»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 2 (62) Gegužės mėn., 2009 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Berlin Chemie Menarini Baltic, Corpus Medica, Eksmos MTC, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG. Alzheimerio ligos ir silpnaprotystės sąsajos su diabetu       Manoma, kad diabetas pagreitina organizmo funkcijų senėjimo procesus – didėja asmens visapusiškas jautrumas, dėl to galima susirgti retinopatija, hipertenzija, vainikinės arterijos ligomis, infarktu ir ateroskleroze. Tyrimais įrodyta, kad diabetas pagreitina smegenų senėjimą. Nors yra duomenų, kad diabetas didina demencijos (silpnaprotystės) pavojų, tiksliai nežinoma, kas tai sąlygoja. Demencija vargina 15 proc. diabetu sergančiųjų, vyresnių kaip 65 m., ir iki 50 proc. – per 85 m. amžiaus (skaičiuojant 2050 asmenų kaip 100 proc.). Taigi labai svarbu tausoti nervų sistemą.       De­men­ci­ja yra gru­pė sin­dro­mų, ku­rie su­ke­lia pa­ži­ni­mo ir at­min­ties su­tri­ki­mus – sun­ki­na orien­ta­ci­ją, dė­me­sį, kal­bą, da­ry­ti spren­di­mus. De­men­ci­ja sil­pni­na pro­gre­sy­vų pa­ži­ni­mą ir trik­do sme­ge­nų veik­lą. Daž­niau­siai tai at­si­tin­ka dėl krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mo, kar­tais su­ser­ga­ma Alz­hei­me­rio li­ga.       Dau­giau kaip 33 proc. mo­te­rų ir 20 proc. vy­rų, vy­res­nių kaip 65 me­tų, blo­gė­ja pa­ži­ni­mo funk­ci­jos ar var­gi­na silp­na­protystė. Vi­sa­me pa­sau­ly­je spar­čiai au­ga se­ny­vų žmo­nių skai­čius. Ma­no­ma, kad po 25 me­tų žmo­nių, ku­rių su­tri­ku­si pa­ži­ni­mo funk­ci­ja, pa­gau­sės iki 50 proc. Dėl silp­na­protystės au­ga žmo­nių ne­dar­bin­gu­mas ir mir­tin­gu­mas, svei­ka­tos prie­žiū­ros mo­kes­čiai, taip pat di­dė­ja naš­ta me­di­ci­nos slau­gy­to­jams ir ser­gan­čių­jų ar­ti­mie­siems.       Alz­hei­me­rio li­ga       Alz­hei­me­rio li­ga, dar va­di­na­ma Al­chei­me­riu, yra la­biau­siai pa­pli­tu­si silp­na­protystės for­ma. Dau­giau kaip pu­sė silp­na­protystės at­ve­jų su­ke­lia šią ner­vų li­gą, api­bū­di­na­mą kaip at­min­ties sil­pnė­ji­mas ar vi­siš­kas pra­ra­di­mas, pa­ži­ni­mo su­tri­ki­mas, ryš­kūs elg­se­nos po­ky­čiai, ne­ge­bė­ji­mas pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi. Pir­mie­ji Alz­hei­me­rio po­žy­miai yra: trum­pa­lai­kis at­min­ties pra­ra­di­mas, ku­ris pro­gre­suo­ja nuo už­mar­šu­mo iki ele­men­ta­rių žmo­gaus įpro­čių ap­si­tar­nau­ti ne­te­ki­mo, ne­ge­bė­ji­mo at­pa­žin­ti ar­ti­mų žmo­nių.       Su­sir­gi­mo pa­vo­jus di­dė­ja su­lig am­žiu­mi: kas de­šim­tas vy­res­nis kaip 65 me­tų žmo­gus tu­ri li­gos simp­to­mų, o jau 85 me­tų am­žiaus 50 proc. ser­ga Alz­hei­me­riu ar tu­ri neu­ro­lo­gi­nių su­tri­kimų.       Vy­res­niems nei 65 m. am­žiaus žmo­nėms pa­vo­jus su­sirg­ti kas 5 me­tus dvi­gu­bė­ja.       Alz­hei­me­rio li­ga yra lė­ti­nė pro­gre­suo­jan­ti gal­vos sme­ge­nų li­ga, dėl ku­rios plo­nė­ja ner­vų skai­du­los, nyks­ta jų jung­tys ir pa­čios ląs­te­lės – di­dė­ja neu­ro­de­ge­ne­ra­ci­ja, at­ro­fi­ja. Gal­vos sme­ge­ny­se kau­pia­si spe­ci­fi­niai bal­ty­mai, for­muo­ja­si ir neu­ro­fib­ri­li­niai raiz­gi­niai. Tai pa­to­lo­gi­jos po­žy­miai. Juos ga­li­ma ap­tik­ti tik pa­da­rius skro­di­mą. Vais­tai ga­li ma­žin­ti li­gos simp­to­mus, bet ne­ga­li pa­keis­ti pa­grin­di­nės pa­to­lo­gi­jos ei­gos.       Prie­žas­tys. Alz­hei­me­rio li­gos prie­žas­tys ne­ži­no­mos. Spė­ja­ma, kad tai nu­tin­ka dėl ami­loi­dų (bal­ty­mų) plokš­te­lių for­ma­vi­mo­si, ta­čiau Apoe epsilon 4 ge­nas – jaut­ru­mo ge­nas – taip pat ga­li bū­ti glau­džiai sie­ja­mas su Alz­hei­me­riu. Be to, ty­ri­mai pa­ro­dė, kad dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės yra ma­žiau at­spa­rūs šiai ligai.       Krau­ja­gys­lių pažeidimai ir silp­na­protystė       Krau­ja­gys­lių pažeidimo su­kel­ta silp­na­protystė yra an­tra pa­gal pa­pli­ti­mą pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių li­ga. Ji sie­ja­ma su sin­dro­mais, ku­rie at­si­ran­da dėl sme­ge­nų krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mų. Lai­ku iš­aiš­kin­tos ir tiks­liai diag­no­zuo­tos li­gos pro­gre­sa­vi­mą ga­li­ma pri­stab­dy­ti.       In­sul­to at­ve­ju pa­žeis­tos krau­ja­gys­lės su­ke­lia silp­na­protystę. Tai pa­vo­jin­giau­sia 60–70 me­tų am­žiaus žmo­nėms – la­biau vy­rams nei mo­te­rims. To­kie krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mai ar net ke­li in­sul­tai ga­li nai­kin­ti sme­ge­nų au­di­nius. Krau­jas ne­ga­li pa­siek­ti da­lies sme­ge­nų. In­sul­tas ga­li iš­tik­ti, kai kre­šu­lys ar rie­ba­lų san­kau­pa blo­kuo­ja krau­ja­gys­les, ku­rios tie­kia krau­ją sme­ge­nims, tad jos neat­lie­ka sa­vo funk­ci­jų. Svar­biau­sios in­sul­to prie­žas­tys – ne­gy­do­ma hi­per­ten­zi­ja, per di­de­lis cho­les­te­ro­lio kie­kis, šir­dies li­gos ir blo­gai kon­tro­liuo­ja­mas dia­betas.       Kai ku­riais at­ve­jais po sme­ge­nų in­sul­to ne­pa­ste­bi­ma sme­ge­nų veik­los su­tri­ki­mų. Ta­čiau to­kie „ty­lūs in­sul­tai“ ga­li lemti silp­na­protystę.       Stu­di­jos       Gy­ven­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė glau­dų ry­šį tarp II ti­po dia­be­to ir Alz­hei­me­rio li­gos bei krau­ja­gys­lių su­kel­tos de­men­ci­jos. Vie­nų stu­di­jų me­tu, kai bu­vo ti­ria­mi ser­gan­tie­ji II ti­po dia­be­tu, il­gai gy­dę­si in­su­li­nu ar vien tik die­ta, pa­da­ry­ta iš­va­da, kad abiem at­ve­jais jie yra ma­žiau at­spa­rūs ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mams nei svei­ki žmo­nės. Nau­jau­si ty­ri­mai ro­do, kad Alz­hei­me­rio pa­vo­jus II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms yra di­des­nis.       Ty­ri­mai at­sklei­dė di­des­nę Alz­hei­me­rio li­gos grės­mę ser­gan­tie­siems II ti­po dia­be­tu.       Dėl krau­ja­gys­lių pa­žei­di­mų iš­si­vys­čiu­si silp­na­protystė yra glau­džiai su­si­ju­si su Alz­hei­me­riu. Re­mian­tis ty­ri­mais, ma­no­ma, kad mu­tuo­jan­tis Apoe ge­nas (Apoe 4 ep­si­lon) yra pa­grin­di­nis ge­ne­ti­nis ri­zi­kos veiks­nys, ku­ris su­ke­lia Alz­hei­me­rio li­gą ar ga­li tu­rė­ti įta­kos silp­na­protystei. Tai­gi žmo­nėms, tu­rin­tiems Apoe 4 ge­ną ir ser­gan­tiems dia­be­tu, yra di­des­nis pa­vo­jus ken­tė­ti nuo Alz­hei­me­rio li­gos.       Dia­be­tas ir sme­ge­nys       Nors ži­no­ma, kad dia­be­tas ga­li pa­žeis­ti krau­ja­gys­les, bet ne­aiš­ku, ar jis ga­li są­ly­go­ti ner­vų ląs­te­lių de­ge­ne­ra­ci­ją. Alz­hei­me­rio plokš­te­lės ir neu­ro­fib­ri­li­niai raiz­gi­niai tu­ri gli­kuo­tų bal­ty­mų. To­dėl, gau­sė­jant krau­jy­je gliu­ko­zės, di­dė­ja Alz­hei­me­rio li­gos grėsmė.       Iš­ty­rus gy­vū­nus, ku­riems su­kel­tas dia­be­tas, pa­ste­bė­ta tam tik­ras neu­ro­nų iš­si­gi­mi­mas. Jis sie­ja­mas su la­bai ma­žo­mis sme­ge­nų au­di­nio da­li­mis, ku­rios at­sa­kin­gos už at­min­ties, in­for­ma­ci­jos kau­pi­mo funk­ci­jas. Vie­nas ty­ri­mas, kai skro­di­mo me­tu bu­vo ti­ria­mos sme­ge­nys, at­sklei­dė, jog žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu ar­ba tu­rin­tys Apoe 4 ep­si­lon ge­nų, tu­ri dau­giau bal­ty­mi­nių plokš­te­lių ir neu­ro­nų skai­du­lų raiz­gi­nių sme­ge­nų žie­vė­je. Bal­ty­mai kau­pia­si ant sme­ge­ny­se esan­čių krau­ja­gys­lių sie­ne­lių, su­kel­da­mi ce­reb­ra­li­nę ami­loi­dų an­gio­pa­ti­ją. Tai ska­ti­na Alz­hei­me­rio li­gą. Be to, iš­ty­rus 1000 žmo­nių, pa­ste­bė­ta, kad dia­be­tu ser­gan­tie­ji yra ma­žiau at­spa­rūs sme­ge­nų žie­vės pa­žei­di­mams, net ly­gi­nant su žmo­nė­mis, ku­rių per di­de­lis krau­jo spau­di­mas, cho­les­te­ro­lio kie­kis, kū­no ma­sės in­dek­sas, ar ku­rie rū­ko ir yra pa­ty­rę in­farktą.       Ko­re­guo­ti­nas kū­no svo­ris       Itin pa­lan­kus veiks­nys de­men­ci­jai ar Alz­hei­me­rio li­gai yra nu­tu­ki­mas. Spar­čiai plin­tan­tis ant­svo­ris di­di­na silp­na­protystės ir sme­ge­nų at­ro­fi­jos pa­vo­jų. Ki­ta ver­tus, dar ne­iš­tir­ta mo­le­ku­li­niai me­cha­niz­mai, trik­dan­tys nor­ma­lią me­džia­gų apy­kai­tą dėl pa­gau­sė­ju­sio kū­no rie­ba­lų kie­kio. Ne­ži­no­ma, kiek jie tu­ri reikš­mės ner­vų ląs­te­lių struk­tū­ros po­ky­čiams ir silp­na­protystei. Ma­no­ma, kad bal­ty­mas, esan­tis tarp ląs­te­lių, ga­li truk­dy­ti krau­jui pa­tek­ti į sme­ge­nų ląs­te­les ir kenk­ti at­minčiai.       Svar­bu lai­ku ko­re­guo­ti sa­vo kū­no svo­rį, ypač jei ser­ga­ma dia­be­tu.       Net per daug sve­rian­tiems nuo 40 iki 45 m. am­žiaus žmo­nėms vė­liau (po 30 m.) ga­li kil­ti silp­na­protystės grės­mė. Žmo­nėms, ku­rių kū­no ma­sės in­dek­sas apie 30, yra 75 proc. di­des­nė ri­zi­ka su­sirg­ti silp­na­protyste, ly­gi­nant su nor­ma­liu (KMI =18,5 – 24,9).       Pil­vo sri­ties nu­tu­ki­mas ke­lia di­des­nį silp­na­protystės pa­vo­jų at­ei­ty­je nei to­ly­gus vi­so kū­no nu­tu­ki­mas. Net tiems, ku­rių kū­no ma­sės in­dek­sas yra nor­ma­lus, bet nu­tu­ku­si tik pil­vo sri­tis, yra di­des­nis Alz­hei­me­rio li­gos pa­vo­jus.       Rie­ba­lų san­kau­pos pil­vo sri­ty­je (ap­link vi­daus or­ga­nus) yra pa­vo­jin­ges­nės nei po­ody­je. Mat rie­ba­lų san­kau­pos ap­link vi­daus or­ga­nus ga­mi­na dau­giau tam tik­rų bal­ty­mų, to­dėl au­di­nių ląs­te­lės pras­čiau ap­rū­pi­na­mos in­su­li­nu. Tai­gi žmo­nės tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį ne tik į ben­drą kū­no svo­rį, bet ir į ta­li­jos ap­im­tį.       No­rint iš­veng­ti Alz­hei­me­rio li­gos, rei­kia mankš­tin­tis.       Gy­dy­mo stra­te­gi­jos       La­bai svar­bu ne tik ko­re­guo­ti kū­no svo­rį, bet ir gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną. Įro­dy­ta, kad per ma­žas ar­ba per di­de­lis HbA1c ke­lia silp­na­protystės ir Alz­hei­me­rio li­gos grės­mę.       Dėl to svar­bu pa­lai­ky­ti nor­ma­lų cho­les­te­ro­lio ir gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Bū­ti­na mankš­tin­tis. Fi­zi­nis krū­vis ge­ri­na šir­dies dar­bą, ma­ži­na ri­zi­ką sirg­ti krau­ja­gys­lių li­go­mis ir pa­lai­ko tin­ka­mą kū­no svo­rį. Be to, esa­ma įro­dy­mų, kad mankš­ta ge­ri­na at­min­ties ir pa­ži­ni­mo funk­ci­jas. Pro­ti­nė veik­la ar pra­ti­mai jai ge­rin­ti (pvz., kry­žia­žo­džių spren­di­mas) taip pat pa­de­da iš­veng­ti Alz­hei­me­rio li­gos ir silp­na­protystės.       Ko­re­guo­ki­me kū­no svo­rį, veng­da­mi silp­na­protystės.       Ne­­so­tieji rie­ba­lai, vi­ta­mi­nai C, E, B6, B12, fo­lio rūgš­tis ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti Alz­hei­me­rio li­gos. Be to, lai­kan­tis Vi­dur­že­mio jū­ros die­tos ri­zi­ka su­sirg­ti taip pat ma­žė­ja. Nors bu­vo ma­ny­ta, kad so­tie­ji rie­ba­lai yra nau­din­gi ven­giant ne­ga­la­vi­mų, pa­aiš­kė­jo, kad to­kia mi­ty­ba ypač vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nėms ma­ži­na at­spa­ru­mą li­goms.       Ar tai dia­be­to kom­pli­ka­ci­ja?       Pa­žin­ti­nių funk­ci­jų blo­gė­ji­mas, silp­na­protystė ga­li bū­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos. Mat ser­gant dia­be­tu di­dėja hi­per­ten­zi­jos, in­sul­to, nu­tu­ki­mo pa­vo­jus, ke­lian­tis Alz­hei­me­rio ri­zi­ką. Taigi, plin­tant dia­be­tui ir dau­gė­jant nu­tu­ku­sių žmo­nių, au­ga silp­na­protystės pa­vo­jus. Jei ne­bus im­ta­si tin­ka­mų svei­ka­tos prie­žiū­ros veiks­mų, silp­na­protystės pa­vo­jus ga­li ne­prog­no­zuo­ja­mai iš­aug­ti. Tuo rei­kia su­si­rū­pin­ti jau šian­dien – tai pri­va­lo­me pa­da­ry­ti vi­si.       Li­te­ra­tū­ra       1. Ott A., Stolk R.P., van Hars­kamp F. et al. Dia­be­tes mel­li­tus and the risk of de­men­tia: The Rot­ter­dam Stu­dy. Neu­ro­lo­gy, 1999; 53: 1937-42.       2. Has­sing L.B., Jo­hans­son B., Nils­son S.E. et al. Dia­be­tes mel­li­tus is a risk fac­tor for vas­cu­lar de­men­tia, but not for Alz­hei­mer’s di­se­a­se: a po­pu­la­tion­ba­sed stu­dy of the ol­dest old. Int Psy­cho­ge­riatr, 2002; 14: 239-48.       3. Xu W.L., Qiu C.X., Wah­lin A. et al. Dia­be­tes mel­li­tus and risk of de­men­tia in the Kungs­hol­men pro­ject: a 6-year fol­low-up stu­dy. Neu­ro­lo­gy, 2004; 63: 1181-6.       4. Qiu C., Ki­vi­pel­to M., Agu­e­ro-Tor­res H. et al. Risk and pro­tec­ti­ve ef­fects of the APOE ge­ne to­wards Alz­hei­mer’s di­se­a­se in the Kungs­hol­men pro­ject: va­ria­tion by age and sex. J Neu­rol Neu­ro­surg Psy­chiat­ry, 2004; 75: 828-33.       5. Pei­la R., Rod­ri­gu­ez B.L., Lau­ner L.J. Ty­pe 2 dia­be­tes, APOE ge­ne, and the risk for de­men­tia and re­la­ted pat­ho­lo­gies: The Ho­no­lu­lu-Asia Aging Stu­dy. Dia­be­tes, 2002; 51: 1256-62.       6. Korf E.S., Whi­te L.R., Schel­tens P., Lau­ner L.J. Brain aging in ve­ry old men with ty­pe 2 dia­be­tes: the Ho­no­lu­lu-Asia aging stu­dy. Dia­be­tes Ca­re 2006; 29: 2268-74.       7. Whit­mer R.A., Gun­der­son E.P., Bar­rett-Con­nor E. et al. Obe­si­ty in mid­dle age and fu­tu­re risk of de­men­tia: a 27 year lon­gi­tu­di­nal po­pu­la­tion ba­sed stu­dy. BMJ, 2005; 330: 1360.       8. Whit­mer R.A., Ha­an M.N., Gun­der­son E.P. et al. Cen­tral obe­si­ty in mid­li­fe and risk of de­men­tia three de­ca­des la­ter. Neu­ro­lo­gy, in press 2008.       9. Whit­mer R.A., Gun­der­son E.P., Qu­e­sen­ber­ry C.P. et al. Bo­dy mass in­dex in mid­li­fe and risk of Alz­hei­mer di­se­a­se and vas­cu­lar de­men­tia. Curr Alz­hei­mer Res 2007; 4: 103-9.       10. Lai­ti­nen M.H., Ngan­du T., Ro­vio S. et al. Fat in­ta­ke at mid­li­fe and risk of de­men­tia and Alz­hei­mer’s di­se­a­se: a po­pu­la­tion-ba­sed stu­dy. De­ment Ge­riatr Cogn Di­sord, 2006; 22: 99-107.       Ra­chel Whit­mer straips­nį,       skelbtą 2008 m. ko­vo mėn. Dia­be­tes Voi­ce       žurnale, iš an­glų kal­bos iš­ver­tė       Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapis 3 Mieli skaitytojai!       Var­žy­ma­sis dėl pir­ma­vi­mo yra svei­kin­ti­nas, jei kon­ku­ren­ci­nė ko­va vyks­ta są­ži­nin­gai, o čia daž­niau­siai ir su­klum­pa­ma, nes sie­kian­tį­jį gar­bės ir pri­pa­ži­ni­mo lyg vo­ra­tin­klis ap­raiz­go pa­vy­das, pyk­tis, kerš­tas ir ki­tos bai­sy­bės, ap­ra­šy­tos vai­kys­tė­je skai­ty­to­se pa­sa­ko­se. Tik ten jos bū­da­vo siau­bin­gų vai­duok­lių pa­vi­da­lu – siaus­da­vo tam­sia­me miš­ke ir gąs­din­da­mos truk­dy­da­vo mer­gy­tei ar ber­niu­kui ei­ti link mei­lės ir švie­sos, kad ga­lė­tų pa­dė­ti bran­giau­siems žmo­nėms. Skai­ty­da­mi mes vi­si dre­bė­da­vo­me, sa­vo he­ro­jus drą­sin­da­vo­me, min­ti­mis ban­dy­da­mi iš­sklai­dy­ti pra­žū­tin­gą tam­są. Tuo­met vi­si bu­vo­me ge­ri. Bet nu­ti­ko taip, kad bai­sios šmėk­los ant vie­nų vi­sam gy­ve­ni­mui už­me­tė sa­vo tin­klus, o ki­tus pa­lei­do. To­dėl tarp žmo­nių, lyg tarp gir­nų, vi­są lai­ką ma­la­mi pyk­čio, pa­vy­do ir pa­gie­žos ak­me­nys. Tai at­ima daug lai­ko, nai­ki­na ge­ras idė­jas, truk­do siek­ti vi­siems pri­im­ti­nos sėk­mės. Ar dis­tan­ci­ją nu­bė­gęs pir­mas il­gai juo ir iš­lik­si? Jei bu­vai są­ži­nin­gas, iš­lik­si, jei ne – anks­čiau ar vė­liau at­si­skleis tik­ra­sis ta­vo vei­das, ir žmo­nės nuo ta­vęs nu­sig­ręš. Bet kol dar ne­nu­sig­rę­žė, kol dar gau­ni nau­dos, tol bė­gi ir tam­sia­me pa­sa­kų miš­ke šo­ki bai­dyk­lių šo­kį. To­dėl ne­nai­kin­ki­me sa­vo gy­ve­ni­mo tais nuo­dais, kur­ki­me, džiau­ki­mės, dirb­ki­me są­ži­nin­gai. Per dvi­dešimt aso­cia­ci­jos gy­ve­ni­mo me­tų mes to sie­kė­me. Sie­ki­me ir to­liau.       