Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis "Diabetas" Nr.60

» Ankstesnių laikraščio numerių archyvas

Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis
Nr. 4 (60) Lapkričio mėn., 2008
Lilly - pagrindinis rėmėjas.
Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Eksmos MTC, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Vitabalans Oy, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministreijos yra pagrindinis šio numerio rėmėjas.

Pasaulinė diabeto ir Jungtinių Tautų diena

Lapkričio 14-oji

2008 m. tema „Vaikų ir paauglių diabetas“

Svarbiausia pasaulinė diabeto informacijos kampanija
Pasaulinė diabeto diena (PDD) minima kasmet lapkričio 14-ąją. Tai Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Nors daugiausia renginių organizuojama tą dieną, kampanija sutarta tema trunka visus metus.
Kiekvienais metais gvildenama skirtinga PDD tema. Buvo kalbėta apie cukrinį diabetą ir gyvenseną, diabetą ir žmogaus teises, diabeto kainą. Keleto pastarųjų metų PDD temos:
2004 m. – „Diabetas ir nutukimas“,
2005 m. – „Diabetas ir diabetinė pėda“,
2006 m. – „Diabeto kontrolė kiekvienam“.
2007 metais nuspręsta skleisti žinias pasirinkta tema ilgesnį laiko tarpą. 2007 ir 2008 metų PDD tema yra ta pati – „Vaikų ir paauglių diabetas“. Tema, numatyta 2009-2013 metams, yra „Diabeto kontrolės mokymas ir profilaktika“.
2007 ir 2008 metų PDD kampanijos tikslai:
• Įtraukti daugiau vaikų į TDF paramos programą „Saugokime vaikų gyvybę“,
• Didinti visuomenės budrumą, kad atpažintų diabeto požymius,
• Skatinti diabetinės ketoacidozės profilaktiką ir skleisti apie tai informaciją,
• Reklamuoti sveiką gyvenseną ir užkirsti kelią vaikų II tipo diabetui.

Pasaulinė diabeto diena – pasaulinė Jungtinių Tautų diena
Dabar PDD yra oficialiai pripažinta Jungtinių Tautų diena, kuri švenčiama nuo 2007 m. Tai paskelbė JT Generalinė asamblėja, 2006 metų gruodžio 20 dieną pasirašiusi rezoliuciją 61/225. Šia svarbia rezoliucija pripažinta, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui.“
Jungtinės Tautos parėmė kovą prieš diabetą pabrėždamos pasaulinę diabeto grėsmę ir nušviesdamos PDD reikšmę. Rezoliucija pirmą kartą atkreipė dėmesį į lėtinę neužkrečiamą ligą ir pripažino ją svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS.
Rezoliucijos priėmimas yra didelis pasiekimas visiems žmonėms, kurie jau serga ar gali susirgti diabetu. Tačiau tai yra tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti.
61/225 rezoliucija sudarė pasaulinę kovos su diabeto pandemija darbotvarkę, kuri kviečia visas tautas kurti nacionalines diabeto profilaktikos, kontrolės ir gydymo programas. Pasaulinė diabeto bendruomenė privalo būti vieninga, kad visos valstybės laikytųsi tokios darbotvarkės.
Daugiau kaip 250 mln. žmonių serga diabetu. Jeigu nebus imtasi koordinuotų kovos veiksmų, sergančiųjų skaičius artimiausiu metu pasieks 380 mln.

Kas yra diabetas?
Diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje (hiperglikemija). Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

I tipo diabetas
Pirmo tipo diabetas yra autoimuninė liga, kurios metu sunyksta kasoje esančios ir insuliną gaminančios ląstelės. Dėl to žmonių, sergančių šia liga, organizmas stokoja ar visiškai negamina insulino. Tam, kad žmogus išgyventų, insulinas leidžiamas švirkštais arba insulino pompa. Neseniai pasiekta insulino tiekimo naujovių kitais būdais. Pirmo tipo diabetas, anksčiau vadintas jaunuolių diabetu, dažniausiai yra diagnozuojamas vaikams ir jaunuoliams.

II tipo diabetas
Antro tipo diabeto pažeistas organizmas nesugeba įsisavinti insulino. Žmonės, sergantys šia liga, negali panaudoti insulino, nors ligos pradžioje organizme jo esti net per daug. Kartais susirgę žmonės pagerina savo sveikatą dieta ir mankšta.
Tačiau dažniausiai prireikia antidiabetinių tablečių ar insulino. II tipo liga vargina daugiau kaip 90 procentų visų (246 mln.) pasaulyje sergančiųjų diabetu.
Tiek pirmo, tiek ir antro tipo diabetas yra sunki liga, kuria gali sirgti vaikai. Svarbu žinoti diabeto požymius.

Kitos diabeto rūšys
Trečio tipo diabetu kartais suserga nėščios moterys. Pasitaiko ir dar retesnių diabeto rūšių.
Kai kuriems vaikams diagnozavus šią ligą, pastebima ir pirmo, ir antro tipo diabeto požymių. Šis fenomenas dažnai vadinamas „hibridiniu“, „maišytu“, „dvigubu“ diabetu. Jis yra susijęs su dažnėjančiu vaikų ir suaugusiųjų antsvoriu ir nutukimu.

Nėra tokios diagnozės: lengvas diabetas

MODY diabetas (brandos diabetas) vaikams pasitaiko retai, jį sukelia vienintelis genas, kuris trukdo įsisavinti insuliną. Ši diabeto forma tesudaro 5% visų diabetu sergančių vaikų. Dažnai ji lieka nediagnozuota.

Ar vaikas serga? Žinokime diabeto požymius:*
• dažnas šlapinimasis,
• besaikis troškulys,
• didėjantis alkis,
• svorio mažėjimas,
• nuovargis,
• negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
• suprastėjusi rega,
• vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).
* Vaikams, sergantiems antro tipo diabetu, šie požymiai gali būti neryškūs arba jų gali iš viso nebūti.

Nė vienas vaikas neturi mirti nuo diabeto

Diabeto komplikacijos
Diabetas yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti liga, kurią būtina kruopščiai stebėti ir kontroliuoti. Tinkamai nesigydančio žmogaus kraujyje gliukozės esti per daug. Tai sukelia komplikacijas. Susirgusiajam gresia:
• Širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas,
• Inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurios gali visiškai sunykti inkstai. Kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos,
• Nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis,
• Akių ligos (diabetinė retinopatija), netgi apakimas.

Diabetinė ketoacidozė
Diabetinė ketoacidozė yra gyvybei pavojinga negydomo ar prastai kontroliuojamo pirmo tipo diabeto komplikacija. Ji ima varginti, kai organizme trūksta arba visiškai nėra insulino, būtino organams ir audiniams energijai gauti. Tokiu atveju organizmas pradeda energiją gaminti iš riebalų. Skaidantis riebalams, susidaro rūgštingų atliekų, vadinamų ketonais. Jie sutrikdo organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Kraujyje susikaupę ketonai dažnina kvėpavimą, greitina pulsą, sukelia nemalonų burnos kvapą, pilvo skausmus, vėmimą, nuovargį.
Visame pasaulyje diabetinė ketoacidozė yra pagrindinė vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, mirties ir neįgalumo priežastis. Negydoma ji visada baigiasi mirtimi, kurią sukelia 60 – 90 proc. atvejų smegenų pabrinkimas (edema). Ši komplikacija būdinga tik vaikams.

Diabetinės ketoacidozės prevencija
Ketoacidoze prasideda apie 40 proc. naujai diagnozuojamų pirmo tipo diabeto atvejų. Sunki ketoacidozė progresuoja iš lėto, kai hiperglikemijos požymiai yra nepastebimi. Pastebėjus šiuos požymius anksti, galima išvengti blogų ketoacidozės pasekmių.

Žinokime diabeto požymius

Vienas iš dažniausių nepastebimų pirmo tipo diabeto požymių yra neįprastas šlapinimasis miegant. Profilaktinės programos Italijoje metu šis požymis, kaip ir kiti, buvo aptartas. Mokyklose ir pediatrų kabinetuose buvo iškabinti informaciniai plakatai su šios ligos požymiais. Buvo įrengta nemokama diabetologų telefono linija tėvams. Gydytojai aiškino kampanijos tikslus mokytojams, kurie buvo raginami rodyti plakatus tėvams. Ši programa truko aštuonerius metus. Per šį laikotarpį ketoacidozė retėjo nuo 78 iki 12,5 proc.

Vaikų ir paauglių diabetas
Diabetas yra viena iš dažniausių vaikų lėtinių ligų. Jis gali varginti įvairaus amžiaus vaikus, netgi kūdikius. Diabetas vaikams dažnai yra diagnozuojamas per vėlai, kai kraujo gliukozė būna beveik mirtinai pavojingo lygio. Kartais diabeto simptomai painiojami su kitomis ligomis, pvz., gripu.

Diabetu gali susirgti bet kurio amžiaus vaikas

Dalyje pasaulio šalių insulinas, kuris sergantiesiems diabetu yra gyvybiškai būtinas vaistas, žmonėms neįperkamas dėl brangumo. Dėl to skurdžiau gyvenančiose šalyse daugybė vaikų nuo diabeto miršta. 2007 ir 2008 metų Pasaulinę diabeto dieną visuomenei skelbiama apie plintantį pirmo ir antro tipų diabetą tarp vaikų, nepavėluoto diagnozavimo ir ligos kontrolės mokymo svarbą, kad būtų išvengta komplikacijų ir mirčių.

Pasaulinė epidemija
Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 250 mln. žmonių, sergančių diabetu. Prognozuojama, kad per 20 metų šis skaičius išaugs iki 380 mln. Diabetas ir gyvybei pavojingos jo komplikacijos tapo pasauline epidemija, kuri negaili netgi vaikų ir paauglių.
Vaikų ir paauglių, sergančių pirmo tipo diabetu, kasmet padaugėja 3 proc., o pradinių klasių vaikų – dar sparčiau (net 5 proc. per metus). Nustatyta, kad kasmet pasaulyje šia liga suserga apie 70 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 15 m. (beveik 200 vaikų kasdien). Iš 440 tūkst. sergančių vaikų, jaunesnių nei 14 m., 25 proc. gyvena Pietryčių Azijoje ir daugiau nei 20 proc. Europoje.

Dažnėja vaikų ir paauglių diabetas

Numatoma, kad vaikų, sergančių antro tipo diabetu, per artimiausius 15 metų gali padaugėti apie 50 proc. Ši diabeto forma anksčiau buvo laikoma suaugusiųjų liga. Šiandien ji gąsdinančiu greičiu plinta: suserga vis daugiau vaikų ir paauglių. Nustatyta, kad JAV paauglių tarpe II tipo diabetas sudaro 43 proc. naujai diagnozuoto diabeto ir kai kuriose teritorijose siekia 29 proc. Japonijoje per 20 metų šia liga sergančių vaikų padvigubėjo ir jau aplenkė pirmo tipo diabeto atvejų skaičių. Kai kuriose vietinėse aborigenų ir indėnų bendruomenėse Šiaurės Amerikoje ir Australijoje maždaug kas 20-tas vaikas serga antro tipo diabetu.

Vaikai, sergantys cukriniu diabetu, gali gyventi produktyvų, visavertį, kūrybingą gyvenimą

Visame pasaulyje yra sergančių diabetu vaikų, kuriems neužtikrinta tinkama sveikatos priežiūra, nėra reguliaraus insulino nė savikontrolės priemonių tiekimo ir trūksta kvalifikuotų gydytojų. Be to, daugelyje šalių vis dar manoma, kad diabetas yra tik senelių liga. Dėl to vaikų diabetas yra nustatomas per vėlai, jau su nepataisomais organų pažeidimais, todėl baigiasi mirtimi. Tokių nelaimių galima išvengti. Tinkamai prižiūrimi, gaudami vaistų, savikontrolės priemonių ir mokomi bei remiami, vaikai gali gyventi sveikai ir kūrybingai.

Ligos poveikis
Diabetas veikia ne tik vaiką, bet ir jo šeimą. Kraujo gliukozės tyrimai, injekcijų, maisto ir fizinio krūvio reguliavimas trikdo įprastą kasdieninį gyvenimą. Diabetas gali kenkti normaliai vaiko gyvensenai, brendimui, mokymosi rezultatams, augimui. Vaikui ir šeimai tvardytis, malšinti psichologinius, emocinius išgyvenimus turi padėti įvairių sričių specialistai, gerai išmanantys pediatriją. Paramos reikia ir kitiems žmonėms, kurie rūpinasi vaiku, mokyklos personalui. Tokiu būdu vaikai, sergantys pirmo ar antro tipo diabetu, gali augti ir bręsti nepatirdami žalos.
Psichologiniai ir socialiniai sunkumai gali trukdyti vaikui pasiekti geriausią diabeto kontrolę. Tiek vaikui, tiek jo šeimai tenka nugalėti būdingas psichologines ir fizines problemas, taip pat ligos kontrolės rutiną. Liga veikia kiekvieną vaiko gyvenimo sritį, uždeda naštą pačiam, šeimai, mokyklai, vietos bendruomenei. Diabeto valdymo rutina nelengva vaikui ir tėvams, ypač kai gydymas ir kontrolė yra griežta, intensyvi (pvz., injekcijomis koreguojama kraujo gliukozė).
Brendimo laikotarpis yra nelengvas visiems. Sergantiesiems dažnai yra itin sunku pasiekti gerą diabeto kontrolę. Paauglius neretai vargina savigrauža, depresija, valgymo sutrikimai.
Vaikams, sergantiems diabetu, kyla didžiulė ankstyvų komplikacijų grėsmė. Nors yra naujų gydymo technologijų, daugiau nei 50 proc. vaikų komplikacijos aptinkamos po 12 metų nuo ligos diagnozavimo. Tik griežta diabeto kontrolė gali padėti vaikams sveikai ir kūrybingai gyventi.
Antra vertus, ir korekcija gali didinti hipoglikemijos grėsmę, o tai dažnai kartojantis gali lėtėti smegenų vystymasis ir funkcijos. Dėl to diabeto gydymo schemos turi būti sureguliuotos ir pritaikytos pagal sergančio žmogaus amžiaus specifiką.

