»  Ankstesnių laikraščio numerių archyvas  English version  Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis Nr. 2 (74) Gegužės mėn., 2012 Lilly - pagrindinis rėmėjas. Laikraštį remia: Abbott diabetes care, UAB Abovita, Bayer, Berlin Chemie Menarini Baltic, Interlux, Microlife, Novo Nordisk Pharma, Roche Lietuva diagnostikos padalinys, Sanofi Aventis Lietuva, Wörwag Pharma GmbH & Co. KG. Hipoglikemija       Hi­pog­li­ke­mi­ja – tai būk­lė, ku­rią su­ke­lia per ma­žas krau­jo gliu­ko­zės kie­kis.       Kai gliu­ko­zės kie­kis kraujyje nu­kren­ta že­miau nei 3,5 mmol/l, žmogus ne­be­ga­li tin­ka­mai dirb­ti.       Hi­pog­li­ke­mi­jos prie­žas­tys ga­li bū­ti įvai­rios:       • Per di­de­lė, ne­adek­va­ti in­su­li­no ar gliu­ko­zę ma­ži­nan­čių ge­ria­mų­jų vais­tų do­zė.       • An­glia­van­de­nių sto­ka mais­te, t. y. per ma­žai pa­val­gius ar pa­vė­la­vus pa­val­gy­ti.       • In­ten­sy­ves­nis nei įpras­tai fi­zi­nis krū­vis.       • Iš­gė­rus al­ko­ho­lio.       Kad bū­tų iš­veng­ta di­des­nių gliu­ko­zės svy­ra­vi­mų, pri­va­lu vi­sa­da lai­ky­tis įpras­to kas­die­nio re­ži­mo ir nuo­lat kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę, bū­ti­na mai­tin­tis re­gu­lia­riai tuo pa­čiu me­tu, de­rin­ti val­gy­mus su var­to­ja­mais vais­tais ir fi­zi­niu krū­viu. Hi­pog­li­ke­mi­nė būk­lė ga­li iš­si­vys­ty­ti as­me­nims, ser­gan­tie­ms tiek I ti­po, tiek II ti­po dia­be­tu. Dau­gu­ma ge­ria­mų­jų gliu­ko­zę ma­ži­nan­čių vais­tų vei­kia vi­są pa­rą, to­dėl iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai šiuo at­ve­ju bū­ti­na ma­tuo­ti gliu­ko­zės kie­kį per vi­są pa­rą, mai­tin­tis pri­klau­so­mai nuo tuo me­tu esan­čio gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je. Tiems, ku­rių gliu­ko­zės ro­dik­liai ar­ti nor­mos ri­bų, rei­kė­tų bū­ti ypač at­sar­giems, nes di­des­nis nei įpras­tai fi­zi­nis krū­vis ar per leng­vas pa­val­gy­mas ga­li grei­­čiau su­kel­ti hi­pog­li­ke­mi­ją.       Kaip pa­si­reiškia hi­pog­li­ke­mi­ja?       Daž­niau­siai at­si­ran­da al­kis, sil­pnu­mas, la­biau pra­kai­tuo­ja­ma, pa­daž­nė­ja pul­sas, mir­gu­liuo­ja aky­se, dre­ba ran­kos, tirps­ta lū­pos. Ka­dan­gi gliu­ko­zė yra pa­grin­di­nis ener­gi­jos šal­ti­nis, tai, su­ma­žė­jus gliu­ko­zei, at­si­ran­da neu­ro­lo­gi­nių simp­to­mų: ima svaig­ti gal­va, kei­čia­si el­ge­sys (at­si­ran­da ir­zlu­mas, ag­re­sy­vu­mas, su­trin­ka orien­ta­ci­ja, kal­ba, sun­ku su­si­kon­cen­truo­ti, dve­ji­na­si aky­se). Gi­lė­jant hi­pog­li­ke­mi­jai, žmo­gus da­ro­si apa­tiš­kas, mie­guis­tas, pri­tems­ta są­mo­nė, ga­li iš­si­vys­ty­ti hi­pog­li­ke­mi­nė ko­ma, trau­ku­liai.       Dau­ge­liu at­ve­jų pa­cien­tai hi­pog­li­ke­mi­ją at­pa­žįs­ta ga­na ne­sun­kiai ir su­ge­ba sau su­teik­ti pa­gal­bą. Ta­čiau il­gai ser­­gant dia­be­tu, darosi sunku ją at­pa­ži­nti, simp­to­mų at­si­ran­da stai­ga, grei­tai pro­gre­suo­ja. Vy­res­nio am­žiaus pa­cien­to pa­si­kei­tęs el­ge­sys kar­tais trak­tuo­ja­mas kaip sme­ge­nų krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mas, įta­ria­mas in­sul­tas. Ta­čiau nor­ma­li­za­vus gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, vi­si neu­ro­lo­gi­niai simp­to­mai iš­nyksta.       Hi­pog­li­ke­mi­nės būk­lės ypač pa­vo­jin­gos li­go­niams, ser­gan­tiems ko­ro­na­ri­ne šir­dies li­ga, nes ją pa­blo­gi­na, ga­li iš­si­vys­ty­ti net mio­kar­do in­fark­tas. Sun­kios hi­pog­li­ke­mi­jos trik­do ka­pi­lia­rų krau­jo­ta­ką ir tu­ri ne­igia­mą po­vei­kį tiek inks­tų, tiek akių kom­pli­ka­ci­joms iš­si­vys­ty­ti ir joms pro­gre­suo­ti.       Svar­bu kuo anks­čiau diag­no­zuo­ti hi­pog­li­ke­mi­nę būk­lę. Esant ne­žy­miai hi­pog­li­ke­mi­jai, rei­kė­tų su­val­gy­ti lė­tai įsi­sa­vi­na­mų an­glia­van­de­nių (duo­nos, su­muš­ti­nį, sau­sai­nių ir pan.). Jei gliu­ko­zės kie­kį rei­kia di­din­ti sku­biai, pa­ta­ria­ma su­var­to­ti 10 gra­mų gliu­ko­zės ar iš­ger­ti sal­džios ar­ba­tos, sul­čių ar su­val­gy­ti ka­ra­me­li­nį sal­dai­nį (šo­ko­la­di­nis sal­dai­nis lė­čiau re­zor­buo­ja­si į krau­ją) ir su­val­gy­ti lė­tai įsi­sa­vi­na­mų an­glia­van­de­nių, kad il­ges­niam lai­kui bū­tų pa­lai­ko­mas nor­ma­lus gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je. Jei hi­pog­li­ke­mi­ja sun­kes­nė ir jei pa­cien­tas pats ne­be­su­ge­ba iš tos būk­lės iš­ei­ti, bū­ti­na jam su­švirkš­ti gliu­ka­go­no ar­ba su­leis­ti į ve­ną gliu­ko­zės tir­pa­lo. Su­švirkš­tus gliu­ka­go­no, bū­ti­na sku­biai kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą ir pra­neš­ti, kad žmo­gus pra­ra­do są­mo­nę bei ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu. Gliu­ka­go­nas yra vals­ty­bės kom­pen­suo­ja­mas vais­tas, jį iš­ra­šo šei­mos gy­dy­to­jas ar­ba en­dok­ri­no­lo­gas.       Gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­lo­gė       Ona Jur­kaus­kie­nė Puslapis 2 Iden­ti­fi­ka­vi­mo apy­ran­kė       Pra­ne­ša­me, kad dia­be­tu ser­gan­tys žmo­nės ga­li įsi­gy­ti iden­ti­fi­ka­vi­mo apy­ran­kę. Ne­lai­mės at­ve­ju, pvz., iš­ti­kus hi­pog­li­ke­mi­jai, ji pa­dės ša­lia esan­tie­ms, taip pat me­di­kams grei­čiau nu­sta­ty­ti, kad žmo­gus ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu. Apy­ran­kė­je iš­gra­vi­ruo­tas žen­kle­lis „dia“, taip pat ser­gan­čio­jo var­das, pa­var­dė, te­le­fo­nas, ku­riuo rei­kė­tų pra­neš­ti apie žmo­gaus būk­lę; nu­ro­do­mi jo vais­tai – in­su­li­nas ar tab­le­tės.       Apy­ran­kių (pa­si­dab­ruo­tų, pa­auk­suo­tų, si­dab­ri­nių ar auk­si­nių pa­gal pa­gei­da­vi­mą ir fi­nan­si­nes ga­li­my­bes) ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ar tei­rau­tis smul­kes­nės in­for­ma­ci­jos ad­re­su:       UAB „Alpera“       Titnago g. 10, LT-02300 Vilnius       Tel.: 8 5 2311667. Tel./faksas: 8 5 2455012       Mob. tel. 8 687 16182       Dia­be­to klu­bų, ben­dri­jų, drau­gi­jų va­do­vai kvie­čia­mi apie šią ga­li­my­bę in­for­muo­ti sa­vo mies­to ir ra­jo­no ser­gan­čiuo­sius, taip pat pa­dė­ti gau­ti apy­ran­kes pa­gei­dau­jan­tie­siems. Apie apy­ran­kės reikš­mę rei­kė­tų pa­skelbti ra­jo­no grei­to­sios pa­gal­bos, po­li­ci­jos dar­buo­to­jams bei vi­sai ben­druo­me­nei.       Lietuvos diabeto asociacija Puslapis 3 Brangūs skai­ty­to­jai!       Tai, kas pa­sto­vu ir ne­kin­ta­ma, ne vi­sa­da yra ge­rai, tai tik ra­my­bės, sau­gu­mo iliu­zi­ja, ku­ri vie­ną die­ną at­si­­skleis kaip už­dels­tas blo­gis, ku­ris per tą lai­ką žmo­gų nu­skur­di­no ir kaip pa­kai­ta­lą at­ne­šė liū­de­sį ir kan­čią. Tai sa­ky­da­ma, la­biau­siai ome­ny­je tu­riu li­gą, ne­si­rū­pi­ni­mą sa­vo ir sa­vo vai­kų svei­ka­ta. Sa­vo pa­ties su­vok­ta ir įver­tin­ta re­a­ly­bė ga­li iš­krės­ti pa­vo­jin­gų pokš­tų. Dia­be­tas – vie­na iš li­gų, ku­ri ty­ko kas­dien mi­li­jo­nus žmo­nių, o jei jie ne­at­sar­gūs – ap­si­gy­ve­na su jais vi­sam gy­ve­ni­mui. Ypač skau­du, kai su­ser­ga ma­ži vai­kai. Jiems vi­sas gy­ve­ni­mas dar prieš akis. Jei jų ne­iš­mo­ky­si tin­ka­mai ver­tin­ti ir kon­tro­liuo­ti li­gos, gy­ve­ni­mas ne­teiks tiek džiaugs­mo, kiek ga­lė­tų. Mo­ky­mas, švie­ti­mas yra pa­grin­di­nis ko­vos su dia­be­tu ir jo pa­da­ri­niais bū­das. Mes vi­są lai­ką apie tai ra­šo­me šia­me laik­raš­ty­je, ska­ti­na­me do­mė­tis gy­dy­mo nau­jo­vė­mis ir bū­ti kiek įma­no­ma ge­res­niais sa­vo gy­ve­ni­mo šei­mi­nin­kais. Tuo tiks­lu or­ga­ni­zuo­ja­me jau­ni­mo ir su­au­gu­sių­jų prak­ti­nio mo­ky­mo sto­vyk­las, se­mi­na­rus, kaip tin­ka­mai val­dy­ti sa­vo li­gą. Da­bar jau įsi­tvir­ti­na nau­jas po­žiū­ris: jei gy­dant ne­pa­de­da vie­ni vais­tai, rei­kia pa­de­dant gy­dy­to­jui ieško­ti nau­jų vais­tų, keis­ti se­nuo­sius. Tiks­las – ge­ra sa­vi­jau­ta ir vi­sa­ver­tis gy­ve­ni­mas. Be ži­nių, be in­for­ma­ci­jos dia­be­to li­go­nis ne­ga­li tin­ka­mai įver­tin­ti sa­vo po­rei­kių, ypač sun­ku nu­sta­ty­ti vai­kų gy­dy­mo veiks­min­gu­mą. Cuk­ri­nis dia­be­tas pa­klūs­ta bud­riems, už sa­vo svei­ka­tą at­sa­kin­giems žmo­nėms. Mo­ky­ki­me nuo pat ma­žens to­kiais bū­ti sa­vo vai­kus.       Su ge­riau­siais lin­kė­ji­mais,             Vi­da Au­gus­ti­nie­nė Puslapiai 4-5 Pa­cien­tų įtrau­ki­mas į svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­trą       Penk­ta­sis pa­sau­lio pa­cien­tų kon­gre­sas „Svei­ka­tos prie­žiū­ros, orien­tuo­tos į pa­cien­tą cen­tre, sie­ki­mas: pro­gre­so ir sėk­mės in­di­ka­to­riai“ vy­ko Lon­do­ne (Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja) 2012 m. ko­vo 17–19 d. Kon­gre­se bu­vo gvil­de­na­ma, kaip mes ga­li­me iš­ma­tuo­ti, kas yra pa­siek­ta pa­sau­ly­je svei­ka­tos prie­žiū­ros, orien­tuo­tos į pa­cien­tą cen­tre, mas­tą. Per kon­gre­są išryškė­jo ge­ros prak­ti­kos pa­vyz­džiai, taip pat nag­ri­nė­ti reikšmin­gi in­di­ka­to­riai, ku­riais re­mian­tis ga­li bū­ti ma­tuo­ja­mas pa­cien­tų įtrau­ki­mas į svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mas.       Tarp­tau­ti­nis pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­sas (Inter­national Alliance of Patient’s Organisations, IAPO), ku­rio na­re nuo 2005 m. yra Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­ba (LPO­AT), yra uni­ka­lus pa­sau­lio al­jan­sas, at­sto­vau­jan­tis vi­sų tau­ty­bių pa­cien­tams, ser­gan­tiems įvai­rio­mis li­go­mis, ir ska­ti­nan­tis į pa­cien­tą cen­tre orien­tuo­tą svei­ka­tos prie­žiū­rą vi­sa­me pa­sau­ly­je. Al­jan­so na­rės yra pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jos, dir­ban­čios tarp­tau­ti­niu, re­gio­ni­niu, na­cio­na­li­niu ir vie­ti­niu ly­giu ir at­sto­vau­jan­čios bei re­mian­čios pa­cien­tus, jų šei­mos na­rius ir pri­žiū­rė­to­jus. Pa­cien­tas yra as­muo, ser­gan­tis ku­ria nors lė­ti­ne ar ki­ta li­ga, sin­dro­mu, tu­rin­tis ko­kių nors pa­ken­ki­mų ar ne­ga­lių.       Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so vi­zi­ja – kad vi­so pa­sau­lio pa­cien­tai bū­tų svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre.       Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so mi­si­ja – pa­dė­ti su­kur­ti į pa­cien­tą cen­tre orien­tuo­tą svei­ka­tos prie­žiū­rą vi­sa­me pa­sau­ly­je.       Penk­ta­ja­me Pa­sau­lio pa­cien­tų kon­gre­se Lon­do­ne LPO­AT at­sto­va­vo pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė. In­for­ma­ci­jos apie vais­tus pri­ei­na­mu­mas pa­cien­tams       24-asis Vais­tų in­for­ma­ci­jos aso­cia­ci­jos (Drug Information Association, DIA) me­ti­nis su­si­ti­ki­mas vy­ko 2012 m. ko­vo 26–28 d. Ko­pen­ha­go­je (Da­ni­ja). Į ren­gi­nį pa­si­keis­ti ži­nio­mis, pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, už­megz­ti nau­jų kon­tak­tų su­si­rin­ko svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­fe­sio­na­lai, moks­li­nin­kai, part­ne­riai iš vi­so pa­sau­lio. Ple­na­ri­nė­se se­si­jo­se ir siau­res­nio ra­to su­si­ti­ki­muo­se, sten­di­nių pra­ne­ši­mų ap­ta­ri­muo­se bu­vo gvil­de­na­mos įvai­riau­sios te­mos: žmo­nėms skir­tų vais­tų, diag­nos­ti­kos ir prie­tai­sų pro­fe­sio­na­lios dis­cip­li­nos re­gu­lia­vi­mo, sau­gu­mo, efek­ty­vu­mo klau­si­mai. Bu­vo da­li­ja­ma­si pa­tir­ti­mi, kaip ge­riau pri­im­ti spren­di­mus dėl tin­ka­mo, grei­to, etiš­ko nau­jau­sių vais­tų, ku­rių nau­da pa­grįs­ta moks­li­nių ty­ri­mų įro­dy­mais, pri­sta­ty­mo į rin­ką.       Smun­kan­ti eko­no­mi­ka da­ro di­de­lį spau­di­mą svei­ka­tos prie­žiū­ros biu­dže­tams, daž­nai dėl gau­sy­bės su gy­dy­mu su­si­ju­sios in­for­ma­ci­jos, pri­ei­na­mos įvai­riau­siais ži­niask­lai­dos šal­ti­niais ir in­ter­ne­tu, taip pat di­di­na gy­dy­to­jų, pa­cien­tų, ži­niask­lai­dos ir vi­sos vi­suo­me­nės lū­kes­čius. Taip at­si­ran­da nau­jų iš­šū­kių nau­jau­sių vais­tų tie­kė­jams, kad bū­tų pa­ten­kin­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiai. Vi­sos nau­jo­vės ir bu­vo ap­ta­ria­mos per šį me­ti­nį su­si­ti­ki­mą.       EU­PA­TI pa­ly­do­vi­nė­je se­si­jo­je bu­vo pri­sta­ty­tas nau­jas pro­jek­tas. Per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus pa­cien­tų va­do­vau­ja­ma aka­de­mi­ja rengs mo­ky­mo me­džia­gą, kur­sus ir vi­suo­me­nei skir­tą bib­lio­te­ką in­ter­ne­te, skir­tą pa­cien­tams ir vi­suo­me­nės at­sto­vams mo­ky­ti apie vi­sus pro­ce­sus ir vais­tų to­bu­li­ni­mo su­dė­tin­gu­mą. Pa­grin­di­nės te­mos bus apie as­me­ni­niams po­rei­kiams pri­tai­ky­tus ir prog­no­zuo­ja­mus vais­tus, kli­ni­ki­nių ty­ri­mų kū­ri­mą ir ve­di­mą, vais­tų sau­gu­mą ir ri­zi­ką, pri­ei­na­mu­mą ir far­ma­ci­jos eko­no­mi­ką ir, ži­no­ma, pa­cien­tų įtrau­ki­mą į vais­tų to­bu­li­ni­mą. EUPA­TI tieks mo­ky­mo in­for­ma­ci­ją 7 Eu­ro­pos kal­bo­mis, ku­rio­mis kal­ba­ma ma­žiau­siai 12 ša­lių.       DIA su­si­ti­ki­me bu­vo pa­reng­tos spe­cia­lios pro­gra­mos jau­niems pro­fe­sio­na­lams, stu­den­tams ir pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vams. Vy­ko su­si­ti­ki­mai su Vais­tų in­for­ma­ci­jos aso­cia­ci­jos va­do­vais, bu­vo ap­ta­ria­mos se­si­jos, pa­si­keis­ta min­ti­mis, kaip DIA ga­lė­tų la­biau pa­dė­ti pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­joms or­ga­ni­zuo­ti jiems skir­tą pro­gra­mą ki­tuo­se ren­gi­niuo­se. Šiais me­tais dėl DIA su­teik­tos pa­ra­mos ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė ir na­rė, Pa­ne­vė­žio ast­mi­nin­kų ben­dri­jos „Hi­pok­si­ja“ at­sto­vė Li­na Bu­žer­ma­nie­nė. Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo stra­te­gi­ja ir at­ei­ties pla­nai       2012 m. ba­lan­džio 18–19 d. Briu­se­ly­je (Bel­gi­jo­je) vy­ko Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo (EPF) me­ti­nis ge­ne­ra­li­nis su­si­ti­ki­mas ir stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo se­mi­na­ras. Per ge­ne­ra­li­nį su­si­rin­ki­mą pa­tvir­tin­tas 2011 m. su­si­rin­ki­mo pro­to­ko­las, pri­sta­ty­tos ir pa­tvir­tin­tos EPF val­dy­bos ir sek­re­to­ria­to veik­los ir au­di­to­riaus ata­skai­tos, pri­im­ti ke­tu­ri nau­ji EPF na­riai. Iš 8 kan­di­da­tų iš­rink­ti 2012–2014 m. lai­ko­tar­pio EPF val­dy­bos na­riai: Eu­ro­pos re­tų li­gų aso­cia­ci­jos (EU­ROR­DIS) de­le­guo­tas An­der­sas Olau­so­nas iš Šve­di­jos, Eu­ro­pos aler­gi­jos ir kvė­pa­vi­mo li­gų pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų fe­de­ra­ci­jos (EFA) de­le­guo­ta Su­san­na Pal­ko­nen iš Suo­mi­jos, Len­ki­jos pa­cien­tų fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius To­mas­zas Sze­la­gow­skis, Mal­tos svei­ka­tos tin­klo de­le­guo­tas Phi­li­pas Chi­ro­pas ir Eu­ro­pos Re­ti­na de­le­ga­tė Av­ril Da­ly. Taip pat iš­rink­tas au­di­to­rius. EPF val­dy­bos po­sė­dy­je pre­zi­den­tu dar vie­nai ka­den­ci­jai išrink­tas A. Olau­so­nas, vi­ce­pre­zi­den­te – S. Pal­ko­nen, fi­nan­si­nin­ku – T. Sze­la­gowskis.       Pri­sta­ty­tas ir pa­tvir­tin­tas 2012 m. EPF biu­dže­tas ir veik­los pro­gra­ma, įskai­tant EPF jau­ni­mo gru­pės stra­te­gi­ją, EPF kom­pe­ten­ci­jos kū­ri­mo pro­gra­mą, ope­ra­ty­vi­nio dar­bo pro­gra­mos ver­ti­ni­mo pla­ną. Ap­tar­tas 2013 m. veik­los pla­na­vi­mas – do­ta­ci­jos ir veik­los pro­gra­ma. Pri­sta­ty­tas EU­PA­TI pro­jek­tas ir EPF vaid­muo, ap­tar­ti ir ki­ti or­ga­ni­za­ci­niai klau­simai.       Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo se­mi­na­re ap­žvelg­ti EPF esa­mi už­da­vi­niai, jų tei­gia­mos sa­vy­bės ir at­ei­ties iš­šū­kiai. Pri­sta­ty­ta ap­lin­ky­bių ana­li­zė – ko­kie yra svar­biau­si po­rei­kiai, iš­šū­kiai ir EPF at­ei­ties ga­li­my­bės. EPF kom­pe­ten­ci­jos įver­ti­ni­mas – sie­kių, stip­ru­mo ir sil­pny­bių įver­ti­ni­mas. Dar­bas vy­ko ple­na­ri­nė­se se­si­jo­se ir dar­bo gru­pė­se.       EPF at­ei­ties vi­zi­ja – į pa­cien­tą orien­tuo­ta ly­gia­ver­tė svei­ka­tos prie­žiū­ra vi­so­je Eu­ro­po­je.       EPF mi­si­ja – stip­rus vie­nin­gas pa­cien­tų bal­sas, įtrau­kiant pa­cien­tus į ES svei­ka­tos prie­žiū­ros po­li­ti­ką ir jiems ski­riant di­džiau­sią dė­me­sį pro­gra­mo­je.       EPF tiks­las ir už­da­vi­niai:       1. Ska­tin­ti ly­gų ge­riau­sios ko­ky­bės in­for­ma­ci­jos ir svei­ka­tos prie­žiū­ros pri­ei­na­mu­mą ES pa­cien­tams, jų pri­žiū­rė­to­jams ir šei­mos na­riams.       2. Ga­ran­tuo­ti reikš­min­gą pa­cien­tų įtrau­ki­mą į ES svei­ka­tos po­li­ti­kos kū­ri­mą, pro­gra­mas ir pro­jek­tus.       3. Už­tik­rin­ti pa­cien­tų per­spek­ty­vą, įskai­tant žmo­gaus tei­ses ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, kad pa­cien­tai ES ly­giu bū­tų iš­girs­ti vys­tant svei­ka­tos eko­no­mi­ką ir veiks­min­gu­mą.       4. Rem­ti efek­ty­vų ir sta­bi­lų pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­va­vimą.       5. Ug­dy­ti ir ska­tin­ti ES pa­cien­tų veiks­mų so­li­da­ru­mą ir vie­nin­gu­mą.       Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bai (LPO­AT), EPF narei nuo 2007 m., ren­gi­niuo­se at­sto­va­vo ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, na­rys, Bech­te­re­vo li­ga ser­gan­čių­jų drau­gi­jos „Ju­de­sys“ pir­mi­nin­kas Gin­tau­tas Pal­ta­na­vi­čius ir Lie­tu­vos nef­ro­lo­gi­nių li­go­nių aso­cia­ci­jos „Gy­vas­tis“ jau­ni­mo at­sto­vas Si­mo­nas Ston­čius. Šiandien mes galime pakeisti rytojų       Eu­ro­pos ša­lių ben­druo­me­nės ir jų svei­ka­tos sis­te­mos jau­čia di­džiu­lį spau­di­mą dėl eko­no­mi­nės kri­zės, sens­tan­čios vi­suo­me­nės ir au­gan­čios lė­ti­nių li­gų, to­kių kaip cuk­ri­nis dia­be­tas, naštos. Pas­ku­ti­niu me­tu daug po­li­ti­kų dė­me­sio su­lau­kė dia­be­tas ir ki­tos lė­ti­nės li­gos – pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų re­zo­liu­ci­ja dėl dia­be­to 61/225; „Euro­pos ko­a­li­ci­jos dėl mil­ži­niš­ko iš­šū­kio: ap­sau­go­ti Eu­ro­pą nuo dia­be­to“ (The Euro­pe­an Co­a­li­tion for Dia­be­tes Grand Chal­len­ge: De­li­ve­ring for Dia­be­tes in Eu­ro­pe) do­ku­men­tas; 2011 m. Jung­ti­nių Tau­tų aukš­to ly­gio su­si­ti­ki­mo dėl ne­in­fek­ci­nių li­gų pre­ven­ci­jos ir kon­tro­lės po­li­ti­nė de­kla­ra­ci­ja; 2012 m. ko­vo 14 d. Eu­ro­pos Par­la­men­to re­zo­liu­ci­ja dėl dia­be­to epi­de­mi­jos Eu­ro­pos Są­jun­go­je; Ta­ry­bos iš­va­dos iš anks­tes­nių ES pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu (Aust­ri­ja, Bel­gi­ja, Len­ki­ja) ap­tar­tų klau­si­mų. Mes pri­va­lo­me kur­ti ir pa­kreip­ti po­li­ti­ką į kon­kre­čių ini­cia­ty­vų veik­lą, for­muo­ti na­cio­na­li­nes dia­be­to pro­gra­mas, kad ga­lė­tu­me ge­rin­ti ser­gan­čių­jų dia­be­tu ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis gy­ve­ni­mą.       2012 m. ba­lan­džio 25–26 d. Ko­pen­ha­go­je vy­ko Euro­pos dia­be­to ly­de­rys­tės fo­ru­mas, į ku­rį su­si­rin­kę dau­gy­bė part­ne­rių, rė­mė­jų ir da­ly­vių sklei­dė kon­kre­čias įvyk­do­mas ini­cia­ty­vas. Fo­ru­mo iš­va­dos bu­vo su­ra­šy­tos į do­ku­men­tą (Co­pen­ha­gen Ro­ad­map), ku­rio tiks­las yra ins­pi­ruo­ti vi­sus dir­ban­čius part­ne­rius pa­ge­rin­ti dia­be­to ir ki­tų lė­ti­nių li­gų prie­žiū­rą vi­so­je Eu­ro­po­je.       Pre­ven­ci­ja. Dau­gu­mos II ti­po dia­be­to at­ve­jų ga­li­ma iš­veng­ti. Ri­zi­kos veiks­niai su­sirg­ti šia li­ga yra ant­svo­ris ir nu­tu­ki­mas, fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ka ir ne­su­ba­lan­suo­ta die­ta. Pro­pa­guo­jant ir pa­lai­kant svei­ką gy­ven­se­ną, ga­li­ma iš­veng­ti ar­ba ati­to­lin­ti su­sir­gi­mo dia­be­tu pra­džią. Tai ypač efek­ty­vu, pa­si­rin­kus aukš­tos ri­zi­kos gru­pes, to­kias kaip vai­kai, et­ni­nės ma­žu­mos, pa­žei­džia­mos žmo­nių gru­pės ir nėš­čios mo­te­rys.       Anks­ty­va diag­no­zė ir in­ter­ven­ci­ja ma­ži­na kom­pli­ka­ci­jų skai­čių. Tai lei­džia veik­ti, kas ge­ri­na in­di­vi­du­a­lų svei­ka­tos ste­bė­ji­mą, ir ma­ži­na svei­ka­tos sis­te­mų ir ben­druo­me­nės eko­no­mi­nę naš­tą.       