»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 4 (56) Lapkričio mėn., 2007 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Eksmos MTC, Interlux, Limeta, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Vitabalans Oy, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG., LR Sveikatos apsaugos ministerija yra pagrindinis šio numerio rėmejas Lapkričio 14-oji Jungtinių Tautų pasaulinė diabeto diena       Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­jo­je 61/225 svei­kin­ama, kad Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja, re­mia­ma Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, nuo 1991 m. lap­kri­čio 14-ąją pa­žy­mimą Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną nu­tar­ė pa­skelb­ti ir Jung­ti­nių Tau­tų die­na, pra­de­dama švęs­ti nuo 2007 m.       Pla­nas di­de­lės ri­zi­kos žmo­nėms       Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na (PDD) yra pir­mi­nės dia­be­to pro­fi­lak­tikos kam­pa­ni­ja. Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja kar­tu su Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja 1991 m. nu­spren­dė šią die­ną skleis­ti in­for­ma­ci­ją apie grės­min­gą dia­be­to epi­de­mi­ją ir ža­din­ti vi­so pa­sau­lio vi­suo­me­nės bud­ru­mą.       PDD švęs­ti pa­si­rink­ta lap­kri­čio 14-oji dėl to, kad tai yra Fre­de­ri­ko Ban­tin­go gi­mi­mo die­na. F. Ban­tin­gui kar­tu su ki­tu moks­li­nin­ku Čar­liu Bes­tu pir­mie­siems ki­lo idė­ja, ku­rią įgy­ven­di­nant 1921 m. spa­lio mė­ne­sį bu­vo at­ras­tas in­su­li­nas. Nors dau­ge­lis ren­gi­nių or­ga­ni­zuo­ja­ma šios šven­tės pro­ga, švie­čia­mo­ji vi­suo­me­nės kam­pa­ni­ja trun­ka vi­sus me­tus.       PDD mi­ni­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je, ją pa­žy­mi dau­giau kaip 195 Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos na­rės aso­cia­ci­jos iš 155 ša­lių, taip pat ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos, svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės, jų šei­mų na­riai.       Kam­pa­ni­jos už­da­vi­nys - skleis­ti vi­suo­me­nei ži­nias apie cuk­ri­nio dia­be­to prie­žas­tis, po­žy­mius, pro­fi­lak­ti­ką, gy­dy­mą, kom­pli­ka­ci­jas ir epi­de­mi­ją. PDD su­bu­ria šiam dar­bui mi­li­jo­nus žmo­nių, įskai­tant vai­kus ir su­au­gu­sius, ser­gan­čius dia­be­tu ir svei­kus, po­li­ti­kus ir ži­niask­lai­dos at­sto­vus.       Kiek­vie­nais me­tais gvil­de­na­ma skir­tin­ga PDD te­ma. Bu­vo kal­bė­ta apie cuk­ri­nį dia­be­tą ir gy­ven­se­ną, dia­be­tą ir žmo­gaus tei­ses, dia­be­to prie­žiū­ros bei gy­dy­mo kai­ną. Pas­ta­ruo­ju me­tu itin daug dė­me­sio skir­ta dia­be­to kom­pli­ka­ci­joms - šir­dies, akių, inks­tų, pė­dų pa­žei­di­mams. Ke­le­to pas­ta­rų­jų me­tų PDD te­mos:       2004 m. - Dia­be­tas ir nu­tu­ki­mas;       2005 m. - Dia­be­tas ir dia­be­ti­nė pė­da;       2006 m. - Dia­be­to kon­tro­lė kiek­vie­nam.       2007 ir 2008 me­tais PDD skelbs Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ją ir at­kreips dė­me­sį į dia­be­to po­vei­kį vi­so pa­sau­lio vai­kams ir pa­aug­liams. Dia­be­tas yra vie­na iš la­biau­siai pa­pli­tu­sių vai­kų lė­ti­nių li­gų. Juo ga­li su­sirg­ti bet ku­rio am­žiaus vai­kai, įskai­tant iki­mo­kyk­li­nu­kus ir net­gi kū­di­kius. Li­ga vai­kams vis dar daž­nai nu­sta­to­ma per vė­lai, kai jau var­gi­na ke­to­a­ci­do­zė, o kar­tais net­gi vi­sai ne­diag­no­zuo­ja­ma. Dėl to vis dar daug vai­kų mirš­ta nuo dia­be­to, ypač skur­džio­se ša­ly­se. Bū­ti­na at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į plin­tan­tį tiek I, tiek II ti­po vai­kų dia­be­tą, pa­brėž­ti anks­ty­vos diag­no­zės ir švie­ti­mo svar­bą, kad bū­tų iš­veng­ta kom­pli­ka­ci­jų ir iš­sau­go­ta gy­vy­bė.       Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja dar la­biau įpras­mi­na PDD, di­di­na kam­pa­ni­jos reikš­mę, ska­ti­na jo­je pla­čiau pa­si­reikš­ti po­li­ti­kams ir ži­niask­lai­dos at­sto­vams. Dėl to ren­gi­niuo­se sklei­džia­ma in­for­ma­ci­ja grei­čiau ir veiks­min­giau plin­ta dia­be­to pa­sau­ly­je. Pa­brė­žiant PDD ir kam­pa­ni­jos „Vie­ny­ki­mės prieš dia­be­tą“ ben­drys­tę, mė­ly­nas dia­be­to ra­tas ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tas PDD žen­klu. Mė­ly­nas ra­tas yra leng­vai su­pran­ta­mas ir pla­čiai nau­do­ja­mas sim­bo­lis. Jo reikš­mė ne­pa­pras­tai svar­bi. Įvai­rio­se kul­tū­ro­se ra­tas sim­bo­li­zuo­ja gy­vy­bę, svei­ka­tą ir vie­ny­bę. Pa­sau­li­nė dia­be­to ben­druo­me­nė tu­ri vie­ny­tis, kad ga­lė­tų įveik­ti epi­de­mi­ją.       10 netiesų apie diabetą       1. Dia­be­tas ne mir­ti­na li­ga. Ne­tie­sa!       Dia­be­tas yra pa­sau­lio ne­gan­da, nuo ku­rios mirš­ta tiek pat žmo­nių kiek nuo AIDS. Li­ga nu­si­ne­ša 3,8 mln. gy­vy­bių kas­met. Kas 10 sek. nuo dia­be­to ar jo kom­pli­ka­ci­jų mirš­ta žmo­gus.       2. Dia­be­tas - tur­tin­gų ša­lių bė­da. Ne­tie­sa!       Dia­be­tu ga­li su­sirg­ti bet koks žmo­gus ne­pri­klau­so­mai nuo jo pa­ja­mų. Šian­dien pa­sau­ly­je dau­giau kaip 240 mln. žmo­nių ser­ga dia­be­tu. Ma­no­ma, kad 2025 m. šis skai­čius bus per 380 mln.       Azi­jos, Vi­du­ri­nių Ry­tų, Oke­a­ni­jos ir Ka­ri­bų sa­lų ša­ly­se dia­be­tu ser­ga 12-20% gy­ven­to­jų. 2025 m. 80% dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­vens skur­džio­se ša­ly­se.       3. Dia­be­to gy­dy­mui ir pro­fi­lak­ti­kai vi­sa­me pa­sau­ly­je ski­ria­ma la­bai daug lė­šų. Ne­tie­sa!       Pa­sau­li­nis svei­ka­tos sek­to­rius 2002 m. ga­vo 2,9 mlrd. JAV do­le­rių, iš ku­rių tik 0,1% pa­skir­ta vi­sų lė­ti­nių ne­už­kre­čia­mųjų li­gų fi­nan­sa­vi­mui. Di­džio­ji pi­ni­gų da­lis iš­leis­ta AIDS pro­gra­moms. Nors dia­be­tas nu­si­ne­ša tiek pat gy­vy­bių kaip ir AIDS, jam te­ko da­ly­tis 0,1% fi­nan­sa­vi­mo su ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis.       Per 1997-2002 me­tus Pa­sau­lio ban­kas pa­pil­do­mai sky­rė 4,2 mlrd. JAV do­le­rių vi­suo­me­nės svei­ka­tai ir gy­ven­to­jų mi­ty­bai ge­rin­ti. Tik 2,5% šių pi­ni­gų iš­leis­ta lė­ti­nių li­gų ke­lia­moms pro­ble­moms spręs­ti.       4. Dia­be­to gy­dy­mas ne­bran­gus. Ne­tie­sa!       Jis yra bran­gus, to­dėl yra di­džiu­lė naš­ta vi­soms svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­moms. Eko­no­mi­nės prie­mo­nės, ku­rias Jung­ti­nės Tau­tos nu­ma­tė su­kur­ti be­si­vys­tan­čioms ša­lims kaip tūks­tant­me­čio plėt­ros tiks­lus, bus ge­ro­kai su­ma­žin­tos dėl dia­be­to įta­kos skurs­tan­čio­se ša­ly­se.       5. Dia­be­tu ser­ga tik pa­gy­ve­nę žmo­nės. Ne­tie­sa!       Dia­be­tu ga­li­ma su­sirg­ti bet ko­kio am­žiaus. Pa­sau­ly­je 246 mln. žmo­nių (20 - 79 me­tų am­žiaus) ser­ga dia­be­tu. Ne­tur­tin­go­se ša­ly­se dia­be­tu ser­ga ma­žiau­siai 80 mln. gy­ven­to­jų, ku­rių am­žius 40-59 me­tai.       6. Dia­be­tu daž­niau ser­ga vy­rai. Ne­tie­sa!       Dia­be­tu ser­ga tiek vy­rai, tiek mo­te­rys, pas­ta­ro­sios net­gi šiek tiek daž­niau. Li­ga pa­žei­džia vis jau­nes­nius žmo­nes, grės­min­gai plin­ta skur­džio­se ben­druo­me­nė­se.       7. Dia­be­to ne­ga­li­ma išveng­ti. Ne­tie­sa!       Nors I ti­po dia­be­tas ne­iš­ven­gia­mas, iki 80% II ti­po li­gos at­ve­jų ga­lė­tų bū­ti iš­ven­gia­ma tin­ka­mai mai­ti­nan­tis, dau­giau ju­dant, mankš­ti­nan­tis ir svei­kai gy­ve­nant.       8. Dia­be­to pro­fi­lak­ti­ka yra per bran­gi. Ne­tie­sa!       Eg­zis­tuo­ja dau­gy­bė ne­bran­gių ir veiks­min­gų prie­mo­nių. Įro­dy­ta, kad pan­de­mi­ją ga­li stab­dy­ti ra­cio­na­lios gy­ve­ni­mo ap­lin­kos ge­ri­ni­mo, mi­ty­bos kei­ti­mo ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo di­di­ni­mo stra­te­gijos.       9. Dia­be­tas yra ne­svei­kos gy­ven­se­nos pa­sek­mė.       Tie­sa, bet ne vien tai.       Re­a­ly­bė yra to­kia, kad skur­džiai gy­ve­nan­čios šei­mos tu­ri la­bai men­kas ga­li­my­bes pa­si­rink­ti gy­ve­ni­mo są­ly­gas, mi­ty­bą ir tin­ka­mą iš­si­la­vi­ni­mą.       10. Mes vi­si nuo ko nors mir­si­me. Tie­sa, bet...       Mir­tis yra ne­iš­ven­gia­ma, bet ji ne­tu­ri bū­ti lė­ta, skaus­min­ga ir anks­ty­va. Nuo dia­be­to kas­met pa­sau­ly­je mirš­ta 3,8 mln. žmo­nių. Bud­ru­mas, pro­fi­lak­ti­ka ir tin­ka­mas gy­dy­mas ga­li pa­dė­ti dau­ge­lio ne­tek­čių iš­veng­ti.       Dia­be­tas - pa­sau­li­nė ne­gan­da       Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja bu­vo bū­ti­na, nes dia­be­tas yra vie­nas iš svar­biau­sių nū­die­nos pa­sau­lio svei­ka­tos rū­pes­čių. Dia­be­to epi­de­mi­ja luo­ši­na vis dau­giau žmo­nių, su­kel­da­ma eko­no­mi­nes ir so­cia­li­nes bė­das. Li­ga nu­si­ne­ša tiek pat gy­vy­bių per me­tus kiek ir ŽIV/AIDS, tai­gi yra di­džiu­lė naš­ta bet ko­kios ša­lies svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mai ir eko­no­mi­kai, skau­džiau­siai pa­lie­čian­ti skur­džiau­sias vi­suo­me­nes. Ne­pai­sant to, pa­sau­lio dė­me­sio dia­be­tui vis dar sto­ko­ja­ma.       Dia­be­to pa­pli­ti­mas       Vi­sa­me pa­sau­ly­je gy­ve­na dau­giau kaip 246 mln. žmo­nių, ku­riems diag­no­zuo­tas dia­be­tas. Tai su­da­ro 6% su­au­gu­sių (20-79 m.) gy­ven­to­jų. Nu­ma­to­ma, kad 2025 me­tais sirgs 380 mln. ir tai su­da­rys 7,1% vi­sų pa­sau­lio su­au­gu­sių­jų.       Dau­giau­sia ser­gan­čių­jų gy­ve­na Va­ka­rų Ra­mio­jo van­de­ny­no (67 mln.) ir Eu­ro­pos re­gio­ne (53 mln.). Ta­čiau la­biau­siai li­ga pa­pli­tu­si Ar­ti­muo­siuo­se ir Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se (9,2%), taip pat Šiau­rės Ame­ri­ko­je (8,4%).       Nu­ma­to­ma, kad 2025 me­tais dia­be­to pa­pli­ti­mas Pie­tų ir Cen­tri­nė­je Ame­ri­ko­je pa­si­vys Šiau­rės Ame­ri­kos duo­me­nis ir bus ati­tin­ka­mai 9,3% ir 9,7%. Va­ka­rų Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne ir to­liau gy­vens dau­giau­sia ser­gan­čių dia­be­tu žmo­nių, jų skai­čius, ly­gi­nant su 2007 me­tais, iš­augs be­veik 50% ir sieks 100 mln.       Nu­sta­ty­ta, kad be­veik 308 mln., ar­ba 7,5%, su­au­gu­sių 20-79 m. am­žiaus Že­mės gy­ven­to­jų var­gi­na su­tri­ku­si gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja. Dau­giau kaip 80% šių žmo­nių - be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se. Nu­ma­to­ma, kad 2025 m. su­au­gu­sių­jų, ku­rių su­tri­ku­si gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja, skai­čius išaugs iki 418 mln. (8,1%).       Va­ka­rų Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne gy­ve­na dau­giau­sia žmo­nių, ku­riems nu­sta­ty­tas gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas - 112 mln., tuo tar­pu Eu­ro­po­je yra di­džiau­sias šio ne­ga­la­vi­mo pa­pli­ti­mas - 9,1%. Nu­ma­to­ma, kad 2025 me­tais la­biau­siai gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mai pa­daž­nės Af­ri­ko­je ir Ar­ti­muo­siuo­se bei Vi­du­ri­niuo­se Ry­tuo­se.       Diabetas besivystančiose šalyse       Dau­ge­ly­je ne­tur­tin­gų ša­lių dia­be­to prie­žiū­ros naš­ta grės­min­gai ma­ži­na gy­ve­ni­mo stan­dar­tų ­ge­rė­ji­mo, iš­si­la­vi­ni­mo ir eko­no­mi­kos au­gi­mo ro­dik­lius. Nu­sta­ty­ta, kad apie 80% iš 246 mln. ser­gan­čių­jų dia­be­tu gy­ve­na be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se. Sep­ty­nios iš de­šim­ties ša­lių, ku­rio­se gy­ve­na dau­giau­sia ser­gan­čių­jų, yra ne­tur­tin­gos. Jei­gu ne­bus im­ta­si pre­ven­ci­nių prie­mo­nių, per ar­ti­miau­sius 20 me­tų la­biau­siai pa­dau­gės ser­gan­čių­jų be­si­vys­tan­čios eko­no­mi­kos re­gio­nuo­se. Šioms ša­lims teks di­džiu­lė dia­be­to ža­los naš­ta. Po­li­ti­kai daž­nai ne­iš­girs­ta vi­suo­me­nės svei­ka­tos bal­so.       Kiek­vie­nais me­tais 3,8 mln. su­au­gu­sių­jų mirš­ta nuo dia­be­to ar jo kom­pli­ka­ci­jų. Ža­la yra itin di­de­lė skur­džio­se ša­ly­se, kur daug vai­kų, ser­gan­čių I ti­po dia­be­tu, mirš­ta dėl to, kad ne­gau­na gy­vy­bei bū­ti­no in­su­li­no. Dau­ge­lis li­go­nių yra ne­mo­ko­mi ir ne­pri­žiū­ri­mi taip, kad ga­lė­tų iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų.       Dia­be­tas jau­nė­ja       Pra­ei­ty­je bu­vo ma­ny­ta, kad II ti­po dia­be­tas yra vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga. Šian­dien pa­sau­lis yra liu­dy­to­jas spar­čiai plin­tan­čios šios li­gos tarp jau­ni­mo. Dia­be­tas tar­si per­si­slin­ko per vi­są kar­tą ir pa­žei­džia žmo­nes jų eko­no­miškai pro­duk­ty­viau­siais metais.       Nors Eu­ro­po­je II ti­po dia­be­tu ser­ga dau­giau­sia 60-79 me­tų žmo­nės, Pie­tų ir Cen­tri­nė­je Ame­ri­ko­je, Pie­tų, Ry­tų Azi­jo­je ir Va­ka­rų Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­nuo­se dau­giau­siai II ti­po li­go­nių yra 40-59 m. am­žiaus. Šian­dien 46% vi­sų šių ser­gan­čių­jų yra 40-59 me­tų am­žiaus gru­pės, ir tai yra 113 mln. žmo­nių. Aki­vaiz­du, kad ne­tru­kus eko­no­mi­nė dia­be­to naš­ta svei­ka­tos ap­sau­gos biu­dže­tui ir vi­sai vi­suo­me­nei dar di­dės, ypač dėl il­gai­niui daž­nė­jan­čių dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų.       I ti­po (vai­kų) dia­be­tas       I ti­po dia­be­tas daž­nė­ja dau­ge­ly­je ša­lių. Ben­dras ser­ga­mu­mo di­dė­ji­mas sie­kia 3% kas­met. Apie 70000 vai­kų iki 14 me­tų su­ser­ga dia­be­tu kiek­vie­nais me­tais.       Iš 440000 vai­kų iki 14 m. diag­no­zuo­tų dia­be­to at­ve­jų dau­giau kaip 25% - Piet­ry­čių Azi­jos re­gio­ne, per 20% - Eu­ro­pos re­gio­ne. Suo­mi­jo­je, Šve­di­jo­je ir Nor­ve­gi­jo­je yra už­re­gist­ruo­tas di­džiau­sias vai­kų ser­ga­mu­mas I ti­po dia­be­tu.       II ti­po vai­kų dia­be­tas       Tiek iš­si­vys­čiu­sio­se, tiek be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se daž­nė­ja vai­kų ir pa­aug­lių II ti­po dia­be­tas. Nors dar trūks­ta iš­sa­mių šios sri­ties ty­ri­mų, pri­pa­žįs­ta­ma, kad vai­kų II ti­po dia­be­tas tam­pa pa­sau­li­ne vi­suo­me­nės svei­ka­tos ne­gan­da, ku­rios pa­sek­mės ga­li bū­ti la­bai liūdnos.       Vai­kų II ti­po dia­be­to ri­zi­ka yra aki­vaiz­džiai su­si­ju­si su jų nu­tu­ki­mu, ku­rį są­ly­go­ja pa­ki­tu­si mi­ty­ba ir gy­ven­se­na. Ne­svei­ka mi­ty­ba, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka, blo­gi įpro­čiai plin­ta tiek tur­tin­go­se, tiek be­si­vys­tan­čio­se šaly­se, dau­giau­sia mies­tuo­se.       Ty­ri­mai ro­do, kad II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems jau­nuo­liams pa­di­dė­ja smul­kių­jų ir stam­bių­jų krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jų grės­mė. Jei­gu ne­bus im­ta­si prie­mo­nių, tai bus naš­ta svei­ka­tos biu­dže­tui ir vi­sai vi­suo­me­nei.       Po­vei­kis eko­no­mi­kai       Pa­sau­li­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dos dia­be­to bei jo kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui ir pre­ven­ci­jai skai­čiuo­ja­mos šim­tais mi­li­jar­dų do­le­rių kas­met. Ši kai­na au­ga grei­čiau ne­gu pa­sau­lio gy­ven­to­jų skai­čius. Ta­čiau dar di­des­nę dia­be­to fi­nan­si­nę ža­la da­ro anks­ty­vos mir­tys ir in­va­li­du­mas dėl kom­pli­ka­ci­jų (šir­dies, inks­tų, akių, pė­dų), nors joms bu­vo ga­li­ma už­kirs­ti ke­lią.       Dau­giau kaip 80% dia­be­to me­di­ci­ni­nės kon­tro­lės su­mos iš­lei­džia eko­no­miš­kai tur­tin­giau­sios pa­sau­lio ša­lys. Ta­čiau skur­džiau­sios ša­lys, ku­rio­se grei­tai gy­vens 80% vi­sų ser­gan­čių­jų, sto­ko­ja lė­šų net­gi gy­vy­biš­kai svar­biems pi­giau­siems an­ti­dia­be­ti­niams vaistams.       Diabeto epidemija: faktai       »  Šian­dien pa­sau­ly­je dia­be­tu ser­ga dau­giau kaip 246 mln. žmo­nių. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. sirgs per 380 mln.       »  Kas­met dia­be­tu su­ser­ga 7 mln. žmo­nių.       »  Kas­met 3,8 mln. mir­čių yra su­si­ję su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis, įskai­tant šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gas, ku­rias sun­ki­na dia­be­to su­trik­dy­ta li­pi­dų apy­kai­ta ir hi­per­ten­zi­ja.       »  Kas 10 sek. nuo dia­be­to mirš­ta žmo­gus.       »  Kas 10 sek. dia­be­tu su­ser­ga du žmo­nės.       »  Azi­jos, Vi­du­ri­nių Ry­tų, Oke­a­ni­jos ir Ka­ri­bų sa­lų ša­ly­se dia­be­tu ser­ga 12-20% su­au­gu­sių gy­ven­to­jų.       »  Sep­ty­nios iš de­šim­ties ša­lių, ku­rio­se dia­be­tu ser­ga dau­giau­sia žmo­nių, yra ne­tur­tin­gos.       »  2025 m. 80% dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių gy­vens skur­džio­se be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se.       »  Be­veik pu­sė ser­gan­čių­jų dia­be­tu yra 40-59 m. am­žiaus. 70% iš jų gy­ve­na be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se.       »  In­di­jo­je gy­ve­na di­džiau­sias skai­čius (41 mln.) dia­be­tu ser­gan­čių­jų; jie su­da­ro 6% su­au­gu­sių­jų po­pu­lia­ci­jos.       »  Ki­ni­jo­je dia­be­tas diag­no­zuo­tas 4,3% gy­ven­to­jų; prog­no­zuo­ja­ma, kad per ar­ti­miau­sius 20 me­tų ser­gan­čių­jų skai­čius viršys 50 mln.       »  I ti­po dia­be­tas, ku­riuo su­ser­ga vai­kai ir jau­ni žmo­nės, spar­čiai plin­ta, jis daž­nė­ja 3% kas­met.       »  70 000 vai­kų iki 14 m. kas­met su­ser­ga dia­be­tu.       »  Tiek be­si­vys­tan­čio­se, tiek iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se vis daž­niau vai­kams diag­no­zuo­ja­mas II ti­po dia­be­tas; ši li­ga bu­vo nu­sta­ty­ta net kai ku­riems 8 me­tų vai­kams.       »  Yra duo­me­nų, kad II ti­po dia­be­tu ga­li su­sirg­ti ir tie vai­kai, ku­riems at­ro­dė ne­bu­vo ri­zi­kos.       »  Ja­po­ni­jo­je II ti­po dia­be­to pa­pli­ti­mas tarp mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų pa­dvi­gu­bė­jo nuo 7,3 šim­tui tūks­tan­čių gy­ven­to­jų 1976-1980 me­tais iki 13,9 - 1991-1995 me­tais. Šio­je ša­ly­je II ti­po dia­be­tu su­sir­go dau­giau vai­kų ne­gu I ti­po li­ga.       Dia­be­to eko­no­mi­ka: po­vei­kis žmo­gui ir vi­suo­me­nei       Pa­sau­li­nės dia­be­to epi­de­mi­jos po­vei­kis su­sir­gu­sia­jam ir vi­suo­me­nei yra daug di­des­nis ne­gu įsi­vaiz­duo­ja­ma. Di­džiau­sia dia­be­to kai­na yra ne šim­tai mi­li­jar­dų, iš­leis­ti gy­dy­ti kom­pli­ka­ci­joms, ku­rių ga­lė­jo ne­bū­ti, o kan­čia, už­krau­ta ser­gan­čių­jų šei­moms (mir­tis, luo­šu­mas, fi­nan­si­nis skur­das), ir nuos­to­liai, ku­riuos pa­ti­ria ša­lių eko­no­mi­ka kas­met dėl žmo­nių ne­pa­jė­gu­mo pro­duk­ty­viai dirb­ti. Tai­gi dia­be­tas pa­lie­čia vi­są vi­suo­me­nę.       Ža­la yra dar bai­ses­nė, ži­nant, jog ir ne­bran­gus gy­dy­mas bū­tų pa­dė­jęs iš­veng­ti dau­ge­lio kom­pli­ka­ci­jų. Net­gi skur­džiau­sio­se ša­ly­se dau­ge­lis pa­pras­čiau­sių gy­dy­mo ir pre­ven­ci­jos bū­dų ga­lė­tų su­tau­py­ti me­di­ci­ni­nės prie­žiū­ros iš­lai­das.       Ne­įga­lu­mas ir mir­tis       Nu­ma­ty­ta, kad 2007 m. nuo dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je mi­rė ir mirs 3,8 mln. žmo­nių; tai pa­sau­ly­je su­da­ro 6% mir­ties prie­žas­čių, ly­giai tiek pat, kaip ir nuo AIDS.       Pa­gal PSO skai­čia­vi­mus, kiek dar­bo me­tų pra­ran­da­ma dėl dia­be­tu ser­gan­čio žmo­gaus mir­ties, tai su­da­ro dau­giau kaip 25 mln. me­tų, pra­ras­tų kas­met. Be to, dar su­si­da­ro 23 mln. me­tų, ku­rių me­tu ken­čia­ma dėl dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų su­kel­to ne­įga­lu­mo ir su­pras­tė­ju­sios gy­ve­ni­mo ko­ky­bės.       Itin di­de­li pra­ra­di­mai dėl ne­įga­lu­mo ir mir­ties at­ve­jų skai­čiuo­ja­mi skur­džio­se ir vi­du­ti­nių pa­ja­mų ša­ly­se. Ten žmo­nės, su­sir­gę dia­be­tu, ne­gau­na to gy­dy­mo, ku­ris ga­lė­tų pa­dė­ti ati­to­lin­ti luo­ši­nan­čias ir mir­ti­nas kom­pli­ka­ci­jas. Pa­vyz­džiui, Vi­du­rio ir Pie­tų Af­ri­ko­je mir­tin­gu­mas nuo dia­be­to yra ke­tu­ris kar­tus di­des­nis nei ki­to­se pa­sau­lio vie­to­se.       