Koreguotinas kūno svoris
Buvo manoma, kad antro tipo diabetu serga tik suaugusieji, ypač vyresni nei 40 m. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau vaikai per daug sveria, pasyviai leidžia savo laisvalaikį, dėl to vis daugiau jų suserga šia liga.
Spėjama, kad tai susiję su mitybos pokyčiais. Vartojama vis daugiau riebaus, kaloringo maisto, kuris yra sunkiai virškinamas ir turi mažai skaidulų. Vis daugiau šeimų valgo ne namie gamintą maistą.
Apie 85 proc. vaikų, kuriems diagnozuojamas antro tipo diabetas, turi antsvorį ar yra nutukę. Nustatyta, kad kas dešimtas vaikas pasaulyje per daug sveria. Tai sudaro 30 – 45 mln. vaikų bei paauglių ir 22 mln. vaikų, jaunesnių nei 5 metai. Visiems jiems diabeto grėsmė yra didesnė.
Kiti pagrindiniai antro tipo diabeto rizikos veiksniai:
• šeimos nariai, sirgę ar sergantys antro tipo diabetu,
• kai kurios tautybės,
• per didelis kraujo spaudimas,
• lipidų kiekio sutrikimai,
• judrumo stoka,
• per didelis ar per mažas svoris gimstant.
Dažniausiai vaikai, susirgę antro tipo diabetu, ligą yra paveldėję iš savo šeimos narių. Tautybė taip pat svarbus rizikos veiksnys. Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 8 proc. vaikų, sergančių šia liga, yra afrikiečių, ispanų, azijiečių ar indėnų kilmės.
Yra žinoma, kad moterų, sirgusių gestaciniu diabetu, vaikai turi polinkį sirgti antro tipo diabetu. Pimos indėnų tyrimas nustatė, kad didžiausia rizika buvo tiems 5 – 19 metų vaikams, kurie patyrė diabetą būdami gimdoje. Tam, kad sumažintų gestacinio diabeto grėsmę, moterys turi siekti optimalaus svorio ir geros sveikatos iki pastodamos ir nėštumo metu, laikytis rekomenduojamos gyvensenos principų. Gestacinio diabeto atveju būtina griežta moters gliukozės kontrolė, kuri mažina grėsmę kūdikiui vėliau susirgti diabetu.
Vaikams antro tipo diabetas paprastai vystosi iš lėto. Dažnai jis pastebimas brendimo metu, kuomet augančio kūno jautrumas insulinui gali būti sumažėjęs iki 30 proc. Šios ligos simptomai dažnai esti panašūs į pirmo tipo, tik sunkiau pastebimi. Kai kurie vaikai ir paaugliai požymių gali ir nejausti. Dėl to liga diagnozuojama per vėlai, o tai gali turėti nemalonių pasekmių vaiko sveikatai, kelti komplikacijas. Diagnozavimo metu kartais nustatoma padidėjusi širdies bei kraujagyslių ligų rizika, hipertenzija ir nenormalus riebalų kiekis kraujyje.

Diabeto kontrolė ir gydymas
Diabetu sergantiems vaikams ir paaugliams tenka visą gyvenimą kovoti su liga.
Lyginant su suaugusiųjų diabeto valdymu, vaikams ir paaugliams kyla tam tikrų sunkumų. Reikia:
• siekti normalaus fizinio ir psichologinio augimo ir brendimo,
• į vaiko priežiūrą įtraukti visą šeimą, kad mažylis suprastų ir pats gebėtų valdyti ligą,
• kontroliuoti diabetą ne tik namie, bet ir mokykloje.
Vaiko ar paauglio amžius sąlygoja ligos valdymo ypatumus.

Diabeto kontrolės pokyčiai priklauso nuo vaiko amžiaus

Keblumai, kylantys sergantiems kūdikiams, mažyliams ir jų prižiūrėtojams:
• priklausomybė nuo atsakomybės tėvų ar globėjų, kurie kontroliuoja diabetą,
• nereguliari mityba ir mankšta,
• sunkumas atskirti normalią ir diabeto keliamą nuotaikų kaitą,
• injekcijų ar gliukozės matavimo dūrių skausmas,
• dažnesnės hipoglikemijos.

Mokyklinio amžiaus vaikams sunku:
• prisitaikyti prie namų ir mokyklos aplinkos kaitų,
• bendrauti su kitais vaikais,
• mokytis pačiam valdyti diabetą,
• kontroliuoti diabetą mokykloje.

Paauglius ir jaunuolius trikdo:
• brendimo metu sumažėjęs jautrumas insulinui,
• elgesio ir nuotaikų kaita,
• neatsparumas depresijai, nerimas ir savigrauža,
• poreikis atlikti suaugusiųjų pareigas.

Labai svarbu vaikams mažinti diabeto komplikacijų riziką. Todėl jie privalo kuo geriau kontroliuoti savo sveikatą, kad fizinis ir psichinis augimas, brendimas būtų normalus. Vadinasi, kraujo gliukozė turi būti išlaikyta rekomenduojamos normos ribose, vengiant hipoglikemijų ir hiperglikemijų.
Visi vaikai, sergantys pirmo tipo diabetu, privalo leistis insuliną. Jis gali būti sušvirkščiamas tris ar daugiau kartų per dieną ar tiekiamas pompa, kuri nuolat lašina preparatą į poodį. Vaikams, sergantiems antro tipo diabetu, skiriamos tabletės (pvz., metforminas) ar insulinas arba abu vaistai. Nėra įrodyta, kuris vaikų antro tipo diabeto gydymas yra geriausias, tačiau vis daugiau sergančiųjų švirkščiasi insuliną, kurio jiems labiau reikia nei suaugusiesiems. Labai svarbu, kad sergantis vaikas, nepriklausomai nuo diabeto tipo, valgytų sveiką maistą, mankštintųsi ir reguliariai tikrintų gliukozės kiekį kraujyje.
Mankšta gerina fizinę žmogaus būklę, širdies ir kraujagyslių ištvermę, insulino įsisavinimą, mažina kraujo spaudimą, gliukozės ir riebalų kiekį kraujyje, didina raumenų masę (ypač sergantiesiems II tipo liga).
Nėra universalaus diabeto valdymo plano, kuris tiktų visiems vaikams. Kiekvienam gali skirtis siektinas kraujo gliukozės matavimų ir insulino injekcijų dažnis, preparato rūšis, dozė, kitų vaistų vartojimas, dieta.
Ligos kontrolės mokymu siekiama vengti komplikacijų ir saugoti gyvybę. Nuo vaiko amžiaus priklausančios pastangos turi užtikrinti, kad mažieji galėtų kontroliuoti savo kraujo gliukozę, o šeimos nariai ir pedagogai žinotų, ką daryti. Kai gydytojų patarimų griežtai laikomasi, vaikai sėkmingai koreguoja kraujo gliukozę ir esti sveikesni.
Visi diabetu sergantys vaikai turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą ir mokymą valdyti diabetą. Idealu, jei gydytojų komanda dirba ir su sergančiųjų tėvais, mokytojais, auklėtojais, kitais šeimos nariais. Visi kartu jie atlieka svarbų darbą – rengia vaiką ar jaunuolį gyventi be komplikacijų.
Diabeto pamokėlės turi atitikti vaiko amžių, brandą, diabeto stadiją ir gyvenimo būdą, taip pat kultūros ypatybes ir individualius poreikius.

Profilaktika

Visi diabetu sergantys vaikai turi teisę gauti ligos valdymui reikiamus vaistus, paramą ir mokymą

Šiuo metu nėra I tipo diabeto profilaktikos. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami.
II tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų: tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Suomijoje atliktais tyrimais įrodyta, kad šios ligos profilaktika yra kūno svorio kontrolė ir mankšta.
Visame pasaulyje valstybės, mokyklos ir bendruomenės įvairiomis priemonėmis skatinamos laikytis tinkamo režimo, vykdyti rekomenduojamos gyvensenos ir sveikos aplinkos programas.
Kai kuriose mokyklose pasirūpinama, kad vaikai valgytų kuo daugiau vaisių ir daržovių.
Kai kuriose mokyklose mažinama saldžių gėrimų, skatinama fizinė kultūra.
Kai kuriose gyvenvietėse reguliariai tikrinami vaikų fizinio vystymosi rodikliai (ūgis, svoris), skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI) ir rezultatai aptariami su tėvais.
Vietos bendruomenės parengia ir siūlo sveikos gyvensenos programas vaikams ir šeimoms.
Sėkmingas profilaktikos programas vykdo daugelis įvairių šalių ar regionų mokyklų. Tyrimo, kuriame dalyvavo Kalifornijos (JAV) mokyklos, rezultatai parodė, kad, sutrumpinus televizoriaus žiūrėjimą ir videožaidimų laiką nuo 12 iki 8 valandų per savaitę, reikšmingai sumažėjo vaikų KMI. Didžiosios Britanijos mokyklose uždraudus pardavinėti saldžius gėrimus, sumažėjo vaikų, turinčių antsvorį.
Šalių vyriausybės turi suvokti ir pripažinti, kad vaikų antro tipo diabetas yra didžiulė visuomenės sveikatos neganda, ir kurti bei skatinti veiksmingas pirminės priežiūros bei profilaktikos programas. Tai apima ir populiacinius tyrimus, kuriais nustatomas naujagimio svorio nuokrypių paplitimas, priežastys bei profilaktinės priemonės. Taip pat būtina skubiai gerinti sveikos gyvensenos užtikrinimo įstatyminę bazę. Skubaus dėmesio reikia miestų infrastruktūrai. Čia būtina išsaugoti ir plėsti parkus, aktyvaus poilsio zonas; miestų projektuotojai turi kurti erdves, patogias pasivaikščioti tyrame ore.

Diabetas mokykloje
Daugelyje šalių vaikai vidutiniškai septynias valandas per dieną praleidžia mokykloje. Labai svarbu, kad sergantiesiems diabetu būtų užtikrinamos visos ligos kontrolės galimybės ir būtų pasirūpinta bet kokiu dėl ligos iškylančiu poreikiu. Daugybė aplinkybių, kurios yra normalios mokyklinės darbotvarkės dalis, gali veikti moksleivio kraujo gliukozę. Ypač tai susiję su mankšta ir mitybos pokyčiais. Stengdamasis išlaikyti normalią kraujo gliukozę kūno kultūros pamokose ar mankštindamasis, moksleivis turi koreguoti mitybą ir insulino dozę. Sergantiesiems diabetu mokykloje turi būti sudarytos sąlygos kontroliuoti ligą, išsitirti kraujo gliukozę, susileisti insuliną, užkandžiauti ir gauti greitai veikiančių angliavandenių.

Kiekvienas sergantis diabetu moksleivis yra vertas saugios mokymosi aplinkos ir turi lygias teises siekti išsilavinimo

Diabetu sergantiems vaikams svarbu, kad šeima, jį prižiūrintys sveikatos specialistai kartu sudarytų diabeto valdymo planą, kuris pateikiamas mokyklos personalui. Tame plane turi būti nurodyta:
• insulino leidimo ir gliukozės kontrolės tvarkaraštis,
• vaiko gebėjimai valdyti savo ligą,
• hiperglikemijos ir hipoglikemijos požymiai ir pirmosios pagalbos priemonės,
• būtinosios pagalbos priemonės ir vaistai,
• turėtini maisto produktai ir užkandžiai,
• mankštos rekomendacijos,
• kontaktas su tėvais ar globėjais nelaimės atveju.
Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai turi bendrauti su mokiniais bei jų tėvais, kad šis planas būtų įgyvendinamas. Tik bendros tėvų, personalo ir mokinių pastangos gali užtikrinti saugią mokymosi aplinką ir lygias išsilavinimo galimybes visiems sergantiems vaikams.
Kai kuriose šalyse nėra galimybės ištirti glikuotą hemoglobiną (HbA1c). Šios ir kitos priežastys lemia tai, kad skurdžiose šalyse daug vaikų miršta netrukus po to, kai jiems nustatomas diabetas, dėl blogos ligos kontrolės, ankstyvų komplikacijų ir invalidumo.

Situacija Lietuvoje
Lietuvoje įregistruota apie 800 I tipo ir apie 60 II tipo diabetu sergančių vaikų.
Sergantieji diabetu nemokamai gauna visų rūšių insuliną ir antidiabetines tabletes. Nuo 2004 m. kompensuojamas gliukagonas. Nuo 2005 m. vaikams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, kompensuojama iki 1800 diagnostinių juostelių per metus. Nuo 2007 m. glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas kompensuojamas visiems diabetu sergantiems žmonėms 4 kartus per metus. 2008 m. patvirtinta gydymo insulino pompa kompensavimo tvarka vaikams, nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims, jau kompensuojamos (300 Lt mėnesiui) vienkartinės pompų dalys. Rugsėjo mėnesį Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė, kad būtų kompensuojama 900 diagnostinių juostelių per metus insulinu besigydantiems II tipo diabetu sergantiems vaikams ir 450 juostelių vaikams, besigydantiems tabletėmis.

Vida Augustinienė
Lietuvos diabeto asociacijos
prezidentė

Puslapis 3
Mieli skaitytojai!

Para turi dvi puses: dieną ir naktį. Šie reiškiniai nuo mūsų valios nepriklauso, tad ramiai paklūstame jų kaitai. Žmogus taip pat turi dvi puses: matomą ir nematomą. Matomoje pusėje jis stengiasi atrodyti tvarkingas, įtakingas, galingas, reikalingas, turtingas... Tačiau, pernelyg siekdamas kitų pripažinimo, jis pažeidžia nematomąją savo pusę, ją griauna ir naikina tol, kol ji tampa matoma. Taip galima kalbėti ir apie sveikatą. Kol jos turi – netausoji, apie ją negalvoji, o praradęs ar susirgęs, įvertini ir visomis galiomis stengiesi atgauti. O jei nepavyksta? Tada reikia išmokti gyventi taip, lyg būtum sveikas.
Mes žinome, ką tai reiškia. Vieni suserga diabetu dėl nesveikos gyvensenos, streso, kiti ligą paveldi. Kai taip atsitinka, jau nesvarbu, kodėl, bet privalu išmokti gyventi taip, lyg būtų nieko neįvykę. Pernai ir šiemet Tarptautinė diabeto federacija daugiausia dėmesio skyrė vaikų ir paauglių diabetui. Skelbta aktuali informacija, mokoma visuomenę atpažinti plintančios šios vaikų ligos požymius, skatinama diabetinės ketoacidozės profilaktika, rūpinamasi parama skurdžių šalių sergantiesiems. Visuomenės švietimas – pagrindinis mūsų uždavinys. Ateinantys penkeri metai bus skiriami diabeto kontrolės mokymui ir profilaktikai.
Netrukus baigsis šie metai, juos palydėdami kiekvienas įvertinsime ne tik iš dviejų, bet ir iš visų pusių. Svarbiausia, neliūdėti praeities, džiaugtis šia diena, tęsti savo kelionę į ateitį. Tebūna ji laiminga ir šviesi.

Su geriausiais linkėjimais –

Vida Augustinienė

Puslapis 7

Jungtinės Tautos A/RES/61/225
Generalinė Asamblėja

Šešiasdešimt pirma sesija Išplatinta:
113 darbotvarkės klausimas 2007 m. sausio 18 d.

Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija
[Be nurodymo Pagrindiniam Komitetui (A/61/L.39/Rev.1 ir Add.1)]
61/225. Pasaulinė diabeto diena
Generalinė Asamblėja,
Primindama 2005 m. Pasaulio konferencijos nutarimus1, Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją² bei pagrindinių Jungtinių Tautų konferencijų, pasitarimų ekonomikos, socialinius ir ypač sveikatos priežiūros tobulinimo tikslus, nurodytus tuose renginiuose, ir priimtas rezoliucijas 58/3 2003 m. spalio 27 d., 60/35 2005 m. lapkričio 30 d. ir 60/265 2006 m. birželio 30 d.,
Pripažindama, kad, siekiant tarptautiniu lygiu suderintų tikslų, įskaitant Tūkstantmečio plėtros tikslus, lemiamą reikšmę turi visuomenės sveikata ir sveikatos priežiūros sistemų stiprinimas,
Pripažindama, kad diabetas yra lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro įvairią žalą žmonėms, valstybėms narėms ir visam pasauliui, yra grėsmingas iššūkis, trukdantis įgyvendinti tarptautinius, taigi ir Tūkstantmečio plėtros, tikslus,
Primindama, Pasaulio Sveikatos Asamblėjos rezoliucijas WHA42.36 1989 m. gegužės 19 d. diabeto prevencijos ir kontrolės klausimais³ ir WHA57.17 2004 m. gegužės 22 d. pasaulinės strategijos dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos klausimais4,
Sveikindama faktą, kad Tarptautinė diabeto federacija, remiama Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo 1991 m. visame pasaulyje lapkričio 14 – ąją pažymi Pasaulinę diabeto dieną,
Pripažindama tai, jog reikia daugiašalėmis pastangomis skubiai remti ir gerinti žmogaus sveikatą, taip pat gydymo ir sveikatos mokymo prieinamumą:
1. Nutaria lapkričio 14 – ąją, dabartinę Pasaulinę diabeto dieną, skelbti ir Jungtinių Tautų diena, kurią švęsti kasmet nuo 2007 m.;
2. Kviečia visas valstybes nares, svarbias Jungtinių Tautų sistemos ir kitas tarptautines organizacijas, tokias kaip pilietiniai susivienijimai, taip pat nevyriausybines organizacijas ir privatų sektorių, deramai pažymėti Pasaulinę diabeto dieną, gausinant visuomenės žinias apie diabetą, jo komplikacijas, prevenciją ir kontrolę, įskaitant mokymą ir informaciją žiniasklaidos priemonėmis;
3. Ragina valstybes nares aktyvinti nacionalinę diabeto prevencijos, gydymo ir priežiūros politiką, nuosekliai tobulinti sveikatos priežiūros sistemą, atsižvelgiant į susitartus tarptautinius, taigi ir Tūkstantmečio plėtros, tikslus;
4. Reikalauja, kad Generalinis Sekretoriatas atkreiptų visų valstybių narių ir Jungtinių Tautų sistemos organizacijų dėmesį į šią nepaprastos svarbos Rezoliuciją.

83 plenarinis susirinkimas
2006 m. gruodžio 20 d.

1 See resolution 60/1.
² See resolution 55/2.
³ See World Health Organization, Forty-second World Health Assembly, Geneva, 8 – 19 May 1989, Resolutions and Decisions, Annexes (WHA42/1989/REC/1).
4 Ibid., Fifty-seventh World Health Assembly, Geneva, 17 – 22 May 2004, Resolutions and Decisions, Annexes (WHA57/2004/REC/1).

Puslapis 8
Tarptautiniai renginiai
Roma (Italija)
Rugsėjo 7 – 11 d. Romoje vyko 44-oji Europos diabeto studijų asociacijos (EASD) konferencija. Dalyvavo per 14 tūkst. mokslininkų, šalių vyriausybių, pacientų organizacijų atstovų, įvairių specialistų. Programos komitetas šiais metais atrinko 1402 mokslinių pranešimų tezes iš 2498 pristatytų. Programa vyko 6 paralelinėse grupėse. Tai simpoziumai, plenarinės sesijos, debatai, teikiantys daug žinių apie bazinį ir klinikinį mokslą, mokslininkų pastangas tobulinti diabeto prevenciją ir gydymą. Stendiniuose pranešimuose pristatyti nauji vaistai ir kontrolės priemonės. Daug dėmesio skirta II tipo diabeto (ypač vaikų) plitimui stabdyti, nutukimo, širdies bei kraujagyslių ligoms mažinti, tinkamai mitybai ir fiziniam aktyvumui, ligonių mokymui, visuomenės švietimui. Lietuvos diabeto asociacijai atstovavo prezidentė bei valdybos ir Slaugytojų diabetologių draugijos narė Aldona Danylienė. LDA veikla pristatyta stendiniame pranešime „LDA vaidmuo gerinant diabeto prevenciją ir kontrolę”. Malonu pažymėti, kad mūsų organizacijos veikla domėjosi ir džiaugėsi pasiekimais EASD prezidentas Ele Ferannini, įvairių užsienio bei mūsų šalies atstovai. Konferencijoje dalyvavo LDA tarybos narės gydytojos endokrinologės Ona Jurkauskienė ir Jūratė Kulbokienė, taip pat daug kitų gydytojų iš Lietuvos. Informacija apie šį renginį pateikta adresu www.easd.org

Malta

Salės viduryje - Juratė Barkovskienė ir Antanas Sližys Maltoje

Rugsėjo 17–18 d. Tarptautinės diabeto federacijos Europos regionas pakvietė asociacijų atstovus į mokymo kursus Maltoje. Iš Lietuvos dalyvavo LDA tarybos ir valdybos narys, Anykščių diabeto klubo pirmininkas Antanas Šližys, LDA sekretorė Jūratė Barkovskienė ir prezidentė. Čia buvo mokoma, kaip diabeto asociacijos turėtų informuoti visuomenę cukrinio diabeto prevencijos ir kontrolės klausimais, bendradarbiauti su žiniasklaidos, valdžios institucijų atstovais bei rėmėjais. Diskutuota, kodėl yra svarbus nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu, patarta, kaip suburti daugiau narių. Informuota apie galimybes asociacijoms dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose.

Rugsėjo 19 d. vykusiame TDF Europos regiono valdybos posėdyje buvo aptarta organizacijos ženklo naudojimo galimybės, partnerių parama projektams, Generalinės asamblėjos ir konferencijos „Kartu mes esame stipresni” klausimai. Nutarta šiuos renginius 2009 m. organizuoti Monrealyje (Kanadoje) kartu su TDF kongresu, 2010 m. – Lisabonoje (Portugalijoje), o 2011 m. – Dubajuje kartu su TDF pasauliniu kongresu. Išklausyti regionų pranešimai. Posėdyje aptarta informacija iš Skandinavijos šalių susitikimo, vykusio Stokholme (Švedijoje) rugpjūčio 28–31 d., taip pat pranešimas apie diabeto situaciją Lenkijoje, darbą su Europos Sąjungos institucijomis. Svarstyti Pasaulinės diabeto ir Jungtinių Tautų dienos bei kitų renginių organizavimo klausimai. Labai gerai įvertinta DEPAC konferencija, vykusi Vilniuje šių metų gegužės 1–3 d. Šis renginys skyrėsi nuo kitose naujose Europos Sąjungos šalyse organizuotų tuo, kad čia dalyvavo ne tik tų šalių diabeto ekspertai, bet ir LR Seimo bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, kuriuos pakvietė LDA. Kitas TDF Europos regiono valdybos posėdis vyks Briuselyje (Belgijoje) gruodžio 13 d.

Rugsėjo 19–21 d. konferencijos „Kartu mes esami stipresni” pagrindinė tema „Diabeto iššūkiai”. Konferenciją sveikino TDF Europos regiono viceprezidentas, organizacinio komiteto pirmininkas Chris Delicata, Maltos diabeto asociacijos prezidentė Anna Zammit McKeon, TDF Europos regiono prezidentas prof. Eberhard Standl, Maltos socialinės politikos ministerijos sekretorius sveikatos klausimams Dr. Joe Cassar ir jaunas berniukas, sergantis I tipo diabetu, Jack Delicata. Konferencijoje aptarti diabeto klausimai Viduržemio jūros šalių regione, B.I.R.O projektas, TDF parengtos gairės. Su ekspertais gvildenta širdies bei kraujagyslių sutrikimų, neuropatijų, inkstų ligų ir kitų diabeto komplikacijų profilaktika. Pristatytas Diabeto audito Europos Sąjungos šalyse leidinys. Pasidalyta informacija apie visuomenės diabetologinį švietimą Didžiojoje Britanijoje, apie nutukimą ir II tipo diabeto plitimą, apie vaikų aprūpinimą insulinu, maisto produktų sudėties žymėjimą etiketėse. Ispanijos diabeto asociacijos atstovai pasakojo, kaip dirba su sergančiais žmonėmis, o Olandijos diabeto organiacija apie didelę pacientų įtaką sveikatos politikos sprendimams. Gvildenti tyrimai, atlikti Serbijoje. Darbo grupėse analizuoti pacientų informacijos prieinamumo, teisių, mokymo, gydymo, nacionalinių diabeto planų, taip pat insulino rinkimo programos „Insulinas gyvenimui” (Insulin for Life) klausimai. Vėliau visa tai aptarta plenarinėje sesijoje.

Rugsėjo 21 d. TDF Europos regiono Generalinėje asamblėjoje patvirtintas 2007 m. Dublino GA protokolas, išklausyti organizacijos metinis bei darbo su Europos Sąjungos institucijomis, Centrinės, Rytų ir Šiaurės Europos bei naujai įstojusių į ES (DEPAC) šalių grupių veiklos pranešimai, finansinės ataskaitos, preliminarūs 2009 ir 2010 m. biudžeto planai. Išrinktas vienas naujas valdybos narys iš 6 kandidatų. Įteikti apdovanojimai.

Gasteinas (Austrija)

Spalio 1–4 d. vykusiame 11-ajame Gasteino Europos sveikatos forume „Sveikatos vertė – nuo vizijos iki realybės” (Values in Health – From visions to reality) dalyvavo per 800 sveikatos ekspertų iš viso pasaulio, taip pat PSO, ES institucijų, Pasaulio banko, įvairių Europos šalių parlamentų, sveikatos apsaugos ministerijų, sveikatos paslaugų apmokėjimo fondų, įvairių tarptautinių ir šalių pacientų organizacijų, žiniasklaidos atstovų. Iš Lietuvos dalyvavo SAM sekretorė Rima Vaitkienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas ir kiti šių institucijų atstovai, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM direktorius Juozas Galdikas, Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie SAM direktoriaus pavaduotoja Ramunė Vaitkevičienė ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė. Konferencijoje plenariniuose posėdžiuose, forumuose ir darbo grupėse detaliai buvo aptartos šios temos: Inovacijos koordinuotoje sveikatos priežiūroje; Kokybė ir saugumas; Prevencija ir sveikatos profesionalai; Retos ligos; Sveikatos etika; Naujos Europos Sąjungos sveikatos strategijos. Daugiau informacijos pateikta adresu www.ehfg.org

Visuose renginiuose buvo organizuota plati pažintinė socialinė programa, susipažinta su didinga Romos architektūra, įspūdinga Maltos bei Gasteino gamta, šalies papročiais, nacionaliniais valgiais, kultūra.

