»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 3 (67) Rugpjūčio mėn., 2010 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Bayer, Berlin Chemie Menarini Baltic, Corpus Medica, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Servier Pharma, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG. Šio numerio pagrindinis rėmėjas - Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vai­kų sva­jo­nė       Š. m. ge­gu­žės 13 d. Kau­no Kal­nie­čių po­li­kli­ni­kos sa­lė­je įvy­ko pir­ma­sis Kau­no vai­kų dia­be­to klu­bo „Sva­ja“ su­si­ti­ki­mas.       At­ėju­sius į sa­lę vai­kus ir jų tė­ve­lius pa­si­ti­ko klu­bo stei­gė-­jai. Ant sta­lų vai­kai ra­do spal­vo­tų pieštu­kų bei bal­to po­pie­riaus la­pų. Ma­žie­ji klu­bo na­riai, va­do­vau­ja­mi dai­lės mo­ky­to­jos Ne­lės Jur­ge­lio­nie­nės, tu­rė­jo pui­kią pro­gą pa­vaiz­duo­ti sa­vo lū­kes­čius bei sva­jo­nes po­pie­riaus la­pe. Tuo me­tu tė­ve­liai tu­rė­jo ga­li­my­bę paben­drau­ti su psi­cho­lo­ge Jo­lan­ta Ži­lio­nie­ne. Pa­grin­di­nė po­kal­bio te­ma – kaip su­de­rin­ti vai­ko psi­cho­lo­gi­nes pro­ble­mas, ser­gant diabetu. Vie­na ma­ma ak­ty­viai da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi apie tai, kiek rei­kė­jo lai­ko ir kan­try­bės jai ir jos vai­kui, ben­drau­jant su psi­cho­lo­gu. Tik po me­tų nuoširdaus ben­dra­vi­mo su šiuo spe­cia­lis­tu bu­vo iš­spręs­ta vie­na, bet ak­tu­a­liau­sia – at­vi­ru­mo – pro­ble­ma. Ši ma­ma be ga­lo dė­kin­ga psi­cho­lo­gei Jo­lan­tai ir yra įsi­ti­ki­nu­si, kad au­gi­nant vai­ką, ser­gan­tį diabetu, yra bū­ti­nas nuo­la­ti­nis ry­šys su psi­cho­lo­gu.       Klu­bo pir­mi­nin­kė Mo­ni­ka Ga­se­vi­čie­nė ak­cen­ta­vo, kad svar­biau­sias stei­gė­jų tiks­las ir mi­si­ja yra iš­mo­ky­ti tė­vus, au­gi­nan­čius dia­be­tu ser­gan­čius vai­kus, gy­ven­ti pil­na­ver­tį gy­ve­ni­mą, pa­brė­žiant psi­cho­lo­go pa­gal­bos svar­bą. Klu­bo stei­gė­jai la­bai dė­kin­gi UAB Abo­vi­ta ir jos at­sto­vei Lai­mai Kau­la­kie­nei už pa­ra­mą, stei­giant diabeto klu­bą.       Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė Li­li­ja Kro­va, vie­na iš klu­bo stei­gė­jų, pa­sa­ko­jo apie įvai­rias ga­li­my­bes ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, or­ga­ni­zuo­jant eks­kur­si­jas, įvai­rias tė­ve­lių ir vai­kų sto­vyk­las, su­si­ti­ki­mus su įdo­miais žmo­nė­mis bei įvai­rių sri­čių gy­dy­to­jais.       Jei Jus su­do­mi­no mū­sų tiks­lai bei sie­kiai, pra­šo­me skam­bin­ti šiais te­le­fo­nais:       pir­mi­nin­kei Mo­ni­kai Ga­se­vi­čie­nei,       mob. tel. 8 698 04595,       gy­dy­to­jai en­dok­ri­no­lo­gei Li­li­jai Kro­vai,       mob. tel. 8 699 67114,       Si­gi­tai Staš­ke­vi­čie­nei,       mob. tel. 8 675 36284.       Kau­no vai­kų dia­be­to klu­bo „Sva­ja“ inf. Kauno vaikų diabeto klubas "Svaja". Vaikiai piešia, 2010 m. Puslapis 2 Vai­kų sto­vyk­la Ka­čer­gi­nė­je       Gy­dy­to­jos en­dok­ri­no­lo­gės Li­li­jos Kro­vos dė­ka nuo ge­gu-­žės 24 d. iki bir­že­lio 4 d. Ka­čer­gi­nės sa­na­to­ri­jo­je Ži­bu­tė bu­vo su­reng­ta sto­vyk­la vai­kams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu. Da­ly­va­vo ir jų tė­ve­liai. Sto­vyk­lą reng­ti pa­dė­jo UAB Abo­vi­ta, UAB Elli Lilly Lietuva, taip pat vi­sas Ka­čer­gi­nės sa­na­to­ri­jos Ži­bu­tė ko­lek­ty­vas: dia­be­to slau­gy­to­ja Jū­ra­tė, mū­sų vai­ku­čius pri­žiū­rė­ju­sios gy­dy­to­jos. Vai­ku­čiams su­teik­tos re­a­bi­li­ta­ci­nės ir svei­ka­tą grą­ži­na­mo­jo gy­dy­mo te­ra­pi­jos, ma­sa­žai, ba­sei­nas, švie­sos te­ra­pi­ja, pur­vo vo­ne­lės ko­jy­tėms, psi­cho­lo­go po­kal­biai su tė­ve­liais ir kt.       Į sto­vyk­lą at­vy­ko vai­kų iš vi­sos Lie­tu­vos: Vil­niaus (2 vai­kai), Šiau­lių (3 vai­kai), Pa­ne­vė­žio (2 vai­kai), Aly­taus (2 vai­kai) ir Kau­no (2 vai­kai). Sto­vyk­lau­to­jai ap­lan­kė Ka­čer­gi­nės vie­to­ves, lan­kė­si pas me­ni­nin­kę Vai­vą, lip­dė iš mo­lio, lan­kė­si Za­pyšky­je, Bo­ta­ni­kos ir zo­o­lo­gi­jos so­de Kau­ne ir kt.       Vai­ku­čius ir jų tė­ve­lius ap­lan­kė LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, ku­ri pa­pa­sa­ko­jo daug įdo­mios ir nau­jau­sios in­for­ma­ci­jos apie cuk­ri­nį dia­be­tą. Ga­vo­me daug pa­ta­ri­mų, kaip au­gin­ti dia­be­tu ser­gan­tį vai­ką. Pas mus sve­čia­vo­si ir po­etė Ze­nė Sa­daus­kai­tė, ku­ri pri­sta­tė vi­sus sa­vo as­me­ni­nius po­ezi­jos re­kor­dus, už­fik­suo­tus Lie­tu­vos re­kor­dų kny­go­je, žais­min­gai ir įdo­miai iliust­ra­vo sa­vo pri­si­sta­ty­mą, ku­ria­me da­ly­va­vo ir mū­sų vai­ku­čiai.       Ačiū vi­siems! Sma­gu, kai esi ne vie­nas, kad mū­sų yra dau­giau ir kad mus vi­sus sie­ja ta pa­ti bė­da – cuk­ri­nis dia­be­tas! Bū­nant kar­tu – leng­viau!       Mo­ni­ka Ga­se­vi­čie­nė       Kauno vaikų diabeto klubo „Svaja“ pirmininkė Puslapis 3 Nen­drė vė­jy­je       Se­niai, kai že­mę val­dė se­nie­ji Die­vai, vi­si gy­ve­no kiek­vie­nas už sa­ve. Taip gy­ven­ti pa­ban­dė ir vie­ni­ša eže­ro nen­drė. De­ja, kai pa­pūs­da­vo stip­res­ni vė­jai, ji vis tap­da­vo sil­pnes­nė, nes ne­tu­rė­da­vo, prie ko pri­glaus­ti sa­vo liau­no kū­no. Su kiek­vie­nu vė­jo šuo­ru ji vis smar­kiau link­da­vo prie le­di­nio eže­ro van­dens. Jai grė­sė nu­grimz­ti į tam­sią ir šal­tą ne­bū­tį.       Tur­būt pa­na­šiai pa­si­jun­ta be­veik kiek­vie­nas, ku­rio at­ža­la nei iš šio, nei iš to ir... Cuk­ri­nis dia­be­tas... Vai­kui... Ma­no vai­kui!.. Ko­dėl ma­no vai­kui?.. Ką da­ry­ti?.. Mes pa­smerk­ti... De­ja, to­kių min­čių kiek­vie­nais me­tais vi­sur, tiek pa­sau­ly­je, tiek ir pas mus Lie­tu­vo­je – mies­tuo­se, mies­te­liuo­se ar kai­muo­se – vis dau­giau. Ne išim­tis – ir Ute­na bei jos ra­jo­nas.       Prieš du su pu­se me­tų pa­si­ju­tau kaip ta nen­drė – vie­ni­ša, nu­skriaus­ta vė­jo, t. y. cuk­ri­nio dia­be­to, gū­sio ir lau­kian­ti tam­sios ir šal­tos ne­bū­ties ar ne­aiš­kios at­ei­ties. Sū­naus li­ga kir­to lyg griaus­ti­nis iš gied­ro dan­gaus...       Be­veik po ge­rų de­vy­ne­rių mė­ne­sių su­ti­kau to­kio pat li­ki­mo žmo­nių. Vie­nos Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kų En­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus se­se­lės pa­ska­tin­ti pra­dė­jo­me kal­bė­ti apie bū­ti­ny­bę kur­ti vai­kų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, klu­bą sa­vo mies­te, Ute­no­je. Tai bu­vo ko­ne iliu­zi­ja, bet... Šių me­tų ko­vo 15 d. bu­vo įre­gist­ruo­tas Ute­nos vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bas. Įkū­rus klu­bą bu­vo gir­dė­ti įvai­rių kal­bų, bet dau­ge­lis, bent kiek su­si­pa­ži­nu­sių su cuk­ri­niu dia­be­tu, lin­kė­jo sėk­mės ir jų lin­kė­ji­mai iš­si­pil­dė. Nors šiuo me­tu klu­bui pri­klau­so tik 17 na­rių (iš jų 8 vai­kai, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu), jau ga­li­me pa­si­gir­ti šio­kiais to­kiais pa­sie­ki­mais:       1. Mes jau pa­žįs­ta­mi.       2. Mes su­si­tin­ka­me, da­li­ja­mės pa­tir­ti­mi ir džiau­gia­mės gy­ve­ni­mu.       3. Mes ži­no­me, kad esa­me to­kie ne vie­ni ir tu­ri­me to­kio pat li­ki­mo drau­gų ne tik Ute­no­je.       Tik įkū­rus klu­bą bu­vo nu­tar­ta įsto­ti į Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ją (LDA). Ne­ap­si­ri­ko­me. Pa­de­dant LDA vie­nas vai­ku­tis, ser­gan­tis cuk­ri­niu dia­be­tu, pa­bu­vo­jo sto­vyk­lo­je Per­val­ko­je. Iš LDA gau­na­me ne­ma­žai in­for­ma­ci­nių lei­di­nių apie šią li­gą ir ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu gliu­ko­zės ir mi­ty­bos kon­tro­lės die­ny­nų. Be vi­so to, du vai­ku­čiai su vie­nu iš tė­ve­lių, pa­si­nau­do­da­mi LDA pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, lie­pos 16–18 d. da­ly­va­vo BA­Y­ER or­ga­ni­zuo­to­je sto­vyk­lo­je Drus­ki­nin­kuo­se.       Pra­dė­ję ieš­ko­ti ry­šių su li­ki­mo drau­gais Lie­tu­vo­je, su­si­ta­rė­me su Kė­dai­nių vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bu Cuk­ri­nu­kas su­reng­ti ben­drą va­sa­ros sto­vyk­lą Ig­na­li­nos ra­jo­ne.       Ka­dan­gi klu­bą įkū­rė­me ne­se­niai, ne­ga­li­me pa­si­gir­ti sa­vo fi­nan­si­ne pa­dė­ti­mi. Kol kas ne­ži­no­me, kaip pa­si­tei­si­no klu­bo na­rių pa­stan­gos, ren­kant 2 proc. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, bet la­bai džiu­gu, kad ben­dram pro­jek­tui su Kė­dai­nių klu­bu pri­ta­rė Ute­nos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­ri fi­nan­siškai pa­rė­mė sto­vyk­lą.       Ži­nau, kad dau­ge­liui iš­gir­dus, kad ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, že­mė slys­ta iš po ko­jų, bet tik­rai ži­nau, kad su­si­bū­rus žmo­nėms su ta pa­čia ne­gan­da žy­miai leng­viau vis­ką iš­tver­ti. Tad bur­ki­tės ir ne­li­ki­te vie­ni­ši kaip ta nen­drė vė­jy­je!       Artūras Gaigalas       Utenos vaikų ir jaunimo diabeto klubo pirmininkas Brangūs skai­ty­to­jai!       Mes vi­si no­ri­me iš ki­tų su­lauk­ti pa­gar­bos ir su­pra­ti­mo. At­ro­do, tai yra taip pa­pras­ta ir kiek­vie­nam pri­ei­na­ma. Net­gi la­bai nau­din­ga, nes pyk­čio ar pa­vy­do ne­bu­vi­mas har­mo­ni­zuo­ja gy­ve­ni­mą, su­tei­kia jam ko­ky­bės. Bet ar daž­nai tai pa­ti­ria­me? Tik­rai ne. Kas gi truk­do? Ri­bo­tu­mas. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo su­pra­ti­mo ri­bas, ku­rias per­ženg­ti yra to­ly­gu pri­pa­žin­ti sa­vo ne­to­bu­lu­mą. Kiek­vie­nas lin­kęs sa­ve ver­tin­ti tik la­bai ge­rai. Toks ver­ti­ni­mas truk­do siek­ti lai­mės ir dar­nos, truk­do įsi­jaus­ti į ki­to žmo­gaus rū­pes­čius, išgy­ve­ni­mus ir ben­dro­mis pa­stan­go­mis siek­ti ge­res­nės gy­ve­ni­mo ko­ky­bės. Yra daug da­ly­kų, ypač iš­ori­nių, so­cia­li­nių, ku­rių ne­įvei­kus ben­dro­mis pa­stan­go­mis, ne­įma­no­ma ir as­me­ni­nė lai­mė. Jau nuo se­nų se­no­vės žmo­nės apie tai kal­ba, gin­či­ja­si, ka­riau­ja, ba­ra­si, bet tą ri­bo­tu­mo kliū­tį daž­niau­siai per­žen­gia se­nat­vė­je, kiek­vie­nas sa­vaip ir in­di­vi­­dua­liai, kai vi­siems at­lei­džia, su­si­tai­ko ir su­pran­ta, kad per daug jė­gų ir lai­ko pra­lei­do sau­go­da­mas ir gin­da­mas sa­vo ri­bo­tu­mo už­dan­gą. Pri­pa­žįs­tant tik sa­ve ir sa­vo tei­su­mą, pa­sau­ly­je gė­rio ir tei­sy­bės ne­dau­gė­ja. Nuo to vi­siems tik blo­giau. Gal apie tai kal­bė­ti yra be­pras­miš­ka? Bus, kaip ir bu­vo, vie­nas ne­pa­kei­si pa­sau­lio. Bet gi­li­nan­tis į sa­ve, daž­niau bū­nant su sa­vi­mi, leng­viau su­pras­ti ki­tus, grei­čiau su­ras­ti ben­drus, vi­siems nau­din­gus ir įgy­ven­di­na­mus spren­di­mus.       Su ge­riau­siais lin­kė­ji­mais,       Vi­da Au­gus­ti­nie­nė Puslapiai 4-5 Lietuvos diabeto asociacijos kronika       »  2010 m. ge­gu­žės 10–16, 17–23 ir 24–30 d. Per­val­ko­je vy­ko LDA su­au­gu­sių­jų, ser­gan­čių I ir II ti­po dia­be­tu, dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­los. Jų va­do­vė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Ge­gu­žės 15 d. Birš­to­ne vy­ko Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta or­ga­ni­za­ci­jos 20-me­čiui pa­mi­nė­ti. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius svei­ki­no Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ge­gu­žės 17–19 d. Briu­se­ly­je, Bel­gi­jo­je, vy­ko Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo ge­ne­ra­li­nis su­si­rin­ki­mas ir kon­fe­ren­ci­ja. Da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė ir val­dy­bos na­rė U. Ša­kū­nie­nė.       »  Ge­gu­žės 18 d. ir lie­pos 9 d. LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo ta­ry­bos po­sė­džiai. Liepos 9 d. juose da­ly­va­vo šios ta­ry­bos na­rė LPOAT pir­mi­nin­kė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ge­gu­žės 20 d., bir­že­lio 23 d., lie­pos 2 ir 8 d. Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų tiks­li­ni­mo ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios ko­mi­si­jos na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ge­gu­žės 21 d. LR Sei­me vy­ko ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­ja „Lė­šų op­ti­mi­za­vi­mas – gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jos ir siū­ly­mai dėl efek­ty­ves­nių vė­žio li­gos gy­dy­mo bū­dų (į kau­lus me­ta­sta­za­vu­sio vė­žio gy­dy­mo at­ve­jis) dis­ku­si­ja“. Da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė ir na­rys G. Ži­žys.       »  Ge­gu­žės 25 d. Bal­ti­jos TV dis­ku­si­jų lai­do­je dėl vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo da­ly­va­vo svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­ta­rė­jas M. Mar­cin­ke­vi­čius, Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos pre­zi­den­tas L. La­ba­naus­kas ir LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nienė.       »  Ge­gu­žės 26 d. Ša­kiuo­se vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Ren­gi­nį pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Ša­kių ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Linelis“ pir­mi­nin­kė B. Jan­čai­tie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Bir­že­lio 2 d. Aly­tu­je vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Ren­gi­nį pa­dė­jo organizuoti Aly­taus ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Vil­tis“ pir­mi­nin­kė L. Oku­ne­vi­čie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­rijos.       »  Bir­že­lio 3 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­kusi su Eu­ro­pos Par­la­men­to in­for­ma­ci­jos biu­ro Lie­tu­vo­je va­do­ve D. Ja­kai­te ir at­sto­ve E. Ra­ma­šaus­kai­te ap­ta­rė ben­d­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes.       »  Bir­že­lio 4 d., lie­pos 23 d. ir rugpjūčio 10 d. V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ko su LDA re­mia­mų dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­lų „Dia­be­to sa­vai­tės“ da­ly­viais (vai­kais ir tė­ve­liais) Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je „Ži­bu­tė“. „Dia­be­to sa­vai­tės“ vy­ko ge­gu­žės 24–30 d., bir­že­lio 21–27 d., lie­pos 12–18 d. ir rug­pjū­čio 3–9 d. Da­ly­va­vo 63 vai­kai ir jau­nuo­liai iš vi­sos Lie­tu­vos.       »  Bir­že­lio 7–13 d. Per­val­ko­je vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu. Mo­ky­mo sto­vyk­los va­do­vė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Bir­že­lio 9 d. Kė­dai­niuo­se vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Ren­gi­nį pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Kė­dai­nių ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Dia­be­tas“ pir­mi­nin­kas R. Ri­mo­šai­tis. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Bir­že­lio 12 d. V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ko su Klai­pė­dos vai­kų ir jau­ni­mo klu­bo „Smal­su­čiai“ sto­vyk­lau­to­jais Pla­te­liuose.       »  Bir­že­lio 16 d. Kre­tin­go­je vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Ren­gi­nį pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Kre­tin­gos ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Vil­ties ke­lio­nė“ pir­mi­nin­kė R. Ma­ciu­le­vi­čie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Bir­že­lio 17 d. On­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­go­nių ben­dri­jos „Krau­jas“ ren­gi­ny­je da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė, na­riai U. Ša­kū­nie­nė, G. Ži­žys.       »  Bir­že­lio 18–20 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė Vie­no­je, Aust­ri­jo­je, da­ly­va­vo 8-ojo­je tarp­tau­ti­nė­je krau­jo, skran­džio ir žar­ny­no vė­žiu ser­gan­čių žmo­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų kon­fe­ren­ci­jo­je „New Ho­ri­zons in Tre­a­ting Can­cer“ („Nau­ji ke­liai gy­dant vė­žį“).       »  Bir­že­lio 22 d. Briu­se­ly­je, Bel­gi­jo­je, vy­ku­siuo­se Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios val­dy­bos na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Bir­že­lio 29 d. Vil­niu­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Pa­pil­do­mo sa­va­no­riš­ko drau­di­mo ana­li­zės re­zul­ta­tų pri­sta­ty­mas“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Lie­pos 1 d. LR Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko SAM pro­jek­tų at­ran­kos ko­mi­te­to po­sė­dis, ku­ria­me so­cia­li­nio part­ne­rio tei­sė­mis da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Lie­pos 8 d. Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­te prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir darbo mi­nis­te­ri­jos vy­ku­sia­me se­mi­na­re dėl pa­raiš­kų tei­ki­mo 2011 m. pro­jek­tams da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė ir sek­re­to­rė S. Kuz­ne­cova.       »  Lie­pos 10 d. Vil­niu­je vy­ko LDA val­dy­bos po­sė­dis. Į LDA pri­im­ti du nau­ji ko­lek­ty­vi­niai na­riai: Kau­no vai­kų dia­be­to klu­bas „Sva­ja“ ir Ute­nos vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klubas.       »  Lie­pos 10–16 d. Per­val­ko­je vy­ko LDA dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la vai­kams, ser­gan­tiems dia­be­tu. Mo­ky­mo sto­vyk­los va­do­vė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Taip pat ren­gi­nį rė­mė Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift.       »  Lie­pos 30 d. su Rad­vi­liš­kio dia­be­to klu­bo „Li­ki­mas“ pir­mi­nin­kės L. Ve­sec­kie­nės or­ga­ni­zuo­to dia­be­to klu­bų su­si­ti­ki­mo „Pa­bū­ki­me kar­tu“ da­ly­viais su­si­ti­ko LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė. Dalyvavo 8 klubai.       »  Rugpjūčio 3 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja pa­tei­kė 2011 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­jek­to pa­raiš­ką Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Rugpjūčio 5 d. Žinių radijo diskusijoje „Ar reikia keisti vaistų receptų rašymo tvarką“ dalyvavo ir LPOAT pir­mi­ninkė V. Augustinienė.       »  Rugpjūčio 9 d. Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“ į žurnalistų klausimus apie naujai patvirtintą „Kom­pen­suo­jamųjų vaistų kainyną“ atsakė ir LPOAT pirmininkė Vida Augustinienė.       »  Rug­pjū­čio 13 d. Plun­gės r., Rie­ta­vo sen., Žad­vai­nių kai­me vy­ko LDA se­mi­na­ras slau­gy­to­jams dia­be­to­lo­gams „Slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­gas – dia­be­tu ser­gan­čio­jo pa­ta­rė­jas“. Se­mi­na­rą pa­dė­jo reng­ti Plun­gės dia­be­to klu­bo slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Rug­pjū­čio 20–21 d. LDA mo­ky­mo se­mi­na­ras „Ra­jo­nų dia­be­to klu­bų fi­nan­si­ni­nės veik­los or­ga­ni­za­vi­mo klau­si­mai“ ko­lek­ty­vi­nių na­rių va­do­vams vyks Bač­ko­ny­se, Žiež­ma­rių sen., Kai­šia­do­rių r. Ren­gi­nį pa­dėjo or­ga­ni­zuo­ti Kai­šia­do­rių dia­be­to klu­bo pir­mi­nin­kė L. Ra­mens­ka­ja.       »  Rug­pjū­čio 23–29 d. vyks jau­ni­mo dia­be­to mo­ky­mo sto­vyk­la, o rug­pjū­čio 30–rug­sė­jo 5 d. I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių su­au­gu­sių­jų mo­ky­mo sto­vyk­la Per­val­ko­je. Mo­ky­mo sto­vyk­lų va­do­vė A. Da­ny­lie­nė. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Lithuanian Mer­cy Lift.       »  Lap­kri­čio 12 d. Vil­niu­je vyks kon­fe­ren­ci­ja „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“, skir­ta lap­kri­čio 14-ajai – Pa­sau­li­nei dia­be­to ir Jung­ti­nių Tau­tų die­nai pa­žy­mė­ti. Re­gist­ruo­tis ga­li­ma Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jo­je tel. (8 5) 2620783 ar­ba el. pa­štu svet­la­na@dia.lt Puslapis 6 Atsirado galimybė internetu sužinoti apie laisvas vietas sanatorijose       Pra­si­dė­jus va­sa­rai Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos vis dau­giau gau­na klau­si­mų dėl ga­li­my­bės gy­dy­tis sa­na­to­ri­jo­se. Tiek te­le­fo­nu, tiek in­ter­ne­to sve­tai­nės www.vlk.lt sky­re­ly­je „Už­duo­ki­te klau­si­mą“ gy­ven­to­jai tei­rau­ja­si, ar ga­li­ma gau­ti re­a­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo siun­ti­mą ser­gant įvai­rio­mis li­go­mis, ar pa­gei­dau­ja­mo­je gy­dy­tis sa­na­to­ri­jo­je yra vie­tų, nuo­gąs­tau­ja­ma, ar tei­sin­gai pa­si­el­gė gy­dy­to­jas ne­siųs­da­mas gy­dy­tis į Birš­to­ną, Drus­ki­nin­kus, Pa­lan­gą ir kt.       At­si­žvelg­da­mi į tai, Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos spe­cia­lis­tai, ben­dra­dar­biau­da­mi su re­a­bi­li­ta­ci­jos ir sa­na­to­ri­nio gy­dy­mo pa­slau­gas tei­kian­čio­mis įstai­go­mis, pra­dė­jo skelb­ti gy­ven­to­jams nau­din­gą in­for­ma­ci­ją mi­nė­tos in­ter­ne­to sve­tai­nės sky­re­ly­je „Me­di­ci­ni­nė re­a­bi­li­ta­ci­ja“. Ja­me in­for­muo­ja­ma apie lais­vas vie­tas vai­kų bei su­au­gu­sių­jų re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­go­se (at­nau­ji­na­ma kiek­vie­ną die­ną), nu­ro­do­mi jų ad­re­sai, te­le­fo­nai, įstai­gų tei­kia­mos gy­dy­mo rū­šys. Šia­me sky­re­ly­je taip pat skel­bia­mas 2008 m. sau­sio 17 d. svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mas Nr. V-50 „Dėl me­di­ci­ni­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir sa­na­to­ri­nio (an­ti­re­ci­dy­vi­nio) gy­dy­mo or­ga­ni­za­vi­mo“. Ti­ki­ma­si, kad ši in­for­ma­ci­ja bus rim­ta pa­gal­ba pa­cien­tams ir gy­dy­to­jams, siun­čian­tiems li­go­nį į mi­nė­tas gy­dy­mo įstai­gas.       Pri­me­na­me, kad pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ap­draus­tiems (ar ap­si­drau­du­siems) gy­ven­to­jams me­di­ci­ni­nę re­a­bi­li­ta­ci­ją ski­ria gy­dan­ty­sis gy­dy­to­jas, rem­da­ma­sis fi­zi­nės me­di­ci­nos ir re­a­bi­li­ta­ci­jos gy­dy­to­jo re­ko­men­da­ci­jo­mis. Ar pa­cien­tas ga­li gau­ti šias pa­slau­gas sta­cio­na­re, ar am­bu­la­to­riš­kai, spren­džia gy­dan­ty­sis gy­dy­to­jas pa­gal pa­cien­to svei­ka­tos būk­lę. Svar­bu tai, kad pa­cien­tas tu­ri tei­sę pats pa­si­rink­ti į ku­rią įstai­gą jam pa­ran­kiau vyk­ti, o nau­ja­sis www.vlk.lt sve­tai­nės sky­re­lis „Me­di­ci­ni­nė re­a­bi­li­ta­ci­ja“ pa­dės tin­ka­mai tai pa­da­ry­ti.       Valstybinės ligonių       kasos informacija       2010-06-28 Puslapis 7 Jung­ti­nės Tau­tos Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja Še­šias­de­šimt pir­ma se­si­ja                                                                                                             Iš­pla­tin­ta: 113 dar­bo­tvarkės klau­si­mas                                                                                                           2007 m. sau­sio 18 d. Ge­ne­ra­li­nė­je Asam­blė­jo­je pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja [Be nu­ro­dy­mo Pa­grin­di­niam Ko­mi­te­tui (A/61/L.39/Rev.1 ir Add.1)] 61/225. Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na       Ge­ne­ra­li­nė Asam­blė­ja,       Pri­min­da­ma 2005 m. Pa­sau­lio kon­fe­ren­ci­jos nu­ta­ri­mus1, Jung­ti­nių Tau­tų Tūks­tant­me­čio de­kla­ra­ci­ją² bei pa­grin­di­nių Jung­ti­nių Tau­tų kon­fe­ren­ci­jų, pa­si­ta­ri­mų eko­no­mi­kos, so­cia­li­nius ir ypač svei­ka­tos prie­žiū­ros to­bu­li­ni­mo tiks­lus, nu­ro­dy­tus tuo­se ren­gi­niuo­se, ir pri­im­tas re­zo­liu­ci­jas 58/3 2003 m. spa­lio 27 d., 60/35 2005 m. lap­kri­čio 30 d. ir 60/265 2006 m. bir­že­lio 30 d.,       Pri­pa­žin­da­ma, kad, sie­kiant tarp­tau­ti­niu ly­giu su­de­rin­tų tiks­lų, įskai­tant Tūks­tant­me­čio plėt­ros tiks­lus, le­mia­mą reikš­mę tu­ri vi­suo­me­nės svei­ka­ta ir svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mų stip­ri­ni­mas,       Pri­pa­žin­da­ma, kad dia­be­tas yra lė­ti­nė, sun­ki ir bran­giai kai­nuo­jan­ti li­ga, su­ke­lian­ti sun­kias kom­pli­ka­ci­jas, ku­rios da­ro įvai­rią ža­lą žmo­nėms, vals­ty­bėms na­rėms ir vi­sam pa­sau­liui, yra grės­min­gas iš­šū­kis, truk­dan­tis įgy­ven­din­ti tarp­tau­ti­nius, tai­gi ir Tūks­tant­me­čio plėt­ros, tiks­lus,       Pri­min­da­ma, Pa­sau­lio Svei­ka­tos Asam­blė­jos re­zo­liu­ci­jas WHA42.36 1989 m. ge­gu­žės 19 d. dia­be­to pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės klau­si­mais³ ir WHA57.17 2004 m. ge­gu­žės 22 d. pa­sau­li­nės stra­te­gi­jos die­tos, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir svei­ka­tos klau­si­mais4,       Svei­kin­da­ma fak­tą, kad Tarp­tau­ti­nė dia­be­to fe­de­ra­ci­ja, re­mia­ma Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, nuo 1991 m. vi­sa­me pa­sau­ly­je lap­kri­čio 14 – ąją pa­žy­mi Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną,       Pri­pa­žin­da­ma tai, jog rei­kia dau­gia­ša­lė­mis pa­stan­go­mis sku­biai rem­ti ir ge­rin­ti žmo­gaus svei­ka­tą, taip pat gy­dy­mo ir svei­ka­tos mo­ky­mo pri­ei­na­mu­mą:       1. Nu­ta­ria lap­kri­čio 14 – ąją, da­bar­ti­nę Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, skelb­ti ir Jung­ti­nių Tau­tų die­na, ku­rią švęs­ti kas­met nuo 2007 m.;       2. Kvie­čia vi­sas vals­ty­bes na­res, svar­bias Jung­ti­nių Tau­tų sis­te­mos ir ki­tas tarp­tau­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas, to­kias kaip pi­lie­ti­niai su­si­vie­ni­ji­mai, taip pat ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas ir pri­va­tų sek­to­rių, de­ra­mai pa­žy­mė­ti Pa­sau­li­nę dia­be­to die­ną, gau­si­nant vi­suo­me­nės ži­nias apie dia­be­tą, jo kom­pli­ka­ci­jas, pre­ven­ci­ją ir kon­tro­lę, įskai­tant mo­ky­mą ir in­for­ma­ci­ją ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­mis;       3. Ra­gi­na vals­ty­bes na­res ak­ty­vin­ti na­cio­na­li­nę dia­be­to pre­ven­ci­jos, gy­dy­mo ir prie­žiū­ros po­li­ti­ką, nuo­sek­liai to­bu­lin­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, at­si­žvel­giant į su­si­tar­tus tarp­tau­ti­nius, tai­gi ir Tūks­tant­me­čio plėt­ros, tiks­lus;       4. Rei­ka­lau­ja, kad Ge­ne­ra­li­nis Sek­re­to­ria­tas at­kreip­tų vi­sų vals­ty­bių na­rių ir Jung­ti­nių Tau­tų sis­te­mos or­ga­ni­za­ci­jų dė­me­sį į šią ne­pa­pras­tos svar­bos Re­zo­liu­ci­ją.       83 ple­na­ri­nis su­si­rin­ki­mas       2006 m. gruo­džio 20 d.       1 See re­so­lu­tion 60/1.       ² See re­so­lu­tion 55/2.       ³ See World He­alth Or­ga­ni­za­tion, For­ty-se­cond World He­alth As­sem­bly, Ge­ne­va, 8 – 19 May 1989, Re­so­lu­tions and De­ci­sions, An­ne­xes (WHA42/1989/REC/1).       4 Ibid., Fif­ty-se­venth World He­alth As­sem­bly, Ge­ne­va, 17 – 22 May 2004, Re­so­lu­tions and De­ci­sions, An­ne­xes (WHA57/2004/REC/1). Puslapiai 8-9 2010 m. Ne­įga­lių­jų aso­cia­ci­jų veik­los rė­mi­mo pro­jek­tas Mo­ky­mo sto­vyk­los „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“ ra­jo­nų klu­buo­se       2010 m. bu­vo su­reng­tos sep­ty­nios vie­nos die­nos truk­mės mo­ky­mo sto­vyk­los ra­jo­nų dia­be­to klu­buo­se „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Jos vy­ko Kai­šia­do­ry­se (ba­lan­džio 28 d., 67 da­ly­viai), Pa­kruo­jy­je (ge­gu­žės 12 d., 152 da­ly­viai), Ku­piš­ky­je (ge­gu­žės 14 d., 63 da­ly­viai), Ša­kiuo­se (ge­gu­žės 26 d., 144 da­ly­viai), Aly­tu­je (bir­že­lio 2 d., 101 da­ly­vis), Kė­dai­niuo­se (bir­že­lio 9 d., 65 da­ly­viai), Kre­tin­go­je (bir­že­lio 16 d., 119 da­ly­vių). Iš vi­so mo­ky­mo sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo 711 žmo­nių. Se­mi­na­rus pa­dė­jo or­ga­ni­zuo­ti Kai­šia­do­rių r. ser­gan­čių­ cuk­ri­niu dia­be­tu klu­bas „Li­ki­mas“ (L. Ra­mens­ka­ja), Pa­kruo­jo ra­jo­no dia­be­to klu­bas „Vi­ta“ (A. Do­bi­lie­nė), Ku­piš­kio ra­jo­no dia­be­to klu­bas „Ku­pa“ (L. Ber­na­dic­kie­nė), Ša­kių ra­jo­no cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių klu­bas „Li­ne­lis“ (B. Jan­čai­tie­nė), Aly­taus mies­to ir ra­jo­no dia­be­to klu­bas „Vil­tis“ (L. Oku­ne­vi­čie­nė), Kė­dai­nių su­au­gu­sių­jų dia­be­to klu­bas „Dia­be­tas“ (R. Ri­mo­šai­tis), Kre­tin­gos dia­be­to klu­bas „Vil­ties ke­lio­nė“ (R. Ma­ciu­le­vi­čienė).       Sto­vyk­lo­se da­ly­va­vo dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės iš skir­tin­gų Lie­tu­vos ra­jo­nų ir mies­tų – Tau­ra­gės, Ma­ri­jam­po­lės, Vil­ka­viš­kio, Ša­kių, Ma­žei­kių, Kau­no, Klai­pė­dos, Kel­mės, Vil­niaus, Tel­šių, Pa­ne­vė­žio, Pa­sva­lio, Kre­tin­gos, Rie­ta­vo, Plun­gės, Rad­vi­liš­kio, Jo­niš­kio, Pa­kruo­jo, Ra­sei­nių, Ši­lu­tės, Pa­lan­gos, Jo­na­vos, Prie­nų, Kai­šia­do­rių, Kė­dai­nių, Aly­taus, Drus­ki­nin­kų.       Mo­ky­mo sto­vyk­las ap­lan­kė daug sve­čių: Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Ni­jo­lė Makš­tu­tie­nė, Aly­taus vi­suo­me­nės svei­ka­tos ste­bė­se­nos spe­cia­lis­tė Ir­ma Ge­ral­taus­kai­tė, Aly­taus ne­įga­lių­jų už­im­tu­mo cen­tro di­rek­to­rė Ge­mu­tė Mar­kaus­kie­nė, Pa­kruo­jo ra­jo­no so­cia­li­nės rū­py­bos sky­riaus ve­dė­ja D. Rut­ke­vi­čie­nė, Pa­kruo­jo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė A. Ja­siū­nie­nė, Ša­kių ra­jo­no me­ro pa­dė­jė­ja Ri­ma Rauk­tie­nė, Ša­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus at­sto­vė Li­na Vinkš­nai­tie­nė, Ša­kių ra­jo­no So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro va­do­vė Vil­ma Biels­kie­nė, Ša­kių li­go­ni­nės va­do­vas Al­gir­das Kli­mai­tis, vy­riau­sio­ji sa­vi­val­dy­bės gy­dy­to­ja Dai­na Bag­do­nie­nė, Kai­šia­do­rių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro di­rek­to­rė Vio­le­ta Ra­ža­nie­nė, Kai­šia­do­rių So­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro di­rek­to­rė Lai­mu­tė Ste­po­na­vi­čie­nė, Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Kai­šia­do­rių sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Ba­niū­nie­nė, Kai­šia­do­rių So­cia­li­nių pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Iri­na Pik­či­lin­gie­nė ir daug ki­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų, li­go­ni­nių, po­li­kli­ni­kų bei ki­tų gy­dy­mo įstai­gų, ži­niask­lai­dos, įvai­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ir ki­tų žmo­nių, no­rin­čių kuo daug su­ži­no­ti apie cuk­ri­nį dia­be­tą.       