Su geriausiais linkėjimais –             Vida Augustinienė Puslapiai 4-6 Aukšta­sis moks­las ir dia­be­tu ser­gan­tys stu­den­tai       Pa­va­sa­ris – abi­tu­rien­tams ir jų tė­vams  gal­vos skaus­mas – kur sto­ti, ko­kią moks­lo įstai­gą pa­si­rink­ti? Sto­jant į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mą vie­tą – kon­ku­ren­ci­ja, psi­cho­lo­gi­nė įtam­pa, sto­jant į mo­ka­mą vie­tą ra­my­bės ne­duo­da ki­tos min­tys – ko­kio­mis lė­šo­mis pa­deng­ti moks­lo kai­ną, ką da­ry­ti, neturint pajamų šal­ti­nio?       Di­de­lis pa­si­rin­ki­mas, daug klau­si­mų – kur, kaip, ką da­ryti?       Sie­kiant at­sa­ky­ti į vi­sus rū­pi­mus klau­si­mus ir iš­girs­ti ki­tų nuo­mo­nę, šių me­tų ba­lan­džio 1 d. Vil­niaus vai­kų ir jau­ni­mo klu­be „DiaBitė Plius“ bu­vo su­reng­tas su­si­rin­ki­mas. Ja­me abi­tu­rien­tai ir jau­nes­ni klu­bo na­riai bu­vo su­pa­žin­din­ti su ki­tų, jau stu­di­juo­jan­čių na­rių pa­tir­ti­mi, ga­li­my­bė­mis ir ky­lan­čių pro­ble­mų spren­di­mo būdais.       Klau­si­mai, į ku­riuos at­sa­ki­nė­jo stu­den­tai:       1. Ko­dėl pa­si­rin­kai šią moks­lo įstai­gą?       2. Ar moks­las jo­je ati­tin­ka ta­vo lū­kes­čius?       3. Ar re­ko­men­duo­tum ki­tiems stu­di­juo­ti ta­vo pa­si­rink­tą spe­cia­ly­bę ir moks­lo įstai­gą?       4. Ar tau, kaip ser­gan­čiam dia­be­tu, bu­vo su­teik­ta pa­galba?       5. Ar bu­vo su­teik­ta ko­kia nors in­for­ma­ci­ja apie to­kiems stu­den­tams tei­kia­mą pa­ra­mą (jei ne, iš kur su­ži­nojai)?       6. Ar bu­vo taip, kad dėl in­for­ma­ci­jos sto­kos ne­pa­nau­do­jai ko­kios nors ga­li­my­bės?       7. Ko­kie ta­vo at­ei­ties pla­nai?       Su­si­rin­ki­me sa­vo pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo be­veik 10 stu­di­juo­jan­čių ir jau moks­lą bai­gu­sių na­rių. Pri­sta­ty­ti bu­vo tiek ko­le­gi­jos, tiek Vil­niaus uni­ver­si­te­tai, taip pat įvai­rios spe­cia­ly­bės – psi­cho­lo­gi­ja, pro­gra­ma­vi­mas, re­kla­ma, ge­og­ra­fi­ja, ver­slas ir ki­tos. Dau­gu­ma dia­be­tu ser­gan­čių stu­den­tų nu­ro­dė, jog pa­si­rin­ko mo­ka­mą moks­lą dėl įvai­rių ir kiek­vie­nas skir­tin­gų prie­žas­čių, kal­bė­jo apie stu­di­juo­jant pa­tir­tus pri­va­lu­mus bei trū­ku­mus, apie sa­vo pla­nus ir ga­li­my­bes įsi­dar­bin­ti. Da­lis stu­den­tų su­de­ri­na stu­di­jas ir dar­bą, ki­tiems ten­ka dė­ti dau­giau pa­stan­gų. Su­si­rin­ki­me ap­tar­tos skir­tin­gos eg­za­mi­nų bei ki­tos stre­si­nės si­tu­a­ci­jos.       Kalbant lėšų klau­si­mais, pa­aiš­kė­jo, jog ne vi­si stu­den­tai ži­no apie pa­pil­do­mą valstybės pa­ra­mą, ku­ri pa­leng­vi­na mo­ky­mą ir su­tei­kia dau­giau ga­li­my­bių to­bu­lė­ti, įgy­ti nau­jų žinių.       Be abe­jo, pa­grin­di­nė pa­gal­ba mo­kan­tiems už moks­lą stu­den­tams yra vals­ty­bės pa­ra­ma. Re­mian­tis LRV 2006-08-29 nu­ta­ri­mu Nr. 831 „Fi­nan­si­nės pa­gal­bos prie­mo­nių tei­ki­mas ne­įga­lie­siems, stu­di­juo­jan­tiems aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se“, yra to­kia tvar­ka:       Fi­nan­si­nė pa­gal­ba tei­kia­ma ne­įga­lie­siems, ku­rie ati­tin­ka vi­sas šias są­ly­gas:       »  tu­ri vi­du­ti­nį ne­įga­lu­mo ly­gį ar­ba 45 pro­cen­tų ar ma­žes­nį dar­bin­gu­mo ly­gį;       »  pir­mą kar­tą stu­di­juo­ja pa­gal neu­ni­ver­si­te­ti­nių, I ar II pa­ko­pos ar­ba vien­ti­sų­jų uni­ver­si­te­ti­nių stu­di­jų pro­gramą;       »  ne­tu­ri įsi­sko­li­ni­mų pa­gal stu­di­juo­ja­mą stu­di­jų pro­gra­mą ir draus­mi­nių nuo­bau­dų.       Fi­nan­si­nė pa­gal­ba tei­kia­ma neat­si­žvel­giant į tai, ku­rią stu­di­jų for­mą pa­si­rin­ko ne­įga­lu­sis.       Ne­įga­lie­siems tei­kia­mos šios fi­nan­si­nės pa­gal­bos prie­monės:       »  spe­cia­lie­siems po­rei­kiams ten­kin­ti – 50 pro­cen­tų vals­ty­bi­nės so­cia­li­nio drau­di­mo ba­zi­nės pen­si­jos dy­džio tiks­li­nė iš­mo­ka kas mė­ne­sį (šiuo me­tu 180 Lt);       »  stu­di­juo­jan­tie­siems vals­ty­bi­nė­se aukš­to­sio­se mo­kyk­lo­se iš da­lies LR vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mo­se ar­ba ne­fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se – 3,2  LR Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­to mi­ni­ma­laus gy­ve­ni­mo ly­gio dy­džio tiks­li­nė iš­mo­ka už kiek­vie­ną se­mest­rą stu­di­jų iš­lai­doms iš da­lies kom­pen­suo­ti.       Vi­sais klau­si­mais rei­kia kreip­tis į įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­ją. Jei stu­den­tas per 10 die­nų nuo stu­di­jų me­tų pra­džios, kaip rei­ka­lau­ja nu­ta­ri­mas, ne­spė­jo ar­ba pa­mir­šo su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus, – ne­rei­kia per­gy­ven­ti. Tai svar­bu pa­da­ry­ti iki se­mest­ro pa­bai­gos – už ei­na­mą­jį stu­di­jų se­mest­rą jam bus kom­pen­suo­ja­ma fi­nan­si­nė pa­gal­ba.       Kai ku­riems stu­den­tams, ku­rie mo­ko­si mo­ka­mai, ši su­ma ir grą­ži­na­ma mo­kes­čio da­lis su­da­ro vi­są stu­di­jų kai­ną.       Pa­gal Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo (to­liau – GPMĮ) 21 straips­nio nuo­sta­tas, nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas iš sa­vo me­ti­nių ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų ga­li at­si­im­ti per mo­kes­ti­nį lai­ko­tar­pį (mo­kes­ti­nis lai­ko­tar­pis – ka­len­do­ri­niai me­tai) su­mo­kė­tas ri­bo­ja­mo dy­džio su­mas už stu­di­jas (ku­rias bai­gus įgy­ja­mas aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas).       Kai ku­rie stu­den­tai nu­ro­dė, jog uni­ver­si­te­tai ar ko­le­gi­jos kaip pa­gal­bą ne­įga­lie­siems ski­ria iki 50% nuo­lai­das. Ge­rai be­si­mo­kan­tys ne­įga­lie­ji dar gau­na ir vals­ty­bi­nes ar var­di­nes sti­pen­di­jas, kaip ir ki­ti.       Su­si­rin­ki­me ap­tar­tos stu­di­jų ir sta­žuo­čių ga­li­my­bės už­sie­ny­je, ta­čiau jo­mis kol kas yra pa­si­nau­do­ję vos ke­li klu­bo na­riai. Po­pu­lia­riau­sia pro­gra­ma vyk­ti stu­di­juo­ti į už­sie­nį bu­vo pa­mi­nė­ta ERASMUS. Iš su­si­rin­ki­mo da­ly­vių šia ga­li­my­be kol kas pa­si­nau­do­jo tik vie­na mer­gi­na. Vyks­tan­tiems stu­di­juo­ti į už­sie­nį pa­gal šią pro­gra­mą vi­suo­se uni­ver­si­te­tuo­se bei ko­le­gi­jo­se ski­ria­mos sti­pen­di­jos, ta­čiau pa­pras­tai jų ne­už­ten­ka dia­be­tu ser­gan­tie­siems. Dėl to Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­das (www.smpf.lt) ska­ti­na ne­įga­lius as­me­nis da­ly­vau­ti ERASMUS mo­bi­lu­mo pro­gra­mo­je. Šiems as­me­nims yra ski­ria­ma pa­pil­do­ma sti­pen­di­ja/do­ta­ci­ja spe­cia­lie­siems as­mens po­rei­kiams, ky­lan­tiems dėl ne­ga­lios, pa­ten­kin­ti ir sėk­min­gai įgy­ven­din­ti mo­bi­lu­mo tiks­lus.       Pa­pil­do­mos sti­pen­di­jos ne­įga­lie­siems tu­ri bū­ti su­pla­nuo­tos ins­ti­tu­ci­jos mo­bi­lu­mo pa­raiš­ko­je, ku­rią rei­kia pa­teik­ti iki ko­vo mėn.       Kiek­vie­nas stu­den­tas tu­ri tei­sę iš­vyk­ti:       »  vie­nam ERASMUS stu­di­jų mo­bi­lu­mo pe­ri­odui;       »  vie­nam ERASMUS prak­ti­kos mo­bi­lu­mo pe­ri­odui.       Stu­di­juo­ti už­sie­ny­je ga­li­ma ir pa­gal ki­tas, pa­čių aukš­tų­jų moks­lo įstai­gų siū­lo­mas pro­gra­mas. Ta­čiau daž­niau­siai ap­ta­riant šias ga­li­my­bes ky­la fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas, nes ne vi­sos ins­ti­tu­ci­jos ga­li su­teik­ti sti­pen­di­jas stu­di­juo­jan­tiesiems pa­gal ki­tas, ne ERASMUS, su­tar­tis. Yra daug įvai­rių fon­dų, ta­čiau ga­li­my­bė ras­ti fi­nan­sa­vi­mą pri­klau­so nuo pa­čių stu­den­tų. Gal­būt at­ei­ty­je ir dia­be­to aso­cia­ci­ja ga­lės su­kur­ti to­kią fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mą ge­rai be­si­mo­kan­tiems stu­den­tams, ku­rie bū­tų ska­ti­na­mi to­bu­lin­tis, įgau­ti dau­giau pa­tir­ties ir kon­ku­ruo­ti su ki­tais ben­druo­me­nės na­riais, bū­ti pa­vyz­džiu jau­nes­niems dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams, įti­kin­ti ki­tus, jog svar­bu mo­ky­tis.       Tai­gi lin­ki­me mū­sų abi­tu­rien­tams sėk­min­gai įsto­ti ten, kur jie sva­jo­ja, ge­rai mo­ky­tis, nau­do­tis vi­so­mis tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis, su­si­kur­ti kū­ry­bin­gą gy­ve­ni­mą, siek­ti kar­je­ros.       Je­ka­te­ri­na Ja­re­ma       Vil­niaus m. vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bo „DiaBitė Plius“ na­rė Puslapis 7 Pa­cien­tai tu­ri bū­ti la­biau įtrauk­ti į svei­ka­tos po­li­ti­ką       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba (LPOAT), kaip sa-va­ran­kiš­ka ir ne­pri­klau­so­ma or­ga­ni­za­ci­ja, vie­nin­gai gi­nan­ti pa­cien­tų tei­ses ir at­sto­vau­jan­ti jų in­te­re­sams, yra di­de­lė ir veiks­min­ga jė­ga. LPOAT pa­sie­kė, kad bu­vo pa­keis­tas LR svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mas ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vas yra įtrauk­tas į Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bą. LPOAT tu­ri ne­eta­ti­nį eks­per­tą LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te, na­rius Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jo­je, Pa­cien­tų svei­ka­tai pa­da­ry­tos ža­los nu­sta­ty­mo ko­mi­si­jo­je, Svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ky­bės už­tik­ri­ni­mo 2005 – 2010 m. pro­gra­mos ko­or­di­na­vi­mo ta­ry­bo­je, dar­bo gru­pė­je „Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui pa­reng­ti”, Vil­niaus ir Kau­no re­gio­ni­nių bio­me­di­ci­ni­nių ty­ri­mų eti­kos ko­mi­te­tuo­se, Ko­mi­te­te na­cio­na­li­nei pa­cien­tų sau­gos plat­for­mai pa­reng­ti ir kt. LPOAT, kaip veiks­min­gai pa­cien­tų la­bui dir­ban­ti or­ga­ni­za­ci­ja, pri­pa­žin­ta tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se.       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba, įre­gist­ruo­ta 2002 m. spa­lio 22 d., šiuo me­tu vie­ni­ja 26 or­ga­ni­za­ci­jas, at­sto­vau­jan­čias ar­tri­tu, ast­ma, dia­be­tu, epi­lep­si­ja, os­te­o­po­ro­ze, Be­chte­re­vo, Par­kin­so­no, su­tri­ku­sios psi­chi­kos, on­ko­he­ma­to­lo­gi­nė­mis, krū­ties, pro­sta­tos, gal­vos sme­ge­nų ir ki­to­mis on­ko­lo­gi­nė­mis, nef­ro­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­tie­siems, sto­muo­tiems, la­rin­geh­to­muo­tiems žmo­nėms, sto­ru­liams, že­ma­ū­giams vai­kams, ne­pri­gir­din­čiam jau­ni­mui, do­no­rams. LPOAT vie­ni­ja or­ga­ni­za­ci­jas, ku­rio­se yra per 18 tūkst. in­di­vi­du­a­lių na­rių, at­sto­vau­ja di­džia­jai da­liai Lie­tu­vos gy­ven­to­jų.       LPOAT 2005 m. pri­im­ta Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so, o 2007 m. ta­po Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo na­re. 2009 m. ko­vo 26 d. LPOAT pir­mi­nin­kė iš­rink­ta šio fo­ru­mo val­dy­bos na­re.       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba, ben­dra­dar­biau­da­ma su vi­suo­me­ni­nė­mis ir vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, pa­de­da spręs­ti pa­cien­tų ap­rū­pi­ni­mo me­di­ka­men­tais, gy­dy­mo, psi­cho­lo­gi­nes ir so­cia­li­nės adap­ta­ci­jos pro­ble­mas. Džiau­gia­mės, kad su pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jo­mis ma­lo­niai ben­dra­dar­biau­ja Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos va­do­vai ir spe­cia­lis­tai, kei­čia­ma­si abi­pu­siš­kai ver­tin­ga in­for­ma­ci­ja.       Ly­gi­nant su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, dar daž­nai pa­si­tai­ko ne­pa­tei­si­na­mų pa­slau­gų ko­ky­bės ir tei­kia­mo gy­dy­mo skir­tu­mų. Pa­grin­di­nė bė­da yra tai, kad ne vi­si žmo­nės tu­ri ly­gia­tei­sę ga­li­my­bę gau­ti gy­dy­mą lai­ku. Žmo­nės ne­gau­na pa­ti­ki­mos in­for­ma­ci­jos apie tei­kia­mas pa­slau­gas, ski­ria­mus vais­tus, prie­žiū­rą, re­a­bi­li­ta­ci­ją ir pa­gal­bos prie­mo­nes. Trūks­ta psi­cho­lo­gi­nės, so­cia­li­nės ir ap­lin­kos pa­ra­mos, pa­de­dan­čios pa­cien­tui gy­dy­tis ir sveik­ti. Daž­niau­siai nė­ra bū­ti­no pa­si­ti­kė­ji­mą ke­lian­čio dia­lo­go tarp pa­cien­to ir me­di­ci­nos spe­cia­lis­to. Žmo­nėms at­mes­ti­nai pa­aiš­ki­na­ma, jog svei­ka­tos ap­sau­gai trūks­ta lė­šų, to­dėl ne­rei­kią ti­kė­tis ir ko­ky­biš­kų pa­slau­gų. Pa­cien­tus var­gi­na ei­lės prie gy­dy­to­jų ka­bi­ne­tų, dau­giau jiems rei­kia pri­mo­kė­ti už vais­tus, li­go­ni­nė­se daž­nai ten­ka pirk­ti vais­tus pa­tiems. Ypač ra­jo­nų žmo­nėms ne­įma­no­ma lai­ku pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus, blo­gas re­a­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo pri­ei­na­mu­mas lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tie­siems. Nors me­di­kų at­ly­gi­ni­mai kiek di­din­ti, ta­čiau vis dar pa­si­gen­da­ma jų dė­me­sio pa­cien­tui. Kar­tais žmo­gui sun­kiai su­pran­ta­ma, jog trūks­ta spe­cia­lis­tų, per di­de­li jų dar­bo krū­viai, la­bai trum­pas vi­zi­to lai­kas, pil­do­ma daug do­ku­men­ta­ci­jos. Nors tei­si­niais ak­tais at­ro­do ir už­tik­ri­na­ma ge­ra svei­ka­tos prie­žiū­ra, ta­čiau re­a­ly­bė­je ne vi­sa­da jų pai­so­ma. Dar daž­nai trūks­ta me­di­kų at­sa­ko­my­bės už su­teik­tų pa­slau­gų ko­ky­bę, krei­piant pa­cien­tų dė­me­sį vien tik į ne­pa­kan­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą. Mi­nė­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros trū­ku­mai blo­gi­na dau­gy­bės ša­lies pa­cien­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, ne­pri­klau­so­mai nuo to, kuo žmo­gus ser­ga ar ko­kia yra jo būk­lė.       