Vida Augustinienė

Puslapiai 9-10
Lietuvos diabeto asociacijos kronika
» Rugpjūčio 22 – 23 d. Anykščiuose surengta mokymo stovykla LDA kolektyvinių narių (klubų, bendrijų, draugijų) vadovams. Pagrindinis rėmėjas Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat posėdžiavo LDA taryba ir valdyba. Lietuvos diabeto asociacijos nuolatiniu deimantiniu rėmėju priimta Merck Sharp&Dohme kompanija.
» Rugsėjo 4 d. Kauno „Insulos” klubo nariai žinias ir sveikatą gerino Druskininkų „Dainavos” mokymo ir gydymo centre. Žiniomis su jais dalijosi ir LDA vadovai hab. dr. prof. J.S. Danilevičius ir V. Augustinienė.
» Rugsėjo 5 – 6 d. Romoje (Italijoje) vykusioje Europos seserų diabeto mokytojų federacijos konferencijoje dalyvavo J. Uleckienė, A. Danylienė ir kt. Lietuvos slaugytojų diabetologių draugijos atstovės.
» Rugsėjo 7 – 11 d. Romoje, 42-ojoje Europos diabeto studijų asociacijos konferencijoje V. Augustinienė ir A. Danylienė pristatė LDA parengtą stendinį pranešimą „LDA vaidmuo gerinant diabeto prevenciją ir priežiūrą”. Konferencijoje dalyvavo gydytojos O. Jurkauskienė, J. Kulbokienė ir kt.
» Rugsėjo 12 d. Dubingiuose (Molėtų r.) Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos konferencijoje „GMP koncepcijos įgyvendinimo aktualijos” dalyvavo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė V. Augustinienė.
» Rugsėjo 15 d. V.Augustinienė informacija apie Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) ir LDA veiklą pasidalijo su Kauno „Aronijos” bendrijos nariais.
» Rugsėjo 17 – 21 d. Maltoje vyko TDF Europos regiono mokymo kursai, valdybos posėdis, Generalinė asamblėja ir konferencija „Kartu mes esame stipresni”. Lietuvos diabeto asociacijai atstovavo V. Augustinienė, J. Barkovskienė, A. Šližys ir E.Mickevičienė. Dalyvavimą rėmė TDF Europos regiono biuras ir Berlin Chemie Menarini Baltic.
» Rugsėjo 24 d. Kelmės diabeto klubas surengė konferenciją „Diabetas žygiuoja po Lietuvą”. Pranešimus skaitė V. Augustinienė, hab. dr. prof. J. S. Danilevičius, Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovė V. Krasauskaitė ir kiti specialistai.
» Rugsėjo 26 d. LR Vyriausybės rūmuose vykusiame Nacionaliniame forume „Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir sauga: iššūkiai bei pasiekimai” pranešimą „Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje” skaitė V. Augustinienė. Dalyvavo LPOAT narės E. Kvedaraitė, D. Kašubienė ir U. Šakūnienė.
» Rugsėjo 26 d. Marijampolės klubo „Diabetikas ABC” surengtame mokymo seminare žiniomis su sergančiaisiais dalijosi hab. dr. prof. J.S.Danilevičius ir LDA prezidentė.
» Rugsėjo 27 d. į seminarą „Cukrinio diabeto ir jo komplikacijų prevencija” pasidalyti informacija LDA vadovus pakvietė Rokiškio diabeto klubas.
» Rugsėjo 29 d. LR sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijos posėdyje pritarta „Cukrinio diabeto kontrolės 2009 – 2011 m. programai”. Dalyvavo Kolegijos narė V. Augustinienė.
» Rugsėjo 29 d. Valstybinėje ligonių kasoje posėdžiavo Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Pritarta, kad į kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C sąrašą) būtų įrašytos diagnostinės juostelės kraujo gliukozei tirti II tipo diabetu sergantiems vaikams: per metus 900 vnt. besigydantiems insulinu, ir 450 vnt. – besigydantiems tabletėmis. Taip pat pritarta, kad būtų kompensuojami vaistai II tipo diabetui, osteoporozei, hipertenzinėms ir kitoms ligoms gydyti.
» Rugsėjo 29 d. hab. dr. prof. J. S. Danilevičius Pagėgiuose „Rambyno” klube skaitė pranešimą „Cukrinis diabetas ir mityba bei ligos kontrolė”, o rugsėjo 30 d. Raseinių diabeto klubo konferencijoje pasakojo „Ką turi žinoti apie diabetą visuomenė”.
» Rugsėjo 30 – spalio 5 d. Gašteine (Austrijoje) 11-ajame Europos sveikatos forume dalyvavo TDF Europos regiono valdybos narė, LDA prezidentė V. Augustinienė.
» Spalio 6 d. Anykščių „Ateities” klubas organizavo visuomenei renginį, skirtą Pasaulinei diabeto dienai pažymėti. TDF informaciją apie cukrinio diabeto ir jo komplikacijų prevenciją, ligos simptomus pateikė LDA vadovai.
» Spalio 7 d. Vilniuje „Beta” klubo surengtoje konferencijoje pranešimus skaitė gyd. endokrinologė O. Jurkauskienė, neuropatologė I. Jeršova, LDA prezidentė ir kiti specialistai.
» Spalio 8 d. Plungės diabeto klubas organizavo konferenciją. Pranešimą „Apie cukrinį diabetą būtina žinoti kiekvienam” skaitė hab.dr. prof. J. S. Danilevičius. Naujausią TDF informaciją pateikė V. Augustinienė. Žiniomis apie vaistažolių naudą bei kaulų sąnarių gydymą dalijosi specialistai iš Šiaulių.
» Spalio 9 d. Kupiškio rajono „Kupos” klubo renginyje pranešimą „Diabetas plinta ir Lietuvoje” skaitė hab.dr. prof. J. S. Danilevičius. Praktiniais patarimais, kaip valdyti ligą, dalijosi LDA vadovė. UAB Abovita atstovė suteikė informacijos apie savikontrolės svarbą.
» Spalio 9 d. Farmacijos departamente prie SAM vyko pasitarimas dėl kainų rašymo ant vaistų pakuočių. Dalyvavo LPOAT atstovė U. Šakūnienė.
» Spalio 17 d. UAB Eksma minėjo savo 25 m. jubiliejų. Į renginį buvo pakviesta ir LDA prezidentė.
» Spalio 22 d. Ignalinoje gydytojo E. Staigio iniciatyva vyko diabeto klubo steigiamasis susirinkimas. Informaciją svarbiausiais organizacijos steigimo klausimais pateikė V. Augustinienė. Apie diabeto ir jo komplikacijų prevenciją bei nepavėluotą diagnozavimą kalbėjo gydytoja endokrinologė O. Jurkauskienė.
» Spalio 23 d. Kaune surengtoje konferencijoje UAB Servier 10 m. veiklai Lietuvoje pažymėti dalyvavo LDA vadovė.
» Lapkričio 4 d. Vilniuje Lietuvos diabeto asociacijos Taryba aptarė Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo programos, Pasaulinės diabeto dienos renginių bei LDA VII suvažiavimo organizavimo klausimus.
» Lapkričio 8 d. Kaišiadorių rajono „Likimo” klubas šventė penkerių metų sukaktį. Į šventę pakviesta LDA prezidentė bei kitų diabeto klubų atstovai.
» Lapkričio 12 d. Druskininkų miesto diabeto klubas „Ateitis” mini dešimties metų veiklos jubiliejų.
» Respublikinė konferencija, skirta Pasaulinei diabeto ir Jungtinių Tautų dienai pažymėti „Cukrinio diabeto ir jo komplikacijų prevencija. Vaikų ir jaunuolių cukrinis diabetas” vyks Vilniuje, Gedimino pr. 28/2 IV a. salėje lapkričio 14 d. Pagrindinis renginio rėmėjas Neįgaliųjų reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Visi, kas pageidauja dalyvauti, kviečiami kreiptis į LDA tel. 8 5 2620783.
» Diabeto kontrolės mokymas vyksta Lietuvos diabeto asociacijoje visus metus. Gydytoja endokrinologė O. Jurkauskienė konsultuoja žmones nemokamai antradieniais 10.30 – 12.30 val. ir trečiadieniais 14.30 – 16.30 val.

Puslapis 11

Rokiškėnai Kuldigoje

Maloni viešnagė
Rokiškio „Diabeto“ klubas surengė ekskursiją į Latviją. Per dvi dienas važiuodami beveik 1000 km, patyrėme neužmirštamų įspūdžių. Grožėjomės Kuldigos senamiesčiu, kuriame daugybė architektūros paminklų. Matėme XIX a. pastatytą tiltą – vieną ilgiausių tokio tipo Europoje, buvome prie įdomių krioklių. Ventspilis žavėjo tvarka, gėlynų gausa, darniomis jų kompozicijomis, spalvingomis karvių skulptūromis. Buvo saulėta, gera paplaukioti laivu. Liepojoje cariniais ir sovietiniais laikais buvo didelis karinis uostas. Čia buvo proga sugrįžti į praėjusius laikus: buvusiame kalėjime teko eiti tamsiais koridoriais, patirti kalinių dalią uždarytiems kamerose, vykdyti įsakmias prižiūrėtojo komandas.

Marijona Mieliauskienė
„Diabeto” klubo pirmininkė

Puslapiai 12-15
Drąsa „sugyventi“ su diabetu
Truputis diabetologijos istorijos
Šio straipsnio autorius Dr. Albrecht Dannehl yra kilęs iš Vokietijos miesto Štralzundo. Pirmo tipo diabetu jis susirgo vaikystėje, 1953 metais, besimokydamas Liubeko pagrindinėje mokykloje. Studijavo mediciną, gydytojo praktiką pradėjo Darmštate, gydė ir mokė diabetu sergančiuosius. Vėliau tapo Darmštato ligoninės Diabeto skyriaus vadovu. Ilgus metus gydė pacientus savo privačioje Diabeto ambulatorijoje. Užaugino du vaikus, turi du anūkus. 1997 m. buvo apdovanotas Gerhard-Katsch medaliu. Gydytojas su žmona lankėsi Lietuvoje, žavėjosi lygumų gamta ir Nidos kopomis. Šiuo metu jis jau pensijoje, tačiau vis dar aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, skaito paskaitas, rašo į Vokietijos žurnalą Insuliner.

Per praėjusius keturis dešimtmečius sparčiai tobulintos diabeto kontrolės ir gydymo priemonės. Šia liga seniai sergantys žmonės mena jų gyvenimą lengvinančią pažangą. Verta trumpai prisiminti diabetologijos praeitį.
Šio straipsnio autoriui gydytojų darbą palengvino šlapimui tir-ti testų juostelės, kurios 1958 m. atsirado Vokietijoje. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės prisimena, kai stiklinius švirkštus pakeitė plastikiniai.
Buvę tokių gydytojų, kurie, siekdami geriausių rezultatų, reikalaudavo, kad besišvirkščiantys insuliną kasdien virintų instrumentus. Paminėtini ir insulino pieštukai („penai“), kurie labai palengvino injekcijas. Kai buvo sukurtos kraujo gliukozės testų juostelės, pačiam ligoniui buvo galima suderinti injekcijų ir valgymo režimą. Žinoma, teko įprasti badytis pirštus, o tai nėra malonu.
Bet ar galima dabar įsivaizduoti kraujo gliukozės tyrimo rezultatų ilgalaikį laukimą? Štai pavyzdys: vienoje poliklinikoje kaip paprastai buvo paimtas kraujas gliukozės kiekiui nustatyti. Po dviejų dienų šiai pacientei skambina gydytojo padėjėja: „Dėl Dievo meilės, ponia Šmidt, kaip jums sekasi? Kuo skubiau suvalgykite gabaliuką cukraus, jūsų gliukozės kraujyje – tik 58 mg/dl!“ Jau beveik trys dešimtmečiai, kai sureguliuoti medžiagų apykaitą daugeliui ligonių padeda elektroninės insulino pompos. Tačiau buvo ir visai prasti laikai.

1900-1920 m.: beviltiškumas
Vienas 1904 m. gimęs ir 1920 m. cukralige susirgęs žmogus pasakojo, kad nenumaldomas troškulys, bejėgis kūnas ir greitas nuovargis po daugelio savaičių nuliūdino diagnoze „cukraligė“. Žmogus buvęs dviratininkas, tačiau tada jo visiškai nedžiugino tai, kas anksčiau domindavo ir teikdavo malonumą. Gydytojas skyrė šiam pacientui dietą: per dieną 100 g bulvių, truputį mėsos, dešros ir sūrio. Bet už tai daug riebalų: sviesto, aliejaus ir pan. Tai įsigyti buvę ne taip jau paprasta sunkiu laikotarpiu – po Pirmojo pasaulinio karo. Apie kraujo gliukozės tyrimus pacientas buvo girdėjęs, bet gydytojas galėjo ištirti tik šlapimą.
Gydytojai, vaistininkai, draugai ir pažįstami rekomenduodavo ligoniui ir jo tėvams begalę tablečių, miltelių, lašų ir arbatų. Šeima išleidusi daug pinigų. Vis tikėdavę, bet nusivildavę, kai savijauta negerėdavo.
Vienoje 1903 m. išleistoje knygoje cukraligė skirstoma į: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkiausią formą. Nepaisant visų viltingų žodžių iš aprašymo žmogus suprato, jog sunkiausia forma, kuri šiandien vadinama pirmo tipo diabetu, tinka jam. Sergantys – dažniausiai jauni žmonės – išsekdavo ir beveik visi mirdavo per vienerius metus.

Gydytasi degtine
Pasiturintys žmonės galėjo vykti į specialias kurortines sanatorijas, pvz., Bad Mergenthaimą, ir kitas. Ten kiekvienas ligonis pusryčiams, pietums ir vakarienei gaudavo po stikliuką degtinės. Tuo ko gero buvo siekiama trejopo tikslo: pirmiausia, daugiau kalorijų, kurios vargu ar gerindavę gliukozės rodiklius. Antra, degtinė turėjusi paskaninti sunkiai virškinamus riebius patiekalus. Trečia, – turbūt norėta praskaidrinti slogią žmonių nuotaiką. Bet viena buvo aišku jau ir tada: degtinė tikrai nepadėdavo pacientams sveikti.

1923 –1939 m.: gelbėjo insulinas
Kančios ir ankstyva šimtų tūkstančių jaunų žmonių mirtis skatino kurti vaistus ir atlikti tyrimus nuo tada, kai Oskaras Minkovskis ir Josephas von Meringas atrado, kad diabeto priežastis – kasa. Amerikoje ir Vokietijoje medicinos tyrimai kaip niekada suaktyvėjo. Tobulinimai, kurių pasekmėje Frederikas Grant Bantingas ir Charlesas Bestas 1921 m. Toronte pagamino pirmąjį insuliną, visus domino nelyginant romanas. 1922 metų sausį insulinu buvo pradėtas gydyti pirmasis žmogus – trylikametis L. Thomsonas. Žinia apie sėkmingą gydymą per keletą savaičių kaip žaibas apskriejo visą pasaulį.
Vienas pacientas po beveik penkių dešimtmečių pasakojo apie pirmąsias insulino injekcijas, kurios jam buvo sušvirkštos 1923 m. vasarą Breslau ligoninėje, lyg tai būtų įvykę vakar. Išrašytas iš ligoninės žmogus vėl labai sunegalavęs, nes namuose insulino neturėjo. Taigi po keleto savaičių teko grįžti į stacionarą.
Jis pasakojo apie klausimus, į kuriuos patys gydytojai negalėję atsakyti: kur gauti insulino? Šis preparatas Vokietijoje buvo pradėtas gaminti tik 1923 m. Kur gauti švirkštų? Ar insulinu kada nors bus galima visiškai išgydyti diabetą? Tik per keletą metų kaupiant patirtį buvo gauti atsakymai į tuos klausimus.
Rekomenduojamoje dietoje vis tiek ir toliau buvo gausu riebalų. Insuliną daugeliui ligonių reikėdavo leistis iki keturių kartų per dieną. Labai greitai išaiškėjo, kad valgis ir insulinas turėjo būti kiekybiškai derinami. Gydytojai ir sergantieji pateko į visiškai naują, iki to laiko neįprastą situaciją: nuo dabar buvo būtina į gydymo procesą įtraukti patį ligonį.

Mokymas valdyti diabetą ir savikontrolė
Čia su pagarba reikia paminėti amerikiečių gydytoją Dr. Elliotą Procterą Josliną (1869 – 1962 m.). Jis šią būtinybę įžvelgė vienas iš pirmųjų. Asmeniniuose pokalbiuose jis siekdavo įtraukti pacientus į jiems reikalingą gydymą ir aiškino visiems, kad savikontrolė yra būtina. Savo klinikoje Bostone nuo pat pradžių šis gydytojas subūrė pacientų mokymo grupes. Jo iniciatyva nuo 1920 metų diabetu sergantys vaikai vasaros atostogų metu stovyklose buvo mokomi sveiko gyvenimo būdo.
Švirkšti tik vieną, du kartus per dieną
Daugelis žmonių džiaugsmingai sveikino ilgo veikimo insulino atradimą 1936 m. Dabar sergantieji turėjo švirkštis insuliną tik vieną arba du kartus per dieną. Bet dabar valgyti privalėjo tam tikru laiku ir tam tikrais kiekiais priklausomai nuo insulino veikimo. Taigi Vokietijoje sergantiesiems beveik keturis dešimtmečius buvo griežtas dietos režimas. Tik vaikų gydytojas prof. dr. Karlas Stolte Breslau ir Greifsvaldo miestuose rekomenduodavo diabetu sergančių vaikų tėvams, kad jie mažylio poreikius atitinkančią dietą derintų su insulino injekcijomis.
Insulino veikimas šiuo preparatu ir diabeto stabilizavimas buvo kontroliuojamas. Tačiau gliukozės kiekio tyrimai buvo sudėtingi ir brangūs, todėl juos atlikdavo tik didesnės laboratorijos.
Šeimų gydytojai ir daugelis ligoninių darydavo tik pigesnius gliukozės šlapime tyrimus. Joslinas jau 1920 metais šią savikontrolę perleido pačių pacientų atsakomybei: tai sukėlė labai daug specialistų diskusijų. Dar 1947 m. labai nusipelnęs vokiečių diabetologas Ferdinandas Bertramas rašė savo vadovėlyje: „Šlapimo tyrimų savikontrolę ligoniams reikia uždrausti.“

Pusė diabetu sergančių žmonių buvo bedarbiai
Insulinas apsaugojo ligonius nuo mirties. Tačiau kilo daugiau socialinių problemų. 1930 m. pradžioje Vokietijoje didėjo bedarbystė. Vieni iš pirmųjų praradusiųjų darbą buvo sergantys diabetu. Tik maždaug pusė darbingo amžiaus šių žmonių 1930 m. turėjo darbo vietą. Dėl tokios socialinės ir psichologinės būklės sergantieji dažnai patekdavo į ligonines.
Ši situacija paskatino Greifsvaldo vidaus ligų gydytoją prof.dr. Gerhardą Katseltą vieną didelį dvarą paversti diabetu sergančiųjų namais. Deja, iki Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpiu jiems stigo finansinių išteklių. Kartais darbuotojai, kurių dauguma šiuose namuose gyveno kartu su pacientais, negaudavo atlyginimų.
Norėdami diskutuoti apie savo rūpesčius ir siekimus, kartu atkreipti dėmesį į savo reikalus, 1931 m. Berlyne septyni sergantys diabetu žmonės įkūrė Vokietijos diabeto sąjungą su žurnalu „Mes sergame cukralige“. 1943 m. dėl popieriaus stygiaus žurnalo leidimas nutrauktas. 1939 m. sąjungai priklausė maždaug 600 narių ir ji egzistavo iki karo pabaigos. 1951 m. Vurcburge ją nepakeistu pavadinimu vėl įkūrė Robertas Beiningas.