Mo­ky­mo sto­vyk­lo­se pra­ne­ši­mus ak­tu­a­liau­siais dia­be­to ir jo kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­kos, diag­nos­ti­kos, gy­dy­mo ir kon­tro­lės klau­si­mais skai­tė bei prak­ti­nius pa­ta­ri­mus tei­kė prof. ha­bil. dr. J. S. Da­ni­le­vi­čius, prof. ha­bil. dr. A. Nor­kus, med. m. dr. Ri­ta Šul­cai­tė, gyd. Rai­mon­da Šir­vy­tė, gyd. G. Šu­kie­nė, gyd. end. An­drej Le­vin­ger, gyd. end. Sil­vi­ja Vyš­niaus­kie­nė, gyd. end. Ar­vy­das Baub­lys, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė.       Se­mi­na­ro da­ly­viams, ser­gan­tiems dia­be­tu, bu­vo pa­teik­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo ir ži­nių apie dia­be­tą įver­ti­ni­mo an­ke­tos. Į an­ke­tos klau­si­mus at­sa­kė 409 žmo­nės. Džiu­gi­na, kad, pa­ly­gin­ti su pra­ei­tais me­tais, laik­raš­tį „Dia­be­tas“ skai­to dau­giau žmo­nių (41 proc. pre­nu­me­ruo­ja (dau­giau­sia Pa­kruo­jo, Ma­žei­kių, Pa­sva­lio, Jo­niš­kio, Vil­ka­viš­kio ir Ša­kių ra­jo­nuo­se), 43 proc. ne­pre­nu­me­ruo­ja, bet skai­to). 12,5 proc. pil­džiu­sių an­ke­tas ne­ži­no gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no nor­mos, ser­gant dia­be­tu (plg. 2009 m. ne­ži­no­jo 21 proc.). Ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu ži­no, kad jų li­gos kon­tro­lė la­bai pri­klau­so nuo die­tos, to­dėl rei­kia skai­čiuo­ti pa­ros an­glia­van­de­nių vie­ne­tus, ta­čiau jiems trūks­ta ži­nių mi­ty­bos klau­si­mais (tiks­laus an­glia­van­de­nių kie­kio pa­grin­di­niuo­se mais­to pro­duk­tuo­se ne­įvar­di­ja 18,1 proc.). Treč­da­lis ap­klaus­tų­jų ne­ži­no hi­pog­li­ke­mi­jos (per ma­žo gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je) prie­žas­čių (39 proc.) ir sun­kiai ski­ria hi­pog­li­ke­mi­jos ir hi­per­gli­ke­mi­jos (per di­de­lis gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je) po­žy­mius (ati­tin­ka­mai 12,4 ir 10,1; 2009 m. – 32,7 ir 20,5 proc.). 29,87 proc. ne­nu­si­ma­no, kas pa­dė­tų iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai. La­bai svar­bu, kad dia­be­tu ser­gan­tis žmo­gus ir jo šei­mos na­riai ži­no­tų, kaip reiš­kia­si hi­pog­li­ke­mi­ja, kaip jos veng­ti, teik­ti pa­gal­bą, iš­ti­kus ko­mai. Du treč­da­liai ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu ne­ži­no, kaip elg­tis su­sir­gus gri­pu, karš­čiuo­jant ar vi­du­riuo­jant (63,3 proc.). La­biau­siai ne­ri­mą ke­lią tas fak­tas, kad jie ne­tu­ri pa­grin­di­nių ži­nių apie dia­be­tą: 9,1 proc. ne­ži­no, kaip daž­nai ser­gant dia­be­tu rei­kia ma­tuo­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je (2009 m. – 25,19 proc.), o 15,2 proc. net ne­ži­no, ko­kia krau­jo gliu­ko­zės nor­ma ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu (2009 m. – 19,2 proc.). O juk ge­ra dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­jos prak­ti­ka pa­grįs­ta griež­ta krau­jo gliu­ko­zės kon­tro­le. Ste­bi­na ir tai, kad net 5,3 proc. ap­klaus­tų­jų gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je ti­ria­si tik po­li­kli­ni­ko­je.       91 proc. tei­sin­gai at­sa­kė į klau­si­mą, kaip tei­sin­gai elg­tis prieš fi­zi­nį krū­vį. Ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu ži­no, kad ge­ra il­ga­lai­kė gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė ma­ži­na kom­pli­ka­ci­jų grės­mę.       At­sa­ky­mų į an­ke­tos klau­si­mus ana­li­zė ro­do, kad li­ga kon­tro­liuo­ja­ma blo­gai, kad ser­gan­tiems dia­be­tu žmo­nėms vis dar trūks­ta ele­men­ta­riau­sių ži­nių apie sa­vo li­gą. Šios ži­nios pa­dė­tų iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ir pa­leng­vin­tų gy­ve­ni­mą. Tai aki­vaiz­džiai pa­ro­do, kad li­go­niai gy­dy­mo įstai­go­se nė­ra mo­ko­mi ir pa­tys ne­si­do­mi ge­ra li­gos kon­tro­le. Iš vi­so to, kas pa­sa­ky­ta, ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad bū­ti­na nuo­lat švies­ti cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nius, reng­ti se­mi­na­rus dia­be­to klau­si­mais, mo­ky­ti spe­cia­lis­tus. Ren­gia­mų mo­ky­mų nau­da aki­vaiz­di. Ji ma­ty­ti pa­ly­gi­nus an­ke­tų re­zul­ta­tus su pra­ėju­sių me­tų re­zul­ta­tais. Ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu as­me­nys tu­ri su­pras­ti, kad nau­din­ga ak­ty­viai da­ly­vau­ti dia­be­to klu­bų veik­lo­je, mat čia pa­tei­kia­ma nau­jau­sių dia­be­to kon­tro­lės ži­nių, ren­gia­mos mo­ky­mo sto­vyk­los, se­mi­na­rai, pa­skai­tos ak­tu­a­liais klau­si­mais. De­ja, an­ke­tų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad klu­bų veik­lą ge­rai įver­ti­na tik 66 proc. ap­klaus­tų­jų (33 proc. iš vi­so ne­ver­ti­no klu­bo veik­los).       Per sep­ty­nis se­mi­na­rus bu­vo at­lik­ta 264 gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mų. 16,5 proc. tik­rin­tų žmo­nių gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas bu­vo nor­ma­lus (HbA1c iki 6 proc.). Vie­no treč­da­lio tir­tų­jų šis ro­dik­lis pa­ten­ki­na­mas (HbA1c 6,1 – 6,5– 26,5 proc.), o vie­no treč­da­lio – blo­gas (HbA1c 7,1 – 8– 28,8 proc.). 16,7 proc. pa­si­tik­ri­nu­sių­jų gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas bu­vo di­des­nis nei 8 proc. Be­veik 4 proc. žmo­nių jis vir­ši­jo 10 proc. (di­džiau­sias gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas – 13,8 proc.). Ži­nant fak­tą, kad gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mu įver­ti­na­ma, kaip bu­vo kon­tro­liuo­ja­ma li­ga per pas­ku­ti­nius 3 mė­ne­sius, at­lik­ti ty­ri­mai ver­čia su­ne­rim­ti: dia­be­tas ne­tin­ka­mai kon­tro­liuo­ja­mas, jo gy­dy­mas yra ne­veiks­min­gas, dėl to pa­di­dė­ja ga­li­mų kom­pli­ka­ci­jų ri­zi­ka (jei gy­dy­mas veiks­min­gas, gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis nei 6,5 proc.). Vi­si, ku­rių gliu­ko­zės ro­dik­lis blo­gas, tu­ri su­si­rū­pin­ti ir ati­džiai per­žiū­rė­ti ne tik mi­ty­bos pla­ną, bet ir gy­dy­mą. At­lie­kant gliu­ko­zės ir gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mus tal­ki­no Abo­vi­tos at­stovai.       Mo­ky­mo da­ly­viai įsi­gi­jo daug kny­gų: „Cuk­ri­nis dia­be­tas ir mi­ty­ba“, „Gy­ve­ni­mo do­va­nos“, „Kaip gy­ven­ti ser­gan­čia­jam dia­be­tu“, buk­le­tų, laik­raš­čio „Dia­be­tas“, ki­tos spaus­din­tos in­for­ma­ci­jos, pla­čiau su­si­pa­ži­no su dia­be­to kon­tro­lės prie­mo­nė­mis.       Ren­gi­nio da­ly­viai ne tik įgi­jo ži­nių, pa­tir­ties, kaip val­dy­ti li­gą, bet ir nau­din­gai pa­ben­dra­vo, pa­si­klau­sė kon­cer­tų. Ren­gi­niuo­se kon­cer­ta­vo Kai­šia­do­rių ne­įga­lių­jų drau­gi­jos mo­te­rų an­sam­blis, an­sam­blis „Si­dab­ri­nė gi­ja“, Luk­šių in­va­li­dų ka­pe­la „Svei­kuo­liai“, dai­nuo­ja­mo­sios po­ezi­jos at­li­kė­ja Lai­ma Ži­ly­tė, Aly­taus jau­ni­mo tau­ti­nių šo­kių an­sam­blis „Ul­du­kas“ ir kt.       Pa­grin­di­nis ren­gi­nių rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Taip pat rė­mė Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, Abo­vi­ta, Bio­eks­ma, Cor­pus Me­di­ca, Mic­ro­li­fe, No­vo Nor­disk Phar­ma, Ro­che Lie­tu­va, Diag­nos­ti­kos pa­da­li­nys, Eli Lil­ly Lie­tu­va, Wörwag Phar­ma GmbH&Co, Kre­tin­gos, Kė­dai­nių, Aly­taus, Ša­kių, Ku­piš­kio, Pa­kruo­jo ir Kai­šia­do­rių r. sa­vi­val­dy­bės, Pa­kruo­jo ra­jo­no laik­raš­tis „Auk­si­nė var­pa“, laik­raš­tis „Ku­piš­kė­nų min­tys“, ra­di­jas FM 99, Aly­taus ko­le­gi­ja, Kre­tin­gos vais­ti­nė Ca­me­lia, Kre­tin­gos pran­ciš­ko­nų gim­na­zi­ja, Nar­jan­ta, Lit­hu­a­nian Mer­cy Lift ir ki­ti rė­mė­jai ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo vie­to­se.       Nuo­šir­dus dė­kui vi­siems tal­ki­nin­kams, pa­dė­ju­siems Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jai da­lin­tis ak­tu­a­lio­mis ži­nio­mis apie cuk­ri­nį dia­be­tą.       Pa­gal an­ke­tų duo­me­nis ap­žval­gą pa­ren­gė       gyd. en­dok­ri­no­lo­gė Ona Jur­kaus­kie­nė       ir Svet­la­na Kuz­ne­co­va Puslapis 10 Mokymo stovykla Kretingoje Seminaro dalyviai atsako į anketos klausimus       Sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo įgū­džių ug­dy­mo mo­ky­mo sto­vyk­la su­reng­ta Kre­tin­go­je, Šv. An­ta­no rū­muo­se. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ne tik dia­be­to klu­bų iš Klai­pė­dos, Ma­žei­kių, Tau­ra­gės, Ši­lu­tės, Pa­lan­gos ir Kre­tin­gos na­riai, bet ir vi­si no­rin­tys dau­giau su­ži­no­ti apie šią klas­tin­gą li­gą ir ga­li­mas jos kom­pli­ka­ci­jas.       Pa­grin­di­nis mo­ky­mo sto­vyk­los tiks­las, anot LDA pre­zi­den­tės V. Au­gus­ti­nie­nės, – da­ly­tis in­for­ma­ci­ja apie cuk­ri­nį dia­be­tą, kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ją, kaip gy­ven­ti ser­gant dia­be­tu, aiš­kin­ti ri­zi­kos veiks­nius, li­gos po­žy­mius, kad ji bū­tų lai­ku diag­no­zuo­ta, nes Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, žmo­nių, ser­gan­čių dia­be­tu, spar­čiai gau­sė­ja. Ša­ly­je yra įre­gist­ruo­ta apie 70 000 dia­be­to li­go­nių, tai yra 1,7 proc. vi­sų gy­ven­to­jų. Remian­tis epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais, mū­sų ša­ly­je yra apie 5 proc. ser­gan­čių dia­be­tu. Tik­ras skai­čius ga­li bū­ti dar di­des­nis, nes be­veik pu­sė pa­cien­tų net ne­įta­ria ser­gą šia li­ga.       Ren­gi­nio da­ly­viai klau­sė­si pra­ne­ši­mų apie dia­be­ti­nę neu­ro­pa­ti­ją, šir­dies ir krau­ja­gys­lių pa­ki­ti­mus, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, pa­grin­di­nius šios li­gos gy­dy­mo prin­ci­pus, sa­va­ran­kiš­ko krau­jo­spūdžio ma­ta­vi­mo ypa­tu­mus, mi­ty­bą, iš­gir­do prak­ti­nių pa­ta­ri­mų, kaip galima iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų.       Da­ly­viai ne tik klau­sė­si pra­ne­ši­mų, jie tu­rė­jo už­pil­dy­ti ži­nių apie dia­be­tą ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pri­ei­na­mu­mą ver­ti­ni­mo an­ke­tas. Iš an­ke­tų, kaip tei­gė V. Au­gus­ti­nie­nė, su­ži­no­ma, ar žmo­nės, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, gau­na vi­sas jiems rei­ka­lin­gas me­di­ci­nos pa­slau­gas, li­gos kon­tro­lės prie­mo­nes. Pa­cien­tų iš­sa­ky­tos pro­ble­mos yra per­duo­da­mos val­džios at­sto­vams. De­ja, daž­nas li­go­nis ne­ži­no nei sa­vo tei­sių, ko ga­li rei­ka­lau­ti iš me­di­ci­nos dar­buo­to­jų ir ką pri­va­lu da­ry­ti pa­čiam. „Ser­gan­čia­jam dia­be­tu tu­ri bū­ti tei­kia­mi pa­ta­ri­mai, kaip tin­ka­mai mai­tin­tis, apie tab­le­čių ir in­su­li­no do­zę, lai­ką, kie­kį, svei­ka­tos spe­cia­lis­tai tu­ri pa­tik­rin­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį, iš­tir­ti gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną, kū­no svo­rį, kar­tą per me­tus jį tu­ri pa­tik­rin­ti kar­dio­lo­gas, en­dok­ri­no­lo­gas. Di­de­lė pro­ble­ma ta, kad ne­pa­vyks­ta pa­siek­ti, jog bū­tų įtei­sin­tas slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės pa­slau­gos įkai­nis, nes, nors pa­cien­tas tin­ka­mai pri­si­žiū­rė­ti pir­miau­sia tu­ri pats, jam pa­dė­ti ir jį mo­ky­ti pri­va­lo pro­fe­sio­na­lus slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­gas“ – kal­bė­jo pre­zi­dentė.       Ren­gi­ny­je da­ly­va­vęs prof. ha­bil. dr. J. S. Da­ni­le­vi­čius pa­ste­bė­jo, kad Lie­tu­vo­je ser­gan­čių dia­be­tu dau­gė­ja, pa­vyz­džiui, 2001 m. sir­go apie 50 000 gy­ven­to­jų, o 2007 m. – 67 000. Pro­fe­so­rius pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės, ser­gan­tys dia­be­tu, iš­moks­ta kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą. To­dėl Lie­tu­vo­je iš­ny­ko dia­be­ti­nės ko­mos, re­tai pa­si­tai­ko ki­tų sun­kių kli­ni­ki­nių bū­se­nų, ma­žė­ja kai ku­rių kom­pli­ka­ci­jų skai­čius.       Mo­ky­mo sto­vyk­los me­tu bu­vo at­lie­ka­mi gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je, gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mai, bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos.       Lietuvos diabeto asociacijos inf.       (pagal Kretingos spaudą) Puslapiai 11-12 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Į S A K Y M A S Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ pakeitimo 2010 m. gegužės 7 d. Nr. V-409 Vil­nius       P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi­nistro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl vaistų re­ceptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ (Žin., 2002, Nr. 28-1013; 2003, Nr. 12-451; 2004, Nr. 70-2467; 2006, Nr. 60-2154, Nr. 125-4763; 2007, Nr. 68-2691; 2009, Nr. 73-2984; Nr. 91 – 3937; 2010, Nr. 12-593):       1. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Vaistų receptų ra­šy­mo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams taisyklėse:       1.1. Taisyklių tekste vietoj žodžių „vaisto forma“ įrašau žo­džius „farmacinė forma“.       1.2. Išdėstau 10 punktą taip:       „10. Gydytojai privalo patys įskaitomai ir tiksliai užpildyti vi­sas 1 ir 2 formos receptų skiltis: pažymėti (pabraukti) vaikui (iki 18 metų) ar suaugusiajam skiriamas vaistas, nurodyti li­gonio vardą, pavardę, gimimo metus (amžių), adresą arba am­bulatorinės kortelės numerį, recepto išrašymo datą, te­le­fono numerį, kuriuo galima susisiekti su receptą išrašiusiu gy­dytoju, pasirašyti ir patvirtinti receptą asmeniniu spaudu. Tais atvejais, kai pacientui sveikatos priežiūros paslaugos tei­kiamos neatskleidžiant asmens tapatybės, 1 formos re­cep­te vietoj ligonio vardo, pavardės, gimimo metų (am­žiaus), adreso rašomas paciento kodas, suteiktas va­do­vau­jan­tis Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kai ne­at­sklei­džia­ma asmens tapatybė, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Res­publikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 4 d. įsa­kymu Nr. V-178 „Dėl Sveikatos priežiūros paslaugų tei­ki­mo, kai neatskleidžiama asmens tapatybė, tvarkos aprašo pa­tvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 30-1389).       1 formos receptai gali būti pildomi elektroniniu būdu.       3 formos receptų blankai pildomi vadovaujantis šių tai­syk­lių 49 punktu.“       1.3. Išdėstau 13.2 punktą taip:       „13.2. vaistų pavadinimai:       13.2.1. gatavi vaistai nurodomi tik bendriniais pa­va­di­ni­mais, išskyrus:       13.2.1.1. nekompensuojamuosius gatavus vaistus, ku­riuos sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, – juos lei­džia­ma nurodyti prekiniais pavadinimais;       13.2.1.2. biologinius vaistus, pvz., žmogaus insuliną, fil­gras­timą, epoetiną, somatropiną, – jie nurodomi bendriniais pa­vadinimais, šalia skliaustuose nurodant prekinius pa­va­di­nimus;       13.2.1.3. vaistus, dėl kurių skyrimo prekiniu pavadinimu, pa­gal jų terapines indikacijas, konkrečiam pacientui ASPĮ gy­dytojų konsultacinė komisija priėmė teigiamą motyvuotą spren­dimą, – jie nurodomi bendriniu pavadinimu, šalia skliaus­tuose nurodant prekinį pavadinimą;       13.2.2. ekstemporalių vaistų sudedamosios dalys ra­šo­mos lotynų kalba, pirmiausiai nurodant pagrindinę vaistinę me­džiagą, pvz., narkotinę, po to kitas;“.       