To­se ša­ly­se vai­kai, su­sir­gę I ti­po dia­be­tu, daž­nai mirš­ta dėl in­su­li­no sto­kos, nes vals­ty­bė ne­už­tik­ri­na šio gy­dy­mo. Vie­toj to, dau­gy­bė vy­riau­sy­bių ap­mo­kes­ti­na in­su­li­no įve­ži­mą į ša­lį ir su­var­žo ne­bran­gių in­su­li­nų par­da­vi­mą. Pa­ly­gin­ki­te tris Af­ri­kos vals­ty­bes, ku­rio­se vy­riau­sy­bės vyk­do šiuo klau­si­mu skir­tin­gą po­li­ti­ką: Zam­bi­jo­je vei­kia gy­dy­mo in­su­li­nu pro­gra­ma, to­dėl ten žmo­gus, ku­riam rei­kia gy­dy­tis in­su­li­nu, iš­gy­ve­na vi­du­ti­niš­kai 11 me­tų, Ma­ly­je to­kiam li­go­niui lie­ka gy­ven­ti 30 mė­ne­sių, o Mo­zam­bi­ke - tik vie­ne­ri me­tai.       Be­pras­miš­kos vai­kų mir­tys yra ka­tast­ro­fa. Ta­čiau, re­mian­tis sta­tis­ti­ka, nuo dia­be­to in­va­li­dais tam­pa ir mirš­ta dau­giau­sia su­au­gę žmo­nės. Dėl to daug vai­kų lie­ka naš­lai­čiai, ne­ga­li mo­ky­tis, o pri­va­lo pa­dė­ti iš­lai­ky­ti šei­mą ar­ba pri­žiū­rė­ti ligonius. Dia­be­to fi­nan­si­niai po­rei­kiai ga­li ne­pa­lik­ti pi­ni­gų vai­kų gy­dy­mui ir mokslui.       Dia­be­to įta­ka šei­mos biudžetui       Skur­džiau­sio­se ša­ly­se dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės ir jų šei­mos tu­ri pri­si­im­ti be­veik vi­są fi­nan­si­nę naš­tą tų vais­tų, ku­riuos jie ga­li įpirk­ti. Pa­vyz­džiui, In­di­jo­je skur­džiau­siai gy­ve­nan­tys ir dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės iš­lei­džia 25% vi­sų sa­vo pa­ja­mų li­gos kon­tro­lei. Dau­giau­sia, už ką jie ga­li su­si­mo­kė­ti, yra me­di­ka­men­tai, ku­rie pa­lai­ko juos gy­vus, ta­čiau ne­už­tik­ri­na nor­ma­lios krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lės.       Nors vi­du­ti­nis pa­ja­mų dy­dis yra di­des­nis Lo­ty­nų Ame­ri­kos ir Ka­ri­bų ša­ly­se, šei­mos, ku­rio­se yra ser­gan­čių­jų dia­be­tu, iš­lei­džia 40-60% sa­vo pa­ja­mų gy­dy­mui. Tai la­bai ri­bo­ja jų ga­li­my­bes įpirk­ti to­kią prie­žiū­rą, ko­kios jiems rei­kia. Vien tik hi­pog­li­ke­mi­zuo­jan­tys vais­tai su­ry­ja pu­sę su­mos, ku­rią jie ga­li išleis­ti. Ne­be­lie­ka pi­ni­gų to­kiems vais­tams kaip as­pi­ri­nas, ACE in­hi­bi­to­riai, sta­ti­nai ir ki­ti pi­giau­si medikamen­tai, ku­riais ga­li­ma už­kirs­ti ke­lią inks­tų, šir­dies veik­los su­tri­ki­mams, in­fark­tui, in­sul­tams ir am­pu­ta­ci­joms.       TDF nu­sta­tė, kad 2007m. vie­nam dia­be­tu ser­gan­čiam žmo­gui per me­tus bus iš­leis­ta: 6 JAV do­le­riai Bu­run­džio res­pub­li­ko­je, 10 JAV do­le­rių Ta­dži­kis­ta­ne, 78 JAV do­le­riai Ga­no­je, 48 JAV do­le­riai Hai­ty­je. Šių su­mų ne­pa­kan­ka pa­deng­ti me­ti­nes iš­lai­das už pa­pras­čiau­sius pe­ro­ra­li­nius vais­tus, ku­rie ga­lė­tų ma­žin­ti gy­vy­bei grės­min­gą hi­per­gli­ke­mi­ją.       Pra­ras­ta eko­no­mi­kos plėt­ra       Skur­din­da­mas šei­mą dia­be­tas yra nuos­to­lin­gas kiek­vie­nai bend­ruo­me­nei. Dėl ne­įga­lu­mo pra­ran­da­mi dar­buo­to­jai; au­ga gy­dy­mo ir prie­žiū­ros kai­na; eko­no­miš­kai žlun­ga šei­mų ir smul­kus ver­slas; vai­kai (ypač mer­gai­tės) ne­be­si­mo­ko, nes rei­kia pa­dė­ti ar­ti­mie­siems. Dar ne­re­tai plin­ta AIDS, tu­ber­ku­lio­zė, da­ro­mi nu­si­kal­ti­mai, žmo­nės ne­ten­ka vil­ties ir pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, kaip svar­biau­sių eko­no­mi­kos au­gi­mo veiks­nių.       In­fark­tų ir in­sul­tų daž­niau­sia prie­žas­tis yra dia­be­tas.       At­si­žvelg­da­ma į vi­sa tai, PSO nu­sta­tė, kad 2005-2014 me­tais dėl dia­be­to, šir­dies in­fark­to ir in­sul­to bus pra­ras­ta:       »  555,7 mlrd. JAV do­le­rių Ki­ni­jo­je;       »  303,2 mlrd. - Ru­si­jo­je;       »  336,6 mlrd. - In­di­jo­je;       »  49,2 mlrd. - Bra­zi­li­jo­je;       »  2,5 mlrd . - net­gi to­kio­je skur­džio­je ša­ly­je kaip Tan­za­ni­ja.       Dau­gu­mos šir­dies in­fark­tų ir in­sul­tų prie­žas­tis yra dia­be­tas.       Įskai­čiuo­jant in­va­li­du­mą, pa­di­dė­ju­sias gy­dy­mo iš­lai­das ir ki­tus veiks­nius, šie PSO pa­teik­ti skai­čiai ga­li pa­tri­gu­bė­ti. Vi­sa­me pa­sau­ly­je vy­riau­sy­bėms teks mo­kė­ti dau­gy­bę įvai­rių gy­dy­mo pa­šal­pų, in­va­li­du­mo pen­si­jų, me­di­ci­nos ir so­cia­li­nės prie­žiū­ros kai­nų bei mo­kes­čių. Dar dau­giau pri­va­tūs svei­ka­tos drau­dė­jai ir darb­da­viai di­dins mo­kes­čius žmo­nėms, ser­gan­tiems dia­be­tu. Jei­gu ne­bus im­ta­si prie­mo­nių, dia­be­tas kenks vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­nei pa­žan­gai.       Dia­be­tas spar­čiau plin­ta ten, kur eko­no­mi­kos ro­dik­liai pras­tes­ni, ne­gu ten, kur ge­res­ni, tai­gi skur­des­nės ša­lys ga­li pra­ras­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą. Be­si­vys­tan­čioms ša­lims Jung­ti­nių Tau­tų su­kur­tus „Tūks­tant­me­čio plėt­ros tiks­lus” ga­li pa­veik­ti dia­be­tas, jei­gu ne­bus už­kirs­tas ke­lias jo pli­ti­mui ir kom­pli­ka­ci­joms.       Ge­res­niu gy­dy­mu tau­po­mos lė­šos       Bran­giau­siai kai­nuo­ja gy­dy­mas dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų, ypač in­fark­to, in­sul­to, ga­lū­nių am­pu­ta­ci­jų ir inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo. Jų ga­li­ma iš­veng­ti, var­to­jant ne­bran­gius vais­tus, kon­tro­liuo­jan­čius krau­jo gliu­ko­zę, krau­jo spau­di­mą, li­pi­dus (vi­si kar­tu jie ma­ži­na ri­zi­ką per­pus). Var­to­jant as­pi­ri­ną šir­dies li­gų ri­zi­ka su­ma­ži­na­ma 20-25%. Ge­rų re­zul­ta­tų pa­sie­kia­ma nu­sto­jus rū­ky­ti (svar­biau­sia prie­mo­nė nuo vi­sų li­gų), tin­ka­mai mai­ti­nan­tis, dau­giau ju­dant, ko­re­guo­jant kū­no svo­rį.       2006 m. pa­sau­lio ban­kas sis­te­min­gai ver­ti­no be­si­vys­tan­čių ša­lių dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nių po­vei­kį. Jie ty­rė 14 gy­vy­bę iš­sau­gan­čių gy­dy­mo bū­dų, ku­rie yra ren­ta­bi­lūs vi­suo­se be­si­vys­tan­čiuo­se pa­sau­lio re­gio­nuo­se, nes su­tau­po­mi vi­sų pi­ni­gai. Ke­tu­ri ren­ta­bi­lūs me­to­dai yra pa­pras­čiau­sia mi­ni­ma­li krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė tab­le­tė­mis, krau­jo spau­di­mo ko­rek­ci­ja, pė­dų prie­žiū­ra, esant di­de­lei opų ri­zi­kai, ir mo­te­rų, ser­gan­čių dia­be­tu, sau­go­ji­ma­sis nuo pas­to­ji­mo. To­liau at­lie­ka­mi ty­ri­mai į šį są­ra­šą įtrau­kė kas­die­ni­nį as­pi­ri­no ir sta­ti­nų var­to­ji­mą.       Šie dia­be­to gy­dy­mo bū­dai yra ne tik ne­bran­gūs, ren­ta­bi­lūs, bet ir pa­cien­tui įpras­ti bei leng­vai įgy­ven­di­na­mi. Pa­ša­li­niai po­vei­kiai yra la­bai re­ti, var­to­jant re­ko­men­duo­ja­mas do­zes. Re­gu­lia­rus ste­bė­ji­mas nė­ra bū­ti­nas. Šie gy­dy­mo bū­dai ga­li ne­sun­kiai pa­siek­ti li­go­nius per jau eg­zis­tuo­jan­čias vie­ti­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mas ir struk­tū­ras, su­stip­rin­da­mi pa­grin­di­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros ins­ti­tu­ci­jas, nuo ku­rių pri­klau­so kiek­vie­nos tau­tos svei­ka­ta.       Liūd­na, bet dau­ge­lis ren­ta­bi­lių gy­dy­mo bū­dų, re­ko­men­duo­tų Pa­sau­lio ban­ko, yra re­tai nau­do­ja­mi už in­dust­ri­nio pa­sau­lio ri­bų, nors jie su­tau­po me­di­ci­nos prie­žiū­ros iš­lai­das. Pa­grin­di­nė to prie­žas­tis yra ta, kad di­džiau­sią skur­džiau­sių ša­lių biu­dže­to da­lį su­da­ro iš ki­tur gau­tos do­ta­ci­jos. Do­tuo­to­jai dau­giau­sia rū­pi­na­si in­fek­ci­nių li­gų ir vai­kų gy­dy­mu. Ta­čiau šir­dies bei krau­ja­gys­lių, dia­be­to li­gų su­kel­ta tė­vų, se­ne­lių mir­tis ar ne­įga­lu­mas skau­džiai pa­kei­čia vai­kų, vai­kai­čių li­ki­mą ir svei­ka­tą.       Pa­sau­lio iš­lai­dos dia­be­to me­di­ci­ni­nei prie­žiū­rai       Pa­sau­lio iš­lai­dos dia­be­to gy­dy­mui au­ga grei­čiau ne­gu gy­ven­to­jų skai­čius. Yra nu­ma­ty­ta, kad 2007 me­tais dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui ir pro­fi­lak­ti­kai bus iš­leis­ta ma­žiau­siai 232 mlrd. JAV do­le­rių, o 2025 me­tais - 302,5 mlrd. JAV do­le­rių.       »  Iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se apie 25% dia­be­to iš­lai­dų ski­ria­ma prie­mo­nėms krau­jo gliu­ko­zei ma­žin­ti; 25% iš­lei­džia­ma kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kai ir gy­dy­mui; 50% - gy­dy­ti ki­toms li­goms, ku­rios ly­di dia­be­tą.       »  Iš­lai­dos žmo­gaus, ser­gan­čio dia­be­tu ir ter­mi­na­li­nės sta­di­jos inks­tų veik­los ne­pa­kan­ka­mu­mu, gy­dy­mui yra 3-4 kar­tus di­des­nės ne­gu to, ku­ris iš­ven­gė kom­pli­ka­ci­jų.       »  Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se hos­pi­ta­li­za­ci­ja dėl dia­be­to su­kel­tų ūmių būk­lių at­ima 44% dia­be­tui ski­ria­mų lė­šų, 22% iš­lei­džia­ma am­bu­la­to­ri­nei pa­gal­bai, 19% - me­di­ka­men­tams, 15% - slau­gai.       »  Pa­na­šio­mis pro­por­ci­jo­mis lė­šos nau­do­ja­mos ir ki­to­se iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se, pa­vyz­džiui, Suo­mi­jo­je.       »  Vi­du­ti­nes pa­ja­mas tu­rin­čio­se ša­ly­se pu­sę me­di­ci­ni­nių dia­be­to iš­lai­dų ski­ria­ma gy­ven­to­jų krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lei, ki­tą pu­sę - ben­drai svei­ka­tos prie­žiū­rai ir lė­ti­nių kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui.       »  Lo­ty­nų Ame­ri­kos ir Ka­ri­bų vals­ty­bė­se krau­jo gliu­ko­zę ma­ži­nan­tiems vais­tams iš­lei­džia­ma 50% vi­sų lė­šų, o skur­džio­se ša­ly­se - be­veik 100 proc.       Iš­lai­dų skir­tu­mai       »  Dau­giau kaip 80% vi­sų dia­be­tui iš­lei­džia­mų pi­ni­gų ten­ka tur­tin­giau­sioms ša­lims.       »  Ma­žiau kaip 20% vi­sų lė­šų ten­ka ne­tur­tin­goms šalims, ku­rio­se ar­ti­miau­siu me­tu gy­vens dau­giau kaip 80% vi­sų pa­sau­lio ser­gan­čių­jų.       »  Vie­na ša­lis, JAV, ku­rio­je ser­ga 8% gy­ven­to­jų, ski­ria dau­giau kaip 50% vi­sų pa­sau­ly­je dia­be­tui iš­lei­džia­mų pi­nigų.       »  Eu­ro­po­je iš­lei­džia­ma 25% vi­sų lė­šų.       »  Di­džio­ji da­lis li­ku­sių pi­ni­gų iš­lei­džia­ma Aust­ra­li­jo­je ir Ja­po­ni­jo­je.       »  Skur­džiau­sios pa­sau­lio vals­ty­bės sto­ko­ja lė­šų net­gi pa­pras­čiau­siems ir pi­giau­siems gy­vy­bę gelbs­tin­tiems vais­tams.       Jei­gu nie­kas ne­pa­si­keis, iš­lai­dų dia­be­to gy­dy­mui skir­tu­mai tarp tur­tin­gų ir var­gin­gų ša­lių dar di­dės.       Dia­be­to kon­tro­lės pri­ei­na­mu­mas       Nors dia­be­to me­di­ci­ni­nės kon­tro­lės kai­na iš­si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se yra daug di­des­nė, be­veik vi­so­se jo­se gy­dy­mas yra ap­mo­ka­mas iš drau­di­mo sis­te­mų ar vals­ty­bi­nių me­di­ci­ni­nių tar­ny­bų lė­šų. Tai pa­de­da ne­nu­skurs­ti žmo­nėms, ku­rie su­ser­ga dia­be­tu. Ta­čiau gy­dy­mo kai­nos šio­se ša­ly­se yra di­des­nės, nes ne­pa­kan­ka­mai ski­ria­ma pi­ni­gų to­kių bran­gių kom­pli­ka­ci­jų, kaip šir­dies li­gos, in­fark­tas, inks­tų li­gos ir am­pu­ta­ci­jos, pro­fi­lak­ti­kai.       Be­si­vys­tan­čio­se ša­ly­se dau­gu­ma ser­gan­čių­jų dia­be­tu mo­ka už gy­dy­mą iš sa­vo ki­še­nės. Mat ten yra pras­čiau su­tvar­ky­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros in­fra­struk­tū­ra. Biu­dže­tas svei­ka­tos ap­sau­gai yra kur kas ma­žes­nis pa­ly­gin­ti su iš­lai­do­mis ka­riuo­me­nei ir kt. Im­por­tuo­ja­mi vais­tai yra ap­mo­kes­ti­na­mi, ne­su­bsi­di­juo­ja­mi. Gy­dy­to­jai ir slau­gy­to­jos ma­žai už­dir­ba ir daž­nai emig­ruo­ja į tur­tin­ges­nes ša­lis ar­ba pir­mi­nę svei­ka­tos prie­žiū­ros gran­dį pa­kei­čia į ge­riau do­tuo­ja­mą in­fek­ci­nių li­gų kon­tro­lės sri­tį. Vais­tų ga­min­to­jai ir pla­tin­to­jai spe­cia­lis­tų ne­ska­ti­na. Vals­ty­bi­nis vais­tų tie­ki­mas yra ne­pa­ti­ki­mas, žmo­nės pri­vers­ti juos pirk­ti iš pri­va­čių vais­ti­nių, ku­rios lai­ko aukš­tas kai­nas. Svei­ka­tos drau­di­mo sis­te­mos daž­niau­siai nė­ra ar­ba ji ne­vei­kia.       Kas yra dia­be­tas?       Dia­be­tas yra lė­ti­nė, luo­ši­nan­ti ir daž­nai mir­ti­na li­ga. Su­ser­ga­ma, kai or­ga­niz­mas ne­ga­mi­na ar ga­mi­na ne­pa­kan­ka­mai in­su­li­no (I ti­po dia­be­tas) ar­ba ne­ga­li jo pa­nau­do­ti (II ti­po dia­be­tas).       In­su­li­nas yra hor­mo­nas, ku­rį ga­mi­na ka­sa. Jis pa­de­da krau­jo gliu­ko­zei (cuk­rui) iš krau­jo pa­tek­ti į ląs­te­les ir ap­rū­pin­ti jas ener­gija.       I ti­po dia­be­tas dar va­di­na­mas nuo in­su­li­no pri­klau­so­mu, auto­­imu­ni­niu ar jau­nat­vi­niu. Jį su­ke­lia or­ga­niz­mo au­to­imu­ni­nė re­ak­ci­ja, kai or­ga­niz­mo imu­ni­nė sis­te­ma nai­ki­na in­su­li­ną ga­mi­nan­čias ląs­te­les. Ko­dėl tai vyks­ta, dar ne­ži­no­ma. Žmo­nių, ser­gan­čių I ti­po dia­be­tu, ka­sa vi­sai ne­ga­mi­na ar­ba ga­mi­na la­bai ma­žai in­su­li­no. Su­sirg­ti ga­li bet ko­kio am­žiaus žmo­nės, bet daž­niau­siai - vai­kai ir jau­nuo­liai. I ti­po dia­be­to gy­dy­mui bū­ti­nas in­su­li­nas. Tik kas­die­ni­nė­mis jo in­jek­ci­jo­mis ko­re­guo­ja­mas krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. Ne­gau­da­mi in­su­li­no li­go­niai mirš­ta.       II ti­po li­ga dar va­di­na­ma nuo in­su­li­no ne­pri­klau­so­mu ar­ba su­au­gu­sių­jų dia­be­tu. Ser­gan­tie­siems pa­pras­tai ne­rei­kia in­su­li­no in­jek­ci­jų, bent jau li­gos pra­džio­je. Pa­pras­tai krau­jo gliu­ko­zė kon­tro­liuo­ja­ma die­ta, mankš­ta, an­ti­dia­be­ti­nė­mis tab­le­tė­mis. Kai toks gy­dy­mas ne­pa­de­da, ski­ria­mas in­su­li­nas.       II ti­po dia­be­tu daž­niau su­ser­ga vy­res­ni ne­gu 45 me­tų, per daug sve­rian­tys žmo­nės. Ta­čiau dau­gė­jant nu­tu­ku­sių vai­kų ir jau­nuo­lių, ši li­ga ir jiems ne­re­tai diag­no­zuo­ja­ma. II ti­po dia­be­tas su­da­ro 90-95% vi­sų dia­be­to at­ve­jų.       Lai­ku ne­diag­no­zuo­ja­mas ir ne­gy­do­mas II ti­po dia­be­tas su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jas, net­gi anks­ty­vą mir­tį. Pa­sau­ly­je daug mi­li­jo­nų žmo­nių ser­ga II ti­po dia­be­tu, bet apie tai ne­ži­no. Ki­ti ne­gau­na tin­ka­mos me­di­ci­nos pa­gal­bos.       Ko­dėl su­ser­ga­ma II ti­po dia­be­tu? Ma­no­ma, kad jį ska­tin­ti ga­li nu­tu­ki­mas, ne­svei­ka mi­ty­ba, ne­jud­ru­mas, pa­vel­di­mu­mas.       Kai ku­rioms mo­te­rims nėš­tu­mo me­tu (2-5% vi­sų nėš­tu­mo at­ve­jų) nu­sta­ty­tas dia­be­tas daž­niau­siai iš­nyks­ta, kai nėš­tu­mas bai­gia­si. Mo­te­rims, ku­rios sir­go ges­ta­ci­niu dia­be­tu, yra di­des­nis pa­vo­jus su­sirg­ti II ti­po dia­be­tu.       Gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas       Žmo­nėms, ku­rių krau­jo gliu­ko­zė pa­di­dė­ju­si, bet yra ma­žes­nė ne­gu ser­gant dia­be­tu, diag­no­zuo­ja­mas gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mas. Jis la­bai di­di­na II ti­po dia­be­to ri­zi­ką. To­dėl to­kie pa­cien­tai tu­ri mankš­tin­tis, lai­ky­tis die­tos ir bū­ti re­gu­lia­riai ste­bi­mi, ar ne­ser­ga dia­be­tu.       Dia­be­to po­žy­miai       I ti­po dia­be­to pra­džia daž­niau­siai es­ti ūmi. Li­go­nį var­gi­na:       »  la­bai di­de­lis troš­ku­lys ir bur­nos džiū­vi­mas;       »  daž­nas šla­pi­ni­ma­sis;       »  nuo­var­gis, ener­gi­jos sto­ka;       »  nuo­la­ti­nis al­kis;       »  lė­tai gy­jan­čios žaiz­dos;       »  pa­si­kar­to­jan­čios in­fek­ci­jos;       »  su­tri­kęs re­gė­ji­mas;       »  stai­gus svo­rio ma­žė­ji­mas.       Šie simp­to­mai bū­din­gi ir II ti­po dia­be­tui, tik jie ne to­kie ryš­kūs. II ti­po dia­be­tas ma­žiau jun­ta­mas, to­dėl sun­kiau diag­no­zuo­ja­mas. Kai ku­riems žmo­nėms li­ga nu­sta­to­ma po ke­le­rių me­tų, kai jau at­si­ran­da kom­pli­ka­ci­jų.       Gy­vy­bei gre­sian­čios kom­pli­ka­ci­jos       Su­tri­kus or­ga­niz­me in­su­li­no ga­my­bai ir vei­ki­mui, gliu­ko­zė ne­pa­ten­ka į ląs­te­les, o lie­ka krau­jy­je, su­kel­da­ma lė­ti­nę hi­per­gli­ke­mi­ją. Dėl to vys­to­si kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios, ne­at­pa­žin­tos ir ne­gy­do­mos, ga­li bū­ti mir­ti­nos.       Daž­niau­sios dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos yra:       »  neu­ro­pa­ti­ja (inks­tų li­ga), dėl ku­rios ga­li pri­reik­ti dia­li­zės ar or­ga­no transp­lan­ta­ci­jos;       »  re­ti­no­pa­ti­ja ar ma­ku­li­nė ede­ma - akių li­ga, dėl ku­rios li­go­nis ga­li apak­ti;       »  dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja (ner­vų li­ga), ku­ri pa­žei­džia ko­jas, ke­lia am­pu­ta­ci­jų grės­mę;       »  šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ga, ga­lin­ti su­kel­ti in­fark­tą ar in­sultą.       Dia­be­tas yra ket­vir­to­ji mir­ties prie­žas­tis pa­sau­li­nė­je mir­tin­gu­mo sta­tis­ti­ko­je. Kas­met nuo šios li­gos mirš­ta 3,8 mln. žmo­nių.       Dia­be­to pro­fi­lak­ti­ka       Gy­ve­ni­mo są­ly­gų, re­ži­mo ge­ri­ni­mas, svei­ka gy­ven­se­na, ne­pa­vė­luo­tas li­gos diag­no­za­vi­mas, tin­ka­mų prie­mo­nių tai­ky­mas ga­li ma­žin­ti II ti­po ri­zi­ką. I ti­po dia­be­tui kol kas ne­įma­no­ma už­kirs­ti ke­lio. Ta­čiau daug ga­li­ma nu­veik­ti ma­ži­nant kom­pli­ka­ci­jų, jei­gu žmo­nėms lai­ku su­tei­kia­ma tin­ka­ma pa­gal­ba, vais­tai ir sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės.       Diabeto faktai       »  Dia­be­tas yra lė­ti­nė li­ga, ku­rios me­tu pa­di­dė­ja krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. Ja ser­ga 5-6% su­au­gu­sių­jų pa­sau­ly­je.       »  II ti­po dia­be­tas plin­ta pa­vo­jin­gu grei­čiu dėl įvai­rių prie­žas­čių: ur­ba­ni­za­ci­jos, daž­nė­jan­čio žmo­nių ne­jud­ru­­mo, stre­sų, ne­tin­ka­mos mi­ty­bos, nu­tu­ki­mo.       »  80% II ti­po dia­be­to at­ve­jų ga­li­ma iš­veng­ti kei­čiant mi­ty­bą ir dau­giau mankš­ti­nan­tis.       »  Dėl dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų kas­met at­lie­ka­ma dau­giau kaip 1 mln. am­pu­ta­ci­jų. Ser­gan­tie­siems dia­be­tu tai at­si­tin­ka 15-40 kar­tų daž­niau ne­gu ki­tiems.       »  Tur­tin­go­se ša­ly­se dia­be­tas yra pa­grin­di­nė inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo prie­žas­tis, dėl ku­rios at­lie­ka­ma dia­li­zė la­bai di­di­na svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­das.       »  Va­ka­rų vals­ty­bė­se (Vo­kie­ti­jo­je ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se 30-40% ser­gan­čių­jų) II ti­po dia­be­tas vis daž­niau diag­no­zuo­ja­mas žmo­nėms, jau var­gi­na­miems inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo.       »  10-20% dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių mirš­ta nuo inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mo.       »  2,5 mln. pa­sau­lio gy­ven­to­jų ken­čia nuo dia­be­ti­nės re­ti­no­pa­ti­jos. Tur­tin­go­se ša­ly­se tai daž­niau­sia dar­bin­gų žmo­nių ak­lu­mo prie­žas­tis.       »  II ti­po dia­be­tas gy­ve­ni­mą su­trum­pi­na vi­du­ti­niš­kai 5-10 metų.       »  Šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos yra pa­grin­di­nė (50%) dia­be­tu ser­gan­čių­jų mir­ties prie­žas­tis. Dia­be­tas du kar­tus di­di­na in­fark­to ir in­sul­to grės­mę. Tuos, ku­rie ser­ga II ti­po dia­be­tu, ga­li iš­tik­ti šir­dies in­fark­tas taip daž­nai, kaip tuos, ku­rie ne­ser­ga dia­be­tu, bet jau pa­ty­rė in­fark­tą.       Pagal TDF spaudą straipsnį parengė       Eglė Marija Jakimavičienė Puslapis 3 Malonūs skaitytojai!       Jau ar­tė­ja žie­ma, greit žvaigž­du­tė­mis su­spin­dės Ka­lė­dų ir Nau­jų­jų me­tų eg­lu­tės. Šven­čių pa­ky­lė­tos, vil­čių, lū­kes­čių nu­skaid­rin­tos mū­sų min­tys no­ri ap­rėp­ti pra­ei­tį ir at­ei­tį. Lai­kas vis­ką įver­ti­na ir su­dė­lio­ja į sa­vo vie­tas, at­ren­ka, kas reikš­min­ga. Mes au­gam kaip me­džiai, pa­ma­žu.       Kiek pa­si­stie­bėm?       Dau­giau kaip pen­kio­li­ka me­tų dir­ba­me pe­tys pe­tin, kal­ba­me apie dia­be­to grės­mę, mo­ko­me žmo­nes rū­pin­tis svei­ka­ta, bet epi­de­mi­ja vis te­bep­lin­ta, li­ga kė­si­na­si į mi­li­jo­nus gy­ven­to­jų. Kai jau ne­bė­ra kur trauk­tis, vi­si su­si­tel­kia. Bet ko­kia kai­na!       