1941–1957 m. Karo ir pokario laikotarpis
Ilgus metus šio straipsnio autoriui teko bendrauti su vienu žmogumi, kuris gimė 1920 m. ir besimokydamas 1936 m. susirgo diabetu. Gydytojas Sudetenlandas nuo pat pradžių rekomendavo jam gliukozės kiekio šlapime savikontrolę. Jis pasakojo apie brangiai kainuojančius tyrimų metodus (iš dalies virimo bandymus) vadintus Benedict, Fehling, Trommer, Nylander ir Glykurator. Atsakydamas į klausimą, ar jis kada nors yra patyręs komą, diabetinę ketoacidozę, jis išsitraukė savo 1946 m. sąsiuvinį, vieną iš savo diabeto dienoraščių. Jis teigė, kad diabetu sergantieji buvo nepakankamai aprūpinami insulinu, todėl dažnai pats turėdavęs pirkti preparatą nelegaliai juodojoje rinkoje. Nuo to vaisto jo būklė staiga pablogėjo ir po kelių dienų žmogus patyrė komą. Atlikusi atitinkamą tyrimą, sveikatos reikalų tarnyba nustatė, kad nelegaliai pirktoje ampulėje buvo beveik tik vanduo.
Kai 1953 m. pats šio straipsnio autorius susirgo diabetu, daugelis vadinamųjų sunkiųjų ligonių leidosi insuliną du kartus per parą. Valgyti reikėjo šešis kartus per dieną. Garze vyko diabeto kontrolės mokymai. Čia teigta, kad dietoje turi būti gausu angliavandenių, normalus kiekis baltymų ir mažai riebalų. Visas keturias savaites šeimos gydytojas nevalgiusiems pacientams tirdavo kraujo gliukozę. Pacientai išmokyti patys atlikti šlapimo tyrimą Nylander ir Glykurator. Kartą per savaitę 24 val. rinko šlapimą ir kaitindamas dujų liepsna darė vieno mėginio tyrimą. Šeimos gydytojas sakė, kad šlapime turi būti truputį gliukozės, jog saugotų nuo hipoglikemijos; dėl to ji ir vadinta „apsaugine gliukoze“.
Studentų bendrabutyje, kur gyveno autorius, rinkti ir tirti šlapimą nebuvo patogu. Kaitinamas šlapimo ir nylander mišinys siaubingai dvokė.
1950 m. pirmiausiai tuometinėje VDR atradus, o 1953 m. tariamai „naujai atradus“ gliukozės kraujyje mažinantį karbutamido poveikį, diabetas padalytas į „nuo insulino priklausomą“ ir „nuo insulino nepriklausomą“.
Šio straipsnio autorius nusivylė, kai 1955 m. po sensacingų paskelbimų apie „cukraus tabletę“, šeimos gydytojas diagnozavo nuo insulino priklausomą diabetą, kuriam gydyti tabletės nepadės.

1958 – 1980 m.: komplikacijos
Gydantis insulinu, medžiagų apykaitos sutrikimas jau buvo kiek pristabdytas. Bet ilgėjant ligonio amžiui, baisiausia tapo grėsmė susirgti akių, inkstų, širdies ir nervų ligomis.
Neseniai retinopatijos, neuropatijos ir koronarinių širdies ligų gydytojai mažai turėjo galimybių padėti ligoniui.
Šiandieną sumažinti skausmus ir išgelbėti gyvybę gali lazerinė koaguliacija, dializė ir operacijos. Visų pirma sergančiųjų žinios apie diabetą ir puikios savikontrolės galimybės leidžia ligoniams tapti vis daugiau nepriklausomiems. Gydytojo ir paciento santykiai, primenantys tėvo ir vaiko santykius, vis labiau bendromis pastangomis virsta partneryste. Tai leidžia išlaikyti beveik normalią sergančiojo būklę.
Padėjo 1980 m. HbA1C tyrimas, o 1983 m. – žmogaus insulinas. Nuo to laiko galima keisti insulino molekulę, kad hormonui veikti būtų suteiktos palankesnės sąlygos. Taigi jau kuris laikas teikia naudą ir labai greitai, ir santykinai tolygiai ilgai veikiantys insulino analogai.

Mokymai yra tvirtas diabeto gydymo pagrindas

Nereikia palūžti susirgus diabetu
Nusimenama sužinojus, kad visą gyvenimą teks sirgti ir laikytis režimo. Bet privalu susitaikyti su tais apribojimais, nes tai teikia viltingą gyvenimą. Anksčiau susirgusieji padeda kitiems, visus padrąsina, pamoko. Netiesa, kad susirgus gyvenimas nutrūksta. Parodykime sergantiems žmonėms, kad mes juos suprantame. Suteikime jiems vilties, drąsos susigyventi su diabetu!

Trumpa diabeto istorija:
1889 m. Oskaras Minkovskis atrado ryšį tarp kasos ir gliukozės kiekio kraujyje.
1921 m. Frederikas Bantingas ir Charlesas Bestas (Torontas) aprašė hormoną insuliną.
1965 m. Boehringeris Manheimas – hemogliukotestą, tačiau Vokietijos gydytojai patardavo nesiimti jokių savarankiškų veiksmų.
1980 m. sukurta pirmoji insulino pompa.
1983 m. – žmogaus insulinas.
1985 m. sukonstruotas pirmasis insulino pieštukas.
1996 m. pagamintas pirmas trumpai veikiantis insulino analogas.
Šiandien ligonio būklės stabilizavimu rūpinasi ne tik gydytojas. Pacientas pats kontroliuoja kraujo gliukozę ir sprendžia, kaip laikytis režimo.
Šaltinis: www.diabetes-world.net

Dr. Albrecht Dannehl
DDG diabetologas, Rosdorfas

Puslapis 18
Cukrinis diabetas ir vyrų potencija
Iš mokslinių tyrimų žinoma, kad aktyvų seksualinį gyvenimą gyvenantys žmonės yra sveikesni ir laimingesni. Tačiau sergančių cukriniu diabetu vyrų lytinė sistema pažeidžiama penkis kartus dažniau [1]. Itin nereti erekcijos sutrikimai, dėl kurių tik labai nedaugelis vyrų išdrįsta kreiptis pagalbos į specialistus. Gera cukrinio diabeto kontrolė gali padėti atitolinti šią nemalonią ligos pasekmę, bet jos vis tiek neišvengia apie 80 proc. diabetu sergančių vyrų.
Šiuolaikinė medicina jau turi įvairių priemonių, padedančių vyrams pagerinti jų lytinio gyvenimo kokybę. Vienas iš jų – natūralus augalinis preparatas Tribestan®, didinantis organizme vyriškų lytinių hormonų kiekį.
Svarbiausias vyriškumą lemiantis hormonas yra testosteronas. Organizme jo gamybai panaudojamas cholesterolis, todėl kartu mažėja ir „blogojo“ cholesterolio (MTL-C) kiekis. Sergančių cukriniu diabetu vyrų organizme labai pagausėjus gliukozės, sumažėja testosterono pirmtako – dehidroepiandrosterono sulfato (DHEA- S) – gamyba, todėl lėtėja testosterono sintezė ir sutrinka hormonų pusiausvyra [2]. Mažėjant DHEA-S kiekiui, organizmas tampa neatsparus erekcijos disfunkcijai.
Natūralus augalinis preparatas Tribestan® padeda palaikyti organizme reikiamą testosterono kiekį. Preparate esantis Tribulus terrestris ekstraktas – aukščiausios kokybės žaliava, auginama ir ruošiama Bulgarijoje. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šiame regione surinktoje žaliavoje veikliosios medžiagos furostanolio saponino (protodioscino) yra daugiausia (per 60 proc.) [3]. Protodioscinas natūraliu būdu didina DHEA- S kiekį organizme, todėl gausėja ir testosterono. Tokiu būdu:
• išlaikoma natūrali hormonų pusiausvyra,
• gerėja lytinis pajėgumas,
• didėja spermatozoidų skaičius ir judrumas, gerėja jų morfologinės savybės,
• pailgėja erekcijos laikas,
• gerėja ejakuliacija,
• stiprėja lytinis potraukis [4].
Taigi Tribestan® poveikis cukriniu diabetu sergančių vyrų lytiniam pajėgumui buvo įrodytas. Vienas iš daugelio tyrimų buvo atliekamas Indonezijoje. Tris savaites pacientai, sergantys cukriniu diabetu ir besiskundžiantys erekcijos sutrikimais, vartojo po 750 mg per dieną Tribulus terrestris ekstrakto. Gydymo rezultatai buvo lyginami su kontroline grupe – cukriniu diabetu sergančiais vyrais, vartojusiais placebo. Šio tyrimo poveikis cukriniu diabetu sergančių vyrų erekcijai pavaizduotas čia pateikiamame grafike.

Nustatyta, kad pacientų, kurių erekcija prieš vartojant Tribulus terrestris ekstraktą buvo silpna, skaičius sumažėjo iki 20 proc. Tuo tarpu pacientų, įvertinusių savo erekciją kaip gerą, padidėjo dvigubai. Placebo grupėje statistiškai reikšmingų pakitimų nebuvo nustatyta. Panašūs rezultatai buvo gauti įvertinus ir kitus lytinio gyvenimo kokybę lemiančius rodiklius: lytinį potraukį, ejakuliaciją bei orgazmą.
Apibendrinant šio tyrimo rezultatus, galima teigti, kad Tribestan® – saugus ir gerai toleruojamas preparatas. Jis ne tik gerina potenciją, pailgina erekcijos laiką ir skatina lytinį potraukį, bet ir padeda mažinti MTL- C cholesterolio kiekį organizme. Tribestan® gali būti vartojamas vienas arba kaip papildoma priemonė kartu su kitais vaistais.

Tribestan® vartojimo rekomendacijos:
• pacientui, kurio svoris < 90 kg – 3 tabletės (750 mg) per dieną,
• pacientui, kurio svoris > 90 kg – 6 tabletės (1500 mg) per dieną,
• vartojimo kursas – iki 90 dienų.

Literatūra:
1. Adimoelja A., Ganeshan Adaikan P. Protodioscin from herbal plant Tribulus terrestris L improves the male sexual functions, probably via DHEA. Internetinė prieiga: http://www.libilov.com/en/clinical_studies/study_Adimoelja_Adaikan_1997.htm
2. Adimoelja A. Treating of sexual dysfunction in diabetes mellitus subjects using orally administrated protodioscin and injection of vasoactive compounds. Internetinė prieiga: http://www.libilov.com/en/clinical_studies/study_Adimoelja_1997.htm
3. Dinchev D., Janda B., Evstatieva L., Oleszek W., Aslani M.R., Kostova I. Distribution of steroidal saponins in Tribulus terrestris from different geographical regions. Internetinė prieiga: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17719068
4. Kaduševičius E., Lukošius A. Vyrų lytinės funkcijos sutrikimų gydymas augaliniu preparatu Tribestan. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2003, t. VII, Nr.12.

Dr. Birutė Žilaitienė
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos institutas

Puslapis 19
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
Į S A K Y M A S

Dėl sergančiųjų cukriniu diabetu
slaugos paslaugų teikimo reikalavimų
aprašo patvirtinimo

2008 m. spalio 10 d. Nr. V-982
Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir pavaldžių įstaigų suvestinio 2008 metų darbo plano, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-184, IV skyriaus 58 punktą ir Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 metų programą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2006, Nr. 61-2218), atsižvelgdamas į Cukrinio diabeto kontrolės 2006–2007 metų programos koordinavimo tarybos rekomendacijas ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 3/7 ir siekdamas užtikrinti prieinamas ir tinkamas slaugos paslaugas pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, bei racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą:
1. T v i r t i n u Sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašą (pridedama).
2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.

Sveikatos apsaugos ministras
Gediminas Černiauskas

Puslapis 20
Diabetinės polineuropatijos gydymas benfotiaminu
Sergamumas cukriniu diabetu ir šios ligos paplitimas didėja visame pasaulyje. Apie 30–50 proc. diabetu sergančių pacientų diagnozuojama polineuropatija – viena iš šios ligos komplikacijų. Skaičiavimai rodo, kad polineuropatijos gydymo kaina dažnai nepakankamai įvertinama – ji yra tokia pati, kaip ir diabeto sukeltų širdies bei kraujagyslių ligų.

Diabeto komplikacijų, pvz., neuropatijos, patofiziologi-jai turi reikšmės susidarantys galutiniai glikuoti produktai (GGP). Siekiant sustabdyti polineuropatijos progresavimą, būtina kuo anksčiau gydyti diabetą. Nors optimali glikemijos kontrolė leidžia sumažinti komplikacijų pavojų, tačiau jos ne visada pakanka. Dideliu Europoje atliktu tyrimu nustatyta, kad net sureguliavus glikemiją (HbA1c – 6,7 proc.), 28 proc. antro tipo diabetu sergančių pacientų vargina diabetinė neuropatija.
Mat jų organizmas stokoja vitamino B1, kurio esti net 75–76 proc. mažiau nei sveikų asmenų. Tai aiškinama tuo, jog 16–24 kartus yra padidėjęs tiamino šalinimas per inkstus.
Jau seniai žinoma, kad alkoholikų polineuropatijos priežastis yra vitamino B1 stoka. Polineuropatiją galima gydyti benfotiaminu – riebaluose tirpiu tiamino (vitamino B1) dariniu. Klinikiniai tyrimai pateikė duomenų apie diabetinės polineuropatijos veiksmingą gydymą vienu benfotiaminu. Toks yra, pavyzdžiui, preparato Benfogamma žirneliai ar jo derinys su vitaminu B6 (Milgamma 100 tablečių) ir su vitaminu B12 (Milgamma N kapsulės). Benfotiaminas apsaugo nuo GGP sukeliamo smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių endotelio pažeidimo. Taigi gydymas su benfotiaminu yra pagrįstas poveikiu diabeto komplikacijų patogenezei.
Šie duomenys sudarė prielaidą ištirti benfotiamino monoterapijos veiksmingumą diabetine polineuropatija sergantiems pacientams– BENDIP.