1.4. Papildau 15 punktą šia antrąja pastraipa:       „Kai recepte nurodomas vaistas tik bendriniu pa­va­di­ni­mu, gydytojui draudžiama bet kokia forma skatinti ligonį pa­sirinkti konkretaus prekinio pavadinimo vaistą.“       1.5. Išdėstau 55 punktą taip:       „55. Kompensuojamosios MPP išrašomos MPP grupės pa­vadinimais, nurodytais Kompensuojamųjų medicinos pa­gal­bos priemonių kainyno skiltyje „Medicinos pagalbos prie­mo­nių grupė“. Išrašant MPP, nurodomi jos matmenys ar kiti duo­menys, jei jie yra.“       1.6. Išdėstau 67 punkto antrąją pastraipą taip:       „Vaistinė privalo turėti kompensuojamuosius vaistus ir MPP, nurodytus Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vais­tų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių iš­davimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašo, patvirtinto Vals­­tybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos di­rektoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-40 „Dėl Vais­tinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų ir kom­pen­suo­jamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (par­da­vi­mo) gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 27-1299), 1 priede „Vaistinėje būtinų turėti kom­pen­suo­jamųjų vaistų sąrašas“ ir 2 priede „Vaistinėje būtinų turėti kom­pensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas“. Mi­nėtus kompensuojamuosius vaistus ir MPP vaistinė privalo iš­duoti (parduoti) gyventojams vadovaudamasi Vaistinėje bū­ti­nų turėti kompensuojamųjų vaistų ir kompensuojamųjų me­di­cinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gy­ven­to­jams tvarkos aprašo nuostatomis.“       1.7. Išdėstau 75.1 punktą taip:       „75.1. jei vaistinėje nėra recepte nurodyto prekinio pa­va­dinimo vaisto, išrašyto vadovaujantis taisyklių 13.2.1.1 punk­tu, vaistininkas, ligoniui sutikus, turi teisę išduoti to pa­ties bendrinio pavadinimo vaistą kitu prekiniu pavadinimu, ne­keisdamas farmacinės formos, stiprumo, dozuočių skai­čiaus. Kai, vadovaujantis taisyklių 13.2.1.2 ir 13.2.1.3 punk­tais, recepte šalia vaisto bendrinio pavadinimo skliaustuose nu­rodytas ir vaisto prekinis pavadinimas, vaistininkas išduoda tik nurodyto prekinio pavadinimo vaistą.“       1.8. Išdėstau 76 punkto antrąją pastraipą taip:       „Jei užsakomas receptinis vaistas, receptas už­re­gist­ruo­ja­mas vaistinėje. Ant recepto dedamas spaudas „Vaistai už­sa­kyti“, nurodomas vaistinės pavadinimas ir užsakymo data. Drau­džiama kitai vaistinei išduoti vaistus, jei receptas yra pa­žymėtas spaudu „Vaistai užsakyti“ ir nurodytas vaistinės pa­vadinimas bei užsakymo data. Vaistų paso 3 formos re­cep­tai registruojami taisyklių 97 punkte nustatyta tvarka.“       1.9. Išdėstau 86.2 punktą taip:       „86.2. 1 metus – išrašyti 1 formos blankuose, pagal ku­riuos išduoti: vaistai, įrašyti į Vaistų ir vaistinių medžiagų, kie­kybiškai apskaitomų farmacijos įmonėse, įstaigose ir ASPĮ, sąrašą; ekstemporalūs vaistai, į kurių sudėtį įeina vais­ti­nės medžiagos įrašytos į Vaistų ir vaistinių medžiagų, kie­ky­biškai apskaitomų farmacijos ir sveikatos priežiūros įstai­gose, įmonėse, sąrašą (išskyrus narkotinių vaistų); psi­cho­tro­piniai vaistai; receptiniai vaistai, turintys pirmos kategorijos nar­kotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių); var­diniai vaistiniai preparatai; chloramfenikolio lašai, išskyrus su­dėtinius; antiinfekciniai vaistai, sisteminiam vartojimui gru­puo­jami J grupėje pagal Anatominio terapinio cheminio (ATC) indekso, patvirtinto Pasaulio sveikatos organizacijos, pir­mąjį kodo lygį.“       1.10. Išdėstau 93 punktą taip:       „93. Išduodamas kompensuojamuosius vaistus, vais­ti­ninkas turi informuoti apdraustąjį apie į Kompensuojamųjų vais­tinių preparatų kainyną įrašytų to paties bendrinio pa­va­dinimo ir tos pačios farmacinės formos (atsižvelgiant į stip­ru­mą) vaistų kainas bei nustatytas priemokas ir pasiūlyti jam pi­giausią iš to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir far­ma­cinės formos vaistų, už kuriuos priemoka mažiausia. Tais at­vejais, kai recepte šalia kompensuojamojo vaisto bendrinio pa­vadinimo yra nurodytas ir vaisto prekinis pavadinimas, vais­tininkas išduoda nurodyto prekinio pavadinimo vaistą.       Išduodamas kompensuojamąsias MPP, vaistininkas turi in­formuoti apdraustąjį apie MPP, įrašytų į tą pačią Kom­pen­suo­jamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyno medicinos pa­galbos priemonių grupę, kainas bei nustatytas priemokas ir pasiūlyti jam pigiausią MPP, už kurią priemoka mažiausia.“       1.11. Išdėstau 97 punkto septintąją pastraipą taip:       „Jei asmens kreipimosi metu vaistinėje nėra reikiamų kom­pensuojamųjų vaistų ir (ar) MPP, kurių turi bent viena did­meninio platinimo įmonė, jam sutikus, 3 formos receptas už­registruojamas vaistinėje, abu jo blankai pažymimi spaudu „Vais­tai užsakyti“, nurodomas vaistinės pavadinimas ir už­sa­kymo data. Abu recepto blankai lieka kompensuojamųjų vais­tų pase, iki vaistai ir (ar) MPP bus išduoti asmeniui. Drau­džia­ma kitai vaistinei išduoti vaistus ir (ar) MPP, jei receptas yra pažymėtas spaudu „Vaistai užsakyti“ ir nurodytas vais­ti­nės pavadinimas bei užsakymo data.“       1.12. Papildau 97 punktą šiomis aštuntąja, devintąja ir de­šimtąja pastraipomis:       „Užsakyti kompensuojamieji vaistai ir (ar) MPP pri­sta­tomi: miestuose – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, mies­te­liuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas.       Jei užsakius kompensuojamuosius vaistus ir (ar) MPP bai­gia­si recepto galiojimo terminas, receptas laikomas ga­lio­jan­čiu atsižvelgiant į šiame punkte nustatytus užsakytų kom­pen­suojamųjų vaistų ir (ar) MPP pristatymo į vaistines ter­minus.       Jei užsakius kompensuojamuosius vaistus ir (ar) MPP pas­ku­tinė recepto galiojimo diena yra poilsio ar švenčių, recepto ga­liojimo pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.“       2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Receptų su­nai­ki­ni­mo tvarkoje išdėstau 2 punktą taip:       „2. Receptai gali būti naikinami tik pasibaigus jų sau­go­ji­mo vaistinėse terminui. Receptai, kurių saugojimo vaistinėje ter­minas yra 1 mėnuo, turi būti naikinami kas mėnesį, o re­ceptai, kurių saugojimo terminas yra 1 ar 3 metai – kartą per metus. Receptų saugojimo terminas nustatomas ne­įskai­tant einamojo mėnesio, einamųjų metų.“       3. Nustatau, kad:       3.1. šio įsakymo 1.3, 1.5, 1.7 ir 1.10 punktai įsigalioja 2010 m. birželio 1 d.;       3.2. receptai, išrašyti iki šio įsakymo 1.3, 1.5, 1.7 ir 1.10 punk­tų įsigaliojimo, galioja atsižvelgiant į recepte nurodytą ga­liojimo terminą bei vaistai ir MPP pagal juos išduodami (par­duodami) vadovaujantis Vaistų receptų rašymo ir vaistų iš­davimo (pardavimo) gyventojams taisyklių, galiojusių iki šio įsakymo įsigaliojimo, nuostatomis.       Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras                   Raimondas Šukys Puslapis 13 Slau­gy­to­jų mo­ky­mai in­ter­ne­tu: „Mo­ky­ma­sis nau­do­tis įvai­riais mo­ky­mo ir kon­sul­ta­vi­mo me­to­dais“       Šį pa­va­sa­rį slau­gy­to­jos, be­si­do­min­čios cuk­ri­niu dia­be­tu ser-gan­čių pa­cien­tų mo­ky­mu ir slau­ga, da­ly­va­vo mė­ne­sio truk­mės mo­ky­muo­se in­ter­ne­tu „Mo­ky­ma­sis nau­do­tis įvai­riais mo­ky­mo ir kon­sul­ta­vi­mo me­to­dais“. Mo­ky­mus su­ren­gė Kau­no ko­le­gi­ja kar­tu su ko­le­go­mis iš Suo­mi­jos, Es­ti­jos ir Ai­ri­jos pa­gal Eras­mus pro­gra­mos pro­jek­tą „Dip­ra – dia­be­tes know­led­ge for prac­ti­ce“. Da­ly­vėms iš Lie­tu­vos bu­vo la­bai įdo­mu ir ne­įpras­ta mo­ky­tis vir­tu­a­lio­jo­je ap­lin­ko­je. At­si­ra­do ga­li­my­bė ge­riau su­si­pa­žin­ti su ko­le­gų dar­bu, da­ly­vau­ti dis­ku­si­jų fo­ru­muo­se, da­ly­tis pro­fe­si­ne pa­tir­ti­mi. Slau­gy­to­jos la­bai no­riai kei­tė­si in­for­ma­ci­ja, pa­tei­kė ak­tu­a­lių moks­li­nių straips­nių bei nuo­ro­dų, ku­rio­mis rei­kė­tų va­do­vau­tis, mo­kant cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čius pa­cien­tus.       Mo­ky­mų me­tu bu­vo pa­teik­tos ke­tu­rios už­duo­tys, ku­rias rei­kė­jo at­lik­ti ir ap­tar­ti. At­lie­kant už­duo­tis rei­kė­jo iš­si­aiš­kin­ti, kas yra są­vo­kų že­mė­la­pis, ir kal­ban­tis su pa­cien­tu jį nu­brai­žy­ti. Slau­gy­to­jos pa­tei­kė že­mė­la­pį, trum­pai ap­ra­šė po­kal­bį ir dis­ku­ta­vo apie šio me­to­do nau­dą bei prak­ti­nio pri­tai­ko­mu­mo ga­li­my­bes. Mo­ky­da­mos cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čius pa­cien­tus, slau­gy­to­jos ga­lė­tų brai­žy­ti są­vo­kų že­mė­la­pį, kad įver­tin­tų pa­cien­to ži­nias.       Taip pat bu­vo ana­li­zuo­ja­mi pa­cien­tams skir­ti lanks­ti­nu­kai. Slau­gy­to­jos sa­vo pa­cien­tams išda­li­ja gau­sy­bę li­te­ra­tū­ros, bet ne vi­si in­for­ma­ci­niai lei­di­nu­kai ga­min­to­jų yra iki ga­lo ap­gal­vo­ti. Daž­niau­siai slau­gy­to­jos kri­ti­ka­vo smul­kų šrif­tą, ku­rio cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tys pa­cien­tai ne­ga­li per­skai­ty­ti dėl re­gė­ji­mo pro­ble­mų. Da­ly­vės pa­tei­kė ir, jų nuo­mo­ne, tin­ka­mai pa­reng­tų lanks­ti­nu­kų pa­vyz­džių.       Slau­gy­to­jos ana­li­za­vo pa­cien­tų po­rei­kius bei išgy­ve­ni­mus ir dis­ku­ta­vo, kaip svar­bu at­si­žvelg­ti į li­go­nių emo­ci­jas pir­mo­sio­mis li­gos die­no­mis. Dis­ku­tuo­jant ap­tar­tas tech­no­lo­gi­jų (mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, vaiz­do įra­šų, CD, in­ter­ne­to ir kt.) nau­do­ji­mas mo­kant pa­cien­tus. Slau­gy­to­jos da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi bei ieš­ko­jo li­te­ra­tū­ros apie tech­no­lo­gi­jų nau­do­ji­mą ki­to­se ša­ly­se. Lie­tu­vo­je slau­gy­to­jos daž­nai tei­kia in­for­ma­ci­ją te­le­fo­nu, per pa­mo­kė­les de­monst­ruo­ja vaiz­do įra­šus. Dau­gu­ma slau­gy­to­jų pa­ste­bė­jo, kad la­bai svar­bu pa­cien­tui pa­ko­men­tuo­ti in­ter­ne­te pa­teik­tą, kar­tais net klai­di­nan­čią in­for­ma­ci­ją. Per mo­ky­mus bu­vo ana­li­zuo­ja­ma li­te­ra­tū­ra, dis­ku­tuo­ja­ma, kaip įveik­ti įva­rius pa­cien­tų mo­ky­mo­si sun­ku­mus, ko­kią įta­ką mo­kant ir kon­sul­tuo­jant pa­cien­tus tu­ri kul­tū­ri­niai veiks­niai ir kaip į juos rei­kia at­si­žvelg­ti.       Mo­ky­mus in­ter­ne­tu sėk­min­gai bai­gė ir da­ly­vio pa­žy­mė­ji­mus (80 val.) ga­vo 19 Lie­tu­vos slau­gy­to­jų. Vi­sas slau­gy­to­jas dia­be­to­lo­ges, su­si­do­mė­ju­sias mo­ky­mais in­ter­ne­tu ir no­rin­čias gi­lin­ti ži­nias, lap­kri­čio mė­ne­sį vėl kvie­si­me mo­ky­tis.       Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė       KMUK Vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus       slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė, Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Puslapis 14 Mokymo stovykla Alytuje Atliekami tyrimai.       Vie­nos die­nos cuk­ri­nio dia­be­to li­go­nių mo­ky­mo sto­vyk­la Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je vy­ko bir­že­lio 2 d. Aly­taus ko­le­gi­jo­je. Šią mo­ky­mo sto­vyk­lą su­ren­gė LDA ir Aly­taus mies­to ir ra­jo­no dia­be­to klu­bas „Vil­tis“. Mo­ky­muo­se da­ly­va­vo apie 100 da­ly­vių – ma­ža da­lis Aly­taus mies­to ir ra­jo­no žmo­nių, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu.       Ren­gi­nį pra­dė­jo ir svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė dia­be­to klu­bas „Vil­tis“ va­do­vė Le­o­no­ra Oku­ne­vi­čie­nė. Ji pa­ren­gė ir in­for­ma­ci­nį pra­ne­ši­mą apie klu­bo veik­lą, pla­nus ir už­da­vi­nius. Pa­grin­di­nis klu­bo veik­los tiks­las, anot va­do­vės, – kuo dau­giau ben­druo­me­nės ser­gan­čių­jų iš­mo­ky­ti sa­va­ran­kiš­kai kon­tro­liuo­ti ir val­dy­ti šią klas­tin­gą li­gą. Prieš ge­rus me­tus pra­dė­ju­si va­do­vau­ti klu­bui, L. Oku­ne­vi­čie­nė pa­ste­bė­jo, kad dau­ge­liui klu­bo na­rių vis dar ne­pa­vyks­ta su­si­tvar­ky­ti su dia­be­tu, sun­kiai se­ka­si kon­tro­liuo­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, tin­ka­mai mai­tin­tis, sun­ku keis­ti vais­tų do­zę pa­gal sa­vo gy­ve­ni­mo tem­pą, be to, prak­tiš­kai kiek­vie­nas, ser­gan­tis dia­be­tu, tu­ri jau vie­no­kių ar ki­to­kių kom­pli­ka­ci­jų, ku­rios at­si­ra­do dėl di­de­lio gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je.       Dia­be­to klu­bą „Vil­tis“, kaip pa­sa­ko­jo va­do­vė, vie­ni­ja be­veik 100 na­rių. Ji ap­gai­les­ta­vo, kad dau­ge­lis jų van­giai at­ei­na į su­si­ti­ki­mus. Ta­čiau tie, ku­riems rū­pi svei­ka­ta, vi­sa­da ran­da ke­lią ir sten­gia­si pa­gel­bė­ti klu­bui. Ne­ma­ža klu­bo da­lis – vai­kai. Kiek­vie­ną mė­ne­sį ren­gia­mi pa­pil­do­mi su­si­ti­ki­mai su jais.       Klu­bo va­do­vė daug lai­ko ski­ria in­for­ma­ci­jos apie or­ga­ni­za­ci­ją sklai­dai. Pa­si­ra­šy­ta daug ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­čių, ku­rios at­ei­ty­je tu­rė­tų at­neš­ti klu­bui nau­dos. L. Oku­ne­vi­čie­nė pa­ra­šė tris pro­jek­tus. Vie­nas iš jų – mies­to svei­ka­tos pro­jek­tas „Vai­kų ir jau­nuo­lių li­gų pre­ven­ci­ja“. Šiam pro­jek­tui skir­ta 16 000 Lt. Už juos mies­to vai­kams bus nu­pirk­ta in­su­li­no pom­pų.       Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir LDA pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. Jos ma­ny­mu, to­kios sto­vyk­los yra la­bai rei­ka­lin­gos, nes vis dau­gė­ja žmo­nių, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu.       LDA gar­bės ir val­dy­bos na­rys, prof. ha­bil. dr. Juo­zas Ste­po­nas Da­ni­le­vi­čius, per­žiū­rė­jęs da­ly­vių už­pil­dy­tas an­ke­tas apie dia­be­tą, kon­sta­ta­vo fak­tą, kad ži­nios apie dia­be­tą ir svei­ka­tos pri­ei­na­mu­mą yra la­bai pras­tos. Api­ben­drin­da­mas pro­fe­so­rius pa­sa­kė, kad mū­sų vi­sų dar­bas yra ne­pa­kan­ka­mas ir rei­ka­lau­jan­tis dar di­des­nio su­si­rū­pi­ni­mo. Ta­čiau rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad kiek­vie­nas esa­me at­sa­kin­gas už sa­vo svei­ka­tą.       