­gia, kad iki 10 pro­cen­tų ra­cio­no ka­lo­ri­jų ga­li su­da­ry­ti cuk­rus, ta­čiau svar­bu, ka­da ir kaip jis var­to­ja­mas. Tai­gi sal­dų de­ser­tą rei­kia im­ti kar­tu ar­ba iš­kart po val­gio su daug ba­las­ti­nių me­džia­gų tu­rin­čiais pro­duk­tais, pvz., grū­dė­tą­ja duo­na. Duo­na lė­tai virš­ki­na­ma, va­di­na­si, de­ser­tas bus ap­do­ro­ja­mas il­giau ne­gu val­go­mas at­ski­rai. Sal­džius pro­duk­tus rei­kia var­to­ti su to­kiu mais­tu, ku­rio gli­ke­mi­nis in­dek­sas yra kuo ma­žes­nis. Gli­ke­mi­nis in­dek­sas pa­ro­do, kaip grei­tai an­glia­van­de­niai gau­si­na cuk­raus krau­jy­je. Tai svar­bu, nes, pa­si­ren­kant an­glia­van­de­nius, ku­rie lė­tai įsi­sa­vi­na­mi, ga­li­ma iš­lai­ky­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kio pu­siau­svy­rą.       Mi­ty­bos eks­per­tas dr. Ni­ko­lai Worm sa­vo kny­go­je „LO­GI Gui­de“ (ma­žes­nis gli­ke­mi­nis in­dek­sas) tei­gia, jog ba­las­ti­nės me­džia­gos lė­ti­na an­glia­van­de­nių iš­si­sky­ri­mą ir už­tik­ri­na lė­tes­nį cuk­raus krau­jy­je pa­gau­sė­ji­mą. Daug ba­las­ti­nių me­džia­gų tu­rin­čių mais­to pro­duk­tų gli­ke­mi­nis in­dek­sas daž­niau­siai es­ti ma­žas. Pvz., ry­žiai (bas­ma­ti) ir ma­ka­ro­nai lė­tai virš­ki­na­mi, to­dėl ma­ži­na cuk­raus įsi­sa­vi­ni­mo grei­tį. Pa­sak eks­per­tų, an­glia­van­de­nio struk­tū­ra ir sa­vy­bės daž­niau­siai pa­ro­do jo gli­ke­mi­nio in­dek­so dy­dį (1 len­te­lė).       Ma­žo gli­ke­mi­nio in­dek­so pro­duk­tai ga­li bū­ti kiek­vie­no žmo­gaus svei­kos mi­ty­bos da­lis. Be to, ba­las­ti­nių me­džia­gų bei an­ti­ok­si­dan­tų gau­su­mas ir ma­žas gli­ke­mi­nis in­dek­sas (pvz., ru­pių ru­gi­nių mil­tų, ankš­ti­nių dar­žo­vių, vai­sių, rie­šu­tų ir grū­dų) yra nau­din­gi svei­ka­tai.       Apie 90 pro­cen­tų žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, per daug sve­ria, to­dėl svar­bu ko­re­guo­ti ir kū­no ma­sę, tei­gia mi­ty­bos spe­cia­lis­tė Go­vind­ji. Dėl die­tos eks­per­tai pa­ta­ria tar­tis su en­dok­ri­no­lo­gu ar­ba šei­mos gy­dy­to­ju. Tei­kiant pir­me­ny­bę ma­žo gli­ke­mi­nio in­dek­so pro­duk­tams, ga­li­ma kar­tu ma­žin­ti svo­rį, nes iš­ven­gia­ma di­de­lių krau­jo gliu­ko­zės po­ky­čių, dėl to ma­žė­ja ape­ti­tas. Šiuo prin­ci­pu pa­grįs­tas dr. Ni­ko­lai Worm su­kur­tas LO­GI me­to­das.       Gli­ke­mi­nio in­dek­so pa­ly­gi­ni­mas       Gli­ke­mi­nis in­dek­sas pri­klau­so nuo skir­tin­gų mais­to pro­duk­tų po­vei­kio žmo­gaus krau­jo gliu­ko­zės kie­kiui. Bal­ta duo­na (50 g) yra pro­duk­tas, tu­rin­tis ba­zi­nį dy­dį, ly­gų 100, su ku­riuo ly­gi­na­mas vi­sas ki­tas mais­tas. Ban­do­mo pro­duk­to 50 g por­ci­jos 3 val. truk­mės po­vei­kis krau­jo gliu­ko­zei ly­gi­na­mas su bal­tos duo­nos (ar gliu­ko­zės) po­vei­kiu. Anks­čiau bu­vo lai­ko­ma, kad to­kio pat bet ko­kios rū­šies an­glia­van­de­nių kie­kio po­vei­kis yra vie­no­das. Ta­čiau da­bar pri­pa­žin­ta, kad įvai­rūs an­glia­van­de­niai vei­kia skir­tin­gai. Pvz., 30 g duo­nos an­glia­van­de­niai krau­jo gliu­ko­zę vei­kia ki­taip nei 30 g vai­sių ar­ba ma­ka­ro­nų su­dė­ty­je esan­tys an­glia­van­de­niai.       Pa­gal pro­duk­to gli­ke­mi­nį in­dek­są ne vi­sa­da ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kaip grei­tai or­ga­niz­mas to­le­ruo­ja an­glia­van­de­nius. Šis dy­dis yra tik pra­di­nis ro­dik­lis, kaip grei­tai ar lė­tai mais­tas gau­si­na cuk­raus krau­jy­je, jei var­to­ja­mas vie­nas. Ta­čiau val­go­ma daž­niau­siai įvai­rius pro­duk­tus: duo­ną su svies­tu ar­ba mar­ga­ri­nu, bul­ves – su mė­sa ir dar­žo­vė­mis. Be to, pro­duk­to gli­ke­mi­nio in­dek­so dy­dį ga­li pa­keis­ti ga­my­bos bū­das, pvz., gruz­di­ni­mas ar­ba ke­pi­mas ant gro­te­lių, taip pat vai­siaus pri­no­ki­mo laips­nis.       Pa­si­rink­ti­ni įvai­rūs pro­duk­tai       Vie­no­di pro­duk­tai at­si­bos­ta ir ga­li bū­ti net­gi ne­pro­duk­ty­vūs. Įvai­ru­mas yra svei­kos mi­ty­bos pa­grin­das: var­to­ti­ni įvai­rūs pro­duk­tai, kad or­ga­niz­mas gau­tų vi­sas svar­bias me­džia­gas. Dėl to, ne­rei­kia mai­tin­tis tik ma­žo gli­ke­mi­nio in­dek­so pro­duk­tais. Dau­gu­ma mi­ty­bos eks­per­tų pa­ta­ria per die­ną su­val­gy­ti pen­kias vai­sių ar dar­žo­vių por­ci­jas.       Be to, svar­bu sai­kin­gai val­gy­ti deš­rų, mė­sos, rie­ba­lų, rie­bių pie­no pro­duk­tų ir alie­jų. Mat ma­žin­ti­na pri­so­tin­tų rie­bių­jų rūgš­čių. Jų yra rie­biuo­se pie­no pro­duk­tuo­se, svies­te, tau­kuo­se ir rie­bio­je žu­vy­je. Val­gy­ti­na ne­rie­bi mė­sa, paukš­tie­na be ode­lės, žu­vis ir ne­rie­būs pie­no pro­duk­tai, ne­pri­so­tin­tų rie­bių­jų rūgš­čių tu­rin­tys alie­jai, iš pa­da­žų pa­si­rink­ti­ni po­mi­do­rų pa­da­žai.       Kai ku­rie mais­to pro­duk­tai žy­mi­mi kaip spe­cia­liai skir­ti dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, ta­čiau daž­niau­siai iš tik­rų­jų ne ką te­si­ski­ria. Nors tuos pro­duk­tus re­ko­men­duo­ja Vo­kie­ti­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir tos ša­lies mi­ty­bos drau­gi­ja, daž­nai jie es­ti bran­gūs, nors abe­jo­ti­nos ver­tės. Pa­tei­kia­ma pa­ta­ri­mų, kaip pla­nuo­ti mais­tą (2 len­te­lė).       Apie gė­ri­mus       Vo­kie­ti­jos mi­ty­bos drau­gi­ja dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms pa­ta­ria vai­sių sul­čių ger­ti sai­kin­gai, nes jo­se gau­su fruk­to­zės. Ge­riau mal­šin­ti troš­ku­lį mi­ne­ra­li­niu van­de­niu ar­ba sul­tis ar vy­ną skies­ti sel­te­riu.       Su gy­dy­to­ju pa­si­tar­ti­na dėl al­ko­ho­lio. Vo­kie­ti­jos mi­ty­bos drau­gi­ja tei­gia, jog al­ko­ho­lis ga­li su­ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zę, to­dėl kon­tro­liuo­ti var­to­ji­mą la­bai svar­bu. Kai dia­be­tas kon­tro­liuo­ja­mas, al­ko­ho­lio ga­li­ma var­to­ti tru­pu­tė­lį prieš val­gį, val­gant ar­ba ką tik pa­val­gius, tuo­met jo po­vei­kis bus ma­žiau ža­lin­gas.       Tai­gi dia­be­tu ser­gan­tie­ji tu­rė­tų val­gy­ti ir ger­ti taip, kaip ki­ti svei­kos gy­ven­se­nos žmo­nės, ta­čiau ne taip, kaip ne­re­tai per­si­val­go ar per­si­ge­ria ne­ma­ža ki­tų. Bet ku­riuo at­ve­ju ge­riau­sia kon­sul­tuo­tis su sa­vo gy­dy­to­ju ar die­to­lo­gu.       Pa­ren­gė Laima Kaulakienė Puslapiai 20-21 Vie­ny­ki­mės gė­riui       2007 m. ba­lan­džio 27–29 d. Ka­zach­sta­ne, Al­ma Ato­je, įvy­ko V Tarp­tau­ti­nis Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų va­do­vų su­si­ti­ki­mas, pa­va­din­tas „Vie­ny­ki­mės gė­riui“.       Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) Eu­ro­pos re­gio­no pre­zi­den­tas To­ny O’Su­li­van, svei­kin­da­mas da­ly­vius, pa­si­džiau­gė, kad šis Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių ben­dra­dar­bia­vi­mas, pra­si­dė­jęs 2003 m., to­liau plė­to­ja­mas. Pa­grin­di­nis tiks­las – re­gio­ne pa­ge­rin­ti dia­be­to kon­tro­lę. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo TDF vi­ce­pre­zi­den­tai V. Oche­re­ten­ko, W. Wient­jens, TDF Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­riai V.Au­gus­ti­nie­nė ir prof. A. Ma­jo­ro­vas, taip pat Ar­mė­ni­jos, Azer­bai­dža­no, Bal­ta­ru­si­jos, Gru­zi­jos, Ka­zach­sta­no, Kir­gi­zi­jos, Mol­da­vi­jos, Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Uz­be­kis­ta­no, Ta­dži­kis­ta­no dia­be­to aso­cia­ci­jų va­do­vai. Vi­si de­le­ga­tai sa­vo veik­lą de­monst­ra­vo sten­duo­se, ak­ty­viai da­ly­va­vo dis­ku­si­jo­se.       