Ge­res­nis val­dy­mas ir kon­tro­lė. I ir II ti­po dia­be­to li­go­niai, ge­rai kon­tro­liuo­jan­tys li­gą, pa­sie­kia ge­res­nių il­ga­lai­kių re­zul­ta­tų ir ge­riau gy­ve­na, be to, jiems rei­kia ma­žiau iš­tek­lių svei­ka­tos prie­žiū­rai. Po­žiū­ris į žmo­nes cen­tre, sie­kiant pa­ge­rin­ti dia­be­to prie­žiū­rą ap­skri­tai, pa­dės kiek ga­li­ma il­giau iš­lai­ky­ti žmo­nes svei­kus, bus ma­žiau kom­pli­ka­ci­jų ir ben­dro li­guis­tu­mo (ser­ga­mu­mo) at­ve­jų. Tai rei­ka­lau­ja su­telk­to po­žiū­rio į as­me­nį, įtrau­kiant pir­mi­nę, ant­ri­nę ir tre­ti­nę prie­žiū­rą ir so­cia­li­nius sek­to­rius.       Dia­be­to li­ga ga­li bū­ti lai­ko­ma ki­tų lė­ti­nių li­gų mo­de­liu. Pa­našumai: dia­be­to ri­zi­kos veiks­niai yra to­kie pat, kaip ir ki­tų lė­ti­nių li­gų; dau­gu­ma dia­be­to li­go­nių ser­ga ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis; efek­ty­vi prie­žiū­ra ge­ri­na ne tik dia­be­to, bet ir ki­tų lė­ti­nių li­gų gy­dy­mo re­zul­ta­tus. Ko­pen­ha­go­je pri­im­tas do­ku­men­tas (Copen­ha­gen Ro­ad­map) ra­gi­na im­tis veiksmų.       Da­ni­ja, pir­mi­nin­kau­jan­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai, rem­da­ma­si 2011 m. pri­im­ta Jung­ti­nių Tau­tų po­li­ti­ne de­kla­ra­ci­ja, pri­ori­te­tu pa­si­rin­ko lė­ti­nes li­gas, cen­tri­nį dė­me­sį skir­da­ma dia­be­tui. Eu­ro­pos ly­de­rys­tės fo­ru­mą, glo­bo­jant Da­ni­jos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai me­tu ir Da­ni­jos svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jai, or­ga­ni­za­vo Da­ni­jos dia­be­to aso­cia­ci­ja bei Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir vys­ty­mo or­ga­ni­za­ci­ja. Rė­mė­jas – „No­vo Nor­disk“, ren­gi­nio part­ne­riai – Eu­ro­pos dia­be­to stu­di­jų aso­cia­ci­ja (EASD), Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­nas (IDF Eu­ro­pe), Eu­ro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­ja (FEND), Da­ni­jos Ste­no dia­be­to cen­tras, Eu­ro­pos pir­mi­nės dia­be­to prie­žiū­ros or­ga­ni­za­ci­ja (PSDE) ir dau­gy­bė ki­tų part­ne­rių. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo per 700 da­ly­vių, aukš­to ly­gio as­me­nų (bu­vęs Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ko­fi An­na­nas, Tarp­tau­ti­nės dia­be­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas prof. Je­a­nas Clau­de Mba­nya, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos Eu­ro­pos re­gio­no di­rek­to­rė Zsuz­san­na Ja­kab, Da­ni­jos svei­ka­tos mi­nist­rė Ast­rid Krag ir kt.) iš vi­sų svar­biau­sių sek­to­rių. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ša­lių par­la­men­tų, svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jų, tarp­tau­ti­nių, pa­cien­tų ir me­di­kų or­ga­ni­za­ci­jų, „No­vo Nor­disk“ at­sto­vai. Lie­tu­vai at­sto­va­vo LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ma­tu­las, pa­ta­rė­ja Jo­lan­ta Ban­dzie­nė, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to En­dok­ri­no­lo­gi­jos kli­ni­kos va­do­vė prof. Ra­sa Ver­kaus­kie­nė, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Vi­da Au­gus­ti­nie­nė, „No­vo Nor­disk Pharma“ va­do­vas Sau­lius Ša­bū­nas. Vi­sų fo­ru­mo da­ly­vių pa­grin­di­nis tiks­las bu­vo api­brėž­ti ben­drą vi­zi­ją, su­da­ry­ti pa­sie­kia­mus, re­a­lis­ti­nius lė­ti­nių li­gų pre­ven­ci­jos, anks­ty­vo nu­sta­ty­mo ir ge­res­nio val­dy­mo tikslus.       Straips­nį pa­gal LDA in­for­ma­ci­ją pa­ren­gė       Da­lia Au­gus­ti­nai­tė Puslapiai 6-7 I ti­po cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mas in­su­li­no pom­pa       »  Pilnas straipsnis Puslapiai 8-9 I tipo diabetas ir mityba       Kai vai­kas su­ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, dau­ge­liui tė­vų ky­la be­ga­lė mi­ty­bos klau­si­mų. Svei­ka mi­ty­ba yra vie­nas iš sun­kiau­sių už­da­vi­nių ne tik nau­jai su­sir­gu­siems, bet ir „pri­ty­ru­siems“ dia­be­to li­go­niams ir rei­ka­lau­ja ne­ma­žai ži­nių, prak­ti­kos ir mo­kė­ji­mo pla­nuo­ti.       As­me­nims, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu, be vi­siems ga­lio­jan­čių ben­drų svei­kos mi­ty­bos prin­ci­pų, eg­zis­tuo­ja ir įvai­rios spe­cia­lios die­tos, pa­de­dan­čios de­rin­ti mi­ty­bą su in­su­li­no in­jek­ci­jo­mis (DAF­NE die­ta, gli­ke­mi­nio in­dek­so su­vo­ki­mu grin­džia­ma die­ta ir kt.). Be to, yra ir dau­gy­bė mi­tų bei klai­di­nan­čių pa­ta­ri­mų. Sveikos mitybos piramidė       Vi­si ži­no­me po­sa­kį, kad ge­ra svei­ka­ta sa­vai­me ne­at­ei­na, tai yra su­dė­tin­gas ir kruopš­tus dar­bas, trun­kan­tis vi­są gy­ve­ni­mą. Fi­lo­so­fas Vil­hel­mas Sto­ros­tas Vy­dū­nas jau be­veik prieš šim­tą me­tų (1928 m.) sa­vo kny­go­je „Kū­no pro­tas ir žmo­nių ne­pro­tas“ ra­šė: „Di­džiau­sias žmo­nių skai­čius mai­ti­na­si vi­siš­kai ne­pro­tin­gai. O jie to nė ne­ži­no...“ Gau­sy­bė re­kla­mų ir ma­si­nio var­to­ji­mo kul­tū­ra da­ro mus pri­klau­so­mus nuo įvai­riau­sių pa­vi­da­lų šlamš­ti­nio mais­to, ku­ris yra ne kas ki­ta kaip tuš­čios ka­lo­ri­jos, au­gi­nan­čios kū­no svo­rį ir ga­di­nan­čios dan­tu­kus. Tai sal­dai­niai, ban­de­lės, šo­ko­la­dai, jo­gur­tai, sal­dūs varš­kės sū­re­liai, rie­būs py­ra­gai­čiai, sau­sai­niai, įvai­rūs ke­pi­niai, pi­cos, li­mo­na­dai ir ki­ti grei­to mais­to pro­duk­tai, ku­riuo­se di­džio­ji da­lis an­glia­van­de­nių yra grei­tai įsi­sa­vi­na­mi. Be to, šių pro­duk­tų su­dė­ty­je yra gau­su įvai­riau­sių kon­ser­van­tų, da­žik­lių, sko­nio stip­rik­lių, sta­bi­li­za­to­rių, sin­te­ti­nių kva­pių­jų me­džia­gų ir ki­tų ne­pa­gei­dau­ti­nų prie­dų, ap­gau­nan­čių mū­sų sko­nio, uos­lės ir ki­tus po­jū­čius ir ver­čian­čių ti­kė­ti, kad šis mais­tas yra ko­ky­biš­kas ir ska­nus.       Pa­sau­li­nio pri­klau­so­my­bių kli­ni­kų tin­klo įkū­rė­jas Al­le­nas Car­ras kny­go­je „Leng­vas bū­das su­liek­nė­ti“ ra­šo: „Sko­nio ir uos­lės po­jū­čiai gy­vū­nams bu­vo duo­ti tam, kad at­skir­tų nuo­din­gą mais­tą nuo ne­nu­odin­go, tin­ka­mą nuo ne­tin­ka­mo, ir tik vie­nin­te­lis žmo­gus šių po­jū­čių ne­pa­nau­do­ja pa­gal pa­skir­tį...“ Re­ko­men­duo­ti­na, kad an­glia­van­de­niai pa­ten­kin­tų 45–65 % dia­be­tu ser­gan­čio­jo pa­ros ener­gi­jos po­rei­kio. La­bai svar­bu, kad di­dži­ą­ją da­lį su­da­ry­tų lė­tai įsi­sa­vi­na­mi an­glia­van­de­niai, ku­rių šal­ti­niai yra pil­no grū­do kruo­pos, krak­mo­lin­gi pro­duk­tai, švie­žios dar­žo­vės ir vai­siai. Šiuo prin­ci­pu pa­rem­ta ir gli­ke­mi­nio in­dek­so die­ta.       Au­gan­čio vai­ko or­ga­niz­me kas­dien su­si­da­ro per mi­li­jar­das nau­jų ląs­te­lių, tam rei­ka­lin­gos sta­ty­bi­nės me­džia­gos, ku­rias or­ga­niz­mas gau­na su mais­tu: bal­ty­mai, rie­ba­lai, an­g­lia­van­de­niai, vi­ta­mi­nai, mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos ir įvai­rūs mik­ro­ele­mentai.       Trys pa­grin­di­niai svei­kos mi­ty­bos prin­ci­pai yra:       1) saikingumas: net ir būtina maisto medžiaga, jei jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai;       2) įvairumas: su maistu organizmas turi gauti apie 40 įvairiausių maisto medžiagų;       3) subalansuotumas: mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis.       No­rint šiuos prin­ci­pus įgy­ven­din­ti rei­kia mai­tin­tis pa­gal svei­kos mi­ty­bos pi­ra­mi­dę.       Tam, kad iš­gir­dę šį ter­mi­ną ne­pa­si­mes­tu­mė­te, ne­pra­dė­ki­te nuo skai­čia­vi­mo, kiek por­ci­jų mė­sos, kruo­pų ar dar­žo­vių Jūs su­val­go­te per die­ną. Pir­miau­sia įver­tin­ki­te sa­vo pir­ki­nių krep­šio tu­ri­nį dar be­bū­da­mi par­duo­tu­vė­je, po to ap­žvel­ki­te sa­vo mais­to len­ty­nas ir šal­dy­tu­vą, ir, ga­liau­siai, sa­vo lėkš­tės tu­rinį.       Ge­ra ži­nia yra ta, kad ser­gan­tiems dia­be­tu as­me­nims ga­lio­ja tos pa­čios svei­kos mi­ty­bos tai­syk­lės, kaip ir bet ku­riam ki­tam žmo­gui. Vie­nin­te­lis skir­tu­mas yra tas, kad ser­gant dia­be­tu mi­ty­bą rei­kia pla­nuo­ti ir de­rin­ti su in­su­li­no in­jek­ci­jo­mis. Be to, re­ko­men­duo­ti­nų pro­duk­tų por­ci­jos yra su­de­rin­tos taip, kad tu­rė­tų vie­no­dą kie­kį an­glia­van­de­nių (pvz., vie­na por­ci­ja ry­žių ar ma­ka­ro­nų įpras­ti­nė­je pi­ra­mi­dė­je yra ly­gi 1/2 puo­de­lio, o dia­be­to pi­ra­mi­dė­je – 1/3 puo­de­lio). Pi­ra­mi­dė pa­de­da pa­si­rink­ti an­glia­van­de­nių šal­ti­nius iš 6 pa­grin­di­nių mais­to gru­pių. Jū­sų tiks­las yra su­var­to­ti di­dži­ą­ją da­lį pa­ros an­glia­van­de­nių iš mais­to pro­duk­tų, esan­čių pi­ra­mi­dės ba­zė­je, ir ma­žiau­siai iš pro­duk­tų, esan­čių pi­ra­mi­dės vir­šū­nė­je.       Kai ku­rie moks­li­nin­kai sa­ko, kad ši pi­ra­mi­dė tu­rė­tų bū­ti pa­ko­re­guo­ta ankš­ti­nius pro­duk­tus per­ke­liant į pi­ra­mi­dės pa­grin­dą, ša­lia grū­dų ir krak­mo­lin­gų­jų pro­duk­tų. Ankš­ti­niai pro­duk­tai, se­niau va­din­ti ne­tur­tin­gų žmo­nių mė­sa, il­gą lai­ką ne­pel­ny­tai bu­vo pa­mirš­ti, ta­čiau žmo­nėms su­si­rū­pi­nus svei­ka mi­ty­ba vėl pri­si­min­ti jų pri­va­lu­mai. Tai pui­kus bal­ty­mų ir mik­ro­ele­men­tų šal­ti­nis, sa­vo mi­ty­bi­ne ver­te ar­ti­mas mė­sai.       Be to, ko­re­guo­ti­na pi­ra­mi­dė­je ir tai, kad tu­rė­tų bū­ti iš­skir­ti ne­ra­fi­nuo­ti au­ga­li­niai alie­jai, žu­vų tau­kai ir ki­ti ver­tin­gi w-ne­so­čių rie­bių­jų rūgš­čių šal­ti­niai, ku­rių vai­kai tu­rė­tų gau­ti kas­dien, nes šios rūgš­tys svar­bios vai­kų sme­ge­nų vys­ty­muisi.       Nau­jau­sia­me pi­ra­mi­dės va­rian­te taip pat jau yra at­si­ra­dęs pa­pil­do­mas pir­ma­sis ba­zi­nis laip­te­lis – spor­tas (kas­dien bent 30 min.). Ser­gan­tiems dia­be­tu vai­kams kas­dien spor­tuo­ti yra bū­ti­na.       • Mėsą reikėtų valgyti ne daugiau kaip vieną kartą per dieną, dar geriau ne kasdieną. Ją galima pakeisti žuvimi, kiaušiniais, ankštiniais produktais, riešutais.       • Viena iš dažniausių vaikų mitybos klaidų yra ta, kad suvartojama per daug riebalų ir mėsos ir per mažai valgoma šviežių daržovių bei vaisių, rauginto pieno produktų. VU Medicinos fakulteto prof. habil. dr. Rimantas Stukas teigia, kad, „remiantis atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojams jau ne vienus metus siūloma vartoti daugiau grūdinių kultūrų ir vietinių vaisių bei daržovių, gerti daugiau vietinių daržovių sulčių. Toje pačioje gamtinėje geografinėje platumoje užauginti vaisiai ir daržovės yra priimtiniausi ten pat gyvenantiems žmonėms.“       •  Daržovių rekomenduojama valgyti daugiau nei vaisių, nes jose yra daugiau mikroelementų ir daugiau lėtai įsisavinamų angliavandenių. O kai kurie vaisiai (arbūzai, vynuogės) turi ganėtinai daug greitai įsisavinamų angliavandenių, dėl kurių pertekliaus vargina hiper­gli­kemijos, auga kūno svoris ir genda dantys.       Ge­riau­sia yra val­gy­ti se­zo­ni­nius vai­sius ir dar­žo­ves. Dar ge­riau, jei dar­žo­vės ar vai­siai nu­ski­na­mi prieš pat val­gant (jei tai įma­no­ma), nes nu­skin­tuo­se vai­siuo­se ir dar­žo­vė­se, lai­kui bė­gant, ma­žė­ja vi­ta­mi­nų kie­kis.       Dar­žo­vių ga­li­te val­gy­ti tiek, kiek tik no­ri­te, iš­sky­rus bul­ves, nes jos yra ga­na krak­mo­lin­gos.       •  Valgant per daug baltymų (mėsa, pieno produktai), kyla alergijų pavojus (energijai baltymai vartojami, tik gau­nant ne­pa­kan­ka­mai riebalų ir ang­lia­van­denių).       • Riebalai lėtina maisto slinkimą virš­ki­na­muoju traktu, todėl riebus maistas lėčiau didina glikemiją. Tačiau tai nėra gera prie­žas­tis valgyti riebų maistą. Riebalų per­tek­lius mažina mik­ro­ele­mentų pa­si­sa­vinimą (N 3–4 g/kg).       Gy­dy­to­ja vai­kų en­dok­ri­no­lo­gė       Li­na Or­lov­ska­ja Puslapis 10 Ligai plintant, patarimų nebūna per daug       Ser­ga­mu­mas cuk­ri­niu dia­be­tu tarp vai­kų ir jau­nuo­lių vis au­ga, tad tė­ve­liams pa­gei­dau­jant į klu­bo „MES“ na­rių su­si­rin­ki­mą pa­kvie­tė­me Aly­taus ap­skri­ties Sta­sio Ku­dir­kos li­go­ni­nės gy­dy­to­ją en­dok­ri­no­lo­gą Ar­vy­dą Baub­lį ir gy­dy­to­ją aku­še­rę gi­ne­ko­lo­gę Bi­ru­tę Ma­ciu­le­vi­čie­nę, ku­rie pa­pa­sa­ko­jo apie tai, ko­kie pa­vo­jai ty­ko, bręs­tant or­ga­niz­mui, ir kas yra dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja. Gyd. akušerė ginekologė Birutė Maciulevičienė       B. Ma­ciu­le­vi­čie­nė kal­bė­jo, jog, vai­kui su­sir­gus dia­be­tu, gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je sta­bi­les­nis bū­na iki 7–8 me­tų. Vai­kai, ser­gan­tys lė­ti­nė­mis li­go­mis, bręs­ti pra­de­da 2–3 me­tais vė­liau. Mer­gai­tės šį lai­ko­tar­pį iš­gy­ve­na leng­viau, o ber­niu­kams jis pra­ei­na sun­kiau ir tę­sia­si il­giau. Tė­vams be­lie­ka pa­si­sem­ti kan­try­bės ir pa­dė­ti vai­kams iš­lai­ky­ti ge­rą cuk­raus kie­kį. Gy­dy­to­ja ra­gi­no tė­vus ir jau­nuo­lius at­vyk­ti kon­sul­tuo­tis į li­go­ni­nė­je vei­kian­tį „Jau­ni­mo ka­bi­ne­tą“.       Nuo­la­ti­nis klu­bo mo­ky­to­jas ir pa­ta­rė­jas gy­dy­to­jas A. Baub­lys kal­bė­jo la­bai ak­tu­a­lia te­ma „Dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja ir kaip jos iš­veng­ti“. Dia­be­ti­nė neu­ro­pa­ti­ja – tai ga­lū­nių pa­žei­di­mas, ne­jaut­ra. Neu­ro­pa­ti­jų at­si­ran­da ta­da, kai il­gą lai­ką bū­na aukš­tas cuk­raus kie­kis krau­jy­je. Jis pa­žei­džia smul­kius ner­vus ir smul­kias krau­ja­gys­les, ku­rie pra­de­da kal­kė­ti ir su­ke­lia ga­lū­nių ne­jaut­rą. Pir­mie­ji šio ne­ga­la­vi­mo po­žy­miai – odos pa­ki­ti­mai, sau­sė­ji­mas, įski­li­mai. Tuo me­tu la­bai leng­va pa­si­gau­ti in­fek­ci­ją, nes ga­li­ma ne­pa­jaus­ti, jog su­si­žei­dė­me.       No­rint iš­veng­ti dia­be­ti­nės neu­ro­pa­ti­jos, bū­ti­na kon­tro­liuo­ti mi­ty­bą, iš­lai­ky­ti nor­ma­lų cuk­raus kie­kį krau­jy­je, pri­žiū­rė­ti na­gus, o pa­ste­bė­jus, kad oda sau­sė­ja, nau­do­ti rie­bius kre­mus, sau­go­tis gry­be­li­nių su­sir­gi­mų. Neu­ro­pa­ti­jos at­si­ra­di­mui ir pro­gre­sa­vi­mui įta­kos tu­ri ir ava­ly­nė – ne­ga­li­ma pirk­ti ir avė­ti per siau­ros, ne­pa­to­gios ava­ly­nės.       Gy­dy­to­jas A. Baub­lys pa­brė­žė, kad Aly­tu­je vei­kia „Dia­be­ti­nės pė­dos“ ka­bi­ne­tas, į ku­rį ga­li kreip­tis kiek­vie­nas, ser­gan­tis dia­be­tu, tik rei­kia tu­rė­ti šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą. Kaip in­for­ma­vo en­dok­ri­no­lo­gas, Aly­taus li­go­ni­nė­je gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą ga­li­ma at­lik­ti, krau­ją pa­imant iš piršto.       Aly­taus vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bas „MES“ dė­ko­ja gy­dy­to­jams A. Baub­liui ir B. Ma­ciu­le­vi­čie­nei, ku­rie at­si­svei­kin­da­mi dia­be­tu ser­gan­tie­siems ir jų šei­moms pa­lin­kė­jo: „Gy­ve­ni­mas yra gra­žus. Bū­ki­te iš­tver­min­gi, lai­min­gi ir lais­vi. Ti­kė­ki­te at­ei­ti­mi ir moks­lo pa­sie­ki­mais.“       Aly­taus vai­kų ir jau­ni­mo dia­be­to klu­bo „MES“       pir­mi­nin­kas       Sta­sys Kaz­laus­kas Puslapis 11 Bū­ki­me kar­tu       Cuk­ri­nis dia­be­tas – tai sun­ki li­go­nio, ku­ris gy­ve­na su kom­pli­ka­ci­jų grės­me ir ne­ri­mu, ken­čia in­su­li­no in­jek­ci­jų dū­rius, gy­ve­na pa­gal die­no­tvarkę, su­si­ju­sią su dia­be­to gy­dy­mu, – 24 va­lan­das per die­ną, 365 die­nas per me­tus, be atos­to­gų ar iš­ei­gi­nių die­nų, našta. Jau­niems žmo­nėms – tai dar sun­kiau pa­ke­lia­ma našta, nes no­ras bū­ti sa­vi­mi ir iš­ori­niai veiks­niai daž­nai ski­ria­si.       Vis la­biau pri­ta­ria­ma nuo­mo­nei, kad, ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, svar­bus yra li­go­nių so­cia­li­nis kon­teks­tas, pa­de­dan­tis efek­ty­viai val­dy­ti lė­ti­nę li­gą. Li­te­ra­tū­ro­je dau­giau­sia yra duo­me­nų apie šei­mos įta­ką vai­kų ir pa­aug­lių dia­be­to kon­tro­lei, elg­se­nai ir emo­ci­niam pri­si­tai­ky­mui. Ta­čiau trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie tai, kaip vai­kams, pa­aug­liams ir jų tė­vams se­ka­si su tuo tvar­ky­tis. Dia­be­to kon­tro­lę pa­blo­gi­na konf­lik­tai šei­mo­je. Ge­ra gli­ke­mi­jos kon­tro­lė sie­ja­si su šei­mos dar­nu­mu, lanks­tu­mu, pa­si­ten­ki­ni­mu.       Hu­ma­nis­ti­nės psi­cho­lo­gi­jos at­sto­vai A. Mas­lo­was ir C. R. Ro­ger­sas tei­gia, kad svar­biau­sias as­me­ny­bės bren­di­mo po­žy­mis yra sa­vas­ties (ar­ba sa­vo­jo Aš) sam­pra­ta, t. y. vi­sos min­tys ir jaus­mai, ku­riais at­sa­ko­me į klau­si­mą „Kas aš esu?“ Anot C. R. Ro­ger­so, sa­vęs ver­ti­ni­mas at­lie­ka ir as­me­ny­bės ak­ty­vu­mo re­a­li­za­vi­mo funk­ci­ją. Jis yra svar­bus as­me­ny­bei vys­ty­tis. Pa­grin­di­nį as­me­ny­bės kon­flik­tą su­da­ro skir­tu­mas tarp sa­vęs ver­ti­ni­mo ir ap­lin­kos veiks­nių ver­ti­nimo.       Su­sir­gi­mas dia­be­tu jau­na­me am­žiu­je ga­li ne­igia­mai pa­veik­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, dar­bin­gu­mą ir taip ap­ri­bo­ti ser­gan­čio­jo pro­fe­si­nės kar­je­ros ga­li­my­bes at­ei­ty­je.       Moks­li­nin­kai tei­gia, jog vai­kų sa­vi­ver­tei for­muo­tis di­de­lę reikš­mę tu­ri šei­ma, jos pa­lai­ky­mas ir su­pra­ti­mas. Stre­sas la­bai vei­kia cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lę. Cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems pa­aug­liams bū­din­gas as­me­ny­bi­nis ir si­tu­a­ci­nis ne­ri­mas, dep­re­si­ja.       Jei jau­ni dia­be­to li­go­niai mo­ko­mi lai­ku, jie tam­pa ne­pri­klau­so­mi, ku­ria šei­mas, tu­ri vai­kų. Su­sir­gi­mas ga­li pa­veik­ti vi­sus šiuos su gy­ve­ni­mu su­si­ju­sių spren­di­mų pri­ėmi­mus. Ypač nau­din­gi gru­pi­niai dia­be­tu ser­gan­čių as­me­nų su­si­ti­ki­mai. To­kios gru­pės ga­li pa­dė­ti pa­cien­tams at­si­kra­ty­ti įky­rių min­čių, kad ser­ga dia­be­tu, su­ma­žin­ti vie­ni­šu­mo jaus­mą, ge­riau sa­ve ver­tin­ti ir pa­žin­ti. Per gru­pi­nius už­si­ė­mi­mus ma­ži­na­mas stre­sas, ku­rį pa­ti­ria li­go­niu­kai ir jų šei­mos na­riai – jie ran­da nau­jų sa­vip­rie­žiū­ros ele­men­tų, stre­sų, sun­ku­mų nu­ga­lė­ji­mo stra­te­gi­jų. Už­si­ė­mi­mai di­di­na pa­cien­tų so­cia­li­nį ak­ty­vu­mą, pri­si­tai­ky­mą kas­die­nė­je veik­lo­je ir, svar­biau­sia, – jie ge­riau pa­žįs­ta sa­ve, pa­ten­ki­na ben­dra­vi­mo po­rei­kį. To­kia pa­gal­ba tiek vai­kams ir pa­aug­liams, tiek jų tė­ve­liams pri­ei­na­ma Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je „Ži­bu­tė“.       Psi­cho­lo­gė Re­na­ta Ne­liub­šie­nė Puslapis 12 Lietuvos diabeto asociacijos kronika       »  2012 m. va­sa­rio 3 d. į TV 3 lai­dos žur­na­lis­tų klau­si­mus „Dėl pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo pri­va­čio­se sta­cio­na­ri­nė­se gy­dy­mo įstai­go­se“ at­sa­kė Lie­tu­vos pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ta­ry­bos (LPO­AT) pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Va­sa­rio 9 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ku­sia­me dar­bo gru­pės „Lie­tu­vos svei­ka­tos pro­gra­ma 2020“ su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Va­sa­rio 10 d. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je vy­ku­sia­me XX Pa­sau­li­nės li­go­nių die­nos mi­nė­ji­me „Kel­kis ir eik! Ta­vo ti­kė­ji­mas iš­gel­bė­jo ta­ve“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Va­sa­rio 13 d. UAB „Gem­ma“ or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Sun­kią ju­dė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­čių pa­cien­tų glo­ba, slau­ga ir re­a­bi­li­ta­ci­ja“, skir­to­je Pa­sau­li­nei li­go­nių die­nai, kal­bė­jo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Va­sa­rio 14 d. LPO­AT va­do­vės su­si­ti­ki­me su „Gla­xoS­mith­Kli­ne“ kom­pa­ni­jos at­sto­vais ap­tar­ti pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai.       »  Va­sa­rio 20 d. LPO­AT va­do­vės su­si­ti­ki­me su kom­pa­ni­jos „No­var­tis“ ir Lie­tu­vos iš­sė­ti­nės skle­ro­zės drau­gi­jos at­sto­vais ap­tar­ta pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo svar­ba.       »  Va­sa­rio 23 d. LPO­AT va­do­vė V. Au­gus­ti­nie­nė su­si­ti­ki­me su Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties va­do­vais su­si­pa­ži­no su sto­ties dar­bu, ap­ta­rė pa­cien­tams ir me­di­kams ak­tu­a­lius klau­si­mus, sun­ku­mus ir pri­va­lu­mus, per­tvar­kius grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos veik­lą.       »  Va­sa­rio 24 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­ta­me pri­sta­ty­me dis­ku­si­jo­je „Tar­pins­ti­tu­ci­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ty­ri­mo re­zul­ta­tai“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nienė.       »  Va­sa­rio 24 d. Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos (LDA) pre­zi­den­tės V. Au­gus­ti­nie­nės su­si­ti­ki­me su „Eli Lil­ly Lie­tu­va“ kom­pa­ni­jos at­sto­vais ap­tar­ti dia­be­tu ser­gan­tiems žmo­nėms ak­tu­a­lūs klau­si­mai ir ben­dra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės.       »  Va­sa­rio 29 d. LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo Svei­ka­tos žur­na­lis­tų aso­cia­ci­jos pri­sta­ty­mo ren­gi­ny­je Vil­niu­je.       »  Ko­vo 1 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­to­je dis­ku­si­jo­je „Svei­ka­tos sis­te­mos re­for­mų ana­li­zės ir Lie­tu­vos svei­ka­tos pro­gra­mos ver­ti­ni­mo re­zul­ta­tai ir re­ko­men­da­ci­jos“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 4–6 d. Briu­se­ly­je, Bel­gi­jo­je, vy­ku­siuo­se Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo val­dy­bos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios val­dy­bos na­rė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 6 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­ta­me pri­sta­ty­me „Ana­li­zė, kaip pa­nau­do­tos vais­tams ir me­di­ci­nos pa­gal­bos prie­mo­nėms kom­pen­suo­ti ski­ria­mos PSDF lė­šos, re­zul­ta­tai“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė, na­riai U. Ša­kū­nie­nė, G. Ži­žys, O. Te­ly­čė­nie­nė.       »  Ko­vo 7 d. Ži­nių ra­di­jo lai­do­je „Ar rei­kia 2013 m. pa­skelb­ti Svei­ka­tos ir svei­ka­ti­ni­mo me­tais?“ da­ly­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė, LR Sei­mo na­rys V. An­driu­kai­tis, Svei­ka­tos žur­na­lis­tų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė D. Au­sė­nai­tė ir kt.       »  Ko­vo 9 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je or­ga­ni­zuo­ta­me pri­sta­ty­me „Po­ky­čiai svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je: pa­cien­tų ir me­di­kų po­žiū­ris“ da­ly­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 15 d., balandžio 5 d. ir gegužės 7 d. Li­gų ir kom­pen­suo­ja­mų­jų vais­tų są­ra­šų tiks­li­ni­mo ko­mi­si­jos po­sė­džiuo­se da­ly­va­vo šios ko­mi­si­jos na­rė, LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nienė.       »  Ko­vo 16–20 d. Lon­do­ne, Jung­ti­nė­je Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Ka­ra­lys­tė­je, vy­ku­sia­me V Pa­sau­lio pa­cien­tų kon­gre­se, or­ga­ni­zuo­ta­me Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so, da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 21 d. į in­ter­ne­to por­ta­lo www.al­fa.lt žur­na­lis­tės klau­si­mus dėl vais­tų re­cep­tų ra­šy­mo ir in­for­ma­ci­jos pa­cien­tams tei­ki­mo at­sa­kė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 21 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je vy­ko Ko­le­gi­jos po­sė­dis. Ja­me da­ly­va­vo jos na­rė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Augus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 22 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­ta­me pri­sta­ty­me „Ana­li­zės, kiek pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo į svei­ka­tos sis­te­mą pri­trauk­tų pri­va­čių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų (AS­PĮ) plėt­ros ska­ti­ni­mas“ da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ko­vo 23 d. LPO­AT va­do­vės su­si­ti­ki­me su kom­pa­ni­jos „Ro­che Lie­tu­va“ at­sto­ve ap­tar­ti pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai.       »  Ko­vo 25–28 d. Ko­pen­ha­go­je, Da­ni­jo­je, vy­ku­sio­je XXIV Vais­tų in­for­ma­ci­jos aso­cia­ci­jos (DIA Eu­ro­Me­e­ting) or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­vo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 3 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vyko Pri­va­lomojo sveikatos draudimo tarybos posėdis. Dalyvavo tarybos narė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 3 d. Fi­zi­nės me­di­ci­nos ir re­a­bi­li­ta­ci­jos cen­tro UAB „Gem­ma“ pri­sta­ty­me kal­bė­jo LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė.       »  Ba­lan­džio 4 d. LPO­AT va­do­vės su­si­ti­ki­me su kom­pa­ni­jų „Jon­son&Jon­son“ ir „Me­diq Lie­tu­va“ at­sto­vais ap­tar­ti pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai.       »  Ba­lan­džio 13 d. LPO­AT va­do­vės su­si­ti­ki­me su Me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ir la­bo­ra­to­ri­nių ty­ri­mų aso­cia­ci­jos at­sto­vais ap­tar­ti pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­simai.       »  Ba­lan­džio 16 d. ir gegužės 7 d. LPO­AT va­do­vės su­si­ti­ki­me su kom­pa­ni­jos „Novar­tis“ at­sto­vais ap­tar­ti pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų ben­dra­dar­bia­vi­mo klau­si­mai.       »  Ba­lan­džio 17 d. Vil­niu­je įvy­ko LDA Val­dy­bos po­sė­dis.       »  Ba­lan­džio 17 d. į TV „Lie­tu­vos ry­tas“ žur­na­lis­tės klau­si­mus dėl pa­cien­tų tei­sės į pa­da­ry­tos ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mą at­sa­kė LPO­AT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nienė.       »  Ba­lan­džio 18–19 d. Briu­se­ly­je, Bel­gi­jo­je, vy­ko Eu­ro­pos pa­cien­tų fo­ru­mo (EPF) me­ti­nis ge­ne­ra­li­nis su­si­ti­ki­mas (AGM) ir se­mi­na­ras „EPF at­ei­ties stra­te­gi­ja ir pla­na­vi­mas“. Da­ly­va­vo LPOAT pir­mi­nin­kė V. Au­gus­ti­nie­nė, Bech­te­re­vo li­ga ser­gan­­čių­jų drau­gi­jos „Ju­de­sys“ na­rys G. Pal­­ta­na­vičius ir Lie­tu­vos nef­ro­lo­gi­nių ligonių asociacijos „Gyvastis“ jau­ni­mo atstovas S. Stončius.       »  Ba­lan­džio 23 d. V. Au­gus­ti­nie­nė da­ly­va­vo Lie­tu­vos ra­di­jo lai­dos „Ry­to gar­sai“ dis­ku­si­jo­je apie svei­ka­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mo sun­ku­mus.       »  Ba­lan­džio 24–26 d. Ko­pen­ha­go­je, Da­ni­jo­je, vy­ku­sia­me Euro­pos dia­be­to ly­de­rys­tės fo­ru­me da­ly­va­vo LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas, Lie­tuvos sveikatos mokslų universteto Endokrinologijos kli­ni­kos vadovė R. Verkauskienė, LDA pre­zi­den­tė V. Augus­ti­nie­nė ir kt.       »  Ba­lan­džio 27 d. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja į Lie­tu­vos me­di­ci­nos dar­buo­to­jo die­nos mi­nė­ji­mą Drus­ki­nin­kuo­se pa­kvie­tė LPO­AT pir­mi­nin­kę V. Au­gus­ti­nie­nę.       »  Ge­gu­žės 8 d. Elek­trė­nuo­se vy­ko LDA ir Elek­trė­nų dia­be­to klu­bo or­ga­ni­zuo­tas mo­ky­mas „Ge­ra cuk­ri­nio dia­be­to kon­tro­lė – kom­pli­ka­ci­jų pre­ven­ci­ja“. Pa­grin­di­nis rė­mė­jas – Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos.       »  Ge­gu­žės 10 d. Kel­mės dia­be­to klu­bas mi­nė­jo sa­vo or­ga­ni­za­ci­jos veik­los 20-me­tį. Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė V. Au­gus­ti­nie­nė. Puslapis 13 Pa­si­kei­tu­si Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­ja „Ži­bu­tė“ lau­kia Jū­sų!       Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je jau 21-eri me­tai gy­do­si vai­kai, ser­gan­tys en­dok­ri­ni­nė­mis li­go­mis, t. y. cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­ki­mu, hi­po­ta­lia­mi­ne dis­funk­ci­ja, hi­po­fi­zės hi­po­funk­ci­ja, ad­re­no­ge­ni­ta­li­nės funk­ci­jos su­tri­ki­mu, skyd­liau­kės ir ki­to­mis li­go­mis.       Mū­sų ne­pa­mirš­ta ir pir­mie­ji pa­cien­tai, ser­gan­tys cuk­ri­niu dia­be­tu, ku­rie čia gy­dė­si prieš 17–20 me­tų. Jie tuo me­tu čia gy­dy­da­vo­si il­gai – 1–2 mė­ne­sius. Da­lis jų ir da­bar mus ap­lan­ko, skam­bi­na ir da­li­ja­si sma­giais pri­si­mi­nimais.       Prieš 4-erius me­tus pra­dė­jo­me reng­ti sto­vyk­li­nes sa­vai­tes cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams. Ma­žes­ni vai­kai į sa­na­to­ri­ją at­vyks­ta su ma­mo­mis ar tė­čiais. Dia­be­to mo­ky­mas ir įdo­mes­nis lais­va­lai­kis (eks­kur­si­jos, le­do are­na, kar­tin­gai, bou­lin­gas ir kt.) de­ri­na­mos pa­gal am­žių.       No­ri­me pa­si­džiaug­ti, kad šiais me­tais vai­kus ga­lė­si­me pri­im­ti at­nau­jin­to­se pa­tal­po­se, ap­šil­tin­tuo­se spal­vin­guo­se na­me­liuo­se. Vai­kai ir jų tė­vai ga­lės il­sė­tis nau­jo­se lo­vo­se. Prie pa­sta­tų aikš­te­lė­se pui­kuo­ja­si nau­jos sū­py­nės, smė­lio dė­žė, suo­liu­kai. Ti­ki­mės, kad pa­gra­žė­ju­sio­je ap­lin­ko­je vai­kai ir juos slau­gan­tys tė­ve­liai ge­riau jau­sis ir džiaugs­min­giau pra­leis lai­ką po pro­ce­dū­rų.       Šią va­sa­rą Ka­čer­gi­nės vai­kų sa­na­to­ri­jo­je „Ži­bu­tė“ ren­gia­mos 4 sto­vyk­los cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­tiems vai­kams.       Dvi sto­vyk­los vai­kams su ma­my­tė­mis ar tė­veliais:       • Pir­ma sto­vyk­la – nuo bir­že­lio 5 d.       • An­tra sto­vyk­la – nuo bir­že­lio 26 d.       Dvi sto­vyk­los pa­aug­liams:       • Pir­ma sto­vyk­la – nuo lie­pos 17 d.       • An­tra sto­vyk­la – nuo rug­pjū­čio 7 d.       No­rint pa­tek­ti į sto­vyk­lą rei­kia pa­pra­šy­ti šei­mos gy­dy­to­jo ar­ba vai­kų en­dok­ri­no­lo­go, kad su­tvar­ky­tų vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus ir duo­tų siun­ti­mą pir­mi­nei re­a­bi­li­ta­cijai.       