Pra­ne­ši­mą apie cuk­ri­nio dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ją skai­tė Aly­taus li­go­ni­nės gy­dy­to­jas en­dok­ri­no­lo­gas Ar­vy­das Baub­lys. Prak­ti­niais pa­ta­ri­mais, kaip val­dy­ti dia­be­tą, da­li­jo­si slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Au­re­li­ja Ja­ko­čiū­nie­nė. Ak­tu­a­liais dia­be­to gy­dy­mo ir kon­tro­lės klau­si­mais se­mi­na­ro da­ly­viai dis­ku­ta­vo su KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to prof. ha­bil. dr. An­ta­nu Nor­ku­mi. Ki­ti se­mi­na­ro lek­to­riai kal­bė­jo apie dia­be­ti­nę neu­ro­pa­ti­ją, sa­va­ran­kiš­ko krau­jo­spūdžio ma­ta­vi­mo ypa­tu­mus ir pan.       To­kio po­bū­džio mo­ky­mo sto­vyk­la Aly­tu­je su­reng­ta pir­mą kartą.       Le­o­no­ra Oku­ne­vi­čie­nė       Alytaus miesto ir rajono       diabeto klubo „Viltis“ pirmininkė Puslapiai 18-19 Cukrinis diabetas ir mityba*       Mišrainė su vai­siais       1 obuo­lys, 1 kriau­šė, 3–4 sly­vos, 1 agur­kas, 1 valg. šaukš­tas grie­ti­nės, 2–3 la­pe­liai sa­lo­tų, 50 g kep­tos viš­tie­nos, žą­sie­nos ar triu­šie­nos.       Obuo­lys, kriau­šė, agur­kas, mė­sa su­pjaus­to­ma, už­pi­la­ma grie­ti­ne. Puo­šia­ma sly­vo­mis, sa­lo­tų la­pe­liais.       Vie­no­je por­ci­jo­je yra: 7,7 g B; 12,8 g R; 21,5 g A; 1,8 DV; 232 kcal (974,4 kJ).       Švie­žių mo­liū­gų sa­lo­tos       100 g mo­liū­gų, 30 g obuo­lių, 20 g svo­gū­nų, 1 valg. šaukš­tas grie­ti­nės ar 0,5 valg. šaukš­to ma­jo­ne­zo, pa­gal sko­nį kra­pų ar me­li­sos la­pe­lių, drus­kos.       Vi­skas smul­kiai su­pjaus­to­ma, su­mai­šo­ma, už­pi­la­ma grie­ti­ne. Į švie­žių mo­liū­gų sa­lo­tas tin­ka mor­kos, sly­vos, kon­ser­vuo­ti agur­kai, krie­nai, po­rai, įvai­rūs pa­da­žai. Į vir­tų mo­liū­gų sa­lo­tas – obuo­liai, vir­tos mor­kos, sa­lie­rai, švie­ži po­rai, pa­pri­ka, kon­ser­vuo­ti agurkai.       Vie­no­je por­ci­jo­je yra: 1,2 g B; 4,5 g R; 9,5 g A; 0,8 DV; 83,3 kcal (349,9 kJ).       Per­si­kų pu­din­gas       125 g pie­no, 7 g krak­mo­lo, 7 g va­ni­lės, 110 g per­si­kų kom­po­to, 2 valg. šaukš­tai per­si­kų kom­po­to skys­čio, 1 per­si­kas.       Krak­mo­las iš­mai­šo­mas šal­ta­me pie­ne, įbe­ria­ma va­ni­lės ir mai­šant iš­ver­da­ma. Pas­kui už­pi­la­ma po 1 valg. šaukš­tą kom­po­to skys­čio ir už­de­da­ma po pu­sę per­si­ko. Pu­din­gas val­go­mas šil­tas.       Išei­ga – 2 por­ci­jos.       Vie­no­je por­ci­jo­je yra: 3 g B; 1 g R; 12 g A; 1 DV; 70 kcal (294kJ).       Varš­kės ir cit­ri­nų le­dai       250 g lie­sos varš­kės, 1 kiaušinis, 0,5 cit­ri­nos sul­tys, 100 g grie­ti­nės.       Varš­kė su­mai­šo­ma su kiau­ši­nio try­niu, su­pi­la­mos cit­ri­nos sul­tys. Kiaušinio bal­ty­mas išpla­ka­mas su grie­ti­ne. Vis­kas ge­rai su­maišyti ir atšal­dyti iki 18°C.       Vie­toj cit­ri­nos sul­čių ga­li­ma dė­ti ka­ka­vos mil­te­lių, va­ni­lės aro­ma­to ar ki­to­kių prie­sko­nių.       Išei­ga – 5 por­ci­jos.       Vie­no­je por­ci­jo­je yra: 9 g B; 8 g R; 3 g A; 0,25 DV; 120 kcal (504 kJ).       Fi­zas       Tai an­gliš­kas gė­ri­mas. Jis ga­mi­na­mas taip: į in­dą de­da­mi 2 le­do ga­ba­lė­liai ir su­pi­la­mas pa­gal re­cep­tą nu­ro­dy­tas mi­ši­nys. Vis­kas pla­ka­ma 2 min., iki ma­sė pra­de­da pu­to­ti. Ta­da per sie­te­lį nu­ko­šia­ma į tau­res ar stik­li­nes, įpi­la­ma ga­zuo­to van­dens ir duo­da­ma ger­ti per šiau­de­lį. Pa­tie­kia­mi re­cep­tai ap­skai­čiuo­ti vie­nai por­ci­jai.       Ab­ri­ko­sų fi­zas       0,5 cit­ri­nos sul­tys, 40 g ab­ri­ko­sų sul­čių, 1 kiaušinio­ bal­ty­mas, 2 le­do ga­ba­lė­liai, pa­gal sko­nį ga­zuo­to van­dens.       Ga­mi­na­ma taip, kaip ap­rašyta „Fi­zas”.       Šia­me gė­ri­me yra: 4,5 g B; – R; 6 g A; 0,5 DV; 42 kcal (176,4 kJ).       Per­si­kų fi­zas       1 cit­ri­nos sul­tys, 40 g per­si­kų sul­čių, 1 kiaušinio­ bal­ty­mas, 2 le­do ga­ba­lė­liai, pa­gal sko­nį ga­zuo­to van­dens.       Ga­mi­na­ma taip, kaip ap­rašyta „Fi­zas”.       Šia­me gė­ri­me yra: 4,4 g B; – R; 7 g A; 0,6 DV; 45,6 kcal (191,5 kJ).       Ana­na­sų fi­zas       1 cit­ri­nos sul­tys, 50 g ana­na­sų sul­čių, 1 kiaušinio­ bal­ty­mas, 2 le­do ga­ba­lė­liai, pa­gal sko­nį ga­zuo­to van­dens.       Ga­mi­na­ma taip, kaip ap­rašyta „Fizas”.       Šia­me gė­ri­me yra: 4,5 g B; – R; 7,2 g A; 0,6 DV; 46,8 kcal (196,6 kJ).       Po­mi­do­rų fi­zas       1 cit­ri­nos sul­tys, 100 g po­mi­do­rų sul­čių, 1 kiaušinio­ bal­ty­mas, 2 le­do ga­ba­lė­liai, pa­gal sko­nį ga­zuo­to van­dens.       Ga­mi­na­ma taip, kaip ap­rašyta „Fizas”.       Šia­me gė­ri­me yra: 5,3 g B; – R; 4,7 g A; 0,4 DV; 40 kcal (168 kJ). * V. Augustinienė, Cukrinis diabetas ir mityba. Vilnius, 2006. Puslapis 20 Ku­ror­ti­nis re­a­bi­li­ta­ci­nis gy­dy­mas, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu       Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­mo Nr. V-50 „Dėl me­di­ci­ni-­nės re­a­bi­li­ta­ci­jos ir sa­na­to­ri­nio (an­ti­re­ci­dy­vi­nio) gy­dy­mo or­ga­ni­za­vi­mo“ pa­kei­ti­mas, reg­la­men­tuo­ja pa­cien­tų, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, re­a­bi­li­ta­ci­nį gy­dy­mą. Me­di­ci­ni­nė re­a­bi­li­ta­ci­ja – kom­plek­si­nis me­di­ci­ni­nių prie­mo­nių (svei­ka­tą grą­ži­nan­tis gy­dy­mas, tai­ko­mo­ji ki­ne­zi­te­ra­pi­ja – er­go­te­ra­pi­ja, or­to­pe­di­nės prie­mo­nės, kom­plek­si­nės prie­mo­nės, pa­cien­tų ir jų ar­ti­mų­jų mo­ky­mas) tai­ky­mas, sie­kiant kuo dau­giau su­grą­žin­ti su­tri­ku­sių funk­ci­jų, jas kom­pen­suo­ti ir pa­lai­ky­ti pa­siek­tą­jį ly­gį. 1969 m. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos eks­per­tai re­a­bi­li­ta­ci­ją api­brė­žė, kaip kom­plek­si­nį, ko­or­di­nuo­tą, ju­ri­di­nių, me­di­ci­ni­nių, pro­fe­si­nių, so­cia­li­nių prie­mo­nių tai­ky­mą žmo­gaus funk­ci­niam ak­ty­vu­mui su­grą­žin­ti. Grį­ži­mo į dar­bą ga­li­my­bė jau ne­be­ak­cen­tuo­ja­ma. Svar­biau­sia – žmo­gaus sa­va­ran­kiš­ku­mas, jo gy­ve­ni­mo pil­nat­vė.       Nors dak­ta­ras Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius dir­bo Bul­ga­ri­jos ku­ror­tuo­se, jis pa­grįs­tai ga­li bū­ti lai­ko­mas pir­muo­ju Lie­tu­vos ku­ror­to­lo­gu. Apie tai liu­di­ja ir jam Biršto­no ku­ror­te pa­sta­ty­tas pa­min­klas. Prieška­rio Lie­tu­vo­je ku­ror­to­lo­gi­ja do­mė­jo­si prof. hi­gie­nis­tas ir fi­zio­lo­gas J. Šopaus­kas, hid­ro­lo­gas S. Ko­lu­pai­la. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ku­ror­to pro­ble­mas ėmė nag­ri­nė­ti KMU moks­li­nin­kai pro­fe­so­riai J. Šopaus­kas, A. Žiugž­da, S. Gruo­dy­tė, J. Die­vai­tie­nė.       Ser­gant ūmios sta­di­jos li­ga, or­ga­niz­mas yra mak­si­ma­liai įtemp­tas, ir pa­pil­do­mas fi­zio­lo­gi­nių svei­ki­mo pro­ce­sų ska­ti­ni­mas ga­lė­tų tik pa­blo­gin­ti li­gą. Ka­da ūmi sta­di­ja yra pra­ėju­si, bet or­ga­niz­mas pats at­si­gau­ti dar ne­ga­li, ku­ror­ti­niai veiks­niai duo­da di­džiu­lę naudą.       Esant lė­ti­nės sta­di­jos li­gai, ka­da jau yra iš­si­vys­tę ne­grįž­ta­mi pa­ki­ti­mai, ku­ror­ti­nės pro­ce­dū­ros tai­ko­mos tik no­rint pri­stab­dy­ti in­va­li­du­mo vys­ty­mą­si.       Ku­ror­ti­nės pro­fi­lak­ti­kos, gy­dy­mo ir re­a­bi­li­ta­ci­jos efek­ty­vu­mas es­ti ne­blo­gas: apie 60–70 proc. pa­cien­tų svei­ka­ta ku­ror­te pa­ge­rėja.       „Ver­smės“ sa­na­to­ri­jo­je pa­cien­tams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, tai­ko­mi vi­si re­a­bi­li­ta­ci­jos me­to­dai:       • gy­dy­mas vais­tais;       • psi­cho­te­ra­pi­ja;       • ki­ne­zi­te­ra­pi­ja;       • fi­zio­te­ra­pi­ja;       • kli­ma­to­te­ra­pi­ja;       • bal­ne­o­te­ra­pi­ja;       • pe­loi­do­te­ra­pi­ja;       • slau­ga.       Lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms la­bai svar­bus yra ku­ror­ti­nis gy­dy­mas – sa­na­to­ri­nis re­ži­mas:       • ra­cio­na­li ir die­ti­nė mi­ty­ba;       • kli­ma­to;       • mi­ne­ra­li­nio van­dens;       • gy­do­mo­jo pur­vo pro­ce­dū­ros;       • įvai­rūs gy­do­mo­sios mankš­tos ele­men­tai;       • pri­tai­ky­ti ap­lin­kos fi­zi­niai veiks­niai;       • švie­sos ir elek­tros pro­ce­dū­ros.       Toks gy­dy­mas yra veiks­min­gas to­dėl, kad mi­nė­tie­ji gam­ti­niai ir pri­tai­ky­ti ap­lin­kos fi­zi­niai gy­do­mie­ji veiks­niai ne tik slo­pi­na li­gą, kaip vais­tai, bet ir ska­ti­na svei­ki­mą, tre­ni­ruo­ja, grū­di­na or­ga­niz­mą, pa­de­da jam pri­si­tai­ky­ti prie ap­lin­kos.       Ku­ror­ti­niai veiks­niai bei pro­ce­dū­ros grū­di­na or­ga­niz­mą. Sa­na­to­ri­jo­je grei­tai iš­nyks­ta už­si­sė­dė­ji­mo sin­dro­mas – aki­vaiz­džiai pa­di­dė­ja pa­cien­to žva­lu­mas, ini­cia­ty­va, pa­ge­rė­ja ko­mu­ni­ka­bi­lumas.       Hid­ro­te­ra­pi­jos (van­dens) pro­ce­dū­ros:       • di­di­na or­ga­niz­mo at­spa­ru­mą;       • to­ni­zuo­ja (mi­ne­ra­li­nės, per­li­nės vo­nios, po­van­de­ni­nis ma­sa­žas, kas­ka­di­nės mau­dyk­lės).       Bal­ne­o­te­ra­pi­ja – gy­dy­mas na­tū­ra­liu mi­ne­ra­li­niu van­de­niu. Ra­mi­na cen­tri­nę ner­vų sis­te­mą, ma­ži­na dir­glu­mą.       Pe­loi­do­te­ra­pi­ja – gy­dyma­s pur­vu:       • ge­ri­na krau­jo­ta­ką;       • stip­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą;       • vei­kia nu­skaus­mi­nan­čiai;       • ma­ži­na už­de­gi­mą.       Drau­ge su na­tū­ra­liais ku­ror­ti­niais veiks­niais yra tai­ko­mas elek­tri­nis rau­me­nų sti­mu­lia­vi­mas. Vie­nas iš vei­ki­mo me­cha­niz­mų – rau­me­nų tre­ni­ra­vi­mas.       Fi­zio­te­ra­pi­nės pro­ce­dū­ros:       Am­pli­puls te­ra­pi­ja vei­kia:       • nu­skaus­mi­nan­čiai;       • ge­ri­na krau­jo­ta­ką;       • ma­ži­na pa­ti­ni­mą;       • ša­li­na spaz­mus;       • ge­ri­na au­di­nių cir­ku­lia­ci­ją;       • en­dok­ri­ni­nės sis­te­mos funk­ci­jas;       • rau­me­nų sti­mu­lia­ci­ją.       Elek­tro­fo­ro­zė su vais­tais, dar­son­va­li­za­ci­ja:       • ge­ri­na krau­jo­ta­ką;       • sti­mu­liuo­ja opų gi­ji­mą;       • nu­skaus­mi­na.       Ul­tra­gar­sas:       • ma­ži­na už­de­gi­mą;       • ma­ži­na, šali­na spaz­mus;       • nu­skaus­mi­na.       Elek­tros sti­mu­lia­ci­ja BTL-06 ir Jė­ga:       • di­dė­ja rau­mens jė­ga ir iš­tver­mė;       • ge­rė­ja blo­gai gy­jan­čių opų ir pra­gu­lų krau­jo­ta­ka, jos grei­čiau gy­ja;       • ma­ži­na skaus­mą.       Re­a­bi­li­ta­ci­jo­je į pa­cien­tus, ser­gan­čius cuk­ri­niu dia­be­tu, tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas ko­man­di­nis po­žiū­ris. Spe­cia­lis­tų ko­man­do­je di­džiau­sią gru­pę su­da­ro slau­gy­to­jos. Jos yra tie­sio­giai at­sa­kin­gos už pa­cien­tų slau­gą ir prie­žiū­rą. Ne­pa­kan­ka en­dok­ri­no­lo­gui gy­dy­ti cuk­ri­nį dia­be­tą, o ki­tus sun­ku­mus apei­ti, ne­pa­kan­ka slau­gy­to­jai su­leis­ti vais­tus, pa­ma­tuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je, pa­duo­ti vais­tus, o ki­tas li­go­nio pro­ble­mas pa­lik­ti ne­iš­spręs­tas.       Slau­gy­to­jos vaid­muo spe­cia­lis­tų ko­man­do­je:       • li­go­nių mo­ky­mas (dia­be­to mo­kyk­lė­lė­je);       • vais­tų sky­ri­mas pa­gal gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mus (jų ša­lu­ti­nio po­vei­kio ste­bė­ji­mas);       • dia­be­ti­nių žaiz­dų ir opų, pra­gu­lų prie­žiū­ra (ap­sau­go­ti nuo in­fek­ci­jos ir jos kom­pli­ka­ci­jų);       • me­džia­gos pa­ė­mi­mas la­bo­ra­to­ri­niams ty­ri­mams (gli­ke­mi­jos kon­tro­lė);       • in­tra­ve­ni­nė te­ra­pi­ja;       • psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba;       • slau­ga.       Bi­ru­tė Bart­ke­vi­čiū­tė       AB Birš­to­no sa­na­to­ri­ja „Ver­smė“       slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Puslapis 21 Ne­pa­mirš­ta­mi įspū­džiai       Prieš ke­le­tą me­tų iš­ti­ko in­sul­tas. Jį gy­dant pa­aiš­kė­jo, kad jau ser­gu II ti­po dia­be­tu. Man pa­sky­rė gy­dy­mą in­su­li­nu ir tab­le­tė­mis. Iš dia­be­to klu­bo na­rių pa­sa­ko­ji­mų ži­no­jau, kad mo­ky­mo sto­vyk­lo­se jie pa­si­se­mia daug ži­nių, gau­na nau­din­gų pa­ta­ri­mų. Šį pa­va­sa­rį man nu­si­šyp­so­jo lai­mė da­ly­vau­ti to­kio­je sto­vyk­lo­je. Tru­pu­tė­lį gąs­di­no to­li­ma ke­lio­nė, ta­čiau Per­val­ką pa­sie­kiau sėk­min­gai. Sa­vai­tė pra­leis­ta mo­ky­mo sto­vyk­lo­je įro­dė, kad ma­no ko­le­gos bu­vo tei­sūs. Čia iš­gir­dau daug nau­jų da­ly­kų, įtvir­ti­nau tai, kas bu­vo jau ži­no­ma. Mo­ky­mo sto­vyk­los va­do­vė Al­do­na Da­ny­lie­nė mo­kė, kaip tei­sin­gai mai­tin­tis, kaip ap­skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nius. A. Da­ny­lie­nė skai­tė pa­skai­tas su­pran­ta­mai ir la­bai įtai­giai, pa­į­vai­rin­da­ma gy­ve­ni­miš­kais pa­vyz­džiais. Sto­vyk­lo­je su­ži­no­jau apie man vi­sai nau­ją da­ly­ką – struk­tū­ri­zuo­tą gliu­ko­zės ma­ta­vi­mą; rei­kės ir pa­čiai jį iš­ban­dy­ti. Sto­vyk­lo­je ne tik mo­kė­mės, bet ir įdo­miai lei­do­me lais­va­lai­kį: ap­lan­kė­me jū­rų mu­zie­jų, Juod­kran­tę, Ra­ga­nų kal­ną, Ni­dą, kur ma­ne pa­ke­rė­jo Par­ni­džio ko­pos gro­žis. Sto­vyk­lo­je su­si­pa­ži­nau su ki­tų ra­jo­nų dia­be­to li­go­niais, vi­si bu­vo drau­giš­ki, da­li­jo­si sa­vo pa­tir­ti­mi. Esu dė­kin­ga LDA ir jos pre­zi­den­tei Vi­dai Au­gus­ti­nie­nei už nuo­la­ti­nį rū­pes­tį žmo­nių, ser­gan­čių cuk­ri­niu dia­be­tu, svei­ka­ta ir sto­vyk­lų ren­gi­mą. No­riu pa­tar­ti ir ki­tiems ne­pa­būg­ti iš­trūk­ti iš na­mų ir sa­vai­tę pra­leis­ti mo­ky­mo sto­vyk­lo­je. Jos nau­da yra ne­iš­ma­tuo­ja­ma.       Sta­nis­la­va Ša­ka­lie­nė       Dia­be­to klu­bo „Ro­kiš­kis“ na­rė Puslapis 22 Kon­fe­ren­ci­ja „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“, skir­ta Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos 20-me­čiui pa­mi­nė­ti       Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­ja (LSDD) įkur­ta prieš 20 me­tų. Il­ga­me­tė drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Ju­ze­fa Ulec­kie­nė šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je su­vie­ni­jo slau­gy­to­jas, mo­kan­čias cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čius pa­cien­tus val­dy­ti li­gą. Ge­gu­žės 15 d. Biršto­no sa­na­to­ri­jo­je „Ver­smė“ vy­ko slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos me­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Dia­be­to kon­tro­lės mo­ky­mas ir pro­fi­lak­ti­ka“. Svei­ki­ni­mo laiš­ką da­ly­viams at­siun­tė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras R. Čap­li­kas, da­ly­vių pa­svei­kin­ti at­vy­ko Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė, KMUK En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos pro­fe­so­rius A. Nor­kus. Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo 75 LSDD na­rės. Vi­sos da­ly­vės su­si­rin­ko pa­svei­kin­ti gerb. J. Ulec­kie­nę ir pa­dė­ko­ti už nu­veik­tą di­džiu­lį dar­bą ir įneš­tą in­dė­lį į pa­cien­tų ir slau­gy­to­jų ge­ro­vę. Da­ly­vės at­vy­ko pa­si­džiaug­ti per dvi­de­šimt me­tų nu­veik­tais dar­bais, pri­si­min­ti pra­ei­tį, kur­ti at­ei­ties pla­nus ir pa­si­mo­ky­ti.       