Ren­gi­nio ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je kal­bė­jo Al­ma Atos me­ro pa­va­duo­to­jas, Ka­zach­sta­no Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­jos so­cia­li­nio po­li­ti­nio sky­riaus ve­dė­jas, Na­cio­na­li­nės ko­mi­si­jos šei­mos po­li­ti­kos klau­si­mais sek­re­to­ria­to vy­riau­sio­ji eks­per­tė, taip pat svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras. Vi­si la­bai ge­rai įver­ti­no ša­lies dia­be­to aso­cia­ci­jos ir jos pre­zi­den­tės Na­ta­li­jos Tu­ka­lev­ska­jos dar­bą, kad ge­rė­tų dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mas.       Ren­gi­nio rė­mė­jos No­vo Nor­disk Phar­ma kom­pa­ni­jos Mask­vo­je at­sto­vė O.Be­rez­niak tei­gė, kad džiau­gia­si ga­lė­da­ma pri­si­dė­ti prie šios kil­nios mi­si­jos. Ji sa­kė „Mū­sų de­vi­zas – bū­ti ten, kur rei­kia pa­gal­bos.“       Na­ta­li­ja Tu­ka­lev­ska­ja pa­ger­bė TDF pre­zi­den­tą T.O’Su­li­van ir vi­ce­pre­zi­den­tą W.Wient­jens pa­do­va­no­da­ma jiems ka­za­chų na­cio­na­li­nius dra­bu­žius. Ji pa­sa­kė, kad 1991 m. Ka­zach­sta­nui ta­pus ne­pri­klau­so­ma ša­li­mi, vi­sos kraš­to dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos su­si­vie­ni­jo Ka­zach­sta­no dia­be­to aso­cia­ci­jo­je. Pro­ble­mos pra­dė­tos spręs­ti vi­sos ša­lies mas­tu. Dar 1995 m. žmo­nės Ka­zach­sta­ne mir­da­vo dėl in­su­li­no sto­kos. Te­ko per ra­di­ją Svo­bo­da ir BI­BI­SI apie tai in­for­muo­ti pa­sau­lį. Pa­gal­bą su­tei­kė No­vo Nor­disk. Aso­cia­ci­ja dir­bo su Par­la­men­tu, ki­to­mis ša­lies val­džios ins­ti­tu­ci­jo­mis, ren­gė mo­ni­to­rin­gus, tei­kė pa­siū­ly­mus, kaip ge­rin­ti pa­dė­tį.       1996 m. bu­vo iš­leis­tas įsta­ty­mas dėl gy­ven­to­jų dis­pan­se­ri­za­ci­jos ir ap­rū­pi­ni­mo vais­tais, o 1997 m. biu­dže­te nu­ma­ty­tos lė­šos cuk­ri­niam dia­be­tui gy­dy­ti. Nuo 2000 m. in­su­li­nas kom­pen­suo­ja­mas 100 proc., o nuo 2001 m. var­to­ja­mi tik žmo­gaus in­su­li­nai. 2003 m. pri­im­tas Ka­zach­sta­no svei­ka­tos įsta­ty­mas. Tai­gi ben­dra­dar­biau­jant su svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos part­ne­riais leng­vi­na­ma ser­gan­čių­jų būk­lė, nors dar to­li gra­žu ne vis­kas pa­da­ry­ta. En­dok­ri­no­lo­gai gau­na ma­žes­nį at­ly­gi­ni­mą ne­gu ben­dro­sios prak­ti­kos me­di­kai. Ne­vyks­ta li­go­nių mo­ky­mas, ne­su­tvar­ky­ta mi­ty­ba mo­kyk­lo­se, dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms da­ro­mos kliū­tys sto­ti į aukš­tą­sias mo­kyk­las, gau­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą, to­dėl ne­re­tai pa­cien­tai sle­pia sa­vo li­gą, tin­ka­mai ne­si­gy­do. Per vė­lai diag­no­zuo­ja­mas dia­be­tas, ne­įga­liems žmo­nėms ap­ri­bo­tos ga­li­my­bės nau­do­tis trans­por­tu. Ta­čiau N. Tu­ka­lev­ska­ja džiau­gia­si, kad aso­cia­ci­ją ger­bia val­džia ir žmo­nės, im­ta spręs­ti so­cia­li­nius už­da­vinius.       Kon­fe­ren­ci­jo­je pa­skelb­ta anks­čiau pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja dėl dia­be­to. Tar­ta­si, kaip ją įgy­ven­din­ti kiek­vie­no­je ša­ly­je. Nuo 2007 m. Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na bus kar­tu mi­ni­ma ir kaip Jung­ti­nių Tau­tų die­na. Vi­sos vals­ty­bės na­rės ra­gin­tos su­pa­žin­din­ti vi­suo­me­nę su epi­de­mi­jos pre­ven­ci­jos prie­mo­nė­mis, kvies­tos reng­ti ir įgy­ven­din­ti na­cio­na­li­nius dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų kon­tro­lės pla­nus. Siū­ly­ta nau­do­tis ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­mo­nė­mis, ži­niask­lai­da, su­da­ry­ti dar­bo gru­pės pla­nus, or­ga­ni­zuo­ti įvai­rius ren­gi­nius, spor­to šven­tes, pie­ši­mo kon­kur­sus su vi­sais svei­ka­tos prie­žiū­ros part­ne­riais.       Ka­zach­sta­no Res­pub­li­kos vyr.en­dok­ri­no­lo­gė A.Ba­za­ro­va nu­ro­dė ne­tin­ka­mo gy­dy­mo eko­no­mi­nius nuos­to­lius. Ji kė­lė dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų re­gist­ro svar­bą. Ne­sant tiks­lios sta­tis­ti­kos sun­ku nu­ma­ty­ti gy­dy­mo iš­lai­das. 1994 m. 100 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo re­gist­ruo­ti 36 cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tie­ji, 2000 m. – 71,1; 2006 m. – jau 120. Mat tik nuo 2006 m. ėmė tin­ka­mai dirb­ti re­gist­ras. Nuo 2007 m. ski­ria­ma lė­šų li­go­nių sa­vi­kon­tro­lei, ta­čiau pa­cien­tus gy­do ben­dro­sios prak­ti­kos me­di­kai sa­vo nuo­žiū­ra. Ka­zach­sta­no dia­be­to aso­cia­ci­ja kon­kre­čiais pa­siū­ly­mais sie­kia ge­rin­ti li­go­nių prie­žiū­rą.       Sve­čias iš Aust­ra­li­jos Gracham Ogle kal­bė­jo apie TDF Li­fe for a child pro­gra­mą. Jos tiks­las rem­ti tas ša­lis, ku­rioms la­biau­siai to rei­kia. Pro­gra­mos lė­šo­mis da­bar re­mia­mi Uz­be­kis­ta­nas ir Azer­bai­dža­nas. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai pa­teik­ta www.go.to/in­su­lin­for­li­fe-inf . Pvz., Uz­be­kis­ta­ne 42 vai­kams tei­kia­mas in­su­li­nas, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės, jie mo­ko­mi val­dy­ti li­gą, kas pus­me­tis me­di­kų tik­ri­na­mi. To­kio­mis pro­gra­mo­mis ska­ti­na­mas iš­si­vys­čiu­sių ir vargs­tan­čių ša­lių ben­dra­dar­bia­vi­mas. Šios pro­gra­mos lė­šų ga­li gau­ti NVS ša­lys, iš­sky­rus Ru­si­ją. Aso­cia­ci­jų at­sto­vai ta­rė­si, kaip ga­lė­tų vie­nos ša­lys pa­dė­ti ki­toms. T. O’Sul­ivan kė­lė dia­be­to mo­kyk­lo­je klau­si­mą. Dau­ge­ly­je ša­lių pa­mo­kų me­tu drau­džia­ma leis­tis in­su­li­ną, ma­tuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, už­kan­džiau­ti, da­ly­vau­ti fi­zi­nio la­vi­ni­mo pra­ty­bo­se. Be to, dia­be­tu ser­gan­tie­ji ne­ga­li tar­nau­ti ka­riuo­me­nė­je, vai­ruo­ti vi­suo­me­ni­nį trans­por­tą, neretai pa­ti­ria ki­to­kios dis­kri­mi­na­ci­jos. Vai­kai pri­ly­gi­na­mi in­va­li­dams, kad gau­tų so­cia­li­nę pa­ra­mą. Bu­vo siū­lo­ma dau­giau švies­ti tiek vi­są vi­suo­me­nę, tiek pe­da­go­gus. Pa­žy­mė­ta, jog rei­kia psi­cho­lo­go pa­gal­bos ser­gan­tiems vai­kams ir tė­vams.       Į švie­tė­jiš­ką veik­lą mo­kyk­lo­je siū­ly­ta įtrauk­ti dau­giau jau­ni­mo, kvies­ta da­ly­vau­ti šie­met Uk­rai­nos dia­be­to aso­cia­ci­jos ren­gia­ma­me fes­ti­va­ly­je Ar­te­ke. So­cia­li­nė ap­sau­ga tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ta vi­siems žmo­nėms. Pvz., Uk­rai­no­je nu­sta­tant in­va­li­du­mą rei­ka­lau­ja­ma pa­žy­mos iš dar­bo, tuo pa­žei­džia­mos žmo­gaus tei­sės. Svars­ty­ta, ar vai­kai sto­vyk­lo­se tu­ri mo­ky­tis dia­be­to kon­tro­lės, ar tik il­sė­tis.       Azer­bai­dža­no dia­be­to aso­cia­ci­jos va­do­vė Mo­mi­nat Oma­ro­va kal­bė­jo, kad re­mian­tis JT re­zo­liu­ci­ja stip­rin­ti­nas vy­riau­sy­bės vaid­muo. Ji tu­rė­tų už svei­ka­tos sis­te­mos būk­lę at­si­skai­ty­ti gy­ven­to­jams. M. Oma­ro­va pa­gei­da­vo, kad TDF dau­giau in­for­ma­ci­jos teik­tų ša­lių vy­riau­sy­bėms. Mat jos ne vi­sa­da at­si­žvel­gia į aso­cia­ci­jų no­rus. TDF/E re­gio­no pre­zi­den­tas siū­lė kreipiantis į vy­riau­sy­bes naudotis TDF lei­di­niais (Ti­me to Act, Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja ir pan.), ku­riais galima pa­grįs­ti sa­vo rei­ka­la­vi­mus.       