Su­si­tvar­kius vi­sus do­ku­men­tus, skam­bin­ti kon­tak­ti­niais te­le­fo­no nu­me­riais už­re­gist­ruoti:       (8 37) 569 296, (8 37) 569 405       Gy­dy­to­ja vai­kų en­dok­ri­no­lo­gė L. Z. Kro­va Puslapis 14 Ren­gi­nys ne vien ser­gan­tie­siems       Pa­kruo­jo ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Vi­ta“ ren­gi­niai pa­pras­tai su­bu­ria ne tik tuos, ku­riems jau ži­no­mas šios li­gos „sko­nis“, bet ir dau­ge­lį be­si­do­min­čių­jų cuk­riniu diabetu, ku­ris pas­ta­rai­siais me­tais ir Lie­tu­vo­je plin­ta kaip epi­de­mi­ja, ne­ap­lenk­da­ma ir Pa­kruo­jo gy­ven­to­jų.       Kovo 23 d. Pakruojyje vyko diabeto mokyklėlė. Bu­vo ga­li­ma ne­mo­ka­mai iš­si­tir­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je bei sužinoti pačią naujausią informaciją apie diabetą ir jo profilaktiką, taip pat būdus, kaip atitolinti ligos komplikacijas. Į ren­gi­nį at­vy­ko Euro­pos slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų fe­de­ra­ci­jos, Lie­tu­vos dia­be­to aso­cia­ci­jos Slau­gy­to­jų dia­be­to­lo­gų drau­gi­jos na­rė, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė A. Ja­ku­čio­nie­nė, „Abo­vi­ta“ kom­pa­ni­jos at­sto­vės L. Kau­la­kie­nė ir K. Ži­du­ly­tė. Ja­po­nų fir­mos „Li­ber­ta Co“ at­sto­­vė Lie­tu­vo­je Z. Gu­taus­kie­nė su­pa­žin­di­no su nau­jau­sio­mis prie­­mo­nė­mis su­ra­gė­ju­siems kul­nams bei pė­dų žaiz­doms gy­dy­ti, „Me­di­ca­ta Fi­lia“ at­sto­vas pri­sta­tė dia­be­tu ser­gan­tie­siems tin­­ka­mus bi­čių pro­duk­tus.       Pa­kruo­jo ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Vi­ta“ ren­gi­niai pa­pras­tai su­bu­ria ne tik tuos, ku­riems jau ži­no­mas šios li­gos „sko­nis“, bet ir dau­ge­lį be­si­do­min­čių­jų cuk­riniu diabetu, ku­ris pas­ta­rai­siais me­tais ir Lie­tu­vo­je plin­ta kaip epi­de­mi­ja, ne­ap­lenk­da­ma ir Pa­kruo­jo gy­ven­to­jų.       Ba­lan­džio 5 d. klubą „Vita“ vėl aplankė gyd. L. Dudurienė. Jos patarimų nekantriai laukė 24 klubo nariai. Klau­s­ėme, kaip iš­gy­ven­ti ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, kai var­gi­na daugybė kitų ligų, kai klu­bas ne­tu­ri nei gy­dy­to­jo, ku­ris dirb­tų su klu­bo na­riais. Tą die­ną bu­vo ga­li­ma ir akių dug­ną iš­si­tir­ti, ir su­ži­no­ti apie skau­dan­čias ko­jas, ku­rios yra jau pa­­žeis­tos neu­ro­pa­tijos.       Pra­nu­tė Kve­da­rie­nė Puslapis 15 Vid­man­tas Žin­ka: „Cuk­ra­li­gę nu­si­pir­kau pats“       Di­de­li dar­bo krū­viai, įtam­pa ir nuo­var­gis taip nu­a­li­no or­ga­niz­mą, kad jį už­klu­po cuk­ri­nis dia­be­tas.  Su­ne­ga­la­vęs vy­riš­kis sa­kė su­vo­kęs, kad nie­ka­da tin­ka­mai ne­si­rū­pi­no sa­vo svei­ka­ta, ir tik li­ga jį pri­ver­tė pa­mil­ti sa­ve.       „Tur­tin­gas“ žmo­gus       Prieš sep­ty­ne­rius me­tus ro­kiš­kė­nui Vid­man­tui Žin­kai me­di­kai diag­no­za­vo cuk­ri­nį dia­be­tą. „Ser­gan­tis šia li­ga žmo­gus yra la­bai tur­tin­gas – tu­ri daug cuk­raus. Ži­no­ma, ge­riau, kad jis bū­tų vir­tu­vi­nės spin­te­lės len­ty­nė­lė­je...“ – šmaikšta­vo pašne­ko­vas.       Ro­kiš­kė­nas, iš­ėjęs į pen­si­ją, nu­spren­dė pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą: anks­čiau tam ne­ras­da­vęs lai­ko. Me­di­kų iš­va­da bu­vo ne­gai­les­tin­ga – cuk­ri­nis dia­be­tas. „Apie dia­be­tą ne­bu­vau nie­ko gir­dė­jęs, ma­no ap­lin­ko­je juo nie­kas ne­sir­go, to­dėl diag­no­zė iš­gąs­di­no. Dar dau­giau iš­si­gan­dau, kai per te­le­vi­zi­ją pa­žiū­rė­jau re­por­ta­žą, pa­sa­ko­jan­tį apie tai, kas pri­ver­tė me­di­kus am­pu­tuo­ti ko­ją la­bai stam­biam dia­be­tu sir­gu­siam pa­cien­tui“, – pri­si­mi­nė vy­riškis.       Įtemp­tas dar­bas       Net 43 me­tus Vid­man­tas dir­bo to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­ju. Dar­bas bu­vo sun­kus: sa­vai­tė­mis ne­si­il­sė­da­vo, o ir val­gy­da­vo vai­ruo­da­mas. Dar­bas jam pa­ti­ko. Tie­sa, te­ko pa­tir­ti stre­si­nių si­tu­a­ci­jų: tai žvė­rys pa­si­mai­šy­da­vo ke­ly­je, tai ne­draus­min­gi vai­ruo­to­jai ne­pai­sy­da­vo Ke­lių eis­mo tai­syk­lų, tai mui­ti­nin­kai van­giai vyk­dy­da­vo sa­vo pa­rei­gas.       Nu­a­li­no or­ga­niz­mą       Di­de­li dar­bo krū­viai, įtam­pa ir nuo­var­gis nu­a­li­no Vid­man­to or­ga­niz­mą. „Cuk­ri­nį dia­be­tą nu­si­pir­kau pats“, – įtai­giai pa­sa­ko­jo vy­ras.       Diag­no­za­vę li­gą me­di­kai da­vė jam griež­tus nu­ro­dy­mus: vie­nas obuo­lys ir du­be­nė­lis ko­šės per die­ną. „Tik dar­žo­vių ga­li kirs­ti, kiek su­ma­nęs“, – pa­guo­dė jie. „Nu­stė­rau tai iš­gir­dęs. Su tiek mais­to ne­įma­no­ma iš­gy­ven­ti!“ – apie pa­tir­tą šo­ką kal­bė­jo Vid­man­tas.       Tin­ka­ma mi­ty­ba       Vy­riš­kis nu­sku­bė­jo į kny­gy­ną: ne­kan­tra­vo kuo dau­giau su­ži­no­ti apie jį už­klu­pu­sią bė­dą. Jis per­skai­tė daug li­te­ra­tū­ros apie dia­be­tą ir ra­do sau pri­im­ti­nes­nį mai­ti­ni­mo­si bū­dą: val­gy­ti daž­nai – net 5 kar­tus per die­ną – kuo įvai­res­nį mais­tą ir skai­čiuo­ti an­glia­van­de­nių, rie­ba­lų ir bal­ty­mų kie­kį.       „Daž­nas val­gy­mas tu­ri vie­ną trū­ku­mą: jei kas­kart neat­si­spi­ri pa­gun­dai ir mais­to su­val­gy­si po šaukš­tą dau­giau, su­si­da­rys 5 pa­pil­do­mų šaukš­tų kie­kis per die­ną. Taip pa­ma­žu or­ga­niz­me kaup­sis rie­ba­lai“, – kal­bė­jo dia­be­tu ser­gan­tis Vid­mantas.       Už­si­no­rė­jęs drau­džia­mo pro­duk­to – sal­dai­nių, sau­sai­nių ar ban­de­lių – Vid­man­tas sa­vęs ne­kan­ki­na: pri­si­ra­gau­ja iki so­ties. „Už­tat pas­kui tą ska­nės­tą il­gam pa­mirš­tu“, – sa­viug­dos me­to­dą at­sklei­dė jis. To­kiam pa­si­rin­ki­mui me­di­kai ne­pri­eš­ta­rau­ja. Jų nuo­mo­ne, ge­riau kar­tą su­val­gy­ti dau­giau, nei il­gą lai­ką kan­kin­tis.       Rei­kia sta­bi­lu­mo       Vid­man­tui kol kas leis­tis in­su­li­no ne­rei­kia, ta­čiau ste­bė­ti gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je jis pri­va­lo nuo­lat. „Vi­du­je pa­jun­tu, ka­da jau lai­kas at­lik­ti ty­ri­mą“, – pa­sa­ko­jo vy­riš­kis. Kar­tais tą da­ry­ti ten­ka 5–6 kar­tus per die­ną. Ty­ri­mų duo­me­nis ro­kiš­kė­nas už­si­ra­šo, brai­žo jų gra­fi­ką ir ste­bi gliu­ko­zės kie­kio krau­jy­je po­ky­čius. „Gra­fi­kas tu­ri bū­ti kuo tiks­les­nis, be stai­gių krei­vės pa­ki­li­mų ir kri­ti­mų. Žmo­gui, kaip ir vis­kam, kas gy­va, rei­kia sta­bi­lu­mo“, – aiški­no Vid­man­tas.       Šiuo me­tu jis džiau­gia­si ge­ra svei­ka­ta: ry­ti­nis ty­ri­mas ne­pus­ry­čia­vus ro­dė, kad gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je sie­kia 4,9 mi­li­mo­lių (mmol) lit­re. Pa­va­ka­ry­je, kai Vid­man­tas pa­gurkš­no­jo ar­ba­tos, sal­din­tos me­du­mi, šis skai­čius šok­te­lė­jo iki 8,2. O kai gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je per­žen­gia 9–10 mmol lit­re, ima svaig­ti gal­va, jau­čia­mas nuo­var­gis. „Vi­sus na­miš­kius su­kė­liau ant ko­jų, kai pri­ki­bus vi­ru­si­nei li­gai cuk­raus kie­kis šok­te­lė­jo net iki 17“, – sa­kė vy­ras.       Li­gai kon­tro­liuo­ti Vid­man­tas įsi­gi­jo ke­le­tą apa­ra­tų. „Eks­pe­ri­men­tuo­ju su jais, nes pa­ste­bė­jau, kad rod­me­nys ski­ria­si“, – pra­si­ta­rė pa­šne­ko­vas.       Sli­di­nė­ja       Jau­nys­tė­je mė­gu­siam kil­no­ti štan­gą Vid­man­tui dar už­ten­ka jė­gų ant pe­čių už­si­mes­ti 50 kg mai­šą ir jį nu­neš­ti ke­lio­li­ka met­rų. Tie­sa, štan­gos jis ne­be­kil­no­ja, ne­mėgs­ta ir dia­be­tu ser­gan­tie­siems re­ko­men­duo­ja­mo bė­gi­mo ar va­ži­nė­ji­mo dvi­ra­čiu. „Da­bar daž­niau­siai spor­tuo­ju nuo­sa­va­me ūky­je: ka­po­ju mal­kas, pri­žiū­riu di­de­lį bi­ty­ną, au­gi­nu kiau­les. Žie­mą la­bai mėgs­tu sli­di­nė­ti“, – apie kas­die­nos dar­bus ir po­mė­gius pa­sa­ko­jo vy­riš­kis.       Ži­nių apie cuk­ri­nį dia­be­tą, nau­jau­sius gy­dy­mo bū­dus, me­di­ka­men­tus, sa­vi­kon­tro­lės prie­mo­nes, svei­ką gy­ven­se­ną Vid­man­tas se­mia­si iš įvai­rios li­te­ra­tū­ros. Jis ak­ty­viai da­ly­vau­ja ir ra­jo­no dia­be­to klu­bo „Ro­kiš­kis“ veik­lo­je.       My­lė­ti sa­ve       Į dia­be­to klu­bo pa­skai­tas vy­riš­kis vi­sa­da ve­da­si ir sa­vo žmo­ną Ve­ru­tę. „Šei­mos svei­kie­ji tu­ri ne tik mo­ra­liš­kai pa­lai­ky­ti dia­be­tu ser­gan­čius ar­ti­muo­sius, bet ir de­rin­tis prie jų gy­ven­se­nos. Li­ga pri­ver­čia my­lė­ti sa­ve. De­ja, to ne­su­pran­ta­me, bū­da­mi svei­ki“, – at­si­du­so Vid­man­tas.       Vid­man­tas su žmo­na da­ly­va­vo edu­ka­ci­nė­je pro­gra­mo­je „777“. „Po svei­ka­ti­ni­mo pro­gra­mos jau­čiau­si la­bai ge­rai, nors ne­pa­vy­ko nu­mes­ti per sa­vai­tę 7 kg – ma­no svo­ris su­ma­žė­jo tik 4 kg“, – sa­kė V. Žin­ka. Jo žmo­nai ši pro­gra­ma ne­la­bai pa­ti­ko, nes pir­mo­sio­mis die­no­mis ją ka­ma­vo al­kis. Al­kio jaus­mą ne­nu­slo­pi­no net veik­la. „Pus­ry­čiams – ki­še­ni­nio ka­len­do­riu­ko dy­džio duo­nos ir ne ką di­des­nis mė­sos ga­ba­lė­lis. Po to­kio da­vi­nio iki pie­tų la­bai pra­ilgs­ta lai­kas. Pie­tūs šiek tiek so­tes­ni: lėkš­tė dar­žo­vių sriu­bos, jau­tie­nos, ver­šie­nos ga­ba­lė­lis su švie­žio­mis ar troš­kin­to­mis dar­žo­vė­mis bei sul­čių mi­ši­nys. Va­ka­rie­nei – kruo­pų ko­šė“, – die­nos me­niu var­di­jo V. Žin­kie­nė. Anot jos, mais­tas bu­vo ga­mi­na­mas iš la­bai ko­ky­biš­kų pro­duk­tų, lai­kan­tis tai­syk­lės: ne­rei­kia į sa­ve kimš­ti bet ko­kio šlamš­to. Šios tai­syk­lės su­tuok­ti­niai sten­gia­si pai­sy­ti iki šiol: pa­tys au­gi­na kiau­les, jų dar­že ir so­de gau­su gė­ry­bių.       Su­tuok­ti­niai juo­kau­ja, kad jie, do­mė­da­mie­si nau­jo­vė­mis, ta­po ke­liau­nin­kų šei­ma. „Ne­tin­gi­me per vi­są Lie­tu­vą nu­dar­dė­ti į Drus­ki­nin­kus, iš ste­buk­lin­go­jo šal­ti­nio pa­si­sem­ti ir na­mo par­si­vež­ti stip­ry­bės tei­kian­čio van­dens“, – pa­sa­ko­jo žmo­na Ve­ru­tė.       