Pra­ne­ši­mų te­ma­ti­ka at­sklei­dė pa­cien­tų mo­ky­mo ir pro­fi­lak­ti­kos bū­ti­nu­mą, o fo­jė vy­ku­sio­je pa­ro­do­je bu­vo pri­sta­ty­tos nau­jo­vės. 12 kon­fe­ren­ci­jos rė­mė­jų da­ly­va­vo su sten­dais ir pri­sta­tė nau­jau­sias pa­cien­tų mo­ky­mo ir dia­be­to prie­žiū­ros prie­mo­nes. Sten­dus ap­lan­kė ne tik slau­gy­to­jos dia­be­to­lo­gės, Biršto­no sa­na­to­ri­jos „Ver­smė“ per­so­na­las bei pa­cien­tai, bet ir Prie­nų ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Ver­smė“ na­riai. Jiems ap­žiū­rė­jus pa­ro­dą, KMUK Vai­kų en­dok­ri­no­lo­gi­jos sk. slau­gy­to­ja A. Kri­vo­lap skai­tė pra­ne­ši­mą apie gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je re­gu­lia­vi­mo as­pek­tus. Tuo pa­čiu me­tu ki­to­je sa­lė­je drau­gi­jos įkū­rė­ja ir il­ga­me­tė pir­mi­nin­kė J. Ulec­kie­nė sa­vo pra­nešime ap­žvel­gė drau­gi­jos 20 me­tų veik­lą, kvie­tė ap­žiū­rė­ti il­gus me­tus kaup­tą drau­gi­jos fo­to­gra­fi­jų ar­chy­vą. KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos dr. A. Kra­saus­kie­nė pra­ne­ši­me „Kau­lai ir cuk­ri­nis dia­be­tas“ pri­mi­nė vi­ta­mi­no D reikš­mę ir jo trū­ku­mo prie­žas­tis bei pa­sek­mes. KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos dr. E. Va­ra­naus­kie­nė pa­skai­tė pra­ne­ši­mus apie me­ta­bo­li­nį sin­dro­mą ir gli­ke­mi­ją ma­ži­nan­čius vais­tus. Pra­nešime apie me­ta­bo­li­nį sin­dro­mą lek­to­rė ap­žvel­gė nu­tu­ki­mo su­kel­tus svei­ka­tos su­tri­ki­mus, nu­ro­dė, kad svar­bu re­gu­liuo­ti svo­rį. Apie pa­cien­tų mo­ty­va­ci­ją mo­ky­mui­si ir elg­se­nos po­ky­čiams kal­bė­jo KMUK slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė I. Ul­pai­ty­tė. Pra­ne­šė­ja pri­mi­nė, kad pa­cien­tai prie­ši­na­si po­ky­čiams to­dėl, kad ne­pri­ima sa­vęs kaip li­go­nio, ne­su­pran­ta dia­be­to kon­tro­lės svar­bos, yra vei­kia­mi emo­ci­jų. Me­di­kai, sa­ky­da­mi, kad pa­cien­tas ne­mo­ty­vuo­tas, už jį nu­spren­džia, kas jam svar­bu. Kas svar­bu me­di­kui, ne­bū­ti­nai svar­bu pa­cien­tui. To­dėl rei­kia ska­tin­ti pa­cien­tus sa­ve pa­žin­ti, iš­si­aiš­kin­ti po­rei­kius ir ver­ty­bes.       Birš­to­no sa­na­to­ri­jos „Ver­smė“ slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė B. Bart­ke­vi­čiū­tė sa­vo pra­ne­ši­me at­krei­pė vi­sų dė­me­sį į ku­ror­ti­nio re­a­bi­li­ta­ci­nio gy­dy­mo reikš­mę, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu. Prie­nų slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė R. Pet­raus­kie­nė pri­sta­tė nau­jus pa­cien­tų mo­ky­mo me­to­dus. Pra­ne­šė­ja de­monst­ra­vo fil­muo­tą me­džia­gą iš pa­mo­kė­lės, per ku­rią ji mo­kė pa­cien­tus nau­do­da­ma ne­se­nai Lie­tu­vo­je pra­dė­tus nau­do­ti že­mė­la­pius.       Be vi­so to, bu­vo pri­sta­ty­ti fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ma­tuok­liai (žings­nia­ma­čiai), ku­rių duo­me­nis ga­li­ma per­kel­ti į kom­piu­te­rį ir iš­ana­li­za­vus juos, keis­ti per­ne­lyg sės­lų gy­ve­ni­mo bū­dą. Bu­vo pa­de­monst­ruo­tos kom­piu­te­ri­nės pro­gra­mos, su ku­rių pa­gal­ba as­mens, ser­gan­čio cuk­ri­niu dia­be­tu, gliu­ko­ma­čio duo­me­nis ga­li­ma per­kel­ti į kom­piu­te­rį, juos ana­li­zuo­ti ir pa­tar­ti gli­ke­mi­jos re­gu­lia­vi­mo klau­si­mais. Bu­vo pa­ro­dy­tos nuo­la­ti­nio gliu­ko­zės ste­bė­ji­mo sis­te­mų prak­ti­nio pri­tai­ky­mo ga­li­my­bės. Drau­gi­jos pir­mi­nin­kė V. Bu­li­kai­tė pa­tei­kė 2009 m. drau­gi­jos veik­los ata­skai­tą. Pa­dė­ko­jus vi­siems sve­čiams ir rė­mė­jams už 20 me­tų be­si­tę­sian­tį nuo­šir­dų ben­dra­dar­bia­vi­mą ir pa­ra­mą, sa­na­to­ri­jos žie­mos so­de kon­cer­ta­vo Kau­no fol­klo­ro klu­bas „Žai­sa“, ku­rio gre­to­se – KMUK En­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus vyr. slau­gy­to­ja – slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Z. Ko­rie­nė. Vė­liau da­ly­viai ga­lė­jo pa­si­mė­gau­ti sa­na­to­ri­jos „Ver­smė“ mi­ne­ra­li­nio van­dens ba­sei­nu.       Po kon­fe­ren­ci­jos LSDD veik­la su­si­do­mė­jo ir į drau­gi­jos gre­tas įsi­lie­jo 20 nau­jų na­rių.       Vir­gi­ni­ja Bu­li­kai­tė       LSDD pir­mi­nin­kė, KMUK Vai­kų en­dok­ri­no­lo­gijos skyriaus slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė Puslapiai 23-24 DIABETO MOKYKLA Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas       Mankštos nau­da       Fi­zi­nis la­vi­ni­mas yra nau­din­gas kiek­vie­nam, bet itin svar­bus ser­gan­tie­ms dia­be­tu. Re­gu­lia­ri mankš­ta ga­li jums pa­dėti:       • ge­riau kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zės kie­kį. Mat leng­vas fi­zi­nis krū­vis ska­ti­na or­ga­nizmą su­de­gin­ti gliu­kozę.       • re­gu­liuo­ti kū­no svo­rį, su­de­gi­nant ka­lo­ri­jas ir rie­ba­lus. Fi­zi­niai pra­ti­mai ir tin­ka­mas mais­tas, de­ri­na­mi kar­tu, pa­de­da pa­siek­ti ir pa­lai­ky­ti tin­ka­mą svo­rį, ge­ri­na svei­ka­tą. Jei­gu jūs sve­ria­te per daug ir ser­ga­te II ti­po dia­be­tu, svo­rio me­ti­mas yra svar­biau­sia li­gos kon­tro­lės prie­mo­nė.       • stip­rin­ti svei­ka­tą. Re­gu­lia­ri mankš­ta ge­ri­na krau­jo apy­ta­ką, spau­di­mą, stip­ri­na šir­dį ir plau­čius.       • ge­riau jaus­tis fi­ziškai ir emo­cio­na­liai. Re­gu­lia­ri mankšta tei­kia ener­gi­jos, ma­ži­na įtam­pą ir stresą.       Pa­si­rin­ki­te jums tin­kamą mankšti­ni­mo­si formą       Yra daug da­ly­kų, ku­rie ga­li di­din­ti jū­sų ak­ty­vu­mą. Svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą fi­zi­nio la­vi­ni­mo, mankš­tos for­mą, ku­ri jums pa­tik­tų. Nuo to, ką jūs mėgs­ta­te da­ry­ti ir koks yra jū­sų da­bar­ti­nis fi­zi­nis pa­si­ruo­ši­mas, pri­klau­so tei­sin­gas fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pa­si­rin­ki­mas. Len­te­lė­je yra iš­var­dy­ta ke­le­tas siū­lo­mų fi­zi­nės veik­los rū­šių. Taip pat pa­ro­dy­ta, kiek įvai­riai fi­zi­nei veik­lai su­nau­do­ja­ma ka­lo­ri­jų.       Duo­me­nys pa­im­ti iš 1982 m. Ame­ri­kos dia­be­to aso­cia­ci­jos lei­di­nio „Gui­de to Go­od Li­ving“.       Vaikščiojimo pranašumai       Vaikš­čio­ji­mas yra pui­ki ir pa­to­gi mankš­tos for­ma. Yra ge­ras bū­das pra­dė­ti fi­zi­nio la­vi­ni­mo pro­gra­mą, ypač jei ne­bu­vo­te la­bai ak­ty­vus.       Pa­žiū­rė­ki­me, ko­kie jo pra­na­šu­mai?       • Jūs jau ži­no­te, kaip vaikš­čio­ti. Jums ne­rei­kia ypa­tin­gų ge­bė­ji­mų, bran­gių įren­gi­nių ar prie­mo­nių. Vis­kas, ko rei­kia – tai med­vil­ni­nės ko­ji­nės ir pa­to­gi ava­ly­nė.       • Jūs ga­li­te vaikš­čio­ti bet kur, net­gi po par­duo­tu­ves. Tin­ka­ma pa­si­vaikš­čio­ji­mo vie­ta alė­ja, par­kas, gra­žios apy­lin­kės.       • Jūs ga­li­te vaikš­čio­ti bet ku­riuo me­tu. Jūs ga­li­te kop­ti laip­tais, užuot ki­lę lif­tu, ir ma­ši­ną sta­ty­ti to­liau nuo na­mo durų.       • Vaikš­čio­ji­mas ga­li bū­ti so­cia­li­nės veik­los pra­mo­ga. Jūs ga­li­te pa­tir­ti ma­lo­nu­mą, ei­da­mi drau­ge su ki­tais žmo­nė­mis, įdo­miais pa­šne­ko­vais. Kar­tu pa­si­vaikš­čio­ji­mas yra tar­si pra­ti­mas.       Pa­si­ruošimas pra­ti­mams       Ap­si­lan­ky­ki­te pas gy­dy­toją       Prieš pra­de­dant bet ku­riuos pra­ti­mus yra svar­bi vi­sa­pu­siš­ka me­di­ci­ni­nė kon­tro­lė. Pa­si­kal­bė­ki­te su gy­dy­to­ju apie fi­zi­nės veik­los rū­šį, ką jūs no­rė­tu­mė­te da­ry­ti, ir gau­ki­te jo pri­ta­ri­mą. Pa­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju, jei ken­čia­te dėl ko­kių nors svei­ka­tos su­tri­ki­mų, nes tai ga­li ri­bo­ti jū­sų mankš­ti­ni­mo­si būdus.       Ži­no­ki­te ki­tą fi­zi­nės veik­los po­vei­kį       Kei­čiant fi­zi­nės veik­los rū­šį ar dy­dį, ga­li pri­reik­ti keis­ti mi­ty­bos pla­ną ir vais­tus. Bet ku­ri mankš­ta ga­li di­din­ti jū­sų krau­jo gliu­ko­zės po­ky­čius. Da­ly­kai, ku­rie yra iš­var­dy­ti sky­re­ly­je „Kas yra svar­bu“, pa­dės jums iš­veng­ti fi­zi­nės veik­los bė­dų, to­kių kaip krau­jo gliu­ko­zės stai­gus ma­žė­ji­mas.       Yra daug fi­zi­nės veik­los bū­dų       Net to­kie da­ly­kai, apie ku­riuos jūs gal­būt nė ne­pa­ma­nė­te, ga­li pri­lyg­ti mankš­tai, su­de­gin­ti pa­pil­do­mai ka­lo­ri­jų ir ma­žin­ti krau­jo gliu­ko­zės kiekį. Na­mų ruo­ša, so­di­nin­kys­tė, ap­si­pir­ki­mas, eks­kur­si­jos, šo­kiai, žai­di­mas su vai­kais ar anū­kais – šia veik­la ga­li­ma su­nau­do­ti dau­giau ka­lo­ri­jų ir mažinti krau­jo gliu­ko­zės kiekį ne­gu įpras­tu die­nos re­ži­mu.       Jei­gu var­to­ja­te in­su­li­ną ar tab­le­tes, jū­sų krau­jo gliu­ko­zės kiekį ga­li ma­žin­ti mi­nė­ta veik­la. Jei jūs tai pa­ste­bi­te, ga­li­te kar­tais to­kia veik­la pa­keis­ti mankštą.       Fi­zi­nio la­vi­ni­mo tiks­lai       • Mankš­tin­ki­tės 3 kar­tus per sa­vai­tę po 20–30 min.       • Mankš­tin­tis ga­li­te ta­da, jei jū­sų šir­dies pla­ki­mo daž­nis yra nor­ma­lus.       Kaip ap­skai­čiuo­ti šį daž­nį?       1. Iš 220 at­im­ki­te am­žių (A). Tai ir bus aukščiau­sias sau­gus šir­dies pla­ki­mo dažnis (B).       2. Ta­čiau nė­ra ge­rai per stip­riai mankš­tin­tis. Rei­kė­tų mankš­tin­tis nuo 50% iki 75% B. Pa­si­tei­rau­ki­te gy­dy­to­jo, ko­kį pro­cen­tą jūs tu­rė­tu­mė­te nau­do­ti (C).       3. Pa­dau­gin­ki­te B iš C ir gau­si­te jums rei­kia­mą šir­dies pla­ki­mo daž­nį (D).       Tai­gi, pla­ni­nis šir­dies pla­ki­mo daž­nis šiam as­me­niui tu­rė­tų bū­ti 118 tvinks­nių per mi­nu­tę. Jei jūs ne­mo­ka­te to ap­si­skai­čiuo­ti, pa­pra­šy­ki­te gy­dy­to­jo ar slau­gy­to­jo dia­be­to­lo­go pa­gal­bos.       Svar­bu kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju apie sa­vo šir­dies pla­ki­mo pla­ni­nį daž­nį. Kai ku­rie vais­tai, pvz., šir­džiai ar krau­jo spau­di­mui re­gu­liuo­ti, ga­li keis­ti šir­dies pla­ki­mo pla­ni­nį dažnį.       • Kad su­ma­žin­tu­mė­te rie­ba­lų, pla­ni­nis daž­nis tu­rė­tų bū­ti nuo 60% iki 70% jū­sų didžiau­sio sau­gaus šir­dies pla­ki­mo dažnio (B). Jūs tu­rė­tu­mė­te mankš­tin­tis 5 die­nas per sa­vai­tę, jei­gu no­rė­tu­mė­te mes­ti svo­rį.       Li­ki­te sau­gūs!       • Kad ir ko­kio po­bū­džio fi­zi­nį ak­ty­vu­mą rink­tu­mė­tės, pra­dė­ki­te lė­tai ir pa­si­ta­rę su gy­dy­to­ju. Pra­dė­ki­te mankš­tin­tis tik nuo 5 iki 10 min. per die­ną. Lai­ką ir krū­vį di­din­ki­te pa­mažu.       • Jei­gu gy­do­tės in­su­li­nu ar tab­le­tė­mis, krau­jo gliu­ko­zę tik­rin­ki­te prieš mankš­tą ir po jos.       • Vaikš­čio­ki­te lė­tai 5–10 min. ir at­li­ki­te pa­ruo­šia­muo­sius pra­ti­mus prieš pra­dė­da­mi ak­ty­ves­nę mankš­tą. Ilsė­ki­tės ta pa­čia tvar­ka.       • Mankš­tin­da­mie­si ger­ki­te dau­giau ne­ka­lo­rin­gų skys­čių, pvz., van­dens.       • Vi­są lai­ką mū­vė­ki­te dia­be­to iden­ti­fi­ka­vi­mo žen­klą – apy­ran­kę, ar tu­rė­ki­te prie sa­vęs kor­te­lę. Ge­riau­siai abu.       • Kor­te­lė­je ar pa­žy­mė­ji­me yra įra­šy­ta jū­sų pa­var­dė ir te­le­fo­no nu­me­ris bei gy­dy­to­jo pa­var­dė ir te­le­fo­no nu­meris.       • Apy­ran­kė ro­do, kad žmo­gus ser­ga dia­be­tu. Taip pat ant jos yra nu­ro­dy­ta vais­tų rū­šis. Jei ne­ga­lė­si­te kal­bė­ti, žmo­nės iš šių žen­klų su­pras, ko­kios pa­gal­bos jums rei­kia. Tai pa­dės iš­gel­bė­ti jū­sų gy­vy­bę.       • Ne­šio­ki­tės ką nors val­go­mo su cuk­ru­mi. Tu­rė­ki­te 6–7 čiul­pia­mus sal­dai­nius ar gliu­ko­zės tab­le­čių. Jei mankš­ti­nan­tis ar po pra­ty­bų su­ma­žės krau­jo gliu­ko­zės, šie pro­duk­tai pa­dės jos pa­di­din­ti.       • Pa­pra­šy­ki­te gy­dy­to­jo, kad iš­ra­šy­tų gliu­ka­go­no, ir tu­rė­ki­te jo mankš­tin­da­mie­si.       • Ser­gan­tie­siems I ti­po dia­be­tu rei­kia pa­si­tik­rin­ti ke­to­nus šla­pi­me ar krau­jy­je, jei­gu krau­jo gliu­ko­zės yra dau­giau kaip 13,3 mmol/l. Jei šla­pi­me yra ke­to­nų, mankš­tą ati­dė­ki­te tol, kol ty­ri­mo ro­dik­liai taps nor­ma­lūs.       Kas yra svar­bu       • Rin­ki­tės to­kią fi­zi­nę veik­lą, ku­ri jums tei­kia ma­lo­nu­mą.       • Pa­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju apie sa­vo spren­dimą.       • Pra­ti­mus at­li­ki­te kas­dien pa­gal ga­li­mybę tuo pa­čiu laiku.       • Avė­ki­te med­vil­ni­nes ko­ji­nes ir pa­to­gią ava­ly­nę.       • Kon­tro­liuo­ki­te krau­jo gliu­ko­zės kie­kį prieš pra­ti­mus ir po jų.       • Tik­rin­ki­te ke­to­nus šla­pi­me ar krau­jy­je, jei­gu ser­ga­te I ti­po dia­be­tu. Tai yra la­bai svar­bu, jei­gu jū­sų krau­jo gliu­ko­zės yra dau­giau kaip 13,3 mmol/l. Jei šla­pi­me yra ke­to­nų, mankš­tos ne­da­ry­ki­te tol, kol dia­be­tas taps kon­tro­liuo­ja­mas. Jei­gu dia­be­tas blo­gai kon­tro­liuo­ja­mas, krau­jo gliu­ko­zės kiekis didė­ja mankš­ti­nan­tis.       • Nu­sto­ki­te mankštin­tis ir kvies­ki­tės gy­dy­to­ją, jei­gu ima skau­dė­ti ko­jas ar krū­ti­nę.       • Kon­tro­liuo­ki­te, ar ne­at­si­ra­do ant ko­jų žaiz­dų, pūs­lių ar pa­rau­di­mų prieš kiek­vie­nas pra­ty­bas ir po jų.       • Kas­dien užsi­rašyki­te, ka­da ir kiek lai­ko at­lie­ka­te pra­timus.       Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja Puslapis 25 Se­mi­na­ras „Pa­dė­ki­me iš­girs­ti pa­cien­tą (-ę)“       2010 m. sau­sio 20 d. Vil-niu­je, vieš­bu­čio „Ka­ro­li­na“ Kon­fe­ren­ci­jų cen­tre įvy­ko se­mi­na­ras „Pa­dė­ki­me iš­girs­ti pa­cien­tą (-ę)“, ku­rį su­ren­gė Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba. Se­mi­na­re da­ly­va­vo at­sto­vai iš 18 or­ga­ni­za­ci­jų: Lie­tu­vos su­tri­ku­sios psi­chi­kos žmo­nių glo­bos ir on­ko­he­ma­to­lo­gi­nių li­go­nių „Krau­jas“ ben­dri­jų, Lie­tu­vos nef­ro­lo­gi­nių li­go­nių „Gy­vas­tis“, „Mes gre­ta“, „Po­zi­ty­vus gy­ve­ni­mas“, ŽIV ir AIDS pa­veik­tų mo­te­rų bei jų ar­ti­mų­jų, Sto­muo­tų žmo­nių „Die­na“, Lie­tu­vos ar­tri­to, Na­cio­na­li­nės do­no­rų, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jų, Vil­niaus sto­ru­lių klu­bo „…XXL“, Bech­te­re­vo li­ga ser­gan­čių „Ju­de­sys“, Lie­tu­vos ser­gan­čių­jų pro­sta­tos vė­žiu, On­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių mo­te­rų „Ei­ve­na“, Žvy­ne­li­ne li­ga ser­gan­čių­jų drau­gi­jų.       Mo­ky­mus ve­dė žy­mus Lie­tu­vos žur­na­lis­tas, vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas Ry­tis Juo­za­pa­vi­čius. Se­mi­na­ro me­tu da­ly­viai tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­si­mo­ky­ti, kaip tei­sin­gai reikš­ti sa­vo min­tis, pa­si­sem­ti ben­dra­vi­mo įgū­džių, at­li­ko prak­ti­nes už­duo­tis. Kiek­vie­nas se­mi­na­ro da­ly­vis tu­rė­jo ga­li­my­bę prieš ka­me­rą iš­sa­ky­ti rū­pi­mus klau­si­mus. Po to se­mi­na­ro da­ly­viai ana­li­za­vo kiek­vie­ną vaiz­do įra­šą ir ver­ti­no pra­ne­šė­jo ge­bė­ji­mus aiš­kiai ir kon­kre­čiai reikš­ti mintis.       Se­mi­na­ras ati­ti­ko vi­sų lū­kes­čius ir pa­li­ko gi­lų įspū­dį da­ly­viams, ku­riems bu­vo la­bai ak­tu­a­lus, nes pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, vyk­dy­da­mi sa­vo veik­lą, pri­va­lo ben­drau­ti su val­di­nin­kais ir spau­dos at­sto­vais.       