TDF vi­ce­pre­zi­den­tė, Uk­rai­nos at­sto­vė V. Oche­re­ten­ko pa­tei­kė klau­sy­to­jams „ho­ri­zon­ta­laus“ tarp­vals­ty­bi­nio ben­dra­vi­mo mo­de­lio pri­va­lu­mus. Ji ap­gai­les­ta­vo, kad Uk­rai­no­je yra įre­gist­ruo­ta apie 1 mln. ser­gan­čių­jų dia­be­tu, bet ša­lis nė­ra pa­jė­gi gy­ven­to­jams teik­ti tin­ka­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą. V.Oche­re­ten­ko ra­gi­no į ki­tą Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų va­do­vų kon­fe­ren­ci­ją kvies­ti vals­ty­bių svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jų at­sto­vus. Ka­zach­sta­no SAM de­le­ga­tai ren­gi­niuo­se da­ly­vau­ja, to­dėl čia daugiau dė­mesio skiriama dia­be­to kon­tro­lei.       Kir­gi­zi­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Svet­la­na Ma­mu­to­va ap­gai­les­ta­vo, kad ša­ly­je nė­ra įsta­ty­mo, gi­nan­čio ser­gan­čiuo­sius, to­dėl daž­nai jų tei­sės pa­žei­džia­mos. Be to, būk­lę sun­ki­na ne­sta­bi­li po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja, daž­na vy­riau­sy­bių kai­ta. Ji pra­šė TDF pa­gal­bos, ieš­kant kon­tak­tų su val­džios at­sto­vais, dė­ko­jo už 15 tūkst. JAV do­le­rių pa­ra­mą.       Mol­da­vi­jos at­sto­vas Vik­tor Zo­lo­to­riov pra­ne­šė, kad ša­ly­je la­bai daug ne­diag­no­zuo­to dia­be­to at­ve­jų, li­go­niai ne­mo­ko­mi, ser­gan­tiems vai­kams ne­lei­džia­ma da­ly­vau­ti fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­ko­se.       Ma­ri­na Ši­pu­li­na, at­sto­vau­jan­ti Ru­si­jos dia­be­to fe­de­ra­ci­jai, sa­kė, kad yra pa­si­ra­šy­tas tarp­vals­ty­bi­nis ne­pri­klau­so­mų san­drau­gos at­sto­vų do­ku­men­tas „Plin­tan­čio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos prie­mo­nės“. Ge­gu­žės mė­ne­sį tu­rė­tų bū­ti pri­im­tas Ru­si­jos Fe­de­ra­li­nis įsta­ty­mas dėl dia­be­to.       Zu­lai­cha Ša­man­su­ro­va iš Uz­be­ki­jos pa­žy­mė­jo, kad aso­cia­ci­ja su­si­kū­rė en­dok­ri­no­lo­gų drau­gi­jos ini­cia­ty­va ir šiuo me­tu dir­ba kar­tu su pa­cien­tais. Rū­pes­tį ke­lia tai, kad šiuo me­tu ša­ly­je yra net 14 kar­tų dau­giau ser­gan­čių­jų ne­gu įre­gist­ruo­ta. Ji dė­ko­jo Pa­sau­lio dia­be­to fon­dui (PDF) už su­teik­tą pa­ra­mą.       Ja­na Ko­tu­cho­va, No­vo Nor­disk at­sto­vė Ru­si­jo­je, in­for­ma­vo apie 2006 m. Pa­sau­li­nės dia­be­to die­nos ak­ci­jas. Bu­vo su­rink­ta per 300 tūkst. pa­ra­šų žmo­nių, ku­rie pa­lai­ko JT re­zo­liu­ci­ją. Au­to­mo­bi­ly­je įreng­tas mo­bi­lus dia­be­to cen­tras įvai­riuo­se ra­jo­nuo­se at­li­ko švie­tė­jiš­ką dar­bą, tik­ri­no žmo­nių svei­ka­tą. Pvz., Ru­si­jos Dū­mo­je pro­fi­lak­tiš­kai krau­jo gliu­ko­zė iš­tir­ta 630 žmo­nių, iš ku­rių 5,1 proc. iš­aiš­kin­tas dia­be­tas.       De­le­ga­tė Til­de Fra­y­er pa­ro­dė Pa­sau­lio dia­be­to fon­do fil­mą, kaip ken­čia žmo­nės dėl li­gos kom­pli­ka­ci­jų Af­ri­ko­je, In­di­jo­je, su­pa­žin­di­no su įvai­rių ša­lių dia­be­to si­tu­a­ci­ja, taip pat pa­pa­sa­ko­jo apie to fon­do, įsteig­to 2002 m. No­vo Nor­disk ini­cia­ty­va, tiks­lus ir už­da­vi­nius. PDF va­do­vau­ja bu­vęs TDF pre­zi­den­tas P.Le­feb­vre. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie tai skel­bia­ma www.worl­ddia­be­tes­fon­da­tion.org . Į šį fon­dą ga­li kreip­tis ir vi­sos ne­pri­klau­so­mų valstybių sandraugos ša­lys, iš­sky­rus Ru­siją.       Uz­be­kis­ta­no at­sto­vė iš­aiš­ki­no, kaip ren­gia­mas pro­jek­tas pa­ra­mai gau­ti. Uz­be­ki­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja iš PDF 2004 m. ga­vo 5,2 tūkst. JAV do­le­rių ir įstei­gė dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms spor­to cen­trą, ku­ris sėk­min­gai vei­kia.       N. Tu­ka­lov­ska­ja pa­pa­sa­ko­jo, kaip Ka­zach­sta­no dia­be­to aso­cia­ci­jai se­ka­si kon­tro­liuo­ti vals­ty­bės ski­ria­mas lė­šas. At­lie­ka­mi mo­ni­to­rin­gai, skai­čia­vi­mai, tei­kia­mi siū­ly­mai vy­riau­sy­bei, kaip ap­rū­pin­ti žmo­nes jiems in­di­vi­du­a­liai tin­kan­čiais vais­tais. Kol kas me­di­ka­men­tai per­ka­mi cen­tra­li­zuo­tai. Jei pa­aiš­kė­ja, kad dia­be­tui skir­ti pi­ni­gai iš­leis­ti ki­toms reik­mėms, jie tu­ri bū­ti grą­žin­ti biu­dže­tui ir ne­del­siant nu­pirk­ta tai, kas pla­nuo­ta. Aso­cia­ci­ja ben­drau­ja su pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ja, to­dėl pri­rei­kus kar­tu krei­pia­si į SAM ar ki­tas ins­ti­tu­ci­jas. Aso­cia­ci­jai tal­ki­na ir far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos, kad kon­kre­čiam in­su­li­nui bū­tų gau­na­mi tin­ka­mi švirkš­tai, taip pat nu­pirk­ti tie vais­tai, ku­rių rei­kia. Ka­zach­sta­no gy­dy­to­jai pa­ste­bė­jo, kad kai ku­rie nu­pirk­ti vais­tai ken­kia ke­pe­nims, tad aso­cia­ci­jos pa­stan­go­mis ža­lin­gi me­di­ka­men­tai pa­ša­lin­ti iš rin­kos. Ka­zach­sta­no dia­be­to aso­cia­ci­ja rei­ka­lau­ja ap­rū­pin­ti li­go­nius vi­sų rū­šių rei­kia­mais vais­tais (ne kon­kur­so bū­du).       Ar­mė­ni­jo­je vais­tai per­ka­mi kon­kur­so bū­du, bet daž­nai įsi­gy­ja­ma ne tai, ko rei­kia li­go­niui.       Uk­rai­no­je de­cen­tra­li­za­vus vais­tų pir­ki­mą, re­gio­nų ap­rū­pi­ni­mas pa­blo­gė­jo, me­di­ka­men­tai pa­bran­go, me­tų ga­le jų trūks­ta. To­dėl UDA ra­gi­na grįž­ti prie cen­tra­li­zuo­to vais­tų pir­ki­mo.       Kon­fe­ren­ci­jo­je pa­si­da­ly­ta dar­bo pa­tir­ti­mi, pa­si­džiaug­ta dia­be­to aso­cia­ci­jų iš­ko­vo­ji­mais ser­gan­čių­jų la­bui. De­ja, kon­sta­tuo­ta, jog es­ti at­ve­jų, kai aso­cia­ci­joms va­do­vau­ja gy­dy­to­jai, ku­rie pa­tai­kau­ja val­džios ins­ti­tu­ci­joms, o ne­at­sto­vau­ja pa­cien­tams, tad ne­ge­ri­na dia­be­to prie­žiū­ros. TDF kvie­čia na­cio­na­li­nių dia­be­to aso­cia­ci­jų va­do­vais rink­ti pa­cien­tus, o ne vals­ty­bės tar­nau­to­jus, mi­nis­te­ri­jų kon­sul­tan­tus. Pri­klau­san­tie­ji nuo val­džios nie­ka­da ne­gi­na pa­cien­tų. Me­di­kai ga­li sėk­min­gai tal­kin­ti or­ga­ni­za­ci­joms kaip me­di­ci­nos ko­mi­te­tų va­do­vai ir kva­li­fi­kuo­ti pa­ta­rė­jai.       Ki­tas TDF Eu­ro­pos re­gio­no Ry­tų ša­lių dia­be­to aso­cia­ci­jų su­si­ti­ki­mas vyks 2008 m. Kir­gi­zi­jo­je.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė Puslapiai 22-23 Ener­gi­ja, mo­ty­va­ci­ja ir įsipareigojimas       Dau­ge­ly­je ša­lių jau­ni ener­gin­gi žmo­nės įsi­pa­rei­go­ja ir at­lie­ka ad­vo­ka­to dar­bą, ra­gin­da­mi, pa­vyz­džiui, at­sta­ty­ti mies­te­lį, ko­vo­ti su šan­ta­žuo­to­jais ar at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių. Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja įpa­rei­go­ja to­kius jau­nuo­lius, pa­va­din­tus jau­nai­siais am­ba­sa­do­riais, kad jie bū­tų pa­sau­lio ad­vo­ka­tais ir skleis­tų ži­nias apie klas­tin­gą li­gą kam­pa­ni­jo­je „Vie­ny­ki­mės prieš dia­be­tą“. Šia­me straips­ny­je TDF jau­nų­jų am­ba­sa­do­rių at­sto­vai ap­ra­šo sa­vo pro­gra­mos prin­ci­pus ir už­da­vi­nius, taip pat kvie­čia dau­giau jau­nuo­lių įsi­trauk­ti į šį darbą.       Kul­tū­ri­niai ir so­cia­li­niai eko­no­mi­niai skir­tu­mai tarp 25 su­si­rin-ku­sių TDF jau­nų­jų am­ba­sa­do­rių, at­sto­vau­jan­čių 22 ša­lims, bu­vo vie­nas iš stip­riau­sių gru­pės pri­va­lu­mų. Jau­ni­mo at­sto­vai at­spin­dė­jo ne­ly­gy­bės įvai­ro­vę, ku­rią pa­ti­ria žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, pa­sau­ly­je. Gru­pė­je yra jau­nų žmo­nių, ser­gan­čių I ir II ti­po dia­be­tu. Ke­le­tas jų – iš be­si­vys­tan­čių ša­lių, kur ap­rū­pi­ni­mas gy­vy­bei bū­ti­nais vais­tais ir svei­ka­tos prie­žiū­ra yra la­bai ri­bo­ta. Ki­ti jau­nuo­liai iš tur­tin­ges­nių re­gio­nų, kur gy­ve­ni­mas kiek ge­res­nis, ta­čiau svei­ka­tos prie­žiū­ra dau­gu­mai ser­gan­čių žmo­nių ne­pa­kan­ka­ma. TDF jau­nų­jų am­ba­sa­do­rių mi­si­ja yra dirb­ti sie­kiant už­kirs­ti ke­lią mir­tims dėl dia­be­to ir ga­ran­tuo­jant, kad kiek­vie­nam ser­gan­čiam šia li­ga vai­kui bū­tų pri­ei­na­ma ge­riau­sia ga­li­ma so­cia­li­nė ir me­di­ci­ni­nė pa­ra­ma. En­tu­zias­tin­gai įsi­pa­rei­go­jęs pa­dė­ti ser­gan­tiems dia­be­tu pa­sau­lio žmo­nėms kiek­vie­nas jau­nuo­lis sa­va­no­riš­kai vei­kia sa­vo ben­druo­me­nė­je.       