Ta­čiau, ne­žiū­rint vi­sų tų ne­sklan­du­mų, ma­lo­nu pa­žy­mė­ti, kad 2008 m. nors iš da­lies bu­vo ge­ri­na­ma ser­gan­čių žmo­nių pa­dė­tis. Vi­suo­me­nės li­gų pre­ven­ci­ja, anks­ty­vo­ji li­gų diag­nos­ti­ka tam­pa LR SAM ir VLK pri­ori­te­ti­nė­mis veik­los kryp­ti­mis. Pra­dė­tos teik­ti slau­gos pa­slau­gos na­muo­se, im­ta kom­pen­suo­ti už pa­lia­ty­vi­ą­ją pa­gal­bą. Iš­plės­tos am­bu­la­to­ri­nės spe­cia­li­zuo­tos pa­slau­gos, pa­di­din­tas ir pa­ko­re­guo­tas die­nos chi­rur­gi­jos są­ly­go­mis tei­kia­mų pa­slau­gų są­ra­šas, nu­sta­ty­tos jų kai­nos, pra­plės­tas bran­gių­jų ty­ri­mų ir pro­ce­dū­rų są­ra­šas nau­jo­mis pa­slau­go­mis. Ge­ri­nant tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę, bu­vo pa­reng­ti ir pa­tvir­tin­ti am­bu­la­to­ri­nių der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gi­jos, gast­ro­en­te­ro­lo­gi­jos, of­tal­mo­lo­gi­jos pa­slau­gų tei­ki­mo rei­ka­la­vi­mai. Ska­ti­na­ma teik­ti pri­ori­te­ti­nes pa­slau­gas, tam tiks­lui iš­ple­čiant ir pa­ko­re­guo­jant die­nos chi­rur­gi­jos są­ly­go­mis tei­kia­mų pa­slau­gų są­ra­šą ir šių pa­slau­gų kai­nas. Taip pat di­dė­jo dar­bo už­mo­kes­tis me­di­kams. 2008 m. pra­dė­ti kom­pen­suo­ti nau­ji vais­tai pso­ria­zės pa­cien­tams, taip pat dia­li­zuo­ja­mie­siems ir po inks­tų per­so­di­ni­mo, lė­ti­nei lim­fo­leu­ko­zei bei lė­ti­niam vi­ru­si­niam he­pa­ti­tui C gy­dy­ti. Pa­to­bu­lin­ta li­go­nių at­ran­ka ir siun­ti­mo tvar­ka me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slau­goms. Ple­čia­mos pri­ori­te­ti­nės vai­kų me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir am­bu­la­to­ri­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos pa­slaugos.       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba kar­tu su Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mu sie­kia, kad bū­tų su­da­ry­ta ly­gia­tei­sė ga­li­my­bė kiek­vie­nam pa­cien­tui lai­ku su­ži­no­ti pa­ti­ki­mą, fak­ti­nę diag­no­zę, gau­ti gy­dy­mą ir pa­ra­mą; kad bū­tų ski­ria­ma dau­giau in­for­ma­ci­jos ir iš­tek­lių tam, jog pa­cien­tai kar­tu su gy­dy­to­jais ga­lė­tų spręs­ti, kaip tin­ka­mai gy­dy­tis; kad pa­cien­tų bal­sas bū­tų iš­girs­tas Briu­se­ly­je ir vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai­gi ir Lie­tu­vo­je.       Su­sir­gęs žmo­gus iš­moks­ta at­sa­kin­giau ver­tin­ti gy­ve­ni­mą, įgy­ja ne­įkai­no­ja­mų ži­nių, kaip įveik­ti sa­vo ne­ga­lią ar li­gą. Jis tu­ri ži­no­ti, ko­kios svei­ka­tos pa­slau­gos tei­kia­mos, ko­kia svei­ka­tos sis­te­ma eg­zis­tuo­ja. To­kiu bū­du for­muo­ja­ma uni­ka­li pa­cien­to nuo­mo­nė apie tai, kas svei­ka­tos sri­ty­je to­bu­lin­ti­na – tai yra nuo­mo­nė pa­ties pa­cien­to, ku­riam mes at­sto­vau­ja­me. Jei bus reiš­kia­ma ši pa­cien­to pa­tir­ti­mi pa­grįs­ta nuo­mo­nė, ji to­bu­lins svei­ka­tos po­li­ti­ką ir už­tik­rins, kad gy­dy­mas bū­tų orien­tuo­tas į pa­cien­tą.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė       Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos na­rė Puslapiai 8-9 Ka­mie­ni­nės ląs­te­lės dia­be­tui gy­dy­ti       Skep­tiš­kai žiū­ri­ma į lū­kes­čius, kad ka­mie­ni­nės ląs­te­lės pa­dės iš­gy­dy­ti dia­be­tą, ypač kai apie tai kal­ba­ma jau de­šimt­me­čius. Šia­me straips­ny­je tei­gia­ma, jog vis dėl­to ka­mie­ni­nės ląs­te­lės yra la­bai reikš­min­gos ir jų bio­lo­gi­ja bū­tų pa­lan­ki sie­kiant gy­dy­ti dia­be­tą. Ta­čiau vis dar sun­ku pa­sa­ky­ti, ka­da bus ras­tas šios li­gos iš­gy­dy­mo bū­das. Straips­nio au­to­rius pa­sa­ko­ja apie dia­be­to nau­jau­sio gy­dy­mo pa­sie­ki­mus ir li­go­nių pa­svei­ki­mo per­spek­ty­vą.       Hi­perg­li­ke­mi­jos prie­žas­tis yra aiš­ki – be­ta ląs­te­lių sto­ka. Šios ląs­te­lės I ti­po dia­be­tu ser­gan­čio­jo or­ga­niz­me ne­ga­mi­na in­su­li­no. Dau­ge­lis stu­di­jų įro­do, kad hi­per­gli­ke­mi­ja pa­žei­džia akis, inks­tus ir ner­vus, su­ke­lia kom­pli­ka­ci­jas, ku­rios yra bū­din­giau­sios I ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems. Ga­li­ma vil­tin­gai teig­ti, kad, at­ra­dus bū­dą ska­tin­ti be­ta ląs­te­lių in­su­li­no ga­my­bą, bū­tų už­kirs­tas ke­lias li­gos pro­gre­sa­vi­mui.       Yra ma­žai ži­nių apie be­ta ląs­te­lių trū­ku­mą ir ne­veik­lu­mą II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems. Pa­grin­di­nis da­ly­kas, ma­ži­nan­tis in­su­li­no jaut­ru­mą, yra šių žmo­nių nu­tu­ki­mas ir fi­zi­nės veik­los sto­ka. Tai ir są­ly­go­ja li­gos rai­dą. Vis dėl­to kar­tais be­ta ląs­te­lės ga­mi­na in­su­li­ną, ta­čiau jo ne­pa­kan­ka. Dėl to su­ser­ga­ma dia­be­tu. La­biau­siai ti­kė­ti­na, jog dia­be­tu su­sirgs tie žmo­nės, ku­rių be­ta ląs­te­lės ga­mi­na per ma­žai in­su­li­no ir šių ląs­te­lių ma­sę su­da­ro tik 40-60 proc. rei­kia­mo kie­kio. To­kiu at­ve­ju gy­dy­mas in­su­li­nu bus toks pat veiks­min­gas, ma­ži­nant gliu­ko­zės krau­jy­je, kaip ka­sos per­so­di­ni­mas.       Lai­ku su­ak­ty­vi­nus be­ta ląs­te­les, ga­li­ma iš­veng­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų.       Transp­lan­ta­ci­jos bū­du at­sta­čius žmo­gaus be­ta ląs­te­les, bū­tų įveik­tas I ti­po dia­be­tas: su­si­nor­ma­li­zuo­tų krau­jo gliu­ko­zė ir ne­be­rei­kė­tų in­su­li­no te­ra­pi­jos. Ta­čiau priemonė bū­tų veiks­min­ga tik ke­lis mė­ne­sius ar me­tus. Vė­liau ląs­te­lių izo­lia­ci­jos pro­ce­sas vėl su­trauk­tų jas į sa­le­les ir ka­sa vėl ne­be­pa­jėg­tų nor­ma­liai veik­ti. Pa­žan­gos bū­tų ga­li­ma su­lauk­ti, jei bū­tų at­ras­tas nau­jas svei­kų ląs­te­lių šal­ti­nis.       Yra daug transp­lan­ta­ci­jai po­ten­cia­lių in­su­li­ną ga­mi­nan­čių ląs­te­lių. Ka­mie­ni­nės ląs­te­lės yra vie­nos iš per­spek­ty­viau­sių. Daug dir­ba­ma ieš­kant, kaip bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti jų sker­si­nį per­so­di­ni­mą (kse­not­ransp­lan­ta­ci­ją). Ta­čiau šis me­to­das gąs­di­na dėl su ap­sau­ga su­si­ju­sių bar­je­rų.       Do­no­ro ka­sa ne­pa­jė­gia veik­ti sėk­min­gai; rei­kia nau­jo svei­kų ląs­te­lių šal­ti­nio.       Žmo­gaus emb­rio­ni­nės ka­mie­ni­nės ląs­te­lės       Žmo­gaus emb­rio­ni­nės ka­mie­ni­nės ląs­te­lės tei­kia vil­čių, nes te­oriš­kai ga­li ga­min­ti ne­ri­bo­tą kie­kį ka­sos sa­le­lių ląs­te­lių. Per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus pa­da­ry­ti pa­grin­di­niai at­ra­di­mai. Da­bar ga­li­ma žmo­gaus emb­rio­ni­nes ka­mie­ni­nes be­si­vys­tan­čias ląs­te­les per en­do­der­mį nu­kreip­ti į ka­są, kur jos įsi­tvir­ti­na. Per­so­di­nus svei­kas ląs­te­les pe­lėms, su­si­for­muo­ja visa­ver­tės be­ta ląs­te­lės, ku­rios ga­li iš­gy­dy­ti dia­be­tą. Ta­čiau tai ke­lia po­ten­cia­lų pik­ty­bi­nių na­vi­kų pa­vo­jų. Ti­kė­ti­na, kad bus įma­no­ma at­ei­ty­je per­so­din­ti tik ge­ry­bi­nes ląs­te­les.       Ban­dy­mo su žmo­gaus emb­rio­ni­nė­mis ka­mie­ni­nė­mis ląs­te­lė­mis nuo ap­vai­sin­tų kiau­ši­nė­lių iš­va­dos yra prieš­ta­rin­gos. Mat šios ląs­te­lės yra imu­no­lo­giš­kai ki­to­kios nei jų ga­vė­jo. An­tro ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems ge­ne­tiš­kai iden­tiš­kas au­di­nys nė­ra le­mia­mas pri­ori­te­tas, kad įvyk­tų at­me­ti­mas ar bū­tų slo­pi­na­mas imu­ni­te­tas. Pir­mo ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems sa­vi­tas imu­ni­te­tas bū­tų di­džiau­sia pro­ble­ma.       Vie­nas iš bū­dų gau­ti ge­ne­tiš­kai iden­tiš­ką au­di­nį – so­ma­ti­nės ląs­te­lės bran­duo­lio per­kė­li­mas (SLAP bū­das). Tuo at­ve­ju do­no­ri­nio kiau­ši­nė­lio bran­duo­lys yra pa­kei­čia­mas ga­vė­jo odos bran­duo­liu. Dėl to­kio kiau­ši­nė­lio žmo­gaus emb­rio­ni­nės ka­mie­ni­nės ląs­te­lės ga­li bū­ti su­kur­tos, kad te­oriš­kai ga­min­tų sa­le­lių ląs­te­les. Taip bū­tų įma­no­mas per­so­di­ni­mas be or­ga­niz­mo ap­sau­gi­nio at­me­ti­mo. De­ja, SLAP ban­dy­mus su pe­lė­mis bu­vo su­dė­tin­ga at­kur­ti žmogui.       Nau­jas vil­tin­gas me­to­das, naudojant ląs­te­lių, ku­rios ge­ba iš­au­gin­ti ke­lių skir­tin­gų ti­pų ląs­te­les, ga­my­bai, vie­šai pa­skelb­tas 2007 m. Ja­po­ni­jo­je, Kio­to mies­te. Ten gru­pė moks­li­nin­kų iš­si­aiš­ki­no, kad ke­tu­riais transk­rip­ci­jos veiks­niais įve­dant fib­rob­lasto ląs­te­les pe­lei, ga­li­ma nau­jai už­prog­ra­muo­ti vien­ti­sos san­da­ros ląs­te­lę, pa­na­šią į emb­rio­ni­nes ka­mie­ni­nes ląs­te­les. Šios kaip dirb­ti­nis dau­gia­reikš­mis ka­mie­nas (ddk) ga­li at­sta­ty­ti ka­sos sa­le­lių ląs­te­les. Ta­čiau dar daug rei­kia ty­ri­mų, kad bū­tų įver­tin­tas ddk ląs­te­lių po­ten­cia­lus tai­ky­mas gy­dymui.       Ka­sos pirm­ta­ko ląs­te­lės       Yra daug vil­čių, kad at­ei­ty­je bus įma­no­ma vi­siš­kai at­sta­ty­ti ka­sos veik­lą. Ku­rį lai­ką ma­ny­ta, jog be­ta ląs­te­lės ga­li dau­gin­tis. Ti­riant pe­les, pa­ste­bė­ta, kad be­ta ląs­te­lių dau­gė­ja ir taip nyks­ta ne­jaut­ra in­su­li­nui. Ma­žiau ži­no­ma apie to­kį pro­ce­są žmo­gaus or­ga­niz­me. Ja­me be­ta ląs­te­lių ma­sė spar­čiau­siai au­ga vai­kys­tė­je, ta­čiau su­au­gus – la­bai su­lė­tė­ja.       Be to, be­ta ląs­te­lės ga­li bū­ti gau­na­mos ne­oge­ne­zės bū­du, kai nau­jos sa­le­lės yra ko­pi­juo­ja­mos nuo pir­mi­nių ka­sos ląs­te­lių. Ti­kė­ti­na, kad su­au­gu­sia­me or­ga­niz­me ląs­te­lių ga­my­bo­je do­mi­nuo­ja ne­oge­ne­zės pro­ce­sas. Nu­tu­ki­mas yra su­si­jęs su apy­tiks­liai 50 proc. be­ta ląs­te­lių ma­sės kiekiu. Tai svar­bus veiks­nys sau­gan­tis dia­be­to. Be­ta ląs­te­lių dau­gi­ni­mas ir ne­oge­ne­zė moks­li­nin­kams yra svar­biau­sias už­da­vi­nys.       Ka­sos la­ta­ko ląs­te­lės, ti­kė­ti­na, yra ne­oge­ne­zės kil­mės, ta­čiau neaišku, ar ki­tų ląs­te­lių, ge­ban­čių ga­min­ti be­ta ląs­te­les, yra grau­ži­kų ka­so­je. Bu­vo ti­ki­ma­si ka­sos aci­nar ląs­te­les pa­nau­doti, kad ga­min­tų­si nau­jos be­ta ląs­te­lės. Ta­čiau ty­ri­mai su trans­ge­ne­ti­nė­mis pe­lė­mis tai pa­nei­gė, nes na­tū­ra­liai tai ne­vyks­ta.       Daug vil­čių de­da­ma į žmo­gaus emb­rio­ni­nes ląs­te­les, ku­rios, ma­no­ma, yra per­spek­ty­vios gy­dy­mo pro­ce­sui.       Tikėtina, kad cir­ku­liuo­jan­čios ląs­te­lės yra po­ten­cia­lios re­ge­ne­ruo­ti (at­si­kur­ti). La­biau­siai do­mė­ta­si kau­lų čiul­pų ka­mie­ni­nė­mis ląs­te­lė­mis (sple­no­cy­tes ir me­sen­chy­mal). Nors rei­kia pa­pil­do­mų ty­ri­mų, toks po­ten­cia­las pri­pa­žįs­ta­mas. Yra duo­me­nų, jog kau­lų čiul­pų ląs­te­lės or­ga­niz­me ga­li di­din­ti re­ge­ne­ra­ci­ją ir be pirm­ta­kų en­dok­ri­ni­nių ląs­te­lių.       At­ei­ties vil­tys       Ma­no­ma, kad ga­li bū­ti sėk­min­gas be­ta ląs­te­lių pa­kei­ti­mas ka­so­je ir sa­le­lių transp­lan­ta­ci­ja. Ne­pa­si­tei­si­nus do­no­ri­niu bū­du per­so­din­tos ka­sos me­to­dui, ieš­ko­ma, kaip pa­ska­tin­ti be­ta ląs­te­les dau­gin­tis gau­si­nant svei­kų ląs­te­lių. Gal­būt pa­vyks įro­dy­ti ka­sos mo­ti­ni­nių ląs­te­lių dau­gi­ni­mo­si po­ten­cia­lą, kad ge­rė­tų jų veik­la transp­lan­ta­vus. Tyrimai ro­do, kad vis la­biau ti­kė­ti­na iš­gy­dy­ti dia­be­tą pa­nau­do­jant žmo­gaus emb­rio­ni­nes ląs­teles.       Taip pat yra vil­čių, kad ka­sos vi­du­je ga­li­ma pa­di­din­ti re­ge­ne­ra­ci­ją. Tai bu­vo pa­ste­bė­ta po at­lik­tos skran­džio šun­to ope­ra­ci­jos. Mat yra su­ku­ria­ma di­des­nė skran­džio sek­re­ci­ja pa­na­ši į gliu­ka­go­no pep­ti­dą-1 (GLP-1) žar­ny­ne. Šie ty­ri­mai ro­do, kad GLP-1 ar pa­na­šūs pep­ti­dai ga­li bū­ti pa­nau­do­ti kar­tu su hor­mo­nais, gast­ri­nu, epi­der­mi­niu au­gi­mo veiksniu ar ki­tais re­a­gen­tais be­ta ląs­te­lių ma­sei pa­di­din­ti.       Li­te­ra­tū­ra       1. But­ler A.E., Jan­son J., Bon­ner-Weir S. et al. Be­ta-cell de­fi­cit and inc­re­a­sed be­ta-cell apop­to­sis in hu­mans with ty­pe 2 dia­be­tes. Dia­be­tes, 2003; 52: 102-10.       2. Ry­an E.A., Pa­ty B.W., Se­nior P.A. et al. Fi­ve-year fol­low-up af­ter cli­ni­cal is­let transp­lan­ta­tion. Dia­be­tes, 2005; 54: 2060-9.       3. Kro­on E., Mar­tin­son L.A., Ka­do­ya K. et al. Panc­re­a­tic en­do­derm de­ri­ved from hu­man emb­ry­o­nic stem cells ge­ne­ra­tes glu­co­se-res­pon­si­ve in­su­lin-sec­re­ting cells in vi­vo. Nat Bio­tech­nol, 2008; 26: 443-52.       4. Na­ka­ga­wa M., Ko­y­a­na­gi M., Ta­na­be K. et al. Ge­ne­ra­tion of in­du­ced plu­ri­po­tent stem cells wit­hout Myc from mou­se and hu­man fib­rob­lasts. Nat Bio­tech­nol, 2008; 26: 101-6.       5. Bon­ner-Weir S., Weir G.C., New sour­ces of panc­re­a­tic be­ta-cells. Nat Bio­tech­nol, 2005; 23: 857-61.       Gor­don Weir straips­nį, skelb­tą       2008 m. bir­že­lio mėn. Dia­be­tes Voi­ce (53) žur­na­le,       iš an­glų k. iš­ver­tė Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapiai 10-11 Lietuvos diabeto asociacijos kronika       »  LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro 2009 m. va­sa­rio 9 d. įsa­ky­mu Nr. A1-50 pa­tvir­tin­tas Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos 2009 m. per­duo­tų LR vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos pro­gra­moms vyk­dy­ti pa­skirs­ty­mas. LDA nu­ma­ty­ta skir­ti 320 tūkst. Lt.       »  Va­sa­rio 11 d. LTV „Ži­nios“ ir „Pa­no­ra­ma”, o va­sa­rio 12 d. – „Ži­nių ra­di­jas“, va­sa­rio 17 d. – „Han­sa“ ra­di­jas, Pa­kruo­jo ra­jo­no laik­raš­tis „Auk­si­nė var­pa“, va­sa­rio 24 d. – LTV klau­sė LPOAT pir­mi­nin­kės V. Au­gus­ti­nie­nės nuo­mo­nės dėl pla­nuo­ja­mų mo­kes­čių pa­cien­tams už ap­si­lan­ky­mą gy­dy­mo įstai­go­se, re­cep­tų iš­ra­šy­mą bei lo­va­die­nių sta­cio­na­re įve­di­mo.       »  Va­sa­rio 17 d., 23 d., ko­vo 3 d., 10 d., 17 d., ba­lan­džio 1 d., 7 d., 14 d., 20 d. „Han­sa“ ra­di­jo lai­do­se V. Augus­ti­nie­nė da­li­jo­si ži­nio­mis apie pa­cien­tų tei­ses, kaip gau­ti ko­ky­biš­ką gy­dy­mą ir už­tik­rin­ti, kad jis bū­tų su­teik­tas lai­ku. Kal­bė­ta apie vais­tų ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mą, dan­tų pro­te­za­vi­mą, en­dop­ro­te­za­vi­mą, or­to­pe­di­nes tech­ni­kos prie­mo­nes, sa­na­to­ri­nį gy­dy­mą, apie tai, ką tu­ri ži­no­ti žmo­gus, kreip­da­ma­sis į gy­dy­mo įstai­gas, ap­tar­tas Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo Pa­cien­tų ma­ni­fes­tas.       »  Va­sa­rio 17 d., ko­vo 31 d., ge­gu­žės 12 d. vy­ku­siuo­se LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mu su­da­ry­to Ko­mi­te­to „Pa­cien­tų sau­gos plat­for­mai pa­reng­ti“ po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šio ko­mi­te­to na­rė LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Va­sa­rio 19–22 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­jo­je) vy­ko Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no val­dy­bos po­sė­dis, su­si­ti­ki­mas su part­ne­riais ir mo­ky­mo kur­sai „Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja”. Juo­se da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė, TDF/E val­dy­bos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Va­sa­rio 23 d. UAB Ro­che Lie­tu­va diag­nos­ti­kos pa­da­li­nio at­sto­vė Auš­ra Sau­ly­tė in­for­ma­vo LDA va­do­vę apie kom­pa­ni­jos pa­gei­da­vi­mą tap­ti nuo­la­ti­niu si­dab­ri­niu rė­mė­ju.       »  Va­sa­rio 25 d. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba da­ly­va­vo su­si­ti­ki­me su LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ru Al­giu Čap­li­ku.       »  Va­sa­rio 26 d. LDA val­dy­bos po­sė­dy­je da­ly­va­vu­si Suo­mi­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos at­sto­vė, Tam­pe­rės mies­to ta­ry­bos na­rė Mar­jat­ta Ste­nius Kau­ko­nen pa­pa­sa­ko­jo apie dia­be­to or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą Suo­mi­jo­je, do­mė­jo­si LDA veik­la.       »  Ko­vo 3 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­me po­sė­dy­je bu­vo ap­tar­ti pla­nuo­ja­mi pa­kei­ti­mai dėl me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių kom­pen­sa­vi­mo. Į po­sė­dį bu­vo pa­kvies­ti ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai. Da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 5 d. Vil­niu­je, vieš­bu­ty­je „Ar­tis“ vy­ku­sia­me pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų su­si­ti­ki­me V. Au­gus­ti­nie­nė skai­tė pra­ne­ši­mą „LPOAT veik­la ir tiks­lai”.       »  Ko­vo 11–15 d. An­ko­no­je (Ita­li­jo­je) vy­ko kon­fe­ren­ci­ja, skirta TDF gairėms platinti ir teisinio įgyvendinimo Europoje stra­te­gi­jai aptarti. Da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 17 d., ba­lan­džio 8 d., ge­gu­žės 8 d. Vals­ty­bi­nė­je li­go­nių ka­so­je vy­ku­siuo­se Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo jos na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 24–26 d. Briu­se­ly­je vy­ku­siuo­se Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo Ge­ne­ra­li­nia­me me­ti­nia­me su­si­ti­ki­me ir Far­ma­ci­jos fo­ru­me LPOAT at­sto­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė ir U. Ša­kū­nie­nė. V. Augus­ti­nie­nė iš­rink­ta EPF val­dy­bos nare.       »  Ko­vo 25 d. Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos prie LR Sei­mo po­sė­dy­je „Dėl lė­ti­nių ne­in­fek­ci­nių kvė­pa­vi­mo or­ga­nų li­gų kon­tro­lės” da­ly­va­vo ir pra­ne­ši­mą skai­tė LPOAT pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja E. Kve­da­rai­tė.       »  Ko­vo 27–28 d. Ta­li­ne (Es­ti­jo­je) vy­ko Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no dia­be­to eks­per­tų iš nau­jai įsto­ju­sių į ES ša­lių (DEPAC) kon­fe­ren­ci­ja. Lie­tu­vai at­sto­va­vo V. Augus­ti­nie­nė ir prof. A. Nor­kus.       »  Ba­lan­džio 2 d. Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos su­si­rin­ki­me Vil­niu­je ap­tar­ti su­si­ti­ki­mo su LR SAM mi­nist­ru klau­si­mai. Į LPOAT pri­im­ta nau­ja or­ga­ni­za­ci­ja – On­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių mo­te­rų drau­gi­ja „Ei­ve­na”.       »  Ba­lan­džio 7 d. LPOAT at­sto­vai da­ly­va­vo su­si­ti­ki­me su LR SAM mi­nist­ru A. Čap­li­ku. Iš­rink­ta pa­cien­tų ta­ry­ba iš 7 na­rių. LPOAT jo­je at­sto­vaus 5 na­riai: V. Au­gus­ti­nie­nė, E. Kve­da­rai­tė, U. Ša­kū­nie­nė, D. Ka­šu­bie­nė ir D. Biels­ky­tė.       »  Ba­landžio 18 d. Vil­niu­je, viešbu­ty­je „Klai­pė­da” Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je or­ga­ni­za­vo kon­fe­ren­ci­ją „Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių die­na”. Pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja (žr. 12 p.).       »  Ba­lan­džio 19 d. Kel­mės dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kė L. Ra­rov­ska­ja or­ga­ni­za­vo šven­tę „Dai­nuok, Žemai­ti­ja”.       »  Ba­lan­džio 20 d. V. Au­gus­ti­nie­nė at­sa­kė į LTV in­for­ma­ci­nės lai­dos „Pa­no­ra­ma” žur­na­lis­tų klau­si­mus dėl vais­tų ant­kai­nių re­gu­lia­vi­mo ir nau­jų ge­ne­ri­nių vais­tų įtrau­ki­mo į kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šą.       »  Ba­landžio 21–22 d. Eu­ro­pos Par­la­men­te Stras­bū­re (Pran­cū­zi­jo­je) vy­ku­sio­je 3-io­jo­je Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių die­nos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė, EPF val­dy­bos na­rė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 23 d. ir ge­gu­žės 6 d. VLK vy­ko LR SAM mi­nist­ro 2009 m. ba­lan­džio 21 d. įsa­ky­mu Nr. V-296 su­da­ry­tos dar­bo gru­pės „Dėl PSDF biu­dže­to su­ba­lan­sa­vi­mo” po­sė­dis. Pa­cien­tams at­sto­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė. Mokymo stovykla Telšiuose       »  Ba­lan­džio 24 d. Vil­niu­je, ba­lan­džio 29 d. – Tel­šiuo­se, ge­gu­žės 5 d. – Ro­kiš­ky­je, ge­gu­žės 8 d. – Klai­pė­do­je, ge­gu­žės 12 d. – Pa­sva­ly­je, ge­gu­žės 20 d. – Ma­ri­jam­po­lė­je ir ge­gu­žės 29 d. – Ak­me­nė­je vy­ko dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja”. Pa­grin­di­nis ren­gi­nių rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Ba­landžio 28 d. Vy­riau­sy­bės rū­muo­se Vil­niu­je vy­ko Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų die­nos mi­nė­ji­mas, pa­cien­tams at­sto­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė.       »  Ge­gu­žės 6 d. NST prie LR Sei­mo po­sė­dy­je „Svei­ka­tos re­for­mos įgy­ven­di­ni­mas. Šei­mos gy­dy­to­jo ins­ti­tu­ci­ja – pla­nuo­tas mo­de­lis, da­bar­tis, per­spek­ty­vos” da­ly­va­vo V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ge­gu­žės 21 d. Vil­niu­je vyko LDA Ta­ry­bos su­si­rin­ki­mas.       »  Ge­gu­žės 26 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­jo­je) Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos po­sė­dy­je da­ly­vavo na­rė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Gegužės 29 d. LR Seime vykusioje diskusijoje „Pacientų teisės Europos Sąjungoje“ pranešimą „Europos pacientų forumas. EPF pacientų manifestas“ skaitė EPF narė, LPOAT pirmininkė V. Augustinienė.       »  Gegužės 29 d. Trakuose vykusiame cukrinio diabeto programos „Kalbėkimės apie diabetą“ pristatyme dalyvavo V. Augustinienė.       »  LDA or­ga­ni­zuo­ja dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­las vai­kams ir jau­nuo­liams bir­že­lio 13–22 d. Pla­te­liuo­se, rug­pjū­čio 10–19 d. – Ig­na­li­nos ra­jo­ne; II ti­po dia­be­tu ser­gan­tie­siems – Pla­te­liuo­se lie­pos 19–25 d., lie­pos 26–rug­pjū­čio 1 d., rug­pjū­čio 15–21 d. ir 22–28 d.; mo­ky­mo se­mi­na­rą „Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių­jų mi­ty­ba ir sa­vi­kon­tro­lės svar­ba” slau­gy­to­joms dia­be­to­lo­gėms lie­pos 4–5 d. Plun­gės ra­jo­ne; se­mi­na­rą „Lie­tu­vos pa­cien­tų tei­sės Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių char­ti­jos kon­teks­te” dia­be­to klu­bų, ben­dri­jų, drau­gi­jų va­do­vams rug­pjū­čio 7–8 d. Birš­to­ne. Puslapiai 12-13 LPOAT LIETUVOS PACIENTŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ TARYBA Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so ir Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo na­rė Kon­fe­ren­ci­jos EUROPOS PACIENTŲ TEISIŲ DIENA, vy­ku­sios 2009 m. ba­landžio 18 d., RE­ZO­LIU­CI­JA Dėl EUROPOS PACIENTŲ FORUMO Pa­cien­tų ma­ni­fes­to       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos VII su­va­žia­vi­mas iš­klau­sė iš­sa­mią pre­zi­den­tės Vi­dos Au­gus­ti­nie­nės 2005 – 2008 m. dar­bo ata­skai­tą, taip pat de­le­ga­tų bei ki­tų su­va­žia­vi­mo da­ly­vių kal­bas apie or­ga­ni­za­ci­jos veik­lą. At­si­žvel­gus į LDA na­rių – ser­gan­čių­jų dia­be­tu, jų šei­mos na­rių, me­di­kų bei rė­mė­jų – pa­reikš­tas pa­sta­bas, pa­gei­da­vi­mus ir pa­siū­ly­mus, pri­im­ta čia pa­tei­kia­ma re­zo­liu­ci­ja:       LIETUVOS PACIENTŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ TA­RY­BA (LPOAT), ku­ri yra pil­na­tei­sė TARPTAU­TI­NIO PA­CIEN­TŲ ORGANIZACIJŲ ALJANSO ir EUROPOS PACIENTŲ FO­RU­MO na­rė, 2009 me­tų ba­lan­džio 18 die­ną suren­gė kon­fe­­ren­ci­ją EUROPOS PACIENTŲ TEISIŲ DIE­NAI pa­mi­nė­ti. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai kon­sta­ta­vo, kad:       1. Nors svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos pa­grin­di­nis ir es­mi­nis tiks­las yra tar­nau­ti pa­cien­tų po­rei­kiams, pa­cien­tas vis dar nė­ra cen­tri­nė svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­riu­je vyk­do­mos re­for­mos ašis. Spren­di­mai svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­riu­je daž­niau­siai pri­ima­mi va­do­vau­jan­tis ne pa­cien­to in­te­re­sais, o su­in­te­re­suo­tų as­me­nų ar jų gru­pių fi­nan­si­niais ar ki­tais tiks­lais. Iš­tek­liai svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­riu­je pa­skirs­to­mi ne­skaid­riai, neat­si­žvel­giant į pa­cien­tų po­rei­kius, nuo­mo­nę.       2. Iki šiol ne­įgy­ven­din­ti es­mi­niai pa­cien­tų tei­ses ir lais­vą pa­si­rin­ki­mą už­tik­ri­nan­tys prin­ci­pai: Es­mi­nis drau­di­mi­nės me­di­ci­nos „Pi­ni­gai se­ka pas­kui li­go­nį“ prin­ci­pas; Lais­vo pa­cien­to gy­dy­to­jo ir gy­dy­mo įstai­gos pa­si­rin­ki­mo prin­ci­pas; Pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo prin­ci­pas; In­for­ma­ty­vu­mo prin­ci­pas. Nors tei­sės ak­tais de­kla­ruo­ja­mos pa­cien­to tei­sės ir lais­vė rink­tis, ta­čiau re­a­lia­me gy­ve­ni­me jos daž­nai pa­žei­džia­mos. Iki šiol pa­žei­džia­ma LR įsta­ty­mais nu­sta­ty­ta pa­cien­to tei­sė ir lais­vė pa­si­rink­ti gy­dy­mo įstai­gą ir gy­dy­to­ją bei gau­ti ap­mo­ka­mas pa­slau­gas to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ku­rio­je pa­cien­tas re­a­liai turi jas gau­ti.       3. Nė­ra su­da­ry­tos ly­gia­tei­sės ga­li­my­bės vi­siems pa­cien­tams lai­ku su­ži­no­ti tiks­lią diag­no­zę, gau­ti rei­kia­mą gy­dy­mą, slau­gą, psi­cho­lo­gi­nę ar so­cia­li­nę pa­ra­mą. Gy­dy­mo įstai­go­se su­da­ro­mos kliū­tys svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mui, dirb­ti­nai for­muo­ja­mos ei­lės, taip pa­žei­džia­mos pa­cien­tų tei­sės į ly­gia­tei­sę pri­ei­na­mą svei­ka­tos prie­žiū­rą.       4. Neužtik­ri­na­ma pa­cien­to tei­sė į ko­ky­biš­ką ir sau­gią svei­ka­tos prie­žiū­rą bei į tei­sin­gą pa­tir­tos ža­los kom­pen­sa­ci­ją. Ne­pa­kan­ka­mas dė­me­sys ski­ria­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ko­ky­bei ir sau­gai tiek po­li­ti­niu, tiek va­dy­bos po­žiū­riu. Tai ma­ži­na pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos me­di­ci­na, su­prie­ši­na pa­cien­tus su me­di­kais. Klai­dos ir ne­pa­gei­dau­ja­mi įvy­kiai ne­re­gist­ruo­ja­mi, iš jų ne­pa­si­mo­ko­ma, jie kar­to­ja­si, at­neš­da­mi mil­ži­niš­kus ma­te­ria­li­nius ir mo­ra­li­nius nuos­to­lius Lie­tu­vos gy­ven­to­jams, ša­lies eko­no­mi­kai.       5. Kles­tin­tys ne­le­ga­lūs mo­kė­ji­mai už pa­slau­gas svei­ka­tos sek­to­riu­je le­mia vis di­dė­jan­tį pa­cien­tų ir me­di­kų su­si­prie­ši­ni­mą bei ne­pa­si­ti­kė­ji­mą svei­ka­tos ap­sau­ga.       6. Ne­ly­gių ir ne­są­ži­nin­gų kon­ku­ren­ci­nių są­ly­gų su­da­ry­mas pri­va­čiai me­di­ci­nai ri­bo­ja pa­cien­tų tei­sę rink­tis pri­va­čias gy­dy­mo įstai­gas ir jo­se dir­ban­čius gy­dy­to­jus, nes di­de­lės da­lies pa­slau­gų pri­va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se jas pa­si­rin­ku­siems pa­cien­tams vals­ty­bė ne­kom­pen­suo­ja, ir pa­cien­tams ten­ka su­mo­kė­ti vi­są kai­ną.       7. Ne­pa­kan­ka­mai už­tik­ri­na­ma pa­cien­tų tei­sė į kon­fi­den­cia­lu­mą ir pri­va­tu­mą – daž­nė­ja at­ve­jų, kai kon­fi­den­cia­lūs duo­me­nys, su­si­ję su pa­cien­tais ir jų svei­ka­tos būk­le, in­ter­pre­tuo­ja­mi vie­šai net ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se.       8. Ne­pa­kan­ka­mas dė­me­sys ski­ria­mas LPOAT tei­kia­miems siū­ly­mams įvai­riais svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos klau­si­mais. Daž­nai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos net ne­at­sa­ko į pa­teik­tus Lie­tu­vos pa­cien­tams rū­pi­mus klau­si­mus, ne­kvie­čia pa­cien­tų at­sto­vų į pa­si­ta­ri­mus, ku­riuo­se svars­to­mi su pa­cien­tų svei­ka­tos prie­žiū­ra su­si­ję klau­si­mai.       Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai, įver­ti­nę esa­mą si­tu­a­ci­ją bei siek­da­mi pa­dė­ti LR Sei­mui, LR Vy­riau­sy­bei bei LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai pri­im­ti tin­ka­mus spren­di­mus, pa­tei­kia sa­vo po­zi­ci­ją ir SIŪLYMUS NEATIDĖLIOTINIEMS SPREN­DI­MAMS PRIIMTI:       1. Už­tik­rin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mą, kad bū­tų ga­ran­tuo­ta ly­gia­tei­sė ga­li­my­bė vi­siems pa­cien­tams lai­ku su­ži­no­ti tiks­lią diag­no­zę bei ne­del­siant gau­ti rei­kia­mą gy­dy­mą, slau­gą ar pa­ra­mą.       2. Ne­del­siant už­tik­rin­ti es­mi­nį drau­di­mi­nės me­di­ci­nos prin­ci­pą „Pi­ni­gai se­ka pas­kui li­go­nį“ to­je svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je, ku­rio­je pa­cien­tui fak­tiš­kai tei­kia­mos me­di­ci­nos pa­slau­gos, ne­pri­klau­so­mai nuo gy­dy­mo įstai­gos nuo­sa­vy­bės for­mos ar ki­tų dirb­ti­nių kri­te­ri­jų:             2.1. už­tik­ri­nant, kad bent pri­ori­te­ti­nės ir eko­no­miš­kai efek­ty­viau­sios svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gos (am­bu­la­to­ri­nės gy­dy­to­jų spe­cia­lis­tų kon­sul­ta­ci­jos, die­nos sta­cio­na­ro, die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gos) bū­tų pa­cien­tams ap­mo­ka­mos iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to, ne­tai­kant kvo­tų bei ki­tų tei­si­nių ar fi­nan­si­nių pa­cien­tų tei­sių ir lais­vių ap­ri­bo­ji­mų (pa­slau­gų kvo­ta­vi­mo, kt.);             2.2. kom­pen­suo­jant pa­cien­tams vals­ty­bės nu­sta­ty­ta ap­im­ti­mi vie­no­dais pa­grin­dais vi­sas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas vi­so­se svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se (tiek vie­šo­sio­se, tiek pri­va­čio­se).       