Da­lia Zi­bo­lie­nė, „Gim­ta­sis Ro­kiš­kis“ Puslapiai 16-21 Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Į S A K Y M A S Dėl cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo 2012 m. vasario 28 d. Nr. V-159, Vil­nius       »  Įsakymo tekstas       »  Priedai prie įsakymo Puslapiai 22-24 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus Į S A K Y M A S Dėl pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo 2012 m. sausio 11 d. Nr. T1-31, Vil­nius       »  Įsakymo tekstas ir aprašas Puslapiai 25-26 Ką at­sklei­džia krau­jo la­šas?       Vi­si ži­no vie­ną pri­ei­na­miau­sių diag­nos­ti­kos me­to­dų, tai­ko­mą vi­so­se po­li­kli­ni­ko­se – kli­ni­ki­nį krau­jo ty­ri­mą, kai iš pirš­to pa­ima­ma krau­jo ir, nau­do­jant spe­cia­lią įran­gą, nu­sta­to­mas, pa­vyz­džiui, he­mog­lo­bi­no kie­kis krau­jy­je, erit­ro­ci­tų nu­sė­di­mo grei­tis, cho­les­te­ri­no kie­kis ir kt. Tai­kant tra­di­ci­nius mik­ro­sko­pi­nės ir bio­che­mi­nės ana­li­zės me­to­dus, dau­ge­lis ro­dik­lių yra iner­tiš­ki, to­dėl anks­ty­vie­ji li­gos po­žy­miai lie­ka ne­pa­ste­bė­ti.       Tik­riau­siai dau­ge­liui yra bu­vę, kad, blo­gai jau­čian­tis, krau­jo for­mu­lė kaž­ko­dėl ne­vir­šy­da­vo nor­mų ri­bų. Ko­kia gi šio ne­ati­ti­ki­mo prie­žas­tis? Itin pa­ti­ki­mą at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą daž­nai ga­li pa­teik­ti diag­nos­ti­ka pa­gal krau­jo la­šą (gy­vo krau­jo mik­ro­sko­pi­ja) – tai uni­ka­li ga­li­my­bė pa­žvelg­ti į sa­vo or­ga­niz­mo ląs­te­lių pa­sau­lį ir, pa­ma­čius ląs­te­lių veik­lo­je nu­kry­pi­mų, su­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta anks­čiau­siuo­se li­gos eta­puo­se.       Jei žmo­gaus krau­jo sa­vy­bės su­trik­do­mos (klam­pu­mas, rūgš­tė­ji­mas, cho­les­te­ri­no kie­kio krau­jy­je pa­di­dė­ji­mas, bak­te­ri­nės flo­ros bu­vi­mas), su­sil­pnė­ja pa­grin­di­nė krau­jo funk­ci­ja – ga­be­ni­mas; tai su­trik­do ok­si­da­ci­nius ir at­ku­ria­muo­sius pro­ce­sus vi­suo­se or­ga­nuo­se ir au­di­niuo­se, įskai­tant gal­vos sme­ge­nis, plau­čius, šir­dį, ke­pe­nis ir inks­tus. Grei­tai pa­jun­ta­mas nuo­var­gis, mie­guis­tu­mas die­nos me­tu, at­min­ties pa­blo­gė­ji­mas – tai daž­niau­si ir aki­vaiz­džiau­si žmo­gaus krau­jo su­dė­ties pa­žei­di­mo (tirš­tas krau­jas) po­žy­miai. Svei­ka­me žmo­gaus or­ga­niz­me, vei­kiant įvai­riems fer­men­tams, vyks­ta vi­sa­ver­tis bal­ty­mų skai­dy­mas iki ami­no­rūgš­čių, li­pi­dų, an­glia­van­de­nių. Esant fer­men­ta­ci­niam ne­pa­kan­ka­mu­mui, į žmo­gaus krau­ją pa­ten­ka ne iki ga­lo ok­si­duo­ti bal­ty­mų bei li­pi­dų ski­li­mo pro­duk­tai, dėl to krau­jo ląs­te­lė­se su­trin­ka bio­che­mi­niai pro­ce­sai, su­lim­pa erit­ro­ci­tai, tai su­ke­lia de­guo­nies sty­gių ląs­te­lė­se ir au­di­niuo­se. Ne­vi­sa­ver­tis ke­pe­nų dar­bas su­ke­lia ho­me­os­ta­zės funk­ci­jos su­tri­ki­mą, nes ke­pe­nys yra svar­biau­sia bio­che­mi­nė or­ga­niz­mo la­bo­ra­to­ri­ja. Pa­di­dė­ju­sio krau­jo klam­pu­mo prie­žas­tys ga­li bū­ti ir to­kios: per­tek­li­nė bluž­nies funk­ci­ja, ar­dan­ti krau­ją, kenks­min­gas spin­du­liuo­tės po­vei­kis, cuk­ri­nis dia­be­tas, di­de­li fi­zi­niai krū­viai, van­dens trū­ku­mas ar­ba blo­gas jo įsi­sa­vi­ni­mas.       Pa­si­ruošimas diag­nos­ti­kai pa­gal krau­jo la­šą: ne­val­gy­ti 2 va­lan­das iki ty­ri­mo; diag­nos­ti­kos die­ną ne­var­to­ti mė­sos, sal­daus ar rie­baus mais­to. Krau­jo la­šas ima­mas iš piršto. Svar­bus šio me­to­do skir­tu­mas, pa­ly­gin­ti su įpras­tais ty­ri­mais, – tai, kad krau­jo mė­gi­nys ti­ria­mas jo nie­kaip ne­ap­do­ro­jus, pa­cien­to aki­vaiz­do­je. Pa­cien­tas tu­ri uni­ka­lią ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti sa­vo ląs­te­les ir vyks­tant ty­ri­mui gau­ti ypač svar­bios in­for­ma­ci­jos apie sa­vo svei­ka­tą.       Vyks­tant diag­nos­ti­kai, krau­jas pa­pa­sa­ko­ja:       • ko­kia erit­ro­ci­tų, leu­ko­ci­tų ir kt. būk­lė;       • ko­kia imu­ni­te­to būk­lė;       • kiek krau­jas pri­so­tin­tas mik­ro­ele­men­tų;       • ar nė­ra li­gas su­ke­lian­čių bak­te­ri­jų, gry­be­lių, vi­ru­sų, kir­mė­lių in­va­zi­jos;       • krau­jas pa­ro­do po­lin­kį į in­sul­tą, in­fark­tą, on­ko­lo­gi­ją;       • krau­jas pa­ro­do, kaip vei­kia ke­pe­nys, inks­tai, koks plaz­mos klam­pu­mas ir kt.       Eritrocitai (rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai)       Erit­ro­ci­tais va­di­na­mi rau­do­nie­ji krau­jo kū­ne­liai, ku­rių pa­grin­di­nė funk­ci­ja – ga­ben­ti de­guo­nies mo­le­ku­les ir pri­so­tin­ti jo vi­sas ki­tas or­ga­niz­mo ląs­te­les. Kai erit­ro­ci­tai svei­ki, stam­būs ir ne­su­ki­bę vie­ni su ki­tais, šių ląs­te­lių pa­vir­šiu­je esan­tys de­guo­nies re­cep­to­riai ga­li pri­im­ti ir per­neš­ti mak­si­ma­lų de­guo­nies kie­kį. Pa­di­dė­jęs ląs­te­lių ap­rū­pi­ni­mas de­guo­ni­mi su­in­ten­sy­vi­na me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­sus, o jie sa­vo ruož­tu di­di­na mū­sų or­ga­niz­mo ener­ge­ti­nį po­ten­cia­lą. Ta­čiau dar svar­biau tai, kad dėl šių pro­ce­sų ląs­te­lė­se kau­pia­si ma­žiau gy­vy­bi­nės veik­los at­lie­kų, va­di­na­si, ma­žes­nė yra ir su jo­mis su­si­ju­sių pro­ble­mų ti­ki­my­bė. Vyks­tant virš­ki­ni­mo pro­ce­sui, vi­si mū­sų val­go­mi pro­duk­tai iš­ski­ria rūgš­tį. Pro­tei­nai iš­ski­ria ami­no­rūgš­tis, rie­ba­lai yra rie­bių­jų rūgš­čių šal­ti­nis, o an­glia­van­de­niai virš­ki­nant išski­ria van­de­ni­lio jo­nus, ku­rie po to da­ly­vau­ja su­si­da­rant rūgš­tims. Be to, dėl fi­zi­nių krū­vių or­ga­niz­me su­si­da­ro pie­no ir vy­no rūgš­tys. Vi­sos su­si­da­riu­sios rūgš­tys ga­liau­siai pa­ten­ka į krau­ją. Erit­ro­ci­tų memb­ra­nos, ku­rios iš pra­džių es­ti šar­mi­nės, nuo krau­jy­je esan­čių rūgš­čių po­vei­kio tam­pa lip­nios. Kuo krau­jo rūgš­tin­gu­mas di­des­nis, tuo lip­nes­nės tam­pa memb­ra­nos, ir ga­liau­siai erit­ro­ci­tai su­lim­pa į gran­di­nė­les. Erit­ro­ci­tai la­bai pa­žei­džia­mi, to­dėl to­kį reiš­ki­nį ga­li­ma ver­tin­ti kaip sa­vi­gy­nos for­mą. Kuo il­ges­ni šie ne­pa­tva­rūs erit­ro­ci­tų ag­re­ga­tai, dar va­di­na­mi krau­jo „mo­ne­tų stul­pe­liais“, ir kuo glaus­čiau jie su­kim­ba, tuo di­des­nis rūgš­tin­gu­mo ly­gis krau­jy­je – tai reiš­ki­nys, ku­ris jau sa­vai­me ga­li bū­ti vaiz­din­gas pa­tvir­ti­ni­mas.       Leukocitai (bal­tie­ji krau­jo kū­ne­liai)       Leu­ko­ci­tai (ar­ba bal­to­sios ląs­te­lės) yra mū­sų imu­ni­te­to su­dė­ti­nė da­lis. Jų už­duo­tis – sau­go­ti mū­sų or­ga­niz­mą nuo vi­ru­sų, bak­te­ri­jų ir ki­tų in­fek­ci­jų rū­šių. Yra dvi pa­grin­di­nės leu­ko­ci­tų rū­šys. Vie­na jų (lim­fo­ci­tai) pa­pras­tai tu­ri ap­va­lią for­mą; ap­ti­ku­si krau­jy­je vi­ru­sų ir bak­te­ri­jų, ji iš­ski­ria an­ti­kū­nius ir an­ti­ge­nus. Ki­ta leu­ko­ci­tų rū­šis – fa­go­ci­tai (ar­ba mak­ro­fa­gai). Jie ge­ba keis­ti for­mą ir, pa­si­vi­ję bak­te­ri­jas bei vi­ru­sus, juos su­nai­kin­ti. Rūgš­tin­gu­mas krau­jy­je taip pat tu­ri po­vei­kį bal­to­sioms ląs­te­lėms. Krau­jy­je do­mi­nuo­jant rūgš­čiai, leu­ko­ci­tų mat­me­nys su­ma­žė­ja, ir jie tam­pa ne­ak­ty­vūs. Tai imu­ni­nės ap­sau­gos nu­sil­pi­mo po­žy­mis. Bet jei krau­jo šar­min­gu­mas nor­ma­li­zuo­ja­si, leu­ko­ci­tai pa­di­dė­ja ir su­ak­ty­vė­ja. To­kiu at­ve­ju imu­ni­nė ap­sau­ga su­stip­rė­ja ir su­in­ten­sy­vėja.       Trom­bo­ci­tai (krau­jo plokš­te­lės)       Tai tre­čia krau­jo ląs­te­lių gru­pė. Trom­bo­ci­tai dar va­di­na­mi krau­jo plokš­te­lė­mis. Tai ma­žos ląs­te­lės, da­ly­vau­jan­čios krau­jo kre­šė­ji­mo pro­ce­se. Šios ląs­te­lės su­stab­do krau­jo te­kė­ji­mą, esant pjau­ti­nei žaiz­dai, to­dėl žmo­gus ne­nu­krau­juo­ja mir­ti­nai. Bū­da­mi krau­jy­je, su­au­gę trom­bo­ci­tai tu­ri iš­si­dės­ty­ti at­ski­rai vie­nas nuo ki­to. Leis­ti­nos ir ne­di­de­lės jų san­kau­pos. Ta­čiau tais at­ve­jais, kai krau­jy­je ste­bi­mos di­de­lės trom­bo­ci­tų san­kau­pos, t. y. trom­bo­ci­tų ag­re­ga­ci­ja ar­ba su­ki­bi­mas, jos su­ke­lia trom­bų su­si­da­ry­mą krau­jy­je, o šis po­žy­mis reiš­kia pa­vo­jų.       Ke­pe­nų stre­sas (krau­jo dry­že­liai (spi­cu­li))       Krau­jo plaz­mo­je kar­tais ga­li­ma ste­bė­ti li­ni­jas, pa­na­šias į tam­sius įbrė­ži­mų pėd­sa­kus (tai ke­pe­nų stre­so, ar­ba per­var­gi­mo, po­žy­mis). To­kių dry­že­lių at­si­ran­da dėl fib­ri­no­ge­no (dar vie­nas krau­jo kre­šė­ji­mo kom­po­nen­tas, esan­tis krau­jy­je). Fib­ri­no­ge­nas re­a­guo­ja, jei at­si­ran­da stam­bių pro­tei­nų, rie­ba­lų mo­le­ku­lių, taip pat jei yra tok­si­nų. Šios mo­le­ku­lės pri­trau­kia fib­ri­no­ge­ną, krau­jo kre­šė­ji­mo agen­tą, ku­ris su­for­muo­ja il­gus tam­sios spal­vos dry­že­lius. Šis reiš­ki­nys pa­ro­do, kad ke­pe­nys ne­spė­ja už­baig­ti pro­tei­nų ar rie­ba­lų mo­le­ku­lių įsi­sa­vi­ni­mo, ar­ba kad ne­pa­jė­gia jo at­lik­ti. Pats sa­vai­me šis po­žy­mis ne­reiš­kia rim­tos grės­mės, nes krau­jas kas tam tik­rą lai­ką vis per­lei­džia pro­tei­nų ir rie­ba­lų mo­le­ku­les per ke­pe­nis, ir šios mo­le­ku­lės pa­laips­niui bus su­skai­dy­tos į tas virš­ki­ni­mo su­dė­ti­nes da­lis, ku­rio­mis or­ga­niz­mas ga­li nau­do­tis. Tai­gi, stre­so „dry­že­liai“ iš­nyks. Be to, jei žmo­gus var­to­ja mais­to pa­pil­dus, ku­rių su­dė­ty­je yra fer­men­tų, jie taip pat pa­de­da ša­lin­ti ke­pe­nų per­var­gi­mo po­žy­mius ar­ba net ne­lei­džia šiems at­si­ras­ti, nes fer­men­tai pa­de­da per­dirb­ti pro­tei­nų ir rie­ba­lų per­tek­lių į nau­din­gus kom­po­nen­tus. Stam­bios pro­tei­nų mo­le­ku­lės (po­li­pep­ti­dai) žmo­gaus krau­jy­je yra pa­grin­di­nė or­ga­niz­mo aler­gi­jos mais­tui prie­žas­tis.       Mik­ro­li­pi­dai       Kar­tais, pa­val­gius mais­to, ku­ria­me gau­su rie­ba­lų, krau­jy­je ga­li­ma ste­bė­ti ma­žus taš­ke­lius, ku­rie tar­si vir­pa ir šok­čio­ja. Šie taš­ke­liai – tai ma­ži li­pi­di­nių rie­ba­lų la­še­liai, ku­rie ab­sor­buo­ja­mi iš plo­no­sios žar­nos. Or­ga­niz­me jie nau­do­ja­mi įvai­riau­siems tiks­lams – be ki­ta ko, ir su­si­da­rant cho­les­te­ri­nui, ir kaip ku­ras ener­gi­jai gau­ti. Kai or­ga­niz­mas ne­iš­nau­do­ja mik­ro­li­pi­dų, jie kau­pia­si vi­so­se or­ga­niz­mo sri­ty­se rie­ba­lų pa­vi­da­lu ar­ba da­ly­vau­ja su­si­da­rant ate­ro­sklerozinėms plokš­te­lėms. Or­ga­niz­mo re­ak­ci­ja į šių rie­ba­li­nių la­še­lių at­si­ra­di­mą ga­li bū­ti ke­pe­nų stre­so dry­že­liai. Var­to­jant mais­to pa­pil­dus, tu­rin­čius fer­men­tų, pa­vyks­ta pa­ša­lin­ti mik­ro­li­pi­dus iš or­ga­niz­mo.       