Šie­met mū­sų bal­są ge­riau iš­gir­do Vy­riau­sy­bė, mums pri­ta­rė, mus pa­rė­mė Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.       Lap­kri­čio 14-oji, Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na, pa­skelb­ta ir Jung­ti­nių Tau­tų die­na. Šis pri­pa­ži­ni­mas taip pat yra mū­sų pa­stan­gų bei dar­bo ma­tas. Svar­biau­sia ne­nu­leis­ti ran­kų, ne­lauk­ti, o ir to­liau at­kak­liai rū­pin­tis tiek sa­vo sau­gu­mu, tiek vi­suo­me­nės bud­ru­mu, tiek vals­ty­bės po­žiū­riu bei veiks­mais, kad li­ga ne­griau­tų gy­ve­ni­mų, ne­drums­tų ra­my­bės, ne­ar­dy­tų sėk­mės. Dirb­da­mi iš­vien ir vi­sų la­bui, mes tuo pa­čiu ma­ži­na­me pa­vo­jų, ple­čia­me sa­vo ga­li­my­bes, mo­ko­mės ir au­gam.       Sa­vo laiš­kuo­se laik­raš­čiui Jūs pa­sa­ko­ja­te apie klu­bų dar­bus, ra­šo­te, ko iš­mo­ko­te dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se, kiek pa­si­sė­mė­te ži­nių aso­cia­ci­jos su­reng­tuo­se se­mi­na­ruo­se. Ačiū už nuo­šir­dų ver­ti­ni­mą, iš­sa­ky­tas pa­sta­bas ir ge­ra­no­riš­kus siū­ly­mus. Tai la­bai svar­bu, kad kas­met stip­rė­tu­me, bū­tu­me svei­kes­ni, lai­min­ges­ni.       Ma­lo­nūs skai­ty­to­jai, vi­sa­da lau­kia­me Jū­sų ži­nu­čių, da­ly­ki­tės ir to­liau sa­vo rū­pes­čiais ir sėk­me, ge­rą­ja pa­tir­ti­mi, nes tai yra gai­vaus oro gurkš­nis tiems, ku­rie dėl li­gos yra su­tri­kę ar nu­liū­dę. Te­gul bū­na kuo dau­giau lai­min­gų žmo­nių. Gra­žių šio­kia­die­nių, džiaugs­min­gų šven­ta­die­nių!       Su geriausiais linkėjimais –             Vida Augustinienė Puslapis 5 Lietuvos diabeto asociacija - Tarptautinės diabeto federacijos narė Burkitės Lietuvos diabeto asociacijoje ir veikite savo sveikatos labui kartu su milijonais pasaulyje sergančių žmonių. Lietuvos diabeto asociacija rūpinasi, kad gerėtų cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimas. Naudinga būti LDA nariu LDA narys turi didesnę galimybę:        »  gauti naujausią informaciją apie sveikatos aktualijas;        »  padėti kitiems žmonėms gerinti savo ligos priežiūrą;        »  lengvatinėmis sąlygomis įsigyti savikontrolės priemonių. Kuo gausiau suburiama LDA narių, tuo stiprėja Asociacija ir gali tobulinti diabeto priežiūrą. Įstokite į savo rajono diabeto klubą ir tapsite LDA nariu. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės į Lietuvos diabeto asociaciją. Jei nežinote, kur ieškoti klubo, kreipkitės adresu: LDA, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8-5) 262 07 83. Internetas: www.dia.lt, el.paštas: info@dia.lt Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8 - 17 val., penktadieniais iki 16 val. Pietų pertrauka 12 - 13 val. Atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 50 7044 0600 0103 0696 AB SEB Vilniaus bankas Įmonės kodas: 291737660 Diabeto mokykla: Gydytoja endokrinologė Ona Jurkauskienė nemokamai konsultuoja ir moko sergančiuosius cukriniu diabetu LDA buveinėje - Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete antradieniais 10.30 - 12.30 val. trečiadieniais 14.30 - 16.30 val. Smulkesnė informacija telefonu: (8-5) 262 54 76 Puslapis 7 2007 m. LDA Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos pro­gra­ma Vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los       Džiu­gu, kad, pa­gau­sė­jus rė­mė­jų, dau­giau vai­ku­čių ga­li stip­rin­ti svei­ka­tą dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lo­se. Šiais me­tais il­sė­jo­si 161 žmo­gus (įskai­to­mi ir ser­gan­tys va­do­vų pa­dė­jė­jai bei slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė), ku­rių am­žius nuo 9 iki 48 me­tų.       2007 m. įvy­ko pen­kios vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los, dvi iš jų Drus­ki­nin­kuo­se, VSMC „Dai­na­va” (bir­že­lio 5-14, rug­pjū­čio 13-22d.), trys Plun­gės ra­jo­ne, Pla­te­liuo­se, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos „Dva­ro sve­tai­nė­je” (bir­že­lio 18-27, bir­že­lio 30 - lie­pos 9 d. ir lie­pos 16-25 d.). Pen­ki jau­nuo­liai da­ly­va­vo sto­vyk­lo­je, ku­rią Er­gli mies­te, Lat­vi­jo­je, or­ga­ni­za­vo Lat­vi­jos vai­kų ir jau­nuo­lių dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Ina­ra Pu­žu­le. Sto­vyk­lo­je Pla­te­liuo­se li­gos kon­tro­lės mo­kė­si vie­na Lat­vi­jos, Tu­kums mies­to dia­be­to aso­cia­ci­jos at­sto­vė. Sto­vyk­lų truk­mė - po 10 die­nų. Sto­vyk­loms va­do­va­vo LDA įga­lio­ti Drus­ki­nin­kų ir Plun­gės dia­be­to klu­bų at­sto­vai Je­le­na Ši­mo­nie­nė ir Al­do­na Da­ny­lie­nė. Dir­bo gy­dy­to­jai Vi­ta Zup­kaus­kie­nė (VU San­ta­riš­kių vai­kų li­go­ni­nė), Edi­ta Ja­šins­kie­nė (KMU vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­ka), Vy­tau­tas Da­ny­la (Pa­lan­gos re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tras „Pu­šy­nas”), Ag­nė Da­ny­lai­tė (Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nė), slau­gy­to­jos Auš­ra Kri­vo­lap (KMU vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­ka), Al­do­na Da­ny­lie­nė ir Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė (Plun­gė). Tal­ki­no pui­kūs va­do­vų pa­dė­jė­jai vy­res­nie­ji jau­nuo­liai Be­ne­dik­tas Stry­la, Jo­lan­ta Ja­siu­lio­nie­nė, Gin­ta­rė Ne­fai­tė.       Mo­ky­mas vy­ko pa­gal LDA pa­reng­tą pro­gra­mą, sto­vyk­lau­to­jų ži­nios bu­vo ver­ti­na­mos an­ke­ti­ne at­vy­ku­sių­jų ir iš­vyks­tan­čių­jų ap­klau­sa, su­reng­tas prak­ti­nis die­tos, fi­zi­nės kul­tū­ros, gy­dy­mo, sa­vi­kon­tro­lės mo­ky­mas, or­ga­ni­zuo­ta kul­tū­ri­nė ir po­il­sio pro­gra­ma, įvai­rūs su­si­ti­ki­mai su me­di­kais, li­gos kon­tro­lės prie­mo­nių spe­cia­lis­tais. Sto­vyk­lų da­ly­viai įgi­jo ne tik kas­die­nio li­gos val­dy­mo ži­nių, bet ir ben­dra­vi­mo įgū­džių, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, su­si­ra­do drau­gų, da­li­jo­si ži­nio­mis, eks­kur­si­jo­se plė­tė kul­tū­ri­nį aki­ra­tį. Ge­rai li­gą kon­tro­liuo­jan­tys jau­nuo­liai pa­sa­ko­jo, kaip tai pa­vyks­ta, ir tal­ki­no sto­vyk­los va­do­vams. Vi­siems bu­vo nu­sta­ty­tas HbA1c ro­dik­lis, krau­jo gliu­ko­zė tik­rin­ta kas­dien po ke­lis kar­tus. Iš ap­klau­sos an­ke­tų ir at­lik­tų gliu­ko­zės bei HbA1c ty­ri­mų ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad vai­kams ir jau­nuo­liams trūks­ta ži­nių apie li­gos val­dy­mą, to­dėl kon­tro­lė dar nė­ra ge­ra. HbA1c at­lik­tų ty­ri­mų re­zul­ta­tų vi­du­ti­nė reikš­mė blo­ga (8,6%), iš jų 57% -1 la­bai blo­ga (HbA1c dau­giau kaip 8%). Tik 2% tik­rin­tų žmo­nių gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas nor­ma­lus. 6% ty­ri­mo ro­dik­lis ras­tas pa­ten­ki­na­mas (6-6,5%) ir 6% - (6,5-7%). Net 29% pa­si­tik­ri­nu­sių­jų dia­be­to kon­tro­lė blo­ga (HbA1c 7-8%). Ben­d­ras vi­sų 5 sto­vyk­lų da­ly­vių HbA1c ro­dik­lių vi­dur­kis 8,8%.       Sto­vyk­las rė­mė Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos jau­ni­mo tu­riz­mo cen­tras, vei­kian­tis pa­gal LR švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos įga­lio­ji­mus, Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift, Lie­tu­vos duk­te­rų drau­gi­ja iš JAV, Abo­vi­ta, Eks­mos MTC, In­ter­lux, Drus­ki­nin­kų, Kau­no „Li­ki­mas”, Ma­žei­kių, Plun­gės, Ša­kių, Šiau­lių, Kur­šė­nų, Kel­mės, Ra­sei­nių, Rad­vi­liš­kio, Tau­ra­gės dia­be­to klu­bai. Drus­ki­nin­kų VSMC „Dai­na­va” bei Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja tei­kė nuo­lai­das pa­tal­pų nuo­mai.       Jū­ra­tė Bar­kov­skie­nė, Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapiai 8-9 2007-2008-ie­ji vai­kų cuk­ri­nio dia­be­to me­tai       Pa­sau­li­nių stu­di­jų re­zul­ta­tai ro­do grės­min­gą ne tik su­au­gu­sių­jų, bet ir vai­kų ser­ga­mu­mo I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu di­dė­ji­mą. Vie­na ver­tus, ge­rė­jan­ti dia­be­to kon­tro­lė ga­ran­tuo­ja il­ges­nę ser­gan­čių­jų gy­ve­ni­mo truk­mę. Ta­čiau dėl nuo­la­ti­nio in­su­li­no po­rei­kio, taip pat ri­bo­to dar­bin­gu­mo, kom­pli­ka­ci­jų ir anks­ty­vos mir­ties pa­vo­jaus dia­be­tas tam­pa di­de­le ne­gan­da pa­cien­tui ir eko­no­mi­ne naš­ta vi­suo­me­nei. Du pas­ta­ruo­sius de­šimt­me­čius in­ten­sy­viai ieš­ko­ma epi­de­mi­jos prie­žas­čių vi­sa­me pa­sau­ly­je. Li­gos pli­ti­mą, pa­si­skirs­ty­mą žmo­nių po­pu­lia­ci­jo­se, pre­ven­ci­jos ga­li­my­bes pa­de­da nu­sta­ty­ti epi­de­mio­lo­gi­niai ty­ri­mai, vyk­do­mi sis­te­min­gai, nau­do­jant ben­drus pro­to­ko­lus. Nors pa­ti­ki­mai įro­dy­tas ge­ne­ti­nis žmo­gaus leu­ko­ci­tų an­ti­ge­no vaid­muo su­ke­lia­mai li­gai, nu­sta­ty­ta įvai­rių ap­lin­kos veiks­nių, ga­lin­čių są­ly­go­ti ląs­te­lių pa­žei­di­mą, bet tiks­li li­gos etio­lo­gi­ja lie­ka iki šiol ne­aiš­ki. Epi­de­mio­lo­gi­nės stu­di­jos re­mia­si li­gos re­gist­rų su­kaup­tais duo­me­nimis.       Epi­de­mio­lo­gi­niai vai­kų cuk­ri­nio dia­be­to ty­ri­mai mū­sų ša­ly­je pra­dė­ti 1983 me­tais. Esant stan­dar­ti­zuo­tam re­gist­rui, Lie­tu­va yra tarp­tau­ti­nių vai­kų cuk­ri­nio dia­be­to epi­de­mio­lo­gi­nių ty­ri­mų (Eu­ro­po­je DIA­BALT, DIA­MOND, EU­RO­DIAB, IN­CO-CO­PER­NI­CUS) pro­gra­mų da­ly­vė.       Duo­me­nys kau­pia­mi pa­gal Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos nu­ma­ty­tus kri­te­ri­jus ir ana­lo­giš­kų re­gist­rų rei­ka­la­vi­mus. Re­gist­ruo­ja­mi šie duo­me­nys:       »  as­muo su­sir­go cuk­ri­niu dia­be­tu iki 15 me­tų am­žiaus,       »  cuk­ri­nio dia­be­to diag­no­zę pa­tvir­ti­no gy­dy­to­jas,       »  as­muo yra pa­sto­vus Lie­tu­vos gy­ven­to­jas.       Nau­do­ja­mi du in­for­ma­ci­jos šal­ti­niai:       »  pir­mi­nis - ži­nios, gau­na­mos iš vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos ir vai­kų li­gų sky­rių;       »  ant­ri­nis - ži­nios, gau­na­mos iš II ly­gio pa­slau­gas tei­kian­čių vai­kų en­dok­ri­no­lo­gų.       Re­gist­ro duo­me­nų pa­ti­ki­mu­mo laips­nis yra 97,8 proc. Gy­ven­to­jų su­sir­gi­mai pa­gal ly­tį ir am­žių kas­met fik­suo­ja­mi ir gau­na­mi iš Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to.       Vai­kų ser­ga­mu­mo cuk­ri­niu dia­be­tu per 22 me­tų lai­ko­tar­pį arit­me­ti­nis vi­dur­kis bu­vo 8,311/100 000 vai­kų po­pu­lia­ci­jos. Ga­na ne­di­de­lis, ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­li­mis (1 pav.). Iki 4 me­tų vai­kų am­žiaus gru­pė­je ber­niu­kų ser­ga­mu­mo arit­me­ti­nis vi­dur­kis bu­vo 5,11/100 000 vai­kų po­pu­lia­ci­jos, o mer­gai­čių - 4,17/100 000. Šios am­žiaus gru­pės ber­niu­kų ir mer­gai­čių ser­ga­mu­mas per me­tus vi­du­ti­niš­kai pa­di­dė­jo ati­tin­ka­mai - 5,41 ir 5,56 pro­cen­to (p=0,001). 5-9 me­tų vai­kų am­žiaus gru­pė­je ber­niu­kų ser­ga­mu­mo I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu arit­me­ti­nis vi­dur­kis bu­vo 7,34/100 000 vai­kų po­pu­lia­ci­jos, mer­gai­čių ati­tin­ka­mai 9,80/100 000. Šios am­žiaus gru­pės ber­niu­kų ir mer­gai­čių ser­ga­mu­mas vi­du­ti­niš­kai pa­di­dė­jo - 0,95 (p=0,412) ir 2,89 (p=0,007) pro­cen­to per me­tus. 10-14 me­tų vai­kų am­žiaus gru­pė­je ber­niu­kų ser­ga­mu­mo I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu arit­me­ti­nis vi­dur­kis bu­vo 11,68/100 00 vai­kų po­pu­lia­ci­jos, mer­gai­čių - 10,88/100 000. Abie­jų ly­čių vai­kų ser­ga­mu­mas I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu per me­tus pa­di­dė­jo 3,75 proc. (p=0,001) ber­niu­kų ir 2,88 proc. (p=0,003) mer­gaičių.       Lie­tu­vo­je I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu daž­niau su­ser­ga 10-14 me­tų vai­kai (2 pav.). Mer­gai­tės ser­ga daž­niau nei ber­niu­kai: B/M san­ty­kis - 0,97.       Vai­kų ser­ga­mu­mas I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu kas­met pa­di­dė­ja vi­du­ti­niš­kai 3,32 proc. (3 pav.).       Iš­ana­li­za­vus 2006 me­tų duo­me­nis, pa­aiš­kė­jo, kad vai­kų ser­ga­mu­mas I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu yra 13,8/100 000 vai­kų po­pu­lia­ci­jos (1983-2004 m. arit­me­ti­nis ser­ga­mu­mo vi­dur­kis bu­vo 8,311/100 000). Dau­giau­siai su­sir­go 10-14 me­tų vai­kų: 18,57/100 000 vai­kų po­pu­lia­ci­jos. Iš jų mer­gai­čių dau­giau nei ber­niu­kų: B/M san­ty­kis - 1,22.       Tai­gi, 2007-2008 me­tai pa­skelb­ti vai­kų cuk­ri­nio dia­be­to me­tais ne at­si­tik­ti­nai.       Dr. Bronė Urbonaitė Puslapiai 10-11 Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja ra­gi­na kon­tro­liuo­ti gli­ke­mi­ją po val­gio       2007 m. rug­sė­jo 17-21 d. Ams­ter­da­me, Olan­di­jo­je, vy­ko Eu­ro­pos dia­be­to ty­ri­mų aso­cia­ci­jos me­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja (EASD). Tai svar­biau­sias Eu­ro­pos me­tų ren­gi­nys, ku­ria­me da­ly­vau­ja per 10000 moks­li­nin­kų, gy­dy­to­jų, dia­be­to mo­ky­to­jų bei pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų. Čia bu­vo pri­sta­ty­tas svar­bus do­ku­men­tas - Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) re­ko­men­da­ci­jos, kaip kon­tro­liuo­ti gli­ke­mi­ją po val­gio. Tai dar­bas, pa­ro­dan­tis są­sa­jas tarp gli­ke­mi­jos po val­gio ir cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų.       Tas re­ko­men­da­ci­jas pa­ren­gė žy­mūs pa­sau­lio moks­li­nin­kai ir gy­dy­to­jai prak­ti­kai. Su­telk­tos me­di­kų gru­pės pa­skel­bė TDF re­ko­men­da­ci­jas - tai įro­dy­mais pa­rem­tas do­ku­men­tas. Gli­ke­mi­jos po val­gio svar­bą skel­bė maž­daug 2000 straips­nių bei lei­di­nių. TDF do­ku­men­te ši in­for­ma­ci­ja su­jung­ta ir api­ben­drin­ta vie­na­me sva­ria­me šal­ti­ny­je, ku­ris nau­din­gas tiek gy­dy­to­jams, dia­be­to mo­ky­to­jams, tiek pa­tiems pa­cien­tams.       Kuo ver­tin­gos tos re­ko­men­da­ci­jos?       Cuk­ri­nis dia­be­tas grės­min­gai plin­ta. Blo­gai kon­tro­liuo­ja­ma li­ga pa­žei­džia ner­vus, inks­tus, akis, šir­dį, krau­ja­gys­les, ga­lū­nes, su­ke­lia dep­re­siją. In­ten­sy­vus dia­be­to gy­dy­mas ma­ži­na kom­pli­ka­ci­jų grėsmę.       Gli­ke­mi­jos kon­tro­lė ver­ti­na­ma pa­gal gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną (HbA1c), ku­ris pa­ro­do krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lio vi­dur­kį per 3 mė­ne­sius. Kuo ma­žes­nis gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas, tuo dau­giau ga­li­my­bių iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų bet ku­rio ti­po ser­gan­tiems žmo­nėms.       HbA1c ro­dik­liui įta­kos tu­ri gli­ke­mi­ja tiek ne­val­gius, tiek ir po val­gio. Tai­gi bū­ti­na ge­rai kon­tro­liuo­ti abi gli­ke­mi­jas. Anks­čiau dau­giau dė­me­sio bu­vo ski­ria­ma gli­ke­mi­jai ne­val­gius, o pas­ta­ruo­ju me­tu įro­do­ma, kad ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zės po­ky­čius po val­gio itin svar­bu. Mat gli­ke­mi­ja po val­gio ne­re­tai są­ly­go­ja šir­dies ir krau­ja­gys­lių kom­pli­ka­ci­jas, o nuo jų mirš­ta 70 proc. pa­cien­tų.       Mi­nė­to­se TDF re­ko­men­da­ci­jo­se pa­brė­žia­ma, kad gy­dant cuk­ri­nį dia­be­tą yra svar­būs kuo ar­ti­mes­ni nor­mai HbA1c, krau­jo gliu­ko­zės ne­val­gius ir 2 val. po val­gio ro­dik­liai (žr. len­te­lę). Siek­ti­ni tiks­lai tu­ri bū­ti in­di­vi­du­a­li­zuo­ja­mi, jie ne­tin­ka vai­kams ir nėš­čioms mo­terims.       TDF gli­ke­mi­jos po val­gio kon­tro­lės re­ko­men­da­ci­jos pa­rašytos klau­si­mų ir at­sa­ky­mų for­ma. At­sa­ky­mai pa­grįs­ti įro­dy­mais, pa­gal ku­riuos pa­teik­ti spe­cia­lis­tų pa­ta­ri­mai.       1 klau­si­mas       Ar hi­per­gli­ke­mi­ja po val­gio pa­vo­jin­ga?       At­sa­ky­mas. Taip, pa­vo­jin­ga, nes hi­per­gli­ke­mi­ja po val­gio ir po gliu­ko­zės krū­vio yra šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­kos veiksnys.       Taip pat įro­dy­ta, kad hi­per­gli­ke­mi­ja po val­gio:       »  są­ly­go­ja di­des­nį re­gė­ji­mo kom­pli­ka­ci­jų pa­vo­jų;       »  yra su­si­ju­si su pa­di­dė­ju­siu mie­go ar­te­ri­jos in­ti­mos ir me­di­jos sto­riu, tai­gi ir su šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų kom­pli­ka­ci­jų ri­zika;       »  su­ke­lia ok­si­da­ci­nį stre­są, už­de­gi­mą ir en­do­te­lio dis­funk­ciją;       »  blo­gi­na šir­dies rau­mens krau­jo­ta­ką;       »  są­ly­go­ja pa­di­dė­ju­sią vė­žio ri­zi­ką;       »  sil­pni­na pa­žin­ti­nes funk­ci­jas vy­res­nio am­žiaus II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems pa­cien­tams.       Re­ko­men­da­ci­ja. Hi­per­gli­ke­mi­ja po val­gio yra pa­vo­jin­ga, to­dėl ko­re­guo­ti­na.       2 klau­si­mas       Ar svar­bu skir­ti gy­dy­mą, ko­re­guo­jan­tį hi­per­gli­ke­mi­ją po val­gio?       At­sa­ky­mas. Taip, svar­bu, nes:       »  gy­dy­mas vais­tais, ma­ži­nan­čiais gli­ke­mi­ją po val­gio, re­ti­na krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mus;       »  sie­kiant op­ti­ma­lios gli­ke­mi­jos kon­tro­lės yra svar­bu kont­ro­liuo­ti ją ir ne­val­gius, ir po val­gio.       Re­ko­men­da­ci­ja       Hi­per­gli­ke­mi­ja tu­rė­tų bū­ti gy­do­ma, ma­ži­nant krau­jo gliu­ko­zę po val­gio.       3 klau­si­mas       Ko­kie vais­tai tin­ka kon­tro­liuo­ti gli­ke­mi­jai po val­gio?       At­sa­ky­mas:       »  die­ta, ku­rios ma­žas gli­ke­mi­nis in­dek­sas;       »  kai ku­rie vais­tai, pvz., grei­to vei­ki­mo in­su­li­nai, mišraus vei­ki­mo in­su­li­no ana­lo­gai la­biau vei­kia gli­ke­mi­ją po val­gio. Yra pa­na­šiai vei­kian­čių ir ki­tų me­di­ka­men­tų.       Re­ko­men­da­ci­ja       Tai­ky­ti­ni įvai­rūs vais­tai ir ki­tos gy­dy­mo prie­mo­nės sie­kiant su­ma­žin­ti gli­ke­mi­ją po val­gio.       4 klau­si­mas       Ko­kie yra gli­ke­mi­jos po val­gio kon­tro­lės tiks­li­niai ro­dik­liai ir kaip jie tu­rė­tų bū­ti ver­ti­nami?       At­sa­ky­mas:       »  Svei­kiems žmo­nėms gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja po val­gio re­tai vir­ši­ja 7,8 mmol/l, o į pra­di­nį ly­gį grįž­ta 2-3 val. po valgio.       »  TDF ir ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos nu­ro­do, kad nor­ma­li gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja yra ta­da, kai jos kie­kis krau­jy­je ne­vir­ši­ja 7,8 mmol/l pra­ėjus 2 val. po 75 g gliu­ko­zės krū­vio.       »  Svar­biau­sios dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos bei gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos re­ko­men­duo­ja gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ją ver­tin­ti 2 val. po val­gio.       »  Gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­jos sa­vi­kon­tro­lė yra op­ti­ma­lus me­to­das gli­ke­mi­jos ly­giui ver­tin­ti.       Re­ko­men­da­ci­jos. Gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja 2 val. po val­gio ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 7,8 mmol/l, ta­čiau veng­ti­na ir hi­pog­li­ke­mi­jos.       Krau­jo gliu­ko­zės kie­kio sa­vi­kon­tro­lė šiuo me­tu yra prak­tiškiau­sias bū­das jos kon­cen­tra­ci­jai po val­gio sek­ti.       Gy­dy­mo re­ži­mo po­vei­kis tu­rė­tų bū­ti ti­ria­mas taip daž­nai, kiek to rei­kia jo re­gu­lia­vi­mui sie­kiant ge­rų krau­jo gliu­ko­zės po val­gio ro­dik­lių.       Gyd. Dai­va Ja­ru­še­vi­čie­nė       Eli Lil­ly en­dok­ri­no­lo­gi­jos pro­duk­tų va­do­vė Puslapiai 13-14 Pa­aug­lių cuk­ra­li­gė: hor­mo­ni­niai po­ky­čiai ir at­spa­ru­mas in­su­li­nui       Ly­ti­nio bren­di­mo me­tu vyks­ta fi­ziologi­niai, psi­cho­lo­gi­niai ir so­cia­li­niai or­ga­niz­mo po­ky­čiai, dėl ku­rių vai­kas iš lė­to tam­pa su­au­gu­siu. Dia­be­tu ser­gan­tys pa­aug­liai, ku­riems rei­kia ne­pa­žeis­ti kom­plek­si­nio gy­dy­mo re­ži­mo, tu­ri vyk­dy­ti li­gos kon­tro­lės rei­ka­la­vi­mus. Šia­me straips­ny­je Ha­la Tf­a­y­li ir Sil­va Ar­sla­nian gvil­de­na hor­mo­ni­nių, me­ta­bo­li­nių ir el­ge­sio po­ky­čių įta­ką bręs­tan­čių pa­aug­lių dia­be­to ei­gai, taip pat nu­ma­to stra­te­gi­ją, ga­lin­čią pa­dė­ti jau­niems žmo­nėms siek­ti ge­ros li­gos kon­tro­lės.       