3. Šiais me­tais su­da­ry­ti tin­ka­mas mo­kes­ti­nes są­ly­gas bei įves­ti re­a­lų Sa­va­no­riš­ką pa­pil­do­mą svei­ka­tos drau­di­mą Lie­tu­vo­je, kar­tu ma­ži­nant ne­le­ga­lius mo­kė­ji­mus svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­riu­je.       4. Už­tik­rin­ti, kad bū­tų skir­ta dau­giau in­for­ma­ci­jos ir iš­tek­lių tam, kad pa­cien­tai kar­tu su gy­dy­to­jais ga­lė­tų spręs­ti, kaip tin­ka­mai gy­dy­tis.       5. Im­tis ne­ati­dė­lio­ti­nų prie­mo­nių ge­rin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų ko­ky­bę ir sau­gą, su­ku­riant ne­pa­gei­dau­ja­mų įvy­kių re­gist­ra­vi­mo ir mo­ky­mo­si sis­te­mą bei įdie­giant są­ži­nin­gus ir ob­jek­ty­vius pa­tir­tos ža­los kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mus, ska­ti­nan­čius pa­cien­tų ir me­di­kų ben­dra­dar­bia­vi­mą pa­cien­tų svei­ka­tos la­bui.       6. Už­tik­rin­ti pa­cien­tų da­ly­va­vi­mą ku­riant svei­ka­tos po­li­ti­ką, jos pro­gra­mas ir pro­jek­tus.       7. Už­tik­rin­ti de­ra­mą dė­me­sį LPOAT tei­kia­miems siū­ly­mams įvai­riais svei­ka­tos ap­sau­gos re­for­mos klau­si­mais bei at­si­žvelg­ti į pa­cien­tų nuo­mo­nę for­muo­jant svei­ka­tos po­li­ti­ką bei pri­imant su svei­ka­tos prie­žiū­ra su­si­ju­sius spren­di­mus. Įtrauk­ti Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vus į dar­bo gru­pes, ren­gian­čias tei­sės ak­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mą ir fi­nan­sa­vi­mą, pro­jek­tus, taip pat į svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­gra­mas ir pro­jek­tus, re­mia­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos ar ki­tų tarp­tau­ti­nių fon­dų.       8. So­li­da­riai su Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo na­riais siek­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je bū­tų pa­ge­rin­ta svei­ka­tos prie­žiū­ra ir rei­ka­lau­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos, ku­ri yra vi­sa­tei­sė Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos (LR Sei­mas, LR Vy­riau­sy­bė, LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir kt.) at­si­žvelg­tų ir įsi­pa­rei­go­tų įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo Pa­cien­tų ma­ni­fes­te de­kla­ruo­tas gy­vy­biš­kai svar­bias nuo­sta­tas.       9. Už­tik­rin­ti, kad bū­tų tei­kia­mos lė­šos ir bū­tų po­li­tiš­kai įsi­pa­rei­go­ta įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo Pa­cien­tų ma­ni­fes­to nuo­sta­tas bei šio­je Re­zo­liu­ci­jo­je pa­teik­tus siū­ly­mus.       10. Kreip­tis į esa­mus ir bū­si­mus Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rius ir ra­gin­ti pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę, kad ne­bū­tų pa­žeis­tos įsta­ty­mais įtvir­tin­tos pa­cien­tų tei­sės, bū­tų įgy­ven­din­ti jų po­rei­kiai ir kad pa­cien­tų pa­siū­ly­mai įgau­tų pri­ori­te­ti­nę svar­bą for­muo­jant ir įgy­ven­di­nant svei­ka­tos prie­žiū­ros po­li­ti­ką, pri­imant spren­di­mus, su­si­ju­sius su svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų or­ga­ni­za­vi­mu, iš­tek­lių pa­cien­tų svei­ka­tos prie­žiū­rai pa­skirs­ty­mu.       11. Kreip­tis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos at­sa­kin­gas ins­ti­tu­ci­jas, kad bū­tų dė­me­sin­gai ir kruopščiai iš­nag­ri­nė­ti šio­je Re­zo­liu­ci­jo­je pa­teik­ti siū­ly­mai ir iki 2009-05-20 raštu pa­teik­ti Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bai aiš­kūs pla­nai (prie­mo­nės su ter­mi­nais), kaip ir ka­da bus kon­kre­čiai iš­spręs­ti šio­je Re­zo­liu­ci­jo­je nu­ro­dy­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos trū­ku­mai, re­mian­tis pa­teik­tais LPOAT, at­sto­vau­jan­čios Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­joms, siū­ly­mais.       12. Re­mdamiesi Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių char­ti­ja, ren­gia­ma­me LR pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­me pra­šo­me įra­šy­ti ak­ty­vių pi­lie­čių tei­ses: tei­sę vyk­dy­ti vi­suo­ti­nai nau­din­gą veik­lą; tei­sę at­sto­vau­ti; tei­sę da­ly­vau­ti svei­ka­tos po­li­ti­kos for­ma­vi­me. Šios tei­sės yra ne­at­sie­ja­ma Eu­ro­pos pa­cien­tų tei­sių char­ti­jos da­lis.       Lie­tu­vos pa­cien­tų ir Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vių var­du:       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų       at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė       Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos na­rė Puslapis 14 Mo­ky­mo sto­vyk­la Ro­kišky­je Sveikinimo žodis stovyklos dalyviams       Ge­gu­žės mėnesį Ro­kiš­ky­je surengta diabetu ser­gan­čių­jų sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių mo­ky­mo sto­vyk­la, į ku­rią su­si­rin­ko ne tik ro­kiš­kė­nai, bet ir kai­my­nai – anykš­tė­nai, ku­piš­kė­nai, bir­žie­čiai. Sto­vyk­la vy­ko Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­jaus di­džio­jo­je me­nė­je – tarp se­no­vi­nių pa­veiks­lų, va­zų, skulp­tū­rų. Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė Ro­kiš­kio pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro di­rek­to­rė Zi­ta Ka­pu­šins­kie­nė, in­for­ma­ci­ja apie Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos veik­lą pa­si­da­li­jo pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, o apie „Ro­kiš­kio“ klu­bą pa­sa­ko­jo jo pir­mi­nin­kė. Da­ly­viai iš­klau­sė įtai­gią prof. ha­bil. dr. Juo­zo Da­ni­le­vi­čiaus pa­skai­tą. Prak­ti­nių pa­ta­ri­mų apie diabeto gy­dy­mą in­su­li­nu ne­gai­lė­jo kau­nie­tė en­dok­ri­no­lo­gė Ni­jo­lė Druk­tei­nie­nė, o apie gy­dy­mą tab­le­tė­mis – Ro­kiš­kio en­dok­ri­no­lo­gė Re­gi­na Vaš­ke­vi­čienė.       Kaip­gi cho­les­te­ro­lio rei­ka­lai? Slo­vė­ni­jos far­ma­ci­jos kom­pa­ni­jos KRKA at­sto­vy­bės de­le­ga­tė Jo­li­ta Sa­vic­kie­nė vi­siems pa­ma­ta­vo cho­les­te­ro­lio kie­kį ir pa­pa­sakojo apie jo ža­lą. Džiu­gu, kad cho­les­te­ro­lio ro­dik­liai bu­vo ne­blo­gi. Pro­vi­zo­rius Da­rius Mil­ke­vi­čius mo­kė sa­va­ran­kiš­kai pa­si­ma­tuo­ti krau­jo spau­di­mą. Sto­vyk­los da­ly­viai ne tik kau­pė ži­nias, bet ir at­sa­kinėjo į an­ke­tos klau­si­mus. Jų at­sa­ky­mus ko­men­ta­vo LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Fir­mos Ab­bott Dia­be­tes Ca­re at­sto­vės pa­siū­lė iš­spręs­ti kry­žia­žo­dį (ži­no­ma, apie dia­be­tą). Tei­sin­giau­siai at­sa­kiu­sie­ji ga­vo do­va­nų. Sto­vyk­los da­ly­viai iš­si­ve­žė daug nau­din­gos li­te­ra­tū­ros, o ro­kiš­kė­nai kiek­vie­nam įtei­kė po lei­di­nį, skir­tą klu­bo 15-os me­tų ju­bi­lie­jui. At­kak­liau­sie­ji ir smal­siau­sie­ji dar ga­lė­jo pa­si­gro­žė­ti mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jo­mis, ku­rias ko­men­ta­vo gra­fai­tė So­fi­ja Ty­zen­hau­zai­tė.       Už ren­gi­nį esa­me dė­kin­gi Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos bei Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai.       M. Mie­liaus­kie­nė       „Ro­kiš­kio“ klu­bo pir­mi­nin­kė Rokiškio muziejus laukia svečių Puslapis 15 Nudžiugino netikėta dovana       Pa­va­sa­ris at­ve­dė į mū­sų klu­bą To­mą ir do­va­no­jo mums ste­buk­lą, – ko­vo 2-osios ry­tą sa­kė Kel­mės dia­be­to klu­bo „ABC“ va­do­vė La­ri­sa Ra­rov­ska­ja, ne­slėp­da­ma trykš­tan­čio džiaugs­mo.       – Vi­są nak­tį ne­ga­lė­jau mie­go­ti, šir­dis džiau­gė­si to­kia ge­ra nau­jie­na, – pa­sa­ko­jo, kaip į Kel­mę iš Šiau­lių at­va­žia­vęs far­ma­ci­nės įmo­nės „Vil­ca­co­ra“ di­rek­to­rius To­mas Vi­lū­nas pa­ma­tė re­pe­tuo­jan­tį dia­be­to klu­bo sa­vi­veik­los ko­lek­ty­vą, kuriam senu akor­deo­­nu akom­pa­navo jo va­do­vas Au­gus­ti­nas Bart­ke­vi­čius. Sve­čias ­ste­bėjosi, kaip to­kiu in­stru­men­tu dar įma­no­ma groti.       – Deja, ki­to­kio ne­tu­ri­me, – sakė klubo va­do­vė. Ir pa­pa­sa­ko­ju­si, kaip jau gal še­še­tą me­tų ieš­ko, pra­šo, gal kas ga­lė­tų pa­do­va­no­ti. Ir į įvai­rius fon­dus krei­pė­si…       Juk klu­bo na­riai no­ri dai­nuo­ti, kon­cer­tuo­ti…       – Tai jums rei­kia akor­de­o­no? – pa­klau­sė To­mas. – Jūs jį gau­si­te. Ry­toj.       Va­žiuo­da­mas į Že­mai­ti­ją ki­tą ry­tą T. Vi­lū­nas klu­bo du­ris pra­vė­rė ne­ši­nas akor­de­o­nu, ku­rio įdėk­las iš­da­vė, jog in­stru­men­tas – bema­ž naujas.       – Taip, jis nė­ra net ge­rai pra­mankš­tin­tas, – sa­kė To­mas. – Tai ma­no tė­ve­lio a.a. Ri­man­to Vi­lū­no akor­de­o­nas. Bal­ta­ru­sių ga­my­bos „Be­rioz­ką“ jis pir­ko 1994 m., su­gro­jo tik ke­le­tą me­lo­di­jų.       To­mo tė­vas ti­kė­jo­si, kad akor­de­o­nu gros sū­nus. Ta­čiau kad ir kaip ban­dė pa­tei­sin­ti tė­vo lū­kes­čius, prie šio in­stru­men­to ne­pa­lin­ko vaikino šir­dis. Gal to­dėl, kad jis bu­vo pa­mė­gęs gi­ta­rą…       – Ar ne­gai­la pa­au­ko­ti šei­mos re­lik­vi­jos? – klau­sė klu­bo va­do­vė La­ri­sa.       – Ne. Ti­kiu, jog ma­no tė­tis tik ap­si­džiaug­tų, kad jo mėgs­ta­mas in­stru­men­tas ne­dū­lės. O jums jo rei­kia, – at­sa­kė šiau­lie­tis.       – Ar dar taip ga­li bū­ti? – vis neat­si­ste­bė­jo La­ri­sa ir ko­lek­ty­vo „Skam­bėk, dai­na“ va­do­vas Au­gus­ti­nas. – Ši do­va­na gauta pa­čiu lai­ku – ne­tru­kus vyks ne­įga­lių­jų vo­ka­li­nių an­sam­blių šven­tė-kon­kur­sas „Dai­nuok, Že­mai­ti­ja 2009“.       Janina Skerbedienė Puslapis 16 Vid­man­tas Pi­li­bai­tis – pa­sau­lio svars­čių kil­no­ji­mo čem­pio­nas       Vie­nas svar­biau­sių veiks­nių, už­tik­ri­nan­čių ge­rą cuk­ri­nio dia-be­to kon­tro­lę, yra fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. Esa­ma dia­be­tu ser­gan­čių­jų, ku­rie ak­ty­viai spor­tuo­ja ir pa­sie­kia pui­kių re­zul­ta­tų. Pagarbos nusipelnė Ro­kiš­kio“ klu­bo na­rys, pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jas, pa­sau­lio svars­čių kil­no­ji­mo čem­pio­nas Vid­man­tas Pi­li­baitis.       2009 me­tų žie­mą Ro­kiš­ky­je vy­ko Pa­sau­lio sen­jo­rų svars­čių kil­no­ji­mo čem­pio­na­tas, ku­ria­me run­gė­si 26 spor­ti­nin­kai iš 7 ša­lių. Vid­man­tas bu­vo vie­nin­te­lis iš da­ly­vių, ser­gan­tis dia­be­tu. Du svars­čius, sve­rian­čius po 16 kg, Vid­man­tas iš­kė­lė 50 kar­tų. Šiais me­tais ak­ty­vus spor­ti­nin­kas da­ly­va­vo ir tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se „Žem­dir­bių tau­rė 2009“. Jo­se iš­ko­vo­ta III ko­man­di­nė vie­ta.       Spor­tas Vid­man­tui pa­de­da ko­vo­ti su li­ga ir iš­lai­ky­ti nor­ma­lų gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. Diabetu jis ser­ga jau 43 me­tus, o ak­ty­viai spor­tuo­ja 30 me­tų. V. Pi­li­bai­tis dažnai or­ga­ni­zuo­ja bai­da­rių žy­gius Ne­mu­nė­lio upe ir pats juo­se da­ly­vau­ja. Šią va­sa­rą jis su­pla­na­vęs nau­ją įdo­mų spor­ti­nį ren­gi­nį ne­įga­lie­siems – dvi­ra­čiais per 5 die­nas ap­va­žiuo­ti Ro­kiš­kio ra­jo­ną – su­si­da­rys apie 250 km.       Šie­met Vid­man­to lau­kia graži šven­tė – jam su­kaks 60 me­tų. Ko­le­gos svei­ki­na jį, lin­ki ge­rų spor­ti­nių re­zul­ta­tų, nau­jų re­kor­dų ir stip­rios svei­ka­tos!       M. Mie­liaus­kie­nė       „Ro­kiš­kio“ klu­bo pir­mi­nin­kė LDA organizuota mokymo stovykla Klaipėdos mieste       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja, vyk­dy­da­ma 2009 m. Ne­įga­lių­jų aso-cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­gra­mą, ge­gu­žės 8 d. su­ren­gė mo­ky­mo se­mi­na­rą Klai­pė­do­je. Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ti pa­dė­jo Klai­pė­dos mies­to ser­gan­čių­jų dia­be­tu klu­bas „CD“ ir Klai­pė­dos mies­to vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, klu­bas „Smal­su­čiai“ (pir­mi­nin­kės Al­do­na Lieš­kū­nie­nė ir Jo­lan­ta Ja­siu­lio­nie­nė).       Se­mi­na­ras vy­ko Klai­pė­dos Mar­ty­no Maž­vy­do pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je. At­vy­ko dau­giau nei šim­tas žmo­nių – iš Pa­lan­gos, Kre­tin­gos, Plun­gės, Klai­pė­dos klu­bų, taip pat Klai­pė­dos gy­ven­to­jai, no­rė­ję išgirs­ti apie cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo nau­jo­ves, da­ly­vau­ti mo­ky­me, an­ke­tų pil­dy­me, pa­si­tik­rin­ti ži­nias bei gau­ti li­te­ra­tū­ros sa­viš­vie­tai.       Se­mi­na­ro da­ly­vius pa­svei­ki­no Mar­ty­no Maž­vy­do pa­grin­di­nės mo­kyk­los ma­žie­ji šo­kė­jai ir vai­kų dai­nų an­sam­blis. Svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė mo­kyk­los di­rek­to­rius V. Dum­čius. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­gas A. Na­vic­kas, pa­svei­ki­nęs at­vy­ku­siuo­sius, pa­lin­kė­jo kan­try­bės, no­ro ge­rai val­dy­ti ir kon­tro­liuo­ti cuk­ri­nį dia­be­tą, in­for­ma­vo apie at­kur­tą ir nau­jai įreng­tą dia­be­ti­nės pė­dos ka­bi­ne­tą, ku­ria­me li­go­niai ga­li pa­si­tik­rin­ti dėl dia­be­ti­nės neu­ro­pa­ti­jos. Klai­pė­dos svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja R. Per­mi­nie­nė pa­svei­ki­no at­vy­ku­siuo­sius ir no­rin­čiuo­sius siek­ti ži­nių, pa­lin­kė­jo ge­ros svei­ka­tos, kvie­tė klu­bus ak­ty­viau ra­šy­ti pro­jek­tus ir kreip­tis pa­gal­bos į jų sky­rių. Apie cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo nau­jo­ves pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos ap­skri­ties li­go­ni­nės kon­sul­ta­ci­nės po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­gas A. Le­vin­ger.       Klu­bo pir­mi­nin­kė Al­do­na Lieš­kū­nie­nė pri­sta­tė Klai­pė­dos klu­bo „CD“ veik­lą, tiks­lus, kvie­tė at­vyk­ti ir įsto­ti į klu­bą nau­jus na­rius. Il­ga­me­tė klu­bo gyd. R. Tau­čie­nė pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais apie il­ga­me­tę klu­bo veik­lą, sa­vo dar­bą ir no­rą pa­dė­ti su­sir­gu­siems žmo­nėms.       Klai­pė­dos mies­te yra vai­kų klu­bas, vie­ni­jan­tis ser­gan­čius vai­kus ir jų tė­ve­lius. Apie jo stei­gi­mą ir veik­lą, pla­nus bei or­ga­ni­zuo­ja­mas sto­vyk­las pa­pa­sa­ko­jo klu­bo „Smal­su­čiai“ pir­mi­nin­kė J. Ja­siu­lio­nie­nė.       Prak­ti­nius už­si­ė­mi­mus ve­dė Plun­gės klu­bo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Da­ny­lie­nė, o pa­ta­ri­mais pa­si­da­li­jo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Ja­ko­čiū­nie­nė. Lek­to­rė ak­cen­ta­vo daž­niau­siai da­ro­mas li­go­nių klai­das lei­džian­tis in­su­li­ną, jo pa­si­ruo­ši­mo ei­gą.       Ab­bott Dia­be­tes Ca­re at­sto­vė G. Apuo­kai­tė ren­gi­nio me­tu klau­sy­to­jams pa­tei­kė kry­žia­žo­dį. Tei­sin­gai iš­spren­du­sie­ji ga­vo do­va­nų.       Pa­žan­giau­sias tech­no­lo­gi­jas gy­dant cuk­ri­nį dia­be­tą – in­su­li­no pom­pas – pri­sta­tė UAB Eks­mos MTC at­sto­vė R. Si­niaus­kie­nė. Skai­to­vė ap­žvel­gė in­su­li­no pom­pų ga­li­my­bes ir kon­tro­lės svar­bą, iš­lai­kant ge­rą ligos kon­tro­lę.       Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės ir vai­kų klu­bo „Smal­su­čiai“ gyd. S. Vai­nie­nė kalbėjo apie vai­kų ser­ga­mu­mą I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu Klai­pė­dos kraš­te, šios li­gos ypa­tu­mus, li­go­nių am­žių, kas­die­nės gliu­ko­zės krau­jy­je kon­tro­lės tik­ri­ni­mo svar­bą, nau­jau­sių tech­no­lo­gi­jų ­tai­ky­mą gy­ve­ni­me, vai­kų ir tė­ve­lių mo­ky­mą su­pa­žin­di­nant su li­ga. Pa­si­džiau­gė, kad vai­kai, su­lau­kę pil­na­me­tys­tės, išei­na iš klu­bo su ži­nių ba­ga­žu ir sa­va­ran­kiškai kon­tro­liuo­ja cuk­ri­nį dia­be­tą.       Prof. ha­bil. dr. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius da­ly­viams pa­pa­sa­ko­jo, kaip kontroliuoti cuk­ri­nį dia­be­tą. Ak­cen­ta­vo tin­ka­mos mi­ty­bos svar­bą, taip pat ko­kią reikš­mę svei­ka­tai tu­ri in­su­li­no lei­di­mo lai­kas ir kie­kis bei pa­skir­tų vais­tų var­to­ji­mas, gliu­ko­zės krau­jy­je ty­ri­mo tiks­lin­gu­mas ir gau­na­mi re­zul­ta­tai. Pa­mi­nė­jo, ko­kios kom­pli­ka­ci­jos lau­kia li­go­nių, jei jie ne­si­rū­pi­na sa­vo svei­ka­ta, ir kiek tai kai­nuo­ja vals­ty­bei ir li­go­niams. In­for­ma­vo apie LDA pa­reng­tą lei­di­nį „Ser­gan­čių­jų dia­be­tu tei­sės ir so­cia­li­niai po­rei­kiai“.       Ren­gi­nio me­tu UAB Abo­vi­ta at­sto­vės A.Gi­rai­tie­nė ir R.Vis­mi­nai­tė at­li­ko gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ir gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ty­ri­mus. Kū­no ma­sės in­dek­są ma­ta­vo Ab­bott Dia­be­tes Ca­re at­sto­vė G. Ski­ru­tie­nė.       