Šis tyrimas buvo atliktas dešimtyje Vokietijos gydymo centrų. Jo tikslas – patvirtinti simptominės diabetinės polineuropatijos gydymo benfotiaminu naudą ir įvertinti toleravimą bei vaisto dozės santykį su poveikiu. Dalyvauti tyrime atrinkti 18-70 metų amžiaus pirmo ir antro tipo diabetu sergantys žmonės, kuriems diagnozuota simetrinė kojų polineuropatija, trunkanti ne mažiau kaip 3 mėnesius (bet ne ilgiau nei dvejus metus).
BENDIP tyrimu buvo nustatytas reikšmingas 400 mg/d. benfotiamino terapinis poveikis. Taip pat nustatyta, kad 600 mg/d. benfotiamino dozė labiau mažina neuropatinius simptomus nei 300 mg/d. dozė. Po šešių gydymo savaičių 600 mg/d. benfotiaminu gerokai sumažėjo polineuropatijos sukeltas skausmas.
Skiriant patogenezinį gydymą benfotiaminu, galima tikėtis sulėtinti polineuropatijos progresavimą. Visų tirtų pacientų sveikata pagerėjo. Tačiau šešių savaičių gydymo laikotarpis, matyt, yra per trumpas, kad būtų galima pastebėti polineuropatijos progresavimą lėtinantį benfotiamino poveikį.
Taigi, BENDIP tyrimas suteikė informacijos apie diabetinės polineuropatijos gydymo 600 mg/d. benfotiamino naudą ir galėtų būti tolimesnių tyrimų pagrindu. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, gydant diabetinę polineuropatiją turėtų būti vartojama ne mažesnė kaip 400 mg/d. benfotiamino dozė.

Paruošta pagal Internistą, 2008, Nr. 5(79)

Puslapis 21
Stovykla įkvėpė kūrybai
Aš Plateliuos pirmą kartą,
Bet dabar žinau tikrai –
Čia buvoti buvo verta
Gamta – lyg pasakų kerai.
Čia žmonės nuoširdūs
ir gražūs,
O jų kalba tarsi daina,
Klausaisi jų ir vis dar maža,
Klausais ir vis dar negana.
Čia saugomi tautos lobynai,
Čia radome naujų draugų,
Paklaidžiojam miškų
kemsynais,
Suprantame, kaip tai brangu.
Praeiti stacijų takeliais,
Pasigrožėti ežerais.
Stebėt aušroj, kaip saule
kelias,
Kaip bunda uosiai paryčiais,
Kaip laumės šlaistosi po raistą
Ir gaubiasi miglų skara...
Čia niekam neatrodo keista,
Kad pasakų vis dar yra.

Šios eilutės atsirado ne atsitiktinai. Neseniai ilsėjausi diabetu sergančiųjų mokymo stovykloje Plateliuose, kur ne tik vilioja tyvuliuojantys ežerai, šnarantys miškeliai, bet ir labai nuoširdūs žmonės. Čia saugoma, puoselėjama gamta, senolių patirtis, tautosaka. Dvaro svetainės patalpose įkurtai stovyklai vadovauja Aldona Danylienė.
Kaip žinoma, diabetu serga vis daugiau žmonių, tad LDA deda didžiules pastangas, kad kiekvienas žmogus gautų kuo geresnes sveikatos priežiūros paslaugas, daugiau sužinotų apie ligos kontrolę.
2008 m. Plateliuose stovyklavo per šimtą žmonių. Penkios grupės po 21-24 dalyvius. Čia buvo mokoma sveikai maitintis, apskaičiuoti kalorijas, maisto angliavandenius, riebalus, baltymus, kad tinkamai laikantis išliktų gera savijauta, nevargintų komplikacijos.
Aldonai Danylienei talkino slaugytoja Elena Mickevičienė, kuri kasdien atlikdavo visų kraujo gliukozės tyrimus ir patardavo gydymo klausimais.
Stovykloje žmonės buvo skaniai ir sočiai maitinami, bet taip, kad mestų svorį. Per savaitę netekome bent po porą kilogramų ir sumažėjo kraujyje cukraus. Išvykome žvalesni ir linksmesni.
Šiais metais diabetu sergančių vaikų mokymo stovykla veikė ir Anykščiuose.
Sergančių žmonių vardu dėkoju visiems, kas mumis rūpinasi.

Natalija Pribušauskienė
Anykščių diabeto klubo komiteto narė

Puslapiai 22-24
Lėtinės ligos ir ekonomika
Pagaliau susirūpinta lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, įtaka ekonomikai. Mat, skiriant labai daug lėšų sveikatos priežiūros sistemai, lėtėja šalių ekonominė plėtra. Dažnai kalbant apie lėtines ligas negalvojama apie gydymui skirtas lėšas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip teisingas ir strategiškas ekonomikos tvarkymas gali gerinti lėtinių ligų prevenciją ir kontrolę. Straipsnyje aprašomos lėtinių ligų priežastys ir pasekmės ekonomikai, taip pat numatomos galimos ateities perspektyvos, jei bus imta stabdyti lėtinių ligų plitimą.

Aptarkime konkretų centrinių Jungtinių Amerikos Valsti-jų gamyklos darbuotojo Eli Petersono atvejį.
Šis žmogus – vidutinio amžiaus. 20 metų jis dirbo prie mechanizuotos savaeigės linijos gamykloje, nuolat atlikdamas monotoniškus veiksmus. Ilgainiui tai pakirto Eli Petersono sveikatą. Dėl judrumo stokos jau trisdešimtmečiui vyrui ėmė augti svoris. Sulaukęs 36 m. buvo gydytojų įspėtas, kad nutukimas kelia II tipo diabeto grėsmę. Eli buvo sunku keisti gyvenseną – raumenų skausmas sunkino judesius. Kad išlaikytų šeimą, ilgai dirbo, maitinosi ne namie gamintu maistu, be to, mažas atlyginimas nesudarė sąlygų rūpintis sveika gyvensena.
Po kelerių metų Eli Petersonui diagnozuotas II tipo diabetas dar labiau jį alino. Nors sveikatos draudimas rūpinosi žmogumi, tačiau kasmet jis silpo. Prireikė inkstų dializės, amputuoti keli kojų pirštai. Be to, vyras pradėjo akti ir dėl to tapo nedarbingas. Netrukus Eli žmonai teko atsisakyti darbo, kad galėtų rūpintis vyru, o jų vaikams – ieškotis uždarbio, kad kompensuotų lėšų stygių.

Technologijų ir gamybos plėtra mažina žmogaus fizinį aktyvumą.

Ekonominės priežastys
Žinoma, Eli diabetas galėjo būti nulemtas genetiškai, tačiau biomedicinos ir gyvensenos stebėjimai neatskleidžia tikrosios priežasties, kodėl tiek daug žmonių mažai juda, valgo nesveiką maistą ir suserga diabetu. Iš tiesų, priežastis lemia socialinės ekonominės sąlygos, turėjusios įtakos ir Petersono lėtinei ligai. Didžiausią pavojų kėlė jo darbo sąlygos. Prieš penkiasdešimt metų žmonės užsiėmė žemės ūkiu, o dar po kelių dešimtmečių daugumas gamybos sričių bus valdoma duomenų bazėmis, taigi žmogaus darbas dar labiau supaprastės ar liks tik atsakinėti į telefono skambučius. Technologijų ir gamybos plėtra slopina žmogaus fizinį aktyvumą. Didžiausią skriaudą patiria žmonės, gyvenantys skurdžiose ir vidutinių pajamų šalyse.
Vienas svarbiausių socialinės ekonominės įtakos veiksnių yra maisto pasirinkimo galimybės. Sveikatai naudingi vaisiai ir daržovės yra brangūs, palyginti su riebiais, saldžiais, sūriais produktais, perdirbtu maistu ir kitais produktais, kuriuose mažai organizmui naudingų medžiagų. Greitai apdoroto maisto galima įsigyti pigiau, o namuose gaminama vis rečiau. Tai viena pagrindinių sergamumo priežasčių.
Eli gyvenamame mieste stigo finansinių išteklių, kad būtų įrengti patogūs pėsčiųjų pasivaikščiojimui, taip pat dviratininkams takai, suteikta erdvė fizinei veiklai. Miestuose vis dar nėra saugu sportuoti ir mankštintis.

Lėtinių ligų profilaktikai svarbi ekonominė pagalba, kad būtų pašalintos sveikatą žalojančios priežastys.

Nesveika mityba, nejudrumas ir to sukeltas II tipo diabetas, kankinęs Eli Petersoną, ir yra šios netinkamos aplinkos pasekmė. Kadangi lėtinių ligų plitimo šaknys yra ekonominė sfera, sveikatos apsauga turi būti čia tobulinama pirmiausia. Svarbu, kad žmogus galėtų prieinamomis kainomis nusipirkti sveiko ir širdžiai tinkamo maisto, turėtų sąlygas mankštintis (ypač jaunimas) savo aplinkoje ir darbovietėse.

Ekonominės būklės svarba
Eli Petersonui sveikatos priežiūra buvo brangi: reikėjo insulino, diabeto kontrolės priemonių, dializės, profesionalios chirurgo paslaugos, ilgalaikės slaugos likusį gyvenimą. Netiesioginį šios būklės ekonominį nuostolį didino prarastas darbingumas. Dėl tėvo ligos pakito vaikų karjeros siekiai, smuko šeimos ekonominė gerovė.
Ekonomikos sukeltos negandos turi tiesioginės neigiamos įtakos sveikam gimstamumui, stiprių darbuotojų rengimui, investicijoms į mokslus, be to, dažnai iš viso šeimai nelieka santaupų. Kyla klausimas, kiek galima būtų sutaupyti ir išvengti lėtinių ligų, jei žmonėms būtų prieinamos reikiamų prekių kainos.
Įvairių ligos stadijų tyrimu vertinama ekonominė našta. Žinant socialines problemas, tampa akivaizdus kylančių kainų pavojus; deja, į sveikatos priežiūros sektorių niekas neatsižvelgia.
Kitu metodu analizuojami lėtinių ligų padariniai įvairioms ekonomikos sritims, pvz., patiems žmonėms, bendruomenėms ar visai šaliai. Stebimas santykis tarp lėtinių ligų ir numanomų ekonominių pasekmių, kurios tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai turi įtakos kainoms. Toks tyrimas padeda nustatyti, kiek reikėtų lėšų mirtingumui mažinti ir kiek dėl to pinigų galima būtų sutaupyti.

Prasta ekonominė būklė sąlygoja nesveiką mitybą ir fizinio aktyvumo stoką.

Norint apskaičiuoti, kiek žmogus gali sutaupyti, svarbiausia įvertinti kainas. Anksčiau sveikatos priežiūros finansavimas nebuvo siejamas su ekonomikos nuostoliais, patiriamais dėl lėtinių ligų.

Praeityje finansuojant sveikatos priežiūrą nebuvo atsižvelgiama į lėtinių ligų ekonomiką.

Vis dėlto į daugelį sveikatai svarbių prekių iki šiol nėra atsižvelgiama. Tabako pramonė skatinama kelti rūkalų kainas, kad mažėtų rūkalių. O štai žalingas nesveikas, tukinantis maistas vis parduodamas žemesnėmis kainomis, nes yra pelningas jį gaminančioms kompanijoms.

Svarbi galimybė rinktis sveiką produktą
Neretai teigiama, jog rūkyti ar nerūkyti yra kiekvieno žmogaus asmeninio pasirinkimo laisvė. Tačiau, neapribojus šios laisvės, mažinamas žmogaus pasirinkimas: būti ar nebūti laimingam.
Šis argumentas yra svarbus, todėl reikia konkretaus apibrėžimo, kur žmogui būtina pasirinkimo laisvė, kad jis būtų sveikas ir gerai jaustųsi. Galbūt dėl to sumažėtų verslininkų pelnas. Kitas aktualus dalykas yra prieiga prie informacijos. Blogai, kad vieni žmonės gali gauti visą informaciją, o kiti – jokios apskritai arba kartais gavę negali jos realiai panaudoti (pvz., maisto sudėties žymėjimas etiketėse).
Šie užrašai, jau pritaikyti tabako rinkoje, naudingi žmogaus pasirinkimui. Siekiant, kad žmonės daugiau pirktų sveikatai vertingų gaminių ir vengtų žalingų, reikia žymėti tokius produktus.

Skurdas alina sveikatą
Sveikatos apsaugos atstovai sunerimę dėl Indijos kaime itin plintančio diabeto. Vienas iš būdų tam užkirsti kelią yra įtikinti vyriausybę, jog atkreiptinas dėmesys į bendruomenės išlaikymą, finansavimą. Tyrimui gali būti panaudotas žemėlapis, kur parodyta ekonomikos žala, kurią kelia žmonių bedarbystė, menkos pajamos ar neproduktyvi veikla. Rajono ekonominė padėtis lyginama daugeliu aspektų, tad žinomi ir diabeto epidemijos daromi nuostoliai. Panašūs duomenys teikiami tiek atskiroms sritims, tiek šalims.
Būtų idealu, jei būtų kontroliuojamos ir reguliuojamos vaisių ir daržovių kainos. Reikėtų atlikti tyrimus, kurie parodytų sveiko maisto prieinamų kainų įgyvendinimo naudą. Mažėtų diabeto atvejų, o tai turėtų teigiamą poveikį ekonomikai.

Būtina tinkama ekonomikos politika.

Visais laikais buvo per mažai išteklių ir per daug poreikių. Kad būtų suvokta maksimali asmens sveikatos, laisvės ir geros savijautos nauda, ekonomikoje būtini tyrimai. Taip geriau suvokiama ir ilgalaikė žala sergančio žmogaus psichologijai, gyvenimo kokybei, trukmei, ir nuostolis visuomenei dėl gyventojų ligos, nedarbingumo naštos. Nepakeliamos išlaidos lėtinėms ligoms gydyti ir kontroliuoti smukdo asmens šeimos laisvę ir laimę. Kol nėra suformuotos tinkamos politikos ir strategijos spęsti šiuos klausimus, turi būti itin tiriami finansiniai rodikliai.

Išvados
Žmonių sveikatą lemia vyriausybių požiūris į ekonomikos veiksnius. Žinoma, kad diabetas tampa epidemija. Reikia rūpintis, kad gimtų sveiki vaikai, taip pat gerinti socialines ekonomines sąlygas, skelbti argumentus, kurie skatintų vyriausybes imtis ligų profilaktikos priemonių ne tik atskirose šalyse, bet ir visame pasaulyje.