Sun­ku­mus, ku­riuos dia­be­tu ser­gan­tys pa­aug­liai tu­ri įveik­ti ko­re­guo­da­mi krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, at­spin­di baig­ti Dia­be­to kon­tro­lės ir kom­pli­ka­ci­jų ty­ri­mų ta­ry­bos dar­bai. In­ten­sy­vios ir tra­di­ci­nės te­ra­pi­jos gru­pė­se pa­aug­lių gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­liai bu­vo 1proc. di­des­ni ly­gi­nant su su­au­gu­siųjų, nors in­su­li­no do­zės pa­aug­liams bu­vo di­des­nės. Blo­ges­nę me­ta­bo­li­nę kon­tro­lę lė­mė fi­zio­lo­gi­niai ir el­ge­sio po­ky­čiai.       Fi­zio­lo­gi­nis at­spa­ru­mas in­su­li­nui       Stu­di­jo­mis nu­sta­ty­ta, kad bręs­tan­čiam or­ga­niz­mui in­su­li­no po­rei­kis yra di­des­nis nei iki bren­di­mo ar jau su­au­gus. Tai pa­ro­dė pa­aug­lių fi­zio­lo­gi­nio at­spa­ru­mo (re­zis­ten­ci­jos) in­su­li­nui ty­rimai.       Bręs­tan­tis or­ga­niz­mas, vei­kiant in­su­li­nui, gliu­ko­zės įsi­sa­vi­na ma­žiau. Tai pir­mą kar­tą bu­vo ap­ra­šy­ta 1980 m. Svei­kų žmo­nių at­spa­ru­mą in­su­li­nui kom­pen­suo­ja pa­di­dė­ju­si hor­mo­no sek­re­ci­ja. Tuo tar­pu dia­be­tu ser­gan­tiems jau­nuo­liams šiuo lai­ko­tar­piu sun­ku val­dy­ti li­gą.       Svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai tu­rė­tų ži­no­ti, kad bren­di­mo me­tu I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų in­su­li­no po­rei­kis di­dė­ja, to­dėl ati­tin­ka­mai di­din­ti­nos jo do­zės nor­ma­liai krau­jo gliu­ko­zei pa­lai­ky­ti. Ne­se­niai iš­tir­ta di­de­lė gru­pė dia­be­tu ne­ser­gan­čių vai­kų. Pa­aiš­kė­jo, kad at­spa­ru­mas in­su­li­nui ryš­kus abie­jų ly­čių vi­sų et­ni­nių gru­pių 12-16 me­tų vai­kams.       Pa­grin­di­niai tai le­mian­tys veiks­niai bren­di­mo lai­ko­tar­piu yra su­si­ję su pa­di­dė­ju­sia dvie­jų hor­mo­nų sek­re­ci­ja. Au­gi­mo hor­mo­nas ir ly­ti­niai ste­roi­dai le­mia ūgio au­gi­mo šuo­lį ir ly­ti­nę rai­dą.       Bren­di­mo lai­ko­tar­pio ne­jaut­ra in­su­li­nui yra lai­ki­na. Ji su­ma­žė­ja su­bren­dus, nes nu­slūgs­ta au­gi­mo hor­mo­nų ak­ty­vu­mas, bet ly­ti­nių ste­roi­dų ly­gis iš­lie­ka di­des­nis.       Nu­sta­ty­tas ry­šys tarp svei­kų pa­aug­lių au­gi­mo grei­čio ir se­ru­mo in­su­li­no kon­cen­tra­ci­jos ne­val­gius di­dė­ji­mo. Ty­ri­mai ro­do, kad bręs­tan­čio or­ga­niz­mo at­spa­ru­mas in­su­li­nui dėl su­ma­žė­ju­sios gliu­ko­zės ok­si­da­ci­jos, bet pa­di­dė­ju­sios lais­vų­jų so­čių­jų rūgš­čių ok­si­da­ci­jos vei­kia kaip „už­da­ras ra­tas”. Di­des­nė au­gi­mo hor­mo­no sek­re­ci­ja są­ly­go­ja li­po­li­zę (rie­ba­lų kie­kio ma­žė­ji­mą rie­ba­lų ląs­te­lė­se) ir lais­vų­jų so­čių­jų rūgš­čių iš­si­sky­ri­mą. Tai truk­do įsi­sa­vin­ti gliu­ko­zę.       Svar­bu, kiek reikš­min­gi šie fi­zio­lo­gi­niai pa­ki­ti­mai I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų me­ta­bo­liz­mui. Bu­vo ma­no­ma, kad blo­gą dia­be­to kon­tro­lę pa­aug­lys­tė­je le­mia tam tarps­niui bū­din­gi el­ge­sio ir psi­cho­so­cia­li­niai veiks­niai. Da­bar aki­vaiz­du, kad bręs­tant 30-50 proc. su­ma­žė­jęs in­su­li­no po­vei­kis są­ly­go­ja pras­tą li­gos kon­tro­lę.       Gy­dy­to­jai ir slau­gy­to­jai, pri­žiū­rin­tys dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus, tu­ri ži­no­ti apie šiuos fi­zio­lo­gi­nius po­ky­čius ir ati­tin­ka­mai ver­tin­ti blo­gė­jan­čius gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no duo­me­nis. Pa­vyz­džiui, dia­be­to kli­ni­ko­je vai­kams skir­ta vi­du­ti­niš­kai 0,8-1,0 in­su­li­no vnt./kg per die­ną do­zė; bren­di­mo lai­ko­tar­piu ji pa­di­di­na­ma apie 1,2-1,4 vnt./kg. HVI­DOR vai­kų dia­be­to stu­di­jų gru­pė, iš­ty­ru­si paaug­lius iš 18 ša­lių Eu­ro­po­je, Šiau­rės Ame­ri­ko­je bei Ja­po­ni­jo­je, nu­sta­tė ryš­kų bręs­tan­čių vai­kų, ypač I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių mer­gai­čių, in­su­li­no po­rei­kio di­dė­ji­mą.       El­ge­sio ir psi­cho­so­cia­li­niai po­ky­čiai       Bren­di­mo lai­ko­tar­piui bū­din­gi hor­mo­ni­niai ir me­ta­bo­li­niai po­ky­čiai sie­ja­mi su el­ge­sio kai­ta, taip pat ga­lin­čia tu­rė­ti įta­kos dia­be­to kon­tro­lei. Pa­aug­lių elg­se­nai bū­din­ga au­to­ri­te­to, iš­skir­ti­nu­mo, sa­va­ran­kiš­ku­mo pa­ieš­kos, maiš­tin­gu­mas, as­me­ni­nio įvaiz­džio kū­ri­mas, ben­dra­am­žių įta­ka, mer­gai­tėms daž­ni ir mi­ty­bos su­tri­ki­mai. Bren­di­mo pro­ce­sas vei­kia ir yra vei­kia­mas to­kių lė­ti­nių li­gų kaip dia­be­tas.       Lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems pa­aug­liams yra di­des­nė grės­mė pa­tir­ti ne­ri­mą, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, dep­re­si­ją. Tai įro­dy­ta dau­ge­liu ty­ri­mų. Dep­re­si­ja var­gi­na dia­be­tu ser­gan­čius jau­nuo­lius 2-3 kar­tus daž­niau ne­gu svei­kus ben­dra­am­žius. Ser­gan­tys pa­aug­liai la­biau ne­at­spa­rūs dep­re­si­jai, daž­niau nu­si­vi­lia gy­ve­ni­mu, net ke­ti­na žu­dy­tis.       Mi­ty­bos ypa­tu­mai, jud­ru­mas, įpro­čiai, gy­ven­se­na kin­ta bren­di­mo lai­ko­tar­piu. Pa­aug­lių svei­ka­tos ir el­ge­sio ty­ri­mo cen­tras Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­kyk­lo­se nu­sta­tė ry­šį tarp pa­aug­lys­tės, blo­gų įpro­čių, mi­ty­bos ir fi­zi­nio ak­ty­vu­mo. Tiek jau­nuo­liai, tiek mer­gi­nos yra lin­kę rū­ky­ti. Pa­aug­liai vai­ki­nai pras­tai mai­ti­na­si, bet dau­giau mankšti­na­si. Mer­gi­nos ne­si­rū­pi­na mi­ty­ba ir ma­žai ju­da. Tai aki­vaiz­dūs op­ti­ma­lios dia­be­to kon­tro­lės trik­džiai.       Ko­re­guo­ti­nas gy­dy­mas       Jau 1993 m. Dia­be­to kon­tro­lės ir kom­pli­ka­ci­jų ty­ri­mų ta­ry­ba pa­skel­bė, kad ge­ra li­gos kon­tro­lė re­ti­na ar­ba to­li­na akių, ner­vų ir inks­tų pa­žei­di­mus. Op­ti­ma­liai gli­ke­mi­jos kon­tro­lei už­tik­rin­ti pa­aug­lių svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai tu­rė­tų su­da­ry­ti gy­dy­mo pro­gra­mą, ku­ri pa­lai­ky­tų pu­siau­svy­rą tarp ser­gan­čio­jo el­ge­sio po­ky­čių ir fi­zio­lo­gi­nės in­su­li­no jautros.       Pa­aug­liams rei­kia di­des­nių in­su­li­no die­nos do­zių, taip pat de­rin­ti gy­dy­mo re­ži­mą, krau­jo gliu­ko­zės kie­kio ma­ta­vi­mą, mi­ty­bos pla­ną. Nau­din­ga su pa­čiais pa­aug­liais ap­tar­ti ir nu­spręs­ti mi­ty­bos, mankš­tos, po­il­sio, mie­go­ji­mo, in­su­li­no lei­di­mo lai­ką, tai­kant įpro­čius prie die­nos po­rei­kių. La­bai svar­bu tė­vams iš lė­to per­duo­ti at­sa­ko­my­bę sa­vo vai­kams.       Tė­vų pa­rei­ga yra tar­pu­sa­vio ben­dra­dar­bia­vi­mu grįs­ta pa­ra­ma, pa­de­dan­ti siek­ti op­ti­ma­lių li­gos kon­tro­lės re­zul­ta­tų, veng­ti dep­re­si­jos simp­to­mų. Svar­bu pa­aug­lį su­pras­ti, nu­ra­min­ti, pa­drą­sin­ti, nu­teik­ti op­ti­mis­tiš­kai. Pa­si­reiš­kus dep­re­si­jos po­žy­miams, bū­ti­na spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­ja. Rei­kia aiš­kin­tis ir ne­ri­mo, ir mi­ty­bos su­tri­ki­mų prie­žas­tis.       Išva­dos       Ne­ra­mūs pa­aug­lys­tės me­tai yra pa­žy­mė­ti svar­biais hor­mo­ni­niais, me­ta­bo­li­niais ir psi­cho­lo­gi­niais or­ga­niz­mo po­ky­čiais, są­ly­go­jan­čiais I ti­po dia­be­to val­dy­mą. Spe­cia­lis­tai pri­va­lo juos tin­ka­mai įver­tin­ti. Su­ma­žė­jus in­su­li­no po­vei­kiui rei­kia ati­tin­ka­mai re­gu­liuo­ti in­jek­ci­jų do­zes, kad ne­blo­gė­tų dia­be­to kon­tro­lė. Svar­bu lai­ku įver­tin­ti psi­cho­lo­gi­nius pa­aug­lio po­ky­čius, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias dep­re­si­jai, su­teik­tas rei­kia­mas gy­dy­mas.       Straips­nį pa­gal 2007 m. gegužės mėn. Dia­be­tes Voi­ce (52)       publikaciją pa­ren­gė Dai­na­ra Kart­hei­ser Puslapis 15 Dau­giau jo­kių koš­ma­rų! Kaip iš­veng­ti vai­kų nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos       Dau­ge­lį vai­kų, jau­nuo­lių, kaip ir jų tė­vus, la­biau­siai gąs­di­na trum­pa­lai­kė dia­be­to kom­pli­ka­ci­ja nak­ti­nė hi­pog­li­ke­mi­ja. In­ten­sy­vi dia­be­to kon­tro­lė yra nau­din­ga vi­siems žmo­nėms, nes pa­lai­kant kuo nor­ma­les­nę krau­jo gliu­ko­zę per nak­tį ma­ži­na­ma hi­per­gli­ke­mi­jos ri­zi­ka. Ta­čiau itin svar­bu sau­go­tis nuo pa­vo­jin­gos hi­pog­li­ke­mi­jos.       Šia­me straips­ny­je Da­vid Dun­ger ir Ro­man Ho­vor­ka ra­šo apie nak­ti­nę hi­pog­li­ke­mi­ją, taip pat jos ven­gi­mo ga­li­my­bes.       Jei­gu ne­val­go­ma po va­ka­rie­nės ar nak­ti­pie­čių, žmo­gaus krau­jo gliu­ko­zė yra iš­lai­ko­ma pa­sto­vi per vi­są nak­tį, nes nau­do­ja­ma ta, ku­ri pa­ga­min­ta ke­pe­ny­se. Vi­sa tai re­gu­liuo­ja in­su­li­nas. Žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, krau­jo gliu­ko­zės dau­gė­ja, jei ne­lei­džia­ma in­su­li­no. Tai­gi, no­rint iš­lai­ky­ti ją nor­ma­lią, tu­ri bū­ti su­leis­tas tin­ka­mas šio pre­pa­ra­to kie­kis.       Dėl tam tik­rų hor­mo­ni­nių po­ky­čių, ku­rie vyks­ta nak­tį žmo­gaus or­ga­niz­me, in­su­li­no po­rei­kis nė­ra pa­sto­vus ir daž­niau­siai di­dė­ja pa­ry­čiui. To­dėl žmo­nėms, ga­vu­siems nu­sta­ty­tą nak­ti­nę in­jek­ci­jos do­zę, prieš švin­tant ma­žė­ja gliu­ko­zės. Tai va­di­na­ma „auš­ros fe­no­me­nu“. Maž­daug 2-4 val. nak­ties di­dė­ja hi­pog­li­ke­mi­jos pa­vo­jus.       Ne­vie­no­das nak­ti­nis in­su­li­no po­rei­kis       In­su­li­no po­rei­kis vai­kams ir su­au­gu­sie­siems ski­ria­si dėl ke­lių prie­žas­čių. Jis pri­klau­so nuo to, kaip įsi­sa­vi­na­ma va­ka­rie­nė ar nak­ti­pie­čiai, nuo va­ka­ri­nės mankš­tos, nuo or­ga­niz­mo po­ky­čių dėl ly­ti­nio bren­di­mo. Nak­ti­nę hi­pog­li­ke­mi­ją le­mia su­leis­tos in­su­li­no do­zės ir jo po­rei­kio ne­ati­ti­ki­mas, ku­ris kiek­vie­ną nak­tį ga­li bū­ti ki­toks.       Ste­bė­ji­mai       Ser­gan­čių­jų nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos daž­nis ir prie­žas­tys gvil­den­ta ke­le­rius pas­ta­ruo­sius me­tus. Nau­do­jant il­ga­lai­kio gliu­ko­zės ste­bė­ji­mo sis­te­mas iš­tir­ta, kad iki 50% vai­kų ir su­au­gu­sių­jų pa­ti­ria nak­ti­nę hi­pog­li­ke­mi­ją il­gą lai­ką. Tai at­si­tin­ka žmo­nėms, ku­rie in­su­li­ną lei­džia­si 2-3 ar dau­giau kar­tų per die­ną, ar gy­do­mi in­su­li­no pom­pa.       Nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos daž­nai es­ti ne­jau­čia­mos: vai­kai ne­pa­bun­da ir ne­su­ži­no apie sa­vo būk­lę. Mie­gant silp­nė­ja or­ga­niz­mo ap­sau­gos me­cha­niz­mas.       Lai­mė, stu­di­jos pa­ro­dė, kad ry­to­jaus die­ną po nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos ne­su­trin­ka in­te­lek­tas ar pro­ti­nės ga­lios. Ta­čiau ma­no­ma, kad nak­ti­nė hi­pog­li­ke­mi­ja ga­li pa­veik­ti vai­ko nuo­tai­ką, die­ną jis ga­li bū­ti ir­zlus. La­biau­siai su­si­rū­pin­ti rei­kė­tų, jei to­kia būk­lė nak­ti­mis daž­nė­ja. Net men­kiau­si in­su­li­no do­zės kei­ti­mai, fi­zi­nis krū­vis va­ka­re ar ne­įpras­tas val­gio kie­kis ga­li są­ly­go­ti daž­nas hi­pog­li­ke­mi­jas. Ma­no­ma, kad žmo­nės, daž­nai pa­ti­rian­tys nak­ti­nę hi­pog­li­ke­mi­ją, jų ge­rai ne­jun­ta ir die­nos me­tu. Tai ke­lia stai­gaus prie­puo­lio ar net ko­mos pa­vo­jų.       Kaip ma­žin­ti grės­mę       Nau­do­jan­tis gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­go (ste­bė­ji­mo) sis­te­mo­mis, ga­li­ma nu­sta­ty­ti gliu­ko­zės po­ky­čius kas ke­lias mi­nu­tes. Iš šių duo­me­nų ga­li­ma nu­spė­ti nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos pro­ble­mos dy­dį. Su­ži­no­ma, ko­kią įta­ką or­ga­niz­mui da­ro in­su­li­no do­zės kei­ti­mas ri­zi­kai ma­žin­ti. Iš­aiš­kin­ta, kad ge­rų re­zul­ta­tų duo­da pa­ros in­su­li­no do­zės skai­dy­mas į ke­lias in­jek­ci­jas var­to­jant il­go ir trum­po vei­ki­mo pre­pa­ra­tus.       Tė­vai ga­li sek­ti gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­go sen­so­rius, ku­riais nau­do­ja­si vai­kai, kad su­vok­tų ky­lan­tį nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos pa­vo­jų ir im­tų­si ap­sau­gos veiks­mų. Pa­grin­di­nė tai­syk­lė: jei ry­te apie 8-9 val. krau­jo gliu­ko­zės kie­kis ne­di­de­lis, yra ti­ki­my­bė, kad nak­tį apie 2-4val. jis bu­vo daug ma­žes­nis. Ap­sau­gai ga­li­ma nau­do­ti in­su­li­no ana­lo­gus ar pom­pą. Šie ana­lo­gai ma­ži­na in­su­li­no pi­ką, ku­ris daž­niau­siai bū­na apie 2-4 val. nak­ties. In­su­li­no pom­pos ga­li bū­ti už­prog­ra­muo­tos taip, kad la­šin­tų ma­žes­nę ba­zi­nę pre­pa­ra­to do­zę ta­da, kai yra di­džiau­sia hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ka.       Ieš­ko­ma iš­ei­čių       Ti­ki­ma, jog ma­žin­ti nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos pa­vo­jų pa­dės ku­ria­ma va­di­na­mo­ji „už­ver­tos kil­pos“ sis­te­ma. Pa­gal ją gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­go sis­te­ma in­for­muo­tų in­su­li­no pom­pą apie op­ti­ma­liai tiks­lų, tuo me­tu rei­kia­mą in­su­li­no kie­kį. Jei nuo do­zės gliu­ko­zės pra­de­da ma­žė­ti, mo­ni­to­rin­go sis­te­ma per­duo­da in­for­ma­ci­ją ir pom­pa ma­ži­na in­su­li­no do­zę. Jei gliu­ko­zės gau­sė­ja, pom­pa už­prog­ra­muo­ja­ma di­din­ti in­su­li­no do­zę.       Jau su­kur­ta to­kia tech­no­lo­gi­ja, kai au­to­ma­tiš­kai pa­gal gliu­ko­zę nu­sta­to­ma in­su­li­no do­zė. Vis­kas at­ro­dy­tų la­bai pa­pras­ta, ta­čiau yra la­bai kom­pli­kuo­ta. Mat pra­ei­na per daug lai­ko, kol krau­jo gliu­ko­zė pa­ma­tuo­ja­ma ir su­lei­džia­ma tin­ka­ma do­zė. Štai čia rei­kia re­gu­liuo­ti me­džia­gų apy­kai­tos sa­vy­bes. Lai­mė, bū­ti­ni ma­te­ma­ti­niai ty­ri­mai (skai­čia­vi­mai) jau at­lik­ti ir „už­ver­tos kil­pos” sis­te­ma yra kli­niš­kai įver­tin­ta.       Kli­ni­ki­niais ty­ri­mais bus su­kur­ti pro­to­ti­pai, ku­rie pa­ge­rins gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­gų ir in­su­li­no pom­pų po­vei­kį. Vi­si kom­po­nen­tai bus su­jung­ti be­vie­liu ry­šiu. Ver­slo ir moks­lo aka­de­mi­nių ben­druo­me­nių ben­dra­dar­bia­vi­mas duo­da ge­rus re­zul­ta­tus. Tai pa­ro­dė dvi­me­tis „Dirb­ti­nės ka­sos pro­jek­tas“, ku­rį 2006 m. vyk­dė Ju­ve­ni­le Dia­be­tes Re­se­arsh Foun­da­tion. Pri­va­čios kom­pa­ni­jos ga­mi­na to­bu­les­nes in­su­li­no pom­pas, gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­go sis­te­mas, o aka­de­mi­kai ku­ria nau­jus pre­pa­ra­to do­za­vi­mo pla­nus, vyk­do kli­ni­ki­nes stu­di­jas.       At­ei­ties vil­tys       Tu­ri­ma vil­čių, bet ir abe­jo­nių. Mat, ne­aiš­ku, ar gliu­ko­zės mo­ni­to­rin­go sis­te­mos yra pa­kan­ka­mai tiks­lios ir pa­ti­ki­mos veik­ti „už­ver­tos kil­pos“ bū­du. Ki­tas žings­nis bus šią sis­te­mą per­kel­ti iš la­bo­ra­to­ri­jos į gy­ve­ni­mą.       Ty­rė­jai, pra­mo­ni­nin­kai ir re­gu­liuo­to­jai dis­ku­tuo­ja, ta­čiau ti­ki­na, kad dar­bo pa­grin­das bus baig­tas maž­daug per dve­jus me­tus. Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai su­teiks ga­li­my­bę „už­ver­tos kil­pos“ sis­te­mai ge­rin­ti gliu­ko­zės kon­tro­lę ir ma­žin­ti nak­ti­nės hi­pog­li­ke­mi­jos ri­zi­ką. Ti­ki­ma­si, kad pir­mo­ji ko­mer­ci­nė šių sis­te­mų kar­ta bus pa­sie­kia­ma per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus.       Ta­čiau var­gu ar šios sis­te­mos bus vi­siš­kai au­to­ma­ti­nės ir sa­va­ran­kiš­kos. Jos ga­li bū­ti pa­na­šios į pir­mą­ją mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų kar­tą. Ta­čiau laips­niš­kai to­bu­li­na­mos tech­no­lo­gi­jos il­gai­niui ga­li pa­nai­kin­ti nak­ti­nes hi­pog­li­ke­mi­jas ir jų bai­mę. Puslapia 16 Dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai mo­kyk­lo­je       Dia­be­tas yra vie­na iš daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų lė­ti­nių li­gų. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se šia li­ga ser­ga apie 154 400 jau­nuo­lių, dvi­de­šimt­me­čių ar jau­nes­nių, tai­gi apy­tiks­liai vie­nas iš 400-500. Apie 80 proc. at­ve­jų su­da­ro I ti­po dia­be­tas. Kai ku­rio­se et­ni­nė­se gru­pė­se II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų yra ge­ro­kai dau­giau. Svei­ka­tos spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, II ti­po dia­be­to pa­vo­jų di­di­na jau­nų žmo­nių virš­svo­ris ir nu­tu­ki­mas. Eli­za­beth War­ren-Boul­ton skel­bia mo­kyk­los už­sa­ky­tą straips­nį apie to­bu­les­nę mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kų dia­be­to kon­tro­lę.       Pas­ta­ruo­ju me­tu pa­da­ry­ta di­de­lė dia­be­to val­dy­mo pa­žan­ga. Dia­be­to kon­tro­lės ir kom­pli­ka­ci­jų ty­ri­mai (DCCT) Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ir Per­spek­ty­vi­nės dia­be­to stu­di­jos (UKPDS) Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įro­dė, kad in­ten­sy­vus, vi­sa­pu­siš­kas li­gos val­dy­mas re­ti­na šir­dies, akių, inks­tų, ner­vų pa­žei­di­mus, net pa­de­da jų iš­veng­ti.       Ser­gan­tiems mo­kyk­li­nu­kams ši pa­žan­ga ga­ran­tuo­ja svei­kes­nį ir švie­ses­nį gy­ve­ni­mą. Nuo­lat pa­lai­ko­ma kuo nor­ma­les­nė krau­jo gliu­ko­zė pa­de­da jau­nuo­liams bū­ti ener­gin­giems, veik­liems mo­kyk­lo­je ir už jos ri­bų. Vai­kai mo­kyk­lo­je pra­lei­džia apie 7 va­lan­das per die­ną, to­dėl bū­ti­na čia su­da­ry­ti tin­ka­mas są­ly­gas jiems at­lik­ti dia­be­to ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Mo­kyk­los per­so­na­las, pe­da­go­gai ir slau­gy­to­jai (jei­gu yra) tu­rė­tų pa­dė­ti ser­gan­tie­siems val­dy­ti li­gą.       Tin­ka­mos są­ly­gos       Kon­tro­liuo­ti I ti­po dia­be­tą nė­ra leng­va. Bū­ti­na tik­rin­ti ir re­gu­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, įver­tin­ti var­to­ja­mų an­glia­van­de­nių kie­kį, de­rin­ti mi­ty­bą, fi­zi­nį krū­vį su me­di­ka­men­tais, švirkš­tis in­su­li­ną, pri­si­tai­ky­ti ne­nu­ma­ty­to­se ap­lin­ky­bė­se. Nė­ra ben­dro gy­dy­mo pla­no, ku­ris tik­tų vi­siems vai­kams. Šei­ma ir svei­ka­tos spe­cia­lis­tas tu­ri vai­kui in­di­vi­du­a­liai nu­sta­ty­ti gliu­ko­zės nor­mą ir tik­ri­ni­mo daž­nį, in­su­li­no ti­pą, do­zę, die­tos de­ta­les. Svar­biau­sia aiš­kų dia­be­to val­dy­mo pla­ną pa­teik­ti mo­kyk­los per­so­nalui.       Pla­ne rei­kia ap­tar­ti:       »  krau­jo gliu­ko­zės ma­ta­vi­mo re­ži­mą;       »  vai­ko ge­bė­ji­mus pa­čiam pri­si­žiū­rė­ti;       »  hi­pog­li­ke­mi­jos ir hi­per­gli­ke­mi­jos po­žy­mius;       »  bū­ti­nas at­sar­gu­mo prie­mo­nes;       »  val­gy­mo ir už­kan­džia­vi­mo lai­ką, mais­tą ir jo kie­kį;       »  fi­zi­nį ak­ty­vu­mą.       Per­so­na­lui rei­kia pa­teik­ti de­ta­lias nuo­ro­das: kaip elg­tis įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se, kon­tak­tus, ku­riais ga­li­ma pri­rei­kus pra­neš­ti tė­vams ar glo­bė­jams apie kri­ti­nį at­ve­jį.       Mo­ky­to­jai ir ki­ti dar­buo­to­jai tu­rė­tų rem­ti ser­gan­čių moks­lei­vių dia­be­to val­dy­mo įgū­džius. Vai­kams bū­ti­na su­da­ry­ti są­ly­gas ne­truk­do­miems pa­si­tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę, su­si­leis­ti vais­tus, pa­val­gy­ti ta­da, kai rei­kia. Pa­gei­dau­ja­ma, kad kla­sė­je bū­tų grei­tai įsi­sa­vi­na­mų an­glia­van­de­nių (gliu­ko­zės tab­le­čių, cuk­raus ar vai­sių sul­čių). Mo­kyk­los slau­gy­to­jui rei­kė­tų pa­lik­ti in­su­li­no ir gliu­ka­go­no. Svar­bu ser­gan­tiems vai­kams už­tik­rin­ti ga­li­my­bę pa­si­rink­ti tin­ka­mo mais­to ir re­gu­lia­riai mankš­tin­tis.       Dau­gy­bė moks­lei­vių ge­ba pa­tys ko­re­guo­ti dia­be­tą; ki­tiems, pri­klau­so­mai nuo am­žiaus, bran­dos ir pa­tir­ties, rei­kia mo­kyk­los per­so­na­lo pa­gal­bos. Dėl to ne me­di­kus ga­li­ma ap­mo­ky­ti, kad ga­lė­tų sau­giai pa­gel­bė­ti ser­gan­tie­siems mo­kyk­lo­je, kai slau­gy­to­ja ne­pa­sie­kia­ma. Ša­ly­se, ku­rio­se įsta­ty­mai gi­na dia­be­tu ser­gan­tį vai­ką mo­kyk­lo­je, į tai tu­ri bū­ti at­si­žvelg­ta.       