Tok­si­nai       Šių lai­kų žmo­gų kas­dien vei­kia dau­gy­bė tok­si­nų. Čia bū­ti­na pa­aiš­kin­ti, kad tok­si­nai – tai nuo­dai, o nuo­dai – tai rūgš­tys. Vi­sų tok­si­nų, per die­ną pa­ten­kan­čių į mū­sų or­ga­niz­mą, šal­ti­niai – oras (du­jų tar­ša), che­mi­ka­tai, prie ku­rių lie­čia­mės (ben­zi­nas, plas­ti­kai, plau­kų ir na­gų la­kas), mais­to pro­duk­tuo­se esan­tys kon­ser­van­tai (da­žik­liai, che­mi­nės me­džia­gos, sau­gan­čios pro­duk­tus nuo ge­di­mo), his­ta­mi­nai (iš žie­da­dul­kių). Be to, jų šal­ti­niai yra ir vais­tai, pa­vyz­džiui, an­ti­bio­ti­kai. Mes ne­ga­li­me iš­veng­ti tok­si­nų po­vei­kio or­ga­niz­mui! Dėl to, pa­te­kę į or­ga­niz­mą, nuo­din­giau­si tok­si­nai kau­pia­si ke­pe­ny­se ir rie­ba­lų san­kau­po­se.       Parazitai (hel­min­to­zė)       Šiuo me­tu yra ži­no­ma apie 300 žmo­gaus hel­min­to­zės rū­šių. Pa­ra­zi­tų at­si­ra­di­mo žmo­gaus or­ga­niz­me simp­to­mai: vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas, vi­du­ria­vi­mas, pil­vo pū­ti­mas, są­na­rių ir rau­me­nų skaus­mai, ane­mi­ja, aler­gi­ja, dir­gli oda, ner­vin­gu­mas, mie­go su­tri­ki­mai, lė­ti­nis nuo­var­gis. Aiš­kiems po­žy­miams pri­ski­ria­mi ir šie su­tri­ki­mai: svo­rio pa­di­dė­ji­mas, nuo­la­ti­nis stip­rus al­kio jaus­mas, svo­rio su­ma­žė­ji­mas, ne­ma­lo­nus prie­sko­nis bur­no­je ir kva­pas iš bur­nos, ast­ma, epi­lep­si­ja, spuo­guo­tu­mas. Dau­gu­mą kir­mė­lių sun­ku ap­tik­ti esa­mais ty­ri­mų me­to­dais, o ne­ži­nant kir­mė­lių gy­ve­ni­mo ir vys­ty­mo­si cik­lo, tik tuš­čiai švais­to­mi lai­kas ir pi­ni­gai. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, dau­giau nei pu­sė pla­ne­tos gy­ven­to­jų ser­ga pa­ra­zi­ti­nė­mis in­fek­ci­jo­mis. Anks­ty­va hel­min­to­zės diag­nos­ti­ka ga­li pa­dė­ti iš­veng­ti dau­ge­lio svei­ka­tos pro­ble­mų.       Gy­dy­to­jas, tai­ky­da­mas diag­nos­ti­kos me­to­dą pa­gal gy­vo krau­jo la­šą, ga­li lai­ku nu­sta­ty­ti blo­gos sa­vi­jau­tos prie­žas­tį, pa­skir­ti tiks­les­nę ir in­di­vi­du­a­liai pri­tai­ky­tą gy­dy­mo kur­so pro­ce­dū­rų sche­mą. Jei žmo­gaus or­ga­niz­me il­gą lai­ko­tar­pį gy­vuo­ja pa­ra­zi­tai ir mik­ro­bai, pa­laips­niui kin­ta jo imu­ni­nė sis­te­ma – ji tam­pa ma­žiau jaut­ri sve­tim­kū­nių „įsi­ver­ži­mams“, be to, ši­taip su­si­da­ro pa­lan­ki dir­va sun­kioms in­fek­ci­joms ir vė­ži­niams su­sir­gi­mams. Ko­kia ga­li bū­ti iš­ei­tis iš su­si­klos­čiu­sios si­tu­a­ci­jos? Ar­ba pa­ra­zi­to mir­tis, ar­ba šei­mi­nin­ko mir­tis.       Pa­dė­ki­te sau tuo­jau pat –       ry­toj ga­li bū­ti per vė­lu! Puslapiai 27-28 Nau­jas cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo ap­rašas       Cuk­ri­nis dia­be­tas – li­ga, ku­ria ser­gant žen­kliai pa­di­dė­ja cuk­raus kie­kis krau­jy­je. To pa­di­dė­ji­mo daž­niau­siai žmo­gus ne­jau­čia, kol li­ga ne­pa­žei­džia krau­ja­gys­lių, dėl ko su­trin­ka įvai­rių or­ga­nų veik­la: jei­gu pa­ken­kia­mos akies krau­ja­gys­lės – su­trin­ka re­gė­ji­mas, to­dėl žmo­gus ga­li apak­ti, jei­gu pa­ken­kia­mos šir­dies krau­ja­gys­lės, žmo­gus su­ser­ga mio­kar­do in­fark­tu, in­sul­tas ro­do sme­ge­nų krau­ja­gys­lių pa­ken­ki­mą. Gliu­ko­zės per­tek­lius su­ža­lo­ja vi­so or­ga­niz­mo krau­ja­gys­les, to­dėl ne­ga­la­vi­mai bū­na la­bai įvai­rūs. Ser­gant dia­be­tu su­trin­ka or­ga­niz­mo ap­rū­pi­ni­mas ener­gi­ja, nes gliu­ko­zė ne­ga­li pa­tek­ti į ląs­te­lę, to­dėl at­si­ran­da di­de­lis ben­dras sil­pnu­mas, blo­ga nuo­tai­ka ar dep­re­si­ja, ma­žė­ja dar­bin­gumas.       Kaip iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ir ge­rai jaus­tis ser­gant dia­be­tu? Pa­grin­di­nis gy­dy­mo sėk­mės ga­ran­tas – ge­ras gliu­ko­zės kie­kis krau­jy­je. Jis ry­te dar prieš val­gį ne­tu­rė­tų bū­ti di­des­nis nei 7,0 mmol/l, die­nos me­tu po val­gio tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis nei 8,5 mmol/l. Gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas pa­ro­do gliu­ko­zės vi­dur­kį per pas­ku­ti­nius 3 mė­ne­sius – jis tu­ri bū­ti ma­žes­nis nei 7,0 %. Jei­gu Jū­sų ro­dik­liai di­des­ni, bū­ti­nai pa­si­tar­ki­te su gy­dy­to­ju dėl efek­ty­ves­nio gy­dymo.       Dia­be­tu ser­ga ir jau­ni, ir vy­res­ni. Dau­gu­ma li­go­nių – vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ypač tie, ku­rie tu­ri virš­svo­rį. Ser­gan­čių­jų dia­be­tu kas­met dau­gė­ja. Lie­tu­vo­je per me­tus dia­be­tu su­ser­ga dau­giau nei 10 000 žmo­nių. Ka­dan­gi li­gos pra­džia daž­nai bū­na ne­by­li, to­dėl kiek­vie­nas vy­res­nis nei 45 me­tų am­žiaus žmo­gus tu­rė­tų ži­no­ti sa­vo cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Jis tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis nei 5,5 mmol/l. Kaip ži­no­te sa­vo krau­jo spau­di­mą, cho­les­te­ro­lį, svo­rį, tu­ri­te ži­no­ti ir sa­vo cuk­raus kie­kį krau­jy­je.       Ko­vo pra­džio­je svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­tvir­ti­no nau­ją cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mo ap­ra­šą. Jį su­da­rant da­ly­va­vo ge­riau­si spe­cia­lis­tai en­dok­ri­no­lo­gai ir šei­mos gy­dy­to­jai. Ja­me api­ben­drin­ta pa­sau­li­nė cuk­ri­nio dia­be­to pa­tir­tis, ap­ra­šy­ti nau­jau­si me­di­ka­men­tai. Gy­dy­mo ap­ra­šas tie­sio­giai pa­lies ir ser­gan­čiuo­sius cuk­ri­niu dia­be­tu, nes gy­dy­mo ko­ky­bė la­bai pri­klau­so nuo pa­cien­to ir gy­dy­to­jo ben­dra­dar­bia­vi­mo ir tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo. Ap­ra­še pir­mą kar­tą nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jai, kai gy­dy­mas yra ne­efek­ty­vus ir kai gy­dy­mas vie­nos ar ki­tos gru­pės me­di­ka­men­tais tu­ri bū­ti nu­trauk­tas, ski­riant ki­tą efek­ty­ves­nį gy­dy­mą. To­dėl ap­tar­ki­te cuk­ri­nio dia­be­to gy­dy­mą su sa­vo gy­dy­to­ju.       Nors ir at­si­ra­do nau­jų me­di­ka­men­tų cuk­ri­niam dia­be­tui gy­dy­ti, in­su­li­nas lie­ka na­tū­ra­liau­sias ir efek­ty­viau­sias me­di­ka­men­tas, gy­dant šią li­gą. Re­mian­tis nau­juo­ju ap­rašu, jis tu­rė­tų bū­ti daž­niau ski­ria­mas ser­gan­tie­siems dia­be­tu, kad bū­tų ga­li­ma su­ma­žin­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­lį (gliu­ko­zės krau­jy­je vi­dur­kis per 3 pas­ku­ti­nius mė­ne­sius) iki 7,0 % ir taip ap­sau­go­ti pa­cien­tą nuo dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų bei už­tik­rin­ti ge­rą sa­vi­jau­tą, nuo­tai­ką ir dar­bin­gu­mą.       Kaip gi se­ka­si Ša­kių ra­jo­no gy­ven­to­jams kon­tro­liuo­ti cuk­ri­nį dia­be­tą ir siek­ti re­ko­men­duo­ja­mų gli­ke­mi­jos (cuk­raus kie­kio krau­jy­je) ro­dik­lių. Vi­sai ne­se­niai at­lik­ta ser­gan­čių­jų cuk­ri­niu dia­be­tu Ša­kių ra­jo­ne gy­dy­mo ana­li­zė pa­ro­dė, kad pro­ble­mų yra. Vi­sų pir­ma, dau­ge­lis pa­cien­tų ne­at­li­ko gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mo. Šis ty­ri­mas kom­pen­suo­ja­mas iš li­go­nių ka­sų biu­dže­to ir žmo­gui ne­kai­nuo­ja. Ži­nant, koks yra gli­kuo­tas he­mog­lo­bi­nas, ga­li­ma spręs­ti apie cuk­raus kie­kio krau­jy­je vi­dur­kį per pas­ku­ti­nius 2–3 mė­ne­sius. Jei jis di­des­nis nei 7,0 %, li­go­niui gre­sia to­kios dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos kaip akių, inks­tų, ner­vų, šir­dies pa­ken­ki­mas. To­kiu at­ve­ju rei­kia keis­ti gy­dy­mą. Pri­min­siu, kad no­rint pa­si­tik­rin­ti gli­kuo­tą he­mog­lo­bi­ną, rei­kia kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­toją.       Dau­gu­ma pa­cien­tų at­li­ko gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ty­ri­mą. De­ja, nu­sta­ty­ta, kad šis ro­dik­lis dau­ge­liui pa­cien­tų yra di­des­nis nei 7,5 %. Jiems gre­sia dia­be­to kom­pli­ka­ci­jos, ku­rios su­trik­do nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Pa­vo­jin­gą svei­ka­tai ir aukštą gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­lį tu­ri ir be­si­gy­dan­tys tab­le­tė­mis ir tie, ku­rie jau yra gy­do­mi in­su­li­nu. Tai­gi, jei­gu Jū­sų mi­nė­tas ro­dik­lis di­des­nis nei 7,0 %, bū­ti­nai kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją, kad pa­keis­tų gy­dy­mą ar nu­kreip­tų en­dok­ri­no­lo­go kon­sul­ta­ci­jai.       Tik ge­ra cuk­raus kie­kio krau­jy­je kon­tro­lė pa­dės iš­veng­ti dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų ir už­tik­rins ge­rą sa­vi­jau­tą. Re­ko­men­duo­ju vi­siems, ser­gan­tiems dia­be­tu, ma­tuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je na­muo­se ir 4 kar­tus me­tuo­se nu­sta­ty­ti gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no kie­kį. Jei­gu Jū­sų cuk­raus kie­kio ar gli­kuo­to he­mog­lo­bi­no ro­dik­liai di­des­ni, nei re­ko­men­duo­ja gy­dy­to­jai, kreip­ki­tės į sa­vo gy­dy­to­ją, kad skir­tų ki­tą, efek­ty­ves­nį gy­dy­mą.       Ša­kių li­go­ni­nės Kon­sul­ta­ci­jų skyriaus       en­dok­ri­no­lo­gė Dai­na Bag­do­nie­nė Vyr. redaktorė Vida Augustinienė Redakcijos kolegija: D. Augustinaitė, E. Bulikaitė, J.S. Danilevičius, E.M. Jakimavičienė, O.R. Jurkauskienė, L. Kaulakienė, S. Kuznrecova, K.Noreikienė, A. Norkus, R. Ostrauskas, A. Rimkutė, E. Rudinskienė, M. Šaltytė, A. Šimkus, J. Uleckienė, B. Vilutinenė. Už autorių pareikštas mintis redakcija neatsako. Laikraščio steigėja ir leidėja: Lietuvos diabeto asociacija. Laikraštis išeina kartą per metų ketvirtį. Tiražas 5000 egz. Redakcijos adresas: Lietuvos diabeto asociacija, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 262 07 83, faks. 261 06 39.