David Stuckler straipsnį, spausdintą 2008 m. gegužės mėn. Diabetes Voice (53) žurnale,
iš anglų kalbos išvertė Dalia Augustinaitė

Puslapiai 25-26
Kaip mažinama globalinė lėtinių ligų našta?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad 2005 me-tais ŽIV/AIDS, tuberkuliozė ir maliarija kartu nusinešė 4 mln. gyvybių. Tais pačiais metais dėl lėtinių neinfekcinių ligų mirė beveik 30 mln. žmonių. Šie grėsmingi skaičiai toli gražu dar neparodo tikrosios padėties, žinant, kad daugelis ligonių tampa nedarbingi, yra kamuojami diabeto komplikacijų, slegiami didėjančių sveikatos priežiūros išlaidų finansinės naštos. Be to, dėl sumažėjusio savo piliečių darbingumo ir padidėjusio sergamumo ekonominę žalą patiria kiekvienos šalies, taigi ir viso pasaulio ekonomika. Žinotina, kad lėtinių ligų kamuojami žmonės yra mažiau atsparūs infekcinėms ligoms, įskaitant ŽIV/AIDS ir tuberkuliozę. Daugelyje šalių šeimos negali išbristi iš skurdo vien dėl to, kad jose yra sergančių lėtinėmis ligomis žmonių. Taigi būtina atkreipti dėmesį į šią svarbią socialinę ekonominę problemą.
Labai svarbu užkirsti kelią lėtinėms ligoms. Pateikiamoje diagramoje nurodytas 2005 m. mirčių skaičius dėl infekcinių ligų, taip pat dėl lėtinių širdies bei plaučių ligų, vėžio ir diabeto. PSO teigia, kad, 2 proc. sumažinus lėtinių ligų per 10 metų, būtų išvengta apie 36 mln. mirčių iki 2025 m. Tai pagerintų biudžetą (milijardais JAV dolerių) Kinijos – 36, Indijos – 15, o Rusijos Federacijos – 20. Nesumažinus sergančiųjų, tai kainuos (milijardais JAV dolerių) beveik 600 Kinijai, apie 225 – Indijai, apie 300 – Rusijai (1). Tai nestebina, nes prognozuojama, jog per 20 metų vien sergančiųjų diabetu padaugės apie 65 proc. arba nuo 240 iki 380 mlrd. (2). 75 proc. šių žmonių yra darbingo amžiaus – 35-64 metų (3, 4).
Remiantis PSO skaičiavimais, pasaulyje galima išvengti 80 proc. diabeto, širdies ligų, insulto ir 30 proc. vėžio atvejų. Patikimomis diabeto studijomis įrodyta, kad diabeto komplikacijų galima išvengti, laikantis medikų rekomenduojamo gydymo ir kontrolės.

Vis daugiau vyriausybių įgyvendina lėtinių ligų profilaktikos programas. Suprantama, kad, norint išvengti ar bent jau gerokai sumažinti širdies, plaučių lėtines ligas, diabetą ir vėžį, reikia rūpintis aplinkosauga – mažinti miestų užterštumą, geriau reguliuoti viešąjį transportą, taip pat skatinti, kad žmonės mankštintųsi ir darbovietėse, kvėpuotų švarų orą ir valgytų sveiką maistą. Pagvildentini būdai, kurie padėtų tai pasiekti.

Visuomenės ir vyriausybių požiūris
Nutukimui ir lėtinėms ligoms įtakos turi žmogaus gyvensena. Taigi, labai svarbus yra tinkamas vyriausybių ir visuomenės požiūris į jo gyvenimo kokybę ir aplinkosaugą.
Lėtinių ligų žala ir ekonominė našta labai gerai matoma sveikatos apsaugos sistemos viduje, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė. Daugiausia nuostolių patiria vyriausybė, verslas ir visa bendruomenė. Lėtinių ligų priežastis lemia socialinė, bendruomeninė ir fizinė šalies aplinka, kuri gali ir turi būti keičiama. Sveikatos apsaugos sistema bejėgė viena išspręsti šiuos uždavinius. Atitinkamus veiksmus turėtų atlikti ir žemės ūkio, žvejybos, transporto sektorius. Tai turėtų liesti šalių vykdomąsias institucijas, iždą, prekybą, viešuosius darbus, teisėsaugą ir kt. Pramonės ir verslo atstovai turi suprasti sveikesnių žmonių sukuriamą naudą ir aktyviai imtis iniciatyvos bei atsakomybės skatinti sveikesnės darbo aplinkos kūrimą, gerinti gaminamus produktus, kad jie nekenktų visuomenės sveikatai.

Pilietinės visuomenės stiprinimas
Pilietiškumas yra pagrindinė sveikos visuomenės savybė, kuri užtikrina ir kontroliuoja darnią vyriausybės ir atskirų organizacijų veiklą, siekiant visiems vienodų geresnio ir sveikesnio gyvenimo galimybių.

Rizikos veiksniai
Rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, netinkama mityba yra pagrindiniai rizikos veiksniai nutukti, sirgti diabetu, lėtinėmis širdies bei kvėpavimo takų ligomis, vėžiu, hipertenzija. Sveika gyvensena ne tik saugo nuo minėtų negalavimų, bet ir lemia geresnę visuomenės fizinę bei psichinę būklę; netgi jau sergantys lėtinėmis ligomis žmonės gali išvengti komplikacijų ir pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Atsižvelgiant į vietinius poreikius, yra naudingos visos priemonės, kuriomis siekiama mažinti žalingus visuomenės įpročius, gerinti maisto produktus, optimizuoti miestų projektavimą. Jos taip pat skatina geresnę pramonės įmonių veiklą ir atsakomybę, įvairių sektorių bendradarbiavimą, taigi yra būtinos tiek socialinei, tiek ekonominei sferai.

Diabetu sergančiųjų priežiūra
Svarbu laiku nustatyti ir tinkamai gydyti diabetą. Tam tikslui tiek gydymas, tiek ligos kontrolės priemonės, tiek ir kitos paslaugos turi būti visiems žmonėms prieinamos. Be to, bet kurio tipo diabetu sergantieji turi gauti pakankamai žinių ir jas nuolat tobulinti.
Kad gydymas būtų veiksmingesnis, žmogui reikėtų užtikrinti sveikesnio maisto ir tinkamos aplinkos mankštai prieinamumą. Tai pagerintų besigydančiųjų fizinę būklę ir sumažintų komplikacijų riziką.

Kas jau padaryta?
Daugelio šalių vyriausybės vis daugiau dėmesio skiria lėtinių ligų profilaktikai. PSO ir Tarptautinė diabeto federacija (TDF) priėmė keturias deklaracijas dėl diabeto atskiriems pasaulio regionams. Vakarinių Ramiojo vandenyno šalių ir Afrikos regiono deklaracija skelbė PSO numatytus ir įgyvendinamus planus. Kitoje PSO ir TDF deklaracijoje „Neatidėliotinos priemonės diabetui nugalėti“ skatinama kuo geriau pažinti, kuo anksčiau diagnozuoti ir kuo sėkmingiau gydyti diabetą.
PSO pasiūlė Konvenciją dėl tabako kntrolės (KTK), Pasaulio strategiją dėl dietos, fizinės veiklos ir sveikatos. Daugelis šalių pasirašė KTK.
Pasaulio bankas taip pat vis daugiau dėmesio skiria lėtinėms ligoms. Tai didelė pažanga. Viešoji politika – labai svarbus veiksnys lėtinų ligų plitimui stabdyti. Tikimasi, kad įvairios tarptautinės organizacijos finansiškai rems visuomenės sveikatinimo programas (ypač neturtingų šalių).
PSO savo rengiamomis programomis ir technine parama skatina stiprinti šalių sveikatos apsaugos sistemas, gerinti priemones tiek visoms lėtinėms ligoms, tiek diabetui kontroliuoti. Be to, atliekami rizikos veiksnių ir diabeto tyrimai.
Nors pagrindinė nacionalinės sveikatos apsaugos plėtros iniciatorė yra PSO, Tarptautinė diabeto federacija taip pat skiria labai daug dėmesio lėtinėms ligoms. Regioninės diabeto apžvalgos ir reguliariai leidžiami Diabeto atlaso leidiniai skelbia naujausią informaciją. Ne mažiau svarbios ir kita TDF literatūra bei programos. 2006 m. gruodžio mėn. TDF rezoliuciją, kuri ragina ryžtingiau kovoti prieš diabetą, palaikė ir Jungtinės Tautos. Sukurtas strateginis planas, suformuotos visus pasaulio regionus apimančios darbo grupės, vadovaujančios tokioms kampanijoms:
• Vyriausybės politika ir nacionalinės diabeto programos įvairiose gyvenimo srityse įgyvendinimas.
• Standartai, pagal kuriuos diabeto vadybą valstybė taikytų atsižvelgdama į konkrečią savo šalies būklę.
• Diabeto mokymo tobulinimas, kad ligą gerai kontroliuotų tiek ligoniai, tiek sveikatos priežiūros atstovai.
• Žinių apie diabetą sklaida visuomenėje.
2006 metų Jungtinių Tautų sprendimas buvo paskelbtas per 2007 m. Pasaulinę diabeto dieną, kad kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų. Ši priemonė padėjo visuomenei pamatyti „tikrąjį diabeto veidą“ ir suformuoti teisingą žmonių požiūrį į šią epidemiškai plintančią ligą.
2003 m. įkurta Oksfordo sveikatos sąjunga vienija Oksfordo universitetą ir Novo Nordisk A/S . Ši sąjunga sudaryta kovai su trim rizikos veiksniais – rūkymu, netinkama mityba ir fizinės veiklos stoka. Mat jie didina pavojų susirgti širdies ligomis, diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis ir vėžiu, o mirtingumas nuo šių ligų siekia net 60 proc. bendro žmonių mirtingumo. Oksfordo sveikatos sąjungą sudaro dėstytojai, mokslininkai, sveikatos priežiūros institucijos, valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, verslininkai, pramonininkai, kiti bendraminčiai. Jie stengiasi, kad visi visuomenės sluoksniai būtų informuoti apie lėtinių ligų grėsmę, rizikos veiksnius, o politiniai sprendimai būtų veiksmingi ir perspektyvūs.
2008 m. vasario mėn. ši sąjunga suorganizavo Penktąjį savo metinį pasaulinį aukščiausio lygio susitikimą Sidnėjuje (Australijoje). Buvo svarstoma, kaip užtikrinti sveiko žmogaus gyvenimą sveikoje planetoje. Nutarta:
• Sukurti sveikatai palankią aplinką miestuose.
• Rūpintis, kad sveikas maistas būtų ne tik skatinamas vartoti, bet ir visiems įperkamas.
• Skatinti, kad būtų laikomasi sveikos gyvensenos principų darbo vietose.
• Užtikrinti, kad sveikatos politika garantuotų socialinę lygybę ir vienodas galimybes.
• Šviesti visuomenę, kad ji norėtų gyventi sveikai.
Tikimasi, kad Sidnėjuje priimti sprendimai padės propaguoti sveiką gyvenseną ir visame pasaulyje bus sėkmingai kovojama su lėtinėmis ligomis.

Literatūra:
1. World Health Organization. Preventing Chronic Diseases: A Vital Investment. WHO. Geneva, 2005.
2. International Diabetes Federation. Diabetes Atlas, 3rd edition. IDF. Brussels, 2006.
3. King H., Aubert R., Herman W. Global burden of diabetes, 1995-2025 prevalence, numerical estimates and projections. Diabetes Care, 1998; 21: 1414-31.
4. Amos A., McCarty D., Zimmet P. The rising global burden of diabetes and its complications: estimates and projections to the year 2010. Diabet Med. 1997; 14(Suppl 15): S1-S85.

Ruth Colagiuri straipsnį, skelbtą
2008 m. gegužės mėn. Diabetes Voice žurnale,
iš anglų kalbos išvertė Dalia Augustinaitė

Puslapis 27
Ką daryti diabetu sergančiam žmogui sunegalavus dėl kitos ligos
Žmogus, susirgęs gripu, šlapimtakių uždegimu ar sustreikavus skrandžiui, pavargsta, praranda apetitą, netenka energijos. Dažniausiai guli lovoje, geria vaistus, miega ir laukia, kol nemalonūs pojūčiai praeis. Sergančiajam diabetu nėra taip paprasta – nekontroliuojant ligos, nekoreguojant kraujo gliukozės, sveikata prastėja. Straipsnio autoriai apžvelgia tokiais atvejais galimus sunkumus ir pataria, kaip prisižiūrėti diabetu sergančiam žmogui, kaip elgtis jį slaugantiems asmenims.

Diabetu sergančiųjų organizmas per ilgą laiką išskiria į krau-ją hormonus – adrenaliną ir kortizoną , kurie skatina gliukozės gamybą kepenyse ir mažina jautrumą insulinui. Dėl to diabeto valdymas tampa sudėtingesnis. Tokiu atveju reikia švirkštis daugiau insulino kraujo gliukozės kontrolei, nes kasa pati jo pakankamai nepasigamina.
Kai diabetu sergantieji negaluoja ir praranda apetitą, dažnai manoma, kad ir kraujo gliukozės rodikliai yra maži. Tačiau dažniausiai jie gerokai viršija normą. Vis dėlto negalavimų sukeltas per didelis kraujo gliukozės kiekis gali būti sėkmingai mažinamas ir namų sąlygomis. Kaip pavyzdys aprašomas dviejų žmonių, I ir II tipo diabetu sergančiųjų, elgesys. Abu jie sunegalavę kreipėsi į sveikatos priežiūros centrą.

Turint žinių,ir namuose galima gerai koreguoti dėl negalavimų padidėjusią kraujo gliukozę.

Ką darė II tipo diabetu sergantis Malcomas?
Vieną rytą sunegalavęs Malcomas kreipėsi į savo sveikatos priežiūros įstaigą. Skundėsi pabudęs skaudama galva, sopančia gerkle, labai bloga savijauta. Nors serga II tipo diabetu, bet kraujo gliukozė paprastai būdavo apynormalė 5–9 mmol/l. Tačiau šį rytą – 14 mmol/l. Ligonis skambino medikams, teiravosi, kokių vaistų prieš pusryčius jam reikėtų išgerti – metformino ar gliclazido.

Ką darė I tipo diabetu serganti Vanesa?
Vanesa, išsityrusi ir sužinojusi, kad jos kraujo gliukozės rodikliai kelias pastarąsias dienas buvo tarp 15 ir 22 mmol/l, apsilankė diabeto centre. Moteris sakė, jog jai skauda dantenas vienoje burnos pusėje, tad eisianti pas odontologą. Dėl šio negalavimo ji mažiau valgė ir klausė, kaip jai pasirinkti tinkamas maisto ir insulino dozes. Nors tą rytą ji papildomai susileido insulino, gliukozės kraujyje buvo per daug. Diabeto centre ištirto kraujo gliukozės rodiklis siekė 15,6 mmol/l, o ketonų buvo mažiau nei 1 mmol/l.