Mo­der­nios in­su­li­no tie­ki­mo tech­no­lo­gi­jos       Šiuo me­tu dia­be­tu ser­gan­tys jau­nuo­liai mo­ko­mi lai­ky­tis lanks­tes­nio mi­ty­bos pla­no ir mankš­tin­tis tiek pat, kaip ir svei­ki ben­dra­am­žiai, ati­tin­ka­mai kei­čiant in­su­li­no do­zes, vie­toj anks­čiau nu­sta­ty­to tvar­ka­raš­čio ir die­tos.       In­ten­sy­vios in­su­li­no te­ra­pi­jos tiks­las yra nor­ma­li­zuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, su­jun­giant ba­zi­nes ir mais­tui skir­tas do­zes, sti­mu­liuo­jant nor­ma­lią žmo­gaus ka­sos veik­lą. In­su­li­nas ga­li bū­ti lei­džia­mas tris ar dau­giau kar­tų per die­ną ar­ba nuo­lat la­ši­na­mas in­su­li­no pom­pa per in­fu­zi­nę sis­te­mą. Kad pre­pa­ra­to do­zės ati­tik­tų su­var­to­ja­mų an­glia­van­de­nių kie­kį, bū­ti­na pas­ta­rą­jį skai­čiuo­ti. Vai­kus ga­li­ma iš­mo­ky­ti keis­ti val­go­mo mais­to kie­kį ir nu­sta­ty­ti rei­kia­mą in­su­li­no do­zę pa­gal an­glia­van­de­nių ir in­su­li­no san­ty­kį.       Dau­ge­lis įpras­tos mo­kyk­los die­nos ap­lin­ky­bių są­ly­go­ja moks­lei­vio krau­jo gliu­ko­zės ly­gį. No­rint pa­lai­ky­ti jį nor­ma­lų, spor­tuo­jant rei­kė­tų ko­re­guo­ti mais­to ir in­su­li­no kie­kį. Ven­giant hi­pog­li­ke­mi­jos, rei­kė­tų pa­si­tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę prieš mankš­tą ir po jos, taip pat il­gai trun­kan­čių pra­ti­mų me­tu. La­bai svar­bu, kad vai­kai ga­lė­tų lais­vai gau­ti krau­jo gliu­ko­zės tes­ta­vi­mo prie­mo­nių ir an­ti­hi­pog­li­ke­mi­nių už­kan­džių.       Krau­jo gliu­ko­zės ko­rek­ci­ja       La­bai svar­bu jaus­ti ma­žo krau­jo gliu­ko­zės kie­kio simp­to­mus. Jei įma­no­ma, ge­riau­sia jį pa­tik­rin­ti, pa­si­ma­tuo­ti gliu­ko­ma­čiu. Pri­rei­kus bū­ti­na sku­biai su­val­gy­ti 15 g gliu­ko­zės (3 tab­le­tes), 2 valg. šaukš­tus ra­zi­nų ar iš­ger­ti 120ml apel­si­nų sul­čių. Jei ne­ga­li pa­si­tik­rin­ti gliu­ko­zės, vai­kas tu­ri elg­tis taip pat, kaip hi­pog­li­ke­mi­jos at­ve­ju. Gliu­ka­go­no in­jek­ci­ja tai­ko­ma ret­sy­kiais, kai li­go­nis ne­ten­ka są­mo­nės ar ne­ga­li ry­ti.       Moks­lei­vio dia­be­to val­dy­mo pla­ne tu­ri bū­ti pa­aiš­kin­ta, kaip elg­tis trum­pa­lai­kės hi­per­gli­ke­mi­jos at­ve­ju. Jei gliu­ko­zės krau­jy­je dau­gė­ja per 16,5 mmol/l (300mg/dl), ser­gan­čia­jam reikia:       »  su­leis­ti ko­re­guo­jan­či­ą­ją grei­to ar­ba trum­po vei­ki­mo in­su­li­no do­zę;       »  tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį ne rečiau kaip kas 2 va­landos;       »  tik­rin­ti ke­to­nus šla­pi­me arba kraujyje;       »  keis­ti val­go­mo mais­to kie­kį;       »  ger­ti kuo dau­giau van­dens ar be­cuk­rių skys­čių.       Ke­to­nai tu­ri bū­ti tik­ri­na­mi kas­kart, jei­gu gliu­ko­zės krau­jy­je es­ti per 16,5 mmol/l (300 mg/dl) ar­ba vai­kas karš­čiuo­ja, ne­ga­luo­ja, ve­mia, nors krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­lis nor­ma­lus.       Mankštos nau­da       Dia­be­tu ser­gan­tys vai­kai ga­li da­ly­vau­ti vi­so­se fi­zi­nio la­vi­ni­mo pra­ty­bo­se ir spor­to var­žy­bo­se. Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra dia­be­to kon­tro­lės da­lis. Pra­ti­mai ge­ri­na vai­ko fi­zi­nę būk­lę, šir­dies stip­ru­mą, iš­tver­min­gu­mą, krau­jo spau­di­mą. Pra­ti­mai di­di­na jaut­ru­mą in­su­li­nui, tai­gi ma­ži­na krau­jo gliu­ko­zę. Mankš­ta itin svar­bi II ti­po dia­be­to var­gi­na­miems vai­kams, nes ma­ži­na kū­ne rie­ba­lų, stip­ri­na rau­me­nis. Nu­tu­ki­mas di­di­na II ti­po dia­be­to grės­mę, to­dėl fi­zi­nis la­vi­ni­mas tu­rė­tų bū­ti svar­bi mo­kyk­los dar­bo da­lis.       Moks­lei­viai, jų šei­mos ir mo­kyk­los per­so­na­las tu­rė­tų su­pras­ti mankš­tos po­vei­kį svei­ka­tai. Tin­ka­mu mais­to, in­su­li­no, krau­jo gliu­ko­zės ir mankš­tos san­ty­kiu ga­li­ma ma­žin­ti li­gos grės­mę ir vi­lio­ti dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus fi­zi­nio la­vi­ni­mo žai­di­mais. Jie lei­džia vai­kams ge­rin­ti so­cia­li­nius įgū­džius, įgau­ti pa­si­ti­kė­ji­mo, ma­lo­niai ben­drau­ti su ben­dra­am­žiais.       Dia­be­to va­do­vas mo­kyk­loms       Dia­be­tu ser­gan­tiems moks­lei­viams ge­riau se­ka­si, jei­gu mo­kyk­los per­so­na­las, tė­vai ir svei­ka­tos spe­cia­lis­tai rū­pi­na­si op­ti­ma­lia li­gos kon­tro­le. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Na­cio­na­li­nė dia­be­to mo­ky­mo pro­gra­ma (NDMP) pa­tei­kė iš­sa­mų lei­di­nį „Dia­be­tu ser­gan­čių moks­lei­vių sėk­mei. Va­do­vas mo­kyk­los per­so­na­lui.” Kny­go­je siū­lo­ma ap­mo­ky­ti mo­kyk­los dar­buo­to­jus. Nu­ro­do­mi bū­dai, kaip mo­ky­to­jai, vai­ko šei­ma ir bend­ra­klasiai ga­lė­tų kur­ti sau­gią ap­lin­ką, kad ser­gan­tie­ji tu­rė­tų vie­no­das mo­ky­mo­si ga­li­my­bes. Puslapiai 17-18 Mi­ty­ba ir dia­be­tas: už­duo­tys vai­kams ir tė­vams       Dau­ge­lis pa­sau­lio vai­kų ba­dau­ja ar­ba pras­tai mai­ti­na­si. Ta­čiau, kad ir kaip bū­tų keis­ta, ne­re­tai nu­tu­ki­mas ir II ti­po dia­be­tas tam­pa pa­grin­di­ne vai­kų svei­ka­tos bė­da. Ne­se­niai at­lik­ti tarp­tau­ti­niai vai­kų I ir II ti­po dia­be­to ty­ri­mai pa­ro­dė, kad tin­ka­ma mi­ty­ba ir svei­ka gy­ven­se­na ma­ži­na šios li­gos ir jos pa­sek­mių grės­mę. Ge­ra gli­ke­mi­jos kon­tro­lė pa­de­da iš­veng­ti ak­lu­mo, inkstų pa­žei­di­mo ir anks­ty­vos mir­ties, ku­ri iš­tin­ka dėl šir­dies li­gų. Šia­me straips­ny­je Eli­za­beth War­ren-Boul­ton api­bū­di­na mi­ty­bos po­rei­kius kon­tro­liuo­jant dia­be­tą. Jie yra skir­tin­gi kiek­vie­nai ša­liai, re­gio­nui, šei­mai, vai­kui ir kvie­čia ras­ti in­di­vi­du­a­lų optimalios priežiū­ros bū­dą.       Su­sir­gę dia­be­tu vai­kai ir jau­nuo­liai tu­ri lai­ky­tis tin­ka­mo re­ži­mo vi­są gy­ve­ni­mą. Svei­ka mi­ty­ba ir gy­ven­se­na tu­rė­tų už­tik­rin­ti nor­ma­lią gli­ke­mi­ją, tai­gi ir ge­res­nę svei­ka­tą. La­bai liūd­na, bet daug I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų mirš­ta, nes li­ga vė­lai nu­sta­to­ma ar in­su­li­nas yra ne­pri­ei­na­mas. Mo­zam­bi­ke to­kie li­go­nė­liai po diag­no­zės teiš­gy­ve­na vie­ne­rius me­tus. Esant to­kiai si­tu­a­ci­jai mi­ty­bos pa­ta­ri­mai ne­ten­ka pras­mės.       Tur­tin­ges­nė­se ša­ly­se mi­ty­bos pla­nas yra de­ri­na­mas su daug­kar­ti­nė­mis in­su­li­no in­jek­ci­jo­mis ar pom­pos te­ra­pi­ja. Dėl to svar­bu mo­ky­tis svei­kos mi­ty­bos, skai­čiuo­ti ka­lo­ri­jas, an­glia­van­de­nius, kad bū­tų leng­viau re­gu­liuo­ti ir pa­lai­ky­ti nor­ma­lią kū­no masę.       Vis daž­nė­jan­tis vai­kų nu­tu­ki­mas, iš da­lies dėl to plin­tan­tis II ti­po dia­be­tas ke­lia mi­ty­bos rū­pes­tį. Nu­tun­ka­ma dėl dau­ge­lio prie­žas­čių. Kai ku­rio­se ša­ly­se vai­kų nu­tu­ki­mas tam­pa svei­ka­tos prie­žiū­ros ne­lai­me, pri­ver­čian­čia vy­riau­sy­bes im­tis dras­tiš­kų prie­mo­nių. Jų ven­giant, rei­kia ma­žiau var­to­ti an­glia­van­de­nių ir dau­giau ju­dė­ti. Ži­no­ma, keis­ti įpras­tą gy­ven­se­ną nė­ra leng­va.       Mi­ty­ba       Var­to­ti­ni to­kie pro­duk­tai, ku­rie su­ma­žin­tų šir­dies li­gų ti­ki­my­bę. Svei­ka mi­ty­ba tu­ri op­ti­mi­zuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, ma­žin­ti kom­pli­ka­ci­jas. Vis dėl­to ne vi­si vai­kai, ser­gan­tys I ti­po dia­be­tu, ga­li vyk­dy­ti šiuos rei­ka­la­vi­mus dėl įvai­rių prie­žas­čių.       Kas są­ly­go­ja val­gy­mo įpro­čius?       Kiek­vie­nos ben­druo­me­nės val­gy­mo įpro­čius le­mia kom­plek­sas so­cia­li­nių ap­lin­ky­bių. Tai eko­no­mi­nės są­ly­gos, mais­to pri­ei­na­mu­mas ir pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bė, ur­ba­ni­za­ci­jos ly­gis, re­kla­ma, kul­tū­ri­niai ir re­li­gi­niai pa­pro­čiai, mi­tai ir prie­ta­rai, iš­si­la­vi­ni­mas, ben­dra­am­žių pa­vyz­dys ir pan. Ne­se­niai at­lik­ta dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių ir gy­dy­to­jų ap­klau­sa 36 ša­ly­se pa­ro­dė, jog skir­tin­guo­se kraš­tuo­se re­ko­men­duo­ja­mas la­bai ne­vie­no­das gy­dy­mas. Pa­vyz­džiui, Olan­di­jo­je an­glia­van­de­niai tu­ri su­da­ry­ti 40% mais­ti­nės ver­tės, o Ban­gla­de­še - 70%. An­glia­van­de­nių gau­sa mais­to struk­tū­ro­je ne­tur­tin­go­se ša­ly­se kei­čia bran­gius bal­ty­mi­nius pro­duktus.       Rie­bus, sal­dus, ap­do­ro­tas ir grei­tas mais­tas įpras­tas tur­tin­go­se ša­ly­se, val­go­mos di­de­lės por­ci­jos. Nors skur­des­niuo­se kraš­tuo­se ma­žiau ap­do­ro­to mais­to, ta­čiau mi­ty­bai di­de­lę įta­ką da­ro sal­džių ga­zuo­tų gė­ri­mų re­kla­ma, nors šie skys­čiai ken­kia net dan­tims.       Kar­tais sklei­džia­mi tie­sos ne­ati­tin­kan­tys mi­tai. Pa­vyz­džiui, pa­si­tai­ko tei­gi­nių, kad rei­kia griež­tai ri­bo­ti vai­sius ar­ba juos keis­ti ne­ska­nio­mis dar­žo­vė­mis, ar val­gy­ti mo­liū­gą kaip gy­do­mą­jį maistą.       Kai ku­riems gy­ven­to­jams pro­ble­mą ke­lia mais­to per­tek­lius, ka­da pra­ran­da­mas sai­kas. Tai­gi pa­ta­ri­mai ir ser­gan­čių­jų šei­mų mo­ky­mas tu­ri bū­ti in­di­vi­du­a­lus at­si­žvel­giant į vie­ti­nius val­gy­mo įpro­čius, tra­di­ci­jas ir mi­tus. Pa­tei­kia­mo­je len­te­lė­je nu­ro­dy­ti mo­ky­mo me­tu teik­ti­ni pa­ta­ri­mai, ku­rių lai­kan­tis tu­rė­tų pa­ge­rė­ti gli­ke­mi­jos kon­tro­lė ir iš­ven­gia­ma šir­dies li­gų.       Svei­kos mi­ty­bos pa­ta­ri­mai       »  Įver­tin­ti mais­tą kas­dien ir kiek­vie­no val­gio me­tu.       »  Paskirstyti per dieną suvartojamus angliavandenius. Keisti juos per pagrindinius valgymus ir užkandžius, pavyzdžiui: ry­žiai, bulvės, makaronai, duona, ankštiniai.       »  Valgyti vietinius baltymingus produktus: ankštinius, žuvį, lie­są mėsą, kiaušinius.       »  Valgyti įvairius vaisius ir daržoves. Idealu - 5 porcijas per dieną.       »  Mažinti ar atsisakyti saldžių produktų, ypač gazuotų gė­ri­mų, saldainių, tortų, kondensuoto pieno.       »  Mažiau vartoti riebalų, ypač gyvulinės kilmės, prieš ruo­šiant riebią mėsą pašalinti riebalus.       »  Vartoti augalinį aliejų, pavyzdžiui, alyvuogių arba sau­lė­grąžų.       »  Kuo saikingiau vartoti druskos.       »  Pagal galimybes atsisakyti greitai paruošiamo maisto, kuris yra kaloringas, riebus, sūrus ar saldus. Jį keisti sausais pus­ry­čiais, riešutais, vaisiais.       Švietimo priemonės       Ge­rin­ti mi­ty­bą sie­kia­ma įvai­rio­mis švie­ti­mo prie­mo­nė­mis. Pa­vyz­džiui, yra su­kur­ti Tarptauti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos „Dia­be­to švie­ti­mo mo­du­liai“ (In­ter­na­tio­nal Dia­be­tes Fe­de­ra­tion „Dia­be­tes Edu­ca­tion Mo­du­les“). Jie nag­ri­nė­ja tiek mi­ty­bos mo­ky­mo, tiek su­dė­tin­gus an­glia­van­de­nių kon­tro­lės klau­si­mus. La­bai svar­bu yra at­sar­giai rink­tis prie­mo­nes, kad jos tik­tų vai­kui pa­gal am­žių, bran­du­mą, ir šei­mai. Dėl to pri­ori­te­tai tu­ri bū­ti per­žiū­rė­ti ir tai­ko­mi iš nau­jo. Ne vi­sa­da yra įma­no­ma vai­kui ir šei­mai įgy­ven­din­ti vi­sus svei­kos die­tos as­pek­tus, ta­čiau mi­ty­bos tiks­lai tu­ri bū­ti de­ri­na­mi su ser­gan­čio­jo tė­vais.       Švie­ti­mo svar­ba tė­vams       Ne­tur­tin­ges­nė­se ša­ly­se ska­ti­na­ma mo­ky­ti tė­vus, kad re­gu­liuo­tų sa­vo I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų an­glia­van­de­nių var­to­ji­mą ir in­su­li­no po­rei­kį. Tur­tin­go­se ša­ly­se mi­ty­bos re­ko­men­da­ci­jos pri­tai­ko­mos kiek­vie­nam vai­kui ir jo šei­mai. At­si­ra­dus grei­to ir il­go vei­ki­mo in­su­li­nams, ga­li­ma pa­ge­rin­ti mi­ty­bos mo­ky­mą, kon­tro­liuo­ti an­glia­van­de­nių ko­ky­bę ir kie­kį, pa­gal tai do­zuo­ti in­su­li­ną. Šei­mą rei­kia re­gu­lia­riai kon­sul­tuo­ti, ko­kį mais­tą pa­rink­ti ge­ros gli­ke­mi­jos pa­lai­ky­mui. Tai­gi kiek­vie­nai kul­tū­rai pri­tai­ky­ti­nas ati­tin­ka­mas švie­ti­mas.       Nu­tu­ki­mas ir II ti­po dia­be­tas       Nu­tun­ka­ma dėl to, kad per daug val­go­ma ir per ma­žai ju­da­ma; kuo to­liau, tuo šis reiš­ki­nys daž­nė­ja. Vai­kai II ti­po dia­be­tu su­ser­ga dėl per di­de­lio svo­rio ir dėl pa­vel­di­mu­mo. Nu­tu­ki­mo kon­tro­lės ir gy­dy­mo pro­gra­mos tu­ri įtrauk­ti vi­są šei­mą. Tai ga­li bū­ti nau­do­ja­ma tiek I, tiek II ti­po li­gos pre­ven­ci­jai, kaip ir veiks­min­gos el­ge­sio kei­ti­mo stra­te­gi­jos. Pa­ste­bė­ta, kad kiek­vie­no šei­mos na­rio kū­no svo­rio kon­tro­lė bei svei­ka gy­ven­se­na duo­da ge­res­nių re­zul­ta­tų ne­gu tik ser­gan­čio­jo šiam tiks­lui de­da­mos pa­stan­gos.       Kal­bant apie svei­ką mi­ty­bą, rei­kia ra­gin­ti dau­giau var­to­ti vai­sių, dar­žo­vių, ne­ka­lo­rin­gų už­kan­džių, ne­sal­džių gė­ri­mų ar van­dens, kon­tro­liuo­ti por­ci­jų dy­dį na­muo­se ir ki­tur. Svar­bi na­mų ap­lin­ka, nes čia ug­do­mi mi­ty­bos įgū­džiai. Vai­kai įpran­ta prie tė­vų pa­rink­tų pro­duk­tų, ga­my­bos ir mitybos įpro­čių. Tai pa­sa­ky­ti­na ir apie po­mė­gį mankš­tin­tis. Jei­gu šei­mo­je mėgs­ta­mas spor­tas, jam ne­abe­jin­gi ir vai­kai.       Pa­ra­ma ir ben­dra­vi­mas       Vien tik ži­nios ne­pa­kei­čia val­gy­mo įpro­čių, tu­ri bū­ti ge­ro­kai mo­ty­vuo­ja­mi el­ge­sio po­ky­čiai. Re­zul­ta­tai ge­rė­ja ta­da, kai dia­be­to kon­tro­lė­je ak­ty­viai da­ly­vau­ja tė­vai.       Dėl to bū­ti­ni švie­tė­jiš­ki, sub­ti­lūs, vie­nas ki­tą re­mian­tys šei­mos na­rių san­ty­kiai, o gy­dy­to­jas pri­va­lo at­vi­rai, pa­ti­ki­mai, pa­gar­biai ben­drau­ti su vai­ku ir jo šei­mos na­riais.       Tiks­las - ge­ra vai­kų svei­ka­ta       Ty­ri­mais sie­kia­ma su­kur­ti to­kią mo­ky­mo pro­gra­mą, ku­ri už­tik­rin­tų mak­si­ma­lią ser­gan­čių vai­kų gli­ke­mi­jos kon­tro­lę ir svei­ką gy­ven­se­ną. Ko­re­guo­ti­nas sės­lus vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mo bū­das, ne­tin­ka­mi val­gy­mo įpro­čiai, ven­giant bai­sių nu­tu­ki­mo ir dia­be­to pa­sek­mių. La­bai svar­bu veiks­min­ga in­ter­ven­ci­ja ap­sau­go­ti nuo kom­pli­ka­ci­jų vai­kus, nes jie ir taip yra la­biau pa­žei­džia­mi. Puslapis 19 Ben­druo­me­nės pri­va­lo na­šiai dirb­ti       Šio straips­nio au­to­rė Francine Kaufman prieš tris­de­šimt me­tų pra­dė­jo dirb­ti en­dok­ri­no­lo­ge Los An­dže­lo mies­te (JAV). Ta­da nu­tu­ku­sių vai­kų bu­vo ma­žai ir itin re­tai jau­nuo­liams diag­no­zuo­tas II ti­po dia­be­tas. Šian­dien kas tre­čias šio mies­to vakas per daug sve­ria ir ket­vir­ta­da­liui vi­sų be­si­gy­dan­čių­jų cen­tre yra nu­sta­ty­tas II ti­po dia­be­tas. Jau­nų žmo­nių nu­tu­ki­mas ir II ti­po dia­be­tas epi­de­miš­kai plinta vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ne­gan­dos ga­li­ma iš­veng­ti ku­riant ir įgy­ven­di­nant nu­tu­ki­mo ma­ži­ni­mo ir dia­be­to pre­ven­ci­jos stra­te­gi­jas vai­kams. Pa­stan­gos tu­ri ap­im­ti vi­sas ben­druo­me­nes - svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jas, li­go­ni­nes, po­li­kli­ni­kas, vy­riau­sy­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, mo­kyk­las, ver­sli­nin­kus, šei­mas ir kiek­vie­ną pa­sau­lio žmogų.       II ti­po dia­be­tas pa­sau­ly­je pa­pli­tęs ne­vie­no­dai. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se 43% nau­jai dia­be­tu su­sir­gu­sių vai­kų li­ga yra I ti­po. 29% dia­be­to var­gi­na­mų pa­aug­lių diagnozuo­tas II ti­po su­sir­gi­mas. Pas­ta­ra­sis daž­nes­nis ir kai ku­rių tau­ty­bių žmo­nėms. Iš dia­be­to pa­žeis­tų Ame­ri­kos in­dė­nu­kų (12-19 me­tų) nu­sta­ty­ta II ti­po li­ga, tuo tar­pu Šiau­rės Ame­ri­ko­je ir Aust­ra­li­jo­je abo­ri­ge­nų vai­kų ser­ga­mu­mas II ti­po dia­be­tu yra nuo 1,3% iki 5,3%, o Eu­ro­po­je - 0,5%. At­li­kus ty­ri­mus de­šim­ty­je Azi­jos vals­ty­bių, pa­aiš­kė­jo, kad iš vi­sų vai­kų dia­be­to at­ve­jų 10% su­da­ro II ti­pas. Ja­po­ni­jo­je ir Tai­va­ny­je II ti­po dia­be­tu jau­ni žmo­nės ser­ga daž­niau ne­gu I ti­po li­ga. Per 20 metų Japonijoje II tipo vaikų diabeto su­sir­gimų padaugėjo 10 kartų.       Li­gos pa­sek­mės       Daug ty­ri­mų ro­do, kad II ti­po dia­be­tas ga­li bū­ti pra­žū­tin­gas tiek su­au­gu­sie­siems, tiek vai­kams. Ja­po­ni­jo­je, Ame­ri­ko­je, Ka­na­do­je su­sir­gu­siems diabetu pa­aug­lys­tė­je ar jau­nys­tė­je jau diag­no­zuo­jamos inkstų ligos. Tuo tarpu jaunimui nustatant diabetą re­tai aptinkamos šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­go­s, hi­per­ten­zi­ja, cho­les­te­ro­lio perteklius ar uždegiminiai procesai.       Ne­se­niai Aust­ra­li­jo­je at­lik­tu ty­ri­mu nu­sta­ty­ta, kad II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems jau­nuo­liams, ku­riems yra pa­di­dė­jęs krau­jo spau­di­mas ir es­ti bal­ty­mų šla­pi­me, ky­la di­des­nė inks­tų pa­žei­di­mo grės­mė ne­gu I ti­po li­go­niams.       Kaip veng­ti nutukimo ir II ti­po dia­be­to?       Nu­tu­ki­mą są­ly­go­ja pa­vel­di­mu­mas ir ap­lin­kos veiks­niai. Žmo­nės ma­žai ju­da ir po­pi­giai nu­si­per­ka rie­baus ir sal­daus mais­to, ku­ria­me ma­žai ver­tin­gų me­džia­gų. Ty­ri­mai, at­lik­ti Ki­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je ir Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, pa­ro­dė, kad ga­li­ma iš­veng­ti II ti­po dia­be­to su­ma­ži­nus kū­no svo­rį 7% - 10% ir pa­di­di­nus fi­zi­nį ak­ty­vu­mą iki vi­du­ti­nio ly­gio.       JAV Dia­be­to pre­ven­ci­jos pro­gra­mos (Dia­be­tes Pre­ven­tion Pro­gram) da­ly­viai nau­do­jo­si gy­ve­ni­mo bū­do tre­ne­riais, ku­rie pa­dė­jo jiems su­pras­ti, ko­dėl rei­kia dau­giau mankš­tin­tis, ma­žiau val­gy­ti, at­si­sa­ky­ti rie­ba­lų. Ta­čiau svar­bu į Dia­be­to pre­ven­ci­jos pro­gra­mą įtrauk­ti vai­kus. Dėl to rei­kia, kad jų gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka bū­tų pa­to­gi žai­di­mams, spor­tui, svei­kam gy­ve­ni­mo bū­dui. Tam tin­ka­mos čia nurodytos prie­mo­nės.       Vai­kų nu­tu­ki­mo ir II ti­po dia­be­to pre­ven­ci­jai reikia:       »  Di­din­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­mą - mankš­tin­tis ma­žiau­siai 60 min. per die­ną.       »  Mažinti sėslumą: žiūrėti televizijos programas, žaisti kompiuteriu ne ilgiau kaip 2 val. per dieną.       »  Gerinti mitybą: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulinio maisto; mažinti riebalų; vaikai turėtų neatsisakyti pusryčių. Kūdikiai kuo ilgiau maitintini krūtimi.       »  Daugiau gerti vandens, mažiau saldžių skysčių.       »  Mokytis tinkamos mitybos ir sveikos gyvensenos.       Prevencijos programos       Pre­ven­ci­jos pro­gra­mos moks­lei­viams bu­vo sėk­min­gai įgy­ven­din­tos dau­ge­ly­je įvai­rių re­gio­nų. At­li­kus ty­ri­mus Ka­li­for­ni­jos (JAV) mo­kyk­lo­se, te­le­vi­zi­jos ir kom­piu­te­ri­nių žai­di­mų su­ma­žin­ta nuo 12 iki 8 val. per sa­vai­tę. Tai lė­mė ma­žes­nį moks­lei­vių kū­no ma­sės in­dek­są. An­gli­jo­je pa­reng­ta pre­ven­ci­jos pro­gra­ma at­si­sa­kė sal­din­tų gė­ri­mų. Nu­tu­kę vai­kai su­ma­ži­no kū­no svo­rį.       Pa­gal Sin­ga­pū­re su­kur­tą „Tvar­kos ir svei­ka­tos“ pro­gra­mą:       »  vai­kus mo­kyk­lo­se im­ta mo­ky­ti svei­kos mi­ty­bos tai­syk­lių;       »  pa­keis­tas mo­kyk­los pie­tų val­gia­raš­tis;       »  su­ma­ži­nus sal­džių gė­ri­mų, vai­kai ska­tin­ti ger­ti van­de­nį;       »  nu­tu­kę vai­kai bu­vo kon­sul­tuo­ja­mi ir pri­žiū­ri­mi;       »  įsteig­ti ap­do­va­no­ji­mai mo­kyk­loms, ku­rios pa­ge­ri­no vai­kų svei­ka­tą.       Įgy­ven­di­nant pro­gra­mą 1992-2000 me­tais, 11-12 me­tų vai­kai svo­rį su­ma­ži­no nuo 17% iki 15%, o 15-16 me­tų moks­lei­viai - nuo 16% iki 13% .       Pa­gal Ja­po­ni­jo­je pa­reng­tą mankš­tos pro­gra­mą svo­rį su­ma­ži­no 10-13 me­tų vai­kai. Tek­sa­se (JAV) mo­kyk­los ini­cia­ty­va ge­rin­ta mek­si­kie­čių vai­kų svei­ka­ta - ma­žin­ti per di­de­li krau­jo gliu­ko­zės ro­dik­liai ir ko­re­guo­tas kū­no svo­ris. Niu­jor­ko (JAV) mo­kyk­lo­je bu­vo ska­ti­na­mi pa­tys vai­kai da­ly­vau­ti svei­kos mi­ty­bos pro­gra­mo­je. Tai try­li­ka­me­čiams moks­lei­viams ge­ro­kai su­ma­ži­no II ti­po dia­be­to grės­mę.       