Jau­nų­jų ly­de­rių dar­bo gru­pė       Pa­kvies­ti TDF, da­ly­va­vo­me vie­nos sa­vai­tės truk­mės ly­de­rių ad­vo­ka­tų dar­bo gru­pė­je, ku­ri vy­ko prieš 19–ąjį Pa­sau­lio dia­be­to kon­gre­są Keip­tau­ne. Su­si­ti­ki­mas su ser­gan­čiais dia­be­tu jau­nuo­liais iš skir­tin­gų ša­lių su­da­rė mums di­džiu­lę ga­li­my­bę dis­ku­tuo­ti apie dau­ge­lį ne­gan­dų, ku­rias mes pa­ti­ria­me. Svar­biau­sia, su­ži­no­jo­me apie mū­sų so­cia­li­nius svei­ka­tos prie­žiū­ros ben­dru­mus ir skir­tu­mus. Pa­ma­tė­me tai, kad vie­ni dia­be­to prie­žiū­ros po­rei­kiai yra spe­ci­fi­niai ša­liai ar re­gio­nui, ki­ti – ben­dri vi­sai gru­pei. Se­si­jo­se kar­to­da­ma ir api­ben­drin­da­ma ben­drus da­ly­kus, gru­pė ga­lė­jo ge­rai su­pras­ti kai ku­rių re­gio­nų spe­ci­fi­ką.       Ben­drų po­rei­kių rak­tas       Jau­nie­ji am­ba­sa­do­riai iden­ti­fi­ka­vo du ben­drus da­ly­kus: vi­siems svar­bu ži­no­ti apie dia­be­tą ir mo­ky­tis jo kon­tro­lės. Nė vie­nas at­sto­vas ne­tei­gė, jog jo ša­ly­je jau­ni žmo­nės tu­ri pa­kan­ka­mai ži­nių. Ke­li žmo­nės tu­ri tik ba­zi­nių ži­nių, gi­lin­ti­na in­for­ma­ci­ja apie li­gos kas­die­nę kon­tro­lę. Dia­be­to­lo­gi­nis vi­suo­me­nės švie­ti­mas bu­vo iden­ti­fi­kuo­tas kaip le­mia­mas žings­nis ko­vo­je prieš grės­min­gą pa­sau­li­nę epi­de­mi­ją.       Kiek­vie­nas am­ba­sa­do­rius kal­bė­da­mas kė­lė mo­ky­mo­si svar­bą. Įvai­riuo­se re­gio­nuo­se žmo­nės ken­čia dėl dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, dėl rei­kia­mų vais­tų sty­giaus ar sil­pnos in­fra­struk­tū­ros. Jei­gu in­su­li­nas ar ki­tos pa­grin­di­nės prie­mo­nės ir yra pri­ei­na­mos, žmo­nėms trūks­ta ži­nių, kaip tin­ka­mai val­dy­ti li­gą. Pa­žy­mė­ta, kad kraš­tuo­se, kur li­go­niai ap­rū­pi­na­mi in­su­li­nu, vis tiek daug žmo­nių vargs­ta dėl kom­pli­ka­ci­jų, nes ne­ži­no apie dia­be­tą ir po­ten­cia­lų jo po­vei­kį.       Vi­si žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, ga­li bū­ti pa­žeis­ti dėl abe­jin­gu­mo li­gai. Gal­būt dau­ge­lis jau­čia­si su­krės­ti, pri­slėg­ti, net­gi verkš­le­nan­tys dėl kas­die­nės nuo­bo­džios li­gos val­dy­mo ru­ti­nos. Gru­pė bu­vo vie­nin­ga ir kvie­tė dia­be­tu ser­gan­čius pa­sau­lio jau­nus žmo­nes pa­ža­bo­ti li­gą.       Įveik­ti bar­je­rus!       Keip­tau­no se­si­jo­se pa­si­keis­ta nuo­mo­nė­mis apie nu­si­kal­ti­mus, kliu­dan­čius ge­rin­ti dia­be­to prie­žiū­rą, ko­rup­ci­ją ke­liant in­su­li­no kai­ną (kar­tais ne­pa­lan­kius įsta­ty­mus), sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nių sto­ką. Per daug žmo­nių pa­sau­ly­je ken­čia nuo kom­pli­ka­ci­jų, ku­rių ne­iš­ven­gė dėl mi­nė­tų pro­ble­mų. Ne­ma­ža vai­kų ir su­au­gu­sių­jų dėl to per greit mirš­ta. Jau­nų­jų ly­de­rių gru­pė pri­pa­žįs­ta po­rei­kį šiuos svar­bius už­da­vi­nius spręs­ti dau­gia­profiliniu bū­du, ben­dra­dar­biau­jant be sie­nų.       Bai­gę sep­ty­nių die­nų gru­pės dar­bą, re­zul­ta­tus ap­ta­rė­me TDF kon­gre­se. Pa­si­keis­ta nuo­mo­nė­mis, po­žiū­riais, pa­tir­ti­mi su dau­ge­liu ki­tų pa­sau­lio dia­be­to ben­druo­me­nės na­rių. Da­ly­va­vo ser­gan­tys žmo­nės, įvai­rios dia­be­to kom­pa­ni­jos, svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lai, vais­tų ga­min­to­jai. Tai bu­vo dvie­jų kryp­čių mo­ky­mo­si pa­tir­tis: mes ga­lė­jo­me sem­tis pa­tir­ties iš dau­gy­bės kon­fe­ren­ci­jos de­le­ga­tų, kar­tu siū­ly­ti su­au­gu­sie­siems pa­tiks­lin­ti sa­vo pla­nus, įtrauk­ti jau­ni­mą dirb­ti dia­be­to ad­vo­ka­tais.       Su­au­gu­sie­ji daž­nai per grei­tai at­me­ta jau­nuo­lių ke­lia­mas idė­jas ar ki­taip re­a­guo­ja į va­di­na­mą­jį „jau­ni­mo ide­a­liz­mą“. Bet skir­tin­gų kar­tų žmo­nės ga­li for­muo­ti ga­lin­gą ben­dro tiks­lo part­ne­rys­tę. Tai­gi, kaip mi­nė­ta, TDF jau­ni­mo am­ba­sa­do­riai kvie­čia jau­nus žmo­nes pa­nau­do­ti ener­gi­ją, ide­a­liz­mą ir mo­ty­va­ci­ją ko­vai prieš dia­be­tą. Nors daž­nai sto­ko­da­ma pi­ni­gų, pa­tir­ties ir ry­šių, di­džio­ji jau­ni­mo da­lis no­ri ir ga­li dirb­ti, kad keis­tų­si si­tu­a­ci­ja. Dau­ge­liu at­ve­ju jau­ni­mo ener­gi­ja ir se­ni­mo pa­tir­tis, am­žiaus iš­min­tis ga­li bū­ti ka­ta­li­za­to­rius, ku­rio rei­kia svar­biam tiks­lui įgy­ven­din­ti ren­gia­mo­se kam­pa­ni­jo­se.       Bū­si­mos už­duo­tys       Pa­grin­di­nė se­si­jų už­duo­tis bu­vo pa­ruoš­ti jau­ni­mą to­bu­lin­ti ly­de­rys­tės įgū­džius, kad kiek­vie­nas mo­kė­tų juos tai­ky­ti su­grį­žę į sa­vo ša­lis.Pro­duk­ty­viai vi­si mo­kė­si Keip­tau­ne ir kū­rė in­di­vi­du­a­lius veik­los pla­nus, iden­ti­fi­ka­vo ir nu­sta­tė pri­ori­te­tus sa­vo ša­ly­je or­ga­ni­zuo­ja­mai kam­pa­ni­jai. Grį­žę na­mo en­tu­zias­tin­gai skel­bė sa­vo ži­nias siek­da­mi, kad vi­suo­me­nė pa­lai­ky­tų idė­jas. Svar­biau­sias sie­kis – gy­vy­bin­ga ša­lies eko­no­mi­ka, pri­ei­na­mos li­gos kon­tro­lės prie­mo­nės.       Ge­rė­jan­čios mū­sų dia­be­to­lo­gi­nės ži­nios, pa­tir­tis, kei­ti­ma­sis nuo­mo­nė­mis su ki­tais jau­nais žmo­nė­mis yra ver­tin­gas šal­ti­nis, ku­ris lei­džia im­tis idė­jos ir pra­dė­ti švie­ti­mo dar­bą.       Jau­nų­jų ly­de­rių stip­ry­bė       Jau­nie­ji am­ba­sa­do­riai iš­vy­ko iš Pie­tų Af­ri­kos tvir­tai įsi­pa­rei­go­ję ge­rin­ti vi­so pa­sau­lio dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­ve­ni­mą. Už ini­cia­ty­vą jie dė­kin­gi TDF, re­mia­mai No­vo Nor­disk. Pa­ra­mos tin­klas ap­rė­pė vi­są pa­sau­lį. Mū­sų dar­bas da­bar yra su­telk­tas į tai, kaip ben­drau­ti su vie­tos, na­cio­na­li­ne ir tarp­tau­ti­ne dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jo­mis.       Ke­le­tas svar­bių pa­grin­dų jau pa­dė­ta. Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja dėl dia­be­to yra pri­im­ta. Mes ti­ki­mės, kad pa­jėg­si­me šį do­ku­men­tą pa­nau­do­ti ir drą­siai kel­ti vi­sų dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių po­rei­kius. Mes dar pri­va­lo­me at­lik­ti daug dar­bų. Spręs­ti pri­pa­žįs­ta­mas pro­ble­mas yra ne­leng­va. Vi­si pla­nai ku­ria­mi at­ei­čiai . Rei­kės daug lai­ko ir pa­stan­gų jiems įgy­ven­din­ti. Čia yra svar­bu su­telk­ti dau­giau įsi­pa­rei­go­ju­sių jau­nų žmo­nių. Mes ke­ti­na­me veik­ti il­gą lai­ką; da­bar­tis – tik dar­bo pra­džia. Jaunų žmonių enrgija, idealizmas ir motyvacija turi būti panaudoti kovai su diabetu       Šį straips­nį, skelb­tą 2007 m. ko­vo mėn. Dia­be­tes Voi­ce žur­na­le E. Dun­ham, B. Clan Kin Man, M. Scha­y­man,       iš an­glų k. iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapiai 24-27 Kiek Lie­tu­vo­je kai­nuo­ja cuk­ri­nis dia­be­tas       Cuk­ri­nis dia­be­tas yra lė­ti­nė, pro­gre­suo­jan­ti, su­ke­lian­ti įvairias kom­pli­ka­ci­jas, bran­giai kai­nuo­jan­ti, ne­iš­gy­do­ma, ta­čiau kon­tro­liuo­ja­ma li­ga. Nuo pat pir­mų­jų die­nų ji su­trik­do įpras­ti­nį su­sir­gu­sių­jų gy­ve­ni­mo rit­mą. Jie tu­ri keis­ti gy­ven­se­ną, ste­bė­ti sa­vi­jau­tą, kas­dien švirkš­tis in­su­li­ną, re­gu­liuo­ti mi­ty­bą. Gre­sian­čios ūmi­nės ir lė­ti­nės dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos vei­kia ser­gan­čio­jo