J. Ja­siu­lio­nie­nė Puslapis 17 Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius „Rau­dos“ Vi­sa tai bu­vo…       Pro­fe­so­rius Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius, pra­dė­jęs eiliuoti gim­na­zi­jo­je, kuria ir da­bar, kai me­di­ko dar­bas pri­ver­čia gi­liau pa­žvelg­ti į žmo­gų, su­si­mąs­ty­ti ieš­kant at­sa­ky­mo į dau­gy­bę mū­sų ne­ra­maus lai­ko klau­si­mų. Pa­si­tik­da­mas gy­ve­ni­mo ru­de­nį, Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius iš­lei­do dar vie­ną po­ezi­jos lei­di­nį „Rau­dos“. Tai jau penk­to­ji pro­fe­so­riaus po­ezi­jos rink­ti­nė (pir­mo­ji – „Prie ke­lio“, ant­ro­ji – „To­li nuo sau­lės“, tre­čio­ji – „Tie­sos še­šė­liai“ ir ket­vir­to­ji – „Su­lai­kyk gy­ve­ni­mą už ran­kos“).       Kaip gi­mė „Rau­dų“ pos­mai? Pa­ties au­to­riaus žo­džiais, „su gy­ve­ni­mo ru­de­niu pri­si­me­nam, kas bū­ta, dėl ko gy­ven­ta, džiaug­ta­si ir ken­tė­ta… iš­ky­la prieš akis il­gas nu­ei­tas ke­lias sie­kiant už­si­brėž­to tiks­lo, ku­rio jau ne­pa­kar­to­sim… pa­ki­laus ir vil­tin­go“. Ta­ry­tum per­bėg­da­mas per vai­kys­tės įspū­džius, pri­si­min­da­mas bai­mę, ne­vil­tį, gy­ve­ni­mo nu­si­vy­li­mus bei pra­ra­di­mus, pro­fe­so­rius kal­ba apie am­ži­ną skaus­mą, ne­iš­verk­tas aša­ras šir­dyje:                   „Aš ne­ver­kiu,                   akys ver­kia.                   Šir­dis ver­kia…                   Dėl nuos­kau­dų,                   už­gau­lio­ji­mų,                   nu­ver­ti­ni­mo…                   Aš ne­ver­kiu:                   skau­du,                   ne­tei­sin­ga.                   Abe­jin­gi                   lyg sie­na,                   ki­to ne­gir­di…                   Aš ne­ver­kiu,                   Ver­kia šir­dis.“       Ne­pai­sant sa­vo ir ar­ti­mų­jų pa­tir­tų nuos­kau­dų, skaus­mo, ne­tei­sy­bės, au­to­riaus ne­pa­lie­ka ti­kė­ji­mas:                   „No­riu sau­lės                   Kaip koks be­pro­tis!                   Ap­te­męs pa­sau­lis,                   ak­las be­so­tis…                   Le­kia, ne­klau­sia,                   tie­siog į be­dug­nę.                   Ašaras prau­sia                   žmo­nės su­klu­pę.                   Net mal­dos be­pras­mės –                   daug kur­čių – ne­by­lių,                   es­mę iš­reikš­ti ga­li­ma                   vie­nu žodžiu – Ti­kiu…                   Ti­kiu į Die­vą Tė­vą.“       Ta­čiau au­to­rius kal­ba ir apie džiaugs­mo aša­ras, dė­ko­ja li­ki­mui už pa­tir­tus lai­mė­ji­mus ir per­ga­les. „Jei žmo­gus nė kar­to ne­si­džiau­gė iki aša­rų ir ne­rau­do­jo, ar jis gy­ve­no?“ – klau­sia mū­sų žy­mus me­di­kas ir nuo­šir­džiai lin­ki sa­vo skai­ty­to­jui: „Jei­gu Jū­sų ne­ap­lenks skaus­mas, te­gul ne­ap­len­kia ir džiaugs­mo aša­ros, te­gul ir Jū­sų ru­de­nį ly­di gė­lės, bi­čiu­lių šyp­se­nos, pa­gar­ba ir ty­li at­min­tis to, kas bū­ta…“ …Svar­biau­sia, jog vi­sa tai buvo!       Svet­la­na Kuz­ne­co­va Puslapis 18 Kon­fe­ren­ci­ja An­ko­no­je       2009 m. ko­vo 12–14 d. An­ko­no­je (Ita­li­jo­je) vy­ko kon­fe­ren­ci­- ja, skir­ta Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos (TDF) gai­rių pla­ti­ni­mui ir tei­si­nio įgy­ven­di­ni­mo Eu­ro­po­je stra­te­gi­jai ap­tar­ti.       Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius svei­ki­no TDF Eu­ro­pos re­gio­no pre­zi­den­tas C. De­li­ca­ta, su ren­gi­nio tiks­lais su­pa­žin­di­no TDF gai­rių ren­gė­jai ir ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai. Vi­si kal­bė­ju­sie­ji pa­brė­žė, jog čia su­si­ti­ko­me ap­tar­ti, kaip moks­li­nius pa­ste­bė­ji­mus įdieg­ti, kad gai­rės bū­tų re­a­liai įgy­ven­di­na­mos kiek­vie­no­je ša­ly­je, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, iš­si­aiš­kin­ti, kas truk­do tai dary­ti kon­kre­čio­se ša­ly­se, pa­si­keis­ti in­for­ma­ci­ja.       Prof. F. Lat­tan­zio at­krei­pė dė­me­sį į tai, ko­dėl svar­bu moks­li­nius kli­ni­ki­nius ty­ri­mus at­lik­ti kom­plek­siš­kai, įver­ti­nant dau­gy­bę veiksnių, ku­rie yra skir­tin­gi įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Į tai daž­nai dar neat­si­žvel­gia­ma.       Prof. A. Ca­riel­lo pa­žy­mė­jo, kad tu­ri­me daug įvai­rių pa­reng­tų gai­rių, bet ne­ži­no­me, kaip jas taiky­ti prak­tiš­kai. Yra dau­gy­bė kliū­čių, ku­rios pri­klau­so nuo svei­ka­tos sis­te­mų skir­tin­go­se ša­ly­se. Ta­čiau yra ir spe­ci­fi­nių sun­ku­mų, kuriuos čia siek­ta ap­tar­ti.       TDF iš­rink­ta­sis pre­zi­den­tas J.C. Mba­nya at­krei­pė dė­me­sį į tai, jog, remda­mie­si Jung­ti­nių Tau­tų (JT) re­zo­liu­ci­ja, tu­ri­me vi­siš­kai pa­keis­ti pasaulio po­žiū­rį į dia­be­tą. Ši re­zo­liu­ci­ja – tai pui­kus at­spir­ties taš­kas, pra­de­dant moks­li­nių gai­rių re­a­li­za­vi­mą– ge­ri­nant dia­be­to prie­žiū­rą vi­sa­me pa­sau­ly­je.       2008 m. cuk­ri­niu dia­be­tu pa­sau­ly­je sir­go 255 mln. (7 proc.) gy­ven­to­jų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. šia li­ga sirgs jau 380 mln. (dau­giau ne­gu 10 proc.) žmo­nių. Kas 10 se­kun­džių pa­sau­ly­je nuo dia­be­to mirš­ta 1 žmo­gus, o su­ser­ga 2 žmo­nės. Va­di­na­si, kas­dien nuo dia­be­to mirš­ta 10 tūkst. žmo­nių, o su­ser­ga 20 tūkst. Dia­be­tas ta­po pa­sau­lio svei­ka­tos ka­tast­ro­fa. Lai­kas keis­ti si­tu­a­ci­ją. TDF kar­tu su ki­tais part­ne­riais – Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO), far­ma­ci­nė­mis kom­pa­ni­jo­mis – sie­kia švies­ti vi­suo­me­nę, re­mian­tis moks­liš­kai pa­grįs­to­mis gai­rė­mis. Ge­riau ži­no­ti, jog si­tu­a­ci­ja yra blo­ga, ir ją keisti. Na­cio­na­li­nė dia­be­to asociacija (NDA) tu­ri ra­gin­ti vy­riau­sy­bes veik­ti ne­del­siant.       Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai kė­lė klau­si­mus, kaip įti­kin­ti vy­riau­sy­bes, nes dau­ge­ly­je ša­lių jos dar ne­no­ri pri­pa­žin­ti pa­cien­tams at­sto­vau­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų ra­gi­ni­mų. To­dėl TDF kon­gre­se kar­tu su PSO ir ša­lių vy­riau­sy­bė­mis bus dis­ku­tuo­ja­ma, kaip reng­ti ir įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nes dia­be­to pro­gra­mas, ko­kią įta­ką eko­no­mi­kai daro mo­ky­mas.       Kro­a­ti­jos at­sto­vė pa­žy­mė­jo, kad ša­ly­se dau­giau dė­me­sio ir lė­šų ski­ria­ma AIDS, ta­čiau apie dia­be­tą vis dar kal­ba­ma per mažai.       PSO at­sto­vė G. Rog­lic in­for­ma­vo apie tai, kas da­ro­ma lė­ti­nių li­gų pre­ven­ci­jos ir val­dy­mo klau­si­mais. Kas­met apie 57 mln. žmo­nių mirš­ta ir 35 mln. su­ser­ga lė­ti­nė­mis li­go­mis. Už­kre­čia­mo­mis li­go­mis dau­giau­sia žmo­nių ser­ga Af­ri­ko­je, ki­to­se ša­ly­se dau­giau do­mi­nuo­ja ne­už­ke­čia­mos li­gos, dėl jų žmo­nės daž­niau tam­pa ne­įga­lūs. Spar­čiai dau­gė­ja vė­žio, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų. Įvai­rio­se ša­ly­se, ne­pri­klau­so­mai nuo jų eko­no­mi­nio ly­gio, žmo­nės, vy­res­ni nei 68 me­tų, dau­giau­sia mirš­ta nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų bei vė­žio. Šiuo me­tu PSO yra tik po vie­ną žmo­gų, at­sa­kin­gą už dia­be­tą bei šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas, o už vė­žio li­gas – 3, už ast­mą – 2 žmo­nės. Dau­giau­sia lė­šų (33 proc.) iš­lei­džia­ma psi­chi­nių li­gų gy­dy­mui, 30 proc. – nerūkymo pro­gra­moms, li­ku­si da­lis – vi­soms ki­toms li­goms. Tik 0,5 JAV do­le­rio iš­lei­džia­ma ne­už­kre­čia­moms li­goms. Nuo 2004 m. pa­sau­lyje pra­dė­ta įgy­ven­din­ti mi­ty­bos, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir svei­ka­tos pro­gra­ma. Įro­dy­ta, kad dau­gu­mos ne­už­kre­čia­mų li­gų ga­li­ma iš­veng­ti ša­li­nant ri­zi­kos veiks­nius. Ta­me pro­ce­se pri­va­lo da­ly­vau­ti vi­sa vi­suo­me­nė. Pa­grin­di­nės ne­už­kre­čia­mos li­gos – tai šir­dies ir krau­ja­gys­lių, vė­žio, kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gos ir dia­be­tas. Vi­sas jas le­mia tie pa­tys 4 pa­grin­di­niai veiks­niai: ta­ba­kas, al­ko­ho­lis, ne­jud­ri gy­ven­se­na, ne­svei­ka mi­ty­ba. Ne­už­kre­čia­mos li­gos yra įtrauk­tos į Tūks­tant­me­čio svei­ka­tos pla­ną. PSO siū­lo stip­rin­ti am­bu­la­to­ri­nę svei­ka­tos prie­žiū­rą. Na­cio­na­li­niuo­se pla­nuo­se at­kreip­ti­nas dė­me­sys į šių li­gų pre­ven­ci­ją ir kon­tro­lę. Šir­dies smū­gių, in­fark­tų bei inks­tų li­gų pre­ven­ci­ja ga­li bū­ti in­teg­ruo­ta ir į dia­be­to bei hi­per­ten­zi­jos val­dy­mą.       PSO kartu su TDF rengia bendrus dokumentus ir apžval­gą, pvz., „Cukrinio diabeto ir kitų diabeto formų apibrėži­mas ir diagnozė“.       Vis dau­giau aktualijų skelbiama spau­do­je. Pvz., Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dien­raš­tis „Fi­nan­cial Ti­mes“ iš­spaus­di­no straips­nį „Dia­be­tas da­bar yra di­des­nis žu­di­kas ne­gu AIDS.“ 2010 m. pla­nuo­ja­ma atlikti ap­žval­gą – ar pa­ste­bi­mas pro­gre­sas? Prof. E. Standl klau­sė, kaip pla­nuo­ja­ma į PSO dar­bot­var­kę įtrauk­ti Dia­be­to gai­rių įgy­ven­di­ni­mo klau­si­mus. At­sa­ky­ta, kad spe­cia­laus biudžeto tam PSO ne­tu­ri.       Prof. S. Co­la­giu­ri iš Aust­ra­li­jos kalbėjo tema „TDF pa­grin­di­nės pa­sau­li­nės gai­rės“. Yra pa­reng­ta daug įvai­rių gai­rių, ta­čiau kiek­vie­na ša­lis tu­ri jas pri­si­tai­ky­ti pa­gal sa­vo fi­nan­si­nes ga­li­my­bes. Šiuo me­tu gai­rė­se yra ap­ra­šo­ma mi­ni­ma­li, stan­dar­ti­nė ir ide­a­li dia­be­to prie­žiū­ra. II ti­po dia­be­to pa­sau­li­nė­se gai­rė­se nu­ro­do­ma, kad rei­kia at­si­žvelg­ti į žmo­nių am­žių, nėš­tu­mą, taip pat bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį, ar žmo­gus yra imig­ran­tas, ar pri­klau­so so­cia­li­nėms ma­žu­moms. Spe­cia­lio­se gai­rė­se nu­ro­do­mi diag­nos­ti­kos kri­te­ri­jai, gliu­ko­zė 2 val. po val­gio, bur­nos svei­ka­ta. Aust­ra­li­jos moks­li­nin­kai pri­sta­tė de­ta­lią na­cio­na­li­nės dia­be­to prie­žiū­ros stra­te­gi­ją ir jos įgy­ven­di­ni­mo pla­ną, įver­ti­no pro­gra­mas. Bu­vo pa­žy­mi­ma tai, kad in­ves­tuo­jant į dia­be­tą, kar­tu in­ves­tuo­ja­ma ir į dau­ge­lį su juo su­si­ju­sių kitų li­gų. At­lie­kant moks­li­nius ty­ri­mus su­kur­ti gai­res nė­ra sun­ku, ta­čiau jas įgy­ven­din­ti neleng­va.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       LDA pre­zi­den­tė Puslapis 20 EPF ge­ne­ra­li­nis su­si­rin­ki­mas       Dau­giau kaip 50 at­sto­vų ir Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo (EPF) na­rių bei ste­bė­to­jų da­ly­va­vo 2009 m. ko­vo 26 d. vy­ku­sia­me EPF ge­ne­ra­li­nia­me su­si­rin­ki­me. EPF veik­la grin­džia­ma 5 es­mi­niais stra­te­gi­niais tiks­lais:       »  Ska­tin­ti ly­gias ga­li­my­bes nau­do­tis aukš­čiau­sios ko­ky­bės in­for­ma­ci­ja ir svei­ka­tos prie­žiū­ra vi­siems ES pa­cien­tams, jų slau­gy­to­jams ir šei­mos na­riams.       »  Už­tik­rin­ti pras­min­gą pa­cien­tų da­ly­va­vi­mą ES svei­ka­tos po­li­ti­ko­je, pro­gra­mo­se ir pro­jek­tuo­se.       »  Už­tik­rin­ti pa­cien­tams per­spek­ty­vą, įskai­tant žmo­gaus tei­ses ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bę – plėt­rą ES ly­giu tiek svei­ka­tos eko­no­mi­ko­je, tiek už­tik­ri­nant svei­ka­tos nau­dą (ge­ro­vė ir ly­gia­tei­siš­ku­mas).       »  Ska­tin­ti veiks­min­gą ir il­ga­lai­kį pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­va­vi­mą.       »  Pa­lai­ky­ti ir ska­tin­ti so­li­da­ru­mą bei vie­ny­ti ES pa­cien­tų ju­dė­ji­mus. Nė vie­na pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­ja nė­ra per ma­ža pri­si­dė­ti prie EPF dar­bo.       Ry­ti­nė­je se­si­jo­je bu­vo iš­klau­sy­ti ir pa­tvir­tin­ti 2008 m. ba­lan­džio mėn. vy­ku­sio ge­ne­ra­li­nio su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­las, me­ti­nis pra­ne­ši­mas, fi­nan­si­nė ata­skai­ta ir au­di­to­rių pra­ne­ši­mas už pra­ėju­sius me­tus.       2008 m. Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo veik­los pa­sie­kimai:       »  Pa­ren­gė ma­ni­fes­tą „150 mln. prie­žas­čių ska­ti­na mus veik­ti“, kvie­čian­tį im­tis dar­bo dėl į pa­cien­tą orien­tuo­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros tiek Eu­ro­pos Są­jun­gos, tiek na­cio­na­li­niu ly­giu.       »  Ak­ty­viai da­ly­va­vo kar­tu su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ES kam­pa­ni­jo­je „Eu­ro­pa pa­cien­tams“.       »  Į EPF įsto­jo nau­ji na­riai: trys nau­jos or­ga­ni­za­ci­jos (Lu­pus Eu­ro­pa bei na­cio­na­li­nės pa­cien­tų plat­for­mos iš Kip­ro ir Es­ti­jos). Bu­vo iš­rink­ti 4 nau­ji EPF val­dy­bos na­riai: Vi­da Au­gus­ti­nie­nė (Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė), Gu­a­da­lu­pe Mo­ra­les iš Ga­mian Eu­ro­pa, Ma­ria Na­var­ro iš Is­pa­ni­jos pa­cien­tų fo­ru­mo ir Ti­mo Nerk­ko iš CE­A­PIR (Eu­ro­pos nef­ro­lo­gi­nių li­gų fe­de­ra­ci­jos). Taip pat yra ne­ma­žai or­ga­ni­za­ci­jų, pla­nuo­jan­čių pri­si­jung­ti ar­ti­miau­siu me­tu.       »  Daug dė­me­sio bu­vo skir­ta įta­kin­gam ben­dra­dar­bia­vi­mui ir da­ly­va­vi­mui svar­biuo­se ren­gi­niuo­se – tiek tarp­tau­ti­niuo­se, tiek re­gio­ni­niuo­se. Ben­dra­dar­bia­vi­mas su įvai­riais part­ne­riais la­bai su­stip­rė­jo 2009 m.       »  Iš­plės­ta ir EPF fi­nan­sa­vi­mo ba­zė su nuolatiniais kor­po­ruo­tais part­ne­riais pla­tes­niu svei­ka­tos prie­žiū­ros mas­tu, įsi­trauk­ta į 4 ES fi­nan­si­nius pro­jek­tus.       »  EPF su­kur­tas Eti­kos ko­das ir struk­tū­ra dar­bui su fi­nan­sa­vi­mo part­ne­riais at­spin­di mū­sų tvir­tą įsi­pa­rei­go­ji­mą bū­ti skaid­riems ir ne­pri­klau­so­miems.       Su­si­rin­ki­me bu­vo pa­tvir­tin­ti 2009 m. veik­los ir fi­nan­si­nis pla­nai bei eti­kos ko­das.       Vy­ko įdo­mios dis­ku­si­jos apie EPF na­rys­tės kri­te­ri­jus, da­li­nai aso­ci­juo­tų na­rių kri­te­ri­jus. Re­mian­tis tuo, bus per­žiū­rė­ti įsta­tai ir kon­sti­tu­ci­ja. Daug dė­me­sio bu­vo skir­ta šei­mų ir glo­bė­jų svar­bai EPF veik­lo­je. Šie de­ba­tai pa­ro­dė nuo­šir­dų na­rių su­si­do­mė­ji­mą. Bu­vo da­li­ja­ma­si in­for­ma­ci­ja, kaip ge­rin­ti EPF dar­bą ir or­ga­ni­za­ci­jos plėt­rą.       Po­pie­ti­nė se­si­ja bu­vo skir­ta po­li­ti­kai ir pro­gra­mai aptar­ti. Daug dis­ku­si­jų ki­lo dėl Far­ma­ci­jos in­for­ma­ci­jos pa­ke­to, ku­ris bu­vo iš­siųs­tas EPF na­riams prieš su­si­rin­ki­mą.       Da­ly­viai ga­vo daug ver­tin­gų duo­me­nų ki­tais EPF pri­ori­te­ti­niais klau­si­mais: pa­cien­tų sau­gos, svei­ka­tos prie­žiū­ros už­sie­nio ša­ly­se, svei­ka­tos raš­tin­gu­mo ir svei­ka­tos ne­ly­gy­bės. Taip pat bu­vo ap­tar­tas pro­jek­tas „Va­lue +“ ir jo pa­sie­ki­mai.       EPF na­riai pri­ta­rė ini­cia­ty­vai įsteig­ti po­li­ti­kos pa­ta­rė­jų gru­pę. Su šia ini­cia­ty­va su­si­jęs do­ku­men­tas bus val­dy­bos pa­reng­tas ir iš­pla­tin­tas ar­ti­miau­siu metu.       