Ką reikėtų daryti sunegalavus?
Svarbiausia yra iš anksto aptarti galimos diabeto kontrolės eigą su endokrinologu. Tuo atveju staiga sunegalavus būtų galima kokybiška savikontrolė. Vieną iš galimo diabeto valdymo planų parengė Australijos diabeto pedagogų asociacija (ADPA) – „Nurodymai, kaip kontroliuoti diabetą sunegalavus“. Jie gali tikti sergantiesiems tiek I, tiek II tipo diabetu. Tačiau patarimais naudotis reikia asmeninę paciento būklę aptarus su diabetologu.
Nepaisant diabeto tipo, reikia švirkštis insuliną. Nors dingus apetitui nevalgoma, vaistų atsisakyti negalima. Daugeliu atvejų reikia net padidinti jų dozes – tiek tablečių, tiek insulino injekcijų. O kraujo gliukozė turi būti tiriama dažniau – kas 2 val., kad būtų tiksliai vertinami jos rodikliai.

Negaluojant, net gerai kontroliuojamo diabeto valdymas tampa sudėtingesnis.

Reikėtų gerti daug skysčių, stengtis bent šiek tiek valgyti angliavandenių turinčio maisto – bandelių, šviežios ar paskrudintos duonos, virtų ryžių. O dingus apetitui, daugiau gerti skysčių. Jei kraujo gliukozė neviršija 15 mmol/l, skysčiuose turi būti gliukozės, o jei viršija 15 mmol/l – nesaldaus gėrimo.

Sunegalavusiųjų diabeto valdymo planas turi būti derinamas su specialistu.

Sergančiajam labai reikia poilsio. Medikų patarimai paprastai palengvina būklę ir padeda kontroliuoti dėl šalutinės ligos pagausėjusią kraujo gliukozę. Ligonį prižiūrintys žmonės turėtų nusimanyti apie diabeto kontrolę, kad galėtų padėti.

Svarbi informacija
Jei I tipo diabetu sergančio žmogaus kraujo gliukozės rodikliai kurį laiką viršija 15 mmol/l, patariama kas 2 val. tirti tiek ją, tiek ir šlapime esančių ketonų kiekį. Jei rodikliai nekinta, vadinasi, organizmas stokoja insulino ir kyla ketoacidozės (DKA) grėsmė. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Be to, I tipo diabetu sergantiesiems būtinos papildomos greito veikimo insulino dozės, kad negausėtų ketonų. ADPA pataria papildomą insulino kiekį nustatyti atsižvelgiant į kraujo gliukozės ir ketonų kraujyje parodymus. Rekomenduojama greito veikimo insulino dozes padidinti 5–20 proc. kas 2 val. priklausomai nuo to, kiek pagausėjo kraujo gliukozės.

Vanesos diabeto mokytojas patarė padidinti greito veikimo insulino dozes kiekvieno valgymo metu (greito veikimo insulino dozė buvo didinama 5 proc. nuo visos kasdieninės dozės) ir susišvirkšti jo papildomai tarp valgymų, jei kraujo gliukozė viršija 15 mmol/l. Moters odontologas skyrė jai antibiotikus nuo dantenų uždegimo. Per kelias dienas jos kraujo gliukozė tapo normali, tad ir insulino dozes buvo galima sumažinti iki įprastų kasdieninių.

Patarimai sergantiesiems II tipo diabetu
Šiems žmonėms sunegalavus gali reikėti didinti geriamų vaistų dozes (ypač sulfanilurea) ar net imtis laikinų insulino injekcijų. Gali tekti nutraukti metformino vartojimą, jei vemiama. Tai turi būti aptarta su gydytoju.

Malcomui buvo patarta gerti daugiau nesaldžių ar saldžių skysčių, kol vėl atsiras apetitas. Be to, teko dažniau tirti kraujo gliukozę ir padidinti gliclazido dozę, iki nesumažės kraujyje gliukozės. Po keletos dienų vyro savijauta pagerėjo, kraujyje gliukozės mažėjo. Tuomet jis galėjo sumažinti vaistų dozę iki įprastos.

Išvados
Kai kurios ligos, pvz., gastroenteritas, gali mažinti kraujyje gliukozės, tačiau tai retas atvejis. Dėl to gali tekti sumažinti diabeto vaistų dozes. Prednizonas tam tikroms ligoms gydyti taip pat gali sukelti hipoglikemiją. Tokiu atveju teks gausinti gliukozės kiekį kraujyje.

Sergantysis diabetu, kurio būklė prastėja, visada turi konsultuotis su gydytoju.

Jei diabetu sergantis žmogus prastai jaučiasi, vemia, tampa mieguistas, privalo konsultuotis su gydytoju. Priešingu atveju I tipo diabetu sergantiesiems gali kilti DKA, II tipo – hyperosmolar hiperglikemija (HH). Tokia gyvybei pavojinga būklė gali būti kritinė, tad namuose gydytis nepatartina. Svarbu išvengti DKA ar HH, nes tokia sveikatos būklė yra grėsminga.
Diabetu sergantis žmogus, tinkamai koreguojantis kraujo gliukozę (HbA1c mažesnis kaip 7 proc.), esti saugesnis ir sunegalavęs. Deja, dažnai žmonių, sergančių diabetu, ligos kontrolė yra nepakankama, tad negalavimo dienomis kyla daug keblumų. To labai svarbu neužmiršti, saugantis iš anksto netikėtai užkluptos ligos.

Penny Morris ir Lesley Campbell straipsnį,
skelbtą 2008 m. birželio mėn. Diabetes Voice žurnale, iš anglų k. išvertė Dalia Augustinaitė

Puslapis 28
Vartokime mažiau angliavandenių

Amerikos tyrėjai nustatė, kad moterys, kurios laikėsi angliavandenių mitybos režimo, sėkmingiau išvengė II tipo diabeto. Studijų rezultatai atskleidė, kad, saikingiau vartojant angliavandenių, net pagausinus gyvulinių riebalų, nedidėja pavojus susirgti.
20 metų buvo stebima 85 tūkst. moterų, kurios dalyvavo Amerikos slaugytojų sveikatos studijose. Tirtos sąsajos tarp mažiau angliavandeningos mitybos ir diabeto. Išvados skatina valgyti mažiau angliavandenių turinčius produktus – neskaldytus grūdus, grūdinius gaminius, vaisius, daržoves, sočiuosius riebalus.

Informaciją, spausdintą
2008 m. birželio mėn. žurnale „Diabetes Voice“,
iš anglų kalbos išvertė Dalia Augustinaitė

Puslapis 29
Serga… bet šypsosi
Šitokiais žodžiais rajono vicemeras R. Medzveckas išreiškė nuostabą diabetu sergančiųjų, susirinkusių į savojo klubo „Vita” 15 metų jubiliejų, stiprybe, nes tąsyk visi jie, kaipmat užpildę „Gluosnio” kavinės antrąjį aukštą, spindėjo pavydėtinu optimizmu ir gera nuotaika.

O tokie smagūs tie žmonės buvo gal todėl, kad dėmesį klubo šventei tąsyk parodė visi rajono vadovai bei su jų veikla susiję atsakingi darbuotojai. Gal kad jų pačių susirinko tiek daug ir paties įvairiausio amžiaus, neišskiriant nė mažojo Pauliuko, kurio vaikystę labai palengvintų reguliuojanti insuliną pompa, deja, neįperkama be didelių santaupų, todėl ir vėl tikimasi savivaldybės geranoriškumo. Gal kad tiesiog į širdį pataikė klubo pirmininkės A. Dobilienės žodžiai „Šiandien mes šokam, dainuojam, o rytoj – kaip Dievas… Nes nebus juk geriau nuo to, jeigu ištisai dejuosi”.
Ir iš tiesų – jie dainavo kartu su gerą nuotaiką 130-čiai žmonių dovanojusiomis „Lakštutėmis”, su kuriomis galiausiai ryžosi užtraukti ir 67-metis pakruojietis Vladas, nes noras dainuoti šio žmogaus neapleidžia net ir vis labiau prarandant akių šviesą.
Ne vienam ūpą pakėlė tai, kad bemaž kiekvieną pakalbinti surado laiko iš Vilniaus atvykusi Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė V. Augustinienė. Kad kiekvienas gavo dovanėlę klubo 15-os metų jubiliejui atminti.
Šalia jų tąsyk buvo ilgametė rajono sergančiųjų „patronė”, o ir dabar gero žodžio nei patarimų negailinti rajono poliklinikos slaugytoja Jūratė Šumskienė (kas kad dabar dirba registratūroje), ir Rozalimo gydytoja V. Kazlauskienė, ir savivaldybės administracijos direktorė A. Jasiūnienė su socialinės rūpybos skyriaus vedėja D. Rutkevičienė, ir Seimo nario J. Juozapaičio padėjėja-sekretorė A. Kubilickienė, ir samariečių bei Lietuvai pagražinti draugijų pirmininkė J. Dirbanauskienė, ir Linkuvos seniūnė K. Bacevičienė, ir „Retenės” bei černobyliečių atstovai, ir likimo draugai iš Kelmės, Anykščių, ir medikamentus teikiančių firmų Eli Lilly Lietuva, Eksmos MTC, Roche Lietuva Diagnostikos padalinys, Abovita, Sanofi Aventis Lietuva, Aconitum.
Iš daugybės dovanotų puokščių išrinkę gražiausią, šventės organizatoriai nuvežė ją ant klubo įkūrėjo Zenono Babrausko kapo. O klubo pirmininkė A. Dobilienė neatsidžiaugė, be visa ko, dar padabinta ir lauko gėlių, surinktų Stačiūnų pievose, vainiku – už mokėjimą aukotis ir visais rūpintis be atlygio.
Neveltui tarptautinio Dreifuso fondo, į kurį „Vita” anuomet kreipėsi paramos, atstovai stebėjosi neatsistebėjo, kad sergantieji parašė projektą sveikiesiems, kurių sveikata jie – atrodytų – rūpinasi labiau negu savo.
Ne tik viena aktyviausių, bet ir viena iš nesavanaudiškiausių, kitų labui dirbančių rajono nevalstybinių organizacijų šį klubą įvardijo ir rajono meras S. Gegieckas bei jo patarėja M. Žiubrienė.
Be visų, parodžiusių dėmesį „Vitos” veiklos jubiliejui, klubas taip pat dėkingas ir „Kanrugės” bei „Robustos” kolektyvams, nes vargu ar pavyktų surengti tokią puikią šventę be rėmėjų.

P. Kvedarienė
Pakruojis

Puslapis 30
Pasikeitė Lietuvos slaugytojų diabetologų draugijos vadovė
Siekiant padėti žmonėms, sergantiems cukralige, 1990 m. lapkričio 16 d. buvo įkurta Lietuvos seserų diabeto mokytojų draugija. Tai naujos profesijos seserys. Dabar ši organizacija pavadinta Lietuvos slaugytojų diabetologų draugija (LSDD). Aštuoniolika metų vadovavusi šiai draugijai, garbingai perdaviau jos „vairą“ ir vėliavą Virginijai Bulikaitei. Tai Kauno medicinos universiteto klinikų, Vaikų endokrinologijos skyriaus slaugytoja diabetologė, Slaugos katedros doktorantė, viena iš kvalifikuočiausių diabetu sergančiųjų mokymo specialisčių. Linkiu jai sėkmingai tęsti mano pradėtą darbą.

Juzefa Uleckienė

Puslapis 31
Insulino terapija mažina komplikacijų grėsmę
Nuo 1991 m. kasmet lapkri-čio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Charlesu Bestu 1921 metais atrado insuliną, kuris ir šiandien yra svarbus sergančiųjų cukriniu diabetu gydymui.
Cukrinis diabetas – liga, įgaunanti epidemijos pobūdį; prognozuojama, kad 2030 metais sirgs apie 380 mln. gyventojų. Dauguma sergančiųjų yra vyresnio amžiaus, per daug sveriantys žmonės. Juos vargina II tipo diabetas.
Diagnozavus šią ligą, pacientui skiriamas nemedikamentinis gydymas (dieta, mankšta, savikontrolės mokymas) ir vaistai. Siekiama, kad žmogus palaikytų normalų gliukozės ir lipidų kiekį kraujyje, koreguotų kūno svorį, nes tik taip saugomos kraujagyslės nuo pažeidimų, komplikacijų. Todėl patariama tirti kraujo gliukozės kiekį ryte atsikėlus ir 2 val. po pagrindinių valgymų. Vengiant komplikacijų, gliukozės kraujyje ryte turėtų būti 4,4 – 6 mmol/l, o po valgio – iki 7,8 mmol/l. Labai svarbus diabeto gydymo kontrolei yra HbA1c tyrimas, kuriuo įvertinamas ligos valdymas per pastaruosius 3 mėnesius. Diabeto gydymas geras, jei HbA1c rodiklis mažesnis nei 6,5 proc.
Nustatant II tipo diabetą paprastai insulino sekrecija žmogaus organizme būna sumažėjusi daugiau kaip per pusę, o po šešerių metų jos lieka tik apie 25 proc. Ligai progresuojant, visiškai sutrikus kasos beta ląstelių funkcijai ir sumažėjus insulino sekrecijai, organizmas negali panaudoti gliukozės, todėl gydymas tampa neveiksmingas. Sergančiajam būtina insulino terapija. Šis gydymas kompensuoja insulino stoką – organizmas vėl aprūpinamas energija.
Insulinu gydomiems ligoniams reikia užtikrinti pakankamą jo kiekį valgio metu, tarp valgymų bei naktį. Valgant gliukozės kraujyje greitai gausėja, todėl reikia insulino kuris greitai veiktų. Tuo tarpu insulino poreikis pavalgius sumažėja. Vis dėlto būtinas nedidelis šio preparato kiekis kraujyje, kad gliukozės per daug nepadaugėtų – veiktų bazinis insulinas. Todėl ir skiriami keli insulinai keletą kartų per dieną. Deja, daugkartinės injekcijos pacientams dažnai yra nepatogios, varžo režimas. Dėl to šiuolaikinė medicina sukūrė naują gydymo priemonę – mišraus veikimo insuliną. Jis užtikrina gerą ilgalaikę diabeto kontrolę, nes jame yra du insulinai – greito veikimo, kuris koreguoja kraujo gliukozės kiekį po valgio, ir ilgo veikimo, koreguojantį tarp valgymų ir nakties metu. Sušvirkštas mišraus veikimo insulino analogas pradeda veikti po kelių minučių, todėl švirkščiamas prieš pat valgant, tuoj po valgio ar valgant.
Dažnai žmonės bijo insulino injekcijų. Tačiau jau tik susirgę pacientai turėtų žinoti, kad prireiks šio vaisto injekcijų, ir tai bus ne bausmė, o tiesiog tolimesnio gydymo etapas.
Pradėjus gydytis insulinu, gerėja organizmo medžiagų apykaita, gliukozė vėl tampa ląstelių energijos šaltiniu, vyksta normali baltymų gamyba, todėl pagerėja žmogaus savijauta, darbingumas, nevargina troškulys ir kiti negalavimai.
Tinkamai parinkta insulino terapija padeda ženkliai sumažinti komplikacijų riziką, pagerina gyvenimo kokybę.

Dr. Lina Radzevičienė
Kauno medicinos universiteto
Endokrinologijos institutas

Vyr. redaktorė Vida Augustinienė
Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė.
Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako.
Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 10000 egz.
Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.