psi­cho­lo­gi­nę bū­se­ną bei gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Li­gos kom­pli­ka­ci­jos – ak­lu­mas, inks­tų pa­žei­di­mas, dia­be­ti­nės neu­ro­pa­ti­jos bei krau­ja­gys­lių li­gos – są­ly­go­ja di­de­les me­di­ci­ni­nes, so­cia­li­nes ir eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Li­gos įta­ka ser­gan­čių­jų dar­bin­gu­mo ma­žė­ji­mui bei mir­tin­gu­mui yra ne­abe­jo­ja­ma. Kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios daž­niau­siai at­si­ran­da dėl pras­tos dia­be­to kon­tro­lės, men­ki­na dar­bin­gu­mą ir są­ly­go­ja anks­tes­nę mir­tį. Pras­ta gli­ke­mi­jos kon­tro­lė yra pa­grin­di­nė smul­kių­jų krau­ja­gys­lių ir ner­vų sis­te­mos kom­pli­ka­ci­jų prie­žas­tis. Hi­per­gli­ke­mi­jos są­ly­go­ti akių (dia­be­ti­nė re­ti­no­pa­ti­ja), inks­tų (dia­be­ti­nė nef­ro­pa­ti­ja) ir ner­vų (dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja) po­ky­čiai la­bai blo­gi­na žmo­gaus gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Su­sir­gu­sio­jo dia­be­tu ko­jų pirš­tai ir pė­da ken­čia dėl fi­zio­lo­giš­kai pra­stes­nės krau­jo­ta­kos. Dia­be­ti­nės pė­da yra vie­na iš pa­grin­di­nių ir bran­giau­siai kai­nuo­jan­čių bė­dų. Ar greit, ar vė­liau at­si­ran­da lė­ti­nės kom­pli­ka­ci­jos, le­mia žmo­gaus or­ga­niz­mo sa­vy­bės ir gy­dy­mo sėk­mė ko­re­guo­jant me­ta­bo­li­nius su­tri­ki­mus. Ne ma­žiau pa­vo­jin­ga ir dėl dia­be­to in­ten­sy­vė­jan­ti stam­bių­jų krau­ja­gys­lių pa­to­lo­gi­ja. Di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, ku­rios yra vie­na daž­niau­sių pa­cien­tų mir­ties prie­žas­čių. Api­ben­drin­ti 12 moks­li­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tai tei­gia, kad san­ty­ki­nė ser­gan­čių­jų dia­be­tu ri­zi­ka ne­ga­luo­ti dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų es­ti nuo 1,4 iki 6 vy­rams ir nuo 1 iki 13 mo­te­rims. Nu­sta­ty­ta, kad ser­gan­tie­siems dia­be­tu dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų yra 12 kar­tų di­des­nė ti­ki­my­bė pa­tek­ti į li­go­ni­nę ne­gu ki­tiems žmo­nėms. Gal­vos sme­ge­nų krau­ja­gys­lių li­gos taip pat daž­niau var­gi­na ser­gan­čiuo­sius dia­be­tu. Žmo­gus, ku­ris ken­čia dėl ke­lių kom­pli­ka­ci­jų, yra ne­at­spa­rus ki­toms li­goms. At­si­ra­dus krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­joms, gy­dy­mo iš­lai­dos di­dė­ja 3 kar­tus. Dau­giau­sia lė­šų rei­kia sta­cio­na­ri­niam gy­dy­mui – tai su­da­ro 30–65 proc. ben­drų cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo iš­lai­dų, o pe­ro­ra­li­niams an­ti­dia­be­ti­niams vais­tams su­nau­do­ja­ma 2–7 proc. vi­sų lė­šų.       Nors at­ro­dy­tų ir la­bai pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau ge­rė­jant Lie­tu­vos eko­no­mi­nei si­tu­a­ci­jai, ša­lies gy­ven­to­jams pri­si­tai­kant va­ka­rie­tiš­kus gy­ve­ni­mo stan­dar­tus, cuk­ri­nis dia­be­tas daž­nė­ja. Ši ten­den­ci­ja bū­din­ga ne tik Lie­tu­vai ar ki­toms po­so­vie­ti­nėms ša­lims, ta­čiau ir vi­sam pa­sau­liui. Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga apie 5 proc. 35–65 m. gy­ven­to­jų, ta­čiau li­ga diag­no­zuo­ta tik šiek tiek dau­giau nei 30 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų. II ti­po cuk­ri­nis dia­be­tas at­si­ran­da iš lė­to, daž­nai be ryš­kių simp­to­mų, ir diag­no­zė nu­sta­to­ma pra­ėjus vi­du­ti­niš­kai 4–7 m.       Jo­kio šiuo­lai­ki­nės eko­no­mi­kos sek­to­riaus iš­lai­dos ne­au­ga taip grei­tai, kaip svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos. Ty­ri­mų, ver­ti­nan­čių iš­lai­das ser­gan­tie­siems tam tik­ra li­ga, re­zul­ta­tai pa­sau­ly­je daž­nai nau­do­ja­mi pri­imant svar­bius po­li­ti­nius spren­di­mus, at­sa­kant į reikš­min­gus svei­ka­tos sis­te­mos val­dy­mo klau­si­mus. Eko­no­mi­niai duo­me­nys kar­tu su li­gos pa­pli­ti­mo, ser­ga­mu­mo, mir­tin­gu­mo ro­dik­liais at­sklei­džia re­a­lią tam tik­ros ana­li­zuo­ja­mos pa­to­lo­gi­jos įta­ką ša­lies vi­suo­me­nei. Svei­ka­tos eko­no­mi­kos rei­ka­lai dėl ge­o­met­ri­ne pro­gre­si­ja au­gan­čių iš­lai­dų, ri­bo­tų sis­te­mos iš­tek­lių, fi­nan­si­nių vals­ty­bės ga­li­my­bių, vis la­biau sens­tan­čios ša­lies ir pa­sau­lio po­pu­lia­ci­jos, me­di­ci­ni­nių tech­no­lo­gi­jų to­bu­lė­ji­mo tam­pa vis ak­tu­a­les­ni. Ty­ri­mai, ver­ti­nan­tys įvai­rių li­gų eko­no­mi­nius as­pek­tus, tei­kia in­for­ma­ci­jos apie iš­lai­das, ser­gan­čiųjų pa­ti­ria­mas dėl li­gos ir jos kom­pli­ka­ci­jų, lei­džia su­jung­ti kli­ni­ki­nę bei eko­no­mi­nę in­for­ma­ci­ją, nu­sta­tant tai­ko­mų pre­ven­ci­jos, diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo in­ter­ven­ci­jų po­vei­kį ir ra­cio­na­lu­mą.       Moks­li­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dos ser­gan­tie­siems dia­be­tu yra 2–4 kar­tus di­des­nės nei ki­tų žmo­nių. Dis­ku­tuo­jant apie eko­no­mi­nius as­pek­tus, daž­niau­siai yra gal­vo­ja­ma apie iš­lai­das vais­tams, sta­cio­na­ri­niam ar am­bu­la­to­ri­niam gy­dy­mui, t.y. apie tie­sio­gi­nes iš­lai­das. Dėl cuk­ri­nio dia­be­to as­muo ne­re­tai pra­ran­da dar­bin­gu­mą, tai­gi ir pa­ja­mas iš sa­vo veik­los, t.y. pa­ti­ria ne­tie­sio­gi­nes iš­lai­das, tam­pa vi­suo­me­nės bei šei­mos iš­lai­ky­ti­niu. Dau­ge­lio pa­sau­ly­je at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos vir­ši­ja tra­di­ci­nes, tie­sio­gi­nes iš­lai­das, to­dėl jų ig­no­ruo­ti ne­ga­li­ma. Pa­sau­ly­je yra at­lik­ti dau­ge­lio la­biau­siai pa­pli­tu­sių li­gų iš­lai­dų ver­ti­ni­mo ty­ri­mai. Di­džio­ji jų da­lis ver­ti­no tie­sio­gi­nes iš­lai­das, ma­žiau – ne­tie­sio­gi­nes, ta­čiau daž­na­me ty­ri­me cuk­ri­nis dia­be­tas yra iš­ski­ria­mas kaip vie­na bran­giau­sių li­gų.       Iki šiol nė­ra vie­na­reikš­miš­ko mo­de­lio tiks­liai įver­tin­ti ser­gan­čių­jų dia­be­tu iš­lai­doms. Per pas­ta­ruo­sius 30 me­tų iš 20 iš­lai­dų ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu ver­ti­ni­mo ty­ri­mų tik 3 – Po­li­cy Ana­ly­sis, Inc (1977 m.), Gray (1992 m.), Hart (1994 m.) – bu­vo at­lik­ti va­do­vau­jan­tis ser­ga­mu­mo nuo­sta­to­mis. Bu­vo ver­tin­tos kon­kre­čiais me­tais su­sir­gu­sių žmo­nių vi­sų at­ei­ties gy­ve­ni­mo me­tų iš­lai­dos. Li­kę 17 ty­ri­mų bu­vo pa­grįs­ti pa­pli­ti­mo nuo­sta­to­mis, t.y. bu­vo ver­tin­tos vi­sų ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu iš­lai­dos per vie­ne­rius me­tus. Dau­ge­ly­je ty­ri­mų į skai­čia­vi­mus bu­vo įtrauk­tos lė­šos sta­cio­na­ri­niam bei am­bu­la­to­ri­niam gy­dy­mui, vais­tams, slau­gos li­go­ni­nėms, pa­cien­to iš­lai­dos sa­vi­kon­tro­lei ir tik ne­dau­ge­lis ty­rė­jų ana­li­za­vo la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų, slau­gos na­mų, re­gos bei dan­tų gy­dy­mo kai­ną. 1969–1980 m. ty­ri­mais ver­tin­tos tik tų at­ve­jų, kai cuk­ri­nis dia­be­tas bu­vo pa­grin­di­nė diag­no­zė, iš­lai­dos. Nuo 1986 m. ty­rė­jai ver­ti­na ne vien tik dia­be­to, kaip pa­grin­di­nės diag­no­zės, svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das, bet ir kom­pli­ka­ci­jų kai­ną. Skir­tin­gi au­to­riai pri­pa­žįs­ta, kad vie­nos ar ki­tos kom­pli­ka­ci­jos daž­nis tarp ser­gan­čių­jų I ti­po ir II ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu ski­ria­si, ta­čiau šiuos skir­tu­mus le­mia ne tiek li­gos ti­pas, kiek kom­pli­ka­ci­jos rū­šis bei sun­ku­mas. Di­džio­ji da­lis vi­sų svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų su­si­da­ro iš­kart po kom­pli­ka­ci­jos diag­no­za­vi­mo, ta­čiau ir vė­liau, ki­tais me­tais, jei­gu pa­cien­tai yra gy­do­mi sta­cio­na­re ir am­bu­la­to­riš­kai, su­mo­ka­ma ne­ma­ža kai­na. Pa­cien­tams ir vė­liau ten­ka gy­dy­tis sta­cio­na­ruo­se, gau­ti dau­giau pa­slau­gų. Dia­be­ti­nės kom­pli­ka­ci­jos, jų skai­čius bei sun­ku­mas yra pa­grin­di­nis veiks­nys, le­mian­tis pa­ti­ria­mo nuos­to­lio dy­dį. Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ly­gi­nant svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das pir­mai­siais ir ant­rai­siais kom­pli­ka­ci­jos nu­sta­ty­mo me­tais, mio­kar­do in­fark­to, pė­dų opų, hi­per­ten­zi­jos gy­dy­mo kai­na ant­rai­siais li­gos me­tais su­ma­žė­ja ly­gi­nant su pir­mų­jų me­tų. Iš­im­ti­mis tam­pa in­sul­tas, akių li­gos, ter­mi­na­li­nis inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas (ypač 18–39 m. am­žiaus pa­cien­tų), ku­rių iš­lai­dos ant­rais li­gos me­tais yra di­des­nės nei pir­mais, li­gos nu­sta­ty­mo, me­tais.       Lie­tu­vo­je bu­vo pub­li­kuo­ta dar­bų, nag­ri­nė­jan­čių I ti­po dia­be­to tie­sio­gi­nes ir ne­tie­sio­gi­nes iš­lai­das (Pa­dai­ga Ž. ir kt., 1991; Log­mi­nie­nė Ž. ir kt., 2004). Ž. Log­mi­nie­nė I ti­po cuk­ri­nio dia­be­to iš­lai­das ty­rė va­di­na­muo­ju ky­lan­čiuo­ju me­to­du ir va­do­va­vo­si li­gos pa­pli­ti­mo nuo­sta­ta. Pa­gal ky­lan­tį­jį me­to­dą ei­na­ma nuo smul­kme­nų prie ben­drų­jų prin­ci­pų – vi­sų pir­ma bu­vo įver­tin­tos vie­no as­mens, ser­gan­čio I ti­po dia­be­tu, iš­lai­dos, ku­rios vė­liau eks­tra­po­liuo­tos vi­siems šiems li­go­niams Lie­tu­vo­je. Lai­kan­tis pa­pli­ti­mo nuo­sta­tos, bu­vo ver­ti­na­ma vi­sų tos pa­to­lo­gi­jos at­ve­jų eko­no­mi­nė naš­ta per vie­ne­rius me­tus, t.y. vi­sų ser­gan­čių­jų tam tik­ra li­ga vie­ne­rių me­tų iš­lai­dos. Vi­sos jos ser­gan­tie­siems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu bu­vo su­skirs­ty­tos į tie­sio­gi­nes ir ne­tie­sio­gi­nes. Tie­sio­gi­nėms pri­ski­ria­mos fi­nan­si­nės as­mens, jo ar­ti­mų­jų ar vals­ty­bės iš­lai­dos, tie­sio­giai su­si­ju­sios su li­ga, taip pat trans­por­to kai­na, vyks­tant į gy­dy­mo įstai­gas ir iš jų, glo­bė­jo iš­lai­dos, pa­ti­ria­mos li­go­nį slau­gant ir glo­bo­jant. Ne­tie­sio­gi­nėms iš­lai­doms ser­gan­tie­siems bu­vo pri­skir­tos pra­ras­tos as­mens ir vals­ty­bės pa­ja­mos dėl žmo­gaus lai­ki­no ar pa­sto­vaus ne­dar­bin­gu­mo, grei­tes­nio iš­ėji­mo į pen­si­ją ar anks­ty­vos mir­ties. Ne­tie­sio­gi­nėms dar pri­skir­tos iš­lai­dos, pa­ti­ria­mos dėl anks­ty­vos mir­ties, ku­ri są­ly­go­ta ana­li­zuo­ja­mos li­gos. Bu­vo da­ro­ma prie­lai­da, kad žmo­gus dar bū­tų ga­lė­jęs gau­ti tam tik­rų pa­ja­mų, jei ne­bū­tų mi­ręs dėl I ti­po cuk­ri­nio dia­be­to anks­čiau nei ki­tas vi­du­ti­nis vi­suo­me­nės na­rys. Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do pra­ras­tos lė­šos, ku­rios ne­bu­vo su­si­ju­sios su I ti­po dia­be­tu, į ben­dras tie­sio­gi­nes šios li­gos iš­lai­das ne­bu­vo įtrauk­tos. Ty­ri­mo me­tu įver­tin­tos vi­sos 2003 me­tais pa­tir­tos tie­sio­gi­nės ir ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos dar­bin­go am­žiaus ser­gan­tie­siems I ti­po dia­be­tu. Vi­sos jos vi­siems ser­gan­tie­siems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu Lie­tu­vo­je bu­vo nu­sta­ty­tos pa­gal spe­cia­lią for­mu­lę. Ver­ti­nant ne­tie­sio­gi­nes iš­lai­das bu­vo nau­do­ja­mas „žmo­giš­ko­jo ka­pi­ta­lo“ me­to­das, pa­gal ku­rį pra­ras­tas dėl li­gos as­mens dar­bin­gu­mas bei jo pa­ja­mos bu­vo ap­skai­čiuo­ja­mos pa­gal for­mu­lę, įver­ti­nant dar­bo va­lan­das, ku­rias ne­ser­gan­tis as­muo ga­li dirb­ti, ir vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, ku­rį jis ga­li gau­ti per tam tik­rą lai­ko­tar­pį. Ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos dėl lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo bu­vo skai­čiuo­ja­mos tik dir­ban­tie­siems. Sta­tis­ti­nė ana­li­zė ver­tin­ta įvai­rių so­cia­li­nių de­mo­gra­finių bei svei­ka­tos būk­lės ro­dik­lių įta­ka. Nu­sta­ty­ta, kad ben­dro­sios iš­lai­dos dar­bin­go am­žiaus ser­gan­tie­siems I ti­po dia­be­tu Lie­tu­vo­je 2003 me­tais su­da­rė 49 851 952,95 Lt. Ne­tie­sio­gi­nės bu­vo di­des­nės (52 proc.) už tie­sio­gi­nes (48 proc.). Tie­sio­gi­nės iš­lai­dos 2003 m. bu­vo 23 983 867,2 Lt: 40,5 proc. su­da­rė as­me­ni­nės ser­gan­čių­jų ar jų glo­bė­jų iš­lai­dos; 35 proc. – biu­dže­to iš­lai­dos kom­pen­suo­ja­mie­siems vais­tams; 12,7 proc. – sta­cio­na­ri­niam gy­dy­mui; 10,4 proc. – am­bu­la­to­ri­nėms kon­sul­ta­ci­joms, 1,3 proc. – me­di­ci­ni­nei re­a­bi­li­ta­ci­jai ir sa­na­to­ri­niam gy­dy­mui. Ben­dra ne­tie­sio­gi­nių iš­lai­dų su­ma vi­siems dar­bin­go am­žiaus ser­gan­tie­siems I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu Lie­tu­vo­je 2003 m. bu­vo 25 868 085,71 Lt. Di­dži­ą­ją da­lį (83,7 proc.) vi­sų ne­tie­sio­gi­nių iš­lai­dų su­da­rė pra­ras­tos pa­ja­mos dėl in­va­li­du­mo, 10,4 proc. – dėl lai­ki­no ne­dar­bin­gu­mo, li­ku­sius 6 proc. – dėl anks­ty­vo mir­tin­gu­mo.       2005 m. far­ma­ko­lo­gi­niu eko­no­mi­niu me­to­du įver­tin­ta lai­ku at­lik­tos II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to diag­nos­ti­kos ir pra­dė­to gy­dy­mo įta­ka ben­drai gy­dy­mo kai­nai Lie­tu­vo­je (Nor­kus A., Ost­raus­kas R., Šul­cai­tė R., 2005). Ver­tin­ta tie­sio­gi­nė II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mo kai­na, fi­nan­suo­ja­ma iš pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do. At­si­žvelg­ta ir į ne­tie­sio­gi­nes iš­lai­das, t.y. į vals­ty­bės pra­ran­da­mas lė­šas dėl ne­dar­bin­gu­mo di­dė­ji­mo, in­va­li­du­mo ar vi­siš­ko ne­dar­bin­gu­mo. Įver­ti­ni­mui pa­nau­do­ti vie­no di­džiau­sių II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to – Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pros­pektyvinio ty­ri­mo (Uni­ted King­dom Pro­spec­ti­ve Dia­be­tes Stu­dy) duo­me­nys. Nu­sta­ty­ta, kad gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no pa­di­dė­ji­mas 1 proc. di­di­na bet ko­kių II ti­po dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ką ir mir­ties at­ve­jų apie 21 proc., ser­ga­mu­mą mio­kar­do in­fark­tu – 14 proc., smul­kių­jų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mus – 37 proc. Nau­do­ta hi­po­te­zė, kad II ti­po li­gos gy­dy­mas vais­tais gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ly­gį su­ma­ži­na 1 proc. Pa­gal tai ap­skai­čiuo­ta, kiek lė­šų su­tau­po­ma esant skir­tin­gam gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no kie­kiui. Ver­ti­nant gy­dy­mo re­zul­ta­tus ir jų kai­ną, tai­ky­tas Mar­ko­vo mo­de­lis, su­skirs­ty­tas į 40 cik­lų, ku­rių kiek­vie­no truk­mė 3 mėn. Pa­nau­do­ti duo­me­nys apie smul­kių­jų ir stam­bių­jų krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jų daž­nį, kai pa­cien­tas bu­vo ar ne­bu­vo gy­do­mas. At­si­žvelg­ta į tai, kad an­ti­dia­be­ti­nis gy­dy­mas ma­ži­na gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no, o tai ati­to­li­na krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jas. Ver­ti­ni­mui bu­vo pa­si­rink­tas pen­kių ir dešim­ties me­tų lai­ko­tar­pis nuo su­sir­gi­mo II ti­po dia­be­tu pra­džios. Ap­skai­čiuo­ti mir­tin­gu­mo skir­tu­mai tarp lai­ku nu­sta­ty­tų ir gy­do­mų