Da­ly­viai su­ži­no­jo apie ga­li­my­bes gau­ti fi­nan­sa­vi­mą iš struk­tū­ri­nių fon­dų ir pa­si­žy­mė­jo, kur ga­li­ma gau­ti pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos apie pa­ra­mą na­cio­na­li­niu ly­giu. Pa­bai­go­je bu­vo pri­sta­ty­tas EPF pa­cien­tų ma­ni­fes­tas „150 mln. prie­žas­čių ska­ti­na mus veik­ti“. At­sto­vai pa­si­da­li­jo in­for­ma­ci­ja, kaip jie dir­ba su ma­ni­fes­tu na­cio­na­li­niu ly­giu.       EPF pre­zi­den­tas An­ders Olau­son, bai­gian­tis se­si­jai, pa­dė­ko­jo vi­siems da­ly­viams už jų nuo­sta­bų in­dė­lį į EPF veik­lą.       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė       EPF val­dy­bos na­rė Puslapiai 22-26 Mitybos planavimas       Kas yra mi­ty­bos pla­na­vi­mas?       Žmo­gus, ser­gan­tis dia­be­tu, pla­nuo­ti mi­ty­bai pri­valo:       »  pa­si­rink­ti svei­kus mais­to pro­duk­tus,       »  tei­sin­gai nu­sta­ty­ti pro­duk­tų kie­kį,       »  val­gy­ti apy­tik­riai tuo pa­čiu lai­ku.       Pra­dė­ki­te tin­ka­mai mai­tin­tis!       La­bai svar­bu kuo sku­biau pra­dė­ti pla­nuo­ti mi­ty­bą. Čia pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja pa­dės pa­si­rink­ti svei­kus pro­duk­tus ir ge­riau­siai jums tin­ka­mą jų kie­kį bei val­gy­mo lai­ką. Gerai su­pla­nuo­ta mi­ty­ba ga­li­ma sėk­min­giau kon­tro­liuo­ti dia­be­tą.       Pla­nuo­ti mi­ty­bą pa­de­da ko­man­da       Svar­biau­sias da­ly­kas yra tai, kad mi­ty­ba pla­nuo­ti­na kar­tu su svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lais – jū­sų gy­dy­to­ju, dia­be­to mo­ky­to­ju ar die­to­lo­gu. Jie pa­dės su­da­ry­ti jums tin­ka­mą in­di­vi­du­a­lų val­gy­mo pla­ną. Ne­si­rū­pin­ki­te, jei ne vis­ką su­pra­si­te iš kar­to. Svar­bu, kad val­gy­da­mi pa­gal pa­rink­tą pla­ną jaus­tu­mė­tės ge­rai. Jūs to iš­mok­si­te per ke­le­tą su­si­ti­ki­mų su ko­man­dos na­riais. Pa­grin­di­nė idė­ja ši: jūs pri­va­lė­si­te lai­ky­tis die­tos ir ži­no­ti, ko­dėl bū­ti­nai rei­kia tai da­ry­ti.       In­di­vi­du­a­lus mi­ty­bos pla­nas       Mi­ty­bos pla­nas tu­rė­tų bū­ti in­di­vi­du­a­lus, t.y. tin­kan­tis bū­tent jums. Jis su­da­ro­mas, at­si­žvel­giant į pa­skir­tus vais­tus, fi­zi­nių pra­ti­mų rū­šis ir ap­im­tis bei vi­są jū­sų svei­ka­tos būk­lę. Pa­vyz­džiui, jei jū­sų per di­de­lis krau­jo spau­di­mas, mais­te ne­tu­rė­tų bū­ti drus­kos.       Jūs die­to­lo­gui tu­ri­te pa­sa­ky­ti, ko­kius mais­to pro­duk­tus mėgs­ta­te, ko ne­mėgs­ta­te, ku­riuo lai­ku val­go­te, kaip ruo­šia­te mais­tą. Jei jū­sų mi­ty­bos pla­ne į tai at­si­žvel­gia­ma, es­ti leng­viau to­kio re­ži­mo lai­ky­tis, tai­gi ir ge­riau kon­tro­liuo­ti li­gą.       Jei­gu jū­sų dia­be­to prie­žiū­ros ko­man­do­je nė­ra die­to­lo­go, ras­ki­te ki­tą spe­cia­lis­tą, ku­ris kon­sul­tuo­ja dia­be­tu ser­gan­čius žmo­nes. Vė­liau ieš­ko­ki­te ga­li­my­bės pa­si­tar­ti su die­to­lo­gu.       Mi­ty­bos pla­na­vi­mo tiks­lai       Mi­ty­bos pla­na­vi­mas ga­li jums pa­dė­ti kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, rie­ba­lus, spau­di­mą, re­gu­liuo­ti kū­no svo­rį, ge­rin­ti in­su­li­no or­ga­niz­me po­vei­kį ir gau­ti vi­sų rei­kia­mų vi­ta­mi­nų bei mi­ne­ra­lų. Tuos duo­me­nis ga­li­te už­si­ra­šy­ti (1 len­te­lė).       Tin­ka­mų mais­to pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas       Kiek­vie­nas žmo­gus, ku­ris no­ri ge­rai jaus­tis ir bū­ti svei­kas, tu­ri tin­ka­mai mai­tin­tis. Tai yra tie­sa ne tik dia­be­tu ser­gan­čiam, bet ir kiek­vie­nam žmo­gui. JAV vy­riau­sy­bės eks­per­tai yra pa­ren­gę 5 va­do­vė­lius apie tai, kaip pa­si­rink­ti mais­to pro­duk­tus. Lai­ky­da­ma­si jų pa­ta­ri­mų, kiek­vie­na šei­ma ga­li ge­rai val­gy­ti ir pa­gel­bė­ti dia­be­tu ser­gan­čiam šei­mos na­riui.       Mi­ty­bos va­do­vo pi­ra­mi­dė       Ge­ra prie­mo­nė       Mi­ty­bos va­do­vo pi­ra­mi­dė yra ge­ra pir­mi­nio mai­ti­ni­mo­si pla­na­vi­mo prie­mo­nė dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms. Ji ro­do mais­to pro­duk­tų rū­šis kiek­vie­nam, ku­ris no­ri bū­ti svei­kas. Ge­riau­sias pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas vi­sai šei­mai yra tin­ka­miau­sias ir ser­gan­čia­jam dia­be­tu. Tai­gi pa­si­rink­ti val­gius pa­gal mi­ty­bos va­do­vo pi­ra­mi­dę yra ne­sun­ku. Ja ga­li­te va­do­vau­tis ir jūs, re­gu­liuo­da­mi sa­vo mi­ty­bą ge­res­nei svei­ka­tos ir dia­be­to kon­tro­lei.       Mais­to pro­duk­tai kiek­vie­na­me pi­ra­mi­dės sky­riu­je tei­kia ne­ma­žai me­džia­gų, bet ne vi­sus vi­ta­mi­nus ir mi­ne­ra­lus, ku­rių rei­kia kiek­vie­ną die­ną. Svar­bu val­gy­ti vi­sų rū­šių mais­to pro­duk­tų! Jums rei­kia val­gy­ti dau­giau mais­to pro­duk­tų, ku­rie pa­ro­dy­ti di­džiuo­siuo­se sky­riuo­se pi­ra­mi­dės apa­čio­je ir ma­žiau tų, ku­rie pi­ra­mi­dės vir­šu­ti­nė­je da­ly­je (žr. pav.).       Mitybos piramidė       Rink­da­mie­si pro­duk­tus pa­gal pi­ra­mi­dę, pri­si­min­ki­te: kuo na­tū­ra­les­ni pro­duk­tai, tuo tin­ka­mes­ni jums (2 len­telė).       Tai­gi, kuo mais­tas yra la­biau ap­do­ro­tas, tuo ma­žiau nau­din­gas. Prieš pirk­da­mi ar val­gy­da­mi pro­duk­tus, klaus­ki­te sa­vęs „Ar ge­rai pa­si­rin­kau svei­kes­nį maistą?“       Nau­din­ga pi­ra­mi­dė       Mais­to pro­duk­tus rink­da­mie­si pa­gal pi­ra­mi­dę kas­dien ir kiek­vie­nam val­gy­mui, jūs ge­rin­si­te sa­vo svei­ka­tą. Svar­būs to­liau pa­tei­kia­mi šeši pa­ta­ri­mai.       Val­gy­ti­nas įvai­rus mais­tas       Val­gy­da­mi įvai­rų mais­tą, jūs gau­na­te dau­giau rei­kia­mų vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Va­di­na­si, rei­kė­tų val­gy­ti mais­to iš vi­sų pa­ro­dy­tų gru­pių, tik pa­si­rink­ti skir­tin­gus kiek­vie­nos gru­pės pro­duk­tus.       Ge­riau­siai krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­lei kas­dien var­to­ki­te pa­na­šų kie­kį tos pa­čios gru­pės mais­to. Pvz., iš duo­nos, grū­di­nių, ry­žių ir ma­ka­ro­nų gru­pės ar vai­sių ir pie­no gru­pės.       Šie mais­to pro­duk­tai tu­ri daug an­glia­van­de­nių ir da­ro di­džiau­sią įta­ką krau­jo gliu­ko­zės kie­kiui. Jie yra la­bai mais­tin­gi ir svar­bu val­gy­ti pa­na­šų jų kie­kį kas­dien, kad bū­tų leng­viau kon­tro­liuo­ti dia­be­tą.       Ko­re­guo­ti­nas kū­no svo­ris       Pa­lai­ky­ti tin­ka­mą kū­no svo­rį yra svar­bu vi­siems dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms. Pa­pil­do­mi kū­no rie­ba­lai žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, or­ga­niz­mui sun­ki­na pa­nau­do­ti nuo­sa­vą in­su­li­ną. Šiems žmo­nėms ne­te­kus nors ke­lių ki­log­ra­mų svo­rio, pa­ge­rė­ja dia­be­to kon­tro­lė. II ti­po dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, ku­rių krau­jo gliu­ko­zės yra per daug, ne­leng­va iš­lai­ky­ti no­ri­mą svo­rį.       Svei­kos mi­ty­bos pla­ne yra svar­bu:       »  val­gy­ti tin­ka­mą mais­tą,       »  val­gy­ti jums in­di­vi­du­a­liai nu­ro­dy­tus pro­duk­tų kie­kius,       »  su­ba­lan­suo­ti mais­tą su fi­zi­niais pra­ti­mais ir vais­tais.       Vi­si šie da­ly­kai leng­vi­na svei­ka­tos prie­žiū­rą, dia­be­to ir kū­no svo­rio kon­tro­lę. Pa­si­ren­kant pro­duk­tus pa­gal pi­ra­mi­dę, ga­li­ma lai­ky­tis svei­kos, ma­žai rie­ba­lų tu­rin­čios die­tos, ku­ri tin­ka­ma ir ko­re­guo­ti svo­riui. Ta­čiau, jei­gu per daug sve­ria­te, jums rei­kės griež­tes­nio mi­ty­bos ir fi­zi­nių pra­ti­mų pla­no. Pa­si­tar­ki­te su die­to­lo­gu.       Rin­ki­tės kuo ma­žiau rie­ba­lų ir cho­les­te­ro­lio tu­rin­čią die­tą       Gry­ni rie­ba­lai, pvz., alie­jus, mar­ga­ri­nas ir svies­tas, yra pa­ro­dy­ti pi­ra­mi­dės vir­šū­nė­je ma­žiau­sia­me sky­re­ly­je. Va­di­na­si, svei­kos mi­ty­bos pla­ne jų tu­rė­tų bū­ti la­bai ma­žai. Jie sto­ko­ja vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų. Kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je esan­tys kie­ti rie­ba­lai (pvz., gy­vu­li­niai ir ku­li­na­ri­niai, ku­rie yra de­da­mi į teš­las dėl tra­pu­mo) die­to­je tu­ri už­im­ti itin men­ką da­lį, nes ken­kia šir­džiai.       »  Že­mes­nė­je pi­ra­mi­dės da­ly­je nu­ro­dy­ti pro­duk­tai taip pat ga­li bū­ti rie­būs. Daug pro­duk­tų iš pie­no ir mė­sos sky­riaus (pvz., ne­nu­grieb­tas pie­nas, sū­ris, šo­ni­nė) tu­ri daug gy­vu­li­nių rie­ba­lų. Dar že­mes­nė­je pi­ra­mi­dės da­ly­je nu­ro­dy­ti pro­duk­tai pa­pras­tai nė­ra rie­būs. Bet to­kie pa­tie­ka­lai, kaip skru­din­tos bul­vės ar dar­žo­vės pa­da­že, tu­ri rie­ba­lų, ku­rie de­da­mi ga­mi­ni­mo me­tu.       »  Rin­ki­tės ne­rie­bius bal­ty­mi­nius pro­duk­tus, pvz., viš­tie­ną, ka­la­ku­tie­ną ir lie­są mė­są, vie­toj rie­bių šal­tos mė­sos už­kan­džių, deš­re­lių ar rie­šu­tų.       »  Ven­ki­te ska­nin­ti mais­to pa­tie­ka­lus ku­li­na­ri­niais rie­ba­lais, svies­tu, mar­ga­ri­nu, tau­kais, alie­ju­mi, pa­dažais ir pan.       »  Ma­žiau val­gy­ki­te rie­ba­luo­se kep­tų mais­to pro­duk­tų. Svei­kes­ni la­bai di­de­lia­me karš­ty­je, ant at­vi­ros ug­nies ar gro­te­lių kep­ti ar ga­ruo­se ant leng­vos ug­nies vir­ti pa­tie­ka­lai.       »  Rin­ki­tės 1% rie­bu­mo ir nu­grieb­to pie­no pro­duk­tus.       »  Rie­bius rau­do­nos mė­sos pro­duk­tus val­gy­ki­te ne daž­niau kaip tris kar­tus per sa­vai­tę.             »  Kiau­lie­nos ar jau­tie­nos nu­ga­ri­nės iš­pjo­vas rei­kia ap­do­ro­ti dau­giau ne­gu ki­tas iš­pjo­vas.             »  Vi­si ma­to­mi rie­ba­lai nuo gy­vu­lių mė­sos ir paukš­tie­nos nuim­ti­ni prieš vi­ri­mą.             »  Val­gy­ti svei­kiau ma­žas mė­sos por­ci­jas (maž­daug jū­sų del­no dy­džio).       »  Mais­to pro­duk­tus ska­nin­ki­te ne­rie­biais prie­sko­niais. Nau­do­ki­te cit­ri­nos ar cit­ri­nos rūgš­ties sul­tis, aro­ma­tin­gą ac­tą, ma­žai ka­lo­rin­gus sa­lo­tų pa­da­žus, jo­gur­tą, šiek tiek vy­no vie­toj svies­to, mar­ga­ri­no, grie­ti­nės ar ki­tų rie­ba­lų.       Pa­si­skai­čiuo­ki­te, kiek jums rei­kia kas­dien su­val­gy­ti rie­ba­lų. Rie­ba­lai tu­ri su­da­ry­ti maž­daug 25 – 30 % ben­dro ener­gi­jos po­reikio.       Pa­vyz­dys: jei jums pa­rai rei­kia apie 2000 kcal. Iš rie­ba­lų jūs tu­ri­te vi­du­ti­niš­kai gau­ti 2000 kcal x 30% = 600 kcal. 1 g rie­ba­lų iš­ski­ria 9 kcal. Jums rei­kės su mais­tu gau­ti 600 kcal: 9 kcal = 67 g rie­ba­lų.       Die­tai rin­ki­tės gau­siai dar­žo­vių, vai­sių ir grū­di­nių pro­duk­tų       Rink­da­mie­si an­glia­van­de­nin­gus pro­duk­tus (tai duo­na, ko­šės, ry­žiai, ma­ka­ro­nai, vai­siai ir dar­žo­vės), ku­rie su­da­ro di­dži­ą­ją pi­ra­mi­dės da­lį, gau­si­te svar­biau­sių vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir, ži­no­ma, skai­du­lų. Skai­du­los pa­de­da ma­žin­ti krau­jo rie­ba­lus, ska­ti­na žar­ny­no veik­lą ir lė­ti­na cuk­raus ab­sorb­ci­ją po val­gio. Skai­du­lin­gas mais­tas yra:       »  švie­ži vai­siai ir dar­žo­vės su žie­ve­lė­mis ir ode­lė­mis,       »  džio­vin­tos pu­pe­lės, žir­niai ar lę­šiai.       Ma­žiau­siai kar­tą per sa­vai­tę pa­grin­di­nį pa­tie­ka­lą val­gy­ki­te be mė­sos.       At­si­sa­ky­ki­te ar mažin­ki­te cuk­raus       Daug cuk­raus tu­rin­tys pro­duk­tai yra pa­ro­dy­ti ma­žiau­sia­me sky­re­ly­je pi­ra­mi­dės vir­šu­je. Va­di­na­si, la­bai sal­dūs mais­to pro­duk­tai, pvz., de­ser­tai ar gai­vi­nan­tys gė­ri­mai, yra men­ka­ver­tis mais­tas. Kad bū­tų ge­ra svei­ka­ta, jų at­si­sa­ky­ki­te ar sai­kin­gai var­to­ki­te.       »  La­bai sal­džių pro­duk­tų po tru­pu­tė­lį ga­li pa­ra­gau­ti dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės. Bet ge­rai pa­gal­vo­ki­te, ar tai ver­ta da­ry­ti, jei jū­sų svo­ris ir dia­be­tas yra ne­kon­tro­liuo­ja­mi. Šie pro­duk­tai tu­ri bū­ti įskai­čiuo­ja­mi į ben­drą mi­ty­bos pla­ną.       »  Jei­gu no­ri­te pa­si­mė­gau­ti sal­du­my­nais, ku­rie ne­di­din­tų svo­rio ir krau­jo gliu­ko­zės:             »  rin­ki­tės die­ti­nius vie­toj įpras­tų ne­al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus,             »  var­to­ki­te ne­ka­lo­rin­gus sal­dik­lius įvai­riems de­ser­tams ir kt.,             »  pu­din­gus, dre­bu­čius ir gė­ri­mų mi­ši­nius ska­nin­ki­te ne­ka­lo­rin­gais sal­dik­liais.       Ven­ki­te drus­kos ir sū­dy­tų pro­duk­tų       Žmo­nės kar­tais val­go per sū­rų mais­tą. Kai ku­riems žmo­nėms, ypač ser­gan­tiems dia­be­tu, tai ga­li di­din­ti krau­jo spau­di­mą. Ne­kon­tro­liuo­ja­mas per di­de­lis krau­jo spau­di­mas ke­lia ir ki­tų svei­ka­tos su­tri­ki­mų grės­mę. Kad jų iš­veng­tu­mė­te:       »  Kuo ma­žiau sū­dy­ki­te ga­mi­na­mą ar pa­tie­kia­mą mais­tą.       »  Ven­ki­te kon­ser­vuo­tų ar šal­dy­tų, sū­dy­tų mais­to pro­duktų.       »  Drus­ką keis­ki­te prie­sko­ni­nė­mis žo­lė­mis, dar­žo­vė­mis ar ne­sū­dy­tais prie­sko­nių mi­ši­niais.       »  Ska­nin­ki­te mais­tą kar­čiai­siais, kve­pian­čiai­siais pi­pi­rais ar pa­pri­ka.       »  Rin­ki­tės kuo na­tū­ra­les­nius mais­to pro­duk­tus. Ma­žiau ap­do­ro­ti pro­duk­tai yra ne­sū­rūs.       O kaip su al­ko­ho­liu?       Al­ko­ho­lio at­si­sa­ky­ti­na, o šven­čių pro­ga var­to­ti­na sai­kin­gai. Ir šven­tės me­tu, ven­giant ne­lai­mės, rei­kia lai­ky­tis to­kios tai­syk­lės – ne dau­giau kaip1 por­ci­ja pa­rai.       1 por­ci­ja yra: 340 g alaus ar­ba 190 g vy­no (šam­pa­no), ar­ba 40 g stip­raus gė­ri­mo.       Al­ko­ho­lis ga­li ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zę dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms, tiek be­si­gy­dan­tiems in­su­li­nu, tiek tab­le­tė­mis.       Pa­si­tar­ki­te su sa­vo gy­dy­to­ju ar slau­gy­to­ju dia­be­to­lo­gu, kaip sau­giai var­to­ti al­ko­ho­lį, jei jūs švirkš­čia­tės in­su­li­ną ar var­to­ja­te tab­le­tes. Nėš­čios mo­te­rys tu­rė­tų vi­sai at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­li­nių gė­rimų.       Tin­ka­mai nu­sta­ty­tas val­gio kie­kis       Kas­dien rei­kia­mą mais­to kie­kį le­mia ke­le­tas ap­lin­ky­bių. Vie­na iš jų yra žmo­gaus dy­dis – svo­ris ir ūgis. Ener­gi­jos po­rei­kiui tu­ri įta­kos ir tai, kiek žmo­gus mankš­ti­na­si. In­ten­sy­viai be­si­mankš­ti­nan­tys ar dir­ban­tie­ji sun­kų fi­zi­nį dar­bą su­nau­do­ja dau­giau ener­gi­jos ne­gu pa­sy­vie­ji. Ener­gi­jos kie­kis mais­te yra ma­tuo­ja­mas ka­lo­ri­jo­mis.       Mi­ty­bos pla­na­vi­mas ser­gan­tie­siems I ti­po dia­be­tu       Jei jūs ser­ga­te I ti­po dia­be­tu, ši li­ga ne­kei­čia or­ga­niz­mo ka­lo­ri­jų reik­mės. Jums rei­kia tiek pat mais­to, kiek rei­kė­tų, jei ne­sirg­tu­mė­te. To­dėl la­bai svar­bu, kad jūs su sa­vo dia­be­to prie­žiū­ros ko­man­da nu­sta­ty­tu­mė­te in­su­li­no do­zę pa­gal jums rei­ka­lin­gą mais­to kie­kį. Tuo at­ve­ju jū­sų or­ga­niz­mas ga­li tin­ka­mai su­nau­do­ti su­val­go­mą mais­tą.       