Los An­dže­le, įro­dy­ta, kad įgy­ven­di­nant pro­gra­mą ga­li­ma su­ma­žin­ti vai­kų krau­jo spau­di­mą, cho­les­te­ro­lį, virš­svo­rį, nu­tu­ki­mą, tai­gi ir kū­no ma­sės in­dek­są.       Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Pi­mos ben­druo­me­nės ir Ka­na­dos vai­kai mai­tin­ti kū­di­kys­tė­je mo­ti­nos pie­nu, tu­ri ma­žes­nę ti­ki­my­bę sirg­ti II ti­po dia­be­tu.       At­ei­tis       No­rint įgy­ven­din­ti pla­taus mas­to pre­ven­ci­jos pro­gra­mą, į šį dar­bą rei­kia įtrauk­ti vy­riau­sy­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, pel­no ne­sie­kian­čias or­ga­ni­za­ci­jas, li­go­ni­nes, po­li­kli­ni­kas, pra­mo­nės įmo­nes, mo­ky­mo įstai­gas, šei­mas, ben­druo­me­nes. Pel­no ne­sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos tu­rė­tų pa­dė­ti vyk­dy­ti šią pro­gra­mą. Juk ne­pa­vė­luo­ta dia­be­to diag­no­zė yra di­džiau­sias pri­ori­te­tas.       Li­go­ni­nės ir po­li­kli­ni­kos ga­li re­gu­lia­riai ste­bė­ti vai­kų svo­rį, juos­mens ap­im­tį, tar­tis su tė­vais, pro­pa­guo­ti svei­ką gy­ven­se­ną.       Vy­riau­sy­bės tu­rė­tų leis­ti svei­ka­tos ap­sau­gą to­bu­li­nan­čius įsta­ty­mus. Tvar­ky­ti­na gy­ve­na­mo­ji ap­lin­ka, par­kai ir rek­re­a­ci­nės zo­nos, kur­ti­na pa­to­gi pa­si­vaikš­čio­ji­mui ar mankš­tai ap­lin­ka. Tuo tar­pu ver­slas, mais­to pra­mo­nė tu­rė­tų siū­ly­ti svei­kes­nius ga­mi­nius. Ne­svei­kus pro­duk­tus rei­kė­tų ap­mo­kes­tin­ti dau­giau, o su­rink­tus mo­kes­čius skir­ti svei­kos gy­ven­se­nos puo­se­lė­ji­mui.       Pro­pa­guo­da­mos svei­ko mais­to var­to­ji­mą, fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, me­di­ci­ni­nį švie­ti­mą, svei­ka­tos prie­žiū­rą, mo­kyk­los tal­ki­na ben­druo­me­nei.       Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na       2007 ir 2008 me­tais vyk­do­ma PDD kam­pa­ni­ja skel­bia spe­cia­lius dia­be­tu ser­gan­čių vai­kų po­rei­kius. 2006 me­tų gruo­džio mė­ne­sį at­kreip­tas pa­sau­lio vi­suo­me­nės dė­me­sys į Jung­ti­nių Tau­tų dia­be­to re­zo­liu­ci­ją. Šis do­ku­men­tas skelbia, kad vi­sos vals­ty­bės, jų ly­de­riai turėtų ge­rin­ti ser­gan­čių žmo­nių, ypač vai­kų, gy­ve­ni­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je.       Da­bar yra tin­ka­mas me­tas tai da­ry­ti. Jei­gu mes at­lik­si­me šį dar­bą kar­tu su vi­sais ben­druo­me­nės na­riais, tai vai­kai, ku­rie jau ser­ga dia­be­tu ar ga­li su­sirg­ti, ga­lės už­aug­ti svei­ki ir dar­bin­gi ben­druo­me­nės na­riai. Tai yra vie­na iš pa­grin­di­nių žmo­gaus teisių.       Straipsnius pagal 2007 m. gegužės mėn.       Diabetes Voice (52) parengė       Vilniaus m. vaikų ir jaunimo diabeto klubo „Diabitė plius“ nariai Puslapis 20 Gli­ke­mi­nis in­dek­sas       Gli­ke­mi­nis in­dek­sas yra mo­der­nio­sios mi­ty­bos moks­lo ter­mi­nas. Vo­kie­ti­jos Diu­sel­dor­fo dia­be­to ty­ri­mų ins­ti­tu­to dr. Mo­ni­ka To­el­ler apie tai at­sa­ko į „In­ba­lan­ce” žur­na­lo pa­teik­tus klau­si­mus.       Apie gli­ke­mi­nį in­dek­są (GI) kal­ba vi­si. Kas tai yra?       Gli­ke­mi­nis in­dek­sas pa­ro­do, kaip di­di­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je kai ku­rie mais­to pro­duk­tai ly­gi­nant su 50g gliu­ko­zės. Ka­dan­gi ši vi­siš­kai ab­sor­buo­ja­ma krau­jy­je, jos ver­tė yra 100 ir lai­ko­ma at­skai­tos taš­ku vi­siems ki­tiems an­glia­van­de­nin­giems mais­to pro­duk­tams. Ty­ri­nė­jant gli­ke­mi­nį in­dek­są svar­bu, kad mais­to pro­duk­tų por­ci­jos vi­suo­met bū­tų įver­ti­na­mos pa­gal ly­gi­na­mą­jį an­glia­van­de­nių kie­kį. To­dėl ati­tin­ka­mai kal­ba­ma apie 50 g su­var­to­ja­mų an­glia­van­de­nių. Dau­gu­ma mais­to pro­duk­tų cuk­raus krau­jy­je gau­si­na ma­žiau nei gliu­ko­zė, to­dėl jų gli­ke­mi­nis in­dek­sas yra ma­žes­nis nei 100. Pa­vyz­džiui, obuo­lių gli­ke­mi­nis in­dek­sas yra 38. At­lik­tos stu­di­jos įro­dė, kad an­glia­van­de­nin­gas mais­tas, ku­rio ma­žas gli­ke­mi­nis in­dek­sas, cuk­raus krau­jy­je gau­si­na lė­čiau.       Kaip pa­gal gli­ke­mi­nį in­dek­są pa­si­rink­ti svei­ką mais­tą?       Bet ko­kiu at­ve­ju tiek ser­gan­tiems, tiek ir svei­kiems žmo­nėms pra­var­tu pa­žiū­rė­ti, ko­kį gli­ke­mi­nį in­dek­są tu­ri mais­to pro­duk­tas. Ma­žo gli­ke­mi­nio in­dek­so pro­duk­tai daž­nai tu­ri ir ki­tų ge­rų sa­vy­bių. Pa­vyz­džiui, ankš­ti­niai au­ga­lai (lę­šiai, pu­pe­lės, žir­niai) tei­gia­mai vei­kia žar­ny­no flo­rą, tai­gi stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą.       Kaip ga­li­ma su­ži­no­ti mais­to pro­duk­tų gli­ke­mi­nį in­dek­są?       Re­mian­tis Vo­kie­ti­jo­je at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, yra su­da­ry­tos len­te­lės. Ta­čiau rei­kia at­si­žvelg­ti į tai, iš kur pa­teik­ti duo­me­nys. Svar­bu, kad len­te­lės bū­tų pa­im­tos iš spaus­din­tų moks­lo dar­bų ir kad bū­tų nu­ro­dy­tas šal­ti­nis.       Kai ku­riuo­se straips­niuo­se ra­šo­ma „gli­ke­mi­nis krū­vis” (GA). Kuo jis ski­ria­si nuo gli­ke­mi­nio in­dek­so?       Mais­to pro­duk­tų cuk­raus ab­sor­ba­vi­mą krau­jy­je pir­miau­sia le­mia an­glia­van­de­nių kie­kis, bū­tent dėl gli­ke­mi­nio krū­vio. Kai ku­rie di­de­lio gli­ke­mi­nio in­dek­so mais­to pro­duk­tai, pvz., me­lio­nas ar ar­bū­zas, iš tik­rų­jų tu­ri la­bai ma­žai an­glia­van­de­nių. Rei­kė­tų la­bai daug jų su­val­gy­ti, kad gau­tu­me to­kį an­glia­van­de­nių kie­kį, ku­ris pa­pras­tai bū­na ne­di­de­lė­se vai­sių ar dar­žo­vių por­ci­jo­se. „Gli­ke­mi­nis krū­vis“ pri­klau­so ir nuo an­glia­van­de­nių rū­šies, ir nuo kiekio. Puslapiai 22-23 Lietuvos diabeto asociacijos kronika       »  2007 m. rug­pjū­čio 3-9 d. Lie­tu­vo­je vie­šė­jo p. Lil­ly Karn, Vo­kie­ti­jos ko­mi­te­to Lie­tu­vos vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu, rem­ti pir­mi­nin­kė. Vieš­na­gės me­tu p. L. Karn su­si­ti­ko su Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos va­do­ve ir per­da­vė pa­ra­mą (1 tūkst. eu­rų). Už šias lė­šas nu­pirk­tos sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nės jau­nuo­liams, ku­riems jau su­ėjo 18 m. Vi­sa tai jiems per­duo­ta per ra­jo­nų dia­be­to klu­bų va­do­vus.       »  Rug­pjū­čio 16-29 d. Pla­te­liuo­se vy­ko II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­la. Diabeto organizacijų vadovai Anykščiuose       »  Rūg­pjū­čio 17-18 d. Anykš­čiuo­se vie­šė­jo p. Di­na Cons­tan­ti­ni­des, Kip­ro dia­be­tu ser­gan­čių­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė, ku­ri da­ly­va­vo mo­ky­mo se­mi­na­re „Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­jos įgy­ven­di­ni­mas - LDA ir jos ko­lek­ty­vi­nių na­rių veik­los pri­ori­tetas”.       »  Rug­pjū­čio 31 d. „Pa­lan­gos Žvo­rū­nė­je” vy­ko LDA 2007 m. Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos pro­gra­mos cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo se­mi­na­ras „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kont­ro­lė - li­gos kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja”. Se­mi­na­rą or­ga­ni­za­vo LDA įga­lio­ta Pa­lan­gos dia­be­to klu­bo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo 65 ser­gan­tys žmo­nės. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Rug­sė­jo 12 d. LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė at­sa­kė į Lie­tu­vos ra­di­jo pa­teik­tus klau­si­mus apie Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006-2007 m. pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą.       »  Rug­sė­jo 12, 27 ir spa­lio 25 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je. Čia ta­rė­si dar­bo gru­pės, su­da­ry­tos tam, kad pa­reng­tų in­su­li­no pom­pų kei­čia­mų da­lių kom­pen­sa­vi­mo vai­kams ir nėš­čio­sioms bei skaus­mi­nės neu­ro­pa­ti­jos gy­dy­mo sky­ri­mo iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to lė­šų tvar­ką.       »  Rug­sė­jo 14 d., įgy­ven­di­nant Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006-2007 m. pro­gramą, Kau­ne vy­ko šei­mos gy­dy­to­jų mo­ky­mo se­mi­na­ras.       »  Rug­sė­jo 14-15 d. Ams­ter­da­me, Olan­di­jo­je, Eu­ro­pos se­se­rų dia­be­to mo­ky­to­jų fe­de­ra­ci­jos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo LDA ta­ry­bos na­rė Ju­ze­fa Ulec­kie­nė ir val­dy­bos na­rė Al­do­na Da­ny­lienė.       »  Rug­sė­jo 17-21 d. Ams­ter­da­me, Olan­di­jo­je, kas­me­ti­nė­je Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų kon­fe­ren­ci­jo­je LDA sten­dą eks­po­na­vo Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir Al­do­na Da­ny­lie­nė.       »  Rug­sė­jo 21-25 d. Dub­li­ne, Olan­di­jo­je, Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no ren­gi­niuo­se (val­dy­bos, Ge­ne­ra­li­nės Asam­blė­jos, kon­fe­ren­ci­jos „Kar­tu mes esa­me stip­res­ni” ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos dia­be­to aso­cia­ci­jų mo­ky­mo kur­suo­se) Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai at­sto­va­vo Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, Al­do­na Da­ny­lie­nė, Rai­mon­da Čer­niaus­kie­nė ir Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė.       »  Rug­sė­jo 26 d., spa­lio 10, 18 ir 25 d. LR Sei­me vy­ku­siuo­se dar­bo gru­pės Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pa­reng­ti po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Rug­sė­jo 27 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je su­reng­ta­me Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je da­ly­va­vo šios ta­ry­bos na­rė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Čia pri­tar­ta PSDF 2008 m. biu­dže­to pla­nui bei pa­tvir­tin­ta kvė­pa­vi­mo de­guo­ni­mi prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mo iš PSDF lė­šų tvar­ka.       »  Rug­sė­jo 28 d. su­si­ti­ki­me su Eli Lil­ly kom­pa­ni­jos Cen­tri­nės ir Ry­tų Eu­ro­pos pre­zi­den­tu Eber­hard Lu­de­wigs, vyk­dan­čiuo­ju di­rek­to­riu­mi Bal­ti­jos ša­ly­se Rau­no Pu­co­nen ir UAB Eli Lil­ly Lie­tu­va di­rek­to­re Au­re­li­ja Juš­ke­vi­čie­ne ap­tar­tos kom­pa­ni­jos ben­dra­dar­bia­vi­mo su LDA ga­li­my­bės.       »  Rug­sė­jo 29 d. Vil­niu­je, Diag­nos­ti­kos cen­tre, su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja slau­gy­to­joms dia­be­to­lo­gėms. Pra­ne­ši­mą apie ser­gan­čių­jų dia­be­tu mo­ky­mo ir so­cia­li­nius po­rei­kius bei slau­gy­to­jų vaid­me­nį LDA veik­lo­je pa­ren­gė ir skai­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Spa­lio 2 d. į Ži­nių ra­di­jo klau­si­mus apie svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mo gy­dy­mo įstai­go­se si­tu­a­ci­ją at­sa­kė Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Spa­lio 2-7 d. Gas­tei­ne, Aust­ri­jo­je, Eu­ro­pos svei­ka­tos fo­ru­mo kon­fe­ren­ci­jo­je gvil­den­ti svei­ka­tos po­li­ti­kos ša­ly­se for­ma­vi­mo klau­si­mai. Daug dė­me­sio skir­ta lė­ti­nių li­gų, tai­gi ir cuk­ri­nio dia­be­to, pro­fi­lak­ti­kai. Ap­tar­ta pa­cien­tų ir jų or­ga­ni­za­ci­jų svar­ba, svei­ka­tos prie­žiū­ros po­li­ti­kos pa­grin­di­nė orien­ta­ci­ja į pa­cien­tą. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vao Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos na­rė, LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Spa­lio 13-19 d. Plun­gės ra­jo­ne, Pla­te­liuo­se, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko „Dva­ro sve­tai­nė­je” vy­ko II ti­po dia­be­tu ser­gan­čių­jų mo­ky­mo sto­vyk­la. Da­ly­va­vo 27 žmo­nės. Sto­vyk­los va­do­vė slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Al­do­na Da­ny­lie­nė (Plun­gė), gy­dy­to­ja Ag­nė Da­ny­lai­tė (Klai­pė­da), slau­gy­to­ja Ele­na Mic­ke­vi­čie­nė (Rie­ta­vas). Pa­grin­di­nis rė­mė­jas Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.       »  Spa­lio 19-20 d. Da­nišovce, Slo­va­ki­jo­je, Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no Cen­tri­nės Eu­ro­pos ša­lių kon­fe­ren­ci­jo­je Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos at­sto­vai ne­da­ly­va­vo, nes iš or­ga­ni­za­to­rių ne­ga­vo rei­kia­mų ži­nių.       »  Spa­lio 22 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja pa­tei­kė Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos 2008 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­jek­to pa­raiš­ką.       »  Spa­lio 25 d. Vil­niu­je, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos Ta­ry­bos su­si­rin­ki­me pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie 2007 m. Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mą, taip pat su­pa­žin­din­ta su Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­ta 2008 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­jek­to pa­raiš­ka. Ap­tar­ti Cukrinio dia­be­to kon­tro­lės 2006-2007 m. pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo eiga, Pa­sau­li­nės dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nos or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mai, per­duo­ta klu­bams li­te­ra­tū­ra, diag­nos­ti­nės juos­te­lės pro­fi­lak­ti­niams krau­jo gliu­ko­zės ty­ri­mams at­lik­ti.       »  Spa­lio 26-27 d. Mo­lė­tų ra­jo­ne, se­mi­na­rų ir kon­fe­ren­ci­jų cen­tre „Du­bin­giai“ su­reng­ta moks­li­nė prak­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Lie­tu­vos grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba 2013 m.”. Da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Lap­kri­čio 8-10 d. Bra­tis­la­vo­je, Slo­vė­ni­jo­je, TDF Eu­ro­pos re­gio­no nau­jai įsto­ju­sių į Eu­ro­pos Są­jun­gą ša­lių (DE­PAC) kon­fe­ren­ci­jo­je Lie­tu­vai at­sto­va­vo prof. An­ta­nas Nor­kus ir DE­PAC dar­bo gru­pės na­rė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       »  Lap­kri­čio 9 d. Ku­piškio dia­be­to klu­bo „Ku­pa” su­reng­ta­me se­mi­na­re pra­ne­ši­mą skai­tė LDA vi­ce­pre­zi­den­tas, KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos prof. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius.       »  Lap­kri­čio 14 d. - Pa­sau­li­nė dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­na. Vil­niu­je, Ge­di­mi­no pr. 28/2, IV a. sa­lė­je LDA or­ga­ni­zuo­ja Res­pub­li­ki­nę kon­fe­ren­ci­ją „Vai­kų ir jau­nuo­lių cuk­ri­nis dia­be­tas. Dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja.” Į ren­gi­nį kvie­čia­mi at­vyk­ti dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės, jų šei­mų na­riai, slau­gy­to­jos, gy­dy­to­jai, val­džios ins­ti­tu­ci­jų, spau­dos, far­ma­ci­jų kom­pa­ni­jų at­sto­vai. Pra­ne­ši­mus skai­tys KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to ir En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos me­di­kai. Ren­gi­nio me­tu bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su įvai­rio­mis dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nė­mis, įsi­gy­ti li­te­ra­tū­ros, iden­ti­fi­ka­vi­mo apy­ran­kę, pa­si­tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zę ir gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną. Šiai die­nai pa­žy­mė­ti vi­są lap­kri­čio mė­ne­sį mies­tuo­se ir ra­jo­nuo­se įvai­rius ren­gi­nius or­ga­ni­zuos Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos ko­lek­ty­vi­niai na­riai - dia­be­to klu­bai, drau­gi­jos, ben­dri­jos. Čia ir kvie­čia­ma tei­rau­tis apie mi­nė­ji­mų vie­tą ir lai­ką. Pa­grin­di­nis ren­gi­nio rė­mė­jas - Ne­įgaliųjų reikalų departamentas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Puslapis 24 Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės pro­gra­mos tiks­las - anks­ty­va diag­nos­ti­ka       Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, spar­čiai gau­sė­ja II ti­po cuk-ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių. Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad mū­sų res­pub­li­ko­je šia li­ga ser­ga 5 proc. 35-65 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų. Tai dvi­gu­bai dau­giau nei prieš 19 me­tų. Ta­čiau re­gist­ruo­ta tik apie 55000 ser­gan­čių­jų.       II ti­po dia­be­tas pa­si­reiš­kia pa­ma­žu, be ryš­kių po­žy­mių, to­dėl daž­niau­siai diag­no­zė nu­sta­to­ma per vė­lai, pra­ėjus vi­du­ti­niš­kai 6-9 me­tams nuo su­sir­gi­mo. Lie­tu­vo­je ši li­ga diag­no­zuo­ta tik kiek dau­giau nei 30 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų, o Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se - 50 proc.       Lai­ku diag­no­za­vus ir pra­dė­jus gy­dy­ti II ti­po dia­be­tą, ben­dro­sios Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to iš­lai­dos vie­nam pa­cien­tui per 5 me­tus bū­tų su­ma­žin­tos 1736 Lt, o per de­šimt­me­tį vals­ty­bė su­tau­py­tų apie 5900 Lt. Dėl to lai­ku nu­sta­čius li­gą bent 50 proc. ser­gan­čių­jų, Lie­tu­vos PSDF biu­dže­tas su­tau­py­tų mi­li­jo­ni­nes lė­šas, pail­gė­tų ir pa­cien­tų am­žius. Kom­pli­ka­ci­joms gy­dy­ti ten­kan­tys pi­ni­gai yra kur kas di­des­ni, ne­gu ski­ria­mi pa­ties dia­be­to kon­tro­lei. Ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je dia­be­tą val­do tik 40 proc. pa­cien­tų.       Dia­be­to­lo­gi­nės pa­gal­bos sis­te­mos pa­grin­das - ak­ty­vi ser­gan­čių­jų prie­žiū­ra nuo diag­no­zės nu­sta­ty­mo iki mir­ties. Jos tiks­las - kuo ankš­čiau ap­tik­ti dia­be­tui bū­din­gus me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mus, kom­pli­ka­ci­jas ir skir­ti adek­va­tų gy­dy­mą.       Tiek dia­be­to, tiek jo kom­pli­ka­ci­jų ei­gą ne­ma­ža da­li­mi le­mia žmo­gaus dė­me­sys sa­vo svei­ka­tai. Pa­cien­tai tu­ri ži­no­ti li­gos ke­lia­mą pa­vo­jų ir mo­kė­ti ma­žin­ti jo ža­lą.       Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro 2006 m. ge­gu­žės 19 d. įsa­ky­mu Nr. V-408 pa­tvir­tin­ta „Cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006-2007 me­tų pro­gra­ma”. Pa­grin­di­niai pro­gra­mos už­da­vi­niai:       »  Su­kur­ti ir įdieg­ti II ti­po cuk­ri­nio dia­be­to diag­no­za­vi­mą laiku.       »  Ge­rin­ti ser­gan­čių­jų kon­tro­lę ir prie­žiū­ros p­rieina­mu­mą.       »  In­for­muo­ti vi­suo­me­nę apie pre­ven­ci­ją.       »  To­bu­lin­ti me­di­kų kva­li­fi­ka­ci­ją.       II ti­po dia­be­tui bū­din­ga il­ga be­simp­to­mi­nė ikik­li­ni­ki­nė fa­zė, ku­rios me­tu li­ga daž­niau­siai lie­ka ne­pa­ste­bė­ta. To­dėl diag­no­zės nu­sta­ty­mo me­tu be­veik pu­sę ser­gan­čių­jų jau var­gi­na vie­na kom­pli­ka­ci­ja. As­me­nų, ku­riems cuk­ri­nis dia­be­tas nu­sta­to­mas lai­ku, prog­no­zė bū­na ge­res­nė. Pro­fi­lak­ti­nė dia­be­to pa­ieš­ka yra nau­din­ga žmo­nėms, ku­rių su­tri­ku­si gli­ke­mi­ja ne­val­gius (SGN) ar­ba gliu­ko­zės to­le­ran­ci­ja (GTS). Tin­ka­ma to­kių pa­cien­tų prie­žiū­ra ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti di­de­lių an­glia­van­de­nių apy­kai­tos su­tri­ki­mų, taip pat šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų. Cuk­ri­nis dia­be­tas nu­sta­to­mas pa­gal gli­ke­mi­jos ar­ba gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos mė­gi­nio (GTM) ty­ri­mą. Ne­diag­no­za­vus li­gos, pa­kar­to­ti­niai ty­ri­mai at­lie­ka­mi kas 3-5 metai.       Kaip at­lie­ka­mas GTM?       »  Pa­cien­tas tris pa­ras iki ty­ri­mo tu­ri mai­tin­tis nor­ma­liai.       »  Iki ty­ri­mo 15 min. ir jo me­tu ne­ga­li­ma rū­ky­ti.       »  Gli­ke­mi­ja ma­tuo­ja­ma iš ry­to ne­val­gius, pas­kiau žmo­gus gau­na 75 g gliu­ko­zės (iš­tir­pin­tos 250-300 ml van­dens), o po dvie­jų va­lan­dų tik­ri­na­ma ir ver­ti­na­ma, kaip pa­ki­to gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je.       »  Ty­ri­mo me­tu pa­cien­tas ne­ga­li bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­vus.       