ser­gan­čių­jų bei ne­gy­do­mų li­go­nių. Skai­čiuo­jant vie­no pa­cien­to, ser­gan­čio II ti­po dia­be­tu, gy­dy­mo kai­ną, nu­sta­ty­ta, kad lai­ku pra­dė­tas gy­dy­mas per 5 m. leis­tų su­tau­py­ti 1736 Lt svei­ka­tos biu­dže­to lė­šų, per 10 m. – 5911 Lt. Pir­mai­siais me­tais rei­kia dau­giau lė­šų anks­ti pra­dė­tam gy­dy­ti pa­cien­tui ly­gi­nant jį su ne­gy­do­mu li­go­niu, ta­čiau jau ant­rais ir vė­les­niais me­tais ma­žė­tų ben­dros svei­ka­tos biu­dže­to iš­lai­dos. Lai­ku nu­sta­čius ir gy­dant II ti­po li­gą, ma­žė­tų ir ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos dėl lai­ki­no ar vi­siš­ko ne­dar­bin­gu­mo, in­va­li­du­mo ar mir­ties. Per 5 m. jos su­ma­žė­tų 2418 Lt, o per 10 m. – net 7061 Lt. Iš­lai­dų II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui pri­klau­so­my­bė nuo gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no kie­kio čia pa­ro­dy­ta gra­fiš­kai. Išlaidų II tipo cukrinio diabeto komplikacijų gydymui Lietuvoje priklausomybė nuo glikuoto hemoglobino kiekio:       10-čiai tūks­tan­čių nau­jų pa­cien­tų, lai­ku diag­no­za­vus II ti­po dia­be­tą, per 5 me­tus su­ma­žė­tų pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do iš­lai­dos net 17,36 mln. Lt, o per 10 me­tų – 59,1 mln.Lt. Lai­ku nu­sta­čius li­gą ir sky­rus kom­pen­sa­ci­nį gy­dy­mą, vie­nam ser­gan­čia­jam gy­ve­ni­mas per 10 tin­ka­mos prie­žiū­ros me­tų pail­gė­tų 2,67 mėn. Iš vi­so 10 tūks­tan­čių ser­gan­čių­jų šia li­ga bū­tų gau­ta 4450 gy­ve­ni­mo me­tų.       Blo­ga svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ko­ky­bė, vė­ly­va diag­nos­ti­ka ir pa­vė­luo­tas gy­dy­mas są­ly­go­ja pa­vo­jin­gas kom­pli­ka­ci­jas, pa­cien­tų ne­ga­lią, ne­dar­bin­gu­mą bei anks­ty­vą mir­tį. Ak­lu­mas, inks­tų pa­žei­di­mas, dia­be­ti­nės neu­ro­pa­ti­jos, krau­ja­gys­lių li­gos – kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios le­mia di­de­lius me­di­ci­ni­nius, so­cia­li­nius ir eko­no­mi­nius nuos­to­lius. Vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės ne­ge­bė­ji­mas teik­ti li­go­niams kva­li­fi­kuo­tą me­di­ci­nos pa­gal­bą, ži­nias, kon­tro­lės bei sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nes spar­čiai di­di­na ne tik ne­tie­sio­gi­nes, bet ir tie­sio­gi­nes cuk­ri­nio dia­be­to iš­lai­das. Anks­ty­vas dia­be­to nu­sta­ty­mas ir prie­mo­nės, už­ker­tan­čios ke­lią ūmioms ir lė­ti­nėms kom­pli­ka­ci­joms, ma­žin­tų me­di­ci­ninę, so­cia­li­nę ir eko­no­mi­nę ža­lą. Tuo pa­čiu bū­tų su­tau­po­ma lė­šų, ku­rių rei­kia kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui.       Prof. An­ta­nas Nor­kus       KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius       Dr. Ry­tas Ost­raus­kas       KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus       pa­va­duo­to­jas moks­lui Puslapis 28 Nau­jos ži­nios apie fruk­to­zę       • Cuk­ra­li­ge ser­gan­tiems žmo­nėms fruk­to­zė ga­li su­kel­ti pie­no rūgš­ties aci­do­zę – pa­vo­jin­gą me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mą, kai li­go­nio iš­kve­pia­mas oras at­si­duo­da ace­to­nu, o šla­pi­me ace­to­no ne­ran­da­ma. Dėl to šį ne­ga­la­vi­mą sun­ku at­pa­žin­ti, ir ga­li at­si­tik­ti, kad lai­ku ne­su­tei­kia­ma pa­gal­ba.       • Fruk­to­zė ne­pa­leng­vi­na hi­pog­li­ke­mi­jos, prie­šin­gai – ją sun­ki­na. Dėl to ne­rei­kė­tų jos lai­ky­ti cuk­ra­li­ge ser­gan­čio­jo na­muo­se, kad iš­tik­tas prie­puo­lio li­go­nis per klai­dą jos ne­iš­ger­tų vie­toj gliu­ko­zės.       • Fruk­to­zė ne­var­to­ti­na nu­tu­ku­siems žmo­nėms, ku­riems nu­sta­ty­tas va­di­na­ma­sis X sin­dro­mas, nes di­di­na re­zis­ten­tiš­ku­mą in­su­li­nui. Ji ne­pa­de­da ma­žin­ti kū­no ma­sę, nes tu­ri tiek pat ka­lo­ri­jų, kiek cuk­rus ar ki­ti an­glia­van­de­niai.       • Fruk­to­zė ža­lin­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms ir se­ne­liams, nes nuo di­des­nio jos kie­kio gau­sė­ja krau­jy­je ma­žo tan­kio, t. y. blo­go­jo, cho­les­te­ro­lio, ku­ris su­ke­lia krau­ja­gys­lių ate­ro­sklerozę.       • Ne­tin­ka nau­ja­gi­miams ir kū­di­kiams, nes jų ke­pe­nys ne­tu­ri fer­men­to, ku­ris įtrau­kia fruk­to­zę į me­džia­gų apy­kai­tą. Dėl to kū­di­kis ga­li sun­kiai su­sirg­ti. Cuk­raus pu­sė svo­rio yra fruk­to­zė. Ne­sal­din­ki­me nau­ja­gi­miams ir kū­di­kiams mi­ši­nių cuk­rum. Kuo sal­din­ti? Gliu­ko­ze ar­ba pie­no cuk­rum (taip da­ro kū­di­kių mais­te­lį ga­mi­nan­ti fir­ma „Nu­tri­cia“).       • Nėš­čiai mo­te­riai fruk­to­zės pa­pil­do­mai ne­rei­kia, nes ji ken­kia vai­siaus ke­pe­nims. Už­ten­ka tiek, kiek jos gau­na nėš­čio­ji su vai­siais, uo­go­mis, dar­žo­vė­mis ir cuk­rum.       • Ke­pe­nų li­go­mis ser­gan­tie­siems fruk­to­zė ne­tin­ka, nes su­ke­lia hi­pog­li­ke­mi­ją, gi­lią, sun­kią, il­gą, trun­kan­čią ke­lias va­lan­das, ir pa­si­kar­to­jan­čią.       • Uo­gie­nės, ver­da­mos su fruk­to­ze, rūgs­ta. Be to, vai­siuo­se, uo­go­se ir taip yra gau­su fruk­to­zės. Vir­ki­me su cuk­rum, jo tik pu­sė svo­rio yra gliu­ko­zė, ki­ta pu­sė – fruk­to­zė.       • Nuo karš­čio fruk­to­zė pra­ran­da sal­du­mą. Ja sal­di­na­ma ar­ba­ta ne­sal­di! Uo­gie­nės taip pat!       Vie­nin­te­lis fruk­to­zės pri­va­lu­mas – il­giau bū­da­ma bur­no­je ji ap­sau­go dan­tis nuo ėduo­nies. Čiul­pia­mi 1–2 gra­mų sal­dai­niu­kai su fruk­to­ze nau­din­gi ėduo­nies pro­fi­lak­ti­kai.       Pa­gal už­sie­nio moks­li­nę spau­dą pa­ren­gė doc. J. E. Ja­nu­lio­ny­tė Puslapis 29 Identifikavimo apyranke       Ser­gan­tis žmo­gus, iš­tik­tas hi­pog­li­ke­mi­jos, ga­li bū­ti pa­na­šus į iš­gė­ru­sį al­ko­ho­lio. Jis svir­du­liuo­ja, griū­va, pra­ran­da są­mo­nę. Dre­ba ran­kos, pil­ta šal­tas pra­kai­tas. To­kiu at­ve­ju daž­niau­siai vie­toj sku­bios me­di­ci­nos pa­gal­bos iš­kvie­čia­ma po­li­ci­ja. O juk kiek­vie­ną už­dels­tą mi­nu­tę gre­sia mir­tis.       Dėl ži­nių sto­kos apie cuk­ri­nį dia­be­tą sun­ku at­skir­ti ser­gan­tį­jį nuo ne­blai­vaus. Dėl to vi­sa­me pa­sau­ly­je dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės ne­šio­ja ski­ria­mą­jį žen­klą – daž­niau­siai apy­ran­kę. LDA jau nuo 1992 m. pra­dė­jo pro­pa­guo­ti dia­be­tu ser­gan­čio­jo žen­kle­lį, ra­gi­no sa­vo klu­bus in­for­muo­ti žmo­nes apie jo svar­bą. Toks žen­kle­lis pa­vaiz­duo­tas ir ant LDA na­rio pa­žy­mė­ji­mo. Rai­dės „dia“ reiškia – cuk­ri­nis dia­be­tas.       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos su­kur­ta apy­ran­kė su­tei­kia in­for­ma­ci­ją apie li­go­nį. Jo­je iš­gra­vi­ruo­ja­ma: var­das, pa­var­dė, te­le­fo­nas, ku­riuo rei­kė­tų pra­neš­ti apie žmo­gaus būk­lę; nu­ro­do­mi ir vais­tai: in­su­li­nas ar tab­le­tės.       Žen­kle­lio reikš­mę tu­ri su­pras­ti ne tik pats dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus, bet ir me­di­ci­nos, po­li­ci­jos dar­buo­to­jai bei kiek­vie­nas vi­suo­me­nės na­rys. Ne­ži­nia, kur žmo­gų ga­li iš­tik­ti prie­puo­lis. Kvie­čia­mi vi­si dia­be­to klu­bai in­for­muo­ti sa­vo ra­jo­no ser­gan­čiuo­sius apie jau esa­mą ga­li­my­bę įsi­gy­ti apy­ran­kę. Jų ga­li­ma už­si­sa­ky­ti UAB „Al­pe­ra“. Jū­sų pa­gei­da­vi­mu, es­ti si­dab­ri­nių, pa­auk­suo­tų ar pa­si­dab­ruo­tų (ati­tin­ka­mai skir­sis kai­nos).       Dau­giau in­for­ma­ci­jos prašoma tei­rau­tis UAB „Al­pe­ra“. Tel. (8–5) 2311667, 2455012, mob. 8-687 16182.       