LPO­AT in­for­ma­ci­ja Puslapiai 26-29 DIABETO MOKYKLA Cuk­ri­nis dia­be­tas – ne kliū­tis atos­to­goms       Žmo­nės, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, daž­nai bai­mi­na­si dėl atos­to­gų, nes pa­si­kei­tęs die­nos re­ži­mas, nau­jos ša­lys, emo­ci­jos, ki­toks kli­ma­tas ir pa­ki­tę mi­ty­bos įpro­čiai ga­li su­kel­ti gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je svy­ra­vi­mus. Dėl to at­si­sa­ky­ti lauk­tų atos­to­gų ne­rei­kė­tų – di­de­lių gliu­ko­zės svy­ra­vi­mų ga­li­ma iš­veng­ti. Svar­biau­sia iš anks­to pa­si­rū­pin­ti prie­mo­nė­mis, ku­rios pa­dė­tų val­dy­ti li­gą.       Dia­be­tas ne­tu­rė­tų kliu­dy­ti ke­liau­ti. Vi­sa­me pa­sau­ly­je tiek I, tiek ir II ti­po li­go­niai vyks­ta atos­to­gau­ti į įvai­rias ša­lis. Šia­me straips­ny­je pa­teik­si­me pa­ta­ri­mų, kaip dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės tu­rė­tų pa­si­reng­ti ke­lio­nei, kad ga­lė­tų tin­ka­mai kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą ir iš­veng­ti keb­lu­mų.       Atos­to­gos pla­nuo­ti­nos iš anks­to       Ga­na daž­nai dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės klau­sia gy­dy­to­jų, ar jie tu­rė­tų rink­tis ki­to­kias atos­to­gas ne­gu svei­kie­ji. At­sa­ky­mas – ne.       Nė­ra prie­žas­ties, dėl ku­rios bū­tų drau­džia­ma ke­liau­ti, atos­to­gau­ti su drau­gais, mė­gau­tis ne­įpras­tais val­giais. Dia­be­to val­dy­mo die­no­tvarkę ga­li­ma lanks­čiai keis­ti, tai­ky­ti prie nau­jų si­tu­a­ci­jų. Tik rei­kia iš anks­to nu­ma­ty­ti, su­pla­nuo­ti. Ži­no­ma, atos­to­gau­jant pa­pras­tai iš­lei­džia­ma dau­giau san­tau­pų. Svar­bu iš anks­to tai su­de­rin­ti su ke­lio­nių agen­tū­ro­mis, ku­rios tei­kia įvai­rių pa­siū­ly­mų pa­gal po­mė­gius ir ga­li­my­bes.       Ruo­šian­tis į už­sie­nį       Skie­pai       Prieš vyks­tant į to­li­mą eg­zo­tiš­ką kraš­tą, bū­ti­na iš anks­to pa­si­do­mė­ti apie re­ko­men­duo­ja­mus pro­fi­lak­ti­nius skie­pus.       Kai ku­rių žmo­nių or­ga­niz­mas sun­kiai re­a­guo­ja į vak­ci­nas nuo vi­du­rių šil­ti­nės, po­lio­mie­li­to, gel­to­no­jo dru­gio ar ki­tų li­gų. Ži­no­ti­na, kad vak­ci­na yra ma­ža li­gos su­kė­lė­jo do­zė, ska­ti­nan­ti ap­sau­gi­nę or­ga­niz­mo re­ak­ci­ją. Kaip ir bet ku­ri ki­ta in­fek­ci­ja, ji ga­li lem­ti gau­sią krau­jo gliu­ko­zę. Jei tai nu­tik­tų, bū­ti­na var­to­ti krau­jo gliu­ko­zę ma­ži­nan­čius me­di­ka­men­tus. Jei gy­do­ma­si in­su­li­nu, ga­li tek­ti lai­ki­nai di­din­ti jo do­zes. Ge­riau­sia kon­sul­tuo­tis su gy­dy­to­ju, kaip val­dy­ti li­gą to­kio­je si­tu­a­ci­joje.       Do­ku­men­tas       Pri­va­lo­ma tu­rė­ti su sa­vi­mi do­ku­men­tą, kor­te­lę ar ski­ria­mą­jį žen­klą, ku­ria­me bū­tų nu­ro­dy­ta, kad ser­ga­te dia­be­tu.       Kor­te­lė­je tu­ri bū­ti sa­vi­nin­ko nuo­trau­ka, var­das, pa­var­dė ir nuo­ro­da „Aš ser­gu cuk­ri­niu dia­be­tu“ an­glų, pran­cū­zų, vo­kie­čių, is­pa­nų bei ara­bų kal­bo­mis. Ne­svar­bu – gy­do­ma­si in­su­li­nu, tab­le­tė­mis ar die­ta, do­ku­men­te tu­ri bū­ti nu­ro­dy­ta vais­tai, jų do­zės, taip pat te­le­fo­nai, ku­riais rei­kė­tų kreip­tis pa­gal­bos, įvy­kus ne­lai­min­gam at­si­ti­ki­mui. Do­ku­men­tas liu­di­ja, kad jo sa­vi­nin­kas su sa­vi­mi ga­li tu­rė­ti švirkštų bei me­di­ka­men­tų. Tai pa­de­da iš­veng­ti nesu­si­pra­ti­mų pa­sie­nio mui­ti­nė­se.       Mū­sų res­pub­li­ko­je as­me­nys, ser­gan­tys dia­be­tu, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos na­riai, tu­ri Svei­ka­tos pa­są DIA­BE­TAS. Jis pa­reng­tas pa­gal Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos bei Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos re­ko­men­da­ci­jas. Do­ku­men­to tiks­las – ge­rin­ti cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių žmo­nių svei­ka­tos prie­žiū­rą, veng­ti vė­ly­vų­jų kom­pli­ka­ci­jų.       Įvai­rio­se ša­ly­se pla­čiai nau­do­ja­mi iden­ti­fi­ka­vi­mo pa­ka­bu­kai ant kak­lo ar apy­ran­kės, ku­rių ski­ria­ma­sis žen­klas at­pa­žįs­ta­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tai pa­de­da gy­dy­to­jams, po­li­ci­nin­kams, sku­bią me­di­ci­nos pa­gal­bą tei­kian­čioms tar­ny­boms gau­ti in­for­ma­ci­ją apie li­go­nį bei jo gy­dy­mą.       Jau nuo 2000 m. Lie­tu­vo­je ga­li­ma įsi­gy­ti apy­ran­kę su ski­ria­muo­ju „dia“ žen­klu, ku­ris reiš­kia, kad žmo­gus ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu. Jo­je iš­gra­vi­ruo­ja­ma: li­go­nio var­das, pa­var­dė; te­le­fo­nas, ku­riuo rei­kė­tų pra­neš­ti apie ser­gan­čio­jo būk­lę; nu­ro­do­ma, ar žmo­gus gy­do­si in­su­li­nu, ar tab­le­tė­mis.       Be­si­gy­dan­tys li­go­niai tu­rė­tų pra­šy­ti sa­vo gy­dy­to­jo pa­žy­mos apie li­gos diag­no­zę, vais­tų rū­šį bei do­za­vi­mą.       Drau­di­mas       Prieš ke­lio­nę pa­ta­ria­ma ap­si­draus­ti.       Svar­biau­sia ne tai, kiek kai­nuo­ja drau­di­mo po­li­sas, o tai, kiek ver­ta pa­si­ti­kė­ji­mo drau­di­mo kom­pa­ni­ja, jos re­pu­ta­ci­ja tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je, po­žiū­ris į klien­tus.       Drau­di­mo kom­pa­ni­jos vyks­tan­tie­siems į už­sie­nį siū­lo me­di­ci­nos iš­lai­dų drau­di­mą, ku­ris sau­go nuo pa­pil­do­mų rū­pes­čių, jei gau­na­ma gy­dy­to­jų pa­gal­ba, taip pat įvy­kus ne­lai­min­giems at­si­ti­ki­mams, drau­di­mo su­ma iš­mo­ka­ma dėl trau­mos, pa­tir­tos per ke­lio­nę.       Svar­bu ge­rai ži­no­ti drau­di­mo są­ly­gas prieš įsi­gy­jant drau­di­mo po­li­są.       Su­sir­gus       Svar­bu, kad ligonis ir jo ben­dra­ke­lei­vis ži­no­tų apie dia­be­to kon­tro­lę su­ne­ga­la­vus.       Jei ke­liau­jant var­gi­na karš­čia­vi­mas, vė­mi­mas, vi­du­ria­vi­mas, pri­va­lo­ma daž­nai tir­tis krau­jo gliu­ko­zę. Kaip ži­no­ma, ser­gant gli­ke­mi­jos re­zul­ta­tai ga­li pa­blo­gė­ti. Tai­gi re­gu­lia­ri sa­vi­kon­tro­lė yra bū­ti­na tiek I, tiek II ti­po li­go­niams.       Jei ne­ga­luo­ja­ma il­giau nei dvi die­nas, rei­kė­tų kreip­tis į me­di­kus ir pa­ko­re­guo­ti gy­dy­mo pla­ną.       Su­sir­gus la­bai svar­bu iš­si­tir­ti šla­pi­mą. Jei jame aptinkama acetono, rei­ka­lin­ga sku­bi me­di­kų pa­gal­ba.       Su­ne­ga­la­vus, ne­te­kus ape­ti­to ir ne­val­gant vis vien švirkš­čia­mas in­su­li­nas, ge­ria­mos tab­le­tės. Pra­ra­dus ape­ti­tą, ge­riau­sia mai­tin­tis skys­čiais – tin­ka sriu­ba, vai­sių sul­tys, net­gi pa­pras­tas van­duo de­hid­ra­ci­jai iš­veng­ti.       Prieš vyks­tant į ke­lio­nę apie vi­sa tai rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­toju.       Ką dė­tis į la­ga­mi­ną       In­su­li­no ar tab­le­čių pa­ta­ria­ma pa­si­im­ti dau­giau, ne­gu ti­ki­ma­si iš­nau­do­ti.       Su­sir­gus ga­li tek­ti di­din­ti me­di­ka­men­tų do­zes. Da­lį vais­tų rei­kė­tų ne­šio­tis su sa­vi­mi, jei kar­tais la­ga­mi­nas ding­tų ar bū­tų pa­vog­tas.       Li­go­niai, ku­rie gy­do­si in­su­li­no mi­ši­niais, tu­rė­tų tar­tis su en­dok­ri­no­lo­gu, kad jis pa­skir­tų trum­pai vei­kian­čio pre­pa­ra­to grei­tes­niam gli­ke­mi­jos re­gu­lia­vi­mui ir nu­ro­dy­tų jo do­zes. Jei nau­do­ja­mi in­su­li­no švirkš­tai, įsi­gy­ti­ni ir at­sar­gi­niai.       Tai­gi į la­ga­mi­ną rei­kė­tų įsi­dė­ti:       1. Iden­ti­fi­ka­vi­mo do­ku­men­tą (dia­be­to pa­są ar­ba (ir) gy­dy­to­jo pa­žy­mą).       2. In­su­li­ną (švirkš­tus ar pan.), ada­tė­les.       3. Tab­le­tes nuo dia­be­to.       4. Dia­be­to sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nes: gliu­ko­ma­tį, juos­te­les krau­jo gliu­ko­zei, ke­to­nams šla­pi­me tir­tis, pirš­to dū­rik­lius, ada­tėles.       5. Gliu­ka­go­no, gliu­ko­zės tab­le­čių ar ki­tų prie­mo­nių hi­pog­li­ke­mi­jai gy­dy­ti.       6. An­glia­van­de­nin­go mais­to – sau­sai­nių, ja­vai­nių ba­to­nė­lių, su­muš­ti­nių, vai­sių sul­čių, ka­ra­me­li­nių sal­dai­nių.       7. Ša­lies, į ku­rią vyks­ta­ma, va­liu­tos mais­tui ir gė­ri­mams įsi­gy­ti.       8. Ki­tų var­to­ja­mų me­di­ka­men­tų.       9. Dez­in­fe­ka­vi­mo bei pir­mo­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nių, an­ti­sep­ti­kų, pleist­rų, va­tos, tvars­čių.       Ke­lio­nė­je       Ne­pa­mirš­ti­na į ran­ki­nį ba­ga­žą įsi­dė­ti an­glia­van­de­nin­go mais­to at­sar­gų. In­su­li­ną bei tab­le­tes, taip pat ir mais­to at­sar­gas svar­bu tu­rė­ti prie sa­vęs.       Jei ke­liau­jant var­gi­na py­ki­ni­mas, tu­rė­ti­na tai slo­pi­nan­čių vaistų.       Jei ligonis va­žiuo­ja au­to­mo­bi­liu, ypač jei pats jį vai­ruo­ja ir gy­do­si in­su­li­nu ar tab­le­tė­mis, il­gai ke­liau­jant pri­va­lu kas dvi va­lan­dos iš­si­tir­ti krau­jo gliu­ko­zę. Pri­rei­kus – už­val­gy­ti. Il­gai sė­dint, ne­ju­dant, ga­li pa­di­dė­ti gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je. Stre­sas ir ne­nu­ma­ty­tas ak­ty­vu­mas ga­li jį tiek di­din­ti, tiek ma­žin­ti. To­dėl kon­tro­liuo­ti li­gą rei­kia daž­niau.       Lėk­tu­vuo­se bei lai­vuo­se yra in­for­muo­ja­ma apie val­gy­mo lai­ką. Ge­riau­sia už­si­sa­ky­ti įpras­tą me­niu, ne „dia­be­ti­nį“, nes pas­ta­ra­ja­me ma­žai an­glia­van­de­nių. Kar­tais ir įpras­tos por­ci­jos pa­pil­dy­ti­nos sul­čių, traš­ku­čių, duo­nos ar nuo­sa­vo mais­to at­sar­gų.       Lai­ko zo­nos ir me­di­ka­men­tų var­to­ji­mas       Ker­tant lai­ko juos­tas į ry­tus ar va­ka­rus, die­na ati­tin­ka­mai trum­pė­ja ar il­gė­ja. Dau­ge­liui žmo­nių tai ne­su­ke­lia di­des­nių keb­lu­mų.       Ke­liau­jant iš ry­tų į va­ka­rus, die­na il­gės, to­dėl pa­ta­ria­ma pa­pil­do­mai už­val­gy­ti, su­si­lei­dus ati­tin­ka­mą do­zę trum­pai ar grei­tai vei­kian­čio in­su­li­no. Ke­liau­jant iš va­ka­rų į ry­tus, die­na trum­pės, to­dėl vie­no val­gy­mo ir in­su­li­no lei­di­mo ga­li­ma at­si­sa­ky­ti.       Jei­gu lai­ko juos­ta kei­čia­si ma­žiau nei 4 val., re­ži­mo keis­ti ne­rei­kia.       Tiems, ku­riems per pa­rą pa­kan­ka dvie­jų mišrio­jo in­su­li­no in­jek­ci­jų, pail­gė­jus die­nai, rei­kė­tų pa­si­ta­rus su gy­dy­to­ju pa­pil­do­mai už­val­gy­ti ir su­si­švirkš­ti ne­di­de­lį kie­kį trum­pai ar grei­tai vei­kian­čio pre­pa­ra­to tarp pa­grin­di­nių in­jek­ci­jų. Su­trum­pė­jus die­nai, rei­kė­tų ma­žin­ti ry­ti­nę in­su­li­no do­zę prieš iš­vyks­tant. Šį klau­si­mą taip pat de­rė­tų iš anks­to ap­tar­ti su me­di­ku. Pra­ver­čia ži­nios apie lėk­tu­vo iš­vy­ki­mo lai­ką, skry­džio truk­mę ir vie­tos lai­ką nu­skri­dus.       Dau­ge­lis žmo­nių sa­vo li­gą kon­tro­liuo­ja 3 trum­pai ar­ba grei­tai vei­kian­čio­mis ir 1 ar­ba 2 il­gai vei­kian­čio­mis in­su­li­no in­jek­ci­jo­mis. Šis gy­dy­mo pla­nas yra pa­to­gus re­gu­liuo­ti val­gy­mo me­tui per die­ną, taip pat ir ke­lio­nė­se, ker­tant lai­ko zo­nas.       Kai kir­tus lai­ko zo­ną die­na pail­gė­ja ir trik­do įpras­tą nak­ti­nį po­il­sio rit­mą, ne­ver­tė­tų keis­ti il­giau vei­kian­čio in­su­li­no re­ži­mo. Tas il­ges­nes va­lan­das rei­kė­tų už­pil­dy­ti trum­pai vei­kian­čio in­su­li­no in­jek­ci­ja šiek tiek už­val­gius, nors il­gai vei­kian­čio in­su­li­no po­vei­kis jau bū­tų pa­si­bai­gęs. Pa­pil­do­ma do­zė pa­dė­tų pra­dė­ti nau­ją 24 val. trun­kan­čią pa­rą sve­čio­je ša­ly­je ir grįž­ti prie įpras­to die­nos re­ži­mo.       Ke­lio­nė­je ne­už­mirš­ti­na tu­rė­ti gliu­ko­zės tab­le­čių. Daž­niau tik­rin­ti­na krau­jo gliu­ko­zė, in­jek­ci­jų do­zes de­ri­nant prie fi­zi­nio krū­vio ar mi­ty­bos po­ky­čių. Jei ke­lio­nė il­ga, gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je rei­kė­tų tir­ti prieš ir po išvy­ki­mo, taip pat 2–3 kar­tus jos me­tu. Sė­dint už vai­ro krau­jo gliu­ko­zė pa­lai­ky­ti­na šiek tiek di­des­nė už nor­mą, sau­gan­tis hi­pog­li­ke­mi­jos.       Žmo­nėms, ku­rie gy­do­si tab­le­tė­mis, ke­liau­jant ir ker­tant lai­ko zo­nas ne­tu­rė­tų kil­ti keb­lu­mų. Pa­kan­ka jų su­var­to­ti dau­giau die­nai pail­gė­jus, ir ma­žiau – su­trum­pė­jus. Apie nu­ma­to­mą gy­dy­mo kei­ti­mą kon­sul­tuo­ja­ma­si su gy­dy­to­ju.       Tai­gi ke­liau­jant ir ker­tant lai­ko juos­tas, rei­kė­tų:       • su­pla­nuo­ti vis­ką iš anks­to;       • ži­no­ti lėk­tu­vo iš­vy­ki­mo lai­ką, skry­džio truk­mę ir vie­tos va­lan­das sve­čio­je ša­ly­je;       • ap­tar­ti su gy­dy­to­ju vi­sus klau­si­mus apie pa­si­kei­sian­tį gy­dy­mą;       • ne­už­mirš­ti pa­si­im­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros prie­mo­nių, an­glia­van­de­nin­go mais­to pro­duk­tų, gliu­ko­zės tab­le­čių;       • bū­ti pa­si­ruo­šus skry­džio ati­dė­ji­mui;       • nu­ma­ty­ti ga­li­mus ki­tus ne­ti­kė­tu­mus ir sa­vo po­el­gius;       • ne­si­ti­kė­ti ide­a­lios sa­vi­kon­tro­lės per ke­lio­nę;       • kiek­vie­ną pa­rą daž­nai tir­ti krau­jo gliu­ko­zę ir ko­re­guo­ti svei­ka­tą.       Krau­jo gliu­ko­zės ma­ta­vi­mo vie­ne­tai       Kai ku­rio­se ša­ly­se, įskai­tant JAV bei dau­ge­lį ES ša­lių, krau­jo gliu­ko­zės kie­kis ver­ti­na­mas mi­lig­ra­mais šim­te mi­li­lit­rų (mg/dl), o ne mi­li­mo­liais lit­re (mmol/l). Pa­tei­kia­ma šių ma­ta­vi­mo vie­ne­tų ati­ti­ki­mo len­te­lė.       Tem­pe­ra­tū­rų po­ky­čiai       Esant aukš­tai oro tem­pe­ra­tū­rai, su­švirkš­to in­su­li­no po­vei­kis yra stip­res­nis. No­rint iš­veng­ti hi­pog­li­ke­mi­jos, rei­kė­tų daž­niau tir­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je. At­si­žvel­giant į ro­dik­lius, keis­ti­na in­su­li­no do­zė bei die­ta.       Pa­plū­di­my­je per­ne­lyg il­gas kai­ti­ni­ma­sis sau­lė­je yra pa­vo­jin­gas. To­dėl rei­kė­tų to veng­ti, be to, bū­ti­na nuo tie­sio­gi­nių jos spin­du­lių nau­do­ti ap­sau­gos prie­mo­nes. Sau­go­ti­nos nuo sau­lės ir ko­jų pė­dos, ypač jei jos nė­ra vi­sai svei­kos. Il­gai gu­lint pa­plū­di­my­je, gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je ga­li pa­di­dė­ti. Dėl to ga­li at­si­ras­ti net de­hid­ra­ta­ci­ja, to­dėl rei­kia ger­ti daug be­cuk­rių skys­čių. Ir čia svar­bi re­gu­lia­ri sa­vi­kon­tro­lė.       La­bai šal­ta­me ore sušvirkštas in­su­li­nas vei­kia lė­čiau, bet įdie­no­jus jo po­vei­kis ga­li bū­ti ne­nu­ma­ty­tai stai­gus. Be to, dau­ge­lis žmo­nių pa­ste­bė­jo, kad ener­gi­ja, su­nau­do­ta dre­bant nuo šal­čio, ma­ži­na krau­jo gliu­ko­zės kie­kį. Pavojingiausia, kai šalta, yra tai, kad su­ma­žė­jus gliu­ko­zės kie­kiui krau­jy­je, su­ma­žė­ja ir ge­bė­ji­mas re­gu­liuo­ti kū­no tem­pe­ra­tū­rą. Kū­no tem­pe­ra­tū­rai nu­kri­tus per že­mai, ga­li iš­si­vys­ty­ti hi­po­ter­mi­ja (kū­no at­ša­li­mas).       Jei su­tri­ku­si ar pa­žeis­ta ko­jų krau­jo­ta­ka, šal­to kli­ma­to zo­no­je svar­bu jų ne­su­šal­ti.       Sa­vi­kon­tro­lės juos­te­lės lai­ky­ti­nos kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je, mat, kai oras šal­tas, ty­ri­mo re­zul­ta­tai ro­do­mi klai­din­gai per ma­ži, o kai karštas – per di­de­li.       