Ne­ge­ra prak­ti­ka val­gy­ti la­bai ma­žai, sten­gian­tis iš­lai­ky­ti krau­jy­je nor­ma­les­nį gliu­ko­zės kie­kį. Kur kas leng­viau iš­veng­ti la­bai di­de­lio ir la­bai ma­žo gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je, su­val­gant re­a­liai rei­ka­lin­gą mais­to kie­kį.       Jei per ma­žai sve­ria­te ir daž­nai jau­čia­te al­kį, jū­sų or­ga­niz­mas sto­ko­ja mais­to. Tai ga­li at­si­tik­ti dėl dvie­jų prie­žas­čių:       »  per mažai val­go­te;       »  gliu­ko­zės jū­sų krau­jy­je daž­nai yra ge­ro­kai dau­giau už nor­mą. Kai gliu­ko­zės jū­sų krau­jy­je yra per daug, di­de­lė ka­lo­ri­jų da­lis iš or­ga­niz­mo pa­ša­li­na­ma su šla­pi­mu. Štai ko­dėl yra sun­ku iš­lai­ky­ti nor­ma­lų svo­rį, kai dia­be­tas yra ne­kon­tro­liuo­ja­mas.       Kiek­vie­ną die­ną val­gant to­kį pat mais­to kie­kį, leng­viau re­gu­liuo­ti in­su­li­no ir mais­to są­vei­ką. Tai yra vie­na iš svar­biau­sių prie­mo­nių pla­nuo­ti ser­gan­čio­jo I ti­po dia­be­tu mi­tybą.       Mi­ty­bos pla­na­vi­mas ser­gan­tie­siems II ti­po dia­be­tu       Dau­gu­mas žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, per daug sve­ria. Per di­de­lis rie­ba­lų kie­kis daž­nai yra vie­na iš prie­žas­čių, dėl ku­rių blo­gė­ja or­ga­niz­mo ge­bė­ji­mas ga­min­ti ir nau­do­ti sa­vo in­su­li­ną. Ant­svo­rio me­ti­mas yra veiks­min­giau­sia II ti­po dia­be­to gy­dy­mo prie­mo­nė.       Kai ku­riems II ti­po li­go­niams, nu­me­tu­siems 5 ar dau­giau ki­log­ra­mų, cuk­raus kie­kis tam­pa nor­ma­les­nis. To­dėl žmo­nėms, su­ma­ži­nu­siems svo­rį, kar­tais ga­li­ma ma­žin­ti vais­tų.       De­ja, su­mažin­ti ir išlai­ky­ti tin­ka­mą svo­rį yra ne­leng­va. Kad ma­žė­tų svo­ris, jūs pri­va­lo­te:       »  mažiau val­gy­ti;       »  rink­tis ne­rie­bų ir ma­žiau sal­dų mais­tą, skai­čiuo­ti ka­lo­rijas;       »  dau­giau mankš­tin­tis.       Ma­ža ži­no­ti, kad tu­rė­si­te sai­kin­giau val­gy­ti ir dau­giau ju­dė­ti. Svar­bu – re­a­liai tai da­ry­ti. Dau­gu­mai žmo­nių rei­kė­tų su­si­da­ry­ti de­ta­lų mi­ty­bos ir fi­zi­nės veik­los pla­ną. Ser­gan­tį­jį tu­rė­tų pa­lai­ky­ti šei­mos na­riai, dia­be­to ko­man­da ar ki­ti žmo­nės, ban­dan­tys ma­žin­ti sa­vo svo­rį. Pa­si­tar­ki­te su sa­vo gy­dy­to­ju, die­tos spe­cia­lis­tu ar slau­gy­to­ju dia­be­to­lo­gu apie jums tin­ka­miau­sią spren­di­mą.       Re­gu­lia­rus val­gy­mas       Val­gy­ti kas­dien po 3 ar dau­giau kar­tų ir už­kan­džiau­ti yra pa­to­gu ir svei­ka dau­gu­mai žmo­nių. Val­gant re­gu­lia­riai – pa­skirs­tant mais­tą vi­sai die­nai, yra leng­viau iš­lai­ky­ti nor­ma­lų svo­rį ir ge­rai jaus­tis. Žmo­nės, ku­rie val­go re­gu­lia­riai, pa­gal ga­li­my­bes tuo pa­čiu lai­ku, ti­kė­ti­na, kad pa­sto­viai gau­na vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų, rei­ka­lin­gų ge­rai svei­ka­tai.       Tai­gi kiek­vie­nas žmo­gus ga­li svei­kiau jaus­tis ir tu­rė­ti dau­giau ener­gi­jos, jei val­go re­gu­lia­riai. Bet ne vi­sa­da įma­no­ma val­gy­ti pla­nuo­tu lai­ku. Pla­nai kei­čia­si. Žmo­nės sku­ba. Ar nie­ko blo­go ne­at­si­tiks, jei ser­gan­ty­sis dia­be­tu pra­leis ar ati­dė­lios val­gymą?       Ne­re­gu­lia­rus val­gy­mas ne­var­to­jan­tie­siems vais­tų       Jei­gu jūs ser­ga­te II ti­po dia­be­tu ir ne­var­to­ja­te vais­tų, jums pra­leis­tas ar ati­dė­tas val­gy­mas tik su­kels al­kį. Vis dėl­to iš­al­kęs žmo­gus ga­li per­si­val­gy­ti, to­dėl jam sun­kiau mes­ti svo­rį. Tuo tar­pu dau­gu­mai žmo­nių, ser­gan­čių II ti­po dia­be­tu, nau­din­ga ma­žin­ti svo­rį. O tai pa­da­ry­ti jiems leng­viau re­gu­lia­riai val­gant, ap­mal­ši­nant al­kį. Jei ne­si­se­ka su­ma­žin­ti svo­rį, kon­sul­tuo­ki­tės su gy­dy­to­ju.       Ne­re­gu­lia­rus val­gy­mas be­si­gy­dan­tie­siems vais­tais       Jei­gu jūs ser­ga­te II ti­po dia­be­tu, ku­rio gy­dy­mui var­to­ja­te tab­le­tes, jums pra­lei­dus ar ati­dė­jus val­gy­mą ga­li per daug su­ma­žė­ti krau­jo gliu­ko­zė.       Val­gy­mo pra­lei­di­mas ar ati­dė­lio­ji­mas ga­li kenk­ti žmo­nėms, ku­rie lei­džia­si in­su­li­ną, ypač I ti­po li­go­niams. Mat su­leis­tas in­su­li­nas pa­sto­viai ma­ži­na cuk­raus krau­jy­je. Tai­gi yra la­bai svar­bu su­ba­lan­suo­ti mais­tą vi­sai die­nai pa­gal in­su­li­no po­vei­kį. Tai pa­de­da iš­veng­ti hi­pog­li­ke­mi­jos (krau­jo gliu­ko­zės stai­gaus su­ma­žė­ji­mo).       Val­gy­mas lai­ku yra la­bai svar­bi mi­ty­bos pla­na­vi­mo da­lis žmo­nėms, ser­gan­tiems I ti­po dia­be­tu ir ki­tiems, ku­rie gy­do­si in­su­linu.       Val­gy­ki­te ir užkandžiau­ki­te re­gu­lia­riai       Jei jūs var­to­ja­te in­su­li­ną ar tab­le­tes, tin­ka­mai pa­skirs­ty­ki­te die­nos mais­to kie­kį pa­grin­di­niams val­gy­mams ir už­kan­džia­vi­mams. Jei jūs lei­džia­tės in­su­li­ną, ne­pa­mirš­ki­te už­kąs­ti prieš mie­gą. Tai pa­dės per daug ne­su­ma­žė­ti gliu­ko­zės krau­jy­je naktį.       Pa­si­tar­ki­te su sa­vo gy­dy­to­ju, die­to­lo­gu ar slau­gy­to­ju dia­be­to­lo­gu, kaip ge­riau pa­skirs­ty­ti mais­tą vi­sai die­nai. Jū­sų dar­bo gra­fi­kas, var­to­ja­mi an­ti­dia­be­ti­niai vais­tai, ape­ti­tas ir ki­ti veiks­niai tu­ri įta­kos ren­kan­tis ge­riau­sią val­gy­mo lai­ką. Už­si­ra­šy­ki­te, ka­da pla­nuo­ja­te val­gy­ti ir už­kan­džiau­ti.       Ge­riau­sias val­gy­mo ir užkandžia­vi­mo lai­kas                             Lai­kas       Pus­ry­čiai ..................       Prieš­pie­čiai ..............       Pie­tūs ......................       Pa­va­ka­riai .................       Va­ka­rie­nė .................       Nak­ti­pie­čiai ...............       Svar­bu lai­ky­tis čia pa­tei­kia­mų pa­ta­ri­mų:       »  Rink­da­mie­si svei­kus mais­to pro­duk­tus, rem­ki­tės mi­ty­bos va­do­vo pi­ra­mi­de.       »  Mai­tin­ki­tės įvai­riu mais­tu.       »  Var­to­ki­te mažiau cuk­raus.       »  Val­gy­ki­te dau­giau skai­du­lų tu­rin­tį mais­tą.       »  Kuo ma­žiau sū­dy­ki­te (ar­ba vi­sai ne­sū­dy­ki­te) val­gius.       »  Var­to­ki­te ma­žiau rie­ba­lų, ypač gy­vu­li­nių.       »  Su­val­gy­ki­te rei­ka­lin­gą nu­si­sta­ty­tą mais­to kie­kį.       »  Val­gy­ki­te ir už­kan­džiau­ki­te re­gu­lia­riai, kad bū­tų ga­li­ma su­ba­lan­suo­ti vais­tus ir mal­šin­ti al­kį.       »  In­di­vi­du­a­lų mi­ty­bos pla­ną su­da­ry­ki­te su die­to­lo­gu. Puslapiai 28-30 Fizinis aktyvumas       Mankštos nau­da       Fi­zi­nis la­vi­ni­mas yra nau­din­gas kiek­vie­nam, bet itin svar­bus ser­gan­tie­siems dia­be­tu. Re­gu­lia­ri mankš­ta ga­li jums pa­dė­ti:       »  ge­riau kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį. Mat leng­vas fi­zi­nis krū­vis ska­ti­na or­ga­niz­mą su­de­gin­ti gliu­kozę.       »  re­gu­liuo­ti kū­no svo­rį, su­de­gi­nant ka­lo­ri­jas ir rie­ba­lus. Fi­zi­niai pra­ti­mai ir tin­ka­mas mais­tas, de­ri­na­mi kar­tu, pa­de­da pa­siek­ti ir pa­lai­ky­ti tin­ka­mą svo­rį, ge­ri­na svei­ka­tą. Jei­gu jūs sve­ria­te per daug ir ser­ga­te II ti­po dia­be­tu, svo­rio me­ti­mas yra svar­biau­sia li­gos kon­tro­lės prie­mo­nė.       »  stip­rin­ti svei­ka­tą. Re­gu­lia­ri mankš­ta ge­ri­na krau­jo apy­ta­ką, spau­di­mą, stip­ri­na šir­dį ir plau­čius.       »  ge­riau jaus­tis fi­ziškai ir emo­cio­na­liai. Re­gu­lia­ri mankšta tei­kia ener­gi­jos, mažina įtam­pą ir stre­są.       Pa­si­rin­ki­te jums tin­kamą mankšti­ni­mo­si formą       Yra daug da­ly­kų, ku­rie ga­li di­din­ti jū­sų ak­ty­vu­mą. Svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą fi­zi­nio la­vi­ni­mo, mankš­tos for­mą, ku­ri jums pa­tik­tų. Nuo to, ką jūs mėgs­ta­te da­ry­ti ir koks yra jū­sų da­bar­ti­nis fi­zi­nis pa­si­ruo­ši­mas, pri­klau­so tei­sin­gas fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pa­si­rin­ki­mas. 3 len­te­lė­je yra iš­var­dy­ta ke­le­tas siū­lo­mų fi­zi­nės veik­los rū­šių. Taip pat pa­ro­dy­ta, kiek įvai­riai fi­zi­nei veik­lai su­nau­do­ja­ma ka­lo­ri­jų.       Vaikščio­ji­mo pra­našumai       Vaikš­čio­ji­mas yra pui­ki ir pa­to­gi mankš­tos for­ma. Yra ge­ras bū­das pra­dė­ti fi­zi­nio la­vi­ni­mo pro­gra­mą, ypač jei ne­bu­vo­te la­bai ak­ty­vus.       Pa­žiū­rė­ki­me, ko­kie jo pra­na­šu­mai?       »  Jūs jau ži­no­te, kaip vaikš­čio­ti. Jums ne­rei­kia ypa­tin­gų ge­bė­ji­mų, bran­gių įren­gi­nių ar prie­mo­nių. Vis­kas, ko rei­kia, tai med­vil­ni­nės ko­ji­nės ir pa­to­gi ava­ly­nė.       »  Jūs ga­li­te vaikš­čio­ti bet kur, net­gi po par­duo­tu­ves. Tin­ka­ma pa­si­vaikš­čio­ji­mo vie­ta alė­ja, par­kas, gra­žios apy­lin­kės.       »  Jūs ga­li­te vaikš­čio­ti bet ku­riuo me­tu. Jūs ga­li­te kop­ti laip­tais, užuot ki­lę lif­tu, ir ma­ši­ną sta­ty­ti to­liau nuo na­mo du­rų.       »  Vaikš­čio­ji­mas ga­li bū­ti so­cia­li­nės veik­los pra­mo­ga. Jūs ga­li­te pa­tir­ti ma­lo­nu­mą, ei­da­mi drau­ge su ki­tais žmo­nė­mis, įdo­miais pa­šne­ko­vais. Kar­tu pa­si­vaikš­čio­ji­mas yra tar­si pra­ti­mas.       Pa­si­ruošimas pra­ti­mams       Ap­si­lan­ky­ki­te pas gydytoją       Prieš pra­de­dant bet ku­riuos pra­ti­mus yra svar­bi vi­sa­pu­siš­ka me­di­ci­ni­nė kon­tro­lė. Pa­si­kal­bė­ki­te su gy­dy­to­ju apie fi­zi­nės veik­los rū­šį, ką jūs no­rė­tu­mė­te da­ry­ti, ir gau­ki­te jo pri­ta­ri­mą. Pa­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju, jei ken­čia­te dėl ko­kių nors svei­ka­tos su­tri­ki­mų, nes tai ga­li ri­bo­ti jū­sų mankš­ti­ni­mo­si bū­dus.       Ži­no­ki­te ki­tą fi­zi­nės veik­los po­vei­kį       Kei­čiant fi­zi­nės veik­los rū­šį ar dy­dį, ga­li pri­reik­ti keis­ti mi­ty­bos pla­ną ir vais­tus. Bet ku­ri mankš­ta ga­li di­din­ti jū­sų krau­jo gliu­ko­zės po­ky­čius. Da­ly­kai, ku­rie yra iš­var­dy­ti sky­re­ly­je ,,Kas yra svar­bu“, pa­dės jums iš­veng­ti fi­zi­nės veik­los bė­dų, to­kių kaip krau­jo gliu­ko­zės stai­gus ma­žė­ji­mas.       Yra daug fi­zi­nės veik­los bū­dų       Net to­kie da­ly­kai, apie ku­riuos jūs gal­būt nė ne­pa­ma­nė­te, ga­li pri­lyg­ti mankš­tai, su­de­gin­ti pa­pil­do­mai ka­lo­ri­jų ir ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zės. Na­mų ruo­ša, so­di­nin­kys­tė, ap­si­pir­ki­mas, eks­kur­si­jos, šo­kiai, žai­di­mas su vai­kais ar anū­kais – šia veik­la ga­li­ma su­nau­do­ti dau­giau ka­lo­ri­jų ir krau­jo gliu­ko­zės ne­gu įpras­tu die­nos re­ži­mu.       Jei­gu var­to­ja­te in­su­li­ną ar tab­le­tes, jū­sų krau­jo gliu­ko­zę ga­li ma­žin­ti mi­nė­ta veik­la. Jei jūs tai pa­ste­bi­te, ga­li­te kar­tais to­kia veik­la pa­keis­ti mankštą.       Fi­zi­nio la­vi­ni­mo tiks­lai       »  Mankš­tin­ki­tės 3 kar­tus per sa­vai­tę po 20 – 30 min.       »  Mankš­tin­tis ga­li­te ta­da, jei jū­sų šir­dies pla­ki­mo daž­nis yra nor­ma­lus.       Kaip pa­skai­čiuo­ti šį daž­nį?       1. Iš 220 at­im­ki­te am­žių (A). Tai ir bus aukščiau­sias sau­gus šir­dies pla­ki­mo dažnis (B).       2. Ta­čiau nė­ra ge­rai per stip­riai mankš­tin­tis. Rei­kė­tų mankš­tin­tis nuo 50% iki 75% B. Pa­si­tei­rau­ki­te gy­dy­to­jo, ko­kį pro­cen­tą jūs tu­rė­tu­mė­te nau­do­ti (C).       3. Pa­dau­gin­ki­te B iš C ir gau­si­te jums rei­kia­mą šir­dies pla­ki­mo daž­nį (D).       Pa­vyz­dys, kaip rei­kė­tų pa­skai­čiuo­ti sau­giau­sią šir­dies pla­ki­mo daž­nį 63 me­tų am­žiaus (A) žmo­gui, ku­riam gy­dy­to­jas pa­ta­rė mankš­tin­tis maž­daug 75% (C) sau­giau­siu šir­dies pla­ki­mo dažniu:       »  Kad su­ma­žin­tu­mė­te rie­ba­lų, pla­ni­nis daž­nis tu­rė­tų bū­ti nuo 60% iki 70% jū­sų di­džiau­sio sau­gaus šir­dies pla­ki­mo daž­nio (B). Jūs tu­rė­tu­mė­te mankš­tin­tis 5 die­nas per sa­vai­tę, jei­gu no­rė­tu­mė­te mes­ti svo­rį.       Li­ki­te sau­gūs!       »  Kad ir ko­kio po­bū­džio fi­zi­nį ak­ty­vu­mą rink­tu­mė­tės, pra­dė­ki­te lė­tai ir pa­si­ta­rę su gy­dy­to­ju. Pra­dė­ki­te mankš­tin­tis tik nuo 5 iki 10 min. per die­ną. Lai­ką ir krū­vį di­din­ki­te pa­ma­žu.       »  Jei­gu gy­do­tės in­su­li­nu ar tab­le­tė­mis, krau­jo gliu­ko­zę tik­rin­ki­te prieš mankš­tą ir po jos.       »  Vaikš­čio­ki­te lė­tai 5–10 min. ir at­li­ki­te pa­ruo­šia­muo­sius pra­ti­mus prieš pra­dė­da­mi ak­ty­ves­nę mankš­tą. At­vės­ki­te ta pa­čia tvar­ka.       »  Mankš­tin­da­mie­si ger­ki­te dau­giau ne­ka­lo­rin­gų skys­čių, pvz., van­dens.       »  Vi­są lai­ką mū­vė­ki­te dia­be­to iden­ti­fi­ka­vi­mo žen­klą apy­ran­kę ar tu­rė­ki­te prie sa­vęs kor­te­lę. Ge­riau­siai abu.             »  Kor­te­lė­je ar pa­žy­mė­ji­me yra įra­šy­ta jū­sų pa­var­dė ir te­le­fo­no nu­me­ris bei gy­dy­to­jo pa­var­dė ir te­le­fo­no nu­me­ris.             »  Apy­ran­kė ro­do, kad žmo­gus ser­ga dia­be­tu. Taip pat ant jos yra nu­ro­dy­ta vais­tų rū­šis. Jei ne­ga­lė­si­te kal­bė­ti, žmo­nės iš šių žen­klų su­pras, ko­kios pa­gal­bos jums rei­kia. Tai pa­dės iš­gel­bė­ti jū­sų gy­vy­bę.       »  Ne­šio­ki­tės ką nors val­go­mo su cuk­ru­mi. Tu­rė­ki­te 6–7 čiul­pia­mus sal­dai­nius ar gliu­ko­zės tab­le­čių. Jei mankš­ti­nan­tis ar po pra­ty­bų su­ma­žės krau­jo gliu­ko­zės, šie pro­duk­tai pa­dės jos pa­di­din­ti.       »  Pa­pra­šy­ki­te gy­dy­to­jo, kad iš­ra­šy­tų gliu­ka­go­no, ir tu­rė­ki­te jo mankš­tin­da­mie­si.       »  Ser­gan­tie­siems I ti­po dia­be­tu rei­kia pa­si­tik­rin­ti ke­to­nus šla­pi­me ar krau­jy­je, jei­gu krau­jo gliu­ko­zės yra dau­giau kaip 13,3 mmol/l. Jei šla­pi­me yra ke­to­nų, mankš­tą ati­dė­ki­te, iki ty­ri­mo ro­dik­liai taps nor­ma­lūs.       Kas yra svar­bu       »  Rin­ki­tės to­kią fi­zi­nę veik­lą, ku­ri jums tei­kia ma­lo­nu­mą.             »  Pa­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju apie sa­vo spren­dimą.             »  Pra­ti­mus at­li­ki­te kas­dien pa­gal ga­li­mybę tuo pa­čiu laiku.       »  Avė­ki­te med­vil­ni­nes ko­ji­nes ir pa­to­gią ava­ly­nę.       »  Kon­tro­liuo­ki­te krau­jo gliu­ko­zės kie­kį prieš pra­ti­mus ir po jų.       »  Tik­rin­ki­te ke­to­nus šla­pi­me ar krau­jy­je, jei­gu ser­ga­te I ti­po dia­be­tu. Tai yra la­bai svar­bu, jei­gu jū­sų krau­jo gliu­ko­zės yra dau­giau kaip 13,3 mmol/l. Jei šla­pi­me yra ke­to­nų, mankš­tos ne­da­ry­ki­te, iki dia­be­tas taps kon­tro­liuo­ja­mas. Jei­gu dia­be­tas blo­gai kon­tro­liuo­ja­mas, krau­jo gliu­ko­zės gau­sė­ja mankš­ti­nan­tis.       »  Nu­sto­ki­te mankštin­tis ir kvies­ki­tės gy­dy­to­ją, jei­gu ima skau­dė­ti ko­jas ar krū­ti­nę.       »  Prieš kiek­vie­nas pra­ty­bas ir po jų kon­tro­liuo­ki­te, ar ne­at­si­ra­do ant ko­jų žaiz­dų, pūs­lių ar pa­rau­di­mų.       »  Kas­dien užsi­rašyki­te, ka­da ir kiek lai­ko at­lie­ka­te pra­ti­mus.       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, D. Kartheiser, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, N. Voveraitienė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 10000 egz. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.