LDA informacija Puslapiai 30-31 Svar­bi dia­be­to kon­tro­lė       Cuk­ri­nis dia­be­tas yra vie­na di­džiau­sių šių die­nų vi­suo­me-­nės svei­ka­tos ne­gan­dų. Spar­čiai plin­tan­ti lė­ti­nė li­ga įgau­na epi­de­mi­jos po­bū­dį. 2000 m. pa­sau­ly­je ja sir­go 171 mln. žmo­nių, prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. ken­tės apie 300 mln. gy­ven­to­jų, o 2030 m. – net 366 mln. Pa­sau­ly­je kas 20 sek. diag­no­zuo­ja­mas nau­jas dia­be­tas, kas 30 sek. dėl šios li­gos kom­pli­ka­ci­jų am­pu­tuo­ja­ma ko­ja. Tai fak­tai, ku­rie ro­do di­de­lę li­gos grės­mę ir prie­vo­lę ją tin­ka­mai gy­dy­ti.       Ne­kon­tro­liuo­ja­mas cuk­ri­nis dia­be­tas ke­lia lė­ti­nes kom­pli­ka­ci­jas: inks­tų, akių, ner­vų, šir­dies, sme­ge­nų bei ko­jų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mus. Tai ma­ži­na li­go­nio dar­bin­gu­mą, su­ke­lia in­va­li­du­mą, trum­pi­na gy­ve­ni­mą. Ven­giant kom­pli­ka­ci­jų, bū­ti­na ge­ra dia­be­to kon­tro­lė (žr. Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės kri­te­rijai).       Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja pa­ta­ria siek­ti dar griež­tes­nių gli­ke­mi­jos ro­dik­lių: ne­val­gius iki 6,0 mmol/l, 2 val. po val­gio iki 8,0 mmol/l ir gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no (HbA1c) iki 6,5 proc.       Kaip pri­va­lu kon­tro­liuo­ti II ti­po dia­be­tą?       Kad ge­rai ge­bė­tų tai at­lik­ti, pa­tys ser­gan­tie­ji tu­ri ži­no­ti apie dia­be­tą, tin­ka­mą mi­ty­bą, gliu­ko­zės ro­dik­lių ko­rek­ci­ją, to­dėl mo­ky­ma­sis ir sa­vi­kon­tro­lė yra la­bai svar­būs. Gy­dy­mo pa­grin­dą su­da­ro die­ta, me­di­ka­men­tai, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, mo­ky­ma­sis ir sa­vi­kon­tro­lė. Pa­grin­di­nis tiks­las – pa­lai­ky­ti kuo nor­ma­les­nį gliu­ko­zės ir li­pi­dų kie­kį krau­jy­je, kū­no svo­rį, nes tuo ma­ži­na­ma tiek smul­kių­jų, tiek stam­bių­jų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mo grės­mė.       Iš­aiš­ki­nus II ti­po cuk­ri­nį dia­be­tą, ne­sant di­de­lės hi­per­gli­ke­mi­jos ir kom­pli­ka­ci­jų, ski­ria­mas ne­me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas (die­ta, mankš­ta, mo­ky­ma­sis bei sa­vi­kon­tro­lė). Ne­su­ko­re­ga­vus gli­ke­mi­jos pa­pil­do­mai ski­ria­mos an­ti­dia­be­ti­nės tab­le­tės Esant nuo­la­ti­nei hi­per­gli­ke­mi­jai (gli­ke­mi­ja ne­val­gius > 7 mmol/l, po val­gio > 9 mmol/l, HbA1c>7,5 proc.), nors var­to­ja­mos tab­le­tės, ar pro­gre­suo­jant kom­pli­ka­ci­joms, svars­to­mas in­su­li­no te­ra­pi­jos klau­si­mas.       Ka­da pa­cien­tui ski­ria­mas in­su­li­nas?       Bū­ti­na pra­dė­ti gy­dy­mą in­su­li­nu, kai tab­le­tės tam­pa ne­veiks­min­gos, t.y. gau­sė­ja cuk­raus krau­jy­je dau­giau nei leis­ti­na. Be to, in­su­li­nas ski­ria­mas, jei li­go­nis ne­to­le­ruo­ja gy­dy­mo tab­le­tė­mis, su­ser­ga mio­kar­do in­fark­tu ar in­fek­ci­nė­mis li­go­mis.       La­bai svar­bu iš­aiš­kin­ti pa­cien­tams lai­ku pra­dė­tos in­su­li­no te­ra­pi­jos reikš­mę, nes jie daž­nai to at­si­sa­ko, mo­ty­vuo­da­mi dū­rio, kas­die­ni­nių in­jek­ci­jų, gy­ven­se­nos po­ky­čių bai­me. To­dėl daž­nai per vė­lai ski­ria­mas in­su­li­nas, kai nu­sta­to­mos li­gos kom­pli­ka­ci­jos.       Pra­de­dant gy­dy­mą in­su­li­nu, li­go­nis tu­ri bū­ti mo­ko­mas tin­ka­mai mai­tin­tis, ap­si­skai­čiuo­ti mais­to an­glia­van­de­nius, nau­do­tis in­su­li­no in­jek­to­riais, ži­no­ti apie švirkš­ti­mo tech­ni­ką, pre­pa­ra­to vei­ki­mą ir lai­ky­mo są­ly­gas.       Kaip vei­kia in­su­li­nas?       Li­gai pro­gre­suo­jant (or­ga­niz­me sto­ko­jant in­su­li­no), ge­ria­mie­ji vais­tai ne­vei­kia.       In­su­li­no te­ra­pi­ja kom­pen­suo­ja jo trū­ku­mą, pa­ge­ri­na au­di­nių jaut­ru­mą šiam pre­pa­ra­tui, slo­pi­na gliu­ko­zės sin­te­zę ke­pe­ny­se nak­ties me­tu, sau­go ląs­te­les nuo tok­si­nio gliu­ko­zės ir li­pi­dų po­veikio.       Su­au­gu­sio žmo­gaus gy­dy­mui per pa­rą in­su­li­no ski­ria­ma 0,7–0,8 vv/kg kū­no svo­rio. In­su­li­no po­rei­kis ga­li pa­di­dė­ti ūmi­nių dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, in­fek­ci­jų bei stre­so at­ve­ju net iki 1,5 vv/kg kū­no svo­rio. Esant in­su­li­no re­zis­ten­ci­jai eg­zo­ge­ni­nio in­su­li­no po­rei­kis pa­di­dė­ja iki 100 vv/d. Pra­dė­jus gy­dy­mą in­su­li­nu, ga­li pa­di­dė­ti ape­ti­tas ir kū­no svo­ris – tai ne­da­ro įta­kos šio vais­to po­vei­kiui, tik ska­ti­na pa­cien­tą dar kruopš­čiau ko­re­guo­ti sa­vo svo­rį ir lai­ky­tis die­tos.       Ko­kį in­su­li­ną pa­si­rink­ti? Kiek yra svar­būs miš­raus vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gai?       Ski­riant in­su­li­ną svar­bu, kad jo pa­kak­tų val­gant ir tarp val­gy­mų bei nak­tį. Val­gant cuk­raus krau­jy­je grei­tai gau­sė­ja, to­dėl rei­kia in­su­li­no, ku­ris spar­čiai su­veik­tų, – jis kar­tais va­di­na­mas val­gio in­su­li­nu. Tuo tar­pu in­su­li­no po­rei­kis pa­val­gius su­ma­žė­ja, ta­čiau bū­ti­nas ne­di­de­lis jo kie­kis krau­jy­je, kad gliu­ko­zės ne­pa­dau­gė­tų iki ne­leis­ti­nų ri­bų – tuo me­tu vei­kia ba­zi­nis in­su­li­nas. To­dėl ir ski­ria­mi ke­li in­su­li­nai ke­le­tą kar­tų per die­ną. Bet tai dau­ge­liui žmo­nių ne­pa­to­gu. To­dėl gy­dy­ti ser­gan­čiuo­sius II ti­po dia­be­tu la­bai tin­ka­mi miš­raus vei­ki­mo in­su­li­nai. Jie pa­si­žy­mi dve­jo­pu vei­ki­mu: vie­na da­lis vei­kia, kai žmo­gus val­go, ki­ta – kai ne­val­go, ir nak­ties me­tu.       Mišraus vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gai yra fi­zio­lo­giš­kes­ni. Jie kom­bi­nuo­ti iš 25 ar 30 proc. grei­tai vei­kian­čio in­su­li­no, ku­ris ir ko­re­guo­ja gli­ke­mi­ją val­gant ir po val­gio, taip pat 75 ar 70 proc. il­gai vei­kian­čios in­su­li­no da­lies, ku­ri vei­kia ne­val­gant ir nak­tį, taip pat už­tik­ri­na ba­zi­nį pre­pa­ra­to po­rei­kį. Var­to­jant šiuos in­su­li­nus, ga­li­ma pa­na­šiai pa­kar­to­ti tai, kaip in­su­li­nas vei­kia ne­ser­gant cuk­ri­niu dia­betu.       Ką rei­kė­tų ži­no­ti apie in­su­li­no var­to­ji­mą?       Miš­raus vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gus ga­li­ma leis­ti prieš pat val­gį, val­gant ar po val­gio. Jais veiks­min­giau ko­re­guo­ja­ma gli­ke­mi­ja po val­gio, li­go­niai tam­pa ma­žiau pri­klau­so­mi nuo už­kan­džia­vi­mų, jiems ma­žiau au­ga svo­ris ly­gi­nant su var­to­jan­čiai­siais dvi­fa­zį žmo­gaus in­su­liną.       Pa­gal ką spren­džia­ma, ar gy­dy­mas sėk­min­gas?       Gy­dy­mo sėk­mė ver­ti­na­ma pa­gal ben­drą li­go­nio sa­vi­jau­tą, gli­ke­mi­ją ne­val­gius ir po val­gio, taip pat gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­lius. Šie ro­dik­liai ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­ni nei pa­ro­dy­ta len­te­lė­je. Jei­gu cuk­raus krau­jy­je dau­giau nei re­ko­men­duo­ja­ma, dėl gy­dy­mo rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju. Net­gi esant ge­rai kon­tro­liuo­ja­mam dia­be­tui, bū­ti­na kar­tą per me­tus pa­si­kon­sul­tuo­ti su en­dok­ri­no­lo­gu ir ap­tar­ti to­li­mes­nį gy­dy­mą.       Tin­ka­mai ir lai­ku pra­dė­ju­siam gy­dy­mą in­su­li­nu ser­gan­čia­jam pa­vyks­ta ne tik veng­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, bet ir žen­kliai pa­ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.       Gyd. Li­na Ra­dze­vi­čie­nė       Kau­no Dai­na­vos po­li­kli­ni­ka Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 3500 egz. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.