Jei ke­liau­ja­ma karšto kli­ma­to juos­to­je, pa­ta­ria­ma:       • daž­nai tir­ti krau­jo gliu­ko­zę, nes pa­grei­tė­ja in­su­li­no vei­kimas;       • ne­lai­ky­ti in­su­li­no tie­sio­gi­niuo­se sau­lės spin­du­liuo­se;       • nau­do­ti pa­ti­ki­mas ap­sau­gos nuo sau­lės prie­mo­nes ir ne­vaikš­čio­ti pa­plū­di­my­je ba­so­mis;       • var­to­ti daug be­cuk­rių gai­vi­na­mų­jų gė­ri­mų;       • at­si­žvelg­ti į tai, kad karš­ta­me ore gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ro­dik­liai ga­li bū­ti klai­din­gi – per di­de­li.       Jei ke­liau­ja­ma šal­to kli­ma­to juos­to­je, svar­bu:       • ne­sušal­dy­ti in­su­li­no, kad ne­su­sil­pnė­tų jo po­vei­kis;       • at­si­žvelg­ti į tai, kad šal­ty­je gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je ty­ri­mų ro­dik­liai ga­li bū­ti klai­din­gi – per ma­ži.       In­su­li­no lai­ky­mo są­ly­gos       In­su­li­nas, mė­ne­sį lai­ko­mas kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je, ne­pra­ran­da sa­vo veiks­min­gu­mo.       Ke­liau­jant vi­du­ti­nių oro tem­pe­ra­tū­rų ša­ly­se, in­su­li­no at­sar­gas ne­bū­ti­na lai­ky­ti šal­dy­tu­ve. Svar­biau­sia, kad jis ne­gu­lė­tų tie­sio­gi­niuo­se sau­lės spin­du­liuo­se (ant pa­lan­gės ar au­to­mo­bi­ly­je virš ba­ga­ži­nės).       In­su­li­nas ga­li su­ges­ti, jei tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiai di­de­li – la­bai di­de­lis karštis ar šal­tis. Jis grei­čiau gen­da švie­so­je nei tam­so­je.       Ke­liau­jant oro trans­por­tu in­su­li­no ne­ga­li­ma lai­ky­ti la­ga­mi­ne, apa­ti­nė­je lėk­tu­vo pa­tal­po­je. Ge­riau­sia tu­rė­ti jį prie sa­vęs ran­ki­nė­je. Lėk­tu­vas skren­da to­kia­me aukš­ty­je, kur tem­pe­ra­tū­ra yra ge­ro­kai že­miau nu­lio, to­dėl la­ga­mi­ne lai­ko­mas in­su­li­nas ga­li už­šal­ti. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties in­su­li­nas ne­lai­ko­mas šal­dy­mo ka­me­ro­je.       La­bai karš­to kli­ma­to ore in­su­li­ną ge­riau­sia lai­ky­ti vieš­bu­čio šal­dy­tu­ve (jei toks yra) ar­ba šal­dy­mo dė­žė­je. Da­bar yra pla­tus ke­lio­ni­nių šal­dy­mo dė­žių asor­ti­men­tas. Že­mes­nę tem­pe­ra­tū­rą jo­se pa­lai­ko plas­ti­ki­niai le­do blo­kai. Rei­kė­tų sau­go­ti, kad to­kio­je dė­žė­je in­su­li­nas ne­kon­tak­tuo­tų su šal­dy­mo ele­men­tais.       Jei to­kių įren­gi­nių ne­tu­ri­ma, in­su­li­nas lai­ky­ti­nas plas­ti­ki­nia­me re­zer­vu­a­re ar pra­vė­sin­ta­me ter­mo­se pla­čia an­ga. Iš­ėmus in­su­li­ną iš kar­to­ni­nės pa­kuo­tės jis įvy­nio­ja­mas į su­drė­kin­tą me­džia­gą. Vi­sų in­su­li­no at­sar­gų rei­kė­tų ne­lai­ky­ti vie­no­je vie­to­je dėl ga­li­mos va­gys­tės ar pa­me­ti­mo. At­sar­gą ga­li­ma pa­dė­ti į vė­siau­sią kam­ba­rį drėg­no­je me­džia­go­je. Kuo daž­niau tik­rin­ti­nas gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je. Jei at­ro­dys, kad in­su­li­no po­vei­kis su­sil­pnė­jęs, rei­kė­tų šiek tiek pa­di­din­ti jo do­zes.       Tei­gia­ma, kad net esant la­bai karš­tam orui be šal­dy­tu­vo in­su­li­ną ga­li­ma iš­lai­ky­ti 6 mėn., tie­sa, jo po­vei­kis bū­tų ma­žesnis.       Karš­čio pa­žeis­tas skaid­rus in­su­li­nas drums­tė­ja, o il­gai vei­kian­čio in­su­li­no su­dė­ti­nės da­lys su­kim­ba ir pri­lim­pa prie am­pu­lės sie­ne­lių. Vais­tas, lai­ky­tas tie­sio­gi­niuo­se sau­lės spin­du­liuo­se, įgau­na rus­vą spal­vą. Toks in­su­li­nas ne­var­to­ti­nas.       Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas       Atos­to­gau­jant no­rė­tų­si pa­mirš­ti ir sa­vi­kon­tro­lės ru­ti­ną. Tai su­pran­ta­ma. Ta­čiau ke­liau­jant kei­čia­si įpras­tas gy­ve­ni­mo rit­mas bei fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. To­dėl ypač svar­bu daž­nai tir­tis gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je.       Atos­to­gau­jant no­ri­si iš­ban­dy­ti nau­ją spor­to ša­ką, dau­giau mankš­tin­tis, o gal at­virkš­čiai – il­giau pa­gu­lė­ti sau­lės ato­kai­to­je, pa­plū­di­my­je ir nie­ko ne­veik­ti. Tiek vie­nu, tiek ir ki­tu at­ve­ju svar­bu ži­no­ti fi­zi­nio ak­ty­vu­mo po­vei­kį gliu­ko­zės kie­kiui krau­jy­je. Rei­kia iš­mok­ti de­rin­ti fi­zi­nį krū­vį, mi­ty­bą ir in­su­li­no do­zes.       Ak­ty­viai spor­tuo­jant pra­var­tu tu­rė­ti gliu­ko­zės tab­le­čių, sal­džių gė­ri­mų, o ligonio bend­ra­ke­lei­viui – gliu­ka­go­no ir mo­kė­ti jį nau­do­ti, jei drau­gą iš­tin­ka hi­pog­li­ke­mi­ja (per ma­žas gliu­ko­zės kie­kis).       Ava­ly­nė ir ko­jų priežiūra       Jei krau­jo cir­ku­lia­ci­ja ge­ra ir ne­var­gi­na pė­dų pa­žei­di­mai, ke­liau­jant ne­rei­kia im­tis jo­kių spe­cia­lių at­sar­gos prie­mo­nių, tik kas­dien pa­si­tik­rin­ti.       Nau­ją ava­ly­nę atos­to­goms rei­kė­tų įsi­gy­ti ge­ro­kai anks­čiau, kad bū­tų ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, ar ji pa­to­gi.       Ba­so­mis ge­riau­sia ne­vaikš­čio­ti, ypač jei pė­dos ne­jaut­rios. Avė­ti­ni plas­ti­ki­niai san­da­lai pa­plū­di­my­je ir net mau­dan­tis jū­ro­je.       Avi­ma spe­cia­li or­to­pe­di­nė ava­ly­nė tin­ka ir atos­to­gau­jant. Pa­kei­tus ją įpras­tais ba­tais, ga­li­ma pa­žeis­ti pė­das, ga­li at­si­ras­ti nuos­pau­dų ar pan.       Kaip jau bu­vo mi­nė­ta, veng­ti­ni tie­sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai ant ko­jų ir pė­dų. Čia pa­de­da ge­ri ap­sau­gi­niai kre­mai nuo sau­lės. Il­gai kai­tin­tis sau­lė­je ne­svei­ka.       Jei su­tri­ku­si ko­jų ar pė­dų krau­jo cir­ku­lia­ci­ja, jos stings­ta ar sty­ra, o il­gai ke­liau­jant (sė­dint trau­ki­ny­je, au­to­bu­se ar lėk­tu­ve) – tins­ta. To iš­veng­ti pa­de­da pra­ti­mai ar­ba pa­si­vaikš­čio­ji­mas kas pus­va­lan­dį ta­kuo­se tarp sė­di­mų vie­tų. Ava­ly­nė tu­rė­tų bū­ti lais­ves­nė, kad ne­spaus­tų ko­jų.       Jei pė­dų oda yra sau­sa, pra­vers­tų drė­ki­na­mie­ji kre­mai. Ypač pri­žiū­rė­ti­na kul­nų oda, ku­ri sau­sė­da­ma sky­la. Pra­kai­tuo­jan­čias pė­das rei­kė­tų va­ly­ti spi­ri­ti­niu pa­vil­gu. Pa­si­mau­džius la­bai svar­bu ge­rai ko­jas, ypač tar­pu­pirš­čius, nu­sau­sin­ti. Avė­ti­nos šva­rios ko­ji­nės.       Pa­ste­bė­jus men­kiau­sius pa­žei­di­mus ar žaiz­de­les, pa­ti­ni­mą ar pa­ki­tu­sią odos spal­vą, bū­ti­na ne­ati­dė­lio­jant tik­rin­tis ir gy­dy­tis, kon­sul­tuo­tis su pe­diat­ru. Del­siant pa­sek­mės ga­li bū­ti ne­pa­tai­so­mos.       Mais­tas       Anks­čiau ne­ke­lia­vus, ga­li rū­pė­ti, ar ne­kenks ne­įpras­tas už­sie­nio ša­lių mais­tas. Ne­ri­mau­ti ne­rei­kia.       Mais­to su­dė­ti­nės da­lys bet ku­rio­je ša­ly­je yra tos pa­čios: krak­mo­lin­gi an­glia­van­de­niai (duo­na, bul­vės, ry­žiai, ma­ka­ro­nai) ir grū­dai (ku­ku­rū­zai, kus­ku­sas, kvie­čiai). Pa­to­gu an­glia­van­de­nių iš­si­rink­ti iš vie­ti­nio val­gia­raš­čio ir gau­ti iš duo­nos, traš­ku­čių ar vaisių.       Atos­to­gos yra pui­kus me­tas mi­ty­bos eks­pe­ri­men­tams. Ga­li­ma iš­ban­dy­ti ko­kį nors eg­zo­tiš­ką pa­tie­ka­lą. Sve­čio­je ša­ly­je pra­vers­tų ki­še­ni­nis žo­dy­nas ar iš­mok­ti ke­li pa­grin­di­nių mais­to pro­duk­tų pa­va­di­ni­mai.       Kai ku­rio­se Vi­dur­že­mio jū­ros ša­ly­se tra­di­ciš­kai va­ka­rie­niau­ja­ma daug vė­liau, nei esa­me įpra­tę – apie 21–22 val. Ga­li bū­ti sun­ku ras­ti res­to­ra­ną, ku­ris ap­tar­nau­tų anks­čiau. To­kiu at­ve­ju ga­li­ma su­keis­ti nak­ti­pie­čius su va­ka­rie­ne ir ati­tin­ka­mai pa­ko­re­guo­ti in­su­li­no do­zes.       Per atos­to­gas ga­li­ma pa­tir­ti ne­nu­ma­ty­tų da­ly­kų. Trau­ki­niai, au­to­bu­sai ar lėk­tu­vai ga­li vė­luo­ti; au­to­mo­bi­liai ga­li už­strig­ti spūs­ty­se; ka­vi­nės ar už­kan­di­nės ga­li bū­ti už­da­ry­tos. Tol, kol tu­ri­ma pa­kan­ka­mai an­glia­van­de­nin­go mais­to at­sar­gų, po­ky­čiai ne­ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai.       Mais­to at­sar­gas tu­rė­tų su­da­ry­ti vai­siai, ja­vai­nių ba­to­nė­liai, sau­sai­niai, su­muš­ti­niai, vai­sių sul­tys. Jei abe­jo­ja­ma dėl mais­to pro­duk­tų su­dė­ties, ge­riau­sia prieš ke­lio­nę pa­si­tar­ti su die­to­logu.       Gė­ri­mai       Ka­va, ar­ba­ta ir ge­ria­ma­sis van­duo pa­tie­kia­mi dau­ge­ly­je šalių.       Tur­ki­jo­je, Grai­ki­jo­je, Š. Af­ri­ko­je, In­di­jo­je ar Pa­kis­ta­ne tra­di­ci­nė ka­va ar in­diš­ka ar­ba­ta pa­tie­kia­mi pa­sal­din­ti cuk­ru­mi. Ge­ria­ma­sis van­duo tu­rė­tų bū­ti vi­rin­tas, o ne iš čiau­po. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ar JAV pa­pras­tai nė­ra sun­ku­mų nu­si­pirk­ti be­cuk­rių gė­ri­mų. Ta­čiau kai ku­rio­se Eu­ro­pos ša­ly­se tai ga­li bū­ti keb­lu. Vyks­tant au­to­mo­bi­liu, ge­riau­sia pa­tiems pa­si­rū­pin­ti ge­ria­mo mi­ne­ra­li­nio van­dens ar die­ti­nių gė­ri­mų at­sar­go­mis.       Dėl al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų pa­ta­ria­ma:       • ne­ger­ti ne­val­gius;       • ne­pa­mirš­ti, kad gė­ri­mai yra ka­lo­rin­gi ir stip­rūs (tai žy­mi­ma eti­ke­tė­se);       • jei ne­ga­li­ma gė­ri­mo at­si­sa­ky­ti, var­to­ti jo sai­kin­gai;       • iš­gė­rus va­ka­re al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, prieš mie­gą bū­ti­na už­val­gy­ti;       • nie­ka­da ne­vai­ruo­ti iš­gė­rus.       Mė­gau­ki­tės sa­vo ke­lio­ne. Per atos­to­gas iš es­mės pa­si­kei­tus die­nos re­ži­mui, gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė ga­li ir ne­bū­ti to­bu­la, kaip esa­te įpra­tę, ta­čiau re­gu­lia­riai tik­rin­da­mie­si gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, šiek tiek dau­giau dė­me­sio skir­da­mi sa­vo mi­ty­bai, fi­zi­niam krū­viui bei su­re­gu­lia­vę gy­dy­mą, Jūs ga­li­te pa­tir­ti nuo­sta­biau­sių įspū­džių. Ge­ro po­il­sio ir įdo­mių ke­lio­nių!       Lietuvos diabeto asociacija Puslapis 30 „Ma­no kny­ga apie pa­di­dė­ju­sį krau­jo­spūdį“       Ger­bia­mi skai­ty­to­jai!       Ši kny­ga ski­ria­ma tiems, ku­rie tu­ri pa­di-dė­ju­sį ar­te­ri­nį krau­jo­spūdį, ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, slau­gos spe­cia­lis­tams ir gy­dy­to­jams. Tik tin­ka­ma pa­di­dė­ju­sio ar­te­ri­nio krau­jo­spū­džio kon­tro­lė ga­li už­kirs­ti ke­lią šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų kom­pli­ka­cijoms.       Skai­ty­da­mi su­ži­no­si­te, ko­dėl la­bai svar­bu re­gu­lia­riai ma­tuo­ti krau­jo­spūdį ir kaip tai at­lik­ti tai­syk­lin­gai. Taip pat su­si­pa­žin­si­te su mi­ty­bos ypa­tu­mais, iš­mok­si­te ap­skai­čiuo­ti su­val­gy­to mais­to kie­kį, su­ži­no­si­te, ko­kia fi­zi­nė veik­la yra tin­ka­ma, jei pa­di­dė­jęs ar­te­ri­nis krau­jo­spūdis.       Su­pa­žin­din­ki­te su kny­ga ir sa­vo šei­mos na­rius, ar­ti­muo­sius, kad pri­rei­kus jie ga­lė­tų Jums tin­ka­mai pa­dė­ti. Ti­ki­mės, kad pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja virs prak­ti­niais įgū­džiais, nes to­kių il­gai trun­kan­čių li­gų kaip hi­per­ten­zi­ja, cuk­ri­nis dia­be­tas ir kt. gy­dy­mas rei­ka­lau­ja la­bai daug pa­stan­gų, o sėk­mė la­biau­siai pri­klau­so nuo pa­ties pa­cien­to. Me­di­kai ga­li tik pa­dė­ti su­re­gu­liuo­ti gy­dy­mą, pri­rei­kus pa­kon­sul­tuo­ti.       Ma­no­me, kad įgy­tos ži­nios pa­dės pa­siek­ti ge­rų gy­dy­mo re­zul­ta­tų, Jūs jau­si­tės pui­kiai ir bū­si­te lai­min­gi.       Ju­ze­fa Ulec­kie­nė       Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos       cen­tro Dia­be­to mo­kyk­los slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė,       Lie­tu­vos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos na­rė, Eu­ro­pos dia­be­to se­se­rų fe­de­ra­ci­jos na­rė Puslapis 31 Bu­vo ir nau­din­ga, ir ma­lo­nu       Ne­se­niai Per­val­ko­je, va­do-­vau­ja­mi I ti­po dia­be­tu ser­gan­čių mo­ky­mo sto­vyk­los va­do­vės Al­do­nos Da­ny­lie­nės, pra­lei­do­me pui­kią sa­vai­tę. Čia de­rė­jo ir nau­da, ir ma­lo­nu­mas: ma­rios, jū­ra, ko­pos, pu­šy­nai, Ni­da ir reik­li va­do­vė. Mo­kė­mės lai­ky­tis die­tos, spor­ta­vo­me, da­rė­me ty­ri­mus, klau­sė­mės spe­cia­lis­tų ir pa­tys ruo­šė­me pra­ne­ši­mus, aiš­ki­no­mės ky­lan­čius ne­aiš­ku­mus. Iš­mo­ko­me ge­riau pa­žin­ti ir kon­tro­liuo­ti sa­vo li­gą. Svar­biau­sia – iš­mo­ko­me skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nius, pra­ti­no­mės į kiek­vie­ną iš­vy­ką įsi­mes­ti gliu­ko­zės ar le­di­nu­kų, krau­jo ty­ri­mo reik­me­nų, už­kan­džių.       Esa­me lai­min­gi, kad gy­ve­nam laik­me­čiu, kai ga­li­me re­gu­liuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Lai­min­gi, kad gy­ve­nam Lie­tu­vo­je. Juk Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­ja – ly­de­rė ne tik Lie­tu­vo­je. Ji sklei­džia lie­tu­vių pa­tir­tį ir pa­sau­ly­je. Mū­sų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tę Vi­dą Au­gus­ti­nie­nę rei­kė­tų ne­šio­ti ant ran­kų. Ją nuo­lat gir­di­me kal­ban­čią per ra­di­ją, te­le­vi­zi­ją. Dėl kiek­vie­no spren­di­mo Vi­dai ten­ka įveik­ti pa­si­prie­ši­ni­mą. Kiek pa­stan­gų, nuo­šir­džios pa­gal­bos kiek­vie­nam iš mū­sų! Kas iki pre­zi­den­tės V. Au­gus­ti­nie­nės gy­nė mū­sų tei­ses? Mū­sų pre­zi­den­tę ir jos ko­man­dą reik­tų įra­šy­ti į Rau­do­ną­ją kny­gą kaip re­tą eg­zem­plio­rių. Jei­gu to­kių žmo­nių bū­tų dau­giau, tai svei­ka­tos re­for­ma pa­ju­dė­tų tei­sin­ga lin­kme.       Dė­ko­ja­me Al­do­nai Da­ny­lie­nei už pro­fe­sio­na­lų va­do­va­vi­mą. Sto­vyk­lo­je ne­bu­vo nė vie­no rūš­ka­nu vei­du, nors bu­vo cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čių net 40 ar 50 me­tų. Su­si­klau­sy­mas, nuo­šir­dus ben­dra­vi­mas, il­gi po­kal­biai... Bu­vo­me lyg vie­nas kumštis. Vi­sus links­mi­no po­etas Vy­tau­tas Stul­pi­nas. Klau­sė­mės jo ei­lių, jo il­ga­me­tės pa­tir­ties, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu.       Mes kar­tais skun­džia­mės sa­vo gy­ve­ni­mu, li­go­mis, vy­rais. Pri­si­mi­nėm Že­mai­tę, jos pai­ši­ną gy­ve­ni­mą, bur­no­jan­tį vy­rą, ne­su­pra­tu­sį jos troš­ki­mų, ne­no­rin­tį iš­klau­sy­ti, pa­tar­ti ir pa­dė­ti. Bet Že­mai­tė – ne ko­kia su­si­rau­kė­lė. Rei­kia pa­si­mo­ky­ti iš mo­ters, gy­ve­nu­sios XIX a.       Greit pra­bė­go sa­vai­tė be­si­mo­kant, be­si­šne­ku­čiuo­jant, be­ren­kant jū­ros ak­me­nė­lius. Do­va­no­ja­me pa­čius gra­žiau­sius Jums, aso­cia­ci­jos žmo­nės, taip pat ta­ria­me nuo­šir­dų ačiū rė­mė­jams: Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tui prie LR So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, UAB Abo­vi­ta, Ab­bott Dia­be­tes Ca­re, sa­vi­val­dy­bėms. Iš­si­skir­da­mi pa­ža­dė­jo­me, kad grį­žę į sa­vo klu­bus sklei­si­me ži­nias ir dirb­si­me taip, kad akys iš kak­tos lips, po šimts ge­gučių!       Ni­jo­lė Diel­kie­nė       Tau­ra­gės ben­dri­ja „In­su­la“ Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Baltrušaitienė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, L. Kaulakienė, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, A. Rimkutė, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 5000 egz. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.