Va­do­vau­jan­tis vien tik gli­ko­zu­ri­jos ar gliu­ko­zės kie­kio ka­pi­lia­ri­nia­me krau­jy­je duo­me­ni­mis, ga­li­ma tik įtar­ti esant cuk­ri­nį dia­be­tą. In­di­vi­du­a­laus gli­ke­mi­jos ma­ta­vi­mo apa­ra­to rod­me­ni­mis ga­li bū­ti re­mia­ma­si tik at­lie­kant pa­cien­tų at­ran­ką. Nu­sta­čius in­di­vi­du­a­liu apa­ra­tu hi­per­gli­ke­mi­ją, dia­be­to diag­no­zės pa­tvir­tin­ti ne­ga­li­ma. Dia­be­to diag­no­zė tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­ta la­bo­ra­to­ri­jo­je ti­riant gliu­ko­zės kie­kį krau­jo plaz­mo­je ar­ba krau­jo se­ru­mą pa­gal ser­ti­fi­kuo­tą la­bo­ra­to­ri­nio ty­ri­mo stan­dar­tą.       GTM - iš­lie­ka „auk­si­nis” stan­dar­tas diag­no­zuo­jant dia­be­tą.       Li­ga ne­ke­lia abe­jo­nių ta­da, kai nu­sta­to­mi ir spe­ci­fi­niai dia­be­to simp­to­mai. Tai troš­ku­lys (po­li­dip­si­ja), daž­nas ir gau­sus šla­pi­ni­ma­sis (po­liu­ri­ja), mie­guis­tu­mas, sil­pnu­mas, py­ki­ni­mas, (po­li­fa­gi­ja), svo­rio kri­ti­mas ir hi­per­gli­ke­mi­ja (11,1 mmol/l ir di­des­nė).       Jei dia­be­tui bū­din­gų simp­to­mų nė­ra, tai vie­nas gli­ke­mi­jos ty­ri­mas ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas pa­ti­ki­mu kri­te­ri­ju­mi. To­kiu at­ve­ju diag­no­zė pa­tvir­ti­na­ma pa­gal du ar dau­giau ne tą pa­čią die­ną at­lik­tus ty­ri­mus, ro­dan­čius pa­to­lo­gi­nę gli­ke­mi­ją (dau­giau kaip 7,0 mmol/l ) ne­val­gius krau­jo plaz­mo­je.       Kai nė­ra li­gos simp­to­mų, II ti­po dia­be­to tiks­lin­giau­sia ieš­ko­ti 45 me­tų ir vy­res­niems pa­cien­tams, ku­riems bū­din­gas bent vie­nas iš šių ri­zi­kos veiks­nių:       »  pa­di­dė­ju­si kū­no ma­sė (KMI >27 kg/m2) ar­ba lie­mens ap­im­tis: vy­rų - >102 cm, mo­te­rų - >88 cm;       »  dia­be­tu ser­ga pir­mos ei­lės gi­mi­nės (tė­vai, bro­liai, se­se­rys, vai­kai);       »  pa­di­dė­jęs ar­te­ri­nis krau­jo­spūdis (>140/90 mmHg);       »  di­de­lio tan­kio li­pop­ro­tei­dų (DTL) <0,9 mmol/l ir/ar tri­gli­ce­ri­dų (Tg) >2,2 mmol/l kie­kis;       »  yra ar­ba bu­vo gliu­ko­zės to­le­ran­ci­jos su­tri­ki­mai ar su­tri­ku­si gli­ke­mi­ja ne­val­gius;       »  šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos (kar­dio­mio­pa­ti­ja, iš­emi­ja);       »  mo­te­rys, gim­džiu­sios per 4 kg sve­rian­čius nau­ja­gi­mius ar­ba sir­gu­sios ges­ta­ci­niu (nėš­čių­jų) cuk­ri­niu dia­be­tu.       Ki­ti ga­li­mi ri­zi­kos veiks­niai:       »  lie­mens klu­bų san­ty­kis di­des­nis kaip 0,85, grei­to val­gy­mo įpro­tis, rie­baus mais­to po­mė­gis, rū­ky­mas, nejudr­u­mas, stre­sas ir kt.       Šei­mos gy­dy­to­jai tu­rė­tų va­do­vau­tis Lie­tu­vos svei­ka­tos mi­nist­ro pa­tvir­tin­ta cuk­ri­nio dia­be­to diag­nos­ti­kos ir am­bu­la­to­ri­nio gy­dy­mo, kom­pen­suo­ja­mo iš pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to, me­to­di­ka ( 2002 m. rug­pjū­čio 14 d. įsa­ky­mu Nr. 422; 2005 m. ko­vo 4 d. įsa­ky­mo Nr. V-152 re­dak­ci­ja) ir pa­cien­to diag­no­zės pa­tvir­ti­ni­mui, kom­pli­ka­ci­jų įver­ti­ni­mui bei to­li­mes­nės prie­žiū­ros pla­no su­da­ry­mui siųs­ti jį kon­sul­tuo­ti en­dok­ri­no­lo­gui.       Ti­kė­ti­na, kad ge­rė­jant II ti­po dia­be­to diag­nos­ti­kai, dau­giau ser­gan­čių­jų iš­vengs anks­ty­vų kom­pli­ka­ci­jų.       Ge­rės šių žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, su­ma­žės iš­lai­dos ne­įga­lu­mui, pail­gės dar­bin­gu­mo lai­kas ir gy­ve­ni­mo truk­mė.       Bus su­tau­py­ta lė­šų, ku­rių rei­kia bran­giai kai­nuo­jan­čių kom­pli­ka­ci­jų gy­dy­mui. To­bu­lės ir me­di­kų kva­li­fi­ka­ci­ja.       Dr. R. Šul­cai­tė       KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas Puslapis 25 Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos in­for­ma­ci­ja       Rug­sė­jo 17 d. LDA laiš­ku krei­pė­si į vi­sų 10 ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jų gy­dy­to­jų tar­ny­bas, kvies­da­ma su­teik­ti in­for­ma­ci­ją, ku­rio­se gy­dy­mo įstai­go­se bus vyk­do­ma ak­ty­vi anks­ty­vų cuk­ri­nio dia­be­to for­mų diag­nos­ti­ka, kad ga­lė­tu­me su­si­siek­ti su šio­mis įstai­go­mis ir per­duo­ti iš­leis­tą „Dia­be­to“ laik­raš­tį“ bei pa­ra­gin­ti žmo­nes tik­rin­tis svei­katą. Spaus­di­na­me gau­tą in­for­ma­ci­ją iš 8 ap­skri­čių. Atsakymo negavome iš Šiaulių ir Telšių apskričių.       Kvie­čia­me žmo­nes čia nu­ro­dy­to­se įstai­go­se pa­si­tik­rin­ti, ar­ ne­ser­ga­te dia­be­tu.       Gy­dy­mo įstai­gos, vyk­dan­čios cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lės 2006-2007 me­tų pro­gra­mą:       Aly­taus ap­skri­tis:       VšĮ Aly­taus po­li­kli­ni­ka; VšĮ Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, Drus­ki­nin­kų, Va­rė­nos, Laz­di­jų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės PSPC; UAB Laz­di­jų svei­ka­tos cen­tras.       Kau­no ap­skri­tis:       VšĮ Birš­to­no, Jo­na­vos, Kai­šia­do­rių, Gar­lia­vos, Pa­kau­nės, Vil­ki­jos, Kė­dai­nių, Prie­nų ra­jo­no, Ra­sei­nių PSPC; Kau­no mies­to VšĮ: Cen­tro, Dai­na­vos, Kal­nie­čių, Šan­čių, Ši­lai­nių po­li­kli­ni­kos.       Klai­pė­dos ap­skri­tis:       VšĮ Gargž­dų, Prie­ku­lės, Pa­upių, Jū­ri­nin­kų, Ne­rin­gos, Ši­lu­tės, Švėkš­nos PSPC; VšĮ Kre­tin­ga­lės, Juk­nai­čių, Vai­nu­to am­bu­la­to­ri­jos.       Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­tis:       Ma­ri­jam­po­lės, Kaz­lų Rū­dos sa­vi­val­dy­bės PSPC, VšĮ Šakių PSPC, Kudirkos Naumiesčio PSCP, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kidulių, Kriūkų, Lekėčių, Lukšių, Plokščių ambulatorijos.       Pa­ne­vė­žio ap­skri­tis:       VšĮ Pa­ne­vė­žio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės po­li­kli­ni­ka.       Tau­ra­gės ap­skri­tis:       VšĮ Tau­ra­gės ra­jo­no, Ši­la­lės, Jur­bar­ko, Pa­gė­gių PSPC.       Ute­nos ap­skri­tis:       VšĮ Anykš­čių ra­jo­no, Mo­lė­tų ra­jo­no, Ute­nos ra­jo­no, Vi­sa­gi­no, Za­ra­sų ra­jo­no PSPC; VšĮ Ig­na­li­nos ra­jo­no po­li­kli­ni­ka; VšĮ Gied­rai­čių am­bu­la­to­ri­ja; VšĮ Su­gin­čių ben­dros prak­ti­kos gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tas, IĮ Gin­tau­to te­ra­pi­jos ka­bi­ne­tas.       Vil­niaus ap­skri­tis:       VšĮ Uk­mer­gės PSPC; VšĮ Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nė, Vil­niaus ra­jo­no Ne­men­či­nės po­li­kli­ni­kos; Tra­kų AS­PĮ. Pla­nuo­ja­ma su­da­ry­ti su­tar­tį su Šal­či­nin­kų PSPC. Puslapiai 26-27 Moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja apie cuk­ra­li­gės gy­dy­mą ir pre­ven­ci­ją Slaugytojų diabetologų konferencija Vilniuje       2007m. rug­sė­jo 29d. Vil­niu­je, UAB SK Im­peks Me­di­ci­nos diag-nos­ti­kos cen­tre, įvy­ko moks­li­nė prak­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Ak­tu­a­lūs cuk­ra­li­ge ser­gan­čių­jų mo­ky­mo ir slau­gy­mo klau­si­mai.” Ren­gi­nį or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­ja, rė­mė Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­tas, En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas, En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­ka, UAB SK Im­peks Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cen­tras, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­tas, Re­a­bi­li­ta­ci­jos, spor­to me­di­ci­nos ir slau­gos ins­ti­tu­tas, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, Uni­ver­si­te­ti­nio iš­si­la­vi­ni­mo slau­gy­to­jų drau­gi­ja, taip pat ak­ty­viai pri­si­dė­jo ir gra­žiai pa­pil­dė sa­vo sten­dais de­vy­nios far­ma­ci­nės kom­pa­ni­jos.       Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos (LSDD) pir­mi­nin­kė Ju­ze­fa Ulec­kie­nė kon­fe­ren­ci­ją pra­dė­jo Ais­tės Bliu­vai­tės - Pau­liu­ko­nie­nės kil­niai me­di­ko pro­fe­si­jai skir­tu ei­lė­raš­čiu. Ji kal­bė­jo, jog tik nuo­la­ti­niu mo­ky­mu ir tin­ka­ma li­gos kon­tro­le pa­sie­kia­ma ge­rų gy­dy­mo re­zul­ta­tų.       Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius pa­svei­ki­no Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cen­tro di­rek­to­rius Lai­mu­tis Pa­ške­vi­čius. Jis ap­gai­les­ta­vo, kad ša­ly­je ne­įver­ti­na­ma li­gos grės­mė - už­da­ry­ti dia­be­to ka­bi­ne­tai, sto­ko­ja­ma in­for­ma­ci­jos. Li­ga diag­no­zuo­ja­ma per vė­lai, kai žmo­gų var­gi­na kom­pli­ka­ci­jos.       Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to prof. An­ta­nas Nor­kus tei­gė, kad Lie­tu­vo­je dia­be­tu ser­ga 5 proc. žmo­nių, o už­re­gist­ruo­ta tik apie 1,9 proc. Pas mus svar­biau­sias žmo­gus, ku­ris rū­pi­na­si pa­cien­tų svei­ka­ta, - šei­mos gy­dy­to­jas. Įta­ręs dia­be­tą, jis pri­va­lo li­go­nį siųs­ti kon­sul­tuo­tis pas en­dok­ri­no­lo­gą. De­ja, Lie­tu­vo­je gy­dy­mo me­to­di­ka įdie­gia­ma ne­pa­kan­ka­mai. Mo­te­rims ypač at­sa­kin­gas nėš­tu­mo pe­rio­das. Jos tu­ri bū­ti cen­tra­li­zuo­ja­mos Kau­no kli­ni­ko­se, de­ja, ne vi­sos at­va­žiuo­ja. Da­lį pa­cien­tų net ten­ka dia­li­zuo­ti. Pro­fe­so­rius pa­si­džiau­gė, kad mi­nist­ras Rim­vy­das Tur­čins­kas ski­ria lė­šų dia­be­to pro­gra­mai įgy­ven­din­ti. Jis pri­pa­ži­no, kad gy­dy­to­jai ne­ga­li vi­sų iš­tir­ti, to­dėl gy­ven­to­jams bū­ti­na pa­tiems ma­žin­ti virš­svo­rį, ki­tus ri­zi­kos veiks­nius.       Vi­si įdė­miai klau­sė­si vieš­nios iš Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Eu­ro­pos dia­be­to se­se­rų fe­de­ra­ci­jos na­rės Bhu­pin­der Pa­war pra­ne­ši­mo apie ser­gan­čių­jų mo­ky­mo pro­gra­mą to­je ša­ly­je. Ten ypač rū­pi­na­ma­si pa­cien­tų ži­nio­mis. Slau­gy­to­jos da­ly­vau­ja moks­li­niuo­se ty­ri­muo­se, duo­me­nis per­duo­da spe­cia­lis­tams. Ne­pai­sant di­de­lių pa­stan­gų, ne­re­tai li­gos gy­dy­mas už­del­sia­mas. Dau­gė­ja ser­gan­čių vai­kų. Pra­ne­šė­ja ypač ak­cen­ta­vo, kad me­di­ka­men­tai tu­ri bū­ti kiek­vie­nam in­di­vi­du­a­lūs, nors pa­si­tai­ko pa­cien­tų, gei­dau­jan­čių vais­tų, ku­rie pa­dė­jo kai­my­nui. Gy­dy­mas Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je pla­nuo­ja­mas kar­tu su li­go­niu. For­muo­ja­mos pa­cien­tų gru­pės pa­gal po­mė­gius, in­te­re­sus, pa­žiū­ras. Su jo­mis ir dir­ba­ma. Įgy­ven­din­tas ir pi­ges­nis, dis­tan­ci­nis mo­ky­mas. Mo­ky­mo reikš­mę pa­tvir­ti­na vien tai, kad svar­bi net in­jek­ci­jos vie­ta, jos lei­di­mo kam­pas ir lai­kas. Bū­ti­nas tin­ka­mas ba­lan­sas tarp fi­zi­nio ak­ty­vu­mo, an­glia­van­de­nių var­to­ji­mo ir me­di­ka­men­tų.       Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Ode­ta Vit­kū­nie­nė pa­tei­kė sta­tis­ti­nius dia­be­to si­tu­a­ci­jos Lie­tu­vo­je duo­me­nis. An­tro ti­po dia­be­tas diag­no­zuo­tas be­veik 66 tūkst. žmo­nių, bet tai yra tik 30 proc. fak­tiš­kai ser­gan­čių. Ša­ly­je 67 slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės tu­ri li­cen­ci­jas (47 mo­ky­ti pa­cien­tams ir 20 teik­ti pė­dų prie­žiū­ros pa­slau­gas).       Vil­niaus uni­ver­si­te­to prof. ha­bil.dr. Da­nu­tė Ka­li­ba­tie­nė pa­brė­žė, kad, moks­lo duo­me­ni­mis, vie­ną kar­tą iš­girs­tos in­for­ma­ci­jos įsi­me­na­ma tik 30 proc., o du kar­tus - 50 proc., to­dėl mo­kant žmo­nes bū­ti­na svar­bius da­ly­kus kar­to­ti. Ji pa­ste­bė­jo, kad dia­be­tas plin­ta, nes žmo­nės ma­žai ju­da, nuo „dar­bo su ša­ke“ ei­na prie „dar­bo su ša­ku­te”. To­dėl ir ser­ga­ma daž­niau mies­te nei kai­me. Žmo­nės la­biau­siai bi­jo vė­žio, šir­dies, ner­vų li­gų. Dia­be­tas pa­gal šį ro­dik­lį penk­to­je vie­to­je. Jo grės­mę ne­re­tai ne­įver­ti­na net gy­dy­to­jai. Mo­kant li­go­nį kon­tro­liuo­ti li­gą, tu­ri da­ly­vau­ti ir slau­gy­to­ja. Tai ge­ri­na re­zul­ta­tus. Dvy­li­ka me­tų da­ry­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad su­ma­ži­nus 1 proc. gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no, mir­čių re­tė­ja 21 proc., šir­dies veik­los su­tri­ki­mų 14 proc., akių ir inks­tų - 35 proc., smul­kių­jų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mų 35 proc., pe­ri­fe­ri­nių ar­te­ri­jų li­gų 43 proc. Nu­ro­dy­ti po­žy­miai, ku­riuos pa­ju­tus rei­kė­tų kon­sul­tuo­tis. Tai: ga­lū­nių tir­pi­mas, kū­no nie­žė­ji­mas, mėš­lun­gis, rė­muo, py­ki­ni­mas, odos pa­žei­di­mai, daž­nas šla­pi­ni­ma­sis, virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mai.       Apie an­tro ti­po cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mą pa­pa­sa­ko­jo en­dok­ri­no­lo­gai: Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja Ri­ta Šul­cai­tė ir Vil­niaus San­ta­riš­kių kli­ni­kos gy­dy­to­jas Sau­lius Gri­go­nis.       La­bai svar­bi tin­ka­ma mi­ty­ba. VU Me­di­ci­nos fa­kul­te­to doc. Vio­le­ta Ože­rai­tie­nė su­pa­žin­di­no slau­gy­to­jas su ser­gan­čių­jų mi­ty­bos ypa­tu­mais, o Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cen­tro gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Auš­ra Jau­niš­ky­tė per­skai­tė pra­ne­ši­mą „Šiuo­lai­ki­nis nu­tu­ki­mo gy­dy­mas. Virš­svo­rio ma­ži­ni­mo pro­gra­ma Lie­tu­vo­je”. Teig­ta, kad nu­tu­ki­mas tai ne ap­si­lei­di­mas, va­lios sto­ka, o sun­ki li­ga, ku­rią bū­ti­na gy­dy­ti. Mat ji di­di­na pa­vo­jų sirg­ti cuk­ra­li­ge, šir­dies, krau­ja­gys­lių, inks­tų li­go­mis, os­te­o­ar­tri­tu, net­gi kai ku­rio­mis vė­žio for­mo­mis. Nu­tu­ki­mo ro­dik­lis - pil­vo ap­im­tis. Vy­ra­mas ji nor­ma­li iki 94 cm., mo­te­rims iki 80 cm. Rie­ba­lų vy­ro or­ga­niz­me ga­li bū­ti nuo 15 iki 20 proc., mo­te­rų - iki 30 proc. Stai­gus svo­rio me­ti­mas pa­vo­jin­gas. Juo nu­si­vi­lia 50 proc. žmo­nių. Per tris mė­ne­sius ga­li­ma nu­mes­ti ne dau­giau kaip 10 proc. svo­rio. Yra me­di­ka­men­tų, ku­rie slo­pi­na al­kio jaus­mą, rie­ba­lų įsi­sa­vi­ni­mą. Šiam tiks­lui var­to­ja­mi mais­to pa­pil­dai ne­tu­ri moks­liš­kai pa­grįs­to po­vei­kio. Kar­tais tai­ko­ma psi­cho­te­ra­pi­ja ar skran­džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­ja.       Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cen­tro la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­ja Ina Šap­ra­naus­kie­nė aiš­ki­no ry­šį tarp I ti­po cuk­ri­nio dia­be­to ir ce­lia­ki­jos au­to­imu­ni­nės li­gos, ku­ri pa­­žei­džia plo­ną­jį žar­ny­ną ir truk­do įsi­sa­vin­ti mais­tą.       Kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­ta apie in­su­li­no in­jek­to­rių svar­bą (slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Ge­no­vai­tė Mi­lo­šie­nė), apie nau­ją po­žiū­rį į dia­be­to val­dy­mą (gyd. Ar­nas Voz­bu­tas), dia­be­to sa­vi­kon­tro­lę (Lai­ma Kau­la­kie­nė), gy­dy­mo nau­jo­ves (doc. Eg­lė Va­ra­naus­kie­nė). Gyd. Dai­va Ja­ru­še­vi­čie­nė pa­žy­mė­jo, kad, no­rint už­tik­rin­ti ge­rą me­ta­bo­li­nę kon­tro­lę ir ati­to­lin­ti kom­pli­ka­ci­jas, svar­bu lai­ku pra­dė­ti in­su­li­no te­ra­piją.       Slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Bi­ru­tė Bart­ke­vi­čiū­tė pa­si­da­li­jo įspū­džiais iš Eu­ro­pos dia­be­to se­se­rų fe­de­ra­ci­jos (FEND) 12-os kon­fe­ren­ci­jos, vy­ku­sios Ams­ter­da­me (Olan­di­ja).       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė kal­bė­jo apie slaugytojų vaidmenį mokant ligonius, taip pat apie pa­cien­tų socialinius poreikius. Dis­ku­tuo­ta apie ser­gan­čių­jų ir me­di­kų už­da­vi­nius sie­kiant už­kirs­ti ke­lią dia­be­to epi­de­mi­jai.       Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vę far­ma­ci­jos įmo­nių at­sto­vai su­pa­žin­di­no slau­gy­to­jas su prie­mo­nė­mis gliu­ko­zės kie­kiui krau­jy­je ma­tuo­ti, in­su­li­no švirkš­tais, žaiz­dų gy­dy­mo tvars­čiais, dez­in­fe­kuo­ja­mo­sio­mis me­džia­go­mis ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rios svar­bios ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu.       Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos cen­tro at­sto­vai pa­kvie­tė ap­žiū­rė­ti sa­vo val­das: la­bo­ra­to­ri­jas, ope­ra­ci­nes, mo­der­nią in­stru­men­ti­nę diag­nos­ti­nę įran­gą bei dia­be­to mo­kyk­lą.       Bai­gia­ma­ja­me žo­dy­je LSDD pir­mi­nin­kė kvie­tė slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­ges ne tik kruopš­čiai pa­cien­tus mo­ky­ti, bet at­lik­ti šio dar­bo veiks­min­gu­mo ana­li­zę. Svar­bu va­do­vau­tis Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja „Vie­ny­ki­mės prieš dia­be­tą.”       Ki­tais me­tais Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų kon­fe­ren­ci­ja vyks Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties li­go­ni­nė­je.       Ju­ze­fa Ulec­kie­nė       Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Puslapis 28 Ben­fo­tia­mi­nas sau­go nuo dia­be­ti­nės neu­ro­pa­ti­jos       Cuk­ri­nis dia­be­tas - vie­nas iš svar­biau­sių ner­vų, šir­dies, krau­ja­gys­lių, sme­ge­nų, inks­tų ir akių ligų ri­zi­kos veiks­nių. Ser­gan­tie­siems bet ku­rio ti­po diabetu 10-15 me­tų ne­re­tai pa­ste­bi­ma tiek smul­kių­jų, tiek stam­bes­nių krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mų. Daž­niau­siai lė­ti­nes dia­be­to kom­pli­ka­ci­jas su­ke­lia hi­per­gli­ke­mi­ja. Di­džiau­sia bė­da - lai­ki­nai di­dė­jan­tis ir grei­tai ma­žė­jan­tis krau­jo gliu­ko­zės kie­kis. To­kia la­bi­li gli­ke­mi­ja ska­ti­na ok­si­da­ci­nius ir už­de­gi­mi­nius pro­ce­sus, o su­si­da­rę me­džia­gų apy­kai­tos pro­duk­tai nuo­di­ja ląs­te­les (taip pat ir en­do­te­lio), grei­ti­na mor­fo­lo­gi­nius krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mus. Ak­ty­vi­na­mas lais­vų­jų ra­di­ka­lų su­si­da­ry­mas, tuo pa­čiu ska­ti­na­mi bio­che­mi­niai pro­ce­sai, su­ke­lian­tys neu­ro­pa­ti­ją.       Neu­ro­pa­ti­jos kli­ni­ka       Neu­ro­pa­ti­jos po­žy­mius li­go­niai api­bū­di­na kaip skaus­mą, ku­ris de­gi­na, du­ria, ve­ria, šau­do ir pan. Daž­niau­siai jis bū­na lė­ti­nis, il­ga­lai­kis, stip­riau­sias nak­ti­mis ar ra­my­bės me­tu, la­bai blo­gi­na pa­cien­to gy­ve­ni­mą. Skaus­mas plin­ta pa­gal ner­vo ei­gą, ga­li bū­ti tie­sio­gi­nės ar iš­kreip­tos ira­dia­ci­jos. Ob­jek­ty­viai ti­riant nu­sta­to­mas neu­ro­ge­ni­nis de­fi­ci­tas skaus­mo vie­to­je: alo­di­ni­ja (stip­rų skaus­mą su­ke­lia net švel­nūs dir­gik­liai), hi­pe­ral­ge­zi­ja, pa­res­te­zi­ja, di­zes­te­zi­ja. Neu­ro­pa­ti­jai pro­gre­suo­jant ju­ti­mai ma­žė­ja, pa­ga­liau iš­nyks­ta. To­kios kom­pli­ka­ci­jos sta­di­jo­je li­go­niai ne­si­skun­džia dėl ko­jų, o tai dar blo­giau. Mat skaus­mo var­gi­na­mi pa­cien­tai daž­niau­siai krei­pia­si į gy­dy­to­ją, ku­ris dar ga­li pa­dė­ti stab­dy­ti li­gos pro­gre­sa­vi­mą. Esant ko­jų ne­jaut­rai, la­bai grei­tai iš­si­vys­to dia­be­ti­nės pė­dos sin­dro­mas. La­bai svar­bu, kad au­to­no­mi­nė neu­ro­pa­ti­ja bū­tų diag­no­zuo­ta ne per vė­lai, nes kar­tais ji la­bai il­gai ga­li iš­lik­ti ne­jun­ta­ma.       Gy­dy­mo prin­ci­pai       Spe­ci­fi­nis cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mas bū­ti­nas, ta­čiau prak­tiš­kai op­ti­ma­li gliu­ko­zės kon­cen­tra­ci­ja krau­jy­je to­kiems li­go­niams daž­niau­siai nė­ra pa­sie­kia­ma. Už­tik­rin­ti fi­zio­lo­gi­nį gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je vi­są pa­rą la­bai su­dė­tin­ga. To­dėl pas­ta­ruo­ju me­tu vis dau­giau rū­pi­na­ma­si ma­žin­ti pa­tį ža­lo­jan­tį hi­per­gli­ke­mi­jos po­vei­kį. Or­ga­niz­me esan­tis fer­men­tas trans­ke­to­la­zė skai­do ža­lin­gus gliu­ko­zės apy­kai­tos pro­duk­tus į ne­tok­siš­kus jun­gi­nius. Van­de­ny­je tir­pus vi­ta­mi­nas B1 (tia­mi­nas) yra fi­zio­lo­gi­nis trans­ke­to­la­zės ka­ta­li­za­to­rius. Jam vei­kiant, trans­ke­to­la­zės ak­ty­vu­mas pa­di­dė­ja maž­daug 20 proc. Rie­ba­luo­se tir­pus tia­mi­no pirm­ta­kas ben­fo­tia­mi­nas ak­ty­vi­na trans­ke­to­la­zę dar stip­riau (iki ke­tu­rių kar­tų). Be to, jis blo­kuo­ja ir ki­tus hi­per­gli­ke­mi­jos su­kel­tus pa­to­lo­gi­nius gliu­ko­zės me­ta­bo­liz­mo ke­lius.       Kaip su­mažin­ti hi­per­gli­ke­mi­jos su­kel­tus pažei­di­mus? Pas­ta­ruo­ju me­tu vis la­biau pro­pa­guo­ja­mas ben­fo­tia­mi­nas - rie­ba­luo­se tir­pus vi­ta­mi­no B1 (tia­mi­no) ana­lo­gas. Re­mian­tis šio vais­to ty­ri­mais, ga­li­ma teig­ti, kad jis sušvel­nina dia­be­ti­nes kom­pli­ka­ci­jas.       Pa­cien­tų mo­ky­ma­sis ir ge­bė­ji­mas kon­tro­liuo­ti li­gą yra svar­biau­sias veiks­nys, ga­lin­tis sau­go­ti nuo neu­ro­pa­ti­jos ar stab­dy­ti pro­gre­sa­vi­mą.       Su­sir­gu­sie­siems neu­ro­pa­ti­ja tu­ri bū­ti tai­ko­mas pa­to­ge­ne­zi­nis ir simp­to­mi­nis gy­dy­mas.       Pa­to­ge­ne­zi­nio neu­ro­pa­ti­jos gy­dy­mo pa­grin­dą su­da­ro al­fa-li­po rūgš­ties (thio­gam­ma) ir ben­fo­tia­mi­no pre­pa­ra­tai.       Ben­fo­tia­mi­no veiks­min­gu­mas gy­dant neu­ro­pa­ti­jas pa­tvir­tin­tas moks­li­niais kli­ni­ki­niais ty­ri­mais ir me­di­ci­nos prak­ti­ka.       Dau­giau ne­gu 80 proc. dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių au­di­niuo­se nu­sta­to­mas B1 vi­ta­mi­no trū­ku­mas (tiek pat pa­cien­tų var­gi­na ir neu­ro­pa­ti­ja). B1 vi­ta­mi­no de­fi­ci­tą ser­gan­tie­siems dia­be­tu le­mia me­džia­gų apy­kai­tos po­ky­čiai, hi­per­gli­ke­mi­ja, gast­ro­en­te­ro­pa­ti­ja ir kt.       Nu­sta­ty­ta, kad anal­ge­zi­nį ir an­ti­neu­ro­pa­ti­nį po­vei­kį tu­ri tik di­de­lės B1 vi­ta­mi­no do­zės. Ki­ta la­bai svar­bi są­ly­ga - kad į ląs­te­les pa­tek­tų di­de­li tia­mi­no kie­kiai. Įpras­ti­nis, van­de­ny­je tir­pus tia­mi­nas blo­gai skver­bia­si į au­di­nius, ypač į li­pi­dų gau­sias ner­vų ląs­te­les, to­dėl jo anal­ge­zi­nis ir an­ti­neu­ro­pa­ti­nis po­vei­kis ne­pa­kan­ka­mas. Rie­ba­luo­se tir­pus ben­fo­tia­mi­nas leng­vai pa­ten­ka į ląs­te­lės vi­dų. Ben­fo­tia­mi­no yra pre­pa­ra­tuo­se Mil­gam­ma, Ben­fo­gam­ma. Iš ben­fo­tia­mi­no jun­gi­nio ner­vų ląs­te­lės B1 vi­ta­mi­no įsi­sa­vi­na ke­lio­li­ka kar­tų dau­giau ne­gu iš van­de­ny­je tir­pios tia­mi­no for­mos. To­dėl var­to­jant Mil­gam­ma, ne tik kom­pen­suo­ja­ma B gru­pės vi­ta­mi­nų sto­ka, bet ir stab­do­mas neu­ro­pa­ti­jos pro­gre­sa­vi­mas.       Dar ak­ty­viau vei­kia ben­fo­tia­mi­no jun­gi­nys su B6 ir B12 vi­ta­mi­nais (Mil­gam­ma-N). Šiuo vais­tu veiks­min­gai gy­do­mi ne tik dia­be­ti­niai, bet ir ki­to­kios etio­lo­gi­jos ner­vų pa­žei­di­mai - is­chial­gi­ja, tarp­šon­kau­li­nė neu­ral­gi­ja, reu­ma­ti­nis už­de­gi­mas, rau­me­nų, są­na­rių, strė­nų, gal­vos skaus­mas. Mil­gam­ma-N ge­ri­na vei­di­nio ner­vo pa­ra­ly­žiaus gy­dy­mo re­zul­ta­tus, ma­ži­na dep­re­si­ją, ko­re­guo­ja se­nat­vi­nius psi­chi­kos su­tri­ki­mus. Mil­gam­ma ga­li bū­ti ski­ria­ma gy­dant ner­vų sis­te­mos aste­nizaciją, po­trau­mi­nio stre­so sin­dro­mą, psi­cho­e­mo­ci­nį iš­se­ki­mą ir kt.       Gyd. R. Sa­muo­lie­nė Puslapis 29 Stovyklų dienos - mažas švyturys       Gy­ve­ni­mas - jau­nys­tė, geis­mas, troš­ku­lys,       Dar­bai ir žy­giai, per­ga­lės ir pra­ra­di­mai       Gy­ve­ni­mas - ko­va, - Plateliuose atidaroma II tipo diabeto mokymo stovykla       taip rašo prof. J. Da­ni­le­vi­čius. Iš tik­rų­jų, kiek­vie­nam ten­ka ko­vo­ti su sa­vo li­go­mis. Rug­pjū­čio 23-29 d. Pla­te­liuo­se mo­kė­si kon­tro­liuo­ti dia­be­tą ir tai­sė svei­ka­tą žmo­nės iš Tau­ra­gės, Ma­žei­kių, Vil­niaus, Vil­ka­viš­kio, Šiau­lių, Ši­lu­tės, Kau­no ir ki­tų Lie­tu­vos miestų.       Sto­vyk­los ati­da­ry­me mus pa­svei­ki­no LDA va­do­vė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Abo­vi­ta fir­mos at­sto­vė Lai­ma Kau­la­kie­nė pa­sa­ko­jo apie dia­be­to sa­vi­kon­tro­lę, jos prie­mo­nes, įsi­gi­jo­me gliu­ko­ma­čių, mums bu­vo at­lik­tas gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mas.       Kiek­vie­ną die­ną vy­ko pa­mo­kė­lės, ku­rias or­ga­ni­za­vo Eu­ro­pos slau­gy­to­jų fe­de­ra­ci­jos na­rė LDA val­dy­bos na­rė Pla­te­lių sto­vyk­los va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė. Daug prak­ti­nių ži­nių su­tei­kė slau­gy­to­ja Elena Mic­ke­vi­čienė.       Su­ži­no­jo­me apie die­ti­nę mi­ty­bą ir jos reikš­mę dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kai. Iš­mo­ko­me nu­sta­ty­ti kū­no ma­sės in­dek­są, ap­si­skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nių kie­kį, rei­kia­mą kiek­vie­nam in­di­vi­du­a­liai vi­sai pa­rai. Su­prato­me an­glia­van­de­nių, rie­ba­lų ir bal­ty­mų po­vei­kį or­ga­niz­mui.       Klai­pė­dos Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­gas Rai­mon­das Sa­vic­kas pa­pa­sa­ko­jo apie an­ti­dia­be­ti­nių vais­tų var­to­ji­mą ir jų są­vei­ką.       Po mo­ky­mų da­ly­va­vo­me eks­kur­si­jo­se, lan­kė­mės mu­zie­juo­se. Džiau­gė­mės da­ly­va­vę sto­vyk­lo­se, ku­rios yra bū­ti­nos, kad kuo dau­giau žmo­nių iš­mok­tų val­dy­ti li­gą. Įgy­tas ži­nias per­duo­si­me sa­vo klu­bų na­riams.       Esa­me dė­kin­gi sto­vyk­lų or­ga­ni­za­to­riams.       Ge­no­vai­tė Ko­za­ko­va (Kau­no „In­su­la”)       vi­sų 25 sto­vyk­lau­to­jų var­du * * *       Ačiū sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­rei LDA pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei už su­teik­tą ga­li­my­bę ge­riau pa­žin­ti ir kon­tro­liuo­ti li­gą, įver­tin­ti sa­vo ga­li­my­bes, pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi, ge­rin­ti, tau­so­ti svei­ka­tą. Įgy­tos ži­nios pra­vers ir pa­tiems, ir mū­sų klu­bo bi­čiu­liams, ku­riems pa­pa­sa­ko­si­me apie gau­tą pa­tir­tį. Dė­ko­ja­me ger­bia­mai sto­vyk­los va­do­vei Al­do­nai Da­ny­lie­nei už pui­kiai pa­reng­tą sto­vyk­los pro­gra­mą, reik­lu­mą, prin­ci­pin­gu­mą. Ypač džiau­gia­mės ge­rai su­pra­tę die­ti­nės mi­ty­bos, mais­to me­džia­gų ap­skai­čia­vi­mo, ba­lan­so reikš­mes. Su­si­ti­ko­me su įvai­rių fir­mų at­sto­vais, klau­sė­mės spe­cia­lis­tų pa­skai­tų apie dia­be­tą, pa­žan­gias jo gy­dy­mo ir kon­tro­lės prie­mo­nes. Ačiū už įdo­mų lais­va­lai­kį, pa­ro­dy­tą Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nį par­ką ir ki­tus žy­mius apy­lin­kių ob­jek­tus.       Dė­ko­ja­me sto­vyk­los gy­dy­to­jai Ag­nei Da­ny­lai­tei ir slau­gy­to­jai Ele­nai Mic­ke­vi­čie­nei už at­lik­tus ty­ri­mus, nuo­šir­dų rū­pes­tį mū­sų svei­ka­ta, o Vi­dai Ge­nie­nei už ska­niai pa­ga­min­tą, svei­ką ir įvai­rų mais­tą.       Iš­vyks­ta­me pa­si­sė­mę ži­nių, su­si­ra­dę drau­gų ir ku­pi­ni ma­lo­nių įspū­džių. Stovykloje praleistos dienos tarsi mažas švyturys.       II ti­po dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los       2007 m. spa­lio 13-19 d. da­ly­viai       LDA pastaba: II tipo diabetu sergančiųjų mokymo stovyklos dalyvių glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimo vidurkis 7,2 %. Puslapis 30 Eu­ro­pos dia­be­to se­se­rų fe­de­ra­ci­jos (FEND) kon­fe­ren­ci­jo­je       Rug­sė­jo 14-15 die­no­mis Olan­di­jo­je, Ams­ter­da­me, įvy­ko­Euro­pos dia­be­to se­se­rų fe­de­ra­ci­jos 12-oji kas­me­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Dia­be­to įvaiz­dis: as­me­ni­nis, pro­fe­sio­na­lus, po­li­ti­nis, vi­suo­me­ni­nis“. Die­ną prieš ren­gi­nį vi­sos kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vės bu­vo pa­kvies­tos į Sa­no­fi-Aven­tis Pre-FEND sim­po­ziu­mą, ku­rio te­ma: „Slau­gy­to­jų vaid­muo mo­kant li­go­nį sa­vi­kon­tro­lės. Nau­jų prie­tai­sų įta­ka“. Šia­me sim­po­ziu­me gvil­den­ti trys klau­si­mai: „Jau­nuo­lių dia­be­to val­dy­mas“, „Sa­vi­kon­tro­lė. In­su­li­no do­za­vi­mas: mo­ky­mo svar­ba kon­tro­liuo­jant dia­be­tą“, „Prie­tai­sai. Kas nau­jo? Gy­ve­ni­mo pa­tir­tis.“       Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo dia­be­to slau­gy­to­jos iš 29 ša­lių. Mo­ko­mo­ji me­džia­ga nag­ri­nė­ta pra­ne­ši­muo­se ir prak­ti­niuo­se dar­buo­se. Bu­vo skai­ty­ta 15 pra­ne­ši­mų, pri­sta­ty­tas 31 sten­di­nis pla­katas.       Kon­fe­ren­ci­jos dar­bo tiks­las:       »  Puoselėti priimtinus standartus ir lygiavertę diabetu ser­gan­čių žmonių slaugą visoje Europoje;       »  Didinti profesinį diabeto slaugytojų vaidmenį Europoje;       »  Daryti poveikį Europos sveikatos politikai, kad būtų rū­pi­na­masi visuomenės švietimu ir ligos tyrimais;       »  Vienytis ir bendradarbiauti su valstybinėmis ir tarp­tau­ti­nėmis sveikatos apsaugos organizacijomis.       Kon­fe­ren­ci­jo­je gvil­den­tos šios te­mos:       »  Dia­be­to epi­de­mi­jos iš­šū­kiai ir spren­di­mai Ny­der­lan­duo­se;       »  Dia­be­to pre­ven­ci­ja: IMA­GE pro­jek­tas;       »  Vai­kų ir jau­nuo­lių (12-18 m.) II ti­po dia­be­tas;       »  Do­va­na iš EADV Ny­der­lan­duo­se (Izai­ra Kers­ten vai­di­nimas);       »  Dia­be­to prie­žiū­ros in­teg­ra­ci­ja: kvie­ti­mas kiek­vie­nam;       »  Dia­be­to val­dy­mas li­go­ni­nė­se: prie­žas­tis su­si­rū­pinti;       »  Mi­ty­bos stra­te­gi­ja Eu­ro­po­je: nu­tu­ki­mo ir virš­svo­rio ža­la svei­ka­tai;       »  Krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lė: įver­ti­ni­mas ir po­vei­kis;       »  Dia­be­to pa­sau­li­nis pli­ti­mas: Eu­ro­pos Ta­ry­ba ir kon­struk­ty­vi part­ne­rystė;       »  Jungtinių Tautų diabeto rezoliucija;       »  Diabeto pandemija: farmacijos pramonės socialinė atsa­ko­mybė;       »  Slaugytojų diabetologų darbo kokybės gerinimas;       »  Diabetas ir etninės mažumos. Miego apnėja ir diabetas.       Pro­fe­so­rius To­mas Dan­ne (Vo­kie­ti­ja) pra­ne­ši­me „Jau­nuo­lių dia­be­to val­dy­mas“ ap­ta­rė vai­kų ir jau­nuo­lių li­gą. Jie, kaip ir su­au­gę, ser­ga tiek I, tiek II ti­po dia­be­tu. Ven­giant kom­pli­ka­ci­jų, gli­ke­mi­jos kon­tro­lė svar­bi nuo pat li­gos nu­sta­ty­mo die­nos. Mat re­ti­no­pa­ti­ja jau ga­li pa­žeis­ti re­gė­ji­mą apie vie­nuo­lik­tuo­sius vai­ko gy­ve­ni­mo me­tus. Gli­ke­mi­ja tu­ri bū­ti kuo ar­ti­mes­nė nor­mai.       Vai­ko li­ga stip­riai ko­re­guo­ja šei­mos dar­bus ir pla­nus. Vo­kie­ti­jo­je tik 4 proc. ma­mų ne­pa­kei­tė sa­vo re­ži­mo. At­si­sa­kius dar­bo bent vie­nam iš tė­vų, pa­ja­mos šei­mo­je su­ma­žė­ja 40-50 proc. Vai­ką na­muo­se ar dar­že­ly­je svar­bu pri­žiū­rė­ti, kad lai­ku ir tin­ka­mai leis­tų­si in­su­li­ną. Ge­rin­ti­na šei­mos die­no­tvarkė (pvz., įtrauk­ti­na mankš­ta, spor­tas ar pan.).Vai­kai iš­moks­ta grei­čiau nau­do­tis in­su­li­no švirkš­ti­mo prie­tai­su, ta­čiau jie dar ne­ga­li tei­sin­gai nu­spręs­ti, kiek pre­pa­ra­to vie­ne­tų jiems rei­kia su­si­leis­ti, to­dėl dar­že­ly­je, mo­kyk­lo­je jie tu­ri bū­ti ste­bimi.       La­bai svar­bu, kad at­ski­rai bū­tų mo­ko­mi skir­tin­gų am­žiaus gru­pių vai­kai: iki 6 me­tų; 6-12 m.; 12-18 m.       Skir­tin­ga mo­ko­mo­ji me­to­di­ka tai­ko­ma tė­vams, dar­že­lio auk­lė­to­jams, mo­ky­to­jams. La­bai svar­bu ser­gan­čių vai­kų tu­rin­čioms šei­moms su­teik­ti psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą.       „Dia­be­to pre­ven­ci­ja: IMA­GE pro­jek­tas“ yra vie­nas iš kon­fe­ren­ci­jo­je pri­sta­ty­tų dar­bų, ku­ris ap­tar­tas ir bus vyk­do­mas 3 metus.       IMA­GE pro­jek­to tiks­las bus:       »  europietiški praktiniai standartai, atliekant pirminę II tipo dia­beto profilaktiką;       »  europietiška švietimo sistema, apmokant diabeto pro­fi­lak­tikos specialistus;       »  nustatytais europietiškais standartais įvertinti, kont­roliuoti ir skelbti II tipo diabetą;       »  europietiškas sveikatos švietimas.       Dr. Nou­ha Sa­leh-Stat­tin (Šve­di­ja) kal­bė­jo, jog dau­ge­ly­je li­te­ra­tū­ros šal­ti­nių nag­ri­nė­ja­ma dia­be­to, jo kom­pli­ka­ci­jų ža­la. Ta­čiau at­kreip­ti­nas dė­me­sys į dia­be­tą ir et­ni­nes ma­žu­mas. Slau­gy­to­jai daž­nai ne­mo­ka ben­drau­ti su pa­cien­tais iš skir­tin­gų ša­lių. Pa­cien­tai (imig­ran­tai/mig­ran­tai) daž­nai jau­čia­si ne­sau­gūs, nes ma­no yra slau­go­mi ir gy­do­mi ki­taip nei tė­vy­nė­je, tai­gi ti­ki­si ir abe­jo­ti­nų re­zul­ta­tų. Dėl to svarbu, kad būtų suprantami kitų šalių įpro­čiai, kul­tū­ra, is­to­ri­ja, po­žiū­ris į ver­ty­bes, svei­ka­tą, li­gas.       Pa­si­bai­gus kon­fe­ren­ci­jai su­reng­tas No­vo Nor­disk se­mi­na­ras. Ja­me slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Birt­ha Han­sen (Olan­di­ja) pri­sta­tė kny­gą „ Kli­ni­ki­niais ty­ri­mais pa­grįs­ti in­su­li­no švirkš­ti­mai ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu“, ku­rios lei­dy­bą 2007 m. rė­mė Da­ni­jos slau­gy­to­jų or­ga­ni­za­ci­ja.       Už ga­li­my­bę da­ly­vau­ti FEND kon­fe­ren­ci­jo­je, to­bu­lin­ti kva­li­fi­ka­ci­ją da­ly­vės nuo­šir­džiai dė­ko­ja rė­mė­jams: Sa­no­fi-Aven­tis, No­vo Nor­disk, Ro­che, Lil­ly, Ba­y­er Dia­be­tes Ca­re, Bec­ton Dic­kin­son, Gla­xoS­mit­hKli­ne, Li­feS­can, Abo­vi­ta, Pfi­zer.       Slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė       Bi­ru­tė Bart­ke­vi­čiū­tė       AB Biršto­no sa­na­to­ri­ja „Ver­smė“ Puslapis 31 Nau­din­gas se­mi­na­ras       Kau­no "Aro­ni­jos” ben­dri­ja ir Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja su-ren­gė se­mi­na­rą „Ge­ra dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja”. Į ren­gi­nį or­ga­ni­za­to­riai pa­kvie­tė dia­be­to klu­bų at­sto­vus iš Drus­ki­nin­kų, Aly­taus, Ma­ri­jam­po­lės. Vi­sus svei­ki­no Kau­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras K. Kuz­mins­kas, So­cia­li­nės rū­py­bos sky­riaus ve­dė­jas A. Ma­li­naus­kas.       LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė su­pa­žin­di­no su nau­jau­sia svar­bia in­for­ma­ci­ja, kiek ser­gan­čia­jam ski­ria­ma diag­nos­ti­nių juos­te­lių, me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų, ką rei­kia da­ry­ti no­rint ge­riau kon­tro­liuo­ti dia­be­tą, ap­tar­tos pro­fi­lak­ti­nės prie­mo­nės. Prof. J. Da­ni­le­vi­čius kal­bė­jo, jog iki 70 proc. li­gos gy­dy­mo sėk­mės le­mia pa­ties pa­cien­to el­ge­sys, ku­rį pra­ne­šė­jas api­bū­dino.       Se­mi­na­ro da­ly­viams bu­vo ne­mo­ka­mai at­lik­ti krau­jo gliu­ko­zės ir gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai. Pa­teik­ta įvai­rios li­te­ra­tū­ros, taip pat nau­jų li­gos kon­tro­lės prie­mo­nių, pa­pa­sa­ko­ta apie nau­jus vais­tus, in­su­li­no ana­lo­gus. Ren­gi­nys bu­vo la­bai nau­din­gas, nes ge­ra dia­be­to kon­tro­lė, me­di­kų pa­ta­ri­mai, lai­kan­tis šū­kio: „ma­tuok -> ana­li­zuok -> veik!“ tik­rai vi­sus nu­tei­kė op­ti­mis­tiš­kai.       A. Krei­vė­nie­nė       Kau­no “Aro­ni­jos” ben­dri­ja Puslapis 34 Į ta­vo šir­dį             O vė­jau, at­skrie­ki, aš lau­kiu ta­vęs,             Šal­to, ga­lin­go,             At­pūs­ki dar­ga­ną ir lie­tų,             Lai plau­na skruos­tus, kad nieks ne­pa­ma­ty­tų aša­rų.             Lai jis už­go­žia ty­lią ma­no rau­dą.             O vė­jau, drai­ky­ki plau­kus,             Iš­rau­ki il­ge­sį ir skaus­mą,             At­neški laiškus, pa­rašytus me­džių la­puos,             At­pūs­ki mei­lę my­lin­čių žmo­nių.       Taip ne­drą­siai į skai­ty­to­jų šir­dis bel­džia­si ir pir­muo­ju po­ezi­jos rin­ki­niu „Į ta­vo šir­dį” pri­sis­ta­to jau­na po­etė Lai­mu­tė Na­vic­kai­tė iš Va­rė­nos ra­jo­no Dar­gu­žių kai­mo. Lai­mu­tės po­ezi­ja – tai šir­dies kal­bė­ji­mas, kvie­ti­mas da­ly­tis gy­ve­ni­mo drus­ka. Nuo ma­žens gy­dy­to­jai nu­sta­tė cuk­ri­nį dia­be­tą, bet nie­kas tuo ne­si­rū­pi­no, nie­kas ne­ži­no­jo ir ne­pa­ta­rė, kaip su šia li­ga rei­kia gy­ven­ti. Lai­mu­tė bai­gė Val­ki­nin­kų vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, įgi­jo me­di­ci­nos se­sers pro­fe­si­ją, dir­bo Val­ki­nin­kų kar­dio­lo­gi­jos li­go­ni­nė­je. De­ja, tik me­tus rū­pi­no­si ki­tų svei­ka­ta. Ne­gy­do­mas dia­be­tas at­ėmė jai re­gė­ji­mą...             Kaž­kas pa­sa­kė, kad ak­la,             Kaž­kas pa­sa­kė – ne­ma­tau.             Man no­ris rėk­ti, šauk­ti,             Kad tai me­las... me­las...             Aš – ma­tau!             Aš ma­tau kaip te­ka sau­lė,             Kaip sklei­džia­si pir­mi gė­lių žie­dai…             Aš ma­tau šir­dy pa­slėp­tą skaus­mą             Ir aky­se ne­pa­si­ro­džiu­sią aša­rą.             Ma­tau ne aki­mis...             Akis ga­li ap­gau­ti, bet šir­dies ir sie­los nie­ka­da...       Na­mie Lai­mu­tė yra pa­grin­di­nė na­mų šei­mi­nin­kė, slau­go ma­mą ir bro­lį. Tė­tis tris kar­tus per sa­vai­tę ve­ža duk­rą dia­li­zėms į Vil­nių. Lai­mu­tė gy­ve­na, ken­čia ir ku­ria, sa­vo šir­dies ši­lu­mą da­li­ja ki­tiems. Ar tik ne tai jai su­tei­kia stip­ry­bės, kas ki­tą se­niai bū­tų par­klup­dę?       Po ru­dens dar­bų į jau­nos po­etės kny­gos pri­sta­ty­mą su­si­rin­ko vi­sa Dar­gu­žių ben­druo­me­nė. Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė J. Ulec­kie­nė kai­mo bib­lio­te­kai pa­do­va­no­jo įvai­rios li­te­ra­tū­ros apie cuk­ri­nį dia­be­tą.       Lai­mu­tės Na­vic­kai­tės po­ezi­jos kny­gos lei­dy­bą fi­nan­sa­vo Va­rė­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Kaip tei­gė me­ras V. Mi­ka­laus­kas, vi­si žmo­nės yra svar­būs. 2006 m. gry­bų šven­tės me­tu me­džio skulp­tū­ras par­da­vus auk­cio­ne, da­lis pi­ni­gų skir­ta ne­įga­lių žmo­nių kū­ry­bai ska­tin­ti. Iš­lei­dus Lai­mu­tės kū­ry­bą, po­ezi­jos paukš­tė daž­niau lan­kys dar­gu­žie­čių na­mus.       Ge­ma Pa­dri­bo­nie­nė Puslapis 35 75 me­tai su in­su­li­nu Vienas iš insulino atradėjų - Profesorius Charles Herbert Best       1922 m. sau­sio 23 d. vie­no­je Ka­na­dos li­go­ni­nė­je pir­mą kar­tą sėk­min­gai pa­nau­do­tas in­su­li­nas iš­gel­bė­jo sun­kiai cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tį 14 me­tų ber­niu­ką. Jis dia­be­tu sir­go pus­tre­čių me­tų ir bu­vo gy­do­mas tik die­ta, per die­ną gau­da­mas 450 ka­lo­ri­jų. Jau po ke­lių in­su­li­no in­jek­ci­jų ber­niu­ko svei­ka­ta žy­miai pa­ge­rė­jo. In­su­li­no iš­ra­dė­jas yra F. Ban­­tin­gas ir jo pa­dė­jė­jas Č. Be­stas. Jie da­vė ga­li­my­bę pra­dė­ti in­su­li­no te­ra­pi­ją, tai­gi dia­be­to gy­dy­mą.       In­su­li­nas var­to­ja­mas jau 85 me­tai. Su­kur­ti įvai­rios vei­ki­mo truk­mės gy­vu­li­niai, vė­liau bio­sin­te­ti­niai žmo­gaus in­su­li­nai, ku­rie pa­to­bu­lin­ti iki ana­lo­gų ar šiuo­lai­ki­nių pre­pa­ra­tų. Nors me­­di­ci­nos moks­lo pa­žan­ga ne­ma­ža, iki šiol in­su­li­nas iš­lie­ka veiks­min­giau­sias an­ti­dia­be­ti­nis vais­tas.       Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je gy­ve­na Vin­so­me Joh­nston. Tai dia­be­tu ser­gan­ti mo­te­ris, ku­ri in­su­li­nu gy­do­ma jau 70 me­tų. Li­ga bu­vo diag­no­zuo­ta sep­tyn­me­tei mer­gai­tei. Sirg­da­ma ji iš­gy­ve­no vi­są in­su­li­no evo­liu­ci­jos pro­ce­są – nuo gy­vu­li­nių pre­pa­ra­tų, ku­riuos leisda­vosi di­de­liais švirkštais, iki šiuo­lai­ki­nių in­su­li­no in­jek­to­rių bei mo­der­nių sa­vi­kon­tro­lės prie­tai­sų. „Įvy­ko mil­ži­niš­ki po­ky­čiai, da­bar daug leng­viau”, – sa­ko ji. Pa­grin­di­nė sėk­mės prie­žas­tis – griež­ta die­ta, gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­jos bei vy­ro pa­gal­ba. Ji tris kar­tus sėk­min­gai gim­dė, tu­ri aš­tuo­nis anū­kus ir du pro­anū­kius. Jos pa­vyz­dys įkve­pia, tei­kia vil­tį, nes įro­do, kad ser­gant ga­li­ma ge­rai ir il­gai gy­ven­ti. »   Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja ir UAB No­vo Nor­disk Phar­ma skel­bia no­rin­čios iš­si­aiš­kin­ti, kas Lie­tu­vo­je il­giau­siai gy­do­mas in­su­li­nu. Kvie­čia­me vi­sus il­gą lai­ką šiuo vais­tu be­si­gy­dan­čius ar ži­nan­čius apie to­kius žmo­nes at­si­liep­ti iki 2008 me­tų sau­sio 1 die­nos. Skam­bin­ki­te į Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją (tel. (8 5) 2620783 arba mob. tel. 8685 44162) ar ar­ti­miau­sią dia­be­to klu­bą pa­